Jie laikė plakatus: „VST naikinimui STOP“, „Ar tikrai VRM ambicijos svarbiau už Lietuvos saugumą?“, „Naikindami VST, policijos neišgelbėsit!“, ant žemės buvo išdėliotos šaškių figūrėlės.

Akciją inicijavo Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, palaikymą VST pareigūnams išreiškė Lietuvos policijos profesinė sąjunga, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija.

„Mes daromės panašūs į šaškes – kada nori, tada reformas ir daro. Jos yra nepaskaičiuotos. Dažnai po reformų didelė dalis žmonių palieka sistemą, o visas krūvis tenka mums, likusiems pareigūnams“, – BNS sakė Kalėjimų tarnybos pareigūnė Daiva Pauliukienė.

„Tie, kurie lieka, tai lieka saugoti tėvynės iš vidaus. Norime, kad atsižvelgtų į mūsų poreikius ir galiausiai – valstybės saugumą“, – pridūrė ji.

Pasak pareigūnės, VRM nėra paskaičiavusi, kiek po reformos pareigūnų liks, kokiomis sąlygomis jiems teks dirbti, kokios papildomos funkcijos prisidės, o kokios bus naikinamos.

Tie, kurie lieka, tai lieka saugoti tėvynės iš vidaus. Norime, kad atsižvelgtų į mūsų poreikius ir galiausiai – valstybės saugumą.

Kaltino noru susidoroti su tarnyba

Ministerija ketvirtadienį Seimui ketina pateikti įstatymų projektus, kuriais VST būtų prijungiama prie policijos. Tokiu būdu VST įstatymas būtų pripažįstamas netekusiu galios, o šios tarnybos atliekamos funkcijos įrašomos į Policijos įstatymą.

Pataisas parengusi VRM pažymi, kad po reformos VST tęstų veiklą kaip atskiras juridinis asmuo, specializuota policijos įstaiga ir vadintųsi Lietuvos policijos viešojo saugumo tarnyba.

VRM teigia, kad integracija į policijos sistemą numatoma dabartinės VST struktūros pagrindu, išlaikant VST nustatytų uždavinių tęstinumą, užtikrinant pareigūnų socialines garantijas ir pareiginius koeficientus, jie toliau tęstų tarnybą tose pačiose pareigose.

Jeigu pokyčiams pritars Seimas, VST policijos dalimi taptų nuo 2024 metų kovo 1 dienos, taip pat būtų numatyta, kad šios tarnybos pareigūnai išliktų ginkluotųjų pajėgų dalimi.

Vis dėlto dalis pareigūnų teigia, kad reforma nėra reikalinga.

„Per daug yra paslapties apie patį prijungimą. Tai yra vidaus reikalų ministrės ambicijos ir norėjimas susidoroti su tarnyba, kuri parodė jos nekompetenciją prieš kelis metus“, – BNS sakė VST pareigūnas Nerijus Nacas, omenyje turėdamas prie Seimo vykusias riaušes.

„Jai parankiau būtų, kad šita tarnyba neegzistuotų“, – pridūrė jis.

Tikina, kad baimės – nepagrįstos

Pareigūnas taip pat teigė besibaiminantis, jog jam, kaip ir kitiems pareigūnams, gali tekti „kaišioti policijos pareigūnų trūkumą“.

Vis dėlto laikinasis VST vadovas Arūnas Paulauskas, atėjęs susitikti su protestuotojais, žurnalistams teigė, kad tokios baimės nėra pagrįstos.

„Šiandien VST yra 35 proc. nekomplektas, iš 1,2 tūkst. pareigybių yra užimta 830. Policijoje yra 14 proc. nekomplektas. Taip, reikia pripažinti, kad didžiausias turbūt Vilniuje, Kaune, kur tikrai tie krūviai patys didžiausi, bet regionuose situacija yra geresnė“, – kalbėjo VST vadovas.

„Būtų sudėtinga užkamšyti policijos spragas su VST pareigūnais, net ir norint tą padaryti. Visų pirma, VST neturi kompetencijų kamšyti policijos skyles“, – pridūrė jis.

Dalis pareigūnų teigė sulaukę spaudimo nedalyvauti akcijoje, tačiau A. Paulauskas teigė, kad jokio spaudimo nebuvo.

