Pateikė ateities viziją

Iki balandžio pabaigos visos valstybinės kolegijos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai turėjo pateikti įstaigų ateities vizijos planus.

Tai padaryti buvo privaloma laikantis Vyriausybės nutarimo dėl kolegijų stiprinimo.

Praėjusią savaitę Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje specialiai komisijai Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos (LAJM) vadovas Vaclavas Stankevičius kartu su VILNIUS TECH rektoriumi Romualdu Kliuku pateikė LAJM stiprinimo planą.

„Pristatėme mūsų viziją, kaip mes galėtume prisijungti prie VILNIUS TECH universiteto. Pateikėme motyvus, atsakėme į klausimus. Sprendimo aiškaus dar nėra, jo laukiame birželio 1 d. Yra kiek abejojama dėl atstumų, bet dabartiniais laikais atstumai yra nebe problema, juolab mes jau keletą metų bendradarbiaujame su VILNIUS TECH, būtent todėl mes gerai suprantame vieni kitus“, – kalbėjo S. Stankevičius.

Jo teigimu, dar prieš pusantrų metų iki reformos LAJM kartu su VILNIUS TECH įkūrė transporto ir logistikos klasterį.

Taip pat buvo įkurta jungtinė magistrantūra, specializuota bakalaurams, ko esą įstaigai labai reikėjo, nes niekada LAJM to neturėjo.

„Rudenį mažiausiai trys mūsų dėstytojai stos į VILNIUS TECH doktorantūrą. Tuo labai sustiprinsime mūsų įstaigą. Taigi, jei mes pasieksime savo ir mums bus leista dirbti kartu su VILNIUS TECH, po šio universiteto stogu bus ruošiami specialistai visų rūšių transportui Lietuvoje“, – pabrėžė V. Stankevičius.

Su šiomis įstaigomis mes nerengėme jokio stiprinimo plano.

Pavadinimas – ne tik vardas

Plane numatytas ir įstaigos pavadinimo keitimas į Lietuvos jūreivystės akademiją. Komisija tam esą neprieštarauja.

Anot V. Stankevičiaus, Lietuvos jūreivystės akademija jam asmeniškai ir jo kolegoms – ne tik pavadinimas.

Pavadinimą privalės atitikti ir turinys, todėl esą teks pakelti įstaigos lygį.

„Su VILNIUS TECH, esu tikras, mes tai padarysime. Būtume kaip atskiras padalinys prie šio universiteto. Kalbant apie mūsų įstaigos stiprinimą, mes sustiprėsime tik kartu su VILNIUS TECH, todėl ir pasirinkome tokį sprendimą. Pas mus išvystyta laivų inžinerija, mes ruošiame laivavedžius, laivų mechanikus, inžinierius, elektros inžinierius, o VILNIUS TECH rengia specialistus sausumos transportui, geležinkeliui ir aviacijai. Šio universiteto dalis yra Aviacijos institutas“, – vardijo V. Stankevičius.

Buvo ir kitų norų

V. Stankevičius teigė, kad per prisistatymą ministerijoje nuotoliu prie posėdžio prisijungė ir Klaipėdos valstybinės kolegijos bei Klaipėdos universiteto (KU) atstovai, kurie išsakė savo planus dėl LAJM ateities.

„Su šiomis įstaigomis mes nerengėme jokio stiprinimo plano, bet per posėdį Klaipėdos valstybinės kolegijos vadovė išdėstė keletą punktų, kad būtų naudinga, jei mes būtume prijungti prie šios kolegijos. Jie su jūrų transportu nieko bendra neturi, bet tokį norą pareiškė. Tą patį norą turi ir KU, nors mes su jais taip pat neruošėme jokio plano“, – kalbėjo V. Stankevičius.

Dabar esą laukiama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimo, kuris turėtų būti paskelbtas birželio 1 d.

Kaip pranešė universitetas, tokią idėją iškėlė trečiadienį jame apsilankę Alytaus kolegijos direktorius Sigitas Naruševičius, pavaduotoja Jurgita Merkevičienė bei tarybos pirmininkas Marius Jasaitis, Alytaus poliklinikos direktorius.

Pasak pranešimo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) Alytaus kolegiją planuoja sujungti su didesnėmis Vilniaus ar Kauno kolegijomis.

„Tačiau kolegijos bendruomenės, Alytaus miesto bei aplinkinių savivaldybių vadovų ambicija ir matymas kitoks – ieškoti galimybių jungtis su universitetinio mokslo įstaiga ir taip stiprinti ne tik kolegijos, bet ir viso Pietų Lietuvos regiono potencialą“, – nurodoma pranešime.

