Aptiko atsitiktinai

Kaip jau rašyta, Dž. ir E. Strasevičiai pateko į šią kriminalinę istoriją, Kauno teisėsaugininkams tikrinant informaciją apie tai, kad vienas klaipėdietis, apsistojęs pas sugyventinę Kaune, gali prekiauti narkotikais.

Atlikus kratą poros gyvenamoje vietoje, buvo rastas tik nedidelis kiekis psichotropinių medžiagų. Daugiau už jas aptikta užpildytų ir neužpildytų receptų blankų su jau į pensiją išėjusio buvusio Kauno 2-osios klinikinės ligoninės urologo Arūno Stučinsko atspaudu bei parašu.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Moteris, pas kurią buvo apsistojęs minėtas klaipėdietis, jau nuteistas bauda už neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis, yra šio urologo dukra.

Po tokio radinio kreiptasi į visas vaistines, kad jos pateiktų receptus, išrašytus A. Stučinsko, su kuriais buvo parduoti psichotropinėms medžiagoms priskiriami vaistai.

Pareigūnams studijuojant šiuos receptus, į akis krito, kad kai kurie asmenys tokius vaistus pirko nuolat. Vienas iš jų buvo 56-erių E. Strasevičius, jaunystėje jau teistas trejų metų laisvės atėmimu už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis savo reikmėms. Nors pirmasis jo teistumas, dar esant septyniolikmečiu, buvo dėl atvirosios vagystės. Tiesa, šie prieš 39-erius bei 31-erius metus E. Strasevičiaus biografijoje buvę teistumai – jau išnykę.

Keturis rašom, vienas – minty

Stojęs prieš teismą dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu psichotropinėms medžiagoms priskiriamų tablečių bei receptų, būtinų jų įsigijimui, klastojimo, E. Strasevičius neneigė per dešimt dauguma į neviltį variusių pandemijos mėnesių, t. y. nuo 2020-ųjų rugsėjo iki 2021-ųjų liepos, ne mažiau kaip 25 kartus įvairiose Kauno vaistinėse pirkęs minėtas tabletes, nes kitaip tuometinių savo emocijų nesuvaldė. Ir tai darė, pats sau minėto urologo vardu išrašydamas receptus.

Suskaičiuota, kad tokiu būdu E. Strasevičius neteisėtai įgijo 1500 tokių tablečių, o tai jau laikoma labai dideliu psichotropinių medžiagų kiekiu.

Elegijus Strasevičius (E. Ovčarenko/BNS nuotr.)

Šioje byloje įtariamąja dėl vieno neteisėto tokių tablečių įsigijimo epizodo buvo ir pati Dž. Butkutė, kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas pagal draugės, kurios reputacija leido tai daryti, laidavimą vieneriems metams ir be piniginio užstato.

Kartu su E. Strasevičiumi buvo teisiamas ir pats A. Stučinskas bei sutuoktiniai Dalia ir Virgilijus Šliažai, taip pat kaltinti tokiu pačiu būdu neteisėtai įgiję psichotropinių tablečių. Firmos administratore dirbanti D. Šliažienė – penkis kartus, Kultūros centro darbuotojas V. Šliažas – du kartus.

A. Stučinskas taip pat pripažino savo kaltę. Jis teisinosi, kad negalvojęs, jog elgiasi blogai, norėdamas tokiu metu padėti problemų turintiems žmonėms.

Iškalbingas šleifas

Tai buvo jau ne pirma A. Stučinsko akistata su Temide. 2006-ųjų pradžioje jis buvo Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sulaikytas su ką tik paimtu 3 tūkst. litu kyšiu, kuri, kaip teigė pati ji davusioji, išsireikalavo iš šios moters esą už pagalbą gauti neįgalumą suteikiančioje komisijoje jos giminaičiui antrąjį nedarbingumo ir neįgalumo lygį, nors šis tam reikalingų sveikatos sutrikimų ir neturėjo.

A. Stučinskui paprašius iš šios moters už tokią paslaugą minėtos sumos, ji pranešė apie tai STT. Tačiau su įkalčiais sulaikytas įtariamasis teigė, kad būtų šiuos pinigus pasilikęs sau, netesėdamas tuščiai duoto pažado, todėl jis buvo teisiamas ne dėl kyšininkavimo, bet dėl sukčiavimo. Ir už šį nusikaltimą jam buvo skirtas laisvės apribojimas vieneriems metams bei viešieji darbai – 80 valandų neatlygintino darbo senelių bei neįgaliųjų globos namuose.

Kauno apygardos teismui perduota ir šio urologo dukters Dominykos byla, kurioje ji kaltinama per vienerius pandemijos metus su suklastotais tėvo receptais net 85 kartus neteisėtai įsigijusi psichotropinių tablečių.

Siūlė įkalinti tik vieną

Griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą penkeriems metams prokuroras pasiūlė A. Stučinskui, kuriam šioje byloje inkriminuojamos 42 nusikalstamos veikos.

E. Strasevičiui, atsižvelgus į tai, kad jis šiuo metu – oficialiai neteistas, pripažįsta kaltę, įsigijo minėtas tabletes savo reikmėms, o ne platinimui, ir iš legaliai jomis prekiaujančių vaistinių, o ne iš nusikalstamo pasaulio, tiesa, klastodamas receptus, bei įvertinus, kad jo asmenybė nėra tiek pavojinga, kad reikėtų skirti įkalinimą, prokuroras siūlė taikyti įstatymuose numatytą išlygą ir skirti švelnesnę bausmę už gresiančią – laisvės apribojimą dvejiems metams, įpareigojant šį laikotarpį nuo 24 iki 6 val. būti namuose. Nors teoriškai, pagal pareikštą kaltinimą, jam grėsė įkalinimas iki penkiolikos metų.

Sutuoktinius D. ir V. Šliažus, kaip ir Dž. Butkutę, siūlyta atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal sūnaus bei draugės teisininkės laidavimą vieneriems metams ir be užstato.

Su prokuroro siūlytomis bausmėmis nesutiko tik A. Stučinsko advokatas, teigęs, kad ne viskas, kas inkriminuota jo ginamajam, yra įrodyta, dėl ko ji siūloma bausti per griežtai. Savo advokatui antrino ir pats A. Stučinskas, prašęs teismo skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

E. Strasevičius per paskutinį žodį prašė dar švelnesnės bausmės negu siūlė prokuroras – laisvės apribojimo tik vieneriems metams.

Teismo verdiktas

Bylą nagrinėjusi teisėja Aušra Vingilė šiandien paskelbė, kad skiria A. Stučinskui dvejų metų laisvės atėmimą ir, subendrinus su ankstesniu baudžiamuoju įsakymu, priimtu kitoje baudžiamojoje byloje, 1700 eurų baudą, bei atideda šios bausmės vykdymą dvejiems metams, įpareigojant per šį laikotarpį be Probacijos tarnybos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ar rajono ribų, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir dalyvauti elgesio pataisos programoje.

E. Strasevičiui skirtas laisvės apribojimas dvejiems metams, tačiau per šį laikotarpį jis įpareigotas ne nakvoti tiek laiko namuose su žmona, kaip siūlė prokuroras, o tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir per vienerius metus neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose bei visuomeninėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar pagalbos reikalingais žmonėmis. Ir sumokėti per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo 7500 eurų įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Sutuoktiniai D. ir V. Šliažai atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Nė vienas iš šios bylos kaltinamųjų skelbiant nuosprendį nedalyvavo. Tačiau visi turi 20 dienų jį apskųsti.

Kaip pranešė uostamiesčio policija, pirmadienį, apie 18 val., Klaipėdoje, Butkų Juzės gatvėje, Klaipėdos teritorinės muitinės specialistai atliko siuntos muitinį tikrinimą.

Jie rado 10 tablečių, įtariama, receptinių vaistų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.

D. S. kaltinama, jog įgijusi savo tėvo-gydytojo antspaudą ir didelį kiekį neužpildytų receptinių blankų, juos klastojo ir per 85 kartus įvairiose Kauno vaistinėse įgijo didelį kiekį vaistų su psichotropinėmis medžiagomis.

Bylos duomenimis, visi 249 suklastoti receptai buvo išrašyti nuo 2020 metų liepos pabaigos, kai gydytojas, kurio spaudu bei blankais buvo pasinaudota, jau nebedirbo jokioje gydymo įstaigoje. Iš viso galimai buvo įgyta ne mažiau kaip 12 tūkst. įvairių tablečių su psichotropinėmis medžiagomis.

D. S. pareikšti kaltinimai dėl keturių Baudžiamojo kodekso straipsnių – dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, dėl lenkimo vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, dokumento suklastojimo arba disponavimo suklastotu dokumentu bei dėl antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimo ar pagrobtojo panaudojimo.

Anot prokuratūros, įtariamoji apklausų metų parodymų dėl pareikštų įtarimų nedavė.

Bylos duomenimis, 2019–2020 metais 29 metų šiaulietė K. R. suklastojo psichotropinių vaistų receptus bei panaudojo suklastotą gydytojo spaudą – receptuose įrašydavo pažįstamų ir išgalvotų asmenų vardus, pavardes, gimimo duomenis, tariamai skirtą gydymą medikamentais bei patvirtindavo juos suklastotu gydytojo parašu ir antspaudu.

Taip moteris neteisėtai įgijo 1,2 tūkst. tablečių vaistų su „bromazepamo“, „alprozolamo“, „lorazepamo“ ir „klonezepamo“ psichotropinėmis medžiagomis. Didžiąją dalį tokių tablečių už didesnę nei rinkos kainą ji pardavė moterims, jos internete ieškojo tokių vaistų.

Kaip pranešė teismas, K. R. už vaistų receptų, spaudo klastojimą bei neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu psichotropinių vaistų, turint tikslą juos platinti, skirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė, ji įpareigota per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, dirbti arba būti registruota Užimtumo tarnyboje.

Moteris taip pat turės sumokėti 800 eurų įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, teismas konfiskavo 837 eurus, gautus už parduotas psichotropines medžiagas.

Šioje byloje A. Š. buvo kaltinama neteisėtu disponavimu psichotropiniais vaistais be tikslo juos platinti, o J. K. – neteisėtu disponavimu psichotropiniais vaistais turint tikslą juos platinti, abi moterys – Pakruojo gyventojos.

Ketvirtoji kaltinamoji teisminio proceso metu mirė.

Per ikiteisminį tyrimą ir bylą nagrinėjant teisme K. R. savo kaltės neneigė, papasakojo apie įvykio aplinkybes.

Moteris teigė, kad maždaug prieš porą metų įvairių vaistų reikėję jos močiutei. Tačiau, kaltinamosios žodžiais, sulaukti vizito pas šeimos gydytojos būdavo sunku, tekdavo pagalbos kreiptis pas kitą, pažįstamą gydytoją.

Kartą socialiniame tinkle K. R. pamačiusi A. Š. skelbimą – Pakruojo gyventoja ieškojo vaistų. K. R. nutarė jai padėti – gavo receptą, vaistus, neilgai trukus, su šia moterim susitiko Šiaulių miesto centre ir jai perdavė reikalingas tabletes.

Kaip teigė K. R., pakruojietė A. Š. jai rašė toliau ir prašė kitų vaistų.

Tada K. R., jos žodžiais, kilo kvaila mintis, kad greičiau būtų pasidaryti receptus, greičiau galėtų padėti šiai moteriai arba močiutei.

Šiaulietė pasakojo, kad vieną dieną pas jos draugą atėjo vienas jo klientas, jis pasakė, jog gamina dokumentus ir spaudus. Tada K. R. ir kilo mintis pasigaminti receptus ir spaudą – ji turėjo pavyzdinį receptą, kurį padavė draugo klientui ir paprašė, kad būtų pagaminti tokie pat receptai ir jos nurodyto konkretaus gydytojo spaudas.

K. R. teigė, kad vyras sutiko su jos prašymu. Kaltinamoji tvirtino negalinti prisiminti, kiek tam vyrui ji sumokėjo už pagamintų receptų knygelę ir spaudą.

Šiaulietė K. R. pasakojo, kad ji su A. Š. susirašinėjo per „Messenger“ programėlę, jos žodžiais, ji kiekvieną kartą tuos receptus išrašinėdavusi pati ir eidavo į vaistinę pirkti receptuose nurodytų vaistų.

K. R. tvirtino, kad vaistus pagal suklastotus receptus pirkdavo įvairiuose vaistinėse, bet dažniausiai eidavo į vieną iš vaistinių, esančių miesto centre. Kaltinamoji teigė būdavę atvejų, kad recepte įrašydavo bet kokį išgalvotą vardą, kad kuo greičiau būtų išrašytas receptas.

Pasak K. R., ji pati visuose receptuose pasirašydavo už atitinkamą gydytoją, ir uždėdavo jo vardu padarytą spaudą.

Pasak kaltinamosios K. R., pakruojietė jai sakiusi, kad psichotropiniai vaistai reikalingi jos mamai, tačiau kuo sirgo ta moteris, kaltinamoji nežinojusi. K. R. pasakojo, kad A. Š. mėginusi įtikinti, jog geriau stiprinti organizmą, o ne vartoti psichotropines medžiagas, kadangi ji, kaip studijavusi mediciną, žino, jog psichotropiniai vaistai kenkia žmogui.

Kaip tvirtina K. R., vaistus moterims siųsdavo paštu, nes šios gyveno Pakruojyje, pinigai būdavo pervedami į K. R. banko sąskaitą.

Kaltinamosios tvirtinimu, viena iš moterų pinigus jai pervesdavo iš savo giminaičio banko sąskaitos, o pinigų pervedimo paskirtyje parašydavo, kad tai „už knygą“.

Kaltinamoji A. Š. savo kaltės neneigė, prisipažino, kad psichotropinius vaistus pirkusi iš K. R. Moteris teigė labai gailisi, kad taip pasielgė, tai didelė pamoka visam jos gyvenimui.

Kaltinamoji J. K. savo kaltės neneigė, moteris sakė, kas su viena kaltinamąja, kuri yra jau mirusi, susirašinėjo per „Messenger“ programėlę. J. K. žodžiais, ta moteris jos paprašiusi psichotropinių vaistų. Kadangi jai gydytojas tokių vaistų buvo išrašęs, bet jų ji nevartojusi, nutarė minėtai moteriai savo vaistus perduoti. J. K. teigė nežinojusi, kad psichotropinių vaistų perduoti kitam asmeniui negalima. 

Suklastotų receptų istorija išaiškėjo, kai vienos vaistinės vedėja peržiūrėdama receptus pamatė, kad ant vieno recepto nėra spaudo. Susisiekusi su gydytoju, kurio pavardė buvo nurodyta recepte, sužinojo, kad šis gydytojas tokio recepto  neišrašė.

Kaltinamajai J. K. teismas paskyrė bausmę – laisvės apribojimą metams, įpareigojo dirbti, arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje.

Kaltinamąją A. Š. teismas atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą jai nutraukė.

Šis nuosprendis yra neįsiteisėjęs ir gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.  

Tyrė keturiuose miestuose

Tai parodė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) užsakymu 2022 m. vasarą vykdytas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tarp naktinio pasilinksminimo vietų lankytojų tyrimas. Juo siekta įvertinti psichoaktyviųjų medžiagų (alkoholio, nikotino, narkotikų, naujų psichoaktyviųjų medžiagų) vartojimo paplitimą, vartojimo įpročius ir prieinamumą tarp Lietuvos didžiųjų miestų naktinio pasilinksminimo vietų lankytojų. Tyrimo metu buvo apklausti 503 naktinių klubų, barų lankytojai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

Naujausio tyrimo duomenimis, 36,6 proc. naktinio pasilinksminimo vietų lankytojų bent kartą gyvenime vartojo kokių nors narkotikų. Populiariausias narkotikas yra kanapės. Jas išbandė 36,6 proc. apklaustųjų. Bent kartą gyvenime ekstazio vartojo 16,5 proc. tyrimo dalyvių, kokaino ar kreko – 12,9 proc., amfetamino ar metamfetamino – 11,7 proc., LSD – 11,4 proc., haliucinogeninių grybų – 10,4 proc. Bent kartą per paskutinę parą narkotikų vartojo 7,6 proc. naktinio pasilinksminimo vietų lankytojų. Pastebima, kad vyrai narkotikų vartoja dažniau nei moterys. Vilniuje ir Klaipėdoje apklausti respondentai nurodė narkotikus vartojantys dažniausiai.

Rizikingas elgesys

Specialistams nerimą kelia narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų maišymas, vartojimas kartu, nes toks elgesys gali didinti sveikatos sutrikimų ir perdozavimo tikimybę. Deja, 16,5 proc. šiame tyrime dalyvavusių naktinio pasilinksminimo vietų lankytojų bent kartą gyvenime buvo vartoję skirtingų narkotikų vienu metu. Narkotikų kartu su alkoholiu bent kartą gyvenime vartojo 25,8 proc. tyrimo dalyvių, narkotikų kartu su energiniais gėrimais – 16,3 proc., narkotikų kartu su tabako ar nikotino gaminiais – 26,6 proc. 10,3 proc. tyrimo dalyvių buvo vartoję narkotikų kartu su psichotropiniais vaistais. Nors bent kartą gyvenime vartojusių skirtingų narkotikų vienu metu ir narkotikų vartojusių kartu su alkoholiu dalis 2022 m. buvo mažesnė nei 2018 m., tačiau didesnė nei 2008 m. ir 2013 m. Be to, stebima, kad per pastarąsias 30 dienų vartojusių skirtingų narkotikų derinius skaičius didėja.

Daug mirties atvejų dėl perdozavimo yra susiję būtent su kelių skirtingų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, dažniausiai neteisėtus opioidus derinant su kitais narkotikais, vaistais ar alkoholiu.

Tyrimas parodė, kad 20,9 proc. tyrimo dalyvių bent kartą gyvenime vartojo elektronines cigaretes su THC (kanapių veikliąja medžiaga, sukeliančia psichoaktyvų poveikį). Sintetinių kanabinoidų buvo išbandę 12,5 proc. tyrimo dalyvių.

Pasilinksminimas naktiniuose klubuose, baruose neretai siejamas su narkotikų vartojimu. Išties, naktinio pasilinksminimo vietose pasiūlymo pabandyti narkotikų buvo sulaukę 26,2 proc. apklausos dalyvių, o 15,2 proc. kokių nors narkotikų išbandžiusių respondentų narkotikus dažniausiai įsigyja būtent iš narkotikų prekeivių naktiniame klube, bare ar jų prieigose. 40,2 proc. kokių nors narkotikų išbandžiusių respondentų nurodė, kad narkotikus vartoja naktinio pasilinksminimo vietose.

Žaidžia su ugnimi

16,9 proc. respondentų nurodė, kad per pastaruosius dvylika mėnesių, lankydamiesi naktinio pasilinksminimo vietose, vartojo kanapes. Beveik visi respondentai per pastaruosius dvylika mėnesių, kai lankėsi naktinio pasilinksminimo vietose, vartojo alkoholio (97,4 proc.), o beveik pusė (44,3 proc.) respondentų naktinio pasilinksminimo vietose buvo padauginę alkoholinių gėrimų. Per paskutinę parą alkoholį kartu su energiniais gėrimais vartojo 14,3 proc. pasilinksminimo vietų lankytojų, kartu su narkotikais – 2 proc., o kartu su psichotropiniais vaistais – 1,6 proc.

NTAKD primena, kad skirtingų psichoaktyviųjų medžiagų maišymas, vartojimas derinant ar prabėgus mažai laiko nuo pirmosios medžiagos suvartojimo gali didinti šių medžiagų toksinį poveikį, kuris gali tapti sunkiai nuspėjamu. Pavyzdžiui, dėl tokiose kombinacijose dažniausiai pasitaikančio alkoholio gali būti sunkiau suvokti, koks kiekis kitų medžiagų buvo suvartotas, dėl to gali būti suvartota daugiau, nei iš pradžių planuota. Skirtingų psichoaktyviųjų medžiagų kombinacijos taip pat gali padidinti nelaimingų atsitikimų, susižalojimų tikimybę. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro duomenimis, Europoje daug mirties atvejų dėl perdozavimo yra susiję būtent su kelių skirtingų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, dažniausiai neteisėtus opioidus derinant su kitais narkotikais, vaistais ar alkoholiu.

Gydosi paviršutiniškai

Šakių rajone gyvenanti Danutė visas ekstremalias ir stresines situacijas gyvenime sprendžia raminamaisiais ir migdomaisiais vaistais. Į psichologą moteris niekada nesikreipė ir vien išgirdusi tokią alternatyvą moja ranka: „Nežinau ir nesidomiu. Kad visas kaimas paskui apie mano problemas kalbėtų? Turiu vaistus, kurie padeda, to ir gana“, – net į kalbas nesileido šakiškė. O jos kaimynė Jurgita džiaugiasi atradusi jogą ir tvirtina, kad tai – geriausias būdas nusiraminti. „Iš treniruotės grįžtu kaip naujai gimusi, nereikia jokių raminamųjų“, – sakė ji, bet Danutės tai neįtikina. „Kai nėra rimtų problemų, galima užsiimti visokiomis jogomis. Jei man joga sunkiais atvejais padėtų, vaistų ir negerčiau“, – paaiškino Danutė.

Psichotropinių vaistų vartojimo trukmė ir dozės mūsų šalyje didesnės, nei rekomenduojama, o ilgainiui šie medikamentai sukelia sunkią priklausomybę.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas teigia, kad nors Lietuvoje psichotropinių vaistų vartojimo rodikliai per pastaruosius metus kiek sumažėjo, jie išlieka vieni didžiausių išsivysčiusiose šalyse.

„Mūsų šalyje palyginti mažas antidepresantų vartojimas, kas rodo, kad depresija gydoma ne pasitelkiant antidepresantus, o renkantis psichotropinius vaistus. Tai yra gydoma simptomiškai ir paviršutiniškai. Psichotropinių vaistų vartojimo trukmė ir dozės mūsų šalyje didesnės, nei rekomenduojama, o ilgainiui šie medikamentai sukelia sunkią priklausomybę“, – atkreipė dėmesį I. Rubikas.

Šakietė Danutė prisipažino, kad per pandemiją netekusi darbo raminamųjų tablečių turėjo griebtis kur kas dažniau ir net pasidalino jomis su panašias problemas išgyvenančia drauge. „Ji bandė ramintis arbatėlėmis, tačiau pasakiau, kad nereikia savęs apgaudinėti. Reikia bijoti ne tablečių, o blogai jaustis“, – nuomonę dėstė pašnekovė.

Depresija ir fiziniai simptomai

Psichologiniai sunkumai per pandemiją – ne naujiena. COVID-19 jau kuris laikas įgavo ir „koronoviruso depresijos pandemijos“ vardą, mat pagausino tiek nerimo sutrikimų, tiek klinikinės depresijos, kuri neretai užklumpa virusu persirgusius asmenis.

Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad iki 50 proc. depresijos ar kitų nerimo būsenų apskritai lieka negydyti, nuo jų kenčia kas ketvirtas Europos Sąjungos gyventojas. Depresijos metu kamuoja liūdesys, susiaurėjęs interesų ratas, trūksta energijos.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė Sigita Lesinskienė teigia, kad depresijai būdingi ir fiziologiniai simptomai: sutrikęs miegas, sumažėjęs apetitas, svorio pokyčiai. Gali atsirasti įvairūs kūno skausmų simptomai, sutrikti vidaus organų veikla.

„Nuo depresijos kenčiantys asmenys jaučia nuovargį net ir po nedidelių pastangų ką nors veikti“, – pastebėjo S. Lesinskienė. Nagrinėjant klinikinių tyrimų duomenis, nustatytas somatinių nusiskundimų ir psichikos sutrikimų ryšys. Kadangi depresija itin dažnai būna susijusi su kitais sutrikimais, tampa nebeaišku, kas yra priežastis, o kas – padarinys. Todėl iki šiol tęsiasi mokslinės ir klinikinės diskusijos nuotaikos sutrikimų diagnostikos klausimais.

S. Lesinskienė įspėja, kad į emocinius, kūno savijautos pasikeitimus reikėtų reaguoti atidžiai: jei liguista būsena per kelias savaites nepagerėja, kreiptis į specialistus. Svarbu suklusti, jei savijauta trukdo adaptuotis sociokultūrinėje aplinkoje pagal savo amžių.

„Šiuo metu manoma, kad depresija nėra viena aiškiai apibrėžiama liga, o greičiau nevienalytis depresinių būsenų ir sutrikimų spektras, – žiniomis dalijosi S. Lesinskienė ir pridūrė, kad vien iš užpildytos depresijos skalės rezultatų negalima teigti, kad žmogus serga depresija. – Aukšti depresijos klausimyno įverčiai rodytų, kad emocinė savijauta, nuotaika yra sutrikusi ir reikėtų būtinai kreiptis į psichikos sveikatos specialistus išsamesnių tyrimų ir konsultacijų patikslinti priežastis bei rasti sprendimų būdus.“

Ėmėsi plano

I. Rubikas teigia, kad depresijos gydymas psichotropiniais vaistais – nėra geras sprendimas. Todėl norėdama sumažinti psichotropinių vaistų vartojimą SAM ėmėsi veiksmų plano pasitelkdama tiek šviečiamąsias, tiek reguliacines priemones.

Jau nuo užpraėjusių metų lapkričio šeimos gydytojai buvo supažindinti su antidepresantų ir psichotropinių vaistų skyrimo rekomendacijomis, pateiktas nuoseklus nutraukimo planas prie šių vaistų įpratusiems asmenims. „Tiesa, metodika leidžia daryti išimtis vyresnio amžiaus, lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims ir kai minėtų preparatų atsisakymas galėtų būti žalingesnis, nei jų vartojimas. Tai yra kompromisas“, – sakė I. Rubikas.

Teisingo psichotropinių vaistų skyrimo šiemet bus apmokyta jau 600 šeimos gydytojų ir kitų gydytojų specialistų dažnai išrašančių benzodiazepinus, per 2020–2021 m. jau apmokyta pusantro tūkstančio. Antra kovos forma su besaikiu psichotropinių vaistų vartojimu yra popierinių, arba vadinamųjų „rožinių“ receptų draudimas. Asmenys, nenorintys, kad jautrūs duomenys atsirastų e. sveikatoje gali šiuos vaistus gauti per specialius receptų blankus, kuriuos turi kiekviena gydymo įstaiga.

„Tenka konstatuoti faktą, kad rinkoje cirkuliavo nemažai padirbtų receptų: 2020 m. 36 tokie atvejai registruoti policijoje, dar dėl 300 kreipėsi vaistininkai. Tačiau tai tik ledkalnio viršūnė, nes daug atvejų neregistruota. Įsigaliojus naujai tvarkai, e. receptų skaičius padidėjo nežymiai, o popierinių receptų sumažėjo“, – pasakojo I. Rubikas.

SAM numatė ir nemedikamentinio gydymo plėtrą kovai su lengvu nerimu, nesunkiomis depresijos, nemigos formomis. „Tokiais atvejais veiksminga psichoterapija, psichologo konsultacijos. Šiuo metu planuojamas ambulatorinio psichoterapijos įkainio didinimas apie 33 proc.“, – informavo skyriaus vedėjas.

Kaip prisitaikyti?

Sugebėjimas prisitaikyti padeda išvengti perdegimo, bet prisitaikymo reikia išmokti.

Psichoterapeutas doc. dr. Eugenijus Laurinaitis atkreipė dėmesį, kad psichotropikų vartojimas per dažnas tarp medikų. Tai lemia šių vaistų prieinamumo minėtos specialybės žmonėms. Dažnai psichotropikais medikai bando gesinti perdegimą, kurio atvejų dar prieš pandemiją tarp gydytojų fiksuota 52 proc.

Dr. E. Laurinaitis teigia, kad tarp perdegimo sindromo veiksnių yra ir organizacijos kultūra. „Tai rodo, kad daugiau kaip pusė medikų buvo perdegę, kai nebuvo jokios pandemijos ir karo. Labai daug perdegimo atvejų tarp teisininkų, kurie apie darbo laiką ironizuoja: „dirbame nuo aštuonių iki... galo“. Tos profesijos, kur dirbama su žmonėmis, neretai irgi yra perdegimo veiksnys. Tai – mokytojai, gydytojai, pardavėjai... Trečia – asmeniniai bruožai. Sugebėjimas prisitaikyti padeda išvengti perdegimo, bet prisitaikymo reikia išmokti“, – pabrėžė E. Laurinaitis.

Anot jo, daugiau tokio pasaulio, koks buvo iki 2020 nebus, ir tai reikia išgedėti. „Pirmiausiai prasidėjo pandemija, o po to – karas Ukrainoje, Europos viduryje. Turime priprasti gyventi kitokiame pasaulyje“, – tvirtino jis ir pridūrė, kad psichologiškai padeda ne emocijų slopinimas, o gebėjimas rasti išeitį. „Štai žmogus, supratęs, kad nebus, kas pasirūpina naminiais gyvūnais karo metu, nuvarė į Kijevą vilkiką jiems maisto. Tokios išeitys padeda jaustis geriau“, – sakė E. Laurinaitis ir tvirtino, kad kiekvienas esamoje situacijoje gali rasti jam prieinamus būdus reaguoti pozityviai bei prisidėti prie jos sprendimo.

E. Laurinaitis teigė, kad kaip neturėjome patirties tvarkytis su pandemija, taip neturime patirties tvarkytis ir su jos pasekmėmis: „Tai bus iššūkis kūrybingumui – reikės stebėti, kas vyksta, ir priimti sprendimus.“

Visagino ligoninės darbuotojai pareikšti kaltinimai prekyba poveikiu, vaistų receptų klastojimu ir neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu psichotropinių vaistų, turint tikslą juos platinti.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Utenos policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnai, trečiadienį pranešė Generalinė prokuratūra.

Į teisėsaugos pareigūnų akiratį Visagino ligoninės vieno iš skyrių vyr. slaugytoja pakliuvo dėl 2020–2021 metais galimai įvykdytų nusikalstamų veikų. Jai pareikšti kaltinimai, kad, pasinaudodama savo tarnyba ir pažintimis, susitarė paimti 600 eurų kyšį iš pažįstamos moters. Pinigai neva turėjo būti skirti gydytojams, kad moters šeimos nariui būtų nustatyti specialieji poreikiai.

Medicinos darbuotoja taip pat kaltinama neteisėtai įgijusi didelį kiekį psichotropinių vaistų ir juos platinusi. Tyrimo duomenimis, medikė, pasinaudodama ne mažiau kaip 30 suklastotų receptų, vaistinėse galėjo įsigyti labai didelį kiekį įvairių psichotropinių vaistų tablečių ir jas pardavinėti pažįstamiems asmenims.

Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro Manto Jurkėno, tyrimo metu buvo išaiškintos ne tik šios medikės galimai padarytos nusikalstamos veikos, tačiau dar trys asmenys pripažinti padarę keturias nusikalstamas veikas.

Taip pat tyrimo metu buvo nustatyti vienos Visagino ligoninės gydytojos padaryti teisės pažeidimai, neužtraukiantys baudžiamosios atsakomybės. Apie šiuos teisės pažeidimus prokuratūrai informavus Visagino ligoninės administraciją, ši įspėjo gydytoją apie tokio pobūdžio veiksmų nepriimtinumą.

Baudžiamasis kodeksas už prekybą poveikiu numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų. Už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti, gresia laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų. Už dokumentų klastojimą gresia bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Kaip nurodoma bylos kaltinamajame akte, nusikaltimas galėjo būti padarytas nuo 2019 metų spalio 13 iki 2020 metų liepos 17 dienos, pirmadienį pranešė Šiaulių apygardos teismas.

34 metų J. Ch. kaltinamas tuo, kad spalviniu lazeriniu spausdinimo aparatu išsispausdino 17 recepto blanko kopijų su Šiaulių mieste esančių kelių gydymo įstaigų ir jų gydytojų rekvizitais.

Pasak teismo, ilgai netrukus jaunas vyras savo namuose šiuose receptų blankuose įrašė žinomai melagingus duomenis. Jie nurodo, jog realiai neegzistuojantiems asmenims tariamai išrašyti ir skirtas gydymas vaistiniais preparatais, o jų sudėtyje yra psichotropinių medžiagų.

Suklastotame recepte buvo nurodoma, jog recepte įrašytam realiai neegzistuojančiam piliečiui skiriamas psichotropinis preparatas „Lorazepam“, „Zopiclone“.

Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad įsigyti labai didelį kiekį psichotropinių vaistų pagal tokius receptus J. Ch. padėdavo draugas D. P. ir nenustatyti kiti asmenys. Pareigūnai išsiaiškino, jog D. P. pats sutiko apgaule vaistinėse pirkti tokius preparatus, kuriuos jis vėliau perduodavo savo draugui. Psichotropinės medžiagos buvo perkamos įvairiose Šiaulių miesto vaistinėse.

Pagal J. Ch. pagamintus receptus buvo nupirkta 840 tablečių, kurių sudėtyje yra psichotropionės medžiagos lorazepamas ir zopiklonas. Vien D. P. savo draugui nupirko ir jam perdavė 150 tokių tablečių.

Per ikiteisminį tyrimą šiauliečiai savo kaltės neneigė. D. P. teigė nežinantis, nuo kada draugas pradėjo klastoti receptus. Jis tik žinojęs, kad J. Ch. kažkur išeinąs pasidaryti recepto kopijų.

Anot jo, kartą jam teko matyti, kaip draugas receptų kopijas atsispausdino vienoje parduotuvėje, kurios pavadinimo jis prisiminti negalėjo. D. P. teigė žinojęs, kad receptai yra suklastoti, bet nemanęs, jog daro kažką blogo. D. P. sakė, jog šių vaistų jie niekam neplatino.

Kaltinamajam D. P. yra pareikšti kaltinimai ir dėl vagystės, paaiškėjo, kad jis 2019 metų rugsėjį vienoje Šiaulių mieste esančioje parduotuvėje jis pagrobė 379 eurus kainuojantį elektrinį paspirtuką.

Kaltinamasis J. Ch. neneigė, kad galėjęs suklastoti 17 receptų, šiaulietis teigė, jog pats vaistų nepirkdavo, tačiau kas tai darydavo, jis pasakyti negalėjo. Pamena, kad kelis kartus vaistus jam pirkęs draugas D. P. Kaltinamasis tvirtino, jog vaistus vartojantis pats.

Per teismo posėdį pirmadienį abu vyrai savo kaltę teisme pripažino ir sutiko duoti parodymus. Abu šiauliečiai anksčiau neteisti. Byloje paskelbta pertrauka iki rugpjūčio 3 dienos.

Nuo liepos psichotropiniai vaistai popierinėse formose bus išrašomi ant specialaus blanko, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Anot ministerijos, dėl to vaistų skyrimas taps skaidresnis, o padirbti receptą bus itin sudėtinga.

Anot ministerijos, dėl to vaistų skyrimas taps skaidresnis, o padirbti receptą bus itin sudėtinga.

„Kaip rodo esama situacija, neretai jais bandoma piktnaudžiauti, iš to kyla daug neigiamų pasekmių žmonių sveikatai. Nauji saugieji popierinio recepto blankai turės registracijos numerį, o tai leis užtikrinti išrašomų receptų apskaitą bei mažinti piktnaudžiavimo galimybes“, – sako sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūnė.

Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė teigia, kad receptų padirbinėjimas yra gana dažna problema, su kuria susiduria vaistinių darbuotojai.

„Saugieji popierinio recepto blankai leis darbuotojui greitai ir paprastai įsitikinti, kad receptas yra tikras“, – teigė ji.

Ministerijos teigimu, pagal galiojančius teisės aktus, jau dabar visi vaistai, įskaitant psichotropinius vaistus, turi būti išrašomi elektroniniuose receptuose. Ant popierinių receptų blankų jie gali būti išrašomi tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, lankant pacientą namuose, laikinai neveikiant e. sveikatai.

Rengiantis pokyčiams nuo liepos 1 dienos, kai psichotropiniai vaistai (daugiausiai benzodiazepinai – migdomieji ir raminamieji) popierinėse formose galės būti išrašomi tik ant specialaus (2 formos) blanko, gydymo įstaigos kviečiamos jais apsirūpinti iš anksto.

Pernai pirmojo ketvirčio duomenimis, 77 proc. populiariausių benzodiazepinų buvo išrašomi elektroniniuose receptuose, likusi dalis – popieriniuose (1 formos) receptuose.

Tuo tarpu kai kurie kiti psichiatriniai vaistai e. receptuose buvo išrašomi daugiau kaip 90 proc. atvejų.

Beveik visi kompensuojamieji vaistai ir medicinos pagalbos priemonėms yra išrašomi e. receptuose.