Išdavė bičiulis?

Nors jos kaltė dar toli gražu neįrodyta, didžiausiu šalies nusivylimu vadinama K.Janeva jau pasitraukė iš pareigų. Teigiama, kad jai koją pakišo bičiulystė su populiariuoju makedonų pramogų verslo atstovu, neoficialiu televizijos kanalo N1 savininku Bojanu Jovanovskiu.

Ekscentriškasis veikėjas, pravarde Boki 13, suimtas pasienyje nešinas pinigų prikimštu prašmatniu "Louis Vuitton" krepšiu. Suma įspūdinga: 1,5 mln. eurų. Su tokia "pinigine" Boki 13 esą ketinęs vykti į Graikiją apsipirkti.

Įtariama, kad Boki 13 šantažavo verslininką Jordaną Kamčiovą. Pastarojo, turtingiausio Makedonijos žmogaus, pavardė minima vienoje pinigų plovimo bylų. Teigiama, kad B.Jovanovskis sakęs J.Kamčiovui, kad per K.Janevą gali pasiekti, jog kaltinimai jam būtų atšaukti arba skirta švelni bausmė.

B.Jovanovskis reikalavęs iš verslininko 6,5 mln. eurų, o suma, kuri rasta pas šoumeną, buvusi pirmoji išpirkos dalis.

Dviprasmiški įkalčiai

Žiniasklaida įtaria, kad K.Janeva iš tikrųjų yra susijusi su šia istorija – tyrėjams įtarimų esą sukėlė prokurorės elgesys.

Iš pradžių ji teigė turinti tik vieną mobilųjį telefoną, vėliau pasirodė, kad du – pastarasis rastas pas sūnaus draugę. Be to, įtarimų kelia ir jos asmeniniai ryšiai su Boki 13: tyrėjams pavyko rasti nuotraukų, kuriose K.Janeva įamžinta su garsiuoju šoumenu, o ir jos sūnus dirba minėtoje Boki 13 priklausančioje televizijoje.

Tarp įrodymų – ir paties verslininko J.Kamčiovo įrašytas jo pokalbis su K.Janeva: prokurorės su verslininko susitikimas vykęs Generalinėje prokuratūroje.

K.Janeva teigia nepadariusi tarnybinio nusižengimo, o tai, kad jos sūnus dirba B.Jovanovskiui priklausančioje televizijoje neturėję poveikio jos darbui ir nesuteikė televizijos savininkui jokių privilegijų. Šoumenas, sako prokurorė, pasinaudojęs pažintimi ir prisidengęs jos vardu siekė savo tikslų.

Šios bylos priešistore tapusi byla – garsusis pačios K.Janevos iniciatyva pernai lapkritį pradėtas tyrimas prieš J.Kamčiovą ir jo verslo partnerius. Byloje, žiniasklaidos pavadintoje skambiu vardu "Imperija", minimi ir kiti garsūs Šiaurės Makedonijos žmonės, tarp kurių – ir buvęs šalies saugumo tarnybos vadovas Saso Miljakovas.

Kalbos apie finansinę J.Kamčiovo galią – ne iš piršto laužtos. Jo rankose – daugybė nekilnojamojo turto objektų, viešbučių, maisto pramonės įmonių ir medicinos įstaigų.

Skandalas gali būti inicijuotas ar bent dirbtinai išpūstas norint sukompromituoti tiek pačią K.Janevą, tiek jos instituciją.

Pavyzdinė institucija

Nors dar nėra aišku, ar K.Janeva iš tikrųjų įsipainiojusi į Boki 13 istoriją, skandalas jau padarė milžiniškos žalos tiek jai, tiek jos atstovaujamai institucijai.

Specialiojo prokuroro biuras įsteigtas 2015 m. spaudžiant ES, kad šalyje būtų imtasi priemonių užsitęsusiais politinei krizei spręsti. Pastaroji kilo tuometei opozicijai su dabartiniu premjeru Zoranu Zaevu priešakyje, pradėjus publikuoti įrodymus apie valdžios korupciją ir paskelbus, kad šalies institucijos pasiklauso politinių oponentų pokalbių.

K.Janeva iš nedidelio Gevgelijos miesto atrodė tinkamiausia kandidatūra į atsakingą postą sostinėje, kurios teisėtvarkos struktūros buvo atsidūrusios politikų gniaužtuose.

Specialiosios paskirties prokuroro biuras, kurios pastangomis galiausiai Temidės dėmesio sulaukė buvęs premjeras Nikola Gruevskis, ilgainiui tapo populiariausia iš visų šalies institucijų. Dar neseniai ja pasitikėjo 70 proc. Šiaurės Makedonijos piliečių. Vizitai į šią instituciją tapo privalomais oficialių svečių iš užsienio darbotvarkėje.

Trys šio biuro vadovaujančios prokurorės (be K.Janevos – dar ir Lence Ristoska bei Fatime Fetai) vadinamos Čarlio angelais – su aliuzija į garsųjį XX a. devintojo dešimtmečio televizijos serialą apie žavias detektyves. Daugeliui makedonų šios pareigūnės buvo didvyrės, o paramą joms jie išreikšdavo dėvėdami marškinėlius su Specialiojo prokuroro biuro pavadinimo trumpiniu ir minėtojo filmo veikėjų siluetais.

Opozicija kelia galvą

K.Janevos skandalas pakurstė dabartinės opozicijos balsus, teigiančius, kad Specialiojo prokuroro biuras tėra politinis projektas, įsteigtas norint susidoroti su N.Gruevskiu, o visi prokurorai ir teisėjai yra korumpuoti. Kita apžvalgininkų stovykla nerimauja, kad skandalas gali būti inicijuotas ar bent dirbtinai išpūstas norint sukompromituoti tiek pačią K.Janevą, tiek jos instituciją.