Į protesto akciją vėliau atėjo ir ministrė Agnė Bilotaitė. Ji teigė, kad VST reforma yra apipinta mitais, kuriuos reikia išsklaidyti.

„Turėjome tikrai ne vieną susitikimą, kuriuose buvo paneigti mitai, kad tai yra kažkoks tarnybos naikinimas. Mes norime sustiprinti tarnybą. (...) Noriu patikinti, jei ir keičiasi pavaldumo statusas, jūsų funkcijos, jūsų uždaviniai, jūs, kaip juridinis atskiras asmuo, išliekate“, – sakė ministrė.

„Mano, kaip ministrės įsipareigojimas, gerinti jūsų darbo sąlygas“, – pridūrė ji.

Vis tik po susitikimo su A. Bilotaitė pareigūnai teigė, jog VRM argumentai jų neįtikino.

„Ministrė turėtų prabusti, ateiti į Seimą ir pasakyti: Aš suklydau“, – sakė protestą organizavęs profsąjungos vadovas Kęstutis Pauliukas.

Vaikais bus pasirūpinta

Beveik pusės Klaipėdos mokyklų tėvai turėjo gauti pranešimus apie pasikeitusį rugsėjo 15-osios pamokų laiką, nes pedagogai dalyvauja įspėjamame dviejų valandų streike.

Į pamokas kai kurių klasių vaikams reikia ateiti vėliau.

Vis dėlto mokyklos informavo, kad „nesant galimybei mokiniui atvykti nurodytu pasikeitusiu laiku ir atvykus į mokyklą anksčiau, mokinys bus užimtas kita veikla ir bus pasirūpinta jo saugumu“.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Klaipėdos susivienijimo vadovė Laima Juknienė patvirtino, kad šiandien mieste streikas vyks 44 švietimo įstaigose iš beveik 100.

„Lietuvoje yra piliečiai ir gyventojai. Kuo jie skiriasi? Lietuvos pilietis yra tas asmuo, kuris visada laisvai gali reikšti savo valią, o gyventojas vykdo tai, kas jam yra liepiama. Neslėpsiu, švietimo įstaigose dar yra tokių vadovų, kurie bijo nežinia ko. Ir sukelia psichologinę įtampą, spausdami mokytojus, kad jie nestreikuotų. Tokie vadovai nesupranta švietimo politikos, kuri dabar ritasi žemyn“, – pabrėžė L. Juknienė.

Kiekvieno žmogaus teisė

Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos pirmininkė Jolita Andrijauskienė, vadovaujanti ir Klaipėdos miesto H. Zudermano gimnazijai, paklausta, kaip vertina pedagogų streiko idėją, pabrėžė, kad tai yra kiekvieno žmogaus teisė.

„Į streikus žiūriu kaip į politinės valios išraišką, kiekvienas žmogus savo valia turi apsispręsti, ar jame dalyvauti. Tai nėra nei gerai, nei blogai. Tik tiek, kad įstaigų vadovams yra galvos skausmas, kaip užtikrinti ugdymo procesą. Kadangi pati esu profesinės sąjungos narė ir puikiai žinau profsąjungos narių teises, bet kurį streiką priimu kaip kiekvieno žmogaus apsisprendimą“, – pabrėžė J. Andrijauskienė.

Jolita Andrijauskienė. VRK nuotr.

Pasak jos, Klaipėdos švietimo įstaigų vadovai prie įspėjamojo dviejų valandų pedagogų streiko neprisidėjo, ir kiekvieno direktoriaus asmeninis reikalas, ar morališkai palaikyti kolegas, ar ne.

Į streikus žiūriu kaip į politinės valios išraišką.

„Dalyvauti streike direktoriai neturi teisės, nes šiuo atveju mes esame kitų funkcijų vykdytojai. Mes turime užtikrinti vaikų saugumą ir ugdymo procesą, todėl negali mokyklos vadovas streikuoti tuo metu, kai streikuoja mokytojai“, – patikslino J. Andrijauskienė.

Prireiks Raudonosios knygos?

J. Andrijauskienės vadovaujama profesinė sąjunga vienija tik mokyklų ir ikimokyklinių įstaigų vadovus, Klaipėdoje šiai profsąjungai priklauso 72 direktoriai iš 93.

