„Galima sakyti, kad tai patys sudėtingiausi piešiniai. Piešimas man labai svarbus tuo, kad leidžiu linijai būti laisvai lape, taigi viskas iš esmės yra gana struktūriška – jokių spalvų ir konkrečių formų, tik linijos padėtis ant drobės“, – aiškino menininkė Sougwen Chung.

Merginos mama – kompiuterių programuotoja, o tėvas muzikantas ir dainininkas. Tad pati menininkė tikina paveldėjusi šiuos abu, atrodytų, sunkiai suderinamus sugebėjimus.

„Galvojau apie būdus, kaip išreikšti save, išmokti piešti kitaip, dirbant su dirbtiniu intelektu ir robotika“, – teigė S. Chung.

Menininkė pradėjo programuoti būdama devynerių. Ji išmokė programinę įrangą, kaip interpretuoti meno kūrinius, kad robotas semtųsi įkvėpimo iš jos pačios paveikslų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Man patinka galvoti, kad robotas žino mano rankos padėtį, mano rašiklio padėtį. Kad ir koks būtų ISTS signalas, jis neatsiejamai susijęs su manimi ir mano piešimo stiliumi“, – kalbėjo menininkė.

Tiesa, mintis mene pasitelkti technologijas merginai šmėstelėjo vos prieš septynerius metus, kai vienas geriausių pasaulyje profesionalių Go žaidėjų – Pietų Korėjos atstovas – susidūrė su kompiuterine programa „AlphaGo“. Tąkart iš penkių partijų „AlphaGo“ laimėjo keturias. Nuo to laiko menininkė visą dėmesį skyrė ne kūrybai, o programavimui.

„Manau, kad dažnai tai atrodo apgaulingai paprasta, bet tuo pat metu aš dirbu su dažais, dirbu su judesiu, dirbu su robotu“, – sakė S. Chung.

Kinų-kanadiečių kilmės menininkės darbai eksponuoti Niujorko bei Ženevos šiuolaikinio meno muziejuose.

Skirtingos programavimo kalbos

KITM galima rinktis skirtingas programavimo kalbas: JavaScript, „Java“, PHP, .NET įgyti teorinių ir praktinių šios specialybės žinių. Mokiniai supažindinami su programuotojo profesija, mokosi dirbti su operacinėmis sistemomis ir duomenų bazėmis.

„Šiuo metu visi skaitmenizuojasi, viskas keliama į internetą, jame daugėja paslaugų, todėl nuolat auga ir programuotojų poreikis. Tai viena tų sričių, kuri leidžia moksleiviams turėti ateities profesiją ir dirbti bet kurioje pasaulio šalyje. Ši profesija turi daug laisvės ir potencialo“, – kodėl verta rinktis programavimo specialybę, nurodė KITM profesijos mokytojas metodininkas Martynas Kašelionis.

Įgyti programavimo pagrindai leidžia gilinti pasirinktos programavimo kalbos  žinias. Štai JavaSript kalba naudojama programuojant interneto puslapio dizainą. „Tai labiau į estetiką linkusi programavimo kalba, kurioje yra nemažai kūrybiškumo, dėmesio įvairioms detalėms“, – kalbėjo KITM mokytoja Jolita Kuncienė.

PHP programavimo kalba orientuota į interneto puslapio, programų kūrimą. „Tai viena populiariausių programavimo kalbų, kuria kuriami įvairūs forumai, portalai, prižiūrimi serveriai, atsakingi už duomenų saugojimą. Ši kalba labai lanksti ir suteikia daug galimybių panaudoti žinias“, – apie savo kuruojamą sritį kalbėjo M. Kašelionis.

„Mokiniai turi galimybę panarstyti programavimo kalbos Java subtilybes. Ši kalba – tarsi sunkioji artilerija, kuria galima sukurti darbalaukio, mobiliąsias ar interneto programas. Java atveria vartus į praktiškai visą programavimo pasaulį“, – pridūrė profesijos mokytojas metodininkas Algirdas Kušlys.

Įgyti programavimo pagrindai leidžia gilinti pasirinktos programavimo kalbos žinias.

Mokymo programų privalumai

Pasirinkę programavimo specialybę mokiniai įgyja ir papildomų kompetencijų, dalyvauja susitikimuose su programuotojų ieškančiais verslais, semiasi patirties įvairiose bendrovėse ir iš kitų programavimo specialistų.

„Yra ir darbo pokalbių treniruočių, mūsų partneriai programuotojai sukūrė imitacinę atranką, tad moksleiviai gali gauti atgalinį ryšį, ką reikėtų patobulinti. Aš noriu, kad mano mokiniai neapsiribotų viena programavimo sritimi, todėl visada organizuoju susitikimus su kitų IT specialybių atstovais: testuotojais, analitikais, dizaineriais ir kt., jie pasakoja, kokių įgūdžių kokiame darbe reikia“, – vardijo J. Kuncienė.

