Grandininė reakcija

Kaip jau rašyta, šiai skandalingai bylai pradžią davė Lietuvos kalėjimų tarnybos, tuo metu dar besivadinusios Kalėjimų departamentu, kriminalinės žvalgybos pareigūnų gauta informacija atliekant kitą ikiteisminį tyrimą. Kokį, atskleisti nenorėta.

Vienas iš šios bylos kaltinamųjų – buvęs Pravieniškių pataisos namų, vėliau tapusių Pravieniškių kalėjimu, Trečiojo sektoriaus, kuriame tuo metu kalėjo griežčiausiomis bausmėmis už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus nuteisti asmenys, dėl ko ir jų priežiūra oficialiai buvo didžiausia, Saugumo valdymo skyriaus žemiausios grandies specialistas Povilas Sadauskas.

Remiantis kaltinamuoju aktu, jis įkliuvo su įkalčiais 2021-ųjų rugpjūčio 11-osios vidurdienį. Tuo metu šioje įkalinimo įstaigoje buvo prasidėjusios iškalbingos reformos, susijusios su tų pačių metų gegužę įvykusiu dviejų, beje, – taip pat Trečiojo sektoriaus nuteistųjų pabėgimu, išlindus per išpjautą tarpą tarp kameros grotų strypų. Po šio skandalingo įvykio nuo pareigų buvo nušalintas ilgametis šios įkalinimo įstaigos direktorius Dainius Sušinskas ir vietoj jo laikinai į Pravieniškes komandiruotas tuometinis Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Gintautas Šarauskas.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, būtent ši rokiruotė ir tapo pretekstu ja nepatenkintiems šios įkalinimo įstaigos pareigūnams organizuoti dar vieną panašų pabėgimą ir taip ne tik sumenkinti laikinojo vadovo autoritetą bei destabilizuoti įstaigos darbą, bet ir viliantis tokiu būdu susigrąžinti prieš mėnesį nuo pareigų nušalintą buvusį direktorių.

Parodymus patvirtino įkalčiai

Perduodant šią bylą teismui, kaltinamieji joje jau buvo du. Antruoju tapo P. Sadausko kolega – Tomas Čeponis. Kadangi nė vienas iš jų nebendradarbiavo su ikiteisminį tyrimą atlikusiais teisėsaugininkais, jiems pareikštas kaltinimas buvo grindžiamas nuteistųjų parodymais. O su šiais susiję ir ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų rankose atsidūrę įkalčiai.

Portalo kauno.diena.lt duomenimis, apie tai, kad minėti jų sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistai įkalbinėja juos pabėgti, žvalgybininkams pranešė patys nuteistieji. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, iki P. Sadausko sulaikymo šis su T. Čeponiu jau buvo prieš kelias savaites jiems atnešę į kamerą draudžiamų turėti daiktų. Net du kartus.

Pirmąjį – rūkomojo tabako LD pakuotę. O po savaitės – ir metalinį armatūros strypą, turėjusį palengvinti pabėgimą, kuris vėliau per kratą aptiktas tualeto ventiliacijos angoje.

O tą lemtingą 2021-ųjų rugpjūčio 11-osios vidurdienį P. Sadauskas skalbyklos patalpoje vienam iš minėtų nuteistųjų, bendradarbiavusių su pareigūnais, perdavė dar vieną metalinį strypą. Ir nurodė pabėgti iš pasivaikščiojimo kiemelio, į kurį jiedu buvo išvesti po keliolikos minučių, šiandien.

Anot kurstytųjų pabėgti, už šį pabėgimą jiems žadėtas 1000 eurų atlygis. O pagavus bei sugrąžinus atgal į Pravieniškes, – ir sudaryti geresnes sąlygas bausmės atlikimui.

Be to, anot kurstytųjų pabėgti, šis pasiūlymas jiems labiau priminė nurodymą.

Vadovai jau pasikeitė

Ši skandalinga byla buvo perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams, kurių valdose įsikūręs Pravieniškių kalėjimas.

