Kaip BNS sakė viena akcijos organizatorių, Vilniaus universiteto Medicinos fakultete studijuojanti Ellen Reiserer (Elen Raiserer), protestai šalyje organizuojami nuo kovo, jungiantis prie pasaulinių penktadieninių akcijų, skirtų atkreipti dėmesį į klimato kaitos problemas.

Anot jos, šį penktadienį, 18 val., protestuotojai kviečiami rinktis Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Ukmergės ir Utenos centrinėse aikštėse.

„Šiandien ir kitą penktadienį protestai rengiami siekiant atkreipti Lietuvos Vyriausybės, taip pat Europos bei pasaulio dėmesį pagaliau imtis veiksmų. Pirmadienį vyks Jungtinių Tautų susitikimas klimato klausimais, susitiks pasaulio lyderiai. Norime parodyti jiems, kad mes juos stebime, einame į gatves ir reikalaujame veiksmų“, – sakė E. Reiserer.

Anot jos, pastarąjį kartą šios iniciatyvos protestai pasauliniu mastu vyko gegužę, prieš Europos Parlamento rinkimus, tačiau nuo to laiko kovos su klimato kaita klausimu „pastebimas neveiksnumas ir paralyžius“.

Organizatoriai tikisi, kad į protestus Lietuvoje atvyks apie tūkstantį žmonių, mažiausiai pusės jų laukiama Vilniuje, V. Kudirkos aikštėje, priešais Vyriausybę. Po savaitės, rugsėjo 27-ąją, rengiamas masyvesnis protestas – tikimasi, kad tuomet vien sostinėje dalyvaus per tūkstantį protestuotojų.

Pasak E. Reiserer, be moksleivių ir studentų apie sutikimą dalyvauti pranešė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, medikus vienijančios ir kitos nevyriausybinės organizacijos.

Mokslininkai sutaria, kad prie klimato šilimo prisideda žmogaus ūkinė veikla, dėl kurios didėja vadinamąjį šiltnamio efektą sukeliančios dujos.

Besikeičiantis klimatas daro įtakos ir Lietuvai – dažnesni atlydžiai žiemą kenkia keliams, statybų sektoriui, dėl staigesnių orų pokyčių ir ilgesnių sausrų kenčia ūkininkai.

Lietuvos Vyriausybė sako, kad kovojant su klimato kaita siekiama didinti energinį efektyvumą, mažinti automobilių taršą.

Demonstrantai turėjo su savimi plakatų, ant kurių estų, anglų ir rusų kalbomis buvo užrašyta „Kova su fašizmu – mano kardio“ ir „Ne rasizmui, ne islamofobijai, ne neapykantai, ne smurtui“.

Protestą organizavo judėjimas „Taip laisvei, ne melui“, kuris susikūrė premjero Centro partijai kovą pradėjus derybas dėl koalicijos su konservatyviąja partija „Isamaa“ ir kraštutinių dešiniųjų politine jėga EKRE.

Euroskeptiška partija EKRE yra pagarsėjusi populistine retorika ir nusistatymu prieš migrantus.

„Tai buvo protestas prieš vyriausybėje esančią partiją, kuri nori sugriauti viską, kas buvo padaryta per pastaruosius 30 metų, pakeisti konstituciją ir paversti Estiją kraštutinių dešiniųjų šalimi“, – naujienų agentūrai AFP pareiškė vienas iš demonstracijos organizatorių Siimas Tuiskas (Symas Tuiskas).

Prieš protesto akciją jos organizatoriai išplatino pareiškimą, kuriame smerkiami vyriausybės nariai, „įžeidę ir besityčiojantys iš gydytojų, mokslininkų, aplinkosaugininkų, užsienio studentų ir mažumų“.

„Vienintelė grupė, gavusi naudos iš vyriausybės politikos, kol kas yra tie, kas mėgsta alkoholį“, – pridūrė jie, turėdami galvoje neseniai priimtą sprendimą sumažinti akcizą, taip siekiant paskatinti estus nebevažinėti į Latviją pirkti alkoholio.

Demonstracija vyko minint referendumo dėl Estijos stojimo į Europos Sąjungą metines.

Be to, keliolika žmonių Taline šeštadienį susirinko į atskirą demonstraciją, per kurią reikalavo, kad 1,3 mln. gyventojų turinti šalis paliktų ES.

G. Thunberg Jungtinėse Valstijose toli gražu nėra tokia žinoma kaip Europoje. Dviejose protesto akcijose Niujorke dalyvavo palyginti nedaug jos sekėjų.

