Pasak ministrės, panašus maisto kainų augimas stebimas ir kitose Bendrijos šalyse.

„Sakyčiau, kad maisto kainų išaugimas yra panašus Lietuvoje, kaip ir kitose senose Europos Sąjungos valstybėse, todėl, kad šita sudėtinga situacija yra susiklosčiusi dėl daugelio priežasčių, kurios yra panašios daugelyje Europos Sąjungos valstybių“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Skaistė.

„Tai yra ir karas Ukrainoje, ir energetikos kainų augimas, ir sutrūkinėjusios tiekimo grandinės, todėl sprendimų turbūt reikia ieškoti ir Europos Sąjungos mastu“, – pridūrė ministrė.

Be to, pasak jos, maisto kainų infliaciją lemia ir kiti objektyvūs veiksniai – žaliavų kainų ir darbo užmokesčio augimas.

Lietuvos bankas anksčiau skelbė, jog pagrindinė maisto kainų augimo priežastis yra Rusijos energetinio šantažo ir karo prieš Ukrainą sukeltas energijos išteklių kainų šokas bei išaugusios žemės ūkio produktų kainos regione.

G. Skaistė sutiko, kad ekonomikos lėtėjimas matomas, tačiau anot jos, jis yra „ganėtinai epizodiškas“.

„Ta pati pramonė – nors bendri rezultatai yra neigiami, tačiau yra sektorių, kuriuose vis dar (vyrauja – BNS) augimas. Kiti sektoriai lėtėja, todėl vieno vaisto bendrai sistemai atrasti yra sudėtinga“, – teigė G. Skaistė. 

„Darbo rinka atrodo stipriai, kol kas papildomų sprendimų nereikalauja“, – pridūrė ministrė.

Liepsnos siekia kelias dešimtis metrų, juodų dūmų stulpas matomas iš už daugelio kilometrų.

Publikuotoje vaizdo medžiagoje matoma, kad dega didelė mašinų padangų krūva. Pasak Kritinių situacijų Ministerijos, gaisro apimtis siekia 2,5 tūkst. kvadratinių metrų.

Kodėl kilo gaisras – nepranešama.

Gaisras kilo automatizuotoje gamykloje, kuri gamina variklius kariniams lėktuvams MiG. Antrame aukšte, ofisuose, penkiolikos kvadratinių metrų plote staiga užsiliepsnojo asmeniniai daiktai ir baldai, patalpos paskendo dūmuose.

O praeitą savaitę Sverdlovsko regione Rusijoje dėl išplitusių miško gaisrų užsidegė ir parako sandėliai. Ugnis išplito iš Pervomaisko miestelio, kuriame gyveno 400 žmonių.

– Ar tiesa, kad jūsų pacientų amžius jaunėja?

– Tiesa. Šiandien turime rūpestį ir susiduriame ne tik su jaunimu, bet ir vaikais, kurie turi žalingo vartojimo patirtį sulaukę vos 10–12 metų. Tai iš tiesų kelia nerimą, nes tokio amžiaus pacientų anksčiau niekada nebuvo.  

– Jau ir dešimtmečiai vartoja narkotines medžiagas?

– Na, deja, taip. Turime tokių patirčių. Šiandien visi vaikai Lietuvoje yra sužiūrėti. Aš pati atstovauju Vilniaus miesto Vaiko gerovės komisijai. Kai vaikai pradeda kristi iš ugdymo sistemos, atsiranda įtampa namuose ir elgesys tampa ne tik konfliktiškas, bet ir nevaldomas, jie visi būna sužiūrėti, jiems teikiama atitinkama pagalba. Ir tokių pacientų, kurie buvo nukreipti į mūsų centrą, turėjome.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

– Kas pastūmėja vaikus išbandyti narkotinių medžiagų? Kokios dažniausios to priežastys?

– Kai imame gilintis, tai pastebime platų rizikos faktorių spektrą. Tai gali būti susiję ir tiesiog su pačiu paauglystės laikotarpiu, kuriam būdingas rizikingas elgesys, noras maištauti, kažką įrodyti, eksperimentuoti ar išbandyti ribas. Nors sakoma, kad pasibaigus tam maištingajam periodui baigiasi ir visos problemos, deja, ne visada. Kaip rodo mokslinės studijos, 5–10 proc. jaunuolių nukrypsta nuo normos ir pasirenka psichoaktyvių medžiagų vartojimą. Arba įsitraukia į kitą netinkamą elgesį, susijusį su destrukcija, iškritimu iš visuomenės. Jie ima laužyti visuomenėje nusistovėjusias normas.