Skandalas kenkia ir premjerui Z.Zaevui, pažadėjusiam apvalyti politiką nuo senųjų korupcijos tradicijų.

Dabar Z.Zaevo oponentų stipriai įtakojama žiniasklaida sėja abejones, esą K.Janeva bus ginama ne dėl to, kad galima yra nekalta, bet dėl to, kad žino pernelyg daug apie premjerą.

Teigiama, esą Specialiojo prokuroro biuro surinktą informaciją dabartinė valdžia panaudojo šantažuodama parlamentarus, versdama juos balsuoti už šalies pavadinimo keitimą.

Nuo pat Jugoslavijos subyrėjimo noras pasivadinti Makedonija jos lyderiams kėlė galvos skausmą dėl analogijų su Graikijoje esančiu Makedonijos regionu. Kaip vėliau paaiškėjo, abiejų pusių nacionalistus kurstė su Rusija susiję asmenys – tokiu būdu siekta pakenkti Skopjės integracijai į Vakarų struktūras, pirmiausiai – NATO.

Beveik du dešimtmečius trukęs ginčas baigtas graikų ir makedonų lyderiams sutarus, kad Makedonija taps Šiaurės Makedonija, tačiau pastarosios provakarietiškiems lyderiams sunkiai sekėsi numalšinti pasipriešinimą šalies viduje. Politinės krikštynos pavyko tik pritarus parlamentui: šalies pavadinimas pakeistas 2019 m. vasario 12 d.

Dėl naujausio skandalo žvilgsniai vėl kryps į Šiaurės Makedonijos parlamentą. Reikalas tas, kad Specialiojo prokuroro biurui mandatas yra laikinas – jis pratęsiamas tik pritarus dviem trečdaliams parlamentarų. Mainais už paramą šalies opozicija pageidauja galimybės daryti įtaką skiriant postus teisėtvarkos struktūrose.

– Esate pirmoji Kauno apygardos prokuratūros prokurorė, šiuose apdovanojimuose užėmusi pirmąją vietą. Ar džiugina toks įvertinimas?

– Visada džiugina, kai pastebi ir įvertina tavo nuveiktus darbus. Ypatingai smagu, kad mano darbus pastebėjo kolegos visoje Lietuvoje, kurie turėjo galimybę balsuoti „Metų prokuroro“ rinkimuose. Kas geriau nei kolegos, kurie dirba tą patį darbą kaip ir aš, žino, kiek šis darbas iš mūsų pareikalauja protinių ir emocinių resursų. Kolegos geriausiai žino, su kuo valgoma ši darbinė „druska“, todėl tikrai vertinu šį apdovanojimą.

– Prisiminkime praėjusius, 2018-uosius metus. Kokie nuveikti darbai, bylos labiausiai įsiminė?

– Tai buvo vieni produktyviausių metų. Vadovavau ir organizavau nemažai ikiteisminių tyrimų, kuriuos galėčiau pavadinti rezonansiniais. Labiausiai įsiminė praėjusiais metais teisme nagrinėta byla dėl mažamečio vaiko nužudymo. Šiuo metu šio mažamečio vaiko motina jau yra nuteista 16-kai metų kalėti už tai, kad formalino injekcijomis nužudė savo sūnų. Ši byla buvo labai sunki įrodinėjimo ir įrodymų rinkimo prasme. Vyko labai ilgas teisminio nagrinėjimo procesas.

– Jūsų sukaupta patirtis išties įspūdinga. Kaip manote, ar Jūsų asmeninės būdo savybės ir stiprus charakteris prisideda prie to, kad šiuo metu Jums dažnai skiriama vadovauti ikiteisminiams tyrimams, kuriuose nukentėjusieji yra mažamečiai vaikai?

– Sunku atsakyti, nes mūsų skyriuje visi prokurorai, kuriuos pažįstu bene 20 metų, yra tikri savo srities profesionalai, vadovavę ne vienam sudėtingam tyrimui. Manau, kada pateisini vadovo lūkesčius vienoje byloje, tuomet ir ateityje automatiškai panašaus pobūdžio bylos tau yra patikimos. Tai yra labai normalu – esi įgijęs specifinės patirties, žinai, ką daryti vienu ar kitu atveju.

– Prokurore, o ar dažnai išgirstate „ačiū“ iš nukentėjusiųjų po bylos nagrinėjimo?

– Manau, kad nukentėjusieji neturi dėkoti prokurorui. Jei kalbėsime apie nužudymų bylas, jų gyvenime ir taip įvyko tragedija. Mano, kaip prokurorės, didžiausias tikslas, kad žmonės tikėtų teisingumu. Po teismo nukentėjusieji turi tikėti, kad įvyko teisingumas.

– O ar yra tekę susitikti nuteistuosius, su kuriais matėtės teisme, o po ilgų metų kalėjimo jie išėjo į laisvę?

– Taip, Kaunas nėra labai didelis miestas. Yra buvusi situacija, kuomet Kūčių išvakarėse prie parduotuvės mane užkalbino jaunuolis. Jis man padėkojo už tai, kad prieš daugybę metų palaikiau valstybinį kaltinimą byloje, kurioje jis buvo kaltinamas nužudymu. Vaikinas padėkojo už tai, kad buvo išsiųstas kalėti, nes kalėdamas baigė mokslus, išėjęs į laisvę įsidarbino, susitvarkė gyvenimą. Tai buvo labai keista situacija, tačiau pajaučiau, kad bausmė, kuri tam vaikinui buvo paskirta, pasiekė savo tikslą.