Protesto Vašingtone dalyviai kaltino D. Trumpą meluojant. „Planeta dega, Trumpas melagis“, – skandavo jie. JAV prezidentas atkakliai neigia, kad klimato kaitą lemia žmogus.

G. Thunberg prieš dvi savaites burine jachta atvyko į Niujorką. Paauglė klimato apsaugos tikslais atsisako skrydžių lėktuvu.

Vašingtone G. Thunberg viešės šešias dienas.

Jungtinėse Valstijose apie klimato kaitą kalbama kitaip nei Švedijoje, sakė moksleivė šią savaitę pokalbių šou laidoje „Daily Show“. JAV, anot jos, klimato kaita yra tikėjimo klausimas, o jos gimtinėje tai vertinama „veikiau kaip faktas“.

Į protesto eiseną susirinko ne tik šeimos su kūdikiais, bet ir neįgalieji invalido vežimėliuose, garbaus amžiaus miestiečiai, jaunimas, taip pat miesto politikai ir kai kurie Seimo nariai.

„Nuo Sąjūdžio mitingų laikų nesu tiek žmonių matęs. Šis gausus susibūrimas rodo, kad daugiau kentėti nebeįmanoma. Gyvename pietinėje miesto dalyje, visą vasarą, kiekvieną dieną ir ypač naktimis mus kankino įmonių skleidžiama smarvė. Tai jau yra nebenormalu“, – piktinosi į protesto eitynes susirinkę klaipėdiečiai.

Protestuotojai nusiteikę eiti 8 kilometrus iki Dumpių, kur veikia ne viena smarvę skleidžianti įmonė ir parodyti, jog žmonės toliau nebetylės dėl savo teisės gyventi oriai.

Demonstracijos šiame pusiau autonominiame Kinijos mieste vyko kelis mėnesius ir tęsiasi penktadienį, nors prieš dvi dienas Honkongo lyderė Carrie Lam (Keri Lam) paskelbė, kad jos vyriausybė oficialiai atšauks protestus išprovokavusį ekstradicijos įstatymą.

Pagal siūlytą įstatymą Honkongo įtariamuosius būtų buvę galima išduoti į pagrindinę Kinijos teritorijos dalį teisti.

Kai kurie protestuotojai sako, kad tęs pasipriešinimą, nes C. Lam pareiškimu patenkinamas tik vienas iš penkių judėjimo reikalavimų, tarp kurių yra reikalavimai įvykdyti rinkimų reformą ir atlikti nepriklausomą tyrimą dėl įtariamo policijos brutalumo.

Honkongas yra buvusi britų kolonija, kuri 1997 metais buvo sugrąžinta Kinijai.

Žinomas aktyvistas ir protestų vedlys Joshua Wongas bei kiti jo kolegos parašė atvirą laišką, kurį išspausdino didelio tiražo „Bild“ laikraštis. Laiške protestuotojai pabrėžia, kad A. Merkel užaugo komunistinėje Rytų Vokietijoje.

„Esate tiesiogiai patyrusi, ką reiškia teroras ir diktatūrinė vyriausybė, – rašė J. Wongas, kuris šią savaitę buvo laikinai sulaikytas dėl protestų organizavimo, ir kiti aktyvistai. – Devintame dešimtmetyje vokiečiai drąsiai stovėjo kovos prieš autoritarizmą priešakinėse gretose.“ Protestuotojai siekė pabrėžti, kad juos sieja tie patys demokratiniai įsitikinimai.

„Tikimės, kad pareikšite susirūpinimą dėl katastrofiškos Honkongo situacijos ir kad vizito į Kiniją metu mūsų reikalavimus perduosite Kinijos vyriausybei.“ Laiško autoriai taip pat perspėjo Vokietiją, kad ši „būtų atsargi, kai spręs bendrus su Kinija reikalus – Kinija esą nesilaiko tarptautinės teisės ir pakartotinai laužo pasižadėjimus“.

Ketvirtadienį A. Merkel kartu su didele verslo delegacija vyks į Kiniją, kur viešės tris dienas. Kinija yra svarbi Vokietijos – didžiausios ES ekonominės galios – prekybos partnerė.

Honkonge jau tris mėnesius vyksta nuolatiniai – kartais smurtiniai – didelio masto protestai, kuriuos birželį sukėlė miesto vadovės Carrie Lam sprendimas svarstyti ekstradicijos į žemyninę Kinijos dalį įstatymo projektą. Vėliau demonstracijos peraugo į prieš vyriausybę nukreiptą judėjimą, kuriuo protestuotojai siekia daugiau demokratinių teisių.

