Šis festivalis šiemet rengiamas trečią kartą, tačiau jo pirmtaku drąsiai galime laikyti 2002 metais atsiradusį festivalį „Padūduokim Kaunui“, kurio iniciatorius – Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“.  2021 metais, švenčiant minėto orkestro 60 metų jubiliejų, „Padūduokim Kaunui“ atgimė nauju,  „BandFest“ pavadinimu. „BandFest“ tęsia pučiamųjų žanrų tradicijas, seka pasaulines pučiamųjų instrumentų tendencijas ir atsinaujinimo procesus. Tokiam tikslui kiekvienais metais susiburia pučiamųjų muzikuomenė ir karaliauja tas, kuris valdo pučiamųjų instrumentą ar visą orkestrą.

Ką naujo ir įdomaus žada šiųmetinis „BandFestas“?

Festivalis vyks gegužės 20, 26 ir 27 dienomis. Dešimt pučiamųjų instrumentų orkestrų iš visos Lietuvos, džiazo orkestras, solistai, šokėjos, lietuvių liaudies instrumentų skambesys – tokia įvairia ir turtinga puokšte švęsime pavasarį, šėliosime Kauno gimtadienio maratone ir Kiemų šventėje.

Organizatorių nuotr. 

Kur ir kada bus galima pasimatyti su „BandFesto“ dalyviais? 

Pirmas susitikimas, gal net – susidūrimas vyks gegužės 20 dieną. Šeši orkestrai iš Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio, Palangos, Marijampolės ir festivalio šeimininkas – Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ su muzika įveiks 1621 metrus Laisvės alėjoje ir 830 metrus Vilniaus gatvėje. Todėl yra visai reali galimybė vaikštant šia trajektorija susidurti su... tūbomis, egzotiškai atrodančiais suzofonais ar tiesiog, orkestrantų būryje sutikti savo pažįstamą ar bičiulį.

Stabtelėję Nepriklausomybės aikštėje, prie kino centro „Romuva“, Laisvės alėjos fontano, Kauno miesto savivaldybės, Kauno centrinio pašto, Istorinės LR Prezidentūros Kaune ir Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos, orkestrai atliks specialiai parengtas muzikines programas. Kadangi „BandFestas“ sutampa su Kauno gimtadieniu, „Palangos orkestras“ ir Šiaulių pučiamųjų orkestras pagros maršus, kuriuos visada jie groja savo muzikantų gimtadienių proga, o Marijampolės pučiamųjų orkestras žadėjo būtinai pagroti savo miestui skirtą Kazio Daugėlos maršą – taip pat kaip pasisveikinimą su Kaunu ir kauniečiais.

Organizatorių nuotr. 

Eisenų startas – 17 val., tad galima pasirinkti patinkančią vietą ir pasiruošti pučiamųjų instrumentų orkestrų muzikiniam kaleidoskopui.

Gegužės 26 dieną – dar daugiau „BandFest“ renginių ir šią dieną 17 val. pirmiausiai atidarys jaunuolynas, kuris visame pasaulyje yra energijos bei kūrybingumo verdenė.

Keturi orkestrai iš  Kauno, Kaišiadorių ir Jurbarko muzikuojantis jaunimas atsiveža uždegančių ritmų kūrinius, kuriais kvies stabtelėti arba pašokti Laisvės alėjos muzikinėse stotelėse. Kiekvienas jaunimo orkestras turi savo repertuarinių perliukų, kurie penktadienio pavakarę padės išsklaidyti mokslo ar darbo savaitės rūpesčius. Jurbarko Antano Sodeikos meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestras „Šventė“  taip pat turi kuo pasidžiaugti – orkestro vadovo Vinco Bakšio iniciatyva su mokytojais ir  orkestru 2022 metais buvo parengtas pirmasis  respublikinis pučiamųjų instrumentų orkestrų festivalis „Padūduokim draugiškai Jurbarke“. Savo linksmą ir jaunatvišką orkestro veidą orkestras „Šventė“ ketina atskleisti specialiu Tauragės krašto kompozitoriaus Miko Karoso kūriniu „Žvirblis“.

Organizatorių nuotr. 