Taip mano šeima ir gyvena vadovaudamasi – „Daryk, ką gali ten, kur esi, su tuo, ką turi“.

– Šiandien esate apdovanota už 2018-ųjų darbus. O kokia buvo Jūsų darbo prokuratūroje pradžia?

– Prieš 20 metų pradėjau dirbti tuometinėje Kauno apylinkės prokuratūroje Nusikaltimų asmeniui tyrimų skyriuje, kuriame dirbau stažuotoja. Tuometinis mano skyriaus vadovas bei tiesioginis viršininkas buvo prokuroras Vladas Sabaitis. Tai buvo tas prokuroras, kurį pavadinčiau savo mokytoju. 2006 metais perėjau dirbti į Kauno apygardos prokuratūros Pirmąjį baudžiamojo persekiojimo skyrių, kuriame dirbu iki šiol.

– Esate viena iš tų prokurorų, kuriems dar teko dalyvauti tardymuose, važiuoti į nusikaltimų vietas. Papasakokite, kaip prokuroro darbas atrodė tuomet.

– Pagal tuo metu galiojančius įstatymus mes buvome tie prokurorai, kurie patys atlikome parengtinį tardymą, vykdavome į įvykio vietas, atlikdavome jų apžiūrą, dalyvaudavome nužudytųjų asmenų teismo medicininiuose tyrimuose – skrodimuose. Manau, kad įgyta praktika leidžia dabar šiek tiek lengviau vykdyti savo prokuroro funkcijas – organizuoti ikiteisminį tyrimą, kontroliuoti tyrėjų darbą. Taip pat ši patirtis buvo didžiulė gyvenimo mokykla, suformavusi požiūrį į tam tikrus dalykus.

– Tekdavo ir naktį keltis iš lovos ir važiuoti į įvykio vietą?

– Taip, žinoma. Tada viskas buvo kitaip – šalyje ekonominė situacija nebuvo gera, trūko finansavimo, į įvykio vietas važiuodavome senomis, gęstančiomis mašinomis. Budėdavome ir po savaitę, atvykę į įvykio vietą turėdavome padaryti daugybę darbų – ją apžiūrėti, apklausti liudytojus, sulaikyti įtariamuosius. Tai nebuvo lengvas metas, tačiau jaunystė, entuziazmas ir meilė savo darbui viską nugalėjo.

– Prokurore, nukrypkime šiek tiek nuo darbo. Jei nedirbtumėte šio darbo, kokios srities specialistė būtumėte?

– Sunku atsakyti, nes visada jaučiau, kad profesine prasme padariau teisingą sprendimą, pasirinkdama teisės studijas, o vėliau įsidarbinusi prokuratūroje. Tačiau atsimenu, kad 5-oje klasėje svajojau būti veterinare arba miškininke.

– Meilė gyvūnams niekur ir nedingo, taip? Kiekvieną rytą kolegos mato, kaip į darbą atvykstate su dviem indeliais pieno, vienas – Jums, balinti kavą, o kitas – beglobiams katinams, kuriais rūpinatės.

– Aš visada mylėjau gyvūnus ir visada gailėdavau beglobių. Prokuratūros pastato vidiniame kiemelyje apsigyvenus laukiniam katinui, pradėjau jį šerti, o juk žinote, kaip yra sakoma: „Tampi amžinai atsakingas už tą, su kuo susibičiuliauji“. Šiuo metu, drauge su aplinkiniuose pastatuose dirbančiais gyvūnų mylėtojais rūpinamės keturiais katinais. Sukaliau jiems namuką, bendradarbiauju su globos įstaigomis, kurios pasirūpina katinų sterilizacija, juos šeriu.

– O nėra noro visų benamių susirinkti ir auginti namuose?

– Žinoma, yra. Aš kartais pasvajoju apie didžiulės prieglaudos gyvūnams steigimą, kurioje gyventų šunys, katės bei laukiniai gyvūnai, kuriems reikia prieglobsčio ar medicininės priežiūros. Aš esu iš tų žmonių, kurie džiaugiasi pamatę spaudoje antraštę: „Iš krovininio automobilio pabėgo į skerdyklą vežama karvė“. Net mano dukra yra paveldėjusi meilę gyvūnams. Kažkada pajūryje vaikščiojome paplūdimiu, o ji medūzas mėtė atgal į vandenį. Pamačiusi šį vaizdą dukrai sakau: „Jų labai daug, tu visoms medūzoms tikrai nepadėsi...“, o ji sako: „Visoms – ne, bet vienai – taip“. Taip mano šeima ir gyvena vadovaudamasi – „Daryk, ką gali ten, kur esi, su tuo, ką turi“.

– Turbūt nedaug laisvalaikio Jums ir lieka. Prokurorės darbas bei rūpinimasis beglobiais turėtų užimti beveik visą Jūsų laiką.

– Taip, tačiau man gyvenime labai pasisekė, nes turiu labai palaikančią šeimą, kurie mane besąlygiškai supranta ir remia. Turint tokią palaikymo komandą gali kalnus nuversti!

– Kokių dar pomėgių turite?

– Myliu muziką, tik „sunkesnę“. Automobilio muzikos grotuve ir dabar įdėtas grupės „Metallica“ kompaktinis diskas. Taip pat daug skaitau, myliu poeziją, žiūriu filmus, neįsivaizduoju savo gyvenimo be sporto.

– Ačiū Metų prokurorei už pokalbį!

