Trečiadienį Armėnijos separatistai Kalnų Karabache sutiko sudėti ginklus ir išformuoti savo kariuomenę po žaibiško Baku puolimo.

Tai sukėlė masinius antivyriausybinius mitingus Jerevane, opozicijos partijos kaltino ministrą pirmininką Nikolą Pašinianą nuolaidžiaujant Baku ir reikalavo jo atsistatydinimo.

Opozicijos lyderiai paskelbė apie planus inicijuoti N. Pašiniano apkaltą parlamente.

Penktadienio rytą protestuotojų grupelės blokavo gatves visoje Armėnijos sostinėje, žadėdamos sutrukdyti vėliau tą pačią dieną numatytam N. Pašiniano vyriausybės posėdžiui.

Policija sulaikė opozicijos politiką Andraniką Tevanianą, vieną iš protesto organizatorių.

Trečiadienį ir ketvirtadienį dešimtys protestuotojų buvo sulaikyti prie N. Pašiniano biuro po riaušių, per kurias demonstrantai svaidė butelius ir akmenis, bandydami įsiveržti į pastatą.

Riaušių policija panaudojo kurtinamąsias granatas ir įspėjo, kad jei susirėmimai tęsis, panaudos specialiąsias priemones.

Ketvirtadienio vakarą N. Pašinianas pareiškė, kad jo vyriausybė „prieš riaušininkus imsis griežtų, bet įstatymams neprieštaraujančių veiksmų“.

„Mano raginimas, vyriausybės raginimas išlieka tas pats: laikykitės ramybės ir neperženkite įstatymo ribų šiuo emocingu ir sunkiu metu“, – sakė jis per televiziją transliuotame kreipimesi.

Azerbaidžano Kalnų Karabacho anklavą, kuriame daugiausia gyvena armėnai, armėnų separatistai kontroliavo nuo karo praėjusio amžiaus 10-e dešimtmetyje.

Tačiau 2020 metais kilo šešias savaites trukęs karas, kuris baigėsi Rusijai tarpininkaujant sudarytomis paliaubomis. Po jų Armėnija turėjo perleisti Baku tris dešimtmečius kontroliuotas teritorijas.

Šis susitarimas Armėnijoje buvo laikomas nacionaliniu pažeminimu, dėl kurio opozicijos partijos kaltino N. Pašinianą netinkamai sprendus karo klausimus.

Antradienį Azerbaidžanas pradėjo karinę operaciją likusiai kalnuotos teritorijos daliai atgauti. Armėnija kariniu būdu neįsikišo, o kitą dieną separatistų valdžia sutiko sudėti ginklus.

Ketvirtadienį įvyko pirmosios tiesioginės Azerbaidžano ir Kalnų Karabacho armėnų separatistų derybos dėl integracijos.

Iš pradžių šventiko Georgijaus Apolonovičiaus (1870–1906), miestui ir pasauliui labiau žinomo Gapono pavarde, vedami protestuotojai reikalavo grąžinti į darbą 1904 m. gruodį atleistus Putilovo gamyklos (dabartinė Kirovo gamykla Sankt Peterburge) darbininkus, įvesti aštuonių valandų darbo dieną, panaikinti viršnorminį darbą, pagerinti ventiliaciją cechuose, padidinti darbo užmokestį ir legalizuoti profesines sąjungas, tačiau greitai prabilta apie visų rusų liaudies atstovų, išrinktų visuotiniu tiesioginiu ir slaptu balsavimu, steigiamojo susirinkimo sušaukimą, luomų ir skirtingų tikėjimų atstovų teisių sulyginimą, pilietinių laisvių suteikimą ir politinių kalinių išlaisvinimą.

Tuo metu Georgijus Apolonovičius buvo specialios darbininkų asamblėjos, primenančios profesinę sąjungą, vadovas. Ši caro valdžios globojama institucija turėjo užtikrinti, kad už didesnį atlyginimą ir darbo sąlygų gerinimą kovojantys žmonės išliktų religingi, ištikimi caro režimui ir vengtų smurto (taip pat siekta, kad jie nesidomėtų įvairiomis egzotiškomis ideologijomis, pvz., marksizmu).

Georgijus Apolonovičius buvo caro valdžios statytinis, turėjęs prisidėti prie nepatenkintų masių suvaldymo, tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių jis perėjo darbininkų pusėn. Galbūt šventikas manė, kad papūtę maištingi vėjai bus naudingi jo karjerai? O gal jis, stodamas vargstančiųjų ir pažeidžiamųjų minios pusėn, nuoširdžiai tikėjo darąs tai, ką ir turi daryti Dievo tarnas?

Kad ir kaip ten būtų, 1905 m. sausio 19 d. (pagal tais laikais rusų naudotą Julijaus kalendorių sausio 6 d.) kažkuriam Georgijaus Apolonovičiaus aplinkos asmeniui (gal net jam pačiam) kilo mintis sostinėje surengti daugiatūkstantinę demonstraciją, kurios nariai, nužygiavę į Žiemos rūmus, įteiktų carui savo reikalavimus.

Juk būtent caro institucija daugelį metų Rusijoje buvo ta vienintele paskutine instancija šioje Žemėje, į kurią galėjo kreiptis ponų ir dvarponių užguiti baudžiauninkai bei vargetos.

Georgijus ir jo bendražygiai dar nežinojo, kad Nikolajus Aleksandrovičius (1868–1918), paveiktas gandų apie jo nužudyti iš Šveicarijos atvykusius anarchistus, nusprendė išvažiuoti į Caro kaimu (Carskoja selo) vadinamą priemiestį (dabartinį Puškiną). Jeigu Nikolajus tuo metu būtų buvęs šiek tiek drąsesnis, galbūt Rusijos ateitis būtų pasisukusi kiek kitaip.

Sausio 7 d. rytą (pagal Julijaus kalendorių) streikuojančiųjų skaičius pasiekė 180 tūkst., darbininkai laikė užėmę Varšuvos ir Baltijos geležinkelio stotis, Rusijos sostinę sukaustė paralyžius.

Sausio 8 d. vidaus reikalų ministras Piotras Dmitrijevičius (1857–1914), amžininkų labiau prisimenamas Sviatopolko-Mirskio pavarde, į Marijos rūmus sukvietė savo pavaduotojus, policijos departamento viršininką, taip pat finansų ir teisingumo ministrus bei sostinės miesto vadovą, kad susibūrę valstybės tarnautojai galėtų aptarti susidariusią padėtį. Vieni siūlė areštuoti Georgijų Apolonovičių arba išvežti valdovą iš Caro kaimo kur nors toliau, kiti – įleisti nedidelę darbininkų atstovų grupę į Rūmų aikštę. Sprendimo taip ir nepriėmę biurokratai galiausiai išsiskirstė.

Spėjama, kad protestuotojai kartu su savo šeimų nariais Sankt Peterburgo pramonės zonose pradėjo rinktis ankstų sausio 9 d. rytą (pagal Grigalijaus kalendorių sausio 22 d.), sekmadienį.

Maždaug 10 val. ryto, visi drauge – jauni ir seni, vyrai, moterys ir vaikai – galiausiai patraukė Žiemos rūmų link.

Pasakojama, kad taikiai nusiteikę eisenos dalyviai nešė ikonas (vieną svarbiausių stačiatikių konfesijos aksesuarų), caro atvaizdus, taip pat giedojo religines giesmes ir patriotines dainas.

„Dieve, sergėk carą! Stiprus ir nepriklausomas valdyki garbingai, kad mums nebūtų gėda. Įvaryk savo priešams baimės, ortodoksų valdove! Dieve, sergėk carą!“ – giedojo eitynių dalyviai.

Sustabdyti protestuotojus turėję jėgos struktūrų atstovai iš pradžių reagavo vangiai, kai kurie net prisidėjo prie eitynių, tačiau prabėgus maždaug pusvalandžiui nuo piketo pradžios, darbininkams pasiekus kareivių užtvaras, į minią mosuodami apnuogintais kardais, žmones trypiančiais žirgais pradėjo rėžtis kazokai, o netrukus pradėta šaudyti be įspėjimo.

Gelbėdamas savą gyvybę, Georgijus Apolonovičius krito ant žemės (jo vedama kolona buvo apšaudyta Narvos vartų aikštėje) ir, pasigirstant naujiems pliūpsniams, vis kartojo tą patį judesį, kol galiausiai nuo grindinio pakilo vienas.

Netrukus artimas su vadinamaisiais eserais (socialistais revoliucionieriais) siejamas šventiko talkininkas semitų tautybės jaunuolis Piotras Moisejevičius Rutenbergas (1879–1942) paėmė Georgijų už rankos ir nusivedė jį į šoninę gatvę.

Vėliau kažkas susapnavo, kad Georgijus tada netgi prataręs: „Nebėra daugiau Dievo, nebėra daugiau caro!“ Tačiau sunku pasakyti, ar šventikas iš tikrųjų pasakęs šiuos teatro scenai tinkamus žodžius.

Kiek vėliau kareiviai paleido šūvius ir į kitas eitynių kolonas kitose miesto dalyse (daugiausia prie tiltų ir kitų vietų, vedančių į miesto centrą), o kai kurias išvaikė botagų kirčiais.

Baisiausios skerdynės vyko prie institucijos, ruošiančios vaizduojamųjų menų atstovus, mat čia kareiviai sulaukė intelektualiojo jaunimo ir revoliucinių partijų aktyvistų atkirčio.

Iš Vasilijaus salos atžygiavusi kolona neišsilakstė. Eitynių dalyviai užgrobė ginklų krautuvę, apsiginklavo, pasistatė barikadas ir iki pat sausio 10 d. vakaro grūmėsi su valdžios atstovais.

Atkreipdama dėmesį į tai, kad tokie protestai buvo naudingi ekstremistams, vyriausybė nori išnagrinėti galimybę įsikišti į situacijas, kai „įžeidžiamos kitos šalys, kultūros ir religijos ir kai tai gali turėti didelių neigiamų pasekmių Danijai, ypač saugumo požiūriu“, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

„Tai, žinoma, turi būti daroma atsižvelgiant į Konstitucijos saugomą saviraiškos laisvę ir nekeičiant fakto, kad saviraiškos laisvė Danijoje yra labai plati“, – priduriama pareiškime, kuriame pabrėžiama, kad saviraiškos laisvė yra viena svarbiausių šalies vertybių.

Keletas neseniai vykusių protestų, susijusių su musulmonų šventosios knygos išniekinimu, sukėlė diplomatinę įtampą Artimuosiuose Rytuose ir abiejose Skandinavijos šalyse.

Danijos vyriausybė pažymėjo, kad protestai „pasiekė tokį lygį, kad Danija daugelyje pasaulio vietų visuose žemynuose vertinama kaip šalis, kuri skatina kitų šalių kultūrų, religijų ir tradicijų įžeidinėjimą ir menkinimą“.

Ji pridūrė, kad kai kurių veiksmų pagrindinis tikslas buvo provokuoti ir galėjo turėti rimtų pasekmių.

Artimųjų Rytų valstybės buvo išsikvietusios tiek Danijos, tiek Švedijos pasiuntinius.

Atskirame Švedijos pareiškime ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) teigė, kad palaiko ryšius su Danijos kolege Mette Frederiksen (Mete Frederiksen) ir pridūrė, kad panašus procesas jau vyksta Švedijoje.

„Taip pat jau pradėjome analizuoti teisinę situaciją, kad apsvarstytume priemones mūsų nacionaliniam saugumui ir švedų Švedijoje bei visame pasaulyje saugumui stiprinti“, – socialiniame tinkle „Instagram“ rašė U. Kristerssonas.

Saudo Arabija ir Irakas paragino surengti Džidoje įsikūrusios Islamo bendradarbiavimo organizacijos (OIC) posėdį, kuris, kaip tikimasi, įvyks pirmadienį ir kuriame bus sprendžiamas Korano išniekinimo Švedijoje ir Danijoje klausimas.

D. Boluarte į valdžią atėjo gruodį, kai buvęs kairiųjų pažiūrų prezidentas Pedro Castillo (Pedras Kastijas) buvo nušalintas nuo pareigų ir suimtas. Tokia įvykių eiga sukėlė kaltinimus valdžios užgrobimu ir išprovokavo kelis mėnesius trukusias demonstracijas visoje šalyje.

Žmogaus teisių stebėjimo organizacijos „Human Rights Watch“, kaltinančios Peru valdžios institucijas neteisminiais ir savavališkais nužudymais, vertinimu, per saugumo pajėgų susidorojimą žuvo beveik 50 žmonių.

Naujausi neramumai prasidėjo trečiadienį, kai į Limos gatves išėjo daugiau kaip 4 000 demonstrantų, iš dalies reikalaujančių atsakomybės už protestuotojų žūtį.

Kad išsklaidytų centrinę San Martino aikštę užėmusią minią, šeštadienį policija panaudojo ašarines dujas. Ombudsmeno tarnybos ir žmogaus teisių gynimo organizacijų duomenimis, per pastaruosius susirėmimus su saugumo pajėgomis buvo sulaikyti trys civiliai. Pranešimų apie sužeistuosius negauta.

Į šeštadienio mitingą susirinko šimtai protestuotojų iš profsąjungų ir kairiųjų grupių, tačiau jame nedalyvavo centristų ir centro dešiniųjų frakcijos.

Kitos demonstracijos planuojamos liepos 28-ąją, per nacionalinę šventę, skirtą 1821-ųjų Peru nepriklausomybei nuo Ispanijos paminėti.

61 metų D. Boluarte prokuratūros tiriama dėl įtariamo „genocido, kvalifikuoto nužudymo ir sunkių sužalojimų“, nors dėl savo politinių pareigų ji turi imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo.

Net jei politikei būtų pateikti konkretūs kaltinimai, ji, kaip prezidentė, negalėtų stoti prieš teismą iki 2026 metų, savo kadencijos pabaigos.

Šalyje tebetvyro didelė įtampa po kelias dienas trukusių riaušių, kurias išprovokavo incidentas, kai policija, netoli Paryžiaus sustabdžiusi vieną automobilį, nušovė 17-metį jo vairuotoją Nahelį M.

Praėjus septyneriems metams po Adamos Traore (Adamos Traorės) mirties jo sesuo planavo vadovauti kasmet rengiamai atminimo demonstracijai Persane ir Bomone į šiaurę nuo Paryžiaus.

Tačiau baimindamasis, kad šalyje vėl gali kilti riaušės, teismas nusprendė, kad neramumų tikimybė pernelyg didelė, todėl leidimo demonstracijai negalima išduoti.

A. Traore sesuo Assa Traore (Asa Traorė) pasmerkė sprendimą ir dalyvavo mitinge Paryžiaus centre esančioje Respublikos aikštėje.

Paryžiaus mitingas taip pat buvo uždraustas dėl tikimybės, kad jo metu gali būti trikdoma viešoji tvarka. Assai Traore iškelta byla dėl renginio organizavimo, paskelbė policija.

Daug mitingo dalyvių šaukė „Teisingumo Naheliui“, o vėliau ramiai išsiskirstė. Tačiau vienas iš Assos Traore brolių buvo sulaikytas įtarus jį smurtu prieš pareigūną, sakė policija.

Apie 30 demonstracijų prieš policijos smurtą vyko kitose Prancūzijos vietose, įskaitant pietinį Marselio uostamiestį ir rytuose esantį Strasbūrą. Lilio valdžia uždraudė ten planuotą susibūrimą.

Praėjus septyneriems metams po to, kai policijos areštinėje žuvo jaunas juodaodis Adama Traore (Adama Traorė), jo sesuo planavo vadovauti atminimo eitynėms į šiaurę nuo Paryžiaus, Persane ir Bomon-siur-Uazoje.

Tačiau dėl vis dar didelės įtampos, kilusios po to, kai praėjusią savaitę policija per eismo patikrinimą nužudė alžyriečių kilmės 17-metį Nahelį (Naelį) teismas nusprendė, kad visuomenės neramumų tikimybė yra per didelė, kad būtų leista rengti eitynes.

Socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame vaizdo įraše vyresnioji Adamos sesuo Assa Traore (Asa Traorė) patvirtino, kad po teismo nutarties „eitynių Bomon-siur-Uazoje nebus.

„Vyriausybė nusprendė įpilti alyvos į ugnį“ ir „negerbti mano mažojo brolio mirties“, sakė ji vaizdo įraše.

Vietoj planuoto renginio ji teigė, kad šeštadienio popietę dalyvaus mitinge Paryžiaus centre esančioje Respublikos aikštėje ir pasakys „visam pasauliui, kad mūsų mirusieji turi teisę egzistuoti net ir po mirties“.

Vyriausybė nusprendė įpilti alyvos į ugnį ir negerbti mano mažojo brolio mirties.

Tačiau ši eisena taip pat bus uždrausta, pranešė Paryžiaus policijos būstinė.

Remiantis internetiniu žemėlapiu, šį savaitgalį visoje Prancūzijoje planuojama surengti apie 30 panašių demonstracijų prieš policijos smurtą, įskaitant Lilio, Marselio, Nanto ir Strasbūro miestus.

Oficialiais duomenimis, nuo Nahelio žūties dėl protestų policija sulaikė daugiau kaip 3700 žmonių, įskaitant mažiausiai 1160 nepilnamečių.

Šiuo metu šalis ruošiasi naujiems susirėmimams, nes šeštadienį prasidėjo antradienį policijos pareigūnų nužudyto paauglio laidotuvės.

Vyriausybė teigė, kad, lyginant su ankstesnėmis naktimis, smurto atvejų sumažėjo, tačiau Vidaus reikalų ministerija vis tiek pranešė, kad šeštadienio naktį visoje šalyje buvo suimta 1311 žmonių.

Tai – didžiausias skaičius per visą naktį nuo antradienį prasidėjusių protestų, kuriuos sukėlė 17-mečio Nahelio mirtis nuo policininkų kulkos.

Jo laidotuvių ceremonija prasidėjo Paryžiaus Nantero priemiestyje, kur jis gyveno, o į vietines kapines susirinko didžiulė minia, sakė naujienų agentūros AFP reporteris.

Ankstyvą šeštadienio rytą ministerijos paskelbtais preliminariais duomenimis, naktį per protestus padegta 1 350 transporto priemonių, 234 pastatai ir 2 560 viešųjų vietų.

Ministerija taip pat nurodė, kad buvo sužeisti 79 policininkai ir žandarai.

Protestai tęsėsi nepaisant to, kad buvo dislokuota 45 000 pareigūnų – daugiausiai per visą naktį nuo protestų pradžios.

Tačiau jiems nepavyko sustabdyti parduotuvių grobstymų Marselio, Liono ir Grenoblio miestuose.

Policijos šaltinis naujienų agentūrai AFP sakė, kad daugiausia sulaikymų – 406 – įvyko sostinėje ir jos apylinkėse.

Tačiau šeštadienį į vakarus nuo Paryžiaus esančiame Mant la Žoli mieste apsilankęs vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas) tvirtino, kad šią naktį vykęs smurtas buvo daug mažiau intensyvus.

Protestai šalyje kilo po to, kai antradienį 17-metis Nahelis buvo nušautas policijos per eismo patikrinimą.

Pasak prokurorų, jaunuoliui buvo 20 metų.

Prokurorai teigė, kad protestuotojų grupė ketino apiplėšti prekybos centro.

Prokuroras Fredericas Teillet (Frederikas Tejet) nurodė, kad penktadienį apie 5 val. vietos (6 val. Lietuvos) laiku jaunuolis užlipo ant prekybos centro stogo.

Tuomet jis paslydo, iškrito per stogą ir patyrė sunkių sužalojimų. Penktadienį po pietų jis mirė.

Ant prekybos centro stogo jis buvo kartu su kitu jaunuoliu, kuris vėliau policijai pasakojo, kad jie planavo apiplėšti vieną iš prekybos centre esančių parduotuvių. 

17-mečio Naelio M. automobilį antradienį dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo sustabdė du policininkai, sakė prokuratūra. Policija iš pradžių skelbė, kad vienas iš pareigūnų šovė į paauglį, nes jis esą automobiliu važiavo į jį, tačiau šiai įvykių versijai prieštarauja socialiniuose tinkluose išplatintas ir naujienų agentūros AFP patikrintas vaizdo įrašas.

Jame matyti, kaip du policininkai stovi šalia stovinčios mašinos ir kaip vienas jų laiko nukreipęs ginklą į vairuotoją. Girdimi žodžiai: „Gausi kulką į galvą.“

Tuomet automobilis staiga nuvažiuoja, o tas pareigūnas, kaip atrodo, tiesiu taikymu šauna. Automobilis nuvažiuoja kelias dešimtis metrų ir patiria avariją.

Vairuotojas netrukus mirė.

Jo mirtis iškart išprovokavo protestus Nantere vakariniame Paryžiaus pakraštyje.

Protestuotojai padeginėjo šiukšliadėžes, vienoje muzikos mokykloje kilo gaisras. Policija demonstrantus vaikė ašarinėmis dujomis.

Vėliau protestai kilo kai kuriuose gretimuose sostinės priemiesčiuose.

„Nepaaiškinama ir neatleistina“

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) trečiadienį pareiškė, kad paauglio nušovimas yra nepaaiškinamas ir neatleistinas.