Trečią dešimtį bebaigiantis P. Sadauskas ir jau ketvirtą pradėjęs T. Čeponis, kaltinti piktnaudžiavimu tarnyba bei kalinio kurstymu pabėgti, stojo prieš teismą nesuimti. Tačiau abu buvo nušalinti nuo pareigų.

Už piktnaudžiavimą tarnyba gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Už kalinio kurstymą pabėgti – areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

G. Šarauskas Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai laikinai vadovavo pusmetį. Vietoj jo į šias pareigas buvo paskirtas Lietuvos kalėjimų tarnybos kriminalinės žvalgybos vyriausiasis tyrėjas Mindaugas Žirlys, iki tol buvęs atsakingas už šios valdybos padalinį, dirbantį Pravieniškėse. O G. Šarauskas buvo grąžintas į savo buvusias pareigas Kalėjimų departamento vadovybėje.

Po 2023-iųjų pradžioje įvykusios Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos reorganizavimo M. Žirlys tapo Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininku.

Susikibo ne juokais

Tuo tarpu P. Sadausko ir T. Čeponio byla teisme įstrigo, nes jau apklausus beveik visus šio teismo proceso dalyvius, tarp jų – ir kaltinamuosius, kurie kaltės nepripažino – teigė, kad yra apkalbėti, nes neįkalbinėjo nuteistųjų bėgti ir nežadėjo jiems už tai atlygio, teisėja Rasa Balsevičienė pernai gegužę buvo priėmusi nutartį grąžinti bylą prokurorei. Ši R. Balsevičienės nutartis buvo grindžiama tuo, kad papildomos informacijos, dėl kurios prašymus pateikė kaltinamųjų advokatai, gavimas užtruks, todėl tikslingiau būtų pakeisti kaltinamąjį aktą.

Tačiau kaltinimą šioje byloje palaikiusi Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbonavičienė minėtą teisėjos nutartį apskundė. O kartu su prokurore – ir kaltinamųjų advokatai, kaip groteskiškai tai beskambėtų.

Ir šiuos skundus gavęs Kauno apygardos teismas pernai birželį paskelbė, kad teisėjos R. Balsevičienės nutartis grąžinti bylą prokurorei yra nepagrįsta, dėl ko skundai tenkinami ir byla grąžinama atgal pačiai šios nutarties autorei.

Susirinkus po tokio aukštesnės instancijos teismo verdikto į tolesnį šios bylos nagrinėjimą, jau kontratakavo prokurorė N. Urbonavičienė, pareikšdama nušalinimą pačiai R. Balsevičienei, nes aukštesnės instancijos teismo išbrokuotoje jos nutartyje yra išreikšta teisėjos nuomonė dėl P. Sadauskui ir T. Čeponiui pareikštų kaltinimų. Taigi, ji yra šališka.

Situacija įkaito

Teisėja R. Balsevičienė už keturių dienų po prokurorės kontratakos priėmė sprendimą nusišalinti nuo bylos, nors kaltinamųjų advokatai jau prašė jos to nedaryti, kaip ir šiems antrinę teisiamieji. Šių susidariusioje situacijoje, turint galvoje, kiek jiems kainavo advokatų paslaugos šiame užsitęsusiame teismo procese, buvo gaila labiausiai.

Savo nutartį nusišalinti nuo bylos R. Balsevičienė grindė Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimu, kad teisėjas neturi turėti išankstinio nusistatymo, o jeigu tokių abejonių yra, jos turi būti pašalintos. Todėl, nors ji ir neturi išankstinio nusistatymo šioje byloje, prokurorės prašymą, siekiant išvengti bet kokių abejonių teismo šališkumu ir objektyvumu, tenkina.

Tačiau teisėjos nusišalinimą dar turėjo patvirtinti Kauno apylinkės teismo pirmininkas. Tuo metu šias pareigas ėjo jo pavaduotoja Vaida Motiejūnienė, nagrinėjanti civilines bylas. O ji R. Balsevičienės nusišalinimo nepatvirtino, dėl ko šios bylos dalyviams teko ją pabaigti tokia pačia sudėtimi.