L. Codruta Kovesi šalyje laikoma kovos su korupcija simboliu, tačiau yra patekusi Rumunijos vyriausybės nemalonėn. Apie kaltinimus jai buvo pranešta ketvirtadienį per šešias valandas trukusį ikiteisminio tyrimo teisėjų posėdį.

Šie kaltinimai gali smarkiai apkartinti Europos lyderių ir Rumunijos, vienos iš labiausiai korumpuotų ES valstybių, santykius. 

Po posėdžio L. Codruta Kovesi žurnalistams sakė, kad prokurorai uždraudė jai viešai aptarinėti bylos detales.

Tačiau apie jai pareikštus kaltinimus teisininkė sakė: „Tai priemonė, kuria siekiama mane nutildyti, įbauginti visus mus, dirbančius teismų sistemoje ir atliekančius savo darbą“.  

„Galbūt kai kam taip apmaudu dėl to, kad galiu būti paskirta į tas pareigas (ES vyriausiojo prokuroro), jog man netgi nebeleidžiama kalbėti su žiniasklaida“, – pridūrė ji.   

L. Codruta Kovesi dėmesio centre atsidūrė stojusi prie Rumunijos nacionalinio kovos su korupcija departamento (DNA) vairo. Šiai institucijai ji vadovavo nuo 2013 metų iki 2018-ųjų, kai vyriausybės nurodymu buvo kontroversiškai pašalinta iš šių pareigų.

L. Codruta Kovesi buvo apklausta dviejose skirtingose bylose. Vienoje jų ji kaltinama piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, kyšininkavimu ir melagingų parodymų davimu. Moteris šiuos kaltinimus kategoriškai atmeta.

Prokuratūra kol kas nepranešė, kurioje byloje L. Codrutai Kovesi pareikšti kaltinimai. Laukiama, kad penktadienį ji išplatins pranešimą.

Vienas šaltinis AFP sakė, kad kol vyksta tyrimas, L. Codruta Kovesi negalės dirbti pagal savo profesiją ir turės reguliariai registruotis Bukarešto policijoje.

Vietos žiniasklaida pranešė, kad jai taip pat bus neleidžiama išvykti iš šalies.

Manoma, kad L. Codruta Kovesi apskųs jai skirtas kardomąsias priemones, apsunkinsiančias jos galimybes kandidatuoti į steigiamą Europos prokuratūros vadovo postą. Ši institucija tirs tarpvalstybinio sukčiavimo atvejus ir kitas Bendrijos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas ir vykdys baudžiamąjį persekiojimą dėl jų.

Nesutarimai su Briuseliu

Buvusi Rumunijos kovos su korupcija vadovė pastaruosius dvejus metus yra įsivėlusi į nesibaigiančius ginčus su šalies kairiojo sparno vyriausybe.

Šie ginčai aptemdė pirmąjį istorijoje Rumunijos pirmininkavimą Bendrijai, o Bukareštas leido aiškiai suprasti nepritariąs, kad  L. Codruta Kovesi būtų paskirta į naujas pareigas Briuselyje.  

Per laikotarpį, kai L. Codruta Kovesi stovėjo prie DNA vairo, už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas buvo nuteisti šimtai išrinktų pareigūnų. Dėl to ji užsitraukė daugelio įtakingų Rumunijos politikos veikėjų nemalonę ir kritiką, kad pareigūnė viršijo savo įgaliojimus.

Tačiau daugelis rumunų palankiai vertina L. Codrutą Kovesi už jos pastangas išvaduoti šalį nuo giliai įsišaknijusios korupcijos.

Bukarešto vyriausybė nekart buvo surėmusi ietis su Briuseliu dėl valdančiosios Socialdemokratų partijos siūlomų teismų sistemos reformų. Europos Komisijos nuomone, jos pakenks kovai su korupcija.

Teismų sistemos pertvarkai priešinasi ir centro dešiniojo sparno prezidentas Klausas Iohannisas (Klausas Johanisas), raginantis šiuo klausimu rengti referendumą. 

Vyriausybė bandė įtikinti kitas ES valstybes nepalaikyti 45 metų  L. Codrutos Kovesi kandidatūros vadovauti Europos prokuratūrai, kuri turėtų būti įsteigta iki 2020 metų pabaigos.   

Europos Parlamento nariai ignoravo šias Bukarešto pastangas ir išreiškė paramą L. Codrutai Kovesi. Visgi kai kurios valstybės narės nurodė palaikančios jos konkurentą Jeaną-Francois Bohnert'ą (Žaną Fransua Bonerą) iš Prancūzijos. 

Šiuo metu vyksta paskutinis derybų dėl ES vyriausiojo prokuroro paskyrimo etapas.

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiąja prokurore penkerių metų kadencijai paskirta Dalia Pocienė.

Dirbti prokuratūroje D. Pocienė pradėjo prieš 16 metų, kuomet 2003-iaisiais buvo priimta į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą ir dirbo stažuotoja. Po metų ji buvo paskirta eiti Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokurorės pareigas, vėliau perkelta į Civilinių bylų skyrių.

2006-aisias D. Pocienė tapo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausiąja prokurore. 2010-aisiais ji paskirta penkeriems metams į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės pareigas, kurias ėjo iki šiol.

Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisija įvertino D. Pocienės gebėjimą prisiimti asmeninę atsakomybę, išskirti prioritetines veiklos sritis, nuoseklumą, konkretumą bei dalyvavimą prokuratūros teisėkūros procese.

Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiosios prokurorės pareigas ji pradės eiti nuo balandžio 2 d.