Anot S. Naruševičiaus, kolegijos siūlomos studijos atitinka KU vykdomas studijų programas – abiejose mokymo įstaigose rengiami sveikatos, informatikos, inžinerijos, technologijų bei socialinių mokslų specialistai.

Įstaigų susijungimas, pasak jo, gali būti naudingas ir universitetui.

„Alytus yra šalia sanatorinių gydymo centrų – Birštono, Druskininkų, o KU pastaruoju metu plėtoja kurortologinius tyrimus, tai galėtų būti nauju impulsu šiai sričiai. Minėtos galimos sąsajos dėl atsinaujinančios energetikos išteklių tyrimų bei bendros veiklos sveikatos mokslų srityje“, – pranešime cituojamas S. Naruševičius.

KU rektorius Artūras Razbadauskas tokią jungtį vadina įmanoma.

Universiteto Senato pirmininkas Vaidutis Laurėnas sakė, kad bendruomenė jau yra išreiškusi poziciją dėl dalyvavimo Vyriausybės planuojamoje kolegijų tinklo pertvarkoje, o pasiūlymą vadino diskutuotinu.

Pasak universiteto, šis klausimas svarstytas kilus diskusijoms apie galimą jungtį su Lietuvos aukštąja jūreivystės mokykla.

„Manau, kad artimiausiu metu respublikos teritorijoje bus surengtas referendumas, kuriame žmonės [...] pareikš savo nuomonę dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos“, – žurnalistams sakė „Luhansko liaudies respublikos“ (LLR) lyderis Leonidas Pasečnikas. Ji citavo Rusijos naujienų agentūros. 

„Dėl tam tikrų priežasčių esu įsitikinęs, kad taip ir bus“, – pridūrė jis.

Vasario 24-ąją Rusija pradėjo karą Ukrainoje, teigdama, kad gina šalies rytuose esančias apsišaukėliškas Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“.

Prieš tai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino šių dviejų regionų  nepriklausomybę.

Pranešimas apie galimą referendumą sulaukė nevienareikšmiškos Rusijos įstatymų leidėjų reakcijos.

„Manau, kad dabar tam netinkamas laikas“, – pareiškė  žemųjų parlamento rūmų – Valstybės Dūmos – Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Kalašnikovas, kurį citavo naujienų agentūra TASS.

„Vargu ar reikia užsiimti tokiais klausimais, kai sprendžiamas likimas fronte“, – pridūrė jis.

Tačiau parlamento aukštųjų rūmų – Federacijos Tarybos – konstitucinių įstatymų komiteto pirmininkas Andrejus Klišas sakė, kad separatistiniai regionai turi teisę patys spręsti savo ateitį.

„Rusija pripažino Luhansko ir Donecko liaudies respublikų suverenitetą, – sakė jis valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“. – Šių respublikų valdžia turi teisę priimti bet kokius sprendimus pagal savo konstitucijas.“

Nuo 2014 metų Rytų Ukrainoje besitęsiantis separatistinis konfliktas tarp Kyjivo provakarietiškos vyriausybės ir Maskvos palaikomų separatistų nusinešė daugiau kaip 14 tūkst. žmonių gyvybių.

Kyjivas pasmerkė siūlomą referendumą. Pasak Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovo Oleho Nikolenkos, tai – dalis Rusijos pastangų „pakenkti Ukrainos suverenumui ir teritoriniam vientisumui“.

„Visi netikri referendumai laikinai okupuotose teritorijose yra niekiniai ir neturės jokios teisinės galios“, – sakoma jo naujienų agentūrai AFP atsiųstame komentare.

2014 metais po Maidano revoliucijos, per kurią buvo nuverstas Kremliui palankus režimas, Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymą. Pusiasalyje buvo surengtas referendumas dėl prisijungimo prie Rusijos. Kyjivas ir Vakarai jį vadina neteisėtu.

Naujos galimybės

Kauno technikos kolegija yra viena iš nedaugelio aukštųjų mokyklų Lietuvoje, kuri rengia aviacijos sektoriui reikalingus specialistus. Kolegijoje šiuo metu veikia net dvi orlaivių priežiūrai skirtos studijų programos – Orlaivių mechanizmų techninis eksploatavimas ir tik šiemet akredituota Avionikos sistemų inžinerija.