Per baigiamąsias šios bylos kalbas prokurorė pasiūlė P. Sadauskui ir T. Čeponiui vienodas bausmes. Už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi – laisvės atėmimą trejiems metams, už kurstymą pabėgti – laisvės atėmimą dvejiems metams. O subendrinus šias bausmes, skirti galutinę – laisvės atėmimą trejiems metams, atidedant jo vykdymą pustrečių metų. Teisiamųjų advokatai, kaip ir jie patys, prašė teisėjos R. Balsevičienės išteisinimo.

Šiandien teisėja paskelbė, kad išteisina P. Sadauską ir T. Čeponį, kadangi jie nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Ir bylą jų atžvilgiu nutraukia.

Šį R. Balsevičienės nuosprendį dar galima apskųsti, ką greičiausiai prokurorė ir darys.

„Artimiausiu metu, t.y. šios savaitės bėgyje jūs sužinosite visą informaciją“, – žurnalistams pirmadienį sakė prokuratūros vadovė.

Birželį ji tvirtino, kad laukiama ekspertų išvadų, o galutinius procesinius sprendimus byloje tikimasi priimti liepą.

Prokuratūra K. Bartoševičiui vasario 1 dieną pateikė įtarimus dėl galimo nepilnamečio ir mažamečio asmens seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prieš keturis asmenis, nusikaltimai, kaip įtariama, įvykdyti jam esant Seimo nariu.

Artimiausiu metu, t.y. šios savaitės bėgyje jūs sužinosite visą informaciją.

Naujienų portalas „Delfi“ skelbė, kad įtariama, jog K. Bartoševičius tvirkino berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ auklėtinius.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimo nepilnamečių ir mažamečių seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prokuratūra atlieka nuo pernai lapkričio.

Įtarimai K. Bartoševičiui pateiktį vasarį, Seimo nario mandato jis atsisakė sausio pabaigoje.

„Šiuo metu laukiama ekspertizių išvadų, kada jos bus gautos, prokuroras įvertins ir priims galutinius sprendimus“, – pirmadienį žurnalistams sakė ji.

„Jeigu ekspertų išvados bus gautos birželį, manau, liepos mėnesį prokuroras galės priimti sprendimą“, – teigė generalinė prokurorė.

Pasak prokuratūros atstovės Elenos Martinonienės, N. Grunskienė turėjo omenyje „galutinius procesinius sprendimus šioje byloje“.

Jeigu ekspertų išvados bus gautos birželį, manau, liepos mėnesį prokuroras galės priimti sprendimą

 

Naujienų portalas „Delfi“ skelbė, kad įtariama, jog K. Bartoševičius tvirkino berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ auklėtinius, galima seksualinė prievarta prieš juos panaudota Panevėžyje.

Ikiteisminį tyrimą dėl galimo nepilnamečių ir mažamečių seksualinio prievartavimo bei tvirkinimo prokuratūra atlieka nuo pernai lapkričio.

Įtarimai K. Bartoševičiui pateikti vasarį, Seimo nario mandato jis atsisakė sausio pabaigoje.

Kaip trečiadienį pranešė prokuratūra, prokurorė padarė šiurkštų tarnybinį pažeidimą šeimyninio konflikto metu nesilaikydama aukštų prokurorui keliamų reikalavimų.

Teikime dėl nuobaudos skyrimo nurodoma, kad nors teismo vertinimu E. Snieškaitės veiksmai nebuvo pasiekę tokio pavojingumo, kad būtų pagrįstas baudžiamosios atsakomybės taikymas, todėl ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu buvo nutrauktas dėl mažareikšmiškumo, tai netrukdo vertinti asmens veiksmų tarnybinės atsakomybės aspektu.

„Konstatavus, kad nustatytos aplinkybės nesuderinamos su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, E. Snieškaitės veiksmus pasiūlyta vertintini kaip šiurkštų tarnybinį pažeidimą ir prokuroro priesaikos sulaužymą, sukėlusį reikšmingus neigiamus padarinius. Teikime dėl nuobaudos skyrimo pasiūlyta taikyti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos“, – rašoma pranešime.

Susipažinusi su tarnybinio patikrinimo išvada bei motyvuotu teikimu, generalinė prokurorė atleido E. Snieškaitę iš tarnybos prokuratūroje.