Tai didžiausias Kinijos valdžiai mestas iššūkis nuo 1997 metų, kai Honkongą šaliai perdavė britai. Kinijos vyriausybė į protestus atsako grasinimais ir gąsdinimais, taip pat įspėja galinti pasitelkti saugumo pajėgas.

Laiško autoriai tvirtino, kad yra priversti susidurti su „diktatūriniu režimu“, taikančiu smurtines susidorojimo priemones, kurios gali privesti prie „žudynių – tokių, kokios įvyko Tiananmenio aikštėje“.

Ivanas Podkopajevas, nuteistas už pipirinių dujų panaudojimą prieš policijos pareigūną per liepą Rusijos sostinėje surengtą mitingą, yra pirmasis asmuo, griežtai nubaustas nuo antivyriausybinių demonstracijų pradžios šią vasarą.

Protestuose dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių, reikalavusių sąžiningo balsavimo, uždraudus dalyvauti šį sekmadienį vyksiančiuose vietos valdžios rinkimuose virtinei opozicijos kandidatų.

Per demonstracijas buvo trumpam sulaikyti keli tūkstančiai žmonių, iš kurių keliolikai gresia laisvės atėmimas už įtariamą dalyvavimą masiniuose neramumuose ir policininkų užpuolimą.

Teismo sprendimas nuteisti I. Podkopajevą nieko nenustebino, nes jis pripažino savo kaltę, tačiau buvo neaišku, ar teismas pasiųs jį už grotų.

Kritikai kaltina valdžią susidorojimu su demonstrantais pasitelkiant policijos smurtą, dažnus areštus ir grasinimus griežtomis bausmėmis.

Tyrėjai antradienį vis tik nusileido kitose dviejose bylose, pranešę, kad kaltinimai dėl dalyvavimo „masiniuose neramumuose“ bus panaikinti penkiems aktyvistams, sulaikytiems per liepos 27 dieną surengtą protestą.

Rusijos tyrimų komitetas paskelbė, kad šiems asmenims, įskaitant studentą Danilą Kononą ir televizijos režisierių Dmitrijų Vasiljevą, dabar bus pareikšti švelnesni administraciniai kaltinimai.

Tyrėjai pareiškė paprašę, kad dar dviem žmonėms, įskaitant studentą Jegorą Žukovą, vietoje įkalinimo būtų skirtas namų areštas.

Naktiniai areštai

Tuo metu šalyje tęsėsi areštų banga, teisėsaugai vėlai pirmadienį trumpam sulaikius tris protestuotojų lyderius, tarp jų ir žinomą žurnalistą Ilją Azarovą bei du opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendražygius.

I. Azarovui, vietos deputatui ir vieno iš pagrindinių opozicijos laikraščių „Novaja gazeta“ žurnalistui, gresia iki 30 parų laisvės atėmimo, o A. Navalno sąjungininkei Liubov Sobol gali būti skirta didelė bauda.

Jiedu ir aktyvistas Nikolajus Liaskinas kaltinami nelegalių protestų organizavimu, bet buvo laikinai paleisti iki teismo.

L. Sobol ir I. Azaras turėjo stoti prieš teismą antradienį, tačiau pastarojo bylos nagrinėjimas staiga buvo atidėtas – panašu, dėl tam tikrų policininkų padarytų pažeidimų.

Opozicionieriaus suėmimas išprovokavo pasipiktinimą, policijai išvežus jį ir be priežiūros palikus namie jo metų ir aštuonių mėnesių dukrą neužrakintame bute.

I. Azaro žmona Jekaterina Kuznecova pareiškė dėl šio įvykio „netekusi žado“.

„Parėjau namo ir radau mūsų butą neužrakintą, o vaiką – ramiai miegantį savo lovoje. Vieną. Tai yra baisu“, – parašė ji socialiniame tinkle „Facebook“.

Po šio įvykio Maskvos vaiko teisių kontrolierius Jevgenijus Bunimovičius paragino prokurorus išnagrinėti policininkų veiksmus.

„Stalinistinė taktika“

Opozicijos politikas Konstantinas Jankauskas socialiniame tinkle „Twitter“ pasmerkė sulaikymus ir parašė: „Naktiniai areštai yra tikrų tikriausia stalinistinė taktika, prikelta XXI amžiuje“.

