Seimo nutarimu patvirtintas prezidento sprendimas įvesti nepaprastąją padėtį dekrete nurodytam laikotarpiui ir taikyti dekrete nurodytus naudojimosi konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis apribojimus bei kitas nepaprastąsias priemones.
Už tokį sprendimą ketvirtadienį per skubiai sušauktą neeilinę sesiją vienbalsiai „už“ buvo 118 Seimo narių.
Pabrėžiama: šalies piliečių nepaveiks
Prezidento dekretą pristatęs jo patarėjas Kęstutis Budrys pabrėžė, kad nepaprastoji padėtis įvedama dėl Rusijos veiksmų keliamos grėsmės ir yra susijusi su galimybe institucijoms greičiau reaguoti į iššūkius, bet teisinis režimas nevaržo šalies piliečių laisvių.
„Nepaprastoji padėtis įvedama dėl Rusijos veiksmų, kurie kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, be kita ko, susijusiems su patikima valstybės sienos, sudarančios ir Europos Sąjungos išorinės sienos dalį, kontrole ir apsauga“, – sakė K. Budrys.
Prezidento patarėjas pažymėjo, kad nepaprastosios padėties įvedimas šalies piliečių nepaveiks, nes neriboja susirinkimų ar kitų konstitucinių teisių.
„Dekretas nėra orientuotas į Lietuvos piliečių konstitucinių laisvių ar teisių varžymą, (...) dar kartą akcentuoju, Lietuvos piliečių tiesiogiai gyvenimo, laisvių, judėjimo, kitų dalykų tai nepalies“, – pabrėžė K. Budrys.
Premjerė Ingrida Šimonytė atsakydama į opozicijos atstovo Vytauto Bako klausimą, kodėl nepaprastoji padėtis įvedama visoje šalyje ir neapsiribota pasieniu, teigė, jog šis statusas leis paprasčiau panaudoti valstybės lėšas, o jų gali prireikti ne tik pasienio teritorijoje.
„Yra objektyvios reikmės, kurios gali būti susijusios su platesne teritorija nei šalies pasienis, ir tam gali būti reikalingos naudoti valstybės lėšos, visų pirma kalbant apie kibernetinę saugą, strateginės infrastruktūros apsaugą ir kitus objektus, kuriems visoje teritorijoje reikia skirti sustiprintą dėmesį, atsižvelgiant į Kremliaus režimo įprotį tokio pobūdžio problemų įvairioms valstybėms parūpinti“, – sakė ministrė pirmininkė.
Už – ir valdantieji, ir opozicija
Už nepaprastosios padėties įvedimą pasisakė ir jį savalaikiu vadino tiek valdantieji, tiek opozicijos atstovai.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas pažymėjo, kad nepaprastoji padėtis reikalinga, „kad galėtume lanksčiau reaguoti į situaciją, bet ne tam, kad būtų ribojamas gyvenimas“.
V. Putino Rusija ir niekas kitas yra kaltas dėl šio karo.
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis prieš posėdį žurnalistams sakė, kad nepaprastosios padėties režimas „tiek vietos administracijoms, tiek Vyriausybei padės valdyti situaciją, jeigu atsidurtume ties humanitarine krize ir reikėtų priimti gyventojus iš Ukrainos“.
Valdančiajai daugumai priklausančio Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas teigė, kad „nuo šio ryto de facto, ne de jure 679 kilometrų siena yra nebe su Baltarusija, ji yra su Rusija, karą pradėjusia šalimi“.
Opozicinių „valstiečių“ atstovas Giedrius Surplys sakė, kad „Ukraina, jos žmonės pasirinko euroatlantinės integracijos kelią, Rusija čia ne prie ko, Rusija neturi jokios teisės Ukrainai nurodinėti“.
„V. Putino Rusija ir niekas kitas yra kaltas dėl šio karo. Niekas nepuolė, negrasino pulti nei Rusijos, nei Baltarusijos“, – pažymėjo G. Surplys.
Leis naudoti rezervą, pasitelkti kariuomenę
Šalies vadovo dekretu dėl nepaprastosios padėties leidžiamas lankstesnis valstybės rezervo naudojimas, stiprinama valstybės sienos apsaugos ir valstybės sienos priedanga.
Taip pat pasienio ruože numatytas transporto priemonių, asmenų bei jų bagažo tikrinimas siekiant rasti ir paimti neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias, nuodingąsias ir kitokias pavojingas medžiagas bei priemones, nustatyti bei sulaikyti įstatymų pažeidėjus, užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės rimtį, apsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą ir turtą.
Anot dekreto, nepaprastoji padėtis įvedama atsižvelgiant „į didelio masto Rusijos Federacijos karinių pajėgų sutelkimą prie Ukrainos valstybės sienos ir okupuotoje Ukrainos teritorijoje, taip pat Baltarusijos Respublikos teritorijoje, ir jos įvykdytus karinius veiksmus Ukrainos atžvilgiu“.
Teigiama, kad tokia situacija sudaro palankias sąlygas Rusijos ir Baltarusijos valdžios nurodymu, su jų žinia vykdyti hibridines atakas ir bet kokio pobūdžio provokacijas prieš Lietuvą, ypač pasienyje.
Dekrete nurodoma, kad tokia situacija kelia grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams, visuomenės rimčiai, „o šios grėsmės neįmanoma pašalinti laikinai nenustačius nepaprastųjų priemonių“.
Vidaus reikalų ministerija paskirta atsakinga už nepaprastosios padėties įvedimo tikslo pasiekimą.
Numatyta, kad esant poreikiui, ji gali steigti viešosios tvarkos apsaugos komendantūras.
Taip pat suteikta teisė pasitelkti Lietuvos kariuomenę.