Trečiadienį teismas paskelbė naują nuosprendį, jis mano, kad buvusi prokurorė įvykdė baigtinį nusikaltimą.

Taip pat buvo kvalifikuoti ir kito šio bylos nuteistojo kelių ženklinimo bendrovės „Kasandros grupė“ savininko Arūno Cicėno veiksmai.

„Iš bylos duomenų matyti, kad R. Aliukonienė ir A. Cicėnas ne savanoriškai atsisakė pabaigti nusikalstamą veiką, o ją baigė, t. y. pareikalavo kyšio ir tikėjosi jį gauti, tačiau susidūrė su asmenų, iš kurių reikalavo kyšio, neveikimu, t. y. kyšio nedavimu“, – sakė teisėja Laima Garnelienė.

Ankstesniu Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu R. Aliukonienei buvo atimta teisė trejus metus dirbti valstybės tarnyboje. Nauju nuosprendžiu šis laikas sutrumpintas iki dvejų metų.

R. Aliukonienei lieka galioti paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiem metams. A. Cicėnui taip pat palikta galioti dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant tokiam pačiam laikui.

Apeliacinis teismas taip pat paskelbė, kad R. Aliukonienė ir A. Cicėnas nuteisti pagrįstai. R. Aliukonienė teismui neigė reikalavusi kyšio, esą blefavo ir žaidė, tik norėjo patikrinti A. Cicėno ir Vytauto Gapšio santykius, jų draugystę.

„Neigimas – gynybos būdas“, - paskelbė teismas.

Ši baudžiamoji byla susijusi su Darbo partijos neoficialios buhalterijos bylos nagrinėjimu Aukščiausiajame Teisme.

Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos prokuratūroje dirbusi R. Aliukonienė 2016 metų pabaigoje, veikdama kartu su A. Cicėnu, nurodė, kad gali pasinaudoti savo pažintimi su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju Viktoru Aiduku, ir susitarė per A. Cicėną priimti ne mažiau kaip 15 tūkst. eurų dydžio kyšį. Pinigai neva turėjo būti skirti teisėjų kolegijos pirmininkui kasacine tvarka nagrinėjamoje rezonansinėje Darbo partijos byloje.

Manoma, kad dėl kyšio galėjo būti tartasi siekiant dabar jau buvusio „darbiečio“ Vytauto Gapšio išteisinimo.

Teisėją pažinojusi buvusi prokurorė, siekdama neteisėtai pasipelnyti, manipuliavo šia pažintimi, ir, bendraudama su A. Cicėnu, deklaravo tariamą įtaką teisėjui. Pasak teismo, R. Aliukonienė sudarė klaidingą įspūdį, kad veikia jo vardu. Savo ruožtu A. Cicėnas pažinojo buvusį parlamentarą V. Gapšį.

Pinigai iš buvusio parlamentaro nebuvo gauti.

Prokurorų teigimu, V. Gapšys vis dėlto galėjo žinoti apie susitarimą.

„Mūsų nuomone, V. Gapšys, pagal turimas aplinkybes, turėjo žinoti apie daromą nusikalstamą veiką, tačiau įstatymas jo neįpareigojo pranešti teisėsaugos institucijoms apie tai. Sakykime, veika gal ne tokio sunkumo“, – yra sakęs Generalinės prokuratūros prokuroras Tomas Meškauskas.

Teisėjas V. Aidukas byloje apklaustas kaip specialusis liudytojas. Vėliau prokuratūra padarė išvadą, kad jis neatliko jokių veiksmų, leidžiančių jį įtarti šališkumu nagrinėjant bylą. V. Aidukas jau buvo pasitraukęs iš Aukščiausiojo Teismo.

2016 metų gruodį Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad Darbo partija vedė neoficialią buhalteriją, ir paliko galioti Darbo partijos įkūrėjui Viktorui Uspaskichui anksčiau skirtą 6,8 tūkst. eurų baudą, V. Gapšys liko nubaustas 3,6 tūkst. eurų, buvusi finansininkė Marina Liutkevičienė – 5,7 tūkst. eurų baudomis.

Tokį sprendimą generalinis prokuroras priėmė atsižvelgdamas į nustatytus tarnybinius nusižengimus, pranešė Generalinė prokuratūra.

Prokuratūros atstovė Rita Stundienė BNS sakė, kad atleidimo priežastimi tapo prokurorės „nevienkartinis domėjimasis kitų prokurorų vadovaujamais ikiteisminiais tyrimais“, kai L. Martinaitytė nebuvo aukštesnioji prokurorė.

„Aukštesnysis prokuroras turi tam teisę, o čia eina kalba apie lygiaverčio prokuroro domėjimąsi kito atliekamu ikiteisminiu tyrimu. Kiekvienas prokuroras yra savarankiškas bylos vadovas ir yra nepriimta dalintis, teirautis tokios informacijos, nes tai yra ikiteisminio tyrimo duomenys“, – sakė R. Stundienė.

Pasak jos, atleidžiama prokurorė domėjosi keletu ikiteisminių tyrimų.

„Visuomet sunku ir nemalonu pripažinti, kad kolega savo veiksmais sulaužė duotą priesaiką, pažemino prokuroro vardą, šiurkščiai pažeidė nepriklausomumo, teisėtumo, atsakomybės, sąžiningumo ir kitus principus bei reikalavimus, kuriuos visuomenė pagrįstai kelia prokurorams. (...) Skirdamas griežčiausią tarnybinę nuobaudą vadovaujuosi įsitikinimu, kad tolimesnė tarnyba ir prokuroro statusas nesuderinami su nustatytais pažeidimais”, - teigia E. Pašilis.

Tarnybinio patikrinimo komisija, vadovaudamasi surinktais duomenimis, nustatė, kad būdama prokurore L. Martinaitytė padarė šiurkščius tarnybinius pažeidimus, jos elgesys buvo nesuderinamas su prokurorės elgesiu. Pripažinta, kad visi pažeidimai buvo tyčiniai, padaryti aktyviais veiksmais.

Vykstant tarnybiniam patikrinimui L. Martinaitytė nuo šių metų liepos 27 dienos buvo nušalinta nuo pareigų.

Jai skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiem metams, BNS sakė teismo atstovė Laima Domarkienė.

R. Aliukonienei taip pat atimta teisė trejus metus dirbti valstybės tarnyboje.

Kartu su R. Aliukoniene teistas kelių ženklinimo bendrovės „Kasandros grupė“ savininkas Arūnas Cicėnas. Jam skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant tokiam pačiam laikui.

Ši baudžiamoji byla susijusi su Darbo partijos neoficialios buhalterijos bylos nagrinėjimu Aukščiausiajame Teisme.

Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos prokuratūroje dirbusi R. Aliukonienė 2016 metų pabaigoje, veikdama kartu su A. Cicėnu, nurodė, kad neva gali pasinaudoti savo pažintimi su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju Viktoru Aiduku, ir susitarė per A. Cicėną priimti ne mažiau kaip 15 tūkst. eurų dydžio kyšį. Pinigai neva turėjo būti skirti teisėjų kolegijos pirmininkui kasacine tvarka nagrinėjamoje rezonansinėje Darbo partijos byloje.

Manoma, kad dėl kyšio galėjo būti tartasi siekiant dabar jau buvusio „darbiečio“ Vytauto Gapšio išteisinimo.

Kaip pranešė teismas, teisėją pažinojusi buvusi prokurorė, siekdama neteisėtai pasipelnyti, manipuliavo šia pažintimi, ir, bendraudama su A. Cicėnu, deklaravo tariamą įtaką teisėjui. Pasak teismo, R. Aliukonienė sudarė klaidingą įspūdį, kad veikia jo vardu. Savo ruožtu A. Cicėnas pažinojo buvusį parlamentarą V. Gapšį.

Dėl tyrimo metu nenustatytų aplinkybių pinigai iš buvusio parlamentaro nebuvo gauti, byloje, pasak teismo, nėra ir duomenų, kad toks reikalavimas jam būtų perduotas.

Prokurorų teigimu, V. Gapšys vis dėlto galėjo žinoti apie susitarimą.

„Mūsų nuomone, V. Gapšys, pagal turimas aplinkybes, turėjo žinoti apie daromą nusikalstamą veiką, tačiau įstatymas jo neįpareigojo pranešti teisėsaugos institucijoms apie tai. Sakykime, veika gal ne tokio sunkumo“, – yra sakęs Generalinės prokuratūros prokuroras Tomas Meškauskas.

Teisėjas V. Aidukas byloje apklaustas kaip specialusis liudytojas. Vėliau prokuratūra padarė išvadą, kad jis neatliko jokių veiksmų, leidžiančių jį įtarti šališkumu nagrinėjant bylą. V. Aidukas jau buvo pasitraukęs iš Aukščiausiojo Teismo.

Teismo pranešime nurodoma, kad abu kaltinamieji nuo pat pradžių savo kaltės nepripažino, tokios pozicijos laikėsi ir teisme. R. Aliukonienė teismą bandė įtikinti, kad jos susitarimai ir susitikimai buvę tik blefas, žaidimas su A. Cicėnu. Pastarasis teigė nesupratęs nei pokalbių turinio, nei ko iš jo norima. Tačiau byloje esantys pokalbių įrašai, pasak teismo, atskleidžia, kad pokalbiuose buvo įvardyta kyšio suma, susitarta dėl konspiracinių žodžių ir frazių naudojimo žinutėse, todėl teisėjų kolegija nusprendė, kad nusikalstami jų veiksmai yra įrodyti.

„Kolegija mano, kad kaltinamųjų veiksmai buvo nusikalstami, kad jie neblefavo ir nebuvo jokio žaidimo bei apgaudinėjimo, nes jie realiai tarėsi dėl inkriminuojamos veikos padarymo”, – sakė teisėjų kolegijos pirmininkas Eduardas Maškevičius.

Teisėjų kolegija, spręsdama dėl bausmės dydžio, įvertino, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nėra, o sunkinanti – tyčinį sunkų nusikaltimą valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams kaltinamieji rengėsi padaryti veikdami bendrininkų grupe. Abu jie charakterizuojami teigiamai, anksčiau neteisti. Atsižvelgta ir į R. Aliukonienės šeiminę padėtį, jos ilgametį nepriekaištingą darbą.

Kaltinamiesiems inkriminuotas nusikaltimas nutrūko rengimosi stadijoje – atsižvelgiant į tai bei į kiekvieno vaidmenį teismas nusprendė paskirti mažesnes nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmės.

Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymas atidėtas, tačiau nuteistieji įpareigoti visą šį laikotarpį be leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų.

2016 metų gruodį Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad Darbo partija vedė neoficialią buhalteriją, ir paliko galioti Darbo partijos įkūrėjui Viktorui Uspaskichui anksčiau skirtą 6,8 tūkst. eurų baudą, V. Gapšys liko nubaustas 3,6 tūkst. eurų, buvusi finansininkė Marina Liutkevičienė – 5,7 tūkst. eurų baudomis.

„Teisėjų kolegija mano, kad jai paskirta tinkama bausmė, atitinkanti Baudžiamoji proceso kodekso įstatymą ir pagrįstai atidėtas vykdymas. Prokuroro apeliacinis skundas siejamas su tuo, kad ji dirbo prokurore, ir vien šios pareigos rodo, kad jai turi būti taikomi aukštesni reikalavimai, jos apdarys veikos žymiai pavojingesnės visuomenei“, - posėdyje sakė Apeliacinio teismo teisėja Laima Garnelienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad nuosprendžiu N. Bareikienei atimta teisė verstis teisininko veikla: ne tik valstybės tarnyboje, bet apskritai atimta teisė užsiimti teisininko veikla – tai užkerta kelią daryti nusikalstamas veikas šioje sferoje.

Apeliacinis teismas, palikdamas galioti lygtinę bausmė taip atsižvelgė, kad kitam nuteistajam, buvusiam Valstybės kontrolės auditoriui Rišardui Zelenovui, taip pat skyrė laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant. R. Zelenovas buvo nuteistas už 14 veikų, 13 korupcinio pobūdžio.

„Teismas turėjo pagrindą atidėti bausmės vykdymą N. Bareikienei“, – sakė L. Garnelienė. Apeliacinis teismas taip pat atsižvelgė į dabartinę nuteistosios sveikatos būklę, jos slaugomą neįgalų gyvenimo draugą.

Pernai birželį Kauno apygardos teismas buvusiai Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorei už prekybą poveikiu skyrė laisvės atėmimą ketveriems metams, bausmę atidedant trejiems metams. Iš jos taip pat trejiems metams atimta teisė verstis teisine veikla, nuspręsta išieškoti turto už 3,6 tūkst. eurų – tai atitinka kaip kyšį gautą sumą.

„Manau, kad netinkamai taikytas įstatymas atidėti bausmės vykdymą – nebuvo atsižvelgta į daugybę aplinkybių: nusikaltimų pobūdį, saugomas vertybes. Ji įvykdė penkis sunkius korupcinio pobūdžio nusikaltimus, ji siekė savanaudiškų tikslų. Teismas pasielgė ne taip, kaip rodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose. Teismas turėjo atsižvelgti, ar pripažįsta, ar nesiekė išvengti, dėl ko taip padarė. Ji nei kaltės pripažino, nei parodymus davė. Prašau skirti ketverius metus laisvės atėmimo pataisos namuose“, – per Apeliacinio teismo posėdį yra sakęs prokuroras Darius Stankevičius.

Kartu su N. Bareikiene buvo nuteisti buvęs Valstybės kontrolės auditorius R. Zelenovas, neteisėtų sprendimų siekęs Albertas Ivanauskas, vilniečiai Jankelis Špicas ir Leonidas Erenburgas.

J. Špicas sakė, kad Kauno apygardos teismas buvo jam šališkas, nuosprendis neteisėtas, jo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Bausmės dydis – 18,7 tūkst. eurų – neatitinka teismų praktikos. Apeliacinis teismas jam paskirtos bausmės nekeitė.

„Kaimynė norėjo, kad aš nugriaučiau dalį namo – terasą. Buvo daug kartų bandyta susitarti su kaimyne, aš ir sūnus bandėme tai daryti, viskas buvo beprasmiška. Aš ieškojau derybininko. Vienas verslininkas supažindino su A. Avdoninu, derybininku. Jis sugalvojo schemą, jis man nepasakojo, ką jis veikė. Aš prašiau taikaus susitarimo, aš nieko neprašiau papirkti. A. Avdoninas po keturių mėnesių pasakė, ko norėjo prokuroras. Aš neprašiau nieko papirkti, aš nekaltas, aš turiu būti išteisintas“, – Apeliaciniam teismui pareiškė J. Špicas.

Su J. Špicu bendravęs teisininkas Andrejus Avdoninas dar 2014 metais priimtu baudžiamuoju įsakymu nubaustas 5233 eurų bauda. Įsakyme skelbiama, kad jis J. Špicui pažadėjo bei susitarė priimti savo ir kitų asmenų naudai 30 tūkst. litų (daugiau nei 8,6 tūkst. eurų) kyšį, už tai, kad, pasinaudodamas savo pažintimis esą paveiks civilinę bylą dėl savavališkos statybos Valakampiuose bylą nagrinėjusią Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją Renatą Kasimovienę.

Bylos duomenimis, esą prokurorė N. Bareikienė R. Zelenovui nurodė, kad pažįsta Vilniaus apylinkės teismo teisėją R. Kasimovienę ir dėl savo pažinties ji gali su šia „pasikalbėti“ dėl šios civilinės bylos ir šios paprašyti, kad ši priimtų reikiamą sprendimą.

Tačiau liudytoja apklausta teisėja R. Kasimovienė pasakė, kad prokurorės N. Bareikienės, R. Zelenovo, A. Avdonino nepažįsta, su tokiais asmenimis bendravusi nėra. Su prašymais šioje civilinėje byloje priimti J. Špicui palankų sprendimą jokie asmenys į ją nesikreipė, nei tiesiogiai, nei užuominomis jokio materialinio atlyginimo jai nesiūlė, sprendimą priėmė pagal byloje esančius įrodymus, vadovaudamasi įstatymu.

Byloje taip pat nustatyta, kad A. Avdoninas paveikti teismą pažadėjo ir vilniečiui Olegui Teriošinui, sutarta dėl 7000 eurų po pageidaujamo teismo sprendimo.

Buvęs pareigūnas, dabar vidaus reikalų sistemos pensininkui O. Teriošinui teismas yra skyręs 11 tūkst. 147 eurų baudą.