Po jaunuolyno maršrutų, 19 val. Laisvės alėjoje išgirsime Kauno muzikos ansamblio „Ainiai“ programą, kviečiančią keliauti laiku per kelis žemynus. „Išvykstame iš Lietuvos su Danieliaus Dolskio dainomis ir trumpai paklajoję Argentinos tango bulvarais vėl grįšime į lietuviškus ritmus ir melodijas, kalbą bei esamą laiką“ – taip muzikinę kelionę, neatskleidžiant visų detalių, pristato ansamblio „Ainiai“ koncertmeisteris Narimantas Murauskas.

Tą pačią dieną Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“ (vyr. dirigentas Giedrius Vaznys) kviečia panaktinėti ir pasimėgauti šokančiais vandens fontanais.

22 val. amfiteatre  prie Kauno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo bažnyčios skambės Nemuno vandenimis apšlakstyti AHA, Queen, Deep Purple ir kiti populiarūs rock hitai.

„BandFesto“ finalui, gegužės 27 d. 18 val. skambės Lino Adomaičio ir Kauno bigbendo programa.  Joje visi dainuosime apie gražų pasaulį, mus supančius vandenynus, spalvas ir jausmus.

Organizatorių nuotr. 

Pakalbinti „BandFesto“ orkestrų vadovai, mielai dalinosi šiandienos orkestrų nuotaikomis, artimiausiais planais ir įgyvendintomis veiklomis. Lietuvos kariuomenės orkestras (kapelmeisteris majoras Egidijus Ališauskas) pasidžiaugė, kad praeitais metais surengė pirmąjį NATO karinių orkestrų festivalį „Lithuania Military Tatoo 2022“, kuriame dalyvavo orkestrai iš JAV, Vokietijos, Nyderlandų, Lenkijos, Latvijos, Belgijos. Palangos orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Vygantas Rekašius) savo programas siekia dokumentuoti, todėl per metus įrašė kelis albumus. Kompaktinė plokštelė „Orkestro vasara“ įprasmina antrą šimtmetį Palangoje puoselėjamai pučiamųjų orkestrų koncertų kurorto parke tradicijai. Marijampolės pučiamųjų orkestras (vadovas Audrius Pučinskas) vienu reikšmingiausiu savo projektu vadina projektą ,,Sūduvos džiazo orkestras", vykdytą su skirtingais solistais įvairiuose Lietuvos miestuose. Kaip ir praeitais metais, šis orkestras skambesio smagumą kurs su šokiu, šiemet – choreografine grupe „Arabeskas“. Panevėžio muzikinio teatro pučiamųjų orkestrui „Garsas“ (dirigentas Martynas Bražas) 2022 metais buvo derlingi laimėtu pučiamųjų orkestrų čempionato Palangoje 3-sios vietos prizu profesionalų grupėje ir geriausio solisto nominacija (Gediminas Brūzga, saksofonas). „BandFest“ vėl bus ne tik muzikos, bet ir geros nuotaikos festivalis, kurį kitais metais skirsime Lietuvos narystės Europos Sąjungos 30 – mečiui. Vadinasi mūsų garsas bus dar galingesnis ir platesnis. Tačiau žiūrėdami į tolimesnius horizontus, kviečiame pasimėgauti šių metų festivalio programa, pabūti gryname ore su muzika ir draugais“, – kvietimu ir kitų metų planais dalinasi „BandFest“ organizatorius ir koncertinės įstaigos „Kauno santaka“ vadovas Vaidas Andriuškevičius.

Sparčiai žiemėjantis lapkritis buvo derlingas – šiuolaikinės muzikos festivalio „Iš arti“ Baltijos muzikos dienose skambėjo lietuvių, latvių, estų, austrų, skandinavų muzika, o Kauno miesto simfoninio orkestro (KMSO) ir Kauno valstybinio choro koncertuose kūriniai pristatė įvairias kultūrines sąsajas. Norėjau pasiklausyti daugybės koncertų, neretai skambančių kasdien, ir beveik visada kelias mane nuvesdavo į Kauno valstybinę filharmoniją, nes kur kitur taip gera klausytis muzikos.