Taigi profsąjungai priklauso absoliučios daugumos mokyklų, dalies darželių, neformaliojo ugdymo įstaigų vadovai.

„Kaip pedagogų streiką vertina direktoriai? Labai įvairiai. Vieni nepritaria, kiti supranta mokytojų poziciją. Kiek žmonių, tiek nuomonių. Ir tvirtinti, kad įstaigų vadovai vienu ar kitu būdu trukdo streikui, neįvardijant konkrečių pavardžių, yra nesąžininga. Jei žmonės išdrįsta pasakyti, kad kažkurie vadovai trukdo streikui, negalima teigti, kad tai daro visi, turi būti aiškiai įvardyta konkreti trukdančiojo pavardė“, – įsitikinusi J. Andrijauskienė.

Beje, jos vadovaujamoje mokykloje streiko nebus, nes mokykloje nė vienas pedagogas nepriklauso profesinei sąjungai.

Pedagogų profsąjungos atstovės L. Juknienės teigimu, šis streikas yra tikrai ne dėl mokytojų atlyginimų, o dėl visos švietimo politikos.

„Kodėl yra mokytojų trūkumas? Mes bijome pasakyti, kad mokytojas nebepajėgus įvykdyti savo pareigų dėl darbų apimties. Lygiai kaip gydytojas ar policininkas, jis dirba už du ar tris žmones. Tokia situacija liečia ne tik švietimą. Po kokių dešimties metų mokytojo, gydytojo ir policininko specialybės bus įrašytos į Raudonąją knygą. Ir šitas mūsų streikas yra net ne dėl pinigų, o dėl darbo sąlygų gerinimo“, – tvirtino L. Juknienė.

Apie tai BNS informavo Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovė Virginija Vervečkaitė.

Tarnyba skelbia, kad situacija Marijampolės kalėjime stabili.

„Ketvirtadienį ir šiandien kalėjimo administracija vedė proaktyvius pokalbius su įstaigos tiekiamo maitinimo atsisakiusiais nuteistaisiais, kalinamais iki gyvos galvos. Penktadienį nuteistieji taip pat susitiko su juos reguliariai lankančiais savanoriais“, – rašoma Lietuvos kalėjimų tarnybos pranešime.

Atsižvelgiant į nuteistųjų išsakytus pageidavimus ir pastebėjimus, sprendžiama dėl jų užimtumo veiklos formų padidinimo – didesnės galimybės sudarymo sportuoti lauke.

Anot tarnybos, protesto akcija kilo Marijampolės kalėjimo administracijai ėmus griežčiau kontroliuoti nuteistųjų apsipirkimą kalėjimo parduotuvėje ir leidžiant įsigyti tik tuos produktus, kuriuos įsigyti jiems priklauso nedarant išimčių.

Kaip pranešė naujienų portalas „Delfi“, draudimas įsigyti kai kurių maisto produktų – miltų, makaronų, kiaušinių – galiojo jau kurį laiką, tačiau nuteistiesiems iki gyvos galvos išimtis taikyta pagal nerašytas taisykles.

Anot portalo, proteste dalyvaujantys nuteistieji pripažįsta, kad administracija yra teisi pakeitusi apsipirkimo tvarką, tačiau tikina reikalausiantys, jog išimtys ir toliau būtų taikomos.

Lietuvos kalėjimų tarnyba tvirtina, kad kalėjime sustiprinta nuteistųjų apsauga ir priežiūra, medicininė pagalba, administracija aktyviai dalyvauja sprendžiant situaciją.

Lietuvos įkalinimo įstaigose šiuo metu laikoma 100 asmenų nuteistų iki gyvos galvos: 99 vyrai ir viena moteris.

Tai įvyko, kai M. O'Leary prie Europos Komisijos būstinės surengė individualią protesto akciją prieš skrydžių vadovų streikus Europos Sąjungoje. Šie streikai turi įtakos jo vadovaujamai bendrovei.

„Sveiki atvykę į Belgiją“, – pasakė viena iš aktyvisčių prieš sviesdama pyragą į M. O'Leary, teigiama vaizdo įraše, kurį parodė Belgijos naujienų kanalai LN24 ir „RTL Info“.