Kolegijos vadovo Nerijaus Varno teigimu, tiek kolegijai, tiek ir visiems šio sektoriaus dalyviams yra itin aktualu bendradarbiauti ir siekti ambicingų tikslų kartu, norint, kad Lietuva taptų Baltijos šalių ir Rytų Europos aviacijos lydere.

„Aviacijos sektoriui specialistus ruošiame jau keletą metų. Nuolat kalbamės su verslu ir matome, kad sektorius turi itin didelį orlaivių priežiūros specialistų deficitą, todėl kasmet vis daugiau investuojame į šias studijų programas. Orlaivių inžinieriai yra itin paklausūs. Skaičiuojama, kad per artimiausius penkerius aštuonerius metus jų reikės virš 3 tūkst., o sektorius sudarys ne mažiau kaip penkis proc. šalies BVP. Tai matome jau dabar, nes auga angarų skaičius, aptarnaujamų lėktuvų skaičiai. Šalies užmojai yra išties dideli, todėl labai džiaugiamės, kad tapome CAVIA nariais ir galėsime aktyviai prisidėti prie asociacijos veiklų, ypač darbuotojų sektoriui ugdymo ir visuomenės edukavimo“, – teigia N. Varnas.

Kauno technikos kolegijos nuotr.

Pokyčiai švietimo sistemoje

Pasak CAVIA valdybos pirmininkės Orijanos Mašalės, tarp artimiausių asociacijos keliamų tikslų yra ne tik strateginiai sprendimai, bet ir pokyčiai Lietuvos švietimo sistemoje.

„Ateinantiems keliems metams turime išsikėlę keletą pagrindinių tikslų, tokių kaip kad ženkliai išauginti Lietuvos aviacijos verslo kuriamą bendrąjį vidaus produktą ar pagalba Vyriausybei padedant suformuoti ir tvirtinant pirmąją Lietuvos aviacijos strategiją, nes paskutinį kartą toks dokumentas buvo patvirtintas net prieš penkiolika metų. Tačiau ne mažiau svarbu yra ir pakeisti kai kuriuos aviacijos sektoriaus darbuotojų švietimo sistemos elementus, kad kuo daugiau žmonių galėtų dirbti šiame gerai apmokamų darbo vietų ir įdomiame sektoriuje. Mes, kaip aviacijos industrijos atstovai, matome problemas darbo rinkoje – gresiantį aviacijos darbuotojų trūkumą, antra vertus, iš kitos pusės – galimybes pasiūlyti Lietuvos žmonėms kokybišką išsilavinimą, garantuojantį įdomų ir gerai apmokamą darbą. Todėl malonu, kad pradedamas glaudus bendradarbiavimas su Kauno technikos kolegija, kuri prisidės prie šių probleminių klausimų sprendimų ir sektoriaus vystymo“, – sako O. Mašalė.

„Ukrainos NSGT sekretoriaus Oleksijaus Danilovo vardu Ukrainos pusė pateikė oficialų prašymą prisijungti prie CCDCOE“, – sakoma Tarybos tinklalapyje paskelbtame pranešime.

Jame nurodoma, kad antradienį NSGT Nacionalinio kibernetinio saugumo koordinacinio centro delegacija buvo atvykusi darbo vizito į Estiją, kurio metu surengta virtinė dvišalių susitikimų, siekiant plėtoti abiejų šalių bendradarbiavimą kibernetinio saugumo srityje.

Delegacijos narė Ukrainos NSGT Informacinio saugumo ir kibernetinio saugumo tarnybos vadovė Natalija Tkačiuk pažymėjo, kad toks žingsnis yra aktualus Ukrainos stojimo į NATO kurso kontekste.

„Ukrainos įtraukimas į CCDCOE darbą gali tapti svarbiu žingsniu kelyje link visateisės narystės NATO“, – ją cituoja NSGT spaudos tarnyba.

N. Tkačiuk pabrėžė, kad ukrainiečių specialistų įtraukimas į CCDCOE darbą turės teigiamos įtakos centro darbo efektyvumui. Taip pat, anot jos, tai padės sustiprinti Ukrainos nacionalinės kibernetinio saugumo sistemos galimybes.

„Šalys pažymėjo, kad veiksmingas žingsnis link Ukrainos prisijungimo prie CCDCOE gali būti Ukrainos ekspertų pritraukimas dirbti CCDCOE teminėse grupėse“, – sakė NSGT.

Savo ruožtu Estijos gynybos ministerijos nuolatinis sekretorius Kusti Salmas (Kustis Salmas) patikino, kad Estijos pusė pasirengusi padėti Ukrainai siekti priėmimo į CCDCOE.