31-erių L. Sobol, A. Navalno įkurto Kovos su korupcija fondo teisininkė, pareiškė, jog naujausia areštų virtinė yra „kerštas“ už Kremliaus kritikų aktyvizmą ir pastangas dalyvauti rinkimuose.

„Žmonės pasiruošę protestuoti ir toliau“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.

„Nebijau“, – pabrėžė teisininkė, ilgiau nei mėnesį atsisakiusi maisto, protestuodama prieš sprendimą neleisti jai užsiregistruoti Maskvos parlamento rinkimams.

L. Sobol teigimu, per pastaruosius du mėnesius už aktyvizmą jai buvo skirta baudų, kurių bendra suma yra daugiau nei 900 tūkst. rublių (12,3 tūkst. eurų).

Atskirą bylą nagrinėjęs Rusijos teismas antradienį taip pat skyrė penkerių metų įkalinimo bausmę vienam tinklaraštininkui, socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbusiam žinutę, kurioje buvo raginama susidoroti su teisėsaugos pareigūnų vaikais.

Tokią žinutę jis parašė, reaguodamas į policijos susidorojimą su demonstrantais.

Šios protesto akcijos ir griežtas policijos atsakas yra rimčiausi nuo 2012–2013 metais vykusių demonstracijų prieš Vladimiro Putino sugrįžimą prie Kremliaus vairo.

Per tų protestų įkarštį rugpjūtį į gatves buvo išėję apie 50–60 tūkst. žmonių, o praėjusį savaitgalį surengtose demonstracijose dalyvavo keli tūkstančiai aktyvistų.

Šeštadienio vakarą Honkongo finansinį rajoną apėmė chaosas, policijai ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis vaikant Molotovo kokteiliais apsiginklavusius protestuotojus.

Honkongo gyventojai protestuoja jau 13 savaitgalį iš eilės, nepaisydami draudimų, judėjimo lyderių sulaikymų ir augančios grėsmės iš Kinijos.

Policija uždraudė rengti planuotą demonstraciją – esą dėl saugumo priežasčių – atsižvelgdama, kad per praėjusį savaitgalį vykusius protestus prasiveržė policijos ir demonstrantų susirėmimų. Penktadienį organizatoriai, reaguodami į pareigūnų draudimą, protesto akciją atšaukė.

Tačiau šeštadienį didžiulė minia žmonių, tradiciškai apsirengusių juodais marškinėliais ir nešinų spalvotais skėčiais, vis tiek išėjo į saloje įsikūrusio miesto gatves, blokuodami šio tarptautinio finansų centro kelius ir skanduodami „grąžinkit Honkongą, mūsų laikų revoliucija“.

Bėgant laikui įtampa prie Honkongo parlamento – Įstatymų Leidžiamosios Tarybos – pastato augo, o aršiausiai nusiteikę protestuotojai padeginėjo daiktus, svaidė akmenis ir taikėsi lazerių spinduliais į metalinėmis užtvaromis atsitvėrusią riaušių policiją.

Policija savo ruožtu bandė vandens patrankomis ir ašarinėmis dujomis išvaikyti skėčiais prisidengusius ir šaligatvio akmenis į pareigūnus svaidančius protestuotojus.

Sutemus Molotovo kokteiliais ir akmenimis ginkluoti protestuotojai prasiveržė pro metalines užtvaras prie parlamento, bet  buvo atremti ašarinėmis dujomis ir mėlynos spalvos skysčio čiurkšlėmis, švirkščiamomis iš vandens patrankos.

Vietos žiniasklaida pranešė, kad spalvotu skysčiu purškiama siekiant lengviau nustatyti įtariamus riaušininkus.

Protestuotojai buvo įsiveržę į Įstatymų Leidžiamosios Tarybos pastatą liepos 1-ąją, minint 22-ąsias iki tol britų valdyto Honkongo perdavimo Kinijai metines.

Kiek anksčiau demonstrantai žygiavo šalia Pekino remiamos Honkongo lyderės Carrie Lam (Keri Lam) oficialios rezidencijos. Ji sulaukė visuomenės pasipiktinimo pabandžiusi priimti teisės aktą, kuris leistų Honkongo gyventojų ekstradiciją į Kiniją.

„Esu pasirengęs savo išėjimo [protestuoti] pasekmėms, – sakė Jay (Džejumi) prisistatęs demonstrantas. – Honkongiečiai turi susirinkimų teisę.“

Pasipiktinimas ekstradicijos įstatymo projektu, kuris dabar yra sustabdytas, bet galutinai neatšauktas, paskatino didžiąją dalį Honkongo gyventojų išeiti į gatves.