Pasak E. Dobrowolskos, Lietuvai labai svarbu prisidėti prie karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui tyrimų, atliekamų Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroro, todėl šiuo aspektu nacionalinio eksperto-tyrėjo indėlis bus labai svarbus.

„Esame pirmoji šalis, kuri kreipėsi į Tarptautinį baudžiamąjį teismą dėl Rusijos ir Baltarusijos karo nusikaltimų Ukrainoje, šiame kelyje negalime sustoti, todėl siekiame, kad brutalios karinės agresijos prieš nepriklausomą Ukrainą akivaizdoje išnaudotume visus įmanomus algoritmus, o karo nusikaltėliai kuo greičiau sulauktų baudžiamosios atsakomybės”, – sako ministrė.

Teisingumo ministerijos iniciatyva Lietuva pirmą kartą organizavo atranką į Tarptautinį baudžiamąjį teismą, taip pat ieškoma papildomų galimybių prisidėti žmogiškaisiais ištekliais prie karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui tyrimo Ukrainoje. 

Šiuo metu E. Matuizienė dirba prokurore Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente. Ji yra įtraukta į prokurorų grupę, kuri vykdo pagal Baudžiamojo kodekso universalios jurisdikcijos taisykles pradėtą Generalinės prokuratūros tyrimą dėl karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir agresijos nusikaltimo Ukrainoje.

E. Matuizienė yra įgijusi teisės mokslų magistro kvalifikacinį laipsnį Vilniaus universitete bei teisės mokslų daktaro kvalifikacinį laipsnį Mykolo Romerio universitete, taip pat yra daugelio publikacijų baudžiamosios teisės srityje autorė. 

Kovo mėnesį Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroras kreipėsi į visas Romos statuto šalis nares su prašymu deleguoti nacionalinius ekspertus, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingai reaguoti atliekant prokuroro tyrimus, ypač atsižvelgiant į poreikį skubiai tirti situaciją Ukrainoje.   

Tarptautinis baudžiamasis teismas – tai tarptautinė teisminė institucija, įgaliota vykdyti teisingumą asmenims už ypač sunkius, tarptautinę visuomenę verčiančius susirūpinti nusikaltimus ir papildanti nacionalinę šalies baudžiamąją jurisdikciją. 

Deleguotojo nacionalinio eksperto-tyrėjo darbo vieta bus Hagoje (Nyderlandai). Delegavimo trukmė – vieneri metai, su galimybe pratęsti iki dvejų.

Ši prokurorė nominaciją laimėjo už nepaprastai kruopštų darbą vienoje garsiausių pastarųjų metų bylų – atskleidžiant bendrovės "Grigeo Klaipėda" nuotekų išleidimą į Kuršių marias ir Klaipėdos sąsiaurį.

Prokurorė G.Skersinskytė vadovavo tyrimo grupei, pati atliko didžiąją dalį ikiteisminio tyrimo veiksmų. Jos lyderystė tyrime bei asmeninės savybės lėmė, kad pavyko atskleisti, kaip įtariama, neteisėtą veiklą nuo 2012 iki 2020 m., nustatyti ir kiekvienais metais į aplinką išleistų teršalų kiekius, chemines sudėtis, apskaičiuoti gamtai padarytą žalą.

Prokurorų nutarimais, šiame ikiteisminiame tyrime buvo laikinai apribotos įtariamo juridinio asmens bei 14 įtariamų fizinių asmenų nuosavybės teisės į daugiau nei 30 mln. eurų turtą.

Praėjusių metų pabaigoje ši byla buvo perduota nagrinėti teismui.

Prokurorė savo įžvalgomis ir patirtimi dalijasi su Aplinkos ministerijos specialistais, dalyvavo rengiant aplinkosaugos teisės aktų pakeitimus, kuriais buvo sugriežtinta įmonių kontrolė aplinkosaugos srityje.