„Sustabdykite lėktuvų keliamą taršą“, – pareiškė kita aktyvistė, ištepdama „Ryanair“ vadovą pyragu.

M. O'Leary reagavo ramiai ir pasijuokė iš susiklosčiusios situacijos.

Kiek vėliau „Ryanair“ socialiniame tinkle „X“ juokavo, kad vadovas Briuselyje buvo labai šiltai sutiktas.

„Keleiviai taip patenkinti mūsų maršrutais ir prašymais, kad švenčia su tortu“, – pareiškė bendrovė.

Aktyvistų pyrago protesto akcija įvyko tuo metu, kai „Ryanair“ pilotai Belgijoje paskelbė apie naują streiką rugsėjo 14 ir 15 dienomis dėl darbo užmokesčio ir darbo sąlygų.

Apie pastarąjį įvykį pranešė Kauno priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, 11.57 val. gavusi pranešimą, kad Pravieniškių 2-ajame kalėjime ant bokšto – apie penkių metrų aukštyje užlipęs asmuo, kuris grasina nušokti žemyn.

Po tokio pranešimo į šią įkalinimo įstaigą pasiųstos ir Kaišiadorių ugniagesių gelbėtojų turimos apie 30 metrų aukščio autokopėčios.

Tiesa, po septynių minučių jos dar pakeliui į įvykio vietą atšauktos, nes pagalbos šaukęsis Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pareigūnas pranešė, kad „kaskadininkas“ nulipo pats.

Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovė patikslino, kad minėtas asmuo laikė įtampoje minėtos įkalinimo pareigūnus ne septynias minutes, o apie valandą. Ir viskas vyko gamybinėje šio kalėjimo teritorijoje, o sumaištį sukėlęs asmuo – dirbantis nuteistasis, iki šiol gerai charakterizuotas ir nebuvęs agresyvus.

Asociatyvi BNS nuotr.

Tačiau antradienį apie 11 val. šis 36-erių metų kalinys, kurio biografijoje – jau 23 teistumai už vagystes, įsilipęs į minėtą apie 25 metrų aukščio gamybinės teritorijos apšvietimo bokštą ir ėmė reikalauti iškviesti jam Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovybę bei žurnalistus – kad jam būtų atsakyta, kodėl jis neperkeliamas į lengvesnę grupę. Daugiau kaip 20 kartų teistas recidyvistas piktinosi, kodėl tebėra paprastoje grupėje. Jo manymu, geru savo elgesiu bei darbu jis nusipelnė būti perkeltas į lengvesnę.

Dėl viso pikto iškvietus į įvykio vietą greitosios medikus bei ugniagesius gelbėtojus, pradėtos derybos su maištininku. Su juo apie valandą bendravo pats Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininkas. Ką jis šių derybų metu pažadėjo įsilipusiajam į bokštą – neaišku, tačiau galiausiai maištininkas nulipo žemyn pats. Ir iš karto pateko į psichologų glėbį. Po šių pokalbio su maištininku, anot Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovės, dėl šio išsišokimo jo nuspręsta nebausti.

Hagoje (Nyderlandai) vykstančiame olimpinių buriavimo klasių pasaulio čempionate V. Andrulytė startavo ILCA 6 jacta (anksčiau tai buvo „Laser Radial“). Buriuotojos, be kita ko, varžosi dėl kelialapių į 2024 m. Paryžiaus žaidynes.

Tačiau po keturių ILCA 6 jachtų kvalifikacinių plaukimų teisėjai kažkodėl nusprendė kitų dviejų nerengti ir iškart pradėti finalus.

V. Andrulytė, tuo metu buvusi bendros įskaitos 70 vietoje, neteko galimybės gerinti rezultatą, pakovoti dėl vietos vadinamajame auksiniame laivyne ir toliau siekti bilieto į Paryžiaus olimpiadą.

„Daug sportininkių ir trenerių buvo nepatenkinti šiuo sprendimu. Parašiau protestą, nes manau, kad be jokių paaiškinimų iš buriuotojų buvo atimta galimybė siekti tikslų“, – sakė Viktorija.

