Vaizdu ir garsu

R. B. Liseko ir M. Chudy projektas „Apeiron“ analizuoja, kaip technologijos tarpininkauja keičiant žmonių elgesį ir ką reiškia būti žmogumi, kai mūsų gyvenime dominuoja skaitmeninės technologijos. Menininkai, pasitelkdami mašininio mokymosi algoritmus, kuria vaizdo objektus ir didelio masto projekcijas. Programa, apmokyta pasirinkti duomenis iš menininkų kasdienybės, informacijos srautus paverčia vizualiais muzikos kūriniais ir vaizdo įrašais. Įvietintas kūrinys, keičiantis erdvių funkcijas ir žmonių elgesį jose, siūlo naujų, netikėtų idėjų ir santykių galimybę.

Gyvenimo istorija, ligos, karai, pasakojimai apie pasaulį, situacijas, žmones, sistemas... Niekada nebuvome taip stebimi nei dabar, kai atsisakome privatumo ir savarankiškumo, verčiau gyvendami skaitmeninį gyvenimą. Stebimi mūsų prietaisų, programų ir už jų veikiančių korporacijų. Mūsų duomenys ne tik tapo valiuta, bet ir keičia mūsų kūnišką egzistavimą pasaulyje. Kūrinyje kritiškai įsitraukiama į tarpkultūrines privatumo ir pasitikėjimo idėjas, susijusias su dirbtiniu intelektu (AI) ir kitomis duomenimis pagrįstomis technologijomis. Surinktų ir analizuojamų duomenų mastas yra daug didesnis nei stebėjimo ir priežiūros funkcijos, todėl galima nuspėti informacijos kontrolę. Projektas sustiprina vartotojo jausmą, kad, naudojant dalinį duomenų sunaikinimą, klaidingus duomenis, vaizdus, vaizdo įrašus, garsus ir tekstus, prarandamas realybės pojūtis.

R. B. Lisekas dirba su naujais vaizdo sintezės metodais, pasitelkdamas mašininį mokymąsi. Menininko performanse „Nenuspėjamas“ pateikiamos neuroninės diferencialinės lygtys garso ir vaizdo sintezei. Šios lygtys yra pagrindinė visų fizinių dėsnių, susijusių su įvairiais judėjimo modeliais, kalba.

Apie autorius

Robert B. Lisekas – menininkas, matematikas ir kompozitorius – daugiausia dėmesio skiria kompiuteriniams, biologiniams, socialiniams tinklams, sistemoms ir procesams. Jis dalyvauja daugelyje projektų, orientuotų į medijas, kūrybinį pasakojimą ir interaktyvų meną. R. B. Lisekas yra vienas iš pirmųjų, pradėjusių domėtis menu, grįstu dirbtiniu intelektu ir mašininiu mokymusi. Kurdamas postkonceptualų meną, besiremiantį programine įranga ir metamedija, jis tyčia nepaiso skirstymo į kategorijas. Menininkas taip pat yra šiuolaikinės muzikos kompozitorius, daugelio projektų ir partitūrų, susijusių su spektrinės, koncertinės muzikos, musica futurista ir triukšmo sankirta, autorius. R. B. Lisekas yra „Fundamental Research Lab“ ir ACCESS meno simpoziumo įkūrėjas. Jis yra surengęs 300 parodų ir koncertų Karlsrūhėje, Niujorke, Amsterdame, Roterdame, Stambule, Venecijoje, Varšuvoje, Madride, Los Andžele ir kitur.

M. Chudy devintajame dešimtmetyje studijavo Vroclavo dailės akademijoje (Lenkija) kartu su kitais naujosios vizualinės kalbos judėjimo atstovais. Studijų metais jie įkūrė legendinį klubą „Linda“. 1987 m., prieš pat baigdamas studijas, M. Chudy išvyko į Atėnus, kur iki 1990 m. studijavo ASFA, vieno iš pagrindinių Arte Povera srovės atstovų Janno Kounnellio kurse. Tai naujos vizualinės kalbos pradžia, kurią perima visa karta, jos formatai – reportažas ir instaliacija, tapyba, pratęsiama paraštėje, kaip pastaba. 1990–2007 m. gyveno Toronte ir Čikagoje. Šiuo metu menininkas gyvena ir dirba Majamyje, JAV.

Paroda veiks iki kovo 26 d.

KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).