Konkurso "Apygardos prokuratūrų metų prokuroro" nominaciją laimėjo viešąjį interesą ginanti prokurorė Ugnė Rinkevičienė. Ji viešąjį interesą gynė byloje, susijusioje su neteisėtu valstybinės žemės Vilniaus stoties rajone naudojimu nuomos teisiniais pagrindais. Vilniaus apygardos teisme sudarius taikos sutartį, Lietuvos Respublikai buvo sumokėta virš 1,5 mln. eurų dydžio suma už perleidžiamą žemės sklypo dalį.

Kaip penktadienį informavo Generalinė prokuratūra, J. Steponavičiūtės-Otto paskyrimui pritarė Europos prokuratūros Kolegija, įvertinusi Lietuvos generalinės prokurorės Nidos Grunskienės teikimą.

Savo ruožtu N. Grunskienė kandidatę atsirinko prieš tai gavusi tris kandidatūras, jas pateikė Lietuvoje vykusios kandidatų į Europos deleguotuosius prokurorus atrankos komisija. Iš viso atrankos komisija Lietuvoje vertino keturis kandidatus.

Minėtos komisijos išvadose nurodoma, kad beveik šešiolika metų prokuratūroje dirbanti prokurorė J. Steponavičiūtė-Otto yra „aukštos profesinės kvalifikacijos, iniciatyvi, atsakinga, pareiginga“, taip pat sukaupusi reikšmingą patirtį organizuojant bei vadovaujant sudėtingiems ikiteisminiams tyrimams, kurie priskiriami ir Europos prokuratūros kompetencijai dėl nusikalstamų veikų ekonomikai ir finansų sistemai.

Pastaruoju metu prokurorė specializavosi organizuojant ir vadovaujant ikiteisminiams tyrimams dėl sukčiavimo bei nusikalstamų veikų, susijusių su turto pasisavinimu, iššvaistymu, nusikalstamu bankrotu, aplaidžiu bei apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu.

Prokurorė taip pat turi patirties vykdant baudžiamąjį persekiojimą dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, yra bendradarbiavusi su Europos Sąjungos institucijomis, savo veikloje taikiusi įvairius tarptautinės teisinės pagalbos įrankius.

Kandidatė įvertinta ir už nuolat keliamą kvalifikaciją, dalyvavimą tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose prokurorų kvalifikacijos mokymuose, dalijimąsi patirtimi seminaruose apie ikiteisminių tyrimų problematiką smurto artimoje aplinkoje bylose, nusikaltimų intelektinei nuosavybei ir elektroninio piratavimo temomis.

Už J. Steponavičiūtės-Otto kandidatūrą balsavo visi penki Komisijos nariai.

Europos prokuratūra yra nepriklausoma Europos Sąjungos įstaiga, atsakinga už Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių nusikalstamų veikų, įskaitant: sukčiavimą, korupciją, pinigų plovimą, tarpvalstybinį sukčiavimą PVM, tyrimą, kaltinamųjų baudžiamąjį persekiojimą ir perdavimą teismui. Europos prokuratūra pradėjo veiklą pernai birželį.

ES institucijos ir įstaigos, taip pat prie Europos prokuratūros prisijungusių 22 valstybių narių kompetentingos institucijos privalo pranešti Europos prokuratūrai apie visus nusikalstamus veiksmus, kuriais kenkiama ES biudžetui. Fiziniai asmenys taip pat gali pranešti apie įtariamus sukčiavimo atvejus ir kitas nusikalstamas veikas.

Iš viso Lietuvoje yra paskirti keturi Europos deleguotieji prokurorai. Be J. Steponavičiūtės-Otto – Gedgaudas Norkūnas, Vytautas Kukaitis ir Jolita Kančauskienė. Taip pat biure Liuksemburge dirba Europos prokuroras Tomas Krušna.

Taip pat bus sprendžiama, ar nėra pagrindo patraukti jos baudžiamojon atsakomybėn.

Anot prokuratūros pranešimo, sprendimą generalinė prokurorė Nida Grunskienė priėmė gavusi tarnybinio patikrinimo išvadą bei teikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo.

Patikrinimas pradėtas gavus pirminę informaciją apie situaciją, kuri susijusi su K. Mockienės artimu asmeniu, kurio naudai veikusi prokurorė galėjo pažeisti Prokuratūros įstatyme, kituose teisės aktuose ir Prokurorų etikos kodekse numatytus reikalavimus.