Estijos gynybos ministerijos nuolatinio sekretoriaus pavaduotojas Margusas Mattas (Margusas Matas) pažymėjo, kad Ukrainos patirtis kovojant su Rusijos kibernetinėmis atakomis yra labai svarbi NATO.

M. Mattas pridūrė, kad Estija ir toliau palaikys Ukrainos euroatlantinius siekius.

Raudondvario gimnazijos direktorė Vaida Trofimišinienė retoriškai klausė: "Jei V.Matijošaitis įsivaizduoja, kad Raudondvaris – tai tik gražiai sutvarkytas dvaras, tai jis klysta. Seniūnijoje turime ir fermų, pašarų saugyklų, mėšlo rezervuarų. Ar, nufotografavus tokį vaizdą, po juo būtų galima rašyti, kad tai Kauno miestas?" – retoriškai klausė moteris.

LYTAGROS ŽŪB vadovas Vilius Viskontas kalbėjo panašiai: "Sunku patikėti, kad šiuos laukus būtų galima pavadinti miestu. Mūsų supratimu, Kauno mieste neturėtų būti gyvulių, juos reikėtų sunaikinti arba parduoti. Jei Bernatonius prijungtų prie miesto, mes negalėtume ūkininkauti."

LYTAGROS ŽŪB vadovas V.Viskontas nerimauja, kad Bernatonius prijungus prie miesto, bendrovei tektų atsisakyti gyvulininkystės.

Per 25-erius veiklos metus LYTAGROS ŽŪB išaugo: šiandien čia laikoma apie 3,5 tūkst. galvijų, iš jų – 1,1 tūkst. melžiamų karvių. Ūkyje dirba apie 70 Bernatonių ir aplinkinių kaimų gyventojų.

Gresia antroji kolektyvizacija

Švietimo įstatyme vienoks mokyklų tinklas numatytas miestui, kitoks – kaimiškosioms teritorijoms, todėl ir šiame sektoriuje būtų pokyčių. Raudondvario gimnazija tikriausiai turėtų keisti statusą, ES finansavimo netektų vienas iš dviejų su šios ugdymo įstaigos modernizacija susijusių projektų.

"Skaudžiausia, bet prarastume savitumą. Šimtus metų Raudondvaris buvo ne Kaunas, o Raudondvaris, su savita istorija, tradicijomis, išskirtine bendruomene. Mes jau kartą sukome istorijos ratą ir žinome, kaip vyko kolektyvizacija, kai išnyko ištisi kaimai. Dabar mus norima pakišti po Kauno miesto vėliava ir sugriauti tai, ko nepajėgė sovietmetis", – piktinosi V.Trofimišinienė.

Kauno rajono Raudondvario gimnazijos direktorė V.Trofimišinienė Kauno mero V.Matijošaičio užmačias prilygino dar vienai kolektyvizacijai.

Panašiai kalbėjo ir Kovo 11-osios akto signataras, Raudondvario gyventojas Leonas Milčius. "Man, kaip signatarui, labai skaudu, kad norima pjaustyti Kauno rajoną ir žmones įstumti į nežinomybę. Tai nieko gero nežada: neaiškus tampa Raudondvario gimnazijos, ambulatorijos, bibliotekos, meno mokyklos filialo likimas. Aš jau nekalbu apie verslo liudijimų kainas, žemės mokesčius", – kalbėjo signataras.

L.Milčiaus nuomone, Kaunui nėra būtinybės plėstis, kai tiek darbų dar nepadaryta mieste. "Kauno rajonas yra geriausias tarp kaimiškųjų Lietuvos savivaldybių, nesuprantu, kodėl jį reikia draskyti. Tai neatsakingas veiksmas ir jis daromas iš savanaudiškų paskatų. Lietuva nepriklausoma jau 30 metų, tačiau labai trūksta teisingumo, nesiskaitoma su žmonių nuomone. Negerai, kai vienas žmogus valdo buvusių penkių kolūkių žemes", – kalbėjo L.Milčius.

Kovo 11-osios akto signataras L.Milčius įsitikinęs, kad Kaunui nėra jokios būtinybės augti į plotį, kai daug darbų dar neatlikta mieste.

V.Matijošaičio užmojus signataras vertino tik neigiamai. "Nuojauta man sako, kad sugalvotas labai negražus ir Kauno rajono žmonėms kenksmingas planas", – kalbėjo raudondvarietis.