Sostinės savivaldybė Naujuosius kvies pasitikti prie Katedros varpinės bokšto. Ten bokštą papuoš šviesos ir vaizdo projekcija, vidurnaktį aikštėje vyks muzikos ir lazerių šou.

Pasak Vilniaus kultūros centro direktoriaus Pauliaus Jurgučio, šventei kurti pasirinkti aplinkai draugiškesni sprendimai – šou trunka ilgiau bei turi platesnį spektrą vizualiųjų efektų.

Savivaldybės teigimu, likus porai valandų iki Naujųjų, varpinės bokštas keis savo formą, tekstūras, atkartos Vilniaus Kalėdų puošybos elementus. Projekcijos vaizdai žiūrovus kvies keliauti per metų laikus, skirtingus istorinius laikotarpius ir pasitikti 700-ąjį Vilniaus gimtadienį.

„Pradedame įspūdingus, jubiliejui pašvęstus Vilniaus metus, kurie mums dar kartą primins, kokiame nepaprastame mieste gyvename, ir kokį kuriame toliau, kad po kelių šimtų metų mūsų ainiai savo šventes švęstų su tuo pačiu pasididžiavimo jausmu“, – pranešime cituojamas Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Projekcijose atsispindės tiek kalėdinė, tiek žvaigždynų ir laiko simbolikos tematika, o įspūdį sustiprins ryškūs elektroninės muzikos akordai.

Sostinės savivaldybė nurodo, jog Naujųjų naktį kelionės viešuoju transportu bus nemokamos. Taip pat pažymima, kad naktį kelias valandas bus draudžiamas transporto eismas T. Vrublevskio, Šventaragio, Barboros Radvilaitės gatvėmis.

Naujametinį šou Rotušės aikštėje rengia ir Kaunas. Pasak Kauno savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjos Agnės Augonės, ant miesto rotušės bus rodomos 3D vaizdo projekcijų instaliacijos, vidurnaktį skambės išskirtinis garso takelis.

„Projekcijose atsispindės tiek kalėdinė, tiek žvaigždynų ir laiko simbolikos tematika, o įspūdį sustiprins ryškūs elektroninės muzikos akordai“, – BNS sakė ji.

Naujųjų išvakarėse Kauno valstybinėje filharmonijoje vyks miesto simfoninio orkestro koncertas, miestiečiai ir svečiai likus valandai iki metų sandūros kviečiami paklausyti muzikos Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje.

„Ne tik vakare, bet ir visą šeštadienį kalėdiniame miestelyje Rotušės aikštėje netruks pramogų taip pat. Čia be įprastų skanėstų ir veiklų lankytojai galės sudalyvauti šventinių blynelių, ledinukų gaminimo užsiėmimuose ar edukacijoje apie kavą“, – sakė savivaldybės atstovė.

Klaipėdos miesto savivaldybė pasitikti 2023-iuosius kviečia į Teatro aikštę. Čia vyks lazerių šou. 15 minučių trukmės pasirodymas prasidės atgaliniu skaičiavimu, aikštėje skambės muzika.

Anot uostamiesčio savivaldybės, susirinkusieji galės išgirsti nuo klasikinio naujametinio kūrinio iki šiuolaikinių ritmų.

„Naujametinį lazerių šou kuria vieni geriausių tokio pobūdžio menininkų Lietuvoje – „Lazerių projektai“, nuspalvinę tokius įvykius kaip „Kaunas 2022“, „Vilnius 700“, – pažymi savivaldybė.

Šį projektą Kauno gyventojams drauge su „Meno aviliu“ inicijuoja Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras ir pristato nemokamų filmų peržiūrų programą, lydimą psichologų ir psichikos sveikatos specialistų pristatymų, diskusijų ir terapinių pokalbių apie emocinę savijautą. Kauno „Projekcijų“ programą sudarys penki filmai, nagrinėjantys tapatybės paieškų, savižudybių, nerimo įveikos, vienatvės ir pozityviosios psichologijos temas.

Artimiausi projekto renginiai

Net du penktadienius iš eilės Kauno miesto gyventojai kviečiami žiūrėti „Meno avilio“ komandos atrinkus filmus visiškai nemokamai. Pirmasis renginys, skirtas pasaulinei jaunimo dienai, vyks šį penktadienį, rugsėjo 3 d., 20 val. Kauno kultūros centro terasoje, kur bus pristatytas daugelio kino apdovanojimų sulaukęs Michalo Marczako dokumentikos ir fikcijos hibridas „Visos nemiegotos naktys“. Filme rodomos dviejų Varšuvos dvidešimtmečių naktys pilnos vakarėlių, meilės, elektroninės muzikos ir kažko ypatingo laukimo. Filmą pristatys nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų koalicijos atstovas Girvydas Duoblys.

Antrasis renginys vyks rugsėjo 10 dieną 18 val. Kauno menininkų namuose ir bus skirtas pasaulinei savižudybių prevencijos dienai paminėti. Vakaro metu vyks nemokama sentimentalaus ir sąmojingo filmo „Gyveno kartą Uvė“ peržiūra. Šis režisieriaus Hanneso Holmo kūrinys – tai įkvepiantis priminimas, kad gyvenimo prasmė yra tarpasmeniniai santykiai. Filmą pristatys psichologas Jokūbas Gužas.

Filmo „Gyveno kartą Uvė“ stop kadras.

Filmai, kuriuose galima rasti reikalingus atsakymus

„Projekto „Projekcijos“ renginiai yra skirti žmonėms, kurie rūpinasi savo emocine savijauta, domisi kino ir psichologijos sankirta. Žiūrėdami filmus galime rasti reikalingus atsakymus ar patarimus, o galbūt ir svarbius klausimus, kurių sau nesugalvotume užduoti. „Visos nemiegotos naktys“ - į jauną auditoriją orientuotas filmas, labai tinkantis penktadienio vakarui ir šiek tiek melancholiškai vasaros pabaigai. Šis filmas, būdamas pusiau dokumentinis, leidžia kartu su herojais svarstyti apie sunkiai apibrėžiamas jaunystės ribas, laikinumą ir tai, kokios ypatingos ir svarbios yra nemiegotos naktys. „Gyveno kartą Uvė“ taip pat patiks jaunimui ir kiek vyresnėms auditorijoms. Jis kviečia geriau suprasti depresiją ir praradimą išgyvenantį vyrą, vis mėginantį nusižudyti. Nors tema sunki, filmo tonas išlieka šviesus. Mums buvo svarbu sukurti erdvę kalbėti apie aukštus vyrų, ir ypatingai vidutinio amžiaus vyrų, savižudybių rodiklius Lietuvoje ir tuo pačiu papasakoti apie pagalbos žingsnius”, – apie renginių ciklą pasakojo „Projekcijos“ organizatorė Ona Kotryna Dikavičiūtė.

Visi filmai rodomi originalo kalba su lietuviškais subtitrais.

„Muzikinio teatro senoji pastato dalis vis dar rekonstruojama, tad siekėme sukurti šventinę atmosferą pastato daliai, esančiai Herkaus Manto gatvėje, paryškindami ją subtiliu apšvietimu ir taip įkvėpdami gyvybę naujai atgimstančiam Muzikiniam teatrui. Tikimės, kad šventiniai žiburiai maloniai nuteiks skubančius pro šalį, kad kaimynams bus gera ir jauku juos stebėti pro savo namų langus. Linkime, kad šventinis laukimas būtų kupinas planų, kurie būtinai išsipildytų vos karantinui pasibaigus. To paties linkime ir sau: kad pastatas pagal planą atvertų duris, kad karantinui pasibaigus sales užlietų meno išsiilgusi publika, kad mūsų orkestras, solistai ir baleto trupė vėl pajustų scenos virpulį ir pasitenkinimą joje būti“, – sakė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.

Vilniaus senamiestyje Sirvydo skvere esantį fontaną papuošė kauniečio skulptoriaus Juozo Ruzgo kūriniai.

Keturios marmuro skulptūros – „Rytas“, „Diena“, „Vakaras“ ir „Žvelgianti į žvaigždes“ –, pasak jų autoriaus Juozo Ruzgo, įkūnija moters grožį ir laiko tėkmę.

Ruzgo kūriniai fontaną puoš tik dešimt dienų. Nuo šeštadienio vakaro, kas antrą dieną, ant šalia esančio pastato sienos bus rodoma ir menininko darbų retrospektyva.

Juozas Ruzgas pernai šventė 80-metį. Daugiausia jo skulptūrų galima išvysti Kauno viešosiose erdvėse. 

Rugpjūčio 27 dieną, 20.30 val., K. Sirvydo skvere (prie Prancūzijos ambasados) Vilniuje po atviru dangumi atidaroma skulptoriaus Juozo Ruzgo meninė ekspozicija „Šviesi laiko tėkmė".

Jaukių šviesų apsuptyje išvysite keturias balto marmuro skulptūras, o  K. Sirvydo skvere esančių pastatų ansamblį papuoš netikėtos menininko darbų projekcijos.

Ekspozicija veiks nuo rugpjūčio 27 d. iki rugsėjo 7 d. Projekcijos bus demonstruojamos ekspozicijos metu kas vakarą 21 val.

1961 m. Juozas Ruzgas padovanojo Lietuvai undinėlę. Taip vadinama Nidoje pastatyta bronzinė skulptūra „Svajoklė", parimusi Lietuvos kontūrus primenančio baseinėlio viduryje. Po daugybės metų, 2014 m., skulptorius įgyvendino vieną iš savo didžiųjų svajonių - Nidoje pastatė trijų metrų bronzinę skulptūrą „Neringa", vaizduojančią mitologinę milžinę ant jūros bangos.

Menininkas turi daugybę idėjų, kurios laukia, kada bus įgyvendintos. Viena iš didžiausių, ilgiausiai brandintų - skulptūra „Santaka", kurią J. Ruzgas svajoja pastatyti Nemuno ir Neries santakoje Kaune. Iki šiol prikurta daugybė šios skulptūros variantų, vaizduojančių dviejų jėgų pasipriešinimą, o kartu ir sąjungą-santuoką. Viena „Santakos" variacija šiuo metu stovi Visuomenės harmonizavimo parke Prienų raj., Vaizgakiemyje.

Skulptūrą „Vaivorykštė", simbolizuojančią draugystės tiltą tarp Kauno ir Vilniaus, menininkas norėtų matyti stovinčią šalia Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro. Juozo Ruzgo namuose savo naujų namų laukia ir bronzinė „Gunda". Ją menininkas įsivaizduoja Druskininkų ar Birštono kurortuose.

Vis dėlto geriausiai Juozą Ruzgą pažįsta kauniečiai. Menininkas savo gimtajam miestui sukūrė net trylika monumentalių darbų: „Perkūnas" (1967), „Plazma" (1972), „Šiluma" (1973), „Skalbėjėlė" (1976-1978), „Mūsų vandenys" (1978), „Palangos Juzė" (1978), „Merkurijus" (1983), „Undinė" (1984), „Mergaitė su balandžiu" (1985), „Ieva" (1987), „Hermis" (1994), „Vytautas Didysis" (1997), „Gabija" (2006).

Pagrindinės menininko kūrybos temos - moters kūno paslaptys, darbo ir buities siužetai, mitiniai ir istoriniai motyvai.

„Mano kūryboje dominuoja romantizmas. Kurdamas siekiu gėrio ir grožio. Harmonijos idealą randu gamtoje: čia spalvos, formos ir struktūros nuostabiai dera. Žmogus turi siekti darnos, nes pats yra Didžiosios  Gamtos dalis. Menininko paskirtis - idėją, mintį, emociją perteikti taip, kad kūrinys taptų ilgaamžis", - teigia Juozas Ruzgas.

Juozo Ruzgo kūrybos kelyje - ne tik smulkiosios plastikos darbai, monumentalioji skulptūra, kalto vario reljefai, bet  ir fotografija, kinas. Jis sukūrė pirmą Lietuvoje mėgėjišką filmą „Stipendija juokiasi" (1956), pirmasis įamžino lietuviškos estrados bandymus filme „Kartais pavasarį" (1957), sukūrė istorinį dokumentinį filmą „Po Sausio 13-osios" (1998). Menininkas taip pat buvo pirmosios Lietuvos televizijos komandos narys, televizijos dailininkas ir operatorius. Šiuo metu jis tikisi užbaigti filmą „Jie išgelbėjo pasaulį" apie lietuvius, vokiečių okupacijos metais gelbėjusius žydus. Filmui medžiagą autorius renka jau 20 metų.

2014 m. išleista Juozo Ruzgo kūrybos apžvalgos knyga „Grožio beieškant".

Meninė ekspozicija „Šviesi laiko tėkmė", pristatoma pačioje Vilniaus širdyje, pakvies visus pajausti grožį. Grožis priverčia širdį suspurdėti ir plakti dažniau. Jis priverčia nusišypsoti. Jis uždega. Ateikite. Įsižiūrėkite. Pajuskite...