 Nors mūsų maža Lietuva – trys pagrindinės gatvės, deja, vaikai žino, kur galima įsigyti narkotinių medžiagų. Arba kas gali per dešimt minučių jas pristatyti.

 

– Kaip pastebėti tokią problemą artimiems žmonėms ir kaip ištiesti pagalbos ranką?

– Kadangi dirbu ir universitete, sulaukiame labai daug tiesioginių skambučių. Žmonės klausia, ką daryti, kai vaikas 10 valandą ryto per pamoką užmiega ir yra įtarimų, kad galbūt per pertrauką yra pavartojęs narkotinių ar kitokių psichoaktyvių medžiagų. Tokių atvejų mokyklos tikrai pastebi. Mokytojai tokiais atvejais negali normaliai pravesti pamokų. Mokyklos mato, kad per pertraukas tualetuose ar prie mokyklos vyksta kažkokių įtartinų dalykų. Jos žino, kur yra didžiausi rizikos taškai, prasideda tikrinimai. Tos kontrolės priemonės, aišku, turi efektą, bet, deja, trumpalaikį.

– Turbūt neužtenka vaikui pasakyti, kad blogai elgiasi. Vien bausmės čia nepadės?

– Kiekviena mokykla turi savo taisykles ir tvarką. Ir jos turi būti ištransliuotos, kaip turime visi elgtis, kai tos taisyklės pažeidinėjamos ir peržengiamos nustatytos ribos. Mokyklos labai dažnai, galbūt saugodamos savo reputaciją, gerą vardą, prestižą, linkę tokius mokinius labai greitai pašalinti iš ugdymo įstaigos. Šiandien mokyklose įvedama naujovė – gyvenimo įgūdžių programa, kuri ir akcentuos, kad reikėtų atkreipti dėmesį į išdirgusią paauglių psichinę sveikatą, emocinę būklę. Mokyklos, kurios ignoruos šį rūpestį, tikėtina, neišspręs tų problemų. Kai į Vaiko gerovės komisiją susirenka visi atstovai, matome, kad ugdymo įstaigų atstovai neretai norėtų kuo greičiau atsikratyti tokio vaiko. Manau, svarbu suprasti, kad visus mūsų vaikus turime sužiūrėti.

– Valdžia pradeda šnekėti apie mokinių testavimą, daiktų tikrinimą mokyklose ir pan. Yra logikos tokiuose pasiūlymuose?

– Manau, kad susidėlios kompleksinių paslaugų paketas, kuris duos rezultatų. Vienos mokyklos tveriasi tvoromis, apsišarvuoja vaizdo stebėjimo kameromis, kitos – organizuoja aktyvesnį budėjimą vadinamose didesnės rizikos zonose. Na, bet tokie policijos reidai su šunimis, deja, irgi tėra trumpalaikė priemonė, nes visi žino, kas kada ateina, tam galima pasiruošti.

– Galbūt mes per vėlai susigriebėme ir puolėme ieškoti problemos sprendimo būdų. Tą reikėjo daryti gerokai anksčiau?

– Na, su šia problema susiduria visos Europos šalys. Kartais mes pašmaikštaujame, kad į kosmosą sugebame pakelti raketą, bet nesugebame suvaldyti, sukontroliuoti, kas dedasi mūsų gatvėje. Nors mūsų maža Lietuva – trys pagrindinės gatvės, deja, vaikai žino, kur galima įsigyti narkotinių medžiagų. Arba kas gali per dešimt minučių jas pristatyti, nes tą girdime iš vaikų patirčių. Ir tai kelia didelį susirūpinimą.  

Tai yra didžiausia šalies geležinkelio tragedija.

„Viskas rodo, kad ši drama, deja, įvyko dėl tragiškos žmogiškosios klaidos“, – sakė jis, šiemet siekiantis perrinkimo, duodamas interviu per televiziją.

Tragedijos metu budėjęs stoties viršininkas prisipažino, kad yra atsakingas už avariją, ketvirtadienį pranešė vyriausybės atstovas spaudai.