Patikrinimo išvadoje ir surinktoje medžiagoje konstatuota, kad K. Mockienė, sužinojusi apie artimam asmeniui galimai gresiančią teisinę atsakomybę, aktyviais, tikslingais ir užtikrintais veiksmais siekė daryti įtaką savo funkcijas vykdžiusiems pareigūnams bei kitiems susijusiems asmenims, nepaisė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų.

Vėliau, neturėdama tam įgaliojimų, K. Mockienė domėjosi policijos disponuojama informacija, aiškinosi ir aptarinėjo galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir jos kvalifikavimą su suinteresuotais asmenimis bei apie sudariusį akivaizdų interesų konfliktą neinformavo aukštesniojo prokuroro.

„Įvertinus visą tarnybinio patikrinimo metu gautą informaciją konstatuota, kad du tarnybiniai pažeidimai padaryti aktyviai veikiant, vienas – neveikimu“, – rašoma pranešime.

Išvadoje taip pat teigiama, kad, turėdama ilgametę prokuroro darbo patirtį, K. Mockienė suvokė, jog taip veikdama piktnaudžiauja jai suteiktais įgaliojimais ir tarnybine padėtimi, kenkia objektyviam ir visapusiam įvykio ištyrimui, su šiuo įvykiu susijusių asmenų veiksmų įvertinimui bei tuo žemina prokuroro vardą.

Konstatuota, kad tokiu elgesiu K. Mockienė sulaužė Lietuvos Respublikai duotą prokuroro priesaiką, pažemino prokuroro vardą ir pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso, Prokuratūros įstatymo, Prokurorų etikos kodekso bei Policijos veiklos įstatymo reikalavimus ir nuostatas.

Atliekant tarnybinį patikrinimą, Generalinė prokuratūra aktyviai bendradarbiavo su Policijos departamento Imuniteto skyriumi, taip pat buvo priimti sprendimai, kuriais siekta užtikrinti, kad su įvykiu susijęs ikiteisminis tyrimas būtų atliktas išsamiai ir objektyviai.

Generalinės prokurorės N. Grunskienės sprendimu, visa baigto tarnybinio patikrinimo medžiaga perduota Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui įvertinti, ar K. Mockienės veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių.

Įžūli kontrataka

Naršant internete galima aptikti, kad 53-ejų Kastytis Kmitas yra vienos tinkavimo paslaugas teikiančios bendrovės direktorius. Jam už melagingą pranešimą apie Kauno apygardos prokuratūros prokurorės Rasos Verdnikovienės esą per tarpininką – aukštą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūną – jo byloje paimtą 10 tūkst. eurų kyšį, buvo skirta solidi bauda.

Šiam kauniečiui minėtas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendis buvo jau penktas per pusantrų metų. Jo ir prokurorės R.Verdnikovienės keliai susibėgo dar 2013-aisiais, kai jis tapo įtariamuoju viename Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje pradėtame ikiteisminiame tyrime. Ši prokurorė jį kontroliavo. Ir nutraukė ikiteisminį tyrimą kito šios bylos įtariamojo V.M. atžvilgiu, konstatavusi, kad šis nepadarė jam inkriminuojamo svetimo turto išvaistymo.

Prokurorė teigė, kad niekada nėra paėmusi jokio kyšio, todėl yra nepagrįstai apkaltinta ir apšmeižta, bandant sumenkinti ir visos prokuratūros prestižą. (Tomo Raginos nuotr.)

Toks sprendimas priimtas išsiaiškinus, kad minėtas dingęs vienos bendrovės turtas buvo V.M. pasirašytinai perduotas K.Kmitui, kuris šias transporto priemones po kelių dienų perleido nenustatytiems asmenims, ir vėliau jų likimas neaiškus. Dėl to K.Kmitas buvo kaltinamas sukčiavimu, apgaule įgyjant didelės vertės turtą. Už tai gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Tačiau 2013-ųjų kovą stojęs prieš Kauno apylinkės teismą, jis apkaltino prokurorę R.Verdnikovienę kitu sunkiu nusikaltimu, už kurį gresia tokia pati bausmė.