Lietuvės protestas teisėjų komisijai rėmėsi taisyklėse numatyta sąlyga, kad rerezervinė diena turi būti palikta poilsiui arba planuotiems plaukimams vykdyti. Ankstinti finalų teisėjai negali. Neišleidę buriuotojų ant vandens rugpjūčio 15-ąją, o jau kitądien paskelbę finalus, teisėjai ne tik atėmė iš sportininkių galimybes gerinti rezultatus, bet ir galbūt pažeidė oficialias taisykles.

Po keturių kvalifikacinių plaukimų teisėjai kažkodėl nusprendė iškart pradėti finalus.

Teisėjų komisija nusprendė V. Andrulytės protesto netenkinti.

„Esu be galo nusivylusi sprendimu. Norėjau kovoti iki galo“, – teigė Lietuvos buriuotoja.

Tad Viktorija toliau varžosi tik dėl 55–110 vietų, o į sidabrinį ILCA 7 klasės laivyną patekę Vėjas Strelčiūnas ir Radvilas Janulionis – dėl 70–138 pozicijų.

Kiti atrankos į olimpines žaidynes etapai numatyti 2024-aisiais: sausio 12–19 d. – Argentinoje, vasario 16–23 d. Graikijoje ir balandį – Prancūzijoje.

Protestuotojai žiniasklaidai teigė norintys, kad šventoji musulmonų knyga Švedijoje būtų uždrausta.

„Aš ją sudeginsiu daugybę kartų, kol neuždrausite“, – laikraščiui „Expressen“ sakė organizatorius Salwanas Najemas (Salvanas Nadžemas).

S. Najemas kartu su pabėgėliu iš Irako Salwanu Momika (Salvanu Momika) dalyvavo dviejuose ankstesniuose tokiuose protestuose Stokholme – prie pagrindinės miesto mečetės ir vėliau prie Irako ambasados.

Remiantis policijos leidimu, protestas numatytas pirmadienį 13 val. vietos (14 val. Lietuvos) laiku.

Švedijos diplomatiniai santykiai su keliomis Artimųjų Rytų valstybėmis pašlijo dėl ankstesnių protestų, susijusių su Korano išniekinimu.

Švedijos policija anksčiau yra pabrėžusi, kad išduoda leidimus tik viešiems susibūrimams, o ne jų metu vykdomai veiklai.

Birželio pabaigoje 37 metų S. Momika degino Korano puslapius prie pagrindinės Stokholmo mečetės.

Aš ją sudeginsiu daugybę kartų, kol neuždrausite.

 

Po mėnesio jis surengė panašų protestą prie Irako ambasados, kur Koraną sutrypė, bet išėjo jo nesudeginęs.

Abu incidentai daug kur sukėlė pasipiktinimą ir pasmerkimą.

Praėjusią savaitę Švedija nurodė 15 vyriausybės institucijų, įskaitant ginkluotąsias pajėgas, kelias teisėsaugos institucijas ir mokesčių inspekciją, sustiprinti kovos su terorizmu veiksmus.

Sekmadienį kaimyninė Danija pareiškė, kad ieškos teisinių priemonių, kaip sustabdyti protestus, kurių metu deginami šventieji tekstai, motyvuodama susirūpinimu dėl saugumo kilus atgarsiui dėl Korano išniekino incidentų šioje šalyje.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) sakė, kad panašus procesas jau vyksta.

Švedijos ir Danijos ambasadoriai buvo iškviesti daugelyje Artimųjų Rytų valstybių.

Saudo Arabija ir Irakas yra paraginę surengti Džidoje įsikūrusios Islamo bendradarbiavimo organizacijos (OIC) posėdį, kuris, kaip tikimasi, įvyks pirmadienį ir kuriame bus sprendžiamas Korano išniekinimo Švedijoje ir Danijoje klausimas.

Mergina pirmadienį prisipažino, kad nepakluso policijai per mitingą, kurio metu aktyvistai blokavo Malmės uostą, tačiau neigė padariusi nusikaltimą.

„Tiesa, kad tą dieną buvau toje vietoje, ir tiesa, kad gavau įsakymą, kurio neklausiau, tačiau noriu paneigti, kad padariau nusikaltimą“, – Malmės apygardos teismui sakė G. Thunberg, paklausta apie jai pateiktus kaltinimus.

Ji teigė, kad veikė iš būtinybės, nurodydama, jog toks poreikis atsirado dėl klimato krizės.

Teisėjai G. Thunberg skyrė 1 500 kronų (apie 130 eurų) baudą bei nurodė papildomai sumokėti 1 000 kronų (apie 87 eurus) į Švedijos Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Aplinkosaugos aktyvistų grupės „Ta tillbaka framtiden“ („Susigrąžinkime ateitį“) surengtame mitinge buvo bandoma užblokuoti Malmės uosto įvažiavimą ir išvažiavimą, protestuojant prieš iškastinio kuro naudojimą.

„Pasirinkome ne būti stebėtojais, o fiziškai sustabdyti iškastinio kuro infrastruktūrą. Mes susigrąžiname ateitį“, – tąkart socialiniame tinkle „Instagram“ nurodė G. Thunberg.

Ji visame pasaulyje išgarsėjo po to, kai būdama 15 metų prie Švedijos parlamento Stokholme pradėjo mokyklinius streikus dėl klimato.

Kartu su nedidele jaunimo grupe mergina įkūrė judėjimą „Penktadieniai už ateitį“ (Fridays for Future), kuris greitai tapo pasauliniu reiškiniu.

Be savo klimato streikų, jaunoji aktyvistė nuolat smerkia vyriausybes ir politikus, kurie, anot jos, netinkamai sprendžia klimato problemas.

„Ta tillbaka framtiden“ tvirtina, kad, nepaisant teisinio spaudimo, grupė nesiliauja kovojusi su iškastinio kuro pramone.

„Jei teismas nuspręs mūsų veiksmus vertinti kaip nusikaltimą, jis gali tai daryti, tačiau mes žinome, kad turime teisę gyventi, o iškastinio kuro pramonė tam trukdo“, – AFP sakė jos atstovė spaudai Irma Kjellstrom (Irma Čelstriom).

Anot jos, teismo posėdyje Malmėje turėjo dalyvauti šeši organizacijos nariai.

„Mes, jaunimas, neketiname laukti, bet darysime viską, ką galime, kad sustabdytume šią mūsų gyvenimus deginančią pramonę“, – sakė ji, aiškindama grupės planus tęsti pilietinį nepaklusnumą.

„Kuo daugiau turėsime naktinių taikiklių, jeigu jie bus įteisinti, tuo labiau didės brakonieriavimo rizika, nes nebus jokių patikimų būdų įvertinti, ar elnias, stirna buvo nušauti su taikikliu ar be jo“, – BNS sakė protesto akcijos iniciatorė, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.

„Aš nesu medžiotoja, bet iš pačių medžiotojų girdėjau, kad net ir garbingiausias šito amato atstovas gali neatsilaikyti prieš pagundą stebėdamas per naktinį taikiklį nušauti pro šalį bėgantį stirną ar elnią“, – teigė ji.

Prie Seimo susirinkę 15 žmonių laikė plakatus „Užteks skerdynių“, „Naktį šaudo tik banditai“, „Naktiniams taikikliams – ne“, „Palikite žvėrims nakties tamsą“.

Su piketuotojais susitikęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas pabrėžė, kad šiuo metu teisės aktai leidžia medžioti tamsiu paros metus ir naudoti tam žibintus.

„Medžioklė naktį yra leidžiama, naktiniai taikikliai suteiktų pranašumo, kad nakties metu medžiotojas galėtų tiksliau pataikyti“, – BNS sakė ministras.

Pasak I. Budraitės, ir be naktinių taikiklių medžioklė kelia daug vertybinių klausimų.

Seime priviso naujų neobebrų, kurie nepaisant gražios išvaizdos, teigiamų programos nuostatų, pasiduoda lobizmui ir stumia šį klausimą.

„Suprantame, kad reikia vykdyti selekciją, bet komercinė medžioklė, dar palengvintomis sąlygomis, yra visiškai neetiška veiklos forma, mano galva. Šaudyti žvėris palengvintomis sąlygomis, o ne savo vien ištvermės, kantrybės ir sumanumo dėka, tai skamba kaip parodija ir savo ego tenkinimas“, – teigė ji.