„Manau, kad atsakomybę, aplaidumą ir klaidą pripažino stoties viršininkas“, – žurnalistams sakė Janis Ekonomus (Yannis Economou).

Manau, kad atsakomybę, aplaidumą ir klaidą pripažino stoties viršininkas.

Keli vagonai nuvažiavo nuo bėgių ir mažiausiai trys užsidegė antradienį prieš pat vidurnaktį, kai netoli Tempės ir Larisos miestų keleivinis traukinys, išvažiuodamas iš geležinkelio požeminės pervažos, susidūrė su krovininiu traukiniu.

Anksčiau ugniagesių departamentas pranešė, kad žuvusiųjų skaičius išaugo iki 38 ir pridūrė, kad 57 žmonės vis dar gydomi ligoninėje, šeši iš jų – reanimacijoje, o keli asmenys yra dingę be žinios.

K. Micotakis teigė, kad tai yra „siaubinga traukinių avarija, neturinti precedento“ Graikijoje, kuri bus „visapusiškai“ ištirta.

„Niekada gyvenime nesu matęs nieko panašaus“, – įvykio vietoje sakė vienas iš gelbėtojų.

„Tai tragiška. Praėjus penkioms valandos vis dar randame kūnus“, – pridūrė jis.

Po šio nelaimingo atsitikimo lauke mėtėsi metalo ir stiklo šukių kratinys.

Graikijos televizijai „Skai Television“ ugniagesys savanoris Vassilis Iliopoulos (Vasilis Iliopoulos) teigė, kad kai kurių žuvusių keleivių tapatybės yra nustatomos pagal kūno dalis, ir perspėjo, jog mirusiųjų skaičius dar gali išaugti.

Policija nurodė, kad iš palaikų buvo paimta septyniolika biologinių mėginių, taip pat 23 giminaičių, ieškančių atitikmenų.

„Tai buvo siaubo traukinys“, – žurnalistams teigė Pavlosas Aslanidis, kurio sūnus dingo kartu su draugu.

Praėjus kelioms valandoms po nelaimingo atsitikimo atsistatydino Graikijos transporto ministras Kostas Karamanlis.

„Kai įvyksta tokia tragedija, negalime toliau elgtis taip, tarsi nieko nebūtų įvykę“, – viešame pareiškime teigė K. Karamanlis.

Policija trečiadienio vakarą Graikijos sostinėje Atėnuose ašarinėmis dujomis išvaikė protestuotojus, kurie svaidė akmenis į geležinkelio operatoriaus „Hellenic Train“ biurą.

Tokią nuomonę interviu Dmitrijui Gordonui išsakė JAV gyvenantis rusų publicistas Andrejus Piontkovskis.

„Užtikrinu, kad po šių dviejų įvykių V. Putinas bus nušalintas nuo valdžios. Į valdžią ateis tokie niekšai kaip jis pats. Tačiau šie niekšai turės atsigręžti į realybę – Vakarų pasiūlymus. Todėl derybos gali prasidėti tik po Rusijos karių išvedimo. Tik tada galėtų prasidėti derybos dėl visiško Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimo“, – aiškino jis.

Anot A. Piontkovskio, tik JAV gali padėti Ukrainai techniškai išspręsti Krymo tilto problemą ir išlaisvinti Chersoną. Tam, jo ​​nuomone, reikia daugiau šarvuočių, aviacijos, oro gynybos sistemų ir „HIMARS“ įrenginių.

„Jei tai tiekimas prasidės nuo rytojaus, ginkluotė pasieks laiku vasaros-rudens laikotarpiu“, – pridūrė A. Piontkovskis.

Galiausiai, anot buvusios kanclerės, ją ėmė persekioti baimė, kad priimant užsienio svečius drebulys kartosis. Ji „jautėsi tvirčiau“, kai per svečių sutikimo ceremoniją ant pakylos stovėdavo kėdė, o ji nacionalinių himnų išklausydavo sėdėdama. „Tai pasiteisino“, – atviravo A. Merkel. Šie drebulio priepuoliai 2019 metais sulaukė didelio dėmesio.

Pirmą kartą drebulio priepuolis A. Merkel ištiko per Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą 2019 metų birželį. Tai buvo naujojo prezidento prisistatymo vizitas. A. Merkel vėliau sakė, kad ji karštą dieną gėrė per mažai vandens ir per daug kavos.