„Tikrai mokymosi struktūra yra įdomi, nes moksleiviai gauna bazinių žinių, kurios reikalingos programavimui, vėliau jie jungiami į komandas, dirba su projektavimo veiklomis, viską išbando praktikoje“, – nurodė M. Kašelionis.

Kam skirtos mokymo programos?

Mūsų mokykloje mokiniai gali mokytis nuo 9 arba 11 klasės. Čia gali įgyti ne tik pagrindinį ir vidurinį išsilavinimą, bet ir pasirinktą specialybę. Puiki galimybė mokytis po 12 klasių, arba turintiems kitą išsilavinimą, tačiau norintiems keisti profesiją ir savo jėgas išbandyti programavimo srityje.

„KITM siūlo rinktis skirtingas mokymo programas. Nuo 9 arba 11 klasės mokiniai gali mokytis JavaScript programavimo, tada, išlaikę egzaminus, gauna ne tik dvyliktos klasės atestatą, bet ir specialybės diplomą. Tie, kurie baigė mokyklą ar keičia profesiją, gali rinktis JavaScript, Java, PHP, .NET programuotojų arba programinės įrangos testuotojo mokymo programas. Pabaigę programą įgyja jaunesniojo programuotojo kvalifikacijos diplomą“, – komentavo direktoriaus pavaduotoja E. Žilionė.

Buvęs KITM mokinys Mantas Tarutis pasidalijo savo įspūdžiais. Jis vienas tų, kurie nusprendė keisti profesiją ir džiaugėsi, kad skyrė laiko mokytis KITM ir įgijo reikiamų įgūdžių.

„Mokydamasis KITM įgijau labai gerą patirtį, nes mokytojai žino, kokių įgūdžių reikia darbdaviams, ir tų dalykų moko. Profesinėje mokykloje įgijau tvirtus programavimo pagrindus, man labiausiai patiko dirbti su žiniatinkliu. Jau baigiantis mokslams gavau praktikos vietą, o netrukus susiradau ir norimą darbą“, – kalbėjo pašnekovas.

Kviečia susitikti

KITM visus besidominčius programavimo (ar kitomis IT) studijomis kviečia susitikti ir gyvai aptarti rūpimus klausimus.

Atvirų durų diena vyks balandžio 7 d. 12 val. Kauno informacinių technologijų mokykloje (Laisvės al. 33).

Europos Komisijos atlikto tyrimo dėl duomenimis, Lietuvoje 84 proc. mokinių naudojasi internetu mokymo tikslais mokyklose, ES vidurkis yra 73 procentai.

Per pamokas lietuvių moksleiviai dažniausiai ieško informacijos, naudoja „word“ formatą. Lietuvos mokiniai namuose kompiuterines technologijas pasitelkia daugiausia pokalbiams socialiniuose tinkluose, žaidimams, žiūri filmus – kaip ir dauguma apklaustų jaunųjų europiečių kitose šalyse.

Anot tyrimo, Lietuvos mokiniai itin gerai aprūpinti mobiliaisiais telefonais. Juos turi 94,2 proc. ketvirtokų, tai ketvirta vieta Europoje, ir 98,8 proc. aštuntokų – pirma vieta Europoje.

Tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvos mokiniams trūksta programavimo ir sudėtingesnių skaitmeninių įgūdžių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pranešime teigia, kad ši problema išlieka visoje ES.

Europos Sąjungoje 79 proc., o Lietuvoje – 63 proc. – pagrindinių mokyklų mokinių ir atitinkamai 76 proc. Europoje bei 63 proc. Lietuvos vidurinių mokyklų mokinių niekada ar beveik niekada nedalyvavo kodavimo ar programavimo veiklose mokykloje.

Anot ministerijos, Lietuvos mokyklos gali pasidžiaugti sparčiu internetu, gana dažnu skaitmeninių technologijų naudojimu mokymo tikslais.

Europos plačiajuosčiui ryšiui keliamuose tiksluose numatyta, kad iki 2025 metų visos mokyklos turi turėti ne mažesnę nei 1GB greičio prieigą ir naudotis naujausiais ištekliais, mokymosi platformomis, vaizdo konferencijomis ir pan. Lietuvos mokyklos pagal šį rodiklį pranoksta ES vidurkį: 27–29 proc. mokyklų turi greitesnį nei 100 mbps internetą (ES vidurkis – 18 proc.).

Tyrimas taip pat atskleidė, kad tarp Europos šalių vyrauja didžiuliai skirtumai: Šiaurės šalys ir didžiųjų miestų mokyklos pagal interneto greitį pirmauja, o Pietų Europos šalys gerokai atsilieka.