Įžeidė pakaunės pedagogus

V.Trofimišinienę taip pat žeidžia, kad V.Matijošaitis nesiskaito su žmonių nuomone, nors viešai ir mėgsta kalbėti jų vardu. "Mūsų niekas neklausė. Jei būtume norėję miestiško gyvenimo, tai ir būtume pasirinkę gyvenimą mieste. Galbūt gyventume daugiabučiuose ir dirbtume tūkstantinėse mokyklose. Tačiau mes sąmoningai rinkomės Kauno rajoną, kaimišką vietovę. Absurdas, kad prieš mūsų valią mus nori padaryti miestiečiais", – rėžė Raudondvario gimnazijos direktorė.

Pedagogę skaudina nuomonė, kad ugdymo kokybė kaime, konkrečiai Kauno rajone, yra prastesnė nei Kauno mieste. Taip tvirtinantiems gimnazijos vadovė siūlo susipažinti su realiais faktais. "Per pastaruosius 10–15 metų dėl emigracijos ir kitų priežasčių Kaune uždaryta ne viena mokykla, atsirado apie 9 tūkst. laisvų vietų mokiniams, dėl to buvo atleista apie 700–800 mokytojų. Ar važinės į darbą prijungtose teritorijose "Saulės" arba Jėzuitų gimnazijos mokytojai? Į rinką ateis tie mokytojai, kurie kartą jau neteko darbo ir yra ne pačios aukščiausios kvalifikacijos. Tas planas: ateisime ir juos (Kauno rajoną – red. past.) išgelbėsime, tėra gelbėjimo ratas tuštėjančioms miesto mokykloms", – įsitikinusi V.Trofimišinienė.

Apie vaikų gerovę negalvoja

Direktorė įsitikinusi: Kauno rajono vaikus norima suvaryti į Kauną, siekiama, kad miesto mokyklos vėl būtų užpildytos. Ji abejojo, ar tai geriausias sprendimas iš kaimo kilusiam vaikui. Priversti važinėti į miesto mokyklas vaikai kelsis anksčiau, bandys nusnausti, kol tėveliai gaiš spūstyse. "Ar bus geresnė vaikų sveikata? Bus užprogramuoti konfliktai šeimoje, nes vaikas nenorės keltis 6 val. ryto, kad 8 val. suspėtų į pamokas, o tėtis nervinsis, kad vėluos į darbą", – prognozavo V.Trofimišinienė.

Direktorės teigimu, tarp Raudondvario gimnazijos auklėtinių yra ne vienas, besimokantis prestižiniuose užsienio universitetuose, daug vaikų lanko Garliavos meno mokyklos Raudondvario filialą.

Moteriai kyla ir daugiau klausimų: "Kas atsakys, į kokią eilę stosime, jei norėsime leisti savo vaikus ar anūkus į darželį? Į bendrą Kauno miesto? Ar tenkins raudondvarietį atsakymas, kad pagal eilę laisva vieta tėra darželyje, esančiame Kaune, Taikos prospekte ar dar toliau? Ar kiekvienas turės galimybę vežti mažesnįjį į skirtingose miesto vietose esantį į darželį, o mokyklinio amžiaus – į mokyklą?"

Pasak pašnekovės, Raudondvaryje Kauno rajono savivaldybė daug investuoja: renovuojamos ikimokyklinio ugdymo įstaigos, tėvai gali rinktis bet kurį iš dviejų gyvenvietėje esančių darželių arba Kulautuvos, o gimnazija taip pat atnaujinama.

Jei būtume norėję miestiško gyvenimo, tai ir gyventume daugiabučiuose, dirbtume tūkstantinėse mokyklose. Tačiau rinkomės Kauno rajoną, kaimišką teritoriją. Absurdas, kad mus nori padaryti miestiečiais prieš mūsų valią.

"Visi žinome – ES investuoja į regionus. Šiandien Raudondvario gimnazijoje vienas projektas jau finansuojamas, kitą netrukus ketiname pasirašyti. Jei būsime prijungti prie miesto, neteksime finansavimo. Taigi, sporto aikštyno renovacija už 115 tūkst. eurų nebus galima. Noriu užduoti klausimą Kauno miesto valdžiai: kada jūs galėsite skirti tokius pinigus Raudondvario gimnazijai? Matant daug nesutvarkytų Kauno miesto mokyklų akivaizdu, kad paskutinis atėjęs į šią šeimą ir liksi paskutinis. Mūsų tokia perspektyva netenkina", – rėžė Raudondvario gimnazijos direktorė.

