Protestuotojai, tarp kurių tik nedaugelis dėvėjo kaukes, žygiavo iš Štutgarto centro į pagrindinę aikštę miesto šiaurės rytinėje dalyje.

Šio Vokietijos miesto policija sakė, kad eitynių dalyviai ignoravo reikalavimus užsidėti kaukes ir laikytis atstumo, bet pranešimų apie didelius incidentus nebuvo.

Socialinių suvaržymų priešininkų judėjimas „Querdenken“ („Antikonformistai) reguliariai surengdavo protestų Vokietijoje nuo pandemijos pradžios.

Tarp jų dalyvių esama prijaučiančių tiek kraštutinei kairiajai, tiek ultradešiniajai stovykloms, sąmokslų teorijų šalininkų ir skiepijimo priešininkų.

Kovo 20-ąją 15–20 tūkst. žmonių minia susirinko Kaselio mieste. Tąsyk kilo susirėmimų su policija ir buvo sulaikyta daug protestuotojų.

Štutgarte šeštadienį eisenos dalyviai nešė transparantus su šūkiu „Baikite COVID diktatūrą“.

„Priemonėmis perlenkiama lazda“, – sakė viena demonstrantė, vardu Evelyn (Evelin), raginusi „užbaigti uždarymą“. Moteris teigė netikinti oficialiai skelbiamais COVID-19 atvejų ir mirusių pacientų skaičiais.

Eisenoje dalyvavęs Raineris sakė: „Esu nusistatęs prieš privalomą skiepijimą.“

Šie protestai vyko Vokietijoje vykstant audringiems debatams, ar epidemiologiniai suvaržymai turėtų būti labiau griežtinami, gausėjant užsikrėtimo koronavirusu atvejų.

Vyriausybė nagrinėja galimybę nustatyti vienodas priemones visose Vokietijos žemėse, siekiant „sustabdyti trečiąją bangą, jeigu regioninių priemonių nepakanka“, šeštadienį sakė vienas kabineto atstovas.

Kanclerė Angela Merkel pasisako už griežtas priemones virusui stabdyti, savaitiniam sergamumo rodikliui padidėjus iki 131 užsikrėtusiojo 100 tūkst. gyventojų.

Neseniai duodama interviu televizijai vyriausybės vadovė kvietė įvesti komendanto valandą, dar niekada netaikytą nacionaliniu lygiu, taip pat perspėjo, kad gali būti imtasi griežtesnių federalinių priemonių, jeigu regionai, kuriems tenka atsakomybė už sveikatos apsaugos klausimus, nesiims pakankamų veiksmų.

Ketvirtadienį A. Merkel ragino vokiečius apriboti savo socialinius kontaktus per Velykas.

Pasak URM, Kinijos ambasadorius antradienį iškviestas išreikšti protestą dėl D. Šakalienės bei „Europos Sąjungos institucijų ir žmogaus teises Kinijoje ginančių asmenų iš ES valstybių narių įtraukimo į Kinijos sankcijų sąrašus“.

„Ambasadoriui priminta, kad vakar Briuselyje vykusioje ES Užsienio reikalų taryboje patvirtintas asmenų, kuriems taikomos ribojamosios priemonės pagal ES Globalų sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą, sąrašas nėra nukreiptas nė prieš vieną šalį“, – teigia ministerija.

URM akcentuoja, kad šiuo sąrašu, remiantis įrodymais, pritaikytos sankcijos „fiziniams ir juridiniams asmenims, vykdantiems rimtus žmogaus teisių pažeidimus įvairiose šalyse“.

„Ambasadoriui buvo priminta, kad žmogaus teisių apsauga yra ilgalaikis Lietuvos užsienio politikos tikslas ir šios Vyriausybės prioritetas, o Kinija paraginta vietoj atsakomųjų priemonių imtis spręsti žmogaus teisių pažeidimus“, – tvirtinama ministerijos pranešime spaudai.

Kinija paraginta vietoj atsakomųjų priemonių imtis spręsti žmogaus teisių pažeidimus.

Pekinas sankcijas dešimčiai europiečių, tai pat ir D. Šakalienei, įvedė kaip atsaką į Europos Sąjungos sankcijas Kinijos pareigūnams dėl uigūrų mažumos persekiojimo. Juodajame Kinijos sąraše tai pat atsidūrė keli europarlamentarai, Belgijos, Olandijos parlamentų nariai, mokslininkai. Jiems uždrausta atvykti į Kiniją.