Tyrimas parodė, kad šešiems Lietuvos mokiniams tenka vienas kompiuteris. Lietuva pagal šį rodiklį neišsiskiria iš kitų Europos šalių. Tačiau Lietuvos mokykloms dar trūksta techninės įrangos, pavyzdžiui, pagal aprūpinimo interaktyviomis lentomis rodiklį 96 mokiniams tenka viena lenta (ES vidurkis – 56 vienam mokiniui).

Lietuvos mokytojai savo informacinių technologijų kompetencijas vertina gerai, gal kiek prasčiau skaitmeninio turinio kūrimo, ypač programavimo, web puslapių kūrimo srityse. Šiomis technologijomis mokytojai dažniausiai naudoja ruošdamiesi pamokoms, ieško medžiagos, rengia užduotis „word“ formatu. Labai daug, 52 proc., Lietuvos mokytojų dalyvauja, diskutuoja online bendruomenėse, Lietuva pagal šį rodiklį užima pirmą vietą Europoje (ES vidurkis 29 proc.).

Daugiau nei pusė mokytojų dalyvauja privalomuose informacinių kompiuterinių technologijų mokymuose, nemaža dalis mokosi savarankiškai, 12 proc. Lietuvos mokytojų tokiuose mokymuose per pastaruosius dvejus metus nėra dalyvavę.

Ministerija teigia planuojanti toliau tęsti mokyklų aprūpinimą kompiuterine technika, padėti mokykloms plėtoti bevielį saugų internetą. Kovą ir balandį į mokyklas keliauja 4,4 tūkst. naujų kompiuterių su programine įranga. Jiems pirkti Švietimo, mokslo ir sporto ministerija praėjusių metų pabaigoje skyrė 3,9 mln. eurų.

Numatoma, kad nuo 2020–2021 metų, atnaujinus informatikos ugdymo programas, integruotai informatikos pradmenų mokysis visi šalies pradinukai, o 5–10 klasėse skaitmeninės technologijos bus integruojamos mokant visų dalykų, kartu liks ir atskiras dalykas – informatika.

Tai antrasis Europos Komisijos užsakymu atliktas mokyklų tyrimas. Jį atliekant Lietuvoje apklausti 347 mokyklų vadovai, 934 mokytojai, 4456 mokiniai ir 2652 tėvai. Dalyvavo visos Europos Sąjungos šalys, taip pat Norvegija, Islandija ir Turkija. Pirmasis tyrimas atliktas 2012 metais.

„Pastaruoju metu žinių ir kalbų apie dirbtinį intelektą yra itin daug. Kodėl? Pirmiausia – stebime itin didelį progresą giluminio mokymosi ir neuroninio tinklo srityse. Būtent ši sritis daro bene didžiausią įtaką kaip efektyviai veikia DI sprendimai. Antroji priežastis – techninė infrastruktūra. DI progresas ir algoritmai reikalauja itin galingos techninės infrastruktūros – šioje srityje labai gelbsti debesų kompiuterijos resursai. Galiausia – kasdien augantis duomenų kiekis. Efektyviam DI modelių ir algoritmų tobulinimui reikia milžiniško duomenų kiekio – prie to itin prisideda progresas didžiųjų duomenų srityje“, – „Microsoft“ konferencijoje partneriams ir klientams Vilniuje pasakojo Mart Mae, bendrovės išmaniosios debesijos verslo grupės vadovas Centrinės ir Rytų Europos regionui.

Pasak jo, šiandien DI pagalba savo veiklą sparčiausiai transformuoja trys sektoriai – finansinių paslaugų, prekybos ir gamybos: „Finansų sektoriuje DI šiandien jau analizuoja rizikas, padeda kurti modelius, kurie užkerta kelią sukčiams ar padeda nuspėti, kaip elgsis klientas. Prekybos sektoriaus atstovai DI naudoja suasmeninti pirkėjų patirtį, kurti kintančią kainodarą, kuri atsižvelgia į įvairias aplinkos sąlygas, bei tuo pačiu planuoti atsargas sandėliuose. Gamybininkai su DI pagalba nuspėja, kada jų įrangai prireiks techninio aptarnavimo, automatizuoja įvairius procesus ir valdo logistiką.“

Kaip parodė „Forbes Insights“ vadovų apklausa, 81 proc. bendrovių, kurias būtų galima priskirti prie DI naudojimo lyderių, per paskutinius metus augo daugiau nei 10 procentų. Šioje srityje atsiliekančiųjų bendrovių kategorijoje analogišką augimą demonstravo tik 36 proc. apklaustųjų.

EY asocijuotasis partneris Linas Šneideris pastebi, kad skaičiai, iliustruojantys duomenų augimą, yra įspūdingi. Pavyzdžiui, kas dvi dienas sukuriame 6 mlrd. gigabaitų duomenų, o prie interneto kitąmet turėtų būti prijungta apie 50 mlrd. įvairių daiktų – jutiklių, buitinės technikos ar kitų mūsų kasdieną naudojamų daiktų.