Neaiškus ir meno kolektyvų likimas

Raudondvaris turi kultūros centrą, daug aukšto lygio meno mėgėjų kolektyvų. Išpuoselėtoje Raudondvario dvaro sodyboje veikia Kauno rajono muziejus, Turizmo ir verslo informacijos centras, Menų inkubatorius. Dvaro teritorijoje vyksta daug kultūros renginių, organizuojamos bendruomenių šventės.

Už Raudondvario dvaro žirgyno pritaikymą kultūrai Kauno rajono savivaldybė ir Raudondvario dvaro direktorė Snieguolė Navickienė pernai buvo apdovanota Europos kultūrinio turizmo asociacijos specialiuoju prizu.

Prijungus prie miesto, Raudondvaryje bus mažiau kultūros, lieka neaiškus meno mėgėjų kolektyvų likimas", – nuogąstavo V.Trofimišinienė.

Mažosios bendrijos "Piprė" direktorė Laura Garšvaitė irgi labiau jaudinosi ne dėl savo verslo, o dėl to, kas lauktų Raudondvario meno kolektyvų. Jos nuomone, jie būtų sunaikinti.

Aktyvi bendruomenės narė įvardijo ir daugiau priežasčių, kodėl nenori, kad Raudondvaris būtų prijungtas prie miesto. "Tai pakenktų verslui, kultūrai, švietimui. Kauno rajone daug kartų mažesnės verslo liudijimų kainos, palankesnės sąlygos smulkiajam verslui. Man yra tekę rengti verslo projektus, todėl žinau, kad, tapus miesto teritorija, paramą gauti bus sunkiau. Pagal dabartines gaires, negalėtume būti pareiškėjais, nes neatitiktume kriterijų", – sakė L.Garšvaitė. Jaunos verslininkės nuomone, žalą patirtų ir bendruomenės, nes jos taip pat būtų atribotos nuo tikslinės paramos.

Kaimiečiai ar miestiečiai

Babtų gyventojai sutrikę krapštosi galvas: ar mes kaimiečiai, ar miestiečiai?

O Karmėlavos gyventojai mielai prisijungtų prie Jonavos, nes ten ir arti, ir zona bekonfliktė.

Būtų juokinga, jei tai nebūtų vienas iš strateginių valstybės klausimų šalia tokių, kaip visuotinai sutarto valstybės vystymo ekonominio socialinio modelio parinkimas, nuoseklios, be blaškymosi, politinės valstybės doktrinos išlaikymas, aiški šalies energetiniais resursais apsirūpinimo vizija.

Deja dabar, mano nuomone, mūsų valstybėje nėra aiškaus strateginio kurso, jis išsikvėpė mums iškovojus laisvę, įstojus į NATO ir ES, palikdamas mus blaškytis po kiekvienos valdžios pasikeitimo.

Taigi Kauno mero savaip interpretuota savivaldos reforma ne tik užminė mįslių, tačiau ir apnuogino institucijos, atsakingos už šį klausimą, darbo spragas.

Strateginis sprendimas

Mes, aišku, galime išanalizuoti pasiūlymų pranašumus ir trūkumus iš eilinių tiek rajono, tiek miesto gyventojų pozicijų, galime už racionalius pasiūlymus kiekvienam merui parašyti pagyrimo raštą, o už klaidą ar nesąmonę – sugėdinti ir pateikti alternatyvius ir, mūsų nuomone, teisingus sprendimus.

Tačiau turėtume suprasti, kad tai ne miesto, ne rajono merų kompetencija, o valstybinės reikšmės sprendimai.

Gal ir nereikalingos žiedinės savivaldybės, tokios infrastruktūriškai artimos miestui gyvenvietės, kaip Garliava prie Kauno ar Riešė prie Vilniaus. Jos natūraliai galėtų tapti miestų mikrorajonais. Tačiau vien Kauno rajone, be Garliavos, yra dar 98 miesteliai ir kaimai iš trylikos seniūnijų.

Todėl akivaizdu, kad klausimą reikėtų spręsti kompleksiškai, nes jis svarbus ne tik miestui, bet ir visai valstybei.

Reikalingas valstybės strategų sprendimas, kuriuo keliu eisime. Artinsime valdžią prie žmonių, smulkindami savivaldą, tai yra decentralizuodami valdžią, kaip to reikalauja ES direktyvos, ar, atvirkščiai, stambinsime savivaldybes, mažinsime biurokratinę naštą ir su tuo susijusias mokesčių mokėtojų išlaidas, atsižvelgdami į tai, kad dalis Lietuvos jau išsibėgiojo.