Be D. Šakalienės, į juodąjį Kinijos valdžios sąrašą pateko ir Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje dirbanti Aušra Semaškienė, taip pat jų abiejų sutuoktiniai, dirbantys diplomatinėje tarnyboje.

Tarpparlamentiniam aljansui dėl Kinijos priklausanti socialdemokratė D. Šakalienė teigia, kad šis Pekino žingsnis rodo, kad Kiniją veikia principinga ES pozicija.

ES pareigūnai neseniai sutarė įvesti sankcijas keturiems Kinijos pareigūnams dėl uigūrų persekiojimo.

Žmogaus teisių gynėjai teigia, kad mažiausiai milijonas uigūrų ir kitų tiurkiškai kalbančių musulmonų yra kalinami vadinamosiose perauklėjimo stovyklose Kinijos šiaurės vakariniame Sindziango regione. Kinija taip pat kaltinama Sindziange naudojanti priverstinį darbą ir vykdanti prievartinę moterų sterilizaciją.

Dvigubai mažiau svečių

„Norime atkreipti Vyriausybės dėmesį, kad mes dar gyvi. Turbūt jau ne visi – didelė dalis įmonių po karantino turbūt nebeatsidarys. Jau metai laiko, kai viskas uždaryta. Finansai baigiasi. Neaišku, kas dar atsidarys po šios vakarienės“, – kalbėjo „Amberton Hotel Group“ generalinis direktorius Tadas Matjošaitis.

Viskas, kas liko, – viltis, kad situacija kažkada pagerės.

Klaipėdos viešbučiuose pernai buvo apsistota beveik dvigubai rečiau nei ankstesniais – ikipandeminiais metais. Iš keturių šimtų tūkstančių nakvynių per metus liko vos apie porą šimtų tūkstančių.

„Reikėtų pabrėžti, kad ypač sumažėjo turistų iš užsienio. Klaipėdos apgyvendinimo įstaigose nakvojančių užsieniečių skaičius susitraukė 77 proc.“, – nurodė Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro vadovė Romena Savickienė.

Nuo užsidarymo viešbučius pernai gelbėjo tik keliavę patys lietuviai ir verslo reikalais Lietuvoje viešintys pavieniai užsieniečiai.

Skaitytojo nuotr.

„Įdomus jausmas vaikščioti tuščiais viešbučio koridoriais. Kai prisimeni, kiek besišypsančių žmonių buvo dabar jau net ne prieš metus, o prieš pusantrų... Šiandien šypsosi tik registratūros darbuotojai, pasitinkantys tuos kelis likusius svečius“, – pasakojo T.Matjošaitis.

Praėjusių metų gale sugriežtėjus karantinui didžiausias Klaipėdos viešbutis sako netekęs apie 70 proc. pajamų.

„Pas mus yra 254 kambariai. Šiandien užimti nuo 15 iki 20. Pernai tokiu laikotarpiu turėjome apie 80–90“, – skaičiavo T.Matjošaitis.

Nukentėjo visi

Pandemijos suvaržymai ypač skaudžiai smogė gidams.

„Individualios veiklos pažymos neturiu. Deja, nepakliuvau tarp paramą gavusių žmonių. Daug metų dirbau, kad tapčiau gide. Tai yra mano pagrindinės pajamos. Dabar negaunu nieko. Ačiū dievui, namuose yra, kas padeda“, – guodėsi Klaipėdos apskrities gidų gildijos narė Rūta Šadeikytė.

Ji pastebi, kad restoranai ir viešbučiai gali bent iš dalies dirbti, tačiau kol sienos uždarytos, gidai – visiškai be darbo.

Pajamų neteko ir kelionių organizatoriai.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Visi sėdime vienoje valtyje ir turime žiūrėti, kad nepaskęstume. Maksimaliai susimažinome išlaidas. Jokių kruizų, jokių turistų. Viskas, kas liko, – viltis, kad situacija kažkada pagerės“, – kalbėjo bendrovės „BaltTours“ vadovas Manfredas Wageneris.

Dauguma dirbusiųjų turizmo ir paslaugų sektoriuje priversti ieškoti papildomo darbo. Vadovai tikina nenorintys atleisti darbuotojų, tačiau išgyventi metus be realaus darbo – sudėtinga.

„Didžiąją dalį esame išleidę į prastovas. Jie gauna valstybės subsidijas. Bet tai nėra parama verslui. Tai parama darbuotojams. Kitu atveju tektų juos atleisti“, – kalbėjo T.Matjošaitis.

Prašo kompensacijų

Verslininkai sako, kad jiems padėtų patalpų nuomos ir komunalinių mokesčių kompensacija. Per antrąją pandemiją ypač pasijuto prasidėjęs šildymo sezonas.

„Praeitą mėnesį vien už šildymą sąskaita siekė beveik 20 tūkst. eurų. O dar elektra, vanduo“, – skaičiavo „Amberton Hotel Group“ generalinis direktorius.

Įmonėms, kurių apyvarta krito daugiau nei 60 proc., Vyriausybė nusprendė kompensuoti Gyventojų pajamų mokestį. Tačiau verslininkai nepatenkinti numatytomis 100 tūkst. eurų lubomis.

Skaitytojo nuotr.

„Tai reiškia, kad gausi tą pačią sumą, nepriklausomai nuo to, ar turi du restoranus, ar dešimt viešbučių. O išlaikyti daug pastatų kainuoja brangiau nei vieną“, – teigė T.Matjošaitis.

Nuoseklumo pasigenda ir maitinimo įstaigų atstovai.

„Labiausiai norisi, kad būtų žiūrima logiškai. Jei galima būriuotis prekybos centruose, bažnyčiose, kodėl barai negali veikti net minimaliu užimtumu?“ – stebėjosi Klaipėdos laisvalaikio asociacijos direktorius Jevgenijus Sokolovas.

Siūlo išimtis

Į vadinamąją paskutinę vakarienę užsukęs Klaipėdos meras sakė suprantantis verslininkus.

„Atėjau ne protestuoti prieš Vyriausybę, bet palaikyti verslą, kuriam tikrai reikia pagalbos“, – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Klaipėdos savivaldybė nuo pandemijos nukentėjusiam verslui šiemet suteikė nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą. Viešbučiams ir restoranams nereikia mokėti 40 proc. turto mokesčio.

Uostamiesčio vadovas teigė, kad Vyriausybė galėtų padėti lanksčiau žiūrėdama į karantino suvaržymus. Pavyzdžiui, leisti į miestą atvažiuoti tiems, kurie užsisakė nakvynę viešbutyje.

„Nesusipratimas, kad Palanga yra atvira. Tai dabar visa Lietuva į pajūrį kaip per butelio kaklelį patrauks per Palangą. O pas mus stovės tušti viešbučiai“, – apgailestavo V.Grubliauskas.

Akcija vyksta Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – pagrindinėse miestų aikštėse juodomis staltiesėmis užtiesti kavinių staliukai, paklotos viešbučių lovos, o prie jų – laidotuvių vainikai ir gedulo žvakės. Vien V. Kudirkos aikštėje Vilniuje, šalia Vyriausybės rūmų susirinko iki šimto žmonių.

Turizmo verslo atstovai atvyko nešini lagaminais su užrašais „Turizmas miršta“, „Kodėl Vyriausybė negirdi turizmo?“, „Testai: būtinybė, ne pasipelnymas“, o sporto atstovai atsinešė treniruoklių ir kitų sporto reikmenų.

V. Kudirkos aikštėje Vilniuje akcijoje dalyvavusi Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė teigė, kad Vyriausybės prašoma pakeisti paramos taisykles – panaikinti 100 tūkst. eurų lubas subsidijoms, taip pat prašoma paramos grįžtantiems į darbą žmonėms, restoranams – kompensuoti nuomą, o viešbučiams – komunalines ir pastoviąsias išlaidas.

„Jau 9 tūkstančiai mūsų sektoriaus (darbuotojų – BNS) yra bedarbių, matome, kad tai yra tik pradžia. Labai gaila, nes tai sektorius, kuris yra socialiai jautriausiame sluoksnyje – moterys virš 60 metų, jaunimas, studentai ir nereikalaujantis darbas ypatingo išsilavinimo. Tai ką tie visi žmonės darys ir kodėl žlugdomas smulkusis verslas, mums yra nesuvokiama“, – žurnalistams antradienį sakė E. Šiškauskienė.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia, jog apgyvendinimo ir maitinimo sektoriui skiriama penktadalis visos paramos – vien šiemet šio sektoriaus įmonėms paskirstyta beveik 8 mln. eurų.

Tuo metu E. Šiškauskienė sako, kad paramą gavo turizmo organizatoriai, parskraidinę keleivius, taip pat turėję atsiskaityti su klientais už neįvykusias keliones.

„Tai yra realybė, kurią gauname. Labai mums nori „pripliusuoti“ visi prastovas, bet tai pagalba žmonėms, ne verslui“, – teigė ji.

E. Šiškauskienė sakė, kad viešbučių ir restoranų sektoriaus nuostoliai per dieną siekia 0,8 mln. eurų, o iš viso verslas jau yra praradęs 304 mln. eurų, valstybei sumokėjęs 179 mln. eurų mokesčių.

P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

Viešbučių ir sporto klubų atstovai nori Vyriausybės dėmesio ir subsidijų

Viešbučių tinklą valdančios grupės „Amberton Hotel Group“ vadovas Tadas Matjošaitis prie protesto akcijos prisijungė Klaipėdoje. Jis sako, kad maždaug metus sunkumų patiriantis sektorius nesulaukia paramos, todėl gali nebeišgyventi.

„Kai metus laiko negali dirbti arba tik su pertraukomis, tai jau kalbame apie egzistavimo ir išgyvenimo klausimus. Apie nuostolius jau sunku kalbėti, juos dar gali „suvalgyti“, o dabar restoranai visiškai be pajamų metus laiko, su trumpa pertrauka vasarą, viešbučiai teoriškai dirba, bet praktiškai nelabai, nes visi įvažiavimai į miestus uždaryti, tai pajamų irgi apgyvendinimo praktiškai nulis“, – BNS antradienį sakė T. Matjošaitis.

„Mūsų tikslas – atkreipti dėmesį valstybės į mus kaip į sektorių, kuris sukuria nemažai darbo vietų, ir kad mūsų nemestų į bendrą katilą su visais. Mums yra sunku ir norime tiesiog prasinešti apie save“, – pridūrė jis.

Viešbučių tinklo vadovas sakė, kad jo įmonė per pandemiją gavo tik subsidijų darbuotojams.

Lietuvos kelionių verslo asociacijos teigimu, šis verslas per metus neteko 85 proc. pajamų, prarado 30 proc. darbuotojų, o vien kelionių organizatoriai patyrė 10 mln. eurų nuostolių.

„Esminis lūkestis – atkreipti Vyriausybės dėmesį, kad šiai dienai teikiama turizmui parama yra nepakankama, nes turizmas pagal dabartinę situaciją, kurią turime su virusu, jis tikrai atsigaus negreit. Jau metai, o mes stovime. Tai, kas siūloma dabar, yra nepakankama“, – BNS sakė akcijoje dalyvavęs RA kelionių agentūros vadovas Rytis Gaižiūnas.

Kelinių organizatoriaus „Banelituras“ savininkas Darius Banelis teigė tikintis, kad Vyriausybė išgirs ir bus suteikta pagalba ne tik paskolų, bet ir subsidijų forma.

Sporto ir sveikatingumo sektoriaus atstovai reikalauja skirti tikslines subsidijas, atidaryti sporto klubus ir pasirūpinti visuomenės sveikatos atstatymu po karantino.

„Tikimės, kad Vyriausybė su mumis bendradarbiaus, kalbės, gal skirs kažkokias išmokas, subsidijas ir atlaisvins veiklas, kad galėtume ugdyti savo jaunąją kartą“, – BNS sakė Karate mokyklos „Toshi“ vadovas Darius Gudauskas.

Sporto ir sveikatingumo sektorius teigė esantis vienas labiausiai nukentėjusių nuo pandemijos ir per paskutinius 12 mėnesių negalėjo vykdyti veiklos daugiau nei pusę metų.

Siekia paramos

Kovo 16 dieną sukanka lygiai metai nuo pirmojo karantino įvedimo ir maitinimo bei apgyvendinimo įstaigų uždarymo. Tačiau šio sektoriaus atstovai tikina, kad iš valdžios negavo jokios paramos. Siekiant atkreipti dėmesį, trijuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – restoranai ir viešbučiai surengė protesto akciją „Paskutinė verslo vakarienė“.

Kaune restoranų ir viešbučių atstovai rinkosi Rotušės aikštėje, o toliau nuo pagrindinės miesto aikštės įsikūrę verslai jungėsi prie akcijos nuotoliniu būdu arba ties savo maitinimo įstaigomis paruošė simbolinį paskutinės vakarienės stalą. Akcijos metu Rotušės aikštėje verslo atstovai puošniai padengė staliukus, paklojo viešbučių lovas, prie jų atsistojo dirbti pasirengęs personalas. Taip pat prie staliukų ir lovų padėtos žvakės bei kapų vainikai, mat ne visi šio sektoriaus verslai sugrįš dirbti, kitiems teks duris užverti amžiams.

Šia akcija siekiama atkreipti valdžios dėmesį į tai, kad turizmo sektorius, didžiąja dalimi apimantis viešbučius, restoranus, per metus generuoja 5 proc. šalies BVP. Šiame sektoriuje dirba apie 42 tūkst. darbuotojų. Restoranai ir viešbučiai karantino metu buvo uždaryti vieni pirmųjų, pradės veikti paskutiniai, todėl būtina parama verslui, kad šis galėtų bent kiek lengviau kvėpuoti. Deja, kol kas restoranai ir viešbučiai jokios paramos nesulaukė. Būtent todėl Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA) ir pakvietė į „Paskutinę verslo vakarienę“.

„Akcija siekiama dar vieną, jau paskutinį kartą Vyriausybei pasakyti, kad metus be paramos gyvenantį ir didžiąją laiko dalį uždarytą sektorių yra ištikusi agonija – be skubios pagalbos daugelis jo atstovų šį pavasarį jau nebeatsidarys“, – teigė LVRA atstovai.

Dideli nuostoliai

Prie protesto akcijos prisijungę Kaune veikiančių restoranų, kavinių bei viešbučių atstovai teigė, kad išsilaikyti be valdžios paramos yra beveik neįmanoma. Šio sektoriaus atstovai skaičiuoja didelius nuostolius, kuriems padengti paskolų nebeužtenka.

„Mūsų apyvarta krito 70 proc., palyginus su 2019 metais. „Perkūno namų“ viešbutį mes jau paaukojome, jis metus jau neveikia, o su „Daugirdu“ padirbėjome tik tris vasaros mėnesius, tačiau ir tuo metu tikrai nebuvo antplūdžio. Darbuotojams valdžia apmokėjo prastovas, tačiau ne visi už tuos pinigus galėjo pragyventi, todėl registravosi Užimtumo tarnyboje. Tačiau nors darbuotojų užmokestis buvo dalinai kompensuotas, bet pats verslas jokios paramos negavo.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Jokiam pastatų išlaikymui, nuomai ir kitoms reikmėms viešbučiai negavo nei cento. Mūsų atveju, galėjome gauti 100 tūkst. eurų paskolą, tai ją išnaudojome per kelis žiemos mėnesius už šildymą. Dabar nėra jokių resursų, su kuriais galėtumėme vėl atidaryti bent jau lauko terasas“, – kalbėjo viešbučių „Daugirdas“ ir „Perkūno namai“ vadovas Vytautas Gustas.

Vasarą karantinas buvo šiek tiek atlaisvintas ir į viešbučius galėjo sugrįžti klientai, tačiau Kauno apgyvendinimo įstaigos antplūdžio nesulaukė, mat lietuviai išgraibstė pajūrio ir kurortinių miestų viešbučius bei SPA. Į Kauną užsuko vos keli procentai vietinių turistų, o užsienio svečių nesulaukė beveik visi šalies viešbučiai, todėl nebuvo iš ko žiemai užsiauginti storesnių lašinių, kad būtų galima lengviau pragyventi.

Nereikia būti dideliu verslininku, kad suprastum, jog padėtis yra katastrofiška.

Sunku išsilaikyti

Prie protesto akcijos prisijungė ir svetingumo kompleksas „Monte Pacis“. Jo vadovė Indra Ramanauskienė portalui kauno.diena.lt taip pat patvirtino, kad išgyventi labai sunku. Tiesa, „Monte Pacis“ bent jau vasarą galėjo kiek atsipūsti, tačiau antrojo karantino metu vėl viskas sustojo, o paveldo saugomą kompleksą išlaikyti vis tiek reikia.

„Buvo tik prastovos darbuotojams, tai bent jie galėjo gyventi, bet vis tiek mes turėsime „Sodrai“ sumokėti mokesčius už darbuotojus. O verslui, deja, nėra jokios paramos. Tikrai žinau ne vieną kolegą, kuris nebeatsidarys. Viskas yra paskutiniai lašai. Čia eina kalba ne apie tai, kad mums leistų dirbti. Mes suprantame, kad būsime paskutiniai, kuriems leis dirbti ir tai yra logiška, nes žmonės turi būti jau paskiepyti ir turėti pinigų, kad vėl galėtų eiti į restoraną, kadangi tai tikrai nėra pirmo būtinumo dalykas. Tačiau mes solidarizuojamės ir nedirbame, kad epidemiologinė situacija tap[tų kuo geresnė, bet iš ko mums išsilaikyti?“ – sakė I.Ramanauskienė.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Ji teigė, kad praėjusių metų vasarą kompleksas galėjo dirbti gan intensyviai ir tai leido padengti pirmojo karantino skolas, tačiau dabar vėl susiduria su didelėmis finansinėmis problemomis. Svetingumo komplekso vadovė tikino, kad lyginant su įprastais metais, „Monte Pacis“ pajamos krito 90 proc.

„Nereikia būti dideliu verslininku, kad suprastum, jog padėtis yra katastrofiška“, – pažymėjo pašnekovė.

Kiti šio protesto dalyviai tikino, kad dalis darbuotojų jau išėjo iš darbo, nes arba neišeina išgyventi iš prastovų, arba tiesiog nėra pasitikėjimo visu sektoriumi ir žmonės nejaučia perspektyvų, kad maitinimo bei apgyvendinimo įstaigos vėl atsidarys ir neš pelną.

Rodė meną mieste

Kaip portalui sakė viena iš protestą subūrusių menininkių Goda Lukaitė, tai buvo taikus meno protestas. „Susirinko menininkai su savo kūriniais prie Aušros vartų. Žygiavome nuo Aušros vartų iki Katedros aikštės – taip simboliškai įėjome pro miesto vartus iki miesto širdies. Pagrindinė viso to mintis buvo ta, kad būtų apsvarstyti karantino apribojimai, susiję su kultūros sektoriumi, nes nepritariame tokiam suvaržymui“, – teigė pašnekovė.

Taikiame proteste iš viso dalyvavo 30-40 menininkų. „Mūsų pagrindinė idėja – einanti paroda, kadangi iš mūsų atimtos erdvės, kur galime pasirodyti žmonėms, tai praėjome per miestą parodydami savo meną – be jokių šūkaliojimų, labai kultūringai. Ir Katedros aikštėje dar truputį pastovėjome“, – kalbėjo ji.

Ministras: nepasitenkinimas – suprantamas

Kultūros ministras Simonas Kairys, reaguodamas į sostinėje kovo 6 dieną vykusį kultūros sektoriaus atstovų protestą, sako, kad menininkų nepasitenkinimas dėl uždarytų kultūrinių erdvių yra suprantamas.

Ministras tvirtina, kad kitą savaitę bus aptarti sprendimai dėl saugios muziejų ir galerijų veiklos.

„Girdžiu tuos, kurie šiandien išreiškė savo poziciją išeidami su kūriniais į gatves, ir tuos, kurie tyliai išgyvena nusivylimą negalėdami tęsti įprastos meninės veiklos“, – ministerijos pranešime teigė S. Kairys.

„Taip pat girdžiu ir aiškų visuomenės norą turėti daugiau kokybiško laisvalaikio galimybių. Užtikrinu jus – mūsų tikslas yra bendras, todėl kitą savaitę ekstremalių situacijų komisijoje aptarsime sprendimus, kurie leistų saugiai grįžti prie veiklos pirmiesiems muziejams ir galerijoms“, – sakė jis.

S. Kairys šią savaitę tarėsi su Muziejų tarybos, Lietuvos muziejų asociacijos bei MO muziejaus atstovais.

„Ministro komanda kartu su muziejininkais sutarė sudėlioti konkrečias detales ruošiantis būsimam muziejų atidarymui tose savivaldybėse, kur epidemiologinė situacija yra geresnė, bei parengė pasiūlymą, kurie muziejai papildomai galėtų atsidaryti tuose miestuose, kuriuose padėtis išlieka įtempta“, – rašoma ministerijos pranešime.

Pasak ministro, esamoje situacijoje privalu išlaikyti balansą tarp visuomenės lūkesčių matyti menininkus, grįžusius prie kūrybos, bei sveikatos ekspertų rekomendacijų ir kultūros darbuotojų, lankytojų saugumo užtikrinimo.

S. Kairys taip pat ragina naudotis galimybę ir testuotis dėl COVID-19.

Šį klausimą Ministrų kabinetas svarstys trečiadienį.

Sostinėje, šalia Nacionalinės Martyno Mažvydo Bibliotekos, susirinkę pora dešimčių egzamino ir mokymų laukiančių žmonių sako, kad teisė vairuoti jiems reikalinga darbo reikalais.

Čia taip pat atvyko keliolika vietos vairavimo mokyklų instruktorių, kurie teigia, kad sunku ketvirtą mėnesį gyventi be pajamų.

Virėja dirbanti Rūta Balavakaitė sako vairavimo egzamino „Regitroje“ laukianti nuo gruodžio, teisė vairuoti jai reikalinga darbo tikslais.

„Egzamino laukiu jau nuo gruodžio mėnesio, bet jis buvo atšauktas (...) Darbo reikalai – svarbiausia, nes į Vilniaus rajoną paskutinis autobusas yra dešimtą valandą, o grįžti namo, kai dirbi iki 23 valandos, nėra šansų“, – BNS sakė 40-ties metų moteris.

„Darbdaviai laukia, bet daugiau nelauks“, – pridūrė ji.

Dabar karantinas, negali susirasti darbo, nes vienas iš pagrindinių rodiklių ieškant darbo yra teisė vairuoti.

35-erių Tomas Kazickas BNS sakė teisę vairuoti anksčiau praradęs, gruodį registravosi laikyti egzaminą „Regitroje“, tačiau jis buvo atšauktas.

Vyras teigia, kad ir susirasti darbą neturint teisės vairuoti yra sudėtinga.

„Labai norėčiau, kad dabar galėčiau išsilaikyti B kategorijos egzaminą (...) Dabar karantinas, negali susirasti darbo, nes vienas iš pagrindinių rodiklių ieškant darbo yra teisė vairuoti“, – teigė statybininku dirbantis vyras.

Tuo metu 20-metė Kamilė Kondratjeva teigia laukianti praktinio egzamino vairavimo mokykloje, kurios šiuo metu uždarytos.

„Man reikia išsilaikyti praktiką vairavimo mokykloje (...) Šiuo metu ieškau darbo ir teisės pravestų“, – BNS sakė šiuo metu darbo ieškanti mergina.

Ji pridūrė nesuprantanti, kodėl negalima leisti dirbti vairavimo mokykloms.

„Žmonės viešuoju transportu važinėja ir taisyklių nesilaiko, grožio salonai dirba – sąlytis su žmogumi yra, o vairavimo mokyklos negali atsidaryti“, – teigė K. Kondratjeva.

„Tai yra nelygybė“

Vienas akcijos sostinėje organizatorių Arnoldas Žalkovskis BNS sakė, kad neteisinga, jog kai kuriems sektoriams leidžiama veikti, o vairavimo egzaminai ir mokymas yra uždrausti.

„Tai yra nelygybė, pavyzdžiui autobusuose gali važiuoti daugiau nei keli žmonės, o mokykliniuose automobiliuose negalima po vieną“, – teigė 26-erių kurjeris.

Jis sako kurjeriu šiuo metu dirbantis su kolega, kuris turi teisę vairuoti.

„Su autobusiukais vežioju siuntinius, draugas vairuoja, tai aš irgi turiu prisijungti ir padėti“, – tvirtino vyriškis.

Akcijos organizatorius taip pat teigė nuliūdęs, kad akcija neįvyko Kaune.

„Ne visuose, Kaunas labai nuliūdino, nes net sutikimo nedavė piketui. Tikiuosi, valdžia atkreips dėmesį ir atidarys ne tik „Regitrą“, bet ir vairavimo mokyklas“, – sakė A. Žalkovskis.

Protesto akcijos vyko Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, taip pat Marijampolėje.

Instruktoriai: prastovose išgyventi sudėtinga

Vairavimo mokyklos „Dorkanas“ instruktorius Artūras Bilotas sako jau keletą mėnesių esantis prastovoje – kaip ir kiti vairavimo instruktoriai.

„Valgyti norime. Nuo gruodžio 20 kažkur esu prastovoje“, – BNS teigė 52-ejų vyras.

Jis tvirtina, kad vairavimo mokyklos pasiruošusios užtikrinti tinkamas apsaugos priemones, kad būtų galima apsisaugoti nuo COVID-19.

Žmonės viešuoju transportu važinėja ir taisyklių nesilaiko, grožio salonai dirba – sąlytis su žmogumi yra, o vairavimo mokyklos negali atsidaryti.

„Per pirmą karantiną irgi valėme automobilius, yra dezinfekciniai skysčiai, patys su kaukėmis, mokiniai su kaukėmis, vėdiname mašinas“, – sakė A. Bilotas.

Jis pridūrė besitikintis, kad Vyriausybė atvers ne tik „Regitrą“, bet ir vairavimo mokyklas, nes mokiniams laikyti egzaminą „Regitroje“ po kelių mėnesių pertraukos yra „loterija“.

Saugos reikalavimų sako pasiruošę laikytis ir „Rigvedos“ instruktoriai.

52-ejų Pavelas Gulbinovičius teigia, kad per pirmą karantiną atvejų jų vairavimo mokykloje nebuvo.

Vairavimo instruktorius taip pat sako, kad nedirbant keletą mėnesių išgyventi sudėtinga.

„Labai sunkiai pavyksta išgyventi, nes sėdi namie, niekur negalima išvažiuoti – uždarytas kaip“, – BNS sakė P. Gulbinovičius.

Pagal Vyriausybės patvirtintą karantino švelninimo planą, praktinio vairuotojų mokymo ir vairavimo egzaminai bei vairavimo mokymai būtų atnaujinti, kai koronaviruso atvejų rodiklis nukristų žemiau 200 naujų užsikrėtimų 100 tūkst. gyventojų per dvi savaites ribos, o teigiamų testų dalis sudarytų ne daugiau nei 10 procentų.

Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu šis rodiklis Lietuvoje siekia 254,7 naujo atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Mitingas Danijos sostinėje, kurį organizavo „Vyrais juodais drabužiais“ pasivadinusi grupė ir kuriame dalyvavo apie 1,2 tūkst. žmonių, buvo pirmasis nuo tada, kai vyriausybė praėjusią savaitę paskelbė pratęsianti daugelio dėl koronaviruso pandemijos nustatytų apribojimų galiojimą.

Pasak policijos, mitingas daugiausia vyko taikiai, o aštuoni žmonės buvo sulaikyti dėl tariamai panaudotų fejerverkų ir triukšmingo elgesio.

Iš pradžių demonstracijoje dalyvavo apie 600 žmonių, tačiau iki vakaro pabaigos minia aikštėje prieš Kopenhagos rotušę padidėjo iki maždaug 1,2 tūkst. žmonių, pranešė policija.

Danija, kurioje dalinis karantinas galioja nuo gruodžio pabaigos, praėjusį trečiadienį paskelbė, jog sušvelnins kai kuriuos dėl koronaviruso nustatytus apribojimus, tačiau dauguma apribojimų liko galioti, nepaisant opozicijos protestų.

Nors danai nuo pirmadienio vėl galės lankytis kai kuriose parduotuvėse ir dalyvauti tam tikroje sporto ir bendruomeninėje veikloje, kurios dalyvių skaičius yra ribojamas, daugelis apribojimų, įskaitant barų, restoranų, daugumos vidurinių mokyklų bei aukštojo mokslo institucijų uždarymą, galios iki balandžio 5 dienos.

Naujų užsikrėtimo COVID-19 atvejų skaičius Danijoje per kelias pastarąsias savaites gerokai sumažėjo, tačiau, pasak institucijų, tebekelia rūpestį labiau užkrečiamos vadinamosios Jungtinės Karalystės (JK) koronaviruso atmainos plitimas.