„Visa tai, pasitelkus DI, gali verslui pateikti naudingų ir įdomių įžvalgų. Pavyzdžiui, vadybininkui produkto pardavimų kreivės svyravimai per paskutinius keletą metų neatsako, kodėl vienu metu prekių buvo parduota daugiau, o kitu mažiau. Tačiau jei DI sprendimui duosime paanalizuoti vadybininko bendrovės ir rinkos duomenis, tada matysime visai kitą vaizdą, pvz., konkurentas pakėlė kainą, todėl pirkėjai mieliau rinkosi mūsų vadybininko prekes, arba klientai per akcijos kampaniją įsigijo daug prekių ir tai turėjo neigiamą įtaką tolesniems pardavimams“, – konferencijoje kalbėjo L. Šneideris.

Anot jo, kartu su DI populiarėjimu auga poreikis specifinių kompetencijų turintiems specialistams: „Be programuotojų ir inžinierių bendrovės vis dažniau dairosi duomenų mokslininkų, matematikos ir statistikos specialistų, aktuarų bei rizikos valdymo specialistų, veiklos analitikų ir duomenų pareigūnų.“

Barbė, kuri parduotuvių lentynose pirmą kartą pasirodė 1959 metais, didžiuojasi, kad be tradiciškesnių įgūdžių, tokių kaip šokis su Kenu ar sugebėjimas atrodyti pribloškiamai, išbandė ir darbus, kuriuose moterų nėra daug.

Kompanija paskelbė, kad „Metų karjeros“ Barbė yra robotikos inžinierė. Realiame gyvenime beveik devyni iš 10 šios srities specialistų yra vyrai.

Tačiau vaikams žaidžiant su naujausia Barbe neteks vien įsivaizduoti šios profesijos, nes „Mattel“ drauge su žaidimų platforma „Tynker“ pasiūlys savininkams internetinę programavimo patirtį.

„Beveik 60 metų Barbė pasakojo mergaitėms apie darbus, kuriuose moterims atstovaujama nepakankamai, norėdama parodyti joms, kad jos gali būti bet kas“, – sakoma „Mattel“ viceprezidentės Barbės reikalams Lisos McKnight (Lizos Maknait) pareiškime.

„Žaidimais su Barbe robotikos inžiniere internete ir realiame gyvenime suteikiame mergaitėms naują platformą žaisti savo vaizduotės pasaulyje ir mokome jas jų realiam pasauliui svarbių įgūdžių“, – pridūrė L. McKnight.

Barbė jau turi daugiau kaip 200 profesijų, „kurios visos paremia prekės ženklo tikslą įkvėpti beribį potencialą kiekvienoje mergaitėje“, sakoma „Mattel“ pareiškime.

Moterys užima tik 24 proc. mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) darbo vietų Jungtinėse Valstijose.

Akademiją papildė 200 naujokų: pusė jų – Kaune, dar tiek pat – Raseiniuose, Plungėje ir Klaipėdoje. Viso, šioje akademijoje, nuo šiol, mokosi 416 vaikų.

Tai – pirmasis akademijos plėtros etapas nuo jos įkūrimo 2017 m. rugsėjį. Kaune, prie 185 jau lankančių vaikų, prisijungė 96 naujokai, Šakiuose – 8 nauji vaikai. Taip pat, akademija pirmą kartą duris atvėrė Raseiniuose (24 vaikai), Plungėje (30 vaikų) ir Klaipėdoje (42 vaikai). Naujose lokacijose kviečiami vaikai iš dienos centrų. Plėtra išsamiau pristatoma šiame infografike.

„Sourcery for Kids“ – JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge Group“ edukacinė iniciatyva, kviečianti vaikus atrasti kūrybinių technologijų pasaulį, ugdyti logiką, kūrybišką mąstymą ir gebėjimą apjungti įvairias technologijas.

Ilgalaikis jos tikslas – dešimt kartų padidinti stojančiųjų į informacines technologijas kiekį per artimiausius dešimt metų.

Šiemet prie šio siekio prisijungė Kazickų Šeimos Fondas. Rėmimo programas ir projektus Lietuvoje ir JAV vykdantis Fondas iniciatyvai vystyti skyrė penkiasdešimties tūkstančių eurų paramą. Fondo atstovų teigimu, tokia parama yra tik vienas iš pavyzdžių, kaip industrijos atstovai ir labdaros fondai drauge gali kurti sėkmės pagrindus augančiai kartai.

„Esme įsitikinę, kad Lietuvos sėkmę globalioje arenoje kurs būtent šie, jaunieji programos dalyviai. Tikimės, kad suaugę, jie prisimins kitų dosnumą ir patys prisidės prie visuomenės gerovės, ypač, jautriausiose jos grandyse“, – sakė Kazickų Šeimos Fondo atstovas Jonas Kazickas.