Tada įvykęs teismo posėdis prasidėjo nuo K.Kmito pateikto raštiško pareiškimo, kuriuo jis prašė nušalinti nuo jo bylos R.Verdnikovienę. Motyvuota tuo, kad ši nutraukė ikiteisminį tyrimą V.M. atžvilgiu, esą gavusi iš tarpininko – aukšto FNTT pareigūno – jau minėtą 10 tūkst. eurų kyšį.

Bylą nagrinėjusiam teisėjui Virginijui Kalkauskui neliko nieko kito, kaip skelbti šiame teismo procese pertrauką ir išeiti priimti sprendimo. O tokio K.Kmito pareiškimo įžeista R.Verdnikovienė skubiai informavo apie tai savo vadovus, kurie dėl viso pikto nusprendė pakeisti šioje byloje prokurorą. Nors teisėjas V.Kalkauskas kitą dieną ir paskelbė, kad K.Kmito prašymą atmeta kaip nepagrįstą.

Pelnytas bumerangas

Kai kurie R.Verdnikovienės kolegos „Kauno dienai“ teigė, kad jeigu jie reaguotų į visas kalbas apie juos, teismai būtų užversti tik tokiomis bylomis. Tačiau pašnekovai akcentavo ir tai, kad jų kolegė – šaunuolė, nes pasielgė principingai. Turėtas galvoje jos pareiškimas policijai, po kurio ši pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl melagingo pranešimo apie padarytą sunkų nusikaltimą ir valstybės tarnautojo įžeidimą.

R.Verdnikovienė, kuriai šioje byloje buvo suteiktas nukentėjusiosios statusas, teigė, kad niekada nėra paėmusi jokio kyšio, todėl yra nepagrįstai apkaltinta ir apšmeižta, bandant sumenkinti ir visos prokuratūros prestižą. Ji tikino patyrusi dėl to stresą, kurį teko malšinti net vaistais, ir pareiškė K.Kmitui, kuris ir toliau įrodinėjo, kad jis teisus, nemažą ieškinį. Taip pat 10 tūkst. dydžio. Tik litais, kurie tada dar buvo Lietuvoje apyvartoje. Įvedus eurą, tai siekė 2 896 eurus.

Tuo tarpu K.Kmitas ir toliau nesiliovė įrodinėti, kad sužinojo, kiek esą kainavo R.Verdnikovienės palankumas V.M., iš jo paties. Ir net važiavo su juo susitikti su FNTT pareigūnais, kad perduotų kyšį. V.M. tokius K.Kmito parodymus neigė. Jis tikino ne tik nedavęs jokio kyšio, bet ir nekalbėjęs apie jį su K.Kmitu. Be to, net nežinantis, kur Kaune įsikūrusi FNTT. Juolab nepažįsta nė vieno jos pareigūno.

K.Kmitas ir V.M. liko prie savo parodymų, net ir surengus judviejų akistatą.

Iškalbingos metamorfozės

Tiesa ėmė aiškėti, 2013-ųjų rugsėjį perdavus ir šią K.Kmito bylą teismui. Vos pradėjus ją nagrinėti, kaltinamasis dingo kaip į vandenį. Iš pradžių už šio teismo proceso ignoravimą K.Kmitui buvo skirta bauda ir priimtas nutarimas jį į posėdžius atvesdinti su policijos pagalba. Tačiau ir šiai nepajėgiant padėti, galiausiai teko skelbti K.Kmito paiešką.

2016-ųjų balandį buvo išduotas ir K.Kmito Europos arešto orderis. Galiausiai jis buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje. Ir pernai vasario pabaigoje pargabentas į Lietuvą.

Vėliau vykęs K.Kmito teismų maratonas verčia galvoti, kad jis bėgo iš Lietuvos ir dėl kitų savo bylų. 2020-aisiais už sukčiavimą, apgaule pasisavinant didelės vertės turtą, jis išgirdo net tris skirtingų Lietuvos apylinkės teismų – Kauno, Vilniaus ir Šiaulių, nuosprendžius. Pirmasis buvo jau minėtoje byloje, kur R.Verdnikovienę pakeitė jos kolega. Šioje byloje K.Kmitui buvo skirtas dvejų metų laisvės atėmimas, atidedant bausmės vykdymą tokiam pačiam laikotarpiui.

Tiesa ėmė aiškėti, 2013-ųjų rugsėjį perdavus ir šią K.Kmito bylą teismui. Vos pradėjus ją nagrinėti, kaltinamasis dingo kaip į vandenį.

Tik lygtinis laisvės atėmimas jam buvo skirtas ir kitose dviejose bylose, kaip ir 2021-ųjų vasarį paskelbtu dar vienu – jau ketvirtu Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu už tokį patį sukčiavimą. Nors už tokį nusikaltimą, apgaule pasisavinant didelės vertės turtą, kaip jau užsiminta, numatytas tik laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Kol K.Kmitas sėkmingai slapstėsi, 2015-ųjų birželį nustojo galioti ir Baudžiamojo kodekso straipsnis, numatantis atsakomybę už valstybės tarnautojo įžeidimą. Todėl byloje, kurioje prokurorė R.Verdnikovienė buvo pripažinta nukentėjusiąja, jis jau buvo teisiamas tik dėl melagingo pareiškimo. Ir jau prisipažino apžmeižęs prokurorę bei teigė, kad nuoširdžiai dėl to gailisi ir sutinka atlyginti civilinį jos ieškinį. Tiesa, išgirdus viešą K.Kmito atsiprašymą, R.Verdnikovienė savo ieškinį sumažino iki 700 eurų.

Bylą nagrinėjusi teisėja Jolanta Ramonienė pripažino K.Kmitą kaltu ir priteisė iš jo prokurorės prašytą moralinį atlygį, konstatuodama, kad dėl patirtų neigiamų emocijų jai turėjo būti sunku vykdyti profesinę veiklą. Po šio nuosprendžio R.Verdnikovienė „Kauno dienai“ prisipažino, kad per beveik 20 darbo prokurore metų tokioje situacijoje buvo atsidūrusi pirmą kartą.

Bausmė su dviem kupromis

Skiriant bausmę K.Kmitui už prokurorės apžmeižimą, atsižvelgta, kad iki šio nusikaltimo padarymo jis dar buvo neteistas, o ir vėliau nepadarė naujų nusikaltimų arba nėra tokių duomenų, nes visi kiti teistumai, parsigabenus jį iš Jungtinės Karalystės, buvo už anksčiau padarytus sukčiavimo atvejus.

Nuosprendyje K.Kmitui vadovaujamasi ir įprastisne teismų praktika, t.y. vengimu skirti laisvės atėmimo bausmę, jeigu bausmės tikslų galima pasiekti kitomis priemonėmis. Todėl K.Kmitui skirta švelniausia iš numatytų bausmių už melagingą pranešimą apie padarytą sunkų nusikaltimą – bauda, nors už tai gresia net laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Be to, skiriant baudą, atsižvelgta, kad tuo metu, kai buvo padarytas šis nusikaltimas, maksimalus jos dydis buvo net 20 kartų mažesnis nei dabar. K.Kmitui skirta 3 389 eurų bauda, kuri mažesnė už grėsusios vidurkį. Tačiau atsižvelgus į jo prisipažinimą, dėl ko buvo pritaikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, ir minėta bauda sumažinta trečdaliu – iki 2 259 eurų, kuriuos jis įpareigotas sumokėti per aštuoniolika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, nes šį dar per 20 dienų galima apskųsti.

Galutine bausme, skirta K.Kmitui už prokurorės apšmeižimą, tapo minėtos baudos subendrinimas su šiemet vasarį jam paskelbtu ketvirtu nuosprendžiu už sukčiavimą, apgaule pasisavinant didelės vertės turtą. O tada jis buvo nubaustas laisvės atėmimu ketveriems metams, atidedant bausmės vykdymą trejiems metams, ir įpareigojant per visą minėtą laikotarpį nuo 23 iki 6 val. neišvykti iš namų, o ilgesniam laikui iš gyvenamosios vietos – ir be Probacijos tarnybos leidimo.