Nuo to laiko visuomenės nepasitenkinimas peraugo į platesnį raginimą užtikrinti miestui didesnę demokratiją ir pasipriešinimą Pekino bandymams apriboti laisves savo pusiau autonominėje teritorijoje.

Dar viena didelė grupė žmonių šeštadienį susirinko judriame parduotuvių rajone; jie užtvėrė kelią ir skandavo prieš valdžią nukreiptus šūkius.

„Nebijau šiandien čia ateiti“, – sakė 25-erių protestuotojas pavarde Ng.

Virš protestuotojų praskrido sraigtasparnis, iš kurio policija paragino susirinkusiuosius „nedelsiant išeiti“, o į gatves išriedėjo sunkvežimiai su vandens patrankomis.

Tačiau demonstrantai neketino skirstytis.

„Honkongui [atėjo akimirka] „dabar arba niekada“, – sakė 33-ejų buhalterė pavarde Wong (Vong).

„Esu dviejų vaikų motina. Šiandien jie čia neatėjo, bet atėjo jų močiutė. Giname susirinkimo teisę kitai Honkongo kartai“, – kalbėjo ji.

Šeštadienį minima penkerių metų sukaktis nuo Pekino sprendimo atmesti siūlymą imtis Honkonge politinių reformų, išprovokavusio 79 dienas trukusius vadinamojo Skėčių judėjimo protestus.

Dauguma protestuotojų yra pasiryžę neleisti išblėsti naujiems protestams, kaip kad nutiko Skėčių judėjimui.

Išvakarėse dėl kaltinimų, susijusių su neramumais, buvo sulaikyti mažiausiai penki įtakingi aktyvistai ir trys įstatymų leidėjai. Policijos operacija, kuria buvo siekiama numalšinti šeštadienio eitynes, tęsėsi iki vėlaus penktadienio vakaro.

Žmogaus teisių organizacijos pasmerkė tokią policijos bauginimo taktiką „tiesiai iš Pekino vadovėlio“.

Du Skėčių judėjimo lyderiai – Joshua Wongas (Džošua Vongas) ir Agnes Chow (Agnes Čou), tebeturintys didelį autoritetą tarp miesto jaunimo – buvo suimti per penktadienį anksti ryte surengtus policijos reidus. Jie kaltinami „kurstę kitus dalyvauti nesankcionuotame susirinkime“ ir kitais pažeidimais.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) sakė, kad naujausi įvykiai Honkonge „kelia itin didelį nerimą“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) savo ruožtu pareiškė, kad Vašingtono ekonominis spaudimas Kinijai neleidžia Pekinui imtis griežtesnių susidorojimo su protestuotojais priemonių.

Protestuotojai apeina draudimą

Bandydami apeiti draudimą protestuoti, minia demonstrantų anksčiau šeštadienį nešėsi kryžius ir giedojo „aleliuja“, susibūrę į religinius susirinkimus, kuriems nereikia valdžios leidimo.

Demonstrantai, užsitarnavę kūrybingų ir nenuspėjamų aktyvistų reputaciją, taip pat kvietė žmones į „masinius apsipirkimus“ miesto centre.

Forumo LIHKG, kuris yra analogiškas socialiniam tinklui „Reddit“ ir kur protestuotojai dažnai aptaria savo idėjas, atstovai tviteryje paskelbė, kad jų programėlė patyrė „didžiausią ataką savo istorijoje“.

Penktadienį policija patvirtino, kad dėl savo veiksmų per ankstesnius protestus buvo sulaikyti trys įstatymų leidėjai ir vienas rajono tarybos narys, tačiau pareigūnai neigė, kad šie reidai buvo specialiai surengti siekiant susilpninti savaitgalio demonstracijas.

Nuo birželio dėl protestų buvo sulaikyti per 900 žmonių.

Su krize susidūrusi Honkongo valdžia atsisako trauktis dėl protestų, per kuriuos milijonai žmonių taikiai žygiuoja miesto gatvėmis.

Vis dėlto tarp jų yra ir radikaliai nusiteikusių protestuotojų, svaidančių į policininkus plytas ir Molotovo kokteilius, o policija į tai atsako paleisdama ašarinių dujų ir šaudydama guminėmis kulkomis.

Tokie smurto protrūkiai pakenkė Honkongo kaip stabilaus ir klestinčio miesto reputacijai.

Tuo metu Kinija į įvykius Honkonge reaguoja bauginimo kampanija. Valstybinė žiniasklaida penktadienį pranešė, kad netoli sienos su Honkongu esančiame Šendžene bus rengiamos naujos karinės antiriaušinės pratybos.

Protestai vyksta artėjant įtemptai politinei savaitei, B. Johnsono oponentams ketinant užblokuoti tą jo sprendimą teisme ir priimti teisės aktą, kuris neleistų JK išstoti iš Europos Sąjungos neturinti jokio susitarimo. Be to, gali būti net pabandyta per balsavimą dėl nepasitikėjimo nuversti jo vyriausybę.

Tūkstančiai protestuotojų vėlyvą šeštadienio rytą išėjo į įvairių miestų ir miestelių gatves. Organizatorių teigimu, demonstracijose „#StopTheCoup“ laukiama kelių šimtų tūkstančių dalyvių.

Kairiojo sparno grupė „Momentum“, glaudžiai bendradarbiaujanti su pagrindine opozicine Leiboristų partija, artėjant protestams ragino savo šalininkus „užimti tiltus ir blokuoti kelius“.

Minios žmonių susirinko Mančesteryje, Jorke ir Niukasle šiaurės Anglijoje, Škotijos sostinėje Edinburge ir Belfaste Šiaurės Airijoje. Protestai taip pat planuojami dar maždaug 30 miestų.

Didžiausi protestai vyksta Londone, kur per pietus Dauningo gatvėje susirinko tūkstančiai žmonių su švilpukais ir būgnais bei ES vėliavomis. Jie skanduoja „Gėda, Borisai Džonsonai!“

Protestuotojai taip pat mojavo plakatais, ant kurių buvo užrašyta: „Ginkite demokratiją: priešinkitės parlamento uždarymui“ ir „Pabusk, JK! Arba sveiki atvykę į 1933-ųjų Vokietiją“.

„Sprendimo dėl to, kas nutiks „Brexit“, priimti neturėtų Borisas Johnsonas“, – sakė 71-erių Bernardas Hurley (Bernardas Harlis), atėjęs į demonstraciją prie parlamento.

„Jis atėmė tą sprendimą iš parlamento, o tai yra nedemokratiška“, – kalbėjo jis.

Policijos lydimoje minioje taip pat vaikščiojo keliolika plikai galvas nusiskutusių vyrų su JK vėliavomis, kurie šūkavo: „Ko mes norime? „Brexit“! Kada mes to norime? Dabar.“

B. Johnsono perspėjimas parlamentarams

B. Johnsonas, į valdžią atėjęs praėjusį mėnesį po Konservatorių partijos lyderio rinkimų, pažadėjo išvesti JK iš ES spalio 31 dieną, net jei tektų pasitraukti neturint jokio susitarimo su Briuseliu.

Jis sakė esantis pasirengęs pritarti susitarimui, jei iš jo bus išbraukti punktai, pagal kuriuos JK net ir po „Brexit“ turėtų likti ES muitų sąjungoje. Dėl šių nuostatų su Briuseliu sutarė ankstesnė britų premjerė Theresa May (Tereza Mei).

B. Johnsonas siekia, kad būtų atsisakyta vadinamosios apsidraudžiamosios priemonės (angl. backstop) – garantijos, kad Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos siena po „Brexit“ išliks atvira.

Tačiau ES lyderiai sako tebelaukiantys konkrečių pasiūlymų iš Londono.

B. Johnsono patarėjas „Brexit“ klausimais Davidas Frostas (Deividas Frostas) kitą savaitę turėtų vykti derybų į Briuselį.

Opozicijos atstovai parlamente ir dalis premjero bendrapartiečių konservatorių nori, kad „Brexit“ būtų vėl atidėtas, jei nepavyks susitarti su ES.

Tuo metu JK vyriausybė intensyviai rengiasi pasitraukimo be susitarimo scenarijui.

Finansų sekretorius Sajidas Javidas (Sadžidas Džavidas) šeštadienį gynė sprendimą stabdyti parlamento darbą, nors per Konservatorių rinkimus, kuriuose jis buvo vienas iš B. Johnsono varžovų, jis sakė, kad „negalima vykdyti demokratijos griaunant demokratiją“.

„Jis [parlamentas] paprastai rugsėjį ir spalio pradžioje kurį laiką nedirba“, – sakė S. Javidas radijui BBC.