„Sourcery for Kids“ iniciatorius, „Devbridge Group“ viceprezidentas ir Lietuvos padalinio vadovas, Viktoras Gurgždys akcentavo įmonę ir socialinius partnerius vienijančius tikslus.

„Programavimas yra jau ne ateities kalba. Tai – dabartinė pažangos kalba, persmelkusi visas sritis. Pačiame technologijų įkarštyje auga nauja karta. Šioje akademijoje auginame ne technologijų vartotojus, bet jų kūrėjus. Tai – bet kurios perspektyvios profesijos sėkmės pagrindas“, – sako V. Gurgždys.

Kaune ir Šakiuose vaikai į papildomas grupes pateko pagal sąrašus, kurie sudaryti dar 2017 m. vasarą, paskelbus viešą registraciją šiuose miestuose. Raseiniuose, Plungėje ir Klaipėdoje kvietimus gavo vaikai iš dienos centrų. Šiuose miestuose – vietų skaičius ribotas.

Akademija augs ir toliau. Galimybė registruoti savo vaikus į naujas grupes bus paskelbta kiekviename mieste atskirai, kai visi vaikai, kurie šiuo metu jau yra laukiančiųjų sąraše, pateks į akademiją per artimiausias jos plėtros bangas.



Į akademiją patekę 7-12 m. vaikai visus mokslo metus, kiekvieną šeštadienį, nemokamai mokosi programavimo pagrindų ir kūrybinių technologijų. Vaikai dirba dvi akademines valandas, 8-9 vaikų grupėse su programos mentoriumi.

„Sourcery for Kids“ dalyviai mokosi pagal neformalaus švietimo programoje (NVŠ) akredituotą programą, kurią organizuoja ir vykdo „bit&Byte". Ši programa leidžia ne tik žengti pirmuosius žingsnius programavime, bet ir skatina kūrybiškumą, savarankiškumą, smalsumą ir kitus reikšmingus įgūdžius, kurie atlieka kritinį vaidmenį vadinamosiose „ateities“ profesijose.

Mokymosi procese vaikai mokosi, kaip kurti naujausias technologijas, naudoja kitus įgūdžius, reikalingus sėkmingam darbui technologijų industrijose: dizainą, smulkiąją elektroniką, 3D, animaciją, virtualią realybę (VR), žaidimų kūrimą.

„Devbridge Group” – JAV programavimo paslaugų įmonė, kurios centrinė būstinė yra Čikagoje. Tarptautinę įmonės komandą sudaro per 320 darbuotojų. Jie pasiskirstę Čikagos, Toronto, Kauno, Vilniaus ir Londono padaliniuose. Įmonės klientai – pasaulinės finansų, paslaugų ir gamybos sektorių kompanijos, tokios kaip „Grainger“, „Morningstar”, „Fitch”, „Louis Dreyfus”, „John Deere” ir kt.

Dažniausiai renkamasi tarp vidinio programavimo (angl. Back-end), duomenų analitikos, infrastruktūros inžinerijos (angl. DevOps) ir grafinių vartotojo sąsajų programavimo (angl. Front-end). Pastaroji yra viena geidžiamiausių darbdavių, po kuria slypi kur kas daugiau nei vien dizaino kūrimas. Abejojantiems, ar ši sritis jiems yra tinkamiausia, pagelbės penki pagrindiniai ženklai, rašoma pranešime spaudai.

„Grafinės vartotojo sąsajos programavimas arba dar vadinamas išorinis programavimas apima viską, ką mato vartotojas įsijungęs bet kurį tinklapį. Tai dizainas, jo modeliavimas, patogios vartotojo sąsajos kūrimas, duomenų filtravimas ir begalė kitų dalykų. Daugeliui besidominčių šia sritimi, kyla klausimų ne tik kaip jos mokytis, bet ir ar ji žmogui patiks. Todėl norėdami padėti abejojantiems, išskyrėme penkis pagrindinius ženklus, kurie turėtų pagelbėti apsisprendžiant, ar grafinių vartotojų sąsajų programavimas skirtas būtent jums“, – sako Modestas Kapušinskas, tarptautinės įmonės „KAYAK“ kartu su lietuvių „NFQ Technologies“ kuriančios vieną didžiausių meta-paieškos variklių, inžinerijos vadovas.

Pirmas ženklas: mėgstate patrauklų akiai dizainą

„Jei tiesiog naršant internete akis užkliūna už to, kaip atrodo tinklapio dizainas, tai geras ženklas, jog jums patiktų būtent šio tipo programavimas. Nors šios srities specialistai ne vien tik kuria patrauklų dizainą, tačiau taip, kaip atrodo puslapis, yra viena svarbiausių šių profesionalų užduočių. Naujas produktas turi įsitvirtinti rinkoje, kurioje jau būna alternatyvūs konkurentų produktai, todėl puslapio dizainu klientų širdis reikia pavergti per pirmas kelias minutes. Dėl šios priežasties yra labai svarbus estetikos suvokimas“, – pastebi M. Kapušinskas.