Po kelių dienų kanclerei vėl teko kovoti su drebuliu. Tą kartą priepuolis pasireiškė, kai tuometinei Vokietijos teisingumo ministrei Christinei Lambrecht Bellevue pilyje buvo įteikiami paskyrimo raštai.

Kai birželį Berlyne viešėjo tuometinė Suomijos ministrė pirmininkė Antti Rinnė, A. Merkel trečią kartą ištiko drebulio priepuolis. Po dienos per Danijos premjerės Mettės Frederiksen sutikimo ceremoniją ji himnų jau klausėsi sėdėdama. Taip pat ji elgėsi ir praėjus savaitei, kai į Berlyną atvyko naujoji Moldovos vyriausybės vadovė Maja Sandu.

A. Merkel antradienio vakarą, pirmą kartą nuo tada, kai prieš pusmetį perdavė pareigas Olafui Scholzui, atsakinėjo į žurnalistų klausimus.

Jo pasisakymai nuskambėjo tvyrant įtampai tarp Maskvos ir Vakarų dėl Ukrainos ir baiminantis, kad Rusija ketina įsiveržti į savo buvusią sovietinę kaimynę.

Per televiziją kreipdamsis į tautą A. Lukašenka pirmiausia pareiškė, kad jo šalis kariaus, jei Baltarusija bus užpulta. „Antras atvejis, galintis sukelti karą, kuriame dalyvautų Baltarusija, yra mūsų sąjungininkės Rusijos tiesioginis puolimas“, – sakė jis. „Mes stosime ginti savo žemę – savo tėvynę“, – pridūrė A. Lukašenka. Vis dėlto jis sakė, kad „šiame kare nebus nugalėtojų“, „viskas bus prarasta“.

Rusija yra pagrindinė Baltarusijos politinė ir finansinė sąjungininkė. Maskva palaikė A. Lukašenką 2020 m. kilus didžiuliams protestams prieš jo perrinkimą, jie buvo žiauriai numalšinti.

Vakarai kaltina Rusiją sutelkus 100 tūkst. karių prie Ukrainos sienos ir žada precedento neturinčias sankcijas, jei Maskva įsiverš. Rusija neigia planus pulti, bet reikalauja iš Vakarų plataus masto saugumo garantijų.

A. Lukašenka perspėjo, kad kilus karui jis priims Rusijos armiją Baltarusijoje. „Jei prieš Baltarusiją bus vykdoma agresija, čia bus šimtai tūkstančių Rusijos karių, kurie kartu su šimtais tūkstančių baltarusių gins šią žemę“, – sakė jis. Jo kalba truko tris su puse valandos.

Kitą mėnesį Baltarusija ir Rusija rengia karines pratybas, kuriose daugiausia dėmesio bus skiriama scenarijui, pagal kurį Baltarusija turi atremti Vakarų puolimą.

– Kokias alergijas žmonės sieja su negalėjimu skiepytis? Ką keisčiausio esate išgirdę?

– Nuo vaikystėje patirtų alergijų braškėms iki uodų įkandimo ir sutinusios kojos įkandimo vietoje. Kai kurie sako, kad alergiški yra daugumai medikamentų. Jiems atrodo, kad tai yra kontraindikacija skiepytis, kada reikėtų rašyti pažymą. Žmonės tiesiog bijo.

– Kokių žmonių yra daugiau: tų, kurie kreipiasi, bandydami apeiti sistemą ir gauti galimybių pasą nesitestuojant, nesiskiepijant, ar tie, kurie iš tikrųjų yra išsigandę, kad kažkokios alergijos gali paveikti juos ir besiskiepijant?

– Dalis teiraujasi, ar gali skiepytis, jei yra alergiški kažkokiam maisto produktui ar medikamentui, tam, kad eidami skiepytis jaustųsi saugesni. Kiti, galima pamatyti ir socialiniuose tinkluose, kad spaudžia „patinka“ ar „dalintis“ įvairia antivakseriška informacija, tai jie kreipiasi pažymų, nes nenori skiepytis.

– Bet tokią pažymą gauti nėra lengva?

– Negalima skiepyti tų žmonių, kuriems yra absoliuti kontraindikacija, kurie po pirmo skiepo yra patyrę didžiulį šalutinį poveikį, sakykime, anafilaksinę reakciją arba kažkokią kitą didelę alerginę reakciją. Tada iš tikrųjų antru skiepu negalima skiepytis, nes tikrai galima pakenkti žmogui. Visos kitos ligos, kurios yra lėtinės, kaip tik yra indikacija skiepytis, nes su tomis lėtinėmis ligomis žmones reikėtų apsaugoti skiepu.

– Su šypsena užsiminėte, kad ateina ir tie žmonės, kurie feisbuke dalijasi antivakserine informacija, ar ateina ir tie – gerai žinomi Lietuvos antivakseriai, gerai žinomi veidai?

– Savo apylinkėje jų tokių neturiu, tai jie tiesiog pas mane neina, bet turiu savo pacientų feisbuko erdvėje, kurie dalijasi. Kai kurie bando sakyti, kad yra labai alergiški, o kai kurie sako tiesiai šviesiai: „Aš – antivakseris, nenoriu skiepytis, kaip man galite padėti to išvengti?“. Tai žmonės, kurie yra nuoširdūs, užtenka tiesiog pokalbio, o žmones, kurie stengiasi apgauti, matau, jaučiu, nes pacientus juk pažįstu. Tai tada ir pasakau, kad žinau, jog skiepytis nenorite.

– Ar tuos, kurie sako, kad yra prieš skiepus, bandote kaip nors perkalbėti? Kaip vystosi pokalbis?

– Taip, turiu nemažai pacientų, kurie sakė, kad yra prieš skiepus, ir baigėsi tuo, kad nuvažiavo pasiskiepyti. Nepatyrė jokio šalutinio poveikio ir sėkmingai dabar yra saugesni.

– Neseniai kalbėta, kad Šeimos gydytojas, paskatinęs pacientą skiepytis bet kokia forma – žodžiu, raštu ar elektroniniu paštu, gauna, berods, penkių eurų premiją. Ar žinote šią tvarką ir ar bandėte savo pacientus paskatinti nueiti ir gauti apsaugą nuo COVID-19?

– Aš neturiu sąrašų, kurie mano pacientai yra skiepyti, o kurie ne. Jeigu žmogus kreipiasi dėl skiepo, aišku, kad su juo pakalbu apie skiepą ir paskatinu, tai kompensacija už tą darbą yra. Bet dalis pacientų yra tokie, kurie nesikreipia ir tiesiog nuvažiuoja skiepytis. Tai, matyt, galbūt nėra labai tikslinga ta kompensacija. Kol kas jos negavau, turbūt bus skaičiuojama ir išmokama tik kitą mėnesį, tai dirbu iš idėjos, ko gero.

– Kitaip tariant, skatinimo sistema yra nelabai efektyvi, nes nelabai įmanoma atsekti, kas paskatino žmogų pasiskiepyti?

– Manyčiau, kad neįmanoma atsekti, kas paskatino, nes gali paskatinti ir šeimos narys arba kaimynas.

– Ar yra pasitaikę atvejų, kai žmonės ateina pas gydytojus ir siūlo kyšį, kad jiems būtų parašyta tam tikra diagnozė ir jie galėtų sakyti, kad negali skiepytis?

– Girdėjau šitą dalyką. Man atrodo, kad Specialiųjų Tyrimų Tarnyba dabar vykdo tyrimą dėl to. Tokių pacientų, kurie ateitų ir sakytų, kad susitvarkė už pinigus skiepo faktą būdami neskiepyti, mano apylinkėje nepasitaikė. Kiek žinau, mano visi pacientai yra paskiepyti. Tačiau yra gandų, kad galima už pinigus tą padaryti.

– Su kokiomis didžiausiomis baimėmis, mitais apie COVID-19 vakciną susiduriate darbe?

Sako, kad pasiskiepiję po kelių metų mirs, kad palikuonys taps nevaisingi – daug tokių mitų.

– Sako, kad pasiskiepiję po kelių metų mirs, kad palikuonys taps nevaisingi – daug tokių mitų. Juokinga taip teigti neturint informacijos, lygiai taip pat kaip ir sakyti, kad to nebus – mes neturime informacijos. Šiuo metu yra skiepijama ir dalis nėščiųjų, kurios nori. Ir moterys, kurios skiepijosi anksčiau, dabar sėkmingai pastojo ir sėkmingai išnešiojo vaikus. Tai vis dėlto, tai yra šioks toks mitas. Sakyti, kad kažkas bus, nes taip mačiau filme, mes taip negalime teigti.

– Ar yra tokia problema, kad ir kai kurie medikai nenori skiepytis?

– Mano aplinkoje tokių medikų, kurie nesiskiepija nelabai yra – pažįstu vieną kitą. Dalis iš jų yra persirgę, tai nesiskiepija, nes turi persirgimo faktą, daug antikūnų. Tada nelabai yra prasmės skiepytis. Jei žmogus turi daug antikūnų, vakcina irgi sukuria antikūnų atsaką, tada galima šiek tiek atidėti skiepą. Bet didžioji dauguma medikų tikrai skiepijasi.

Trečdalis gyventojų mano, kad Sauliaus Skvernelio vadovaujama Vyriausybė nepasiruošė antrajai bangai. Ketvirtadalis apklaustųjų teigė, kad viruso bangos neišvengiamos, todėl nebuvo linkę nieko kaltinti.

Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu gruodžio 14–17 dienomis atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa, beveik keturi iš dešimties (37 proc.) apklaustų šalies gyventojų mano, kad po pasibaigusio pavasarį pirmojo karantino patys žmonės nustojo saugotis ir laikytis būtinų reikalavimų.

31 proc. apklaustųjų mano, kad dėl padidėjusio koronavirusu užsikrėtusių žmonių skaičiaus kalta S. Skvernelio vadovaujama Vyriausybė. Lietuvos gyventojai nurodė, kad XVII Ministrų Kabinetas nepasirengė COVID-19 antrajai bangai ir nesuvaldė pandemijos plitimo rudenį.

Žmonės pasibaigus pavasario karantinui labiau atsipalaidavo. Antra vertus, kalbama, kad antrasis karantinas įvestas per vėlai.

Tuo metu ketvirtadalis (26 proc.) apklaustų gyventojų dėl išaugusio užsikrėtusių ir sergančių žmonių skaičiaus nelinkę nieko kaltinti, nes, jų nuomone, pandemija visame pasaulyje vyksta bangomis ir antrosios bangos neišvengė dauguma šalių, kad ir kokių priemonių ėmėsi.

Kaip rodo „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa, 6 proc. apklaustųjų priežasties nenurodė arba neturėjo nuomonės.

R. Ališauskienė: visuomenei daro įtaką informaciniai šaltiniai

„Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė pažymi, kad žmonių pasirinkimus, ko gero, lėmė viešojoje erdvėje vyravusios nuomonės bei diskusijos.

„Praktiškai pasidalino į tris lygias dalis. Komunikacija – pagrindinė priežastis. Viešoje erdvėje buvo daug aptarinėjama, kas lėmė atvejų augimą. Buvo manoma, kad antra banga ateis, bet kada ir kokia – nebuvo aišku. Kuomet tų atvejų padaugėjo, buvo išreikšti būtent šie trys aspektai. Žmonės pasibaigus pavasario karantinui labiau atsipalaidavo. Antra vertus, kalbama, kad antrasis karantinas įvestas per vėlai. Bei trečias aspektas: žmonės mano, kad banga buvo neišvengiama, nes mato, kas ir kitose valstybėse vyksta, kaip pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje“, – Eltai teigė sociologė.

Paklausta, ar apklausos rezultatams įtakos galėjo turėti visuomenės politinės simpatijos, R. Ališauskienė teigė taip nemananti.

„Tai informacijos šaltinių įtaka, ką žmonės žiūri, ką skaito bei iš kur gavo informaciją. Nėra ryškaus pasiskirstymo tarp jaunimo ar vyresnių žmonių, o simpatijos tarp amžiaus smarkiai svyruoja. Pagal gyventojų išsilavinimą taip pat didelių skirtumų nėra. Tarp miestų ir kaimų taip pat nelabai skiriasi pasiskirstymas, tai greičiau pasitikėjimas informacijos šaltiniais bei jų vartojimas lemia daugiau negu politika šiuo atveju“, – sakė ji.

Apklausa vyko 2020 m. gruodžio 14 – 17 dienomis. Internetu (CAWI) apklausta 530 gyventojų visoje Lietuvoje. Tyrimo rezultatai atspindi 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Rezultatų paklaida tokio dydžio imčiai neviršija 4,4 procentinių punktų, kai pasikliautinasis intervalas 95 proc.