Buvo nužudytas paauglys. Tai nepaaiškinama ir neatleistina.

„Buvo nužudytas paauglys. Tai nepaaiškinama ir neatleistina“, – sakė E. Macronas per vizitą prie Viduržemio jūros esančiame Marselyje. Pasak jo, šis atvejis sujaudino visą tautą. Prezidentas taip pat išreiškė užuojautą 17-mečio šeimai.

Vyriausybės atstovas spaudai Olivier Veranas (Olivjė Veranas) žurnalistams teigė, kad E. Macronas trečiadienį per kassavaitinį vyriausybės posėdį išreiškė susijaudinimą dėl šaudymo, ir vyriausybės vardu paragino laikytis ramybės.

Ministrė pirmininkė Elisabeth Borne (Elizabet Born) socialiniame tinkle „Twitter“ išreiškė viltį, kad „mūsų absoliutus tiesos reikalavimas leis ramybei nugalėti pyktį“.

Prancūzijos vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas (Žeraldas Darmanenas) trečiadienį sakė, kad praėjusią naktį buvo sulaikytas 31 žmogus, buvo nesunkiai sužeisti 24 policininkai, padegta apie 40 automobilių.

Su Naelio M. mirtimi siejamas 38 metų policininkas buvo sulaikytas, jo atžvilgiu vyksta tyrimas dėl tyčinės žmogžudystės.

Naelio M. advokatas Yassine'as Bouzrou (Jasinas Buzru) sakė, kad dėl šio pareigūno pateiks ieškininį pareiškimą dėl tyčinės žmogžudystės, o jo kolegą kaltins bendrininkavimu. Be to, advokatas sakė ketinantis pateikti ieškininį pareiškimą dėl įtariamo abiejų pareigūnų melagingo liudijimo, kad Naelis M. bandė partrenkti juos automobiliu.

Automobilyje buvo du keleiviai. Vienas jų pabėgo, o kitas, taip pat paauglys, buvo trumpam sulaikytas.

Ketvirtadienį Naelio M. motina platformoje „TikTok“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame ragino surengti sūnaus pagerbimo eitynes. „Tai maištas už mano sūnų“, – teigė ji.

„Policija tampa panaši į amerikietiškąją“

Įžymybės ir kai kurie politikai reiškė pasibjaurėjimą, susirūpinimą ir pasipiktinimą incidentu.

„Man skauda dėl mano Prancūzijos“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė nacionalinės futbolo rinktinės kapitonas ir klubo „Paris Saint-Germain“ žvaigždė Kylianas Mbappe (Kilianas Mbapė).

„Nepriimtina situacija. Mintimis esu su Naelio, to angelėlio, kuris mus paliko per anksti, draugais ir šeima“, – sakė K. Mbappe.

Aktorius Omaras Sy (Omaras Si), išgarsėjęs vaidmeniu filme „Neliečiamieji“ (Intouchables) ir darbu televizijos seriale „Liupenas“ (Lupin), tviteryje parašė: „Tikiuosi, kad šio vaiko atminimas bus pagerbtas teisingumu, vertu šio pavadinimo.“

Žaliųjų partijos lyderė Marine Tondelier (Marin Tondeljė) teigė, kad „tai, ką matau šiame vaizdo įraše, yra policijos įvykdyta egzekucija 17-mečiui vaikui 2023 metų Prancūzijoje, vidury baltos dienos“.

„Girdėjau, kaip meluoja policininkas, jo kolega, prokuroras ir žiniasklaida“, – tvirtino ji ir pridūrė: „Susidaro įspūdis, kad mūsų policija tampa panaši į amerikietiškąją.“

Kraštutinių kairiųjų politikas Jeanas-Lucas Melenchonas (Žanas Liukas Melanšonas) sakė, kad „Prancūzijoje nebėra mirties bausmės“, ir paragino „visiškai pertvarkyti policijos pajėgas“.

G. Darmaninas, kuris anksčiau dėl panašių situacijų remdavo policiją, parlamente minėtą vaizdo įrašą pavadino itin šokiruojančiu.

Trečiadienį jis sakė, kad šovusio pareigūno įgaliojimai bus sustabdyti, „jei kaltinimai jam bus palikti“.

Ministras paskelbė, kad vėliau trečiadienį bus dislokuota 2 tūkst. policininkų, turėsiančių užkirsti kelią bet kokiam tolesniam smurtui.

Tuo tarpu Paryžiaus policijos viršininkas Laurent'as Nunezas (Loranas Nunjesas) šaudžiusį pareigūną apibūdino kaip patyrusį policijos seržantą, turėjusį viršininkų pasitikėjimą.

2022 metais Prancūzijoje žuvo rekordiškai daug – 13 – žmonių, atsisakiusių sustoti policijos atliekamam eismo patikrinimui.

Pagerbė tylos minute

Prancūzijos parlamentarai trečiadienį tylos minute pagerbė policijos nušautą paauglį, o ministrė pirmininkė Elisabeth Borne (Elizabet Born) pasmerkė sprendimą pradėti šaudyti.

Prancūzijoje policijai nušovus paauglį kilo smurtiniai protestai.

Parlamento pirmininkė Yael Braun-Pivet (Jael Braun-Pivė) paragino parlamento narius tylos minute „pagerbti Nahelio atminimą, palaikyti jo tėvus ir artimuosius“ prieš pat E. Borne kalbą Senate, aukštuosiuose parlamento rūmuose.

E. Borne sakė, kad antradienį Nantere, vakariniame Paryžiaus priemiestyje, įvykdyta policijos operacija „akivaizdžiai neatitiko saugumo pajėgų veiksmų taisyklių“.

Demonstraciją organizavo grupės, artimos uždraustai Turkijoje Kurdistano darbininkų partijai (PKK), kuri šią savaitę perspėjo, kad teroristams neleidžiama protestuoti Švedijoje.

Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) iki šiol blokavo Švedijos narystę NATO, kaltindamas Stokholmą, suteikiant prieglobstį kurdų aktyvistams.

Atsižvelgdama į jo nuogąstavimus, Švedija priėmė naują įstatymą, kuriame numatyta baudžiamoji atsakomybė už „dalyvavimą teroristinės organizacijos veikloje“.

„Jie persekioja kurdus Švedijoje“, – sakė Tomas Petterssonas (Tomas Pėtersonas), Aljanso prieš NATO atstovas spaudai, dalyvaudamas protesto akcijoje, pavadintoje „Ne – NATO, ne – Erdogano įstatymams Švedijoje“.

T. Pettersonas pridūrė, kad šio įstatymo tikslas – „suimti, teisti ir surasti auką“, kad R. T. Erdoganas „tada įsileistų Švediją į NATO“.

Protestuotojai mojavo PKK vėliavomis ir užrašais „Ne – NATO“.

„Mūsų narystė NATO sukeltų didelį Erdogano šantažą“, – naujienų agentūrai AFP sakė buvusi Švedijos parlamentarė Amineh Kakabaveh (Aminė Kakabavė).

Antradienį R. T. Erdogano atstovas spaudai pareiškė, kad „visiškai nepriimtina, jog PKK teroristai ir toliau laisvai veikia Švedijoje“, ir paragino Švedijos pareigūnus užkirsti kelią protestui.

Nors Švedijoje, kaip ir visoje ES, PKK taip pat laikoma teroristine organizacija, jos šalininkams paprastai leidžiama viešai protestuoti.

Abi Skandinavijos šalys, reaguodamos į Rusijos puolimą Ukrainoje, atsisakė dešimtmečius vykdytos karinio neprisijungimo politikos ir pateikė paraiškas prisijungti prie Aljanso.

Suomija oficialiai įstojo balandį, tačiau Turkija ir Vengrija dar turi ratifikuoti Švedijos prašymą dėl narystės.

Švedijos teisingumo ministras penktadienį pakartojo, kad naujuoju įstatymu nesiekiama pažeisti žodžio laisvės.

Švedijos užsienio reikalų ministras Tobias Billstromas (Tobijas Bilstriomas) ketvirtadienį pasveikino naująjį teisės aktą kaip paskutinį Švedijos žingsnį pagal pernai su Turkija pasirašytą susitarimą, pagal kurį Ankara turi ratifikuoti Stokholmo narystę.

Po susitikimo su R. T. Erdoganu Turkijoje NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sekmadienį paragino Ankarą atsisakyti pasipriešinimo Švedijos siekiui prisijungti prie gynybos aljanso, sakydamas, kad Stokholmas atsižvelgė į Turkijos saugumo problemas.

Ankara derybas su Švedija sustabdė po protestų, kurių metų sausį prie Turkijos ambasados Stokholme buvo sudegintas Koranas.