Antras ženklas: jaučiate malonumą kurdami

Programavimas kaip disciplina siūlo absoliučią laisvę kurti: „Daugeliui programavimas patinka tuo, kad kompiuteris atliks norimus veiksmus, kuriuos jam paliepsite, todėl esate visiškas kūrybos šeimininkas. Vartotojo sąsajos programuotojas yra tarsi menininkas, kuris turi platų įrankių spektrą bei gali sukurti ir bronzinę statulą, ir nutapyti paveikslą. Todėl tarp grafinių vartotojų sąsajų programuotojų komandoje gali būti žmonių, kurie anksčiau turėjo ne tik patirties su kompiuteriais, bet ir patirties su kūryba – dizainerių, architektų. Jie gali išnaudoti savo aistrą ir kūrybos laisvę ir kurdami grafinę vartotojų sąsają.“

Vartotojo sąsajos programuotojas yra tarsi menininkas, kuris turi platų įrankių spektrą bei gali sukurti ir bronzinę statulą, ir nutapyti paveikslą.

Trečias ženklas: esate žingeidus

Programuotojo karjera – labai dinamiška ir besikeičianti, todėl patiks tiems, kurie nori nuolat tobulėti: „Išorinis programavimas apima platų spektrą technologijų – nuo pakopinių stilių šablonų (angl. CSS) animacijų ir vizualių efektų iki sudėtingų algoritmų kūrimo naudojant „Javascript“ programavimo kalbą. Be to, šios technologijos tobulėja ne metais, o mėnesiais, todėl niekada nesijausite viską žinantys.“

Ketvirtas ženklas: mėgstate iškart matyti rezultatą

„Išorinis programavimas nuo vidinio skiriasi tuo, kad galite pakankamai lengvai ir greitai matyti savo darbo rezultatą naršyklėje. Atlikus visai nesudėtingus veiksmus galima sukurti vizualų rezultatą, kurį jau galite parodyti draugams, kai vidinio programavimo specialistų darbo rezultatas dažniausiai yra greičiau veikianti sistema ar daugiau informacijos duomenų bazėje. Todėl jei ne visada turite kantrybės ir norite iškart matyti savo darbų vaisius, rinktinės kurti vartotojų sąsajas“, – pataria specialistas.

Penktas ženklas: turite verslumo gyslelę

Nors verslumo savybė nėra būtina, bet M. Kapušinskas pastebi, jog šių dienų grafinių vartotojų sąsajų kūrimo specialistai nėra vien tik užduočių vykdytojai: „Jau praeityje laikai, kai programuotojai tiesiog gaudavo tiksliai iki smulkmenų apibrėžtą užduotį. Dabar norima, kad šis specialistas pats mąstytų, kaip išspręsti problemą ar sukurti naują funkcionalumą. Kadangi didžioji dalis grafinių vartotojų sąsajų kūrimo yra susiję su elektronine komercija, todėl ir programuotojai jau dabar turi suprasti, kokią įtaką jo veiksmai daro verslui, išmanyti įvairias verslo metrikas ir tokius terminus kaip paspaudimų rodiklis ar konversijų koeficientas. Tokios žinios tikrai pravers tampant geriausiu specialistu.“

Europarlamentaro Antano Guogos idėja mokyti programavimo pradinukus dar prieš metus kalėsi Švietimo ir mokslo ministerijoje (ŠMM) ir šiais mokslo metais tokia programa jau pradėta vykdyti 10-yje Lietuvos mokyklų. Nuo kito rugsėjo ji išsiplės dešimteriopai, o nuo 2019-ųjų rudens jau bus įgyvendinama visoje Lietuvoje. Pavymui jos kelią sėkmingai skinasi ir privačios iniciatyvos.

Programavimas – tik įrankis

A. Guoga mano, kad dėl technologijų skverbimosi į kasdienį gyvenimą žmonėms būtina įgauti įgūdžių, kaip jomis teisingai naudotis. O LRT.lt kalbinti specialistai pabrėžia –programavimas padeda įgyti kur kas daugiau naudingų savybių.

„Programavimas įlįs į mūsų gyvenimą bet kuriuo atveju. Logika, kritinis mąstymas, kūrybiškumas, komandinis darbas – įgūdžiai, kuriuos ugdo programavimas, bus būtini ateityje. Jei dabar nesimokysime šių dalykų, laukia labai liūdna ateitis“, – programavimo ir informatikos svarbą akcentuoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, vienas iš iniciatyvos „Kompiuteriukai vaikams“ autorių Povilas Poderskis.

Nereikia jų visų paversti programuotojais, tačiau reikia suprantamai paaiškinti, kaip veikia technologijos, kurios tampa vis didesne mūsų gyvenimo dalimi.

Tiesa, pasigirsta ir nuogąstavimų, kad pradinukai gali neįsisąmoninti bei dėl to likti abejingi ir dažnam suaugusiam nesuprantamoms programavimo subtilybėms. Tačiau, anot ekspertų, taip nėra – būgštavimai laužti iš piršto. Kaip teigia 7–18 metų moksleivius ugdančios programavimo akademijos „CodeAcademy Kids“ koordinatorė Aurelija Makselytė, tinkamai pateikiant medžiagą, su problemomis neturėtų susidurti ir patys mažiausieji – anot jos, tai tik požiūrio problema.

„Jiems reikia parodyti, kaip sugyventi su technologijomis, kad jos būtų draugu, o ne priešu. (...) Nereikia jų visų paversti programuotojais, tačiau reikia suprantamai paaiškinti, kaip veikia technologijos, kurios tampa vis didesne mūsų gyvenimo dalimi. (...) Programavimas – tik įrankis, kurį pasitelkiant mokoma kūrybiškumo, darbo komandoje, atidumo detalėms“, – teigia A. Makselytė.

Jau skverbiasi į šalies mokyklas

Į ekspertų vis linksniuojamas problemas jau daugiau nei prieš metus atsižvelgė Švietimo ir mokslo ministerija, užsimojusi iš pagrindų pakeisti informatikos mokymą šalies mokyklose. Siūloma, kad informatika privalomai būtų dėstoma 5–10 klasėse, o 11–12 klasėse – kaip pasirenkamasis dalykas.

Į pertvarkos planus taip pat patenka ir priešmokyklinukai bei pradinukai. Tiesa, jiems šie dalykai bus pateikiami labiau priimtina žaidimo forma, akcentuojant kūrybiškumą: mažiausieji reformos dalyviai ne tik mokysis, kaip naudotis programomis, bet ir patys kurs skaitmeninį turinį, bus skatinami bendradarbiauti.

Planai tokius pakeitimus įgyvendinti per artimiausius porą metų, panašu, yra gana realūs. Šiais mokslo metais prasidėjęs projektas „Informatika pradiniame ugdyme“ vyksta dešimtyje šalies mokyklų, nuo kito rugsėjo išsiplės dešimteriopai, o nuo 2019-ųjų rudens jau bus įgyvendinamas visoje Lietuvoje.

„Šis projektas padės pagrindus visiškai naujam dalykui pradinėse klasėse, dėl to jo svarba labai didelė. (...) Taip pat diegiant atnaujintą informatikos turinį mokslininkai siūlo išbandyti naujus ugdymo organizavimo būdus: palaipsniui atsisakyti griežto pamokų tvarkaraščio, pažymių rašymo, formalaus mokinių skirstymo klasėmis. Manoma, kad geriausias informatikos ugdymo būdas – derinti formalųjį ir neformalųjį ugdymą“, – LRT.lt teigia Švietimo ir mokslo ministro patarėjas Arminas Varanauskas.

Anot projektą įgyvendinančio ŠMM pavaldaus Ugdymo plėtotės centro atstovės – Informacinių technologijų skyriaus metodininkės Marijos Načaitės, praėjo mažiau nei pusmetis, o jau matomi darbo rezultatai, vaikai noriai priima naujoves bei užduotis.

Pagal projekto gaires vaikai mokomi vertinti, analizuoti situaciją bei spręsti problemas pasitelkiant tam tinkamiausią šiuolaikinę technologiją, o visa tai remiasi algoritmais – tam tikra veiksmų seka, kurią reikia atlikti norint pasiekti tam tikrą rezultatą.

„Kad ir kokia didelė problema, žinai, kad ji – tik daugybė mažų problemų, kurias bandai spręsti. Jei nepavyksta, mėgini kitą būdą. Toks gebėjimas spręsti dideles problemas, nepasiduoti stresui ir toliau atlikti savo darbą labiausiai ir gelbėja“, – teigia 2012 metais Elektronikos ir telekomunikacijų studijas Kauno technologijos universitete baigęs ir programavimo savarankiškai išmokęs P. Poderskis.

Mokytojų nepritrūks

Nors užsimota labai plačiai ir reformai reikia daugiau resursų, manoma, kad nebus susidurta su mokytojų trūkumu.

„Specialaus išsilavinimo nereikia, nes pradinių klasių mokytojai jau turi pedagoginį išsilavinimą, o informacinio mąstymo ugdymas jau yra integruojamas į įvairius dalykus“, – teigia M. Načaitė, bet pabrėžia, kad visgi kvalifikaciją reikės tobulinti.

Į pagalbą pedagogams turėtų atskubėti ir informacinių technologijų dalyko mokytojai. Tačiau pašnekovai įžvelgia kitokių problemų. Viena jų – nevienodas švietimo lygis šalyje.

„Susiduriame su labai radikaliais skirtumais – kai vienoje mokykloje penktokai jau laisvai šneka angliškai, kitoje šia kalba nesurezga nei dviejų sakinių. Tas netolygumas yra labai didelė problema. Reikėtų sutvarkyti taip, kad visoje Lietuvoje būtų gaunamas aukšto lygio išsilavinimas. Tada jau galima įvesti ir naujas disciplinas“, – mano P. Poderskis.

Minikompiuteris – vos už 12 eurų

Paskui ministerijos reformą į mokyklas skverbiasi ir privačios iniciatyvos, skirtos mokinių informaciniam raštingumui gerinti. Viena tokių – nuo rugsėjo veikianti iniciatyva „Kompiuteriukai vaikams“, kuri Lietuvos mokykloms dalina vos 12 eurų kainuojančius „BBC micro:bit“ minikompiuterius.

„Ši mintis kilo vienam studentui, kuris, reaguodamas į Ramūno Karbauskio idėją visiems Lietuvos vaikams išdalinti po tautinį kostiumą, sumanė, kad gal geriau būtų duoti programuojamus kompiuterius. (...) Tai plokštelė su baterijomis – turi įvairių jutiklių, „Bluetooth“ jungtį, tad galima programuoti ir telefonu. Tai yra inovatyvus ir nebrangus įrankis, kurį galima išmėginti labai įvairiai“, – teigia prie idėjos sklaidos šalyje prisidėjęs P. Poderskis ir priduria, kad jau išdalinta 10 tūkst. minikompiuterių, o eilės atsidurti vaikų rankose laukia dar 7 tūkst. įrenginių.

Jis pritaria ŠMM reformai kaip vienam iš galimų kelių, tačiau kaip pavyzdį pateikia Didžiojoje Britanijoje atliktą apklausą, kai iniciatyvą, analogišką iniciatyvai „Kompiuteriuikai vaikams“, labiau teigiamai nei „sausą“, teorinį mokymąsi įvertino net 95 proc. mokinių. Tiesa, Lietuvoje kelią besiskinanti iniciatyva, skirtingai nuo ŠMM planų, neaprėpia pačių mažiausiųjų ugdymo.

„Pasirinkome būtent penktokus, nes matome labai daug privalumų – jie jau pakankamai gerai moka anglų kalbą, jiems pradedama dėstyti informatika. Atsiranda tarpdisciplininis mokymas, kai galime pamokas integruoti. Pavyzdžiui, integruoti matematikos ar lietuvių pamokas su programavimu, kas parodo, kad programavimas, techninė kūryba nėra atskiras dalykas, o integruota mūsų gyvenimo dalis“, – teigia P. Poderskis.

Mažinama ir socialinė atskirtis

Dar vieną iniciatyvą nuo šių mokslo metų pradžios siūlo su partneriais dirbanti programavimo akademija „CodeAcademy Kids“. Trijuose Lietuvos miestuose – Švenčionėliuose, Kuršėnuose ir Šakiuose – buvo atrinkta 150 mokyklinio amžiaus vaikų, kurie buvo suskirstyti į 7–11 metų bei 12 metų ir vyresnių amžiaus grupes. Nemokamos nuotolinės pamokos vyksta 1–2 kartus per savaitę ir, pasak A. Makselytės, buvo sugalvotos ir kaip būdas socialinei atskirčiai šalyje mažinti.

„Manome, jog nesąžininga, kad tik didieji miestai gautų tokį išsilavinimą, todėl projektui atsitiktinai buvo pasirinkti trys mažesni šalies miestai“, – teigia specialistė.

Šiuo atveju pasirinktas kiek kitoks kelias paskatinti vaikus susidomėti programavimo teikiamomis gėrybėmis.

„Mūsų programos orientuotos į kažko sukūrimą, o ne kažkokios programavimo kalbos išmokimą. Kai prie mūsų prisijungia naujokas, mes paklausiame, ką jis nori sukurti, bei leidžiame jam rinktis iš kompiuterinio žaidimo, prekinių ženklų, svetainės kūrimo ar mobilių aplikacijų kūrimo. Tuomet jis nusprendžia, ko nori, ir pagal amžių mes jį priskiriame tam tikrai grupei“, – pasakoja šios akademijos koordinatorė A. Makselytė.

Pasak jos, tik po penkių mėnesių darbo, sužinojęs daugiau apie programavimo subtilybes, vaikas gali nuspręsti, kaip atrodys jo galutinis projektas.

Pašnekovų teigimu, šie projektai susilaukia didžiulio dėmesio, tad panašu, kad ir ŠMM inicijuotos reformos Lietuvoje gali nesunkiai prigyti. Tiesa, jei tam bus pasirinktas tinkamas kelias.