B. Johnsonas penktadienį perspėjo šalies parlamentarus nemėginti sutrukdyti „Brexit“ įvykti spalio 31 dieną, teigdamas, kad toks žingsnis rimtai pakirstų visuomenės pasitikėjimą politika.

Jis sakė, kad opozicijos pastangos gali padėti įvykti „Brexit“ be susitarimo, nes esą mažiau tikėtina, kad ES šalys pasiūlys kompromisą, jei manys, kad „Brexit“ dar galima sustabdyti.

1,6 mln. parašų

JK karalienė Elizabeth II (Elzbieta II) premjero prašymu leido įšaldyti parlamento darbą nuo rugsėjo vidurio iki spalio 14 dienos, kai liks vos dvi savaitės iki numatytos „Brexit“ datos – spalio 31-osios.

Šis sprendimas supurtė JK politinę areną ir įsiutino proeuropietiškus bei „Brexit“ be sutarties scenarijui nepritariančius įstatymų leidėjus. Jų teigimu, parlamento darbo sustabdymas yra „perversmas“ ir „Konstitucijos pažeidimas“.

Daugelio nuomone, toks premjero žingsnis yra mėginimas apriboti jo oponentų galimybes parlamente svarstyti „Brexit“ strategiją.

Leiboristai sako šiuo metu svarstantys galimybę surengti balsavimą dėl nepasitikėjimo B. Johnsono vyriausybe, turinčia vos vieno mandato daugumą parlamente.

Interneto peticiją, reikalaujančią blokuoti premjero sprendimą, šeštadienį jau buvo pasirašę per 1,6 mln. žmonių.

Tuo metu Škotijos teismas antradienį svarstys bylą, kuria raginama imtis teisinių žingsnių, kad būtų užkirstas kelias B. Johnsonui kelioms savaitėms sustabdyti parlamento darbą.

Antradienį po vasaros atostogų į sutrumpintą sesiją taip pat grįžta britų parlamentarai.

Ketvirtadienį bus nagrinėjama dar viena byla dėl parlamento darbo stabdymo, kurią palaiko ir buvęs konservatorių ministras pirmininkas ir „Brexit“ priešininkas Johnas Majoras (Džonas Meidžoras).

„Atskleidėme didelę valstybės remiamą informacinę operaciją, susijusią su situacija Honkonge, o konkrečiai su protestų judėjimu ir jų raginimu [imtis] politinių pokyčių“, – sakoma „Twitter“ pranešime.

Tuo metu „Facebook“ savo pranešime paskelbė, kad, gavus informacijos iš „Twitter“, buvo pašalinta „iš Kinijos kilusiam nedideliam tinklui“ priklausiusių puslapių, grupių ir paskyrų, kur buvo pastebėtas „koordinuotas neautentiškas elgesys“, susijęs su Honkongu.

„Twitter“ nurodė, kad uždarė 963 paskyras iš Kinijos, skleidusias dezinformaciją.

Be to, pranešama, kad dar daugiau kaip 200 tūkst. paskyrų, turėjusių dalyvauti toje kampanijoje, buvo uždarytos dar prieš joms pradedant veiklą socialiniame tinkle ir nespėjus padaryti jokios žalos.

„Šiomis paskyromis tyčia ir konkrečiai mėginta sėti politinę nesantaiką Honkonge, be kita ko, kenkiant vykstančio protestų judėjimo legitimumui ir politinėms pozicijoms“, – apie uždarytas aktyvias paskyras kalbėjo „Twitter“ atstovai.

Tiek „Twitter“, tiek „Facebook“ žemyninėje Kinijoje yra blokuojami, tad, norint apeiti „Didžiąją ugniasienę“, daugelyje tų paskyrų veikla buvo vykdoma pasinaudojant virtualiaisiais privačiais tinklais (Virtual Private Network, VPN), nuslepiančiais įrenginių buvimo vietą.

„Remdamiesi savo intensyviais tyrimais, turime patikimų įrodymų, kad tai yra koordinuota, valstybės remiama operacija“, – nurodė „Twitter“.

„Identifikavome dideles paskyrų grupes, iš kurių koordinuotai buvo skleidžiamos žinutės, susijusios su Honkongo protestais“, – priduriama pranešime.

„Apgaulinga taktika“

„Facebook“ pranešė, kad buvo pašalinti septyni puslapiai, trys grupės ir penkios paskyros, kurios buvo sukurtos žemyninėje Kinijoje ir iš kurių buvo vykdoma įtakos kampanija, nukreipta prieš Honkongo prodemokratinį judėjimą, sakė kompanijos kibernetinio saugumo padalinio vadovas Nathanielis Gleicheris (Natanielis Gleicheris).