Nešantys šviesą

Vienas puikiausių lapkričio koncertų buvo Leros Auerbach šeštosios simfonijos „Šviesos nešėjai“, skirtos Chuine'ei Sugiharai ir visiems, kurie rizikuoja viskuo, kad išgelbėtų kitus, pasaulinė premjera Kauno filharmonijoje lapkričio 5 d. Kūrinį atliko KMSO, Kauno valstybinis choras, violončelininkė Kristina Reiko Cooper (JAV), dainininkai Marija Arutiunova, Iveta Kalkauskaitė, Egidijus Bavikinas, Žygimantas Galinis, skaitovai Regina Kamičaitienė ir Egidijus Stancikas, dirigavo KMSO vyr. dirigentas Constantine'as Orbelianas (JAV). Kūrinyje skambėjo jidiš – ilgą laiką buvusi įprasta daugumai Rytų Europos žydų kalba. Šis projektas buvo programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ dalis, įgyvendintas gavus didelę Pasaulio holokausto atminimo centro „Yad Vashem“ Jeruzalėje paramą.

Kauno istorijos dalimi tapę diplomatai Ch. Sugihara ir Janas Zwartendijkas tapo ir daugybės žmonių laimingos istorijos dalimi: išdavę kelionės vizas, jie lėmė ne vieno žmogaus, o keliolikos kartų likimus. Kūrinio iniciatorė Kristina Reiko Cooper viena iš jų – viza Nr. 1628 buvo išduota jos vyro tėvui Irvingui Rosenui. Japonų kilmės amerikietė muzikė akcentavo Ch. Sugiharos drąsą nepaisyti vadovų sprendimų, siekį elgtis teisingai pagal Bushido kodeksą ir žydišką Hakarat hatov – gėrio matymo pasaulyje ir dėkingumo sampratą. Unikaliomis kultūrinėmis sąsajomis rėmėsi ir kūrinio kompozitorė L. Auerbach – pagal kintsugi principą (keramikos dirbinių atkūrimo technika, suklijuojant klijais su aukso milteliais) ji sujungė jidiš poetų tekstus, neįgarsintus, tik librete matomus 121-osios psalmės žodžius ir violončelės solo.

Seniai gyvename nebe XIX a., tad ir muzikos vertėtų klausytis tos, kuri kuriama dabar. Ypač Kaune gyvenančių kompozitorių!

Prologo, penkių dalių ir keturių interliudų simfonijoje violončelei, keturiems solistams, skaitovams, chorui ir simfoniniam orkestrui skambėjo skirtingų likimų Lenkijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Lietuvoje gimusių, gyvenusių poetų Yisroelio Emyoto (1909–1978), Dovido Hofshteyno (1889–1952), Peretzo Markisho (1895–1952), Itziko Mangerio (1901–1969), Simkhos Shayevitchiaus (1907–1944), Moyshe'ės Teyfo (1904–1966), Avromo Sutzkeverio (1913–2010), Rajzel Żychlińsky (1910–2001) tekstai. Penkias simfonijos dalis – „Laiškai į niekur“, „Lopšinė“, „Degimas“, „Atsisveikinimo žodžiai“ ir „Stebuklo epilogas“ simboliškai suriša prologas ir interliudai – „šukės ir šnabždesiai“. Eilėraščiai labai jautrūs ir intymūs, šioje poezijoje telpa ir kompozitorės šeimos istorija.

Simboliška, kad simfoniją „Šviesos nešėjai“, skirtą Ch. Sugiharai ir visiems, kurie rizikuoja viskuo, kad išgelbėtų kitus, įrėmino parodos, skirtos Pasaulio tautų teisuoliams, pristatymas Kauno filharmonijoje, Karen Tanakos kūrinys „Angelas sargas“ (2000) ir Pasaulio tautų teisuolių, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjusių Lietuvos žydus, pagerbimas Lietuvos Vyriausybėje, kur Holokausto memorialo „Yad Vashem“ skiriamus apdovanojimus priėmė artimieji. Simfonijos paskyrimas ir tiems, „kurie rizikuoja viskuo“, ne tik verčia susimąstyti apie gelbėtojų likimus, bet ir yra aktualus šiandien.

Pripažinimas: pasaulinei L. Auerbach simfonijos „Šviesos nešėjai“ premjerai pasirinktas Kaunas. / L. Matulevičienės nuotr.

Diplomatinių ryšių sukaktis

Lapkričio 6 d. Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje vykęs koncertas leido pagalvoti apie laiką. Kažin ar dar didžiuojamės buvę paskutiniai Europos pagonys? 1009 m. Viešpačiui dvasią atidavė šv. Brunonas, o mes švenčiame pirmą Lietuvos vardo paminėjimą istoriniuose šaltiniuose. Krikštą su kalaviju rankose nešę kryžiuočiai galų gale suprato, kas jiems sakoma Žalgirio mūšyje, nors 1251 m. jau buvo apsikrikštijęs karalius Mindaugas, o Lietuva (kuriam laikui) tapo krikščioniška valstybe. Po jo valdę kunigaikščiai turėjo įvairių nuomonių apie valstybinės religiją, vyko derybos su Gediminu, Algirdu, Kęstučiu, ir tik Jogaila 1388 m. padėjo tašką. Lietuvoje, ne Žemaitijoje. Istorija tekėjo sava vaga. Pirmą Lietuvos Respubliką Vatikanas de jure pripažino 1922 m. lapkričio 10 d. ir to neatsižadėjo net atėjus sovietams, Vatikane Lietuvos pasiuntinybė veikė visą laiką, diplomatiniu būdu oficialiai atnaujinta 1991 m.

Pilnoje Kauno arkikatedroje bazilikoje giedojo Kauno valstybinis choras, grojo lietuvių vargonininkė Renata Marcinkutė-Lesieur ir pagrindinis Siksto koplyčios Vatikane vargonininkas Juanas Paradelli Solé. Skambėjo puikūs, didingi kūriniai vargonams, Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Juozo Gruodžio, Juozo Naujalio, Pranciškaus Beinario, Vytauto Barkausko, Vaclovo Augustino, Zitos Bružaitės, Domenico Bartolucci, Henri Potirono, Georgo Friedricho Händelio kūriniai. Džiūgavau dėl kauniečių kompozitorių muzikos, tačiau būčiau norėjusi išgirsti ir lietuvių išeivių giesmių.

Kaimynai iš arti

Šiuolaikinės muzikos tvanas, atlaidai, rekolekcijos – norimą žodį galite parinkti patys – Kauną ištinka lapkritį. Tamsa, šaltis, link bjaurių linkstantys orai, puikūs muzikai, išskirtinė muzika, premjeros, kolegiški susitikimai, derantys su įnoringa ir labiau XIX a. muziką mėgstančia Kauno publika. Lietuvos kompozitorių sąjungos Kauno skyriaus 1997 m. įkurtas festivalis „Iš arti“ jau seniai tapo Kauno kultūros dalimi – kaip ir jame skambančios lietuviškos premjeros.

Šiais metais festivalis jau antrą kartą rengė Baltijos muzikos dienų renginius ir iš arčiau pažiūrėjo į lietuvių, latvių ir estų muzikos niuansus ir kultūrinę bičiulystę. Pasvarsčiau, kiek toli ar arti nuo mūsų yra latviai ir estai. Ko gero, pirmiausia į galvą ateina Baltijos kelias ir trikalbė daina „Bunda jau Baltija!“ Tais pačiais metais – 1918 ir 1991 m. – mūsų valstybės paskelbė ir atkūrė Nepriklausomybę. Pakalbinę pažįstamus muzikos mylėtojus apie latvių ir estų muziką tikrai išgirsite žinomas pavardes – Pēteris Vasks ir Arvo Pärt.

Galbūt, tik latviai mums artimesni: ir kalba artima, ir autobusu per kelias valandas patogu nuvykti į Rygą, nuo senų laikų Lietuva ir Latvija keičiasi studentais – XIX a. pab.–XX a. pr. Jelgava (Mintauja) buvo lietuvių kultūros centras (tikrai rekomenduoju pasidomėti to meto Jelgavos gimnazijos moksleiviais!), vienas iš latvių profesionaliosios muzikos pradininkų Jāzeps Vītols mokė lietuvių kompozitorius Juozą Karosą, Juozą Tallat-Kelpšą, Stasį Vainiūną, Juozą Žilevičių, jie vaikščiojo tomis pačiomis Kauno gatvėmis kaip ir Pirmosios Lietuvos Respublikos laikų Kauno muzikinio gyvenimo metraštininkas Vladas Jakubėnas. Pavartę jo straipsnių ir recenzijų dvitomį rastume daug gerų žodžių apie latvių ir estų muziką, valstybinių švenčių proga skambėjusią tuometėje sostinėje Kaune.

Didžioji dalis festivalio koncertų vyko Kauno valstybinėje filharmonijoje, festivalis prasidėjo „Drobės fabrike“, baigėsi Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje. Didžioji dalis koncertuose skambėjusių kūrinių sukurta pastaraisiais metais ir tik maža dalis palietė ankstesnius dešimtmečius. Skambėjo septynios lietuviškos premjeros. Lietuviškoji nepremjerinė festivalio dalis sukūrimo chronologine tvarka – Ryčio Mažulio „Canon solus“ (1998), Justės Janulytės „Akvarelė“ (2007), Giedriaus Kuprevičiaus „Paskutiniai baltų šokiai“ (2012), Justinos Repečkaitės „Acupuncture“ (2014), Loretos Narvilaitės „Akataka“ (2017), Monikos Zenkevičiūtės „Pocket“ (2018), Fausto Latėno „Bolero“ (2020–2021), Žibuoklės Martinaitytės „Hado zona“ (2021), Kristupo Bubnelio „Q“ (2021) ir Mantauto Krukausko „Me oleme kuus (We are six)“ (2022).

Pirmame festivalio koncerte „Virpėjimai“ lapkričio 6 d. „Drobės“ fabrike grojo Estijos elektroninės muzikos ansamblis (EMA). Koncerto programoje – pastaraisiais metais sukurti Malle'ės Maltis, Ákio Sebastiano Frostasono, Alisos Rancāne, Dorise'ės Hallmägi, lietuvio M. Krukausko kūriniai ir vyresniosios kartos Kanadoje gyvenusio esto Udo Kasemetso kompozicija. Pirmadienį, lapkričio 7 d., festivalį koncertu „Vizijos“ tęsė Talino naujosios muzikos ansamblis (vadovas Arashas Yazdani), jis pristatė Märto-Matiso Lillio, Elise'ės Hallik, Santos Bušs, Sami Klemolos ir J. Repečkaitės kūrinius. Austrijos ansamblio „Nemes“ (vadovas Matthiasas Leboucheris) koncerto „Atradimai“ lapkričio 11 d. programoje, be vyresniosios kartos šiuolaikinės muzikos autorių Carolos Bauckholt, Klauso Lango, Michaelio Gordono, Peterio Jakoberio, Christopho Herndlerio kūrinių, sukurtų 1992–2011 m., skambėjo Ramūno Motiekaičio kūrinio „Melancholijos erdvės“ fleitai, klarnetui, violončelei ir fortepijonui premjera. Kompozitoriaus įkvėpimu tapo to paties pavadinimo Karinos Johannisson knyga.

Festivalį koncertu „Apmąstymai“ lapkričio 12 d. tęsė Imanto Jono Marijaus Šimkaus diriguojamas Kauno miesto simfoninis orkestras (vadovas Algimantas Treikauskas, vyr. dirigentas Constantine‘as Orbelianas), kurio programoje skambėjo Lindos Leimane, Mariannos Liik pastarųjų metų kompozicijos, G. Kuprevičiaus „Paskutiniai baltų šokiai“ ir Mariaus Baranausko kūrinio „Amžinoji melodija“ premjera.

Lapkričio 13 d. koncerte „Virsmai“ perkusininkų duetas iš Latvijos Juris Azers ir Guntars Freibergs atliko Andris'o Dzenītis'o, Asjos Ahmetjanovos, Matīsso Čudars'o, Annos Veismane, Raivis'o Misjuns'o, L. Narvilaitės ir K. Bubnelio kūrinius. Išskirtinis festivalio renginys – lapkričio 15 d. Ž. Martinaitytės kūrinys „Hado zona“, kurį ansamblio „Synaesthesis“ nariai Artūras Kažimėkas (bosinis klarnetas), Simonas Kaupinis (tūba), Arnas Kmieliauskas (violončelė), