Prieš vidurdienį prie uostamiesčio savivaldybės stovėjo policijos mikroautobusas. Čia atvažiavo ir BMW, iš kurio išlipęs jaunas vyras jautėsi ypatingai. Jis demonstratyviai priėjo prie savivaldybės durų, išmetė į šiukšliadėžę šiukšlę ir nudrėbė ant žemės kaukę.

Netrukus panašiai tik be bravūros pasielgė keli kitoje gatvės pusėje lūkuriavę žmonės.

Lyg tyčia prieš pat prasidedant šiam veiksmui prie policininkų priėjo vyras ir pasakė prie bankomato radęs pamestą mobiliojo ryšio telefoną.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kol pareigūnai aiškinosi su šiuo žmogumi, protestuotojai atliko tai, ko buvo atėję, policininkai jų nė nepastebėjo.

BMW vairuotojas apsuko ratą ir dar kartą sustojo prie pareigūnų. Buvo panašu, kad jis siekė būti pastebėtas. Užsiėmę policininkai jį įspėjo užsidėti kaukę, vyras garsiai papostringavo, bet, nesulaukęs ypatingesnės reakcijos, sėdo į savo automobilį ir nurūko.

Prie savivaldybės durų liko gulėti bene penkios kaukės.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Taip Klaipėdoje baigėsi protesto akcija.

Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis informavo, kad dviem asmenims buvo surašyti protokolai.

„Buvo sulaikyti protokolo surašymui du asmenys. Vienas asmuo dėl to, kad nedėvėjo apsaugos kaukės ir keikėsi viešoje vietoje, o kitas žmogus už tai, kad pažeidė susirinkimų įstatymą ir nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų“, – Eltai teigė R. Matonis.

Vienas iš sulaikytųjų buvo žinomas komikas Olegas Šurajevas. Jis apie sulaikymą pranešė savo feisbuko paskyroje.

Įsiskaitykit: mitinge prieš kaukių dėvėjimą mane sulaikė ir surašė protokolą dėl to, kad dėvėjau kaukę ir atsisakiau ją nusiimti.

„Manau, čia mano geriausias bajeris, geriau nebus, galim skirstytis. Įsiskaitykit: mitinge prieš kaukių dėvėjimą mane sulaikė ir surašė protokolą dėl to, kad dėvėjau kaukę ir atsisakiau ją nusiimti. Ačiū, buvo malonu jums dirbti“, – apie tai, kad buvo palydėtas į policijos pareigūnų autobusiuką šeštadienį feisbuke pranešė O. Šurajevas ir pasidalijo nuotrauka.

Pasak Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atstovė Julijos Samorokovskojos, vienas asmuo dėvėjo visiškai veidą dengiančią kaukę, tai daryti draudžia Susirinkimų įstatymas. Galima manyti, kad šis asmuo – O. Šurajevas.

D. Labučio/ELTOS nuotr.

Pasak policijos atstovės, pagal pirminę informaciją, proteste, kuris prasidėjo prie Katedros aikštės ir pasibaigė prie Seimo, iš viso dalyvavo apie 40 žmonių.

Pagal Lietuvoje įvesto karantino taisykles, viešose vietose privaloma dėti veidą dengiančias kaukes, draudžiama būti didesnėmis nei penkių asmenų grupėmis, išskyrus šeimos narius, o tarp grupių būtina išlaikyti 2 metrų atstumą. Didesni, iki 10 asmenų susibūrimai, leidžiami tik laidotuvėse.

Vilnius savivaldybė buvo gavusi organizatorių pranešimą, kad akcijoje–mitinge „Prieš priverstinį kaukių dėvėjimą mokyklose ir kitose ugdymo įstaigose“ ketino dalyvauti iki 15 žmonių. Protestuotojai pasisako ir prieš 5G ryšio plėtrą ir kitus dalykus.

Vilniaus savivaldybė BNS patvirtino elektroniniu paštu gavusi informaciją apie ketinamą organizuoti akciją–mitingą „Prieš priverstinį kaukių dėvėjimą mokyklose ir kitose ugdymo įstaigose“, kurioje ketina dalyvauti iki 15 žmonių. 

„Pagal nustatytą tvarką, akcijos organizatoriai turėjo pateikti vardą, pavardę, kontaktinį telefono numerį, bet negavome šios informacijos. Perdavėme turimą informaciją Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui“, – BNS nurodė savivaldybė.

Pagal Lietuvoje įvesto karantino taisykles, viešose vietose privaloma dėti veidą dengiančias kaukes, draudžiama būti didesnėmis nei penkių asmenų grupėmis, išskyrus šeimos narius, o tarp grupių būtina išlaikyti 2 metrų atstumą. Didesni, iki 10 asmenų susibūrimai, leidžiami tik laidotuvėse.

Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis BNS teigė, kad policija stebi socialiniuose tinkluose platinamą kvietimą atvykti į piketą Vilniuje ir kituose miestuose – akcija žadama protestuoti prieš kaukių dėvėjimą jas nusimetant. Protestuotojai pasisako ir prieš 5G ryšio plėtrą ir kitus dalykus.

„Žiūrėsime, ar gauti leidimai, ar renginys yra teisėtas, ar ne. Jei leidimas yra, užtikrinsime viešąją tvarką. Dažniausiai mūsų veiksmai būna tokie, kad nusifilmuojame renginį, vėliau priimami sprendimai. Sprendimams priimti yra dveji metai, tad situaciją galime išanalizuoti ir priimti sprendimus“, – sakė jis.

Pasak R. Matonio, jei renginio metu bus raginama nusiimti kaukes, atsakomybė greičiausiai bus taikoma akcijos organizatoriams.

„Jei organizatorius ragins visus taip elgtis, manau, kad organizatorius turės atsakyti. Mes vertiname neigiamai visus raginimus nesilaikyti teisės aktų, įstatymų. Stebime tokius žmones (...), jų veikla vertinama per padidinamąjį stiklą“, – sakė R. Matonis.

Feisbuke platinamame pranešime, į kurį sureagavo keli tūkstančiai žmonių, žadama rinktis Vilniuje, Katedros aikštėje ir vykdyti eiseną iki Seimo bei ten nusiimti kaukes. Kviečiama protestuoti ne tik prieš kaukes, bet ir 5G ryšį ir pan. Protestus rengti raginami ir kitų miestų gyventojai.

Kadenciją baigiantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad drausti piliečiams išsakyti savo nuomonę negalima, bet laikytis reikalavimų yra privaloma bei priminė, kad už taisyklių nepaisymą kai platinamas virusas gali grėsti net ir baudžiamoji atsakomybė.

„Asmenims, kurie atstumų nesilaikys arba kaukių nedėvės, tikiuosi, kad policijos pareigūnai aktyviai prižiūrės tokius dalyvius ir skirs baudas. Jei labai rimtai, šitie žmonės iš dalies kai kuriais atvejais gali būti atsakingi ir už viruso plitimą, gali būti atsakingi ir už mirtis tam tikras. Pajuokaudamas, pasakysiu, kad tose vietose pastatysime po 5G bokštą ir tikėsimės, kad niekas nesirinks“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė jis.

Antrasis karantinas Lietuvoje įvestas lapkričio 7-ąją ir šiuo metu numatytas iki lapkričio 29-osios. Jo metu viešose vietose privaloma dėvėti veido kaukes, draudžiama kavinių, barų ir pasilinksminimo vietų veikla, beveik visi renginiai, išskyrus aukšto meistriškumo sporto varžybas be žiūrovų, galioja kiti ribojimai.

Lietuvos kariuomenės analitikai teigia pastaruoju metu pastebintys suintensyvėjusius bandymus skleisti klaidinančią informaciją dėl koronaviruso socialiniuose tinkluose, taip pat rengiamas akcijas miestuose, kai žmonės raginami nesilaikyti valstybės institucijų ir specialistų nurodymų, vengti tikrintis dėl koronaviruso, nedėvėti kaukių ir pan.

Trečiadienio vakarą keli tūkstančiai žmonių susirinko protestuoti sostinės Varšuvos centre, buvo sutelktos gausios policijos pajėgos.

Iš pradžių protestuotojai planavo blokuoti parlamento pastatą sostinėje, bet visą dieną parlamentas buvo apsuptas policijos pajėgų. Tada minia žmonių nusprendė žygiuoti centrinėmis Varšuvos gatvėmis ir galiausiai surengė protestą prie visuomeninio televizijos transliuotojo TVP pastato.

Pasak Varšuvos policijos, ašarinės dujos panaudotos, reaguojant į agresyvų demonstrantų elgesį policijos pareigūnų atžvilgiu.

Tuo metu šalies parlamente taip pat virė karštos emocijos.

„Jūsų rankos kruvinos“, – pareiškė valdančiosios Lenkijos partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) lyderis Jaroslawas Kaczynskis, omenyje turėjęs opozicijos politikus, kurie pareiškė savo palaikymą protestui.

Vyriausybę palaikantys politikai ne kartą kaltino protestuotojus keliant grėsmę visuomenės saugumui, nes jie rengia demonstracijas tuo metu, kai šalyje galioja dėl koronaviruso įvesti griežti apribojimai.

Lenkijoje protestai prieš beveik visišką abortų uždraudimą prasidėjo spalio pabaigoje, kai Lenkijos Konstitucinis tribunolas nusprendė, kad nėštumo nutraukimas vaisiaus apsigimimo atveju prieštarauja Konstitucijai. Tai reiškia, kad abortas yra teisėtas tik išžaginimo, kraujomaišos atvejais ir kai motinos sveikatai ir gyvybei gresia pavojus.

Vis dėlto praėjus beveik mėnesiui teismo sprendimas vis dar nebuvo paskelbtas Lenkijos įstatymų leidinyje, o tai yra būtina, kad nuosprendis visiškai įsigaliotų.

Protestuotojų pyktis daugiausia yra nukreiptas prieš valdančiąją partiją PiS ir jos lyderį J. Kaczynskį, bet taip pat ir prieš Katalikų Bažnyčią, kuri visada laikėsi aiškios pozicijos prieš abortus. Dauguma žmonių mano, kad Konstitucinis tribunolas yra politizuota įstaiga, veikiama J. Kaczynskio įtakos.

Lenkijos prezidentas pateikė parlamentui įstatymo projektą, pagal kurį būtų iš dalies panaikintas teismo sprendimas ir abortai būtų leidžiami mirtino vaisiaus apsigimimo atveju. Parlamentas pradėjo prie jo dirbti, tačiau projektas nėra dabartinės sesijos darbotvarkėje.

Vis dėlto dauguma protestuotojų atmeta prezidento pasiūlymą ir reikalauja labiau liberalizuoti abortų įstatymą.

Penkių sąjungininkių užsienio reikalų ministrai sakė, kad Pekinas veikė pažeisdamas savo 1984 metų pažadą išsaugoti Honkongo autonomiją po šios buvusios britų kolonijos perdavimo Kinijai 1997-aisiais.

Keturių opozicijos įstatymų leidėjų diskvalifikavimas paskatino masiškai atsistatydinti likusius jų kolegas. Diskvalifikavimas buvo naujausia priemonė prieš Pekino kritikus po pernai vykusių milžiniškų ir dažnai smurtinių demokratijos šalininkų protestų.

„Kinijos veiksmai yra aiškus jos tarptautinių įsipareigojimų pagal teisiškai įpareigojamą, Jungtinių Tautų įregistruotą Kinijos ir Britanijos bendrąją deklaraciją pažeidimas“, – sakoma bendrame minėtų šalių pareiškime.

„Mes, kaip svarbios tarptautinės bendrijos narės, tikimės, kad Kinija vykdys savo tarptautinius įsipareigojimus ir savo pareigą Honkongo žmonėms“, – sakoma pareiškime, paskelbtame JAV valstybės departamento interneto svetainėje.

„Raginame centrinę Kinijos valdžią persvarstyti veiksmus prieš išrinktą Honkongo įstatymų leidžiamąją instituciją ir tuojau pat sugrąžinti į pareigas įstatymų leidžiamosios tarybos narius“, – rašo penkių šalių diplomatijos vadovai.

Įstatymų leidėjų diskvalifikacija „tikriausiai yra dalis koordinuotos kampanijos, kuria siekiama nutildyti visus kritiškus balsus“ ir „suvaržyti aktyvių Honkongo žiniasklaidos priemonių laisves“, pažymi jie.

„Dėl Honkongo stabilumo ir klestėjimo labai svarbu, kad Kinijos ir Honkongo valdžia gerbtų Honkongo žmonių galimybes reikšti savo teisėtą susirūpinimą ir nuomones“, – sakoma pareiškime.

„Raginame Kiniją sustabdyti veiksmus atimant iš Honkongo žmonių teisę rinkti savo atstovus pagal Bendrąją deklaraciją ir pagrindinį įstatymą“, – pabrėžiama jame.

Anksčiau Kinijos Nacionalinio Liaudies Kongreso nuolatinis komitetas nustatė Honkongo įstatymų leidžiamojo susirinkimo narių diskvalifikavimo procedūrą. Jų įgaliojimai gali būti atimti, jei manoma, kad jų veiksmai yra antivalstybinio pobūdžio. Tokiems veiksmams priskirti raginimai skelbti Honkongo nepriklausomybę, atsisakymas pripažinti Kinijos valdžią, raginimai įsikišti užsieniui ir kiti dalykai, keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui.

Pagal šiuos apibrėžimus buvo diskvalifikuoti minėti keturi Honkongo įstatymų leidėjai.

Kinija pažadėjo valdyti Honkongą pagal modelį „viena šalis, dvi sistemos“. Pagal jį miestas galėtų išlaikyti svarbias laisves ir autonomiją iki 2047 metų.

Vakarų sąjungininkės sako, kad taikomomis griežtomis priemonėmis, įskaitant birželį Pekino tiesiogiai įvestą nacionalinio saugumo įstatymą, pirma laiko panaikinamas šis susitarimas.

Nacionalinio saugumo įstatymas Honkonge kone visiškai nuslopino kitokios nuomonės apraiškas ir įbaugino daugelį honkongiečių, kurie baiminasi įkalinimo ar priverstinio dingimo Kinijos pagrindinės teritorijos dalies teisinėje sistemoje.

Neįprastas svarstymas vyksta kilus susirūpinimui, kad ekstremistų grupės, pasinaudodamos trečiadienį planuotu mitingu, galėtų bandyti pulti Bundestagą, panašiai kaip rugpjūčio mėnesį per demonstraciją buvo nesėkmingai bandoma įsiveržti į parlamento pastatą.

Kaip sakoma laiške vokiečių parlamentarams, kurį antradienį išsiuntinėjo vienas parlamento saugumo pareigūnas, Berlyno žemės policijos pateiktas rizikos vertinimas rodo, kad reikia tikėtis „atakų prieš Bundestago pastatą ir asmenis“, jei protestui bus leista vykti.

„Todėl [Vidaus reikalų] ministerija, sutikus Bundestago pirmininkui, tikriausiai neišduos leidimo“ protestams specialiai nustatytoje zonoje aplink parlamento pastatą, elektroniniame laiške rašė pareigūnas Frankas Grussendorfas. Laiško kopiją gavo naujienų agentūra AP.

Parlamentarai trečiadienį turi balsuoti dėl įstatymo projekto, turinčio suteikti teisinį pagrindą socialinio atstumo taisyklėms, reikalavimams viešose vietose dėvėti kaukes ir uždaryti parduotuves. Nors tokioms priemonėms, kuriomis siekiama stabdyti COVID-19 plitimą, Vokietijoje pritaria dauguma žmonių, garsiai savo nuomonę reiškianti mažuma nuolat visoje šalyje rengia mitingus ir įrodinėja, kad taikomi suvaržymai yra nekonstituciniai.

F. Grussendorfas laiške rašė, kad susibūrimai už specialios saugumo zonos aplink parlamentą ribų bus leidžiami.

Vokiečių parlamentarai pastarosiomis dienomis sulaukė daugybės elektroninių laiškų, kuriuos tikriausiai automatiškai generavo protestuotojai. Šie laiškai perpildė elektroninio pašto dėžutes ir labai sulėtino IT sistemų darbą.

Manifestantai buvo susirinkę į mitingą, skirtą Atėnų Politechnikos instituto studentų sukilimo, kurį 1973 m. lapkričio 17 d. žiauriai nuslopino „juodųjų pulkininkų“ chuntos kariuomenė, 47-osioms metinėms.

Portalo žiniomis, policija pareikalavo, kad susirinkusieji išsiskirstytų, o kai šie nepakluso, ji ėmėsi ryžtingų veiksmų. Buvo panaudotos kurtinamosios granatos ir ašarinės dujos. Preliminariais duomenimis, per susirėmimą nukentėjo du žmonės, keli aktyvistai buvo sulaikyti.

Pasak kai kurių šaltinių, policininkai be jokios dingsties puolė demonstrantus ir sumušė kelis žmones, tarp jų – parlamento deputatą.

Anksčiau antradienį apie 200 Graikijos komunistų partijos aktyvistų surengė eitynes prie JAV ambasados Atėnuose, skirtas studentų sukilimo 47-osioms metinėms.

Demonstrantai kasmet eina prie Amerikos ambasados, protestuodami prieš JAV paramą karinei diktatūrai Graikijoje 1967-1974 m. m., bet šįmet valdžia uždraudė susirinkimus ir eitynes dėl visuotinio karantino šalyje, galiosiančio bent jau iki lapkričio 30 d.

Siekiant užkirsti kelią susibūrimams ir incidentams, antradienį į Atėnų gatves nusiųsta apie 6 tūkst. policininkų, padėčiai stebėti naudojami sraigtasparniai ir bepilotės skraidyklės.

Karačio gatvėmis žygiavo miesto gyventojai ir dešiniųjų pažiūrų partijos „Tehreek-e-Labbaik Pakistan“ (TLP) aktyvistai, ragindami Pakistano vyriausybę nutraukti ryšius su Prancūzija ir boikotuoti prancūziškas prekes.

Protestuotojai mindė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono atvaizdus, degino Prancūzijos vėliavas ir šūkavo šūkius, reiškiančius jų ryžtą pasiaukoti ir atkeršyti už šventvagiškais laikomus veiksmus.

„Reikalaujame, kad vyriausybė imtųsi veiksmų boikotuoti Prancūziją ir iš šalies išsiųstų jos ambasadorių“, – naujienų agentūrai dpa sakė TLP atstovas spaudai Zubairas Kasuris.

Šalies premjeras Imranas Khanas taip pat argumentuoja, kad europiečiai nepakankamai supranta faktą, kad musulmonams bet koks jų pranašo vaizdavimas yra nepriimtinas.

E. Macronas anksčiau šį mėnesį ėmėsi ginti žodžio laisvę ir pasmerkė islamistų smurtą po to, kai Paryžiuje mokytojui, savo mokiniams parodžiusiam pranašo Mahometo karikatūrų, buvo nukirsta galva.

Daugiausiai musulmonų apgyvendintame Pakistane 2012 metais įsiplieskė mirtini protestai, kai į vaizdo įrašų dalijimosi platformą „YouTube“ buvo įkeltas pranašui įžeidžiu laikomas filmas.

Spalio 28 d. Švedijoje patvirtinti 2 820 naujų COVID-19 atvejų. Tai didžiausias per 24 val. šalyje užregistruotų naujų atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios.

„Situacija blogėja, tad grįžtu prie #ClimateStrikeOnline“, – tviterio paskyroje rašė aktyvistė.

G. Thunberg nuo 2018 m. rugpjūčio penktadieniais praleidžia pamokas ir protestuoja prie šalies parlamento Stokholme. Protestu aktyvistė reikalauja, kad vyriausybė imtųsi veiksmų prieš klimato kaitą.

Nors iš pradžių G. Thunberg protestavo viena, galiausiai penktadieniais rengiami protestai dėl klimato situacijos tapo visame pasaulyje paplitusiu reiškiniu.

Kovo mėnesį prasidėjus pandemijai, G. Thunberg aktyvistus paragino protestuoti internetu. Vis dėlto, koronaviruso situacijai pagerėjus, rugsėjį G. Thunberg grįžo protestuoti prie parlamento.

Pastarosiomis dienomis rekordinis per parą patvirtintų naujų COVID-19 atvejų skaičius užfiksuotas net tris kartus, nors ekspertai svarsto, kad pavasarį užsikrėtimo atvejų greičiausiai buvo daugiau nei dabar, tik nebuvo atliekama pakankamai testų.

„Saugokitės, rūpinkitės savimi ir plokštinkime kreivę“, – tviterio paskyroje rašė G. Thunberg.

„Po inauguracijos, rugsėjo 23 dieną, pateikiau prašymą atleisti mane iš pareigų šalių susitarimu... Jokios reakcijos į jį nesulaukiau. Dabar atšaukiau tą pareiškimą ir spalio 27 dieną pateikiau naują“, – portalui tut.by trečiadienį sakė ambasadorius.

Rugsėjo 23 dieną įvyko Aliaksandro Lukašenkos inauguracija, kuri iki paskutinės akimirkos buvo laikoma paslaptyje. Per ją A. Lukašenka, paskelbtas rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų nugalėtoju, davė priesaiką šeštai kadencijai. Tai dar padidino politinę krizę Baltarusijoje.

Pasak V. Astapenkos, naują pareiškimą jis parašė reikalaudamas atleisti jį iš pareigų remdamasis kitu darbo kodekso straipsniu – „dėl darbdavio įstatymų pažeidimų, trukdančių atlikti mano darbą pagal darbo sutartį“.

„Valstybės vadovo tarptautinio teisėtumo nebuvimas neleidžia man ir kaip diplomatui, ir kaip savo šalies patriotui tęsti sąžiningą ambasadoriaus pareigų vykdymą, būnant pavaldžiam asmeniui, neturinčiam teisės reikšti baltarusių tautos valios“, – sakė V. Astapenka.

Baltarusijoje jau trečią mėnesį vyksta masiniai protestai dėl prezidento rinkimų, kuriuos opozicija ir Vakarų demokratijos laiko suklastotais.

Protestuotojai reikalauja A. Lukašenkos atsistatydinimo, politinių kalinių paleidimo ir naujų rinkimų.