Kampaniją vykdę žmonės naudojosi „apgaulinga taktika“, tokia kaip netikrų paskyrų, apsimetančių naujienų organizacijomis, kūrimas, teigė N. Gleicheris.

„Iš jų dažnai buvo skelbiamos vietos politinės naujienos tokiomis temomis kaip tebevykstantys protestai Honkonge“, – pridūrė jis.

Tarp uždarytų paskyrų buvo puslapių, susijusių su Honkonge veikiančiais prokiniškais leidiniais, kuriuose protestuotojai vadinami „riaušininkais“.

„Nors šią veiklą vykdę žmonės bandė slėpti savo tapatybes, per mūsų tyrimą buvo rasta sąsajų su asmenimis, susijusiais su Kinijos vyriausybe“, – sakė „Facebook“ kibernetinio saugumo padalinio vadovas.

Pasak kompanijos, apie 15 500 vartotojų sekė bent vieną iš feisbuko puslapių, nukreiptų prieš prodemokratinius protestus Honkonge.

„Facebook“ teigimu, kai kuriuose pranešimuose, paskelbtuose iš dabar jau uždarytų paskyrų, Honkongo protestuotojai buvo lyginami su džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) kovotojais, demonstrantai buvo vadinami „tarakonais“ ir buvo kalbama apie tariamus jų planus žudyti žmones.

Beveik tris mėnesius besitęsiančią politinę krizę Honkonge išprovokavo visuomenės nepritarimas planuotam ekstradicijos į žemyninę Kiniją įstatymui. Vėliau protestai peraugo į platesnį judėjimą dėl demokratinių teisių pusiau autonominiame mieste.

Kinijos komunistinė valdžia perspėjo, kad gali imtis jėgos prieš protestuotojus, ir užsiminė, kad neramumai Honkonge prilygsta „terorizmui“.

Viešai Pekinas deklaruoja, kad krizę spręsti turi miesto vadovai ir policija, tačiau užkulisiuose internete Kinijos vyriausybė siekia paveikti viešąją nuomonę apie Honkongą, sako „Twitter“ ir „Facebook“ atstovai.

Jokių nuolaidų

Honkonge sekmadienį vykusiose taikiose eitynėse, anot organizatorių, dalyvavo apie 1,7 mln. žmonių, susirinkusių miesto vadovams parodyti, kad nepaisant griežtėjančio Pekino tono bei įspėjimų protestų judėjimas vis dar sulaukia plačios visuomenės paramos.  

Praėjusią savaitę protestuotojai paralyžiavo Honkongo tarptautinio oro uosto darbą, o vėliau užpuolė du šnipinėjimu Kinijai apkaltintus vyrus. Tai metė šešėlį jų judėjimui, besididžiavusiam savo taikiais ketinimais ir nenuspėjamumu.

Vis dėlto sekmadienį nebuvo sulaikyta žmonių, taip pat policija nevaikė protestuotojų ašarinėmis dujomis ir lazdomis, kaip kad pastarosiomis savaitėmis.

Antradienį Honkongo lyderė Carrie Lam (Keri Lam) pripažino, kad savaitgalio mitingas buvo „daugiausia taikaus“ pobūdžio, taip, regis, sušvelnindama savo iki šiol griežtą poziciją protestų atžvilgiu.

„Nuoširdžiai noriu, kad tai reikštų, jog mūsų visuomenė eina tolyn nuo smurto“, – sakė ji žurnalistams, pirmą kartą nuo sekmadienio komentuodama įvykius Honkonge.

Visgi C. Lam nepasiūlė jokių reikšmingų nuolaidų protestuotojams, reikalaujantiems nepriklausomo tyrimo dėl įtariamo policijos žiauraus elgesio bei kontroversiško teisės akto projekto dėl ekstradicijos visiško atsisakymo.

Ekspertai sako, kad protestai Honkonge ir toliau bus tiek taikaus, tiek smurtingo pobūdžio, kol nebus reikšmingų žingsnių iš vyriausybės.

Socialiniuose tinkluose plinta kvietimai trečiadienį blokuoti metropoliteno stotis, penktadienį surengti demokratinę akciją nutiesiant gyvąją grandinę per visą miestą, o šeštadienį blokuoti kelius į oro uostą.