Žaliųjų partijos vadovė medžiotojų argumentą, kad naktiniai taikikliai padėtų geriau reguliuoti šernų populiaciją ir kovoti su afrikiniu kiaulių maru, pavadinimo dviveidišku.

„Afrikiniam kiaulių marui suvaldyti, mūsų nuomone, medžiotojai ir taip turi daug įrankių, tik kad, matyt, jie veikia prieš šį savo siekį daugindami šernų populiaciją“, – BNS tvirtino politikė.

P. Peleckio / BNS nuotr.

„Protestuojame tuo pačiu klausimu jau septinti metai. Kiekvienoje kadencijoje vis atsikartoja šis siūlymas. Iš pradžių jį stūmė medžiotojų vadas Bronius Bradauskas, dabar paaiškėjo, kad Seime priviso naujų neobebrų, kurie nepaisant gražios išvaizdos, teigiamų programos nuostatų, pasiduoda lobizmui ir stumia šį klausimą“, – kalbėjo Žaliųjų partijos vadovė.

Aplinkos ministras savo ruožtu apgailestavo, jog dėl naktinių taikiklių visuomenė yra susipriešinusi. Jis sakė abejose pusėse girdįs ir neteisingų, ir pagrįstų argumentų.

„Visuomenei nėra išaiškinta, kodėl reikia medžioklėje naktinių taikiklių, yra toks dirbtinis susipriešinimas“, – teigė S. Gentvilas.

Visuomenei nėra išaiškinta, kodėl reikia medžioklėje naktinių taikiklių, yra toks dirbtinis susipriešinimas.

Jis atkreipė dėmesį, kad medžiotojai per metus išnaudoja visą tik vilkų medžioklės kvotą, tuo metu briedžių, tauriųjų elnių – vos trečdalį. Pasak ministro, plika akimi galima matyti, kad laukinių žvėrių gamtoje yra gerokai padaugėję.

„Medžiotojai laikosi taisyklių, jie nėra brakonieriai. Dauguma pranešimų apie brakonieriavimą yra iš medžiotojų būrelių. Įžeidimas yra sakyti, kad medžiotojas yra brakonierius. Brakonieriai nesilaiko taisyklių, jie ir šiandien važinėja ir be būrelių, be teisės šaudyti, su duslintuvais ir naktiniais taikikliais. Jiems nereikia įstatymų, jie jų ir taip nesilaiko, o 30 tūkst. medžiotojų laikosi taisyklių, elgiasi atsakingai“, – argumentą dėl brakonieriavimo rizikos atmetė aplinkos ministras.

Jis priminė gyvūnų teisių gynėjų nuostatą, kad „jeigu jau žudai gyvūną, padaryk, kad jis kuo mažiau kankintųsi“.

„Taiklus šūvis yra be galo svarbu. Svarbu, kad gyvūnas kuo mažiau kančios patirtų“, – sakė S. Gentvilas.

Kita vertus, anot jo, diskusijos visuomenėje rodo, jog per anksti būtų leisti šiuos prietaisus naudoti medžioklėje.

Taiklus šūvis yra be galo svarbu. Svarbu, kad gyvūnas kuo mažiau kančios patirtų.

„Ir pačių medžiotojų labui tai yra ankstyva įteisinti dėl to, kad bus kontrreakcija prieš medžiotojų bendruomenę. Jie turėtų labiau visuomenei išaiškinti medžioklės misiją, kodėl tai daroma, o ne lemti tai balsų persvara“, – pabrėžė ministras.

Seimas ketvirtadienį planavo balsuoti dėl Medžioklės įstatymo pataisų, turėjusių atverti kelią naktinio matymo prietaisų naudojimui medžiojant, priėmimo, tačiau Aplinkos apsaugos komitetas šiuo klausimu padarė pertrauką, kol bus parengti ir registruoti susiję teisės aktų pakeitimai.

Pagal Seime svarstomą projektą, naktinio matymo prietaisus būtų leidžiama naudoti tik medžiojant šernus ir invazinius gyvūnus, taip sudarant sąlygas geriau reguliuoti jų populiaciją, tačiau gamtosaugininkai ir politikai pabrėžia, kad bus neįmanoma sukontroliuoti, ar naktiniai taikikliai nebus naudojami ir kitiems žvėrims medžioti.