Regioninė politika

Lietuvoje yra šešios žiedinės savivaldybės: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus rajonų. Planai jas naikinti buvo numatyti Baltosios knygos, nubrėžiančios regioninės politikos gaires artimiausiam dešimtmečiui, projekte.

Dar prieš dvejus metus tuometis Vidaus reikalų viceministras  G.Surplys žiniasklaidoje teigė, kad siūloma visiškai atsisakyti šių savivaldybių, tačiau konkrečių terminių ir sprendimų dar nėra.

Babtų gyventojai sutrikę krapštosi galvas: ar mes kaimiečiai, ar miestiečiai?

Pagal jo teiktus pasakojimus žiniasklaidai VRM atlieka apklausas, tariasi su merais, ką ir kaip būtų galima daryti, žodžiu, plušama išsijuosus. Tačiau koordinatorius buvo mestas į kitą darbo barą ir atrodo, kad klausimų sprendimai sustojo, kol prie jų vėl iš naujo tik kitu kampu grįžo Kauno meras.

Galima pagirti Kauno merą: energingai ir racionaliai atnaujinamas miesto centras, kyla gražūs šiuolaikiški statiniai, biurų patalpos, ten ir gatvės jau išasfaltuotos.

Tačiau dalis Rokų ir Vaišvydava jau senokai prijungti prie Kauno administraciškai, bet keliai ir kita infrastruktūra ten prastos būklės. Vaišvydavoje net miesto autobusų maršrutų sumažinta, nepatogu susisiekti su centru, galbūt vėliau šiems miesto atokiems rajonams ir bus skiriama lėšų infrastruktūrai, keliams, šaligatviams remontuoti, bet kol kas nykoka.

Kiti argumentai

Todėl galima suprasti rajono merą, priekaištaujantį miesto merui, kad jis nori prisijungti tiek daug gyventojų, su puikiai sutvarkyta infrastruktūra, su renovuotomis mokyklomis ir darželiais ir įmonių turinčias Kauno regiono gyvenvietes, o pakraščius palikti likimo valiai.

Tuo labiau kad matyti, jog savo kieme puikiai tvarkosi ir rajono meras. Mes visi galime pasidžiaugti atgijusiu Raudondvariu, gerai sutvarkytais dviračių takais Kačerginėje ir Kulautuvoje, pastaroji gyvenvietė netgi atgavo prieškariu turėtą kurorto statusą.

Oponentai netrunka pridurti, kad nors Kulautuva ir atgavo kurortinį statusą, čia nėra net kavinės ar kitos viešojo maitinimo įstaigos, kur galėtum pajausti tą kurorto dvasią. Vietiniai pasakojo, kad buvo turistų, kurie norėjo ilgiau pakeliauti po vaizdingus pakaunės miškus, tačiau Kulautuvoje nerado vietos apsistoti pernakvoti.

Mes galime išvardyti dar dešimtis vienas kitą ginčijančius Kauno miesto ir rajono pranašumų ir trūkumų argumentus. Tačiau iš to nieko gero nepešime.

Viena aišku: atsidūrėme ties visos šalies regioninės savivaldos slenksčiu.

O peržengti jį reikės ne tik ambicijų, drąsos, išminties, visų suinteresuotų šalių susitelkimo, bet ir realaus atsakingų institucijų darbo, o ne jo imitavimo sprendžiant vieną iš strateginių valstybės uždavinių.

Jau daugiau nei pusmetį keliamas Slengių kaimo prijungimo prie Klaipėdos klausimas.

Dėl to net buvo atlikta gyventojų apklausa. Tada iš 500 balsavimo teisę turinčių slengiškių apklausoje dalyvavo mažiau nei pusė – 223 žmonės.

Iš jų 122 apklaustieji pasisakė už prijungimą prie miesto, o 101 pareiškė norą likti rajono savivaldybės administruojamoje teritorijoje.

Viena priežasčių, kodėl Slengiai nori prisijungti prie miesto, – Klaipėdos vaikų ugdymo įstaigos yra arčiau nei Gargždų mokyklos ar darželiai.

Be to, ten gyvenantys žmonės seniai laiko save klaipėdiečiais – dirba Klaipėdos įmonėse, naudojasi miesto institucijų paslaugomis.

Kaimo naujakuriai teritorinių permainų panoro ir pasigedę didesnių rajono savivaldybės investicijų į gyvenvietės infrastruktūrą: dauguma gatvių Slengiuose yra neasfaltuotos, neapšviestos, palyginti su miestu, retai išvežamos buitinės atliekos.

Prieš savivaldybių rinkimus Slengių prijungimo prie Klaipėdos klausimas buvo aktyvesnis iš  uostamiesčio valdžios pusės.

Dabar, po rinkimų, prasidėjo atvirkštinis procesas. Išlaikyti slengiškius siekia naujai išrinktoji rajono valdžia.

"Reikia pripažinti, kad Klaipėdos rajonas vienas pirmųjų Lietuvoje pasitvirtino Rajono bendrąjį planą ir leido žmonėms statytis nuosavus būstus. Dėl to ir iškilo ugdymo įstaigų problema. Mes pasiryžę tą problemą spręsti, jau buvome susitikę ir su premjeru, ir su švietimo, mokslo bei sporto ministru kalbėjome dėl privačios iniciatyvos, steigiant vaikų darželius", – teigė B.Markauskas.

Jis tvirtino, kad dėl Slengių jau ne kartą buvo susitikę ir su Klaipėdos meru Vytautu Grubliausku, ir su miesto savivaldybės administracijos direktoriumi Gintaru Neniškiu.

"Vyksta diskusijos. Ir tikrai nebus taip, kad Slengiai vieną dieną taps Klaipėdos dalimi. Galutinį sprendimą turės priimti Seimas, o ten tokie sprendimai taip lengvai nepriimami. Tik manyčiau, kad iš jėgos pozicijų šis klausimas neturėtų būti sprendžiamas", – kalbėjo B.Markauskas.

NATO vardu dokumentą pasirašė 29 Aljanso narių nuolatiniai atstovai, o Makedonijai atstovavo šalies užsienio reikalų ministras Nikola Dimitrovas.

Prieš ceremoniją NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas išreiškė viltį, kad Aljanso narės greitai ratifikuos stojimo protokolą. Jis taip pat priminė, kad NATO durys yra atviros demokratijoms, turinčioms bendrus idealus su Aljansu.

Kiek anksčiau J. Stoltenbergas pareiškė, kad „kai visos 29 šalys ratifikuos protokolą, galėsime pasveikinti Šiaurės Makedonijos Respubliką tapus 30-ąja NATO nare“.

NATO generalinis sekretorius pabrėžė, kad pasirašius tą dokumentą Skopjė galės dalyvauti Aljanso renginiuose kaip kviestinė valstybė.

1995 metais Makedonija prisijungė prie Partnerystės taikos labui iniciatyvos, o 1999-aisiais buvo patvirtintas Narystės veiksmų planas, padedantis šaliai pasirengti stojimui į NATO. Makedonija palaikė NATO vadovaujamas operacijas ir misijas Afganistane ir Kosove.

Praeitą mėnesį galutinai patvirtinta Atėnų ir Skopjės sutartis dėl buvusios Jugoslavijos respublikos pervadinimo Šiaurės Makedonija užbaigė vieną seniausių pasaulyje diplomatinių ginčų ir atvėrė kelią Graikijos šiaurinei kaimynei įstoti į NATO ir Europos Sąjungą.

Atėnai nuo 1991 metų ginčijo Makedonijos teisę naudoti savo pavadinimą, nes tai esą gali reikšti teritorines pretenzijas į taip pat vadinamą Graikijos šiaurinę provinciją – senovinės Aleksandro Didžiojo imperijos lopšį ir šiuolaikinių graikų pasididžiavimo šaltinį.

Per 2018-ųjų liepos 11 – 12 dienomis Briuselyje vykusį viršūnių susitikimą NATO pakvietė Makedoniją įstoti į organizaciją.

Rose Gottemoeller (Rouz Gotemiuler) sako turinti vilties, kad ši nedidelė Balkanų valstybė taps NATO nare 2017 metų pavasarį, kai visų NATO šalių ir Juodkalnijos parlamentai ratifikuos atitinkamą protokolą.

Ketvirtadienį lankydamasi Juodkalnijoje R. Gottemoeller sakė: „Manau, kad jūsų prisijungimo prie NATO procesas vyksta sklandžiai“.

Juodkalnija gavo kvietimą prisijungti prie šio Vakarų karinio aljanso, nepaisant griežto jos tradicinės sąjungininkės Rusijos prieštaravimų.

Podgoricos pareigūnai kaltina Rusiją per spalį Juodkalnijoje vykusius rinkimus dėjus pastangas, kad valdžios netektų provakarietiška šalies vyriausybė, pasisakanti už prisijungimą prie NATO.