Kitas nuteistasis L. Erenburgas prašė bylą nutraukti. Jo skundas taip pat nebuvo patenkintas.

„Dalykiškai bendravome, nei papirkti, nei paveikti neprašiau. (..) Mano byla tęsėsi dešimt metų, viską praradau verslą“, – sakė nuteistasis.

Šio byloje nuteistas buvęs Valstybės kontrolės auditorius R. Zelenovas kaltę pripažino, davė išsamius parodymus. Jam teismas yra skyręs ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atidedant trejiems metams. Iš jo taip pat nuspręsta konfiskuoti 19,2 tūkst. eurų, atitinkančių paimtų kyšių sumą. Nuosprendis R. Zelenovui nėra apskųstas.

A. Ivanauskas nubaustas laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atidedant pusantrų metų.

Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo, tačiau jis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

2014 metais sulaikius tuometinę prokurorę, išaiškinta grupė asmenų, kurie pasinaudodami pažintimis su esamais ir buvusiais teisėsaugos pareigūnais ar tariama įtaka, patys bandė išvengti teismo bausmių ar siekė, kad to išvengtų jo artimieji. Per tyrimą paaiškėjo, kad vyko susitikimai su policijos tyrėjais, prokurorais, tačiau šie dominančios informacijos neatskleidė ir bylos tyrimo norima linkme nekreipė.

2014–2015 metais Vilniaus miesto apylinkės teismas kaltais dėl prekybos poveikiu pripažino ir baudžiamaisiais įsakymais nubaudė šešis asmenis, kurių veiksmai buvo susiję su N. Bareikienės bei buvusio Valstybės kontrolės auditoriaus neteisėtais veiksmais.

R. Zelenovas kaltintas reikalavęs kyšių iš asmenų žadant paveikti teisėsaugininkus, kad kyšį davusiems asmenims būtų skirtos švelnesnės bausmės, nutraukta jų paieška. Įtariama, jog kyšius R. Zelenovas perduodavo N. Bareikienei, kad ji pasinaudotų savo įtaka ir pasiektų reikiamų rezultatų.

A. Ivanauskas, L. Erenburgas ir J. Špicas kaltinti siekę neteisėtų sprendimų ir už tai davę kyšius arba paėmę kyšius, perdavę juos R. Zelenovui.

R. Zelenovo stalčiuje darbe kratos metu taip pat rasta šovinių, kurių laikyti jis neturėjo teisės.

Ši baudžiamoji byla susijusi su Darbo partijos neoficialios buhalterijos bylos nagrinėjimu Aukščiausiajame Teisme.

Kaip pranešė Klaipėdos apygardos teismas, pirmajame teismo posėdyje prokuroras perskaitė kaltinamąjį aktą, taip pat pirmadienį numatyta pradėti ir pirmojo liudytojo apklausą.

Bylos nagrinėjimas bus tęsiamas antradienį, teismo posėdyje planuojama apklausti ir buvusį Seimo narį, anksčiau priklausiusį Darbo partijai, Vytautą Gapšį, kurio naudai siekiant išteisinimo galėjo būti tariamasi dėl kyšio.

Kaltinamieji savo kaltės nepripažįsta, jie parodymus duoti ketina po liudytojų apklausos.

Generalinė prokuratūra teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog Vilniaus apygardos prokuratūroje dirbusi R. Aliukonienė 2016 metų pabaigoje, veikdama kartu su A. Cicėnu, nurodydama, kad neva gali pasinaudoti savo pažintimi su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėju, galbūt susitarė per A. Cicėną priimti kyšį, didesnį negu 250 MGL (9,5 tūkst. eurų). Pinigai neva turėjo būti skirti teisėjų kolegijos pirmininkui kasacine tvarka nagrinėjamoje rezonansinėje Darbo partijos byloje.

Šio teismo teisėjas Viktoras Aidukas kaip specialusis liudytojas byloje apklaustas vasario mėnesį. Vėliau prokuratūra padarė išvadą, kad jis neatliko jokių veiksmų, leidžiančių jį įtarti šališkumu nagrinėjant bylą. V. Aidukas jau buvo pasitraukęs iš Aukščiausiojo Teismo. Iš pareigų teisėjas atsistatydino kovo mėnesį.

Teigta, kad Darbo partijos byloje galėjo būti siekiama paveikti Aukščiausiojo Teismo sprendimą V. Gapšio naudai, siekiant jo išteisinimo.

Birželio pabaigoje Generalinė prokuratūra skelbė, kad buvęs Seimo narys V. Gapšys byloje liko liudytoju, tačiau jo atžvilgiu „duomenys yra šiek tiek kitokie“.

„Mūsų nuomone, V. Gapšys, pagal turimas aplinkybes, turėjo žinoti apie daromą nusikalstamą veiką, tačiau įstatymas jo neįpareigojo pranešti teisėsaugos institucijoms apie tai. Sakykime, veika gal ne tokio sunkumo“, – yra sakęs Generalinės prokuratūros prokuroras Tomas Meškauskas.

Anot jo, įtariamasis verslininkas „yra laikomas Vytauto Gapšio pažįstamu“, tačiau, prokuratūros žiniomis, nėra susijęs su Darbo partija.

Pernai gruodį Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad Darbo partija vedė neoficialią buhalteriją, ir paliko galioti Darbo partijos įkūrėjui Viktorui Uspaskichui anksčiau skirtą 6,8 tūkst. eurų baudą, V. Gapšys liko nubaustas 3,6 tūkst. eurų, buvusi finansininkė Marina Liutkevičienė – 5,7 tūkst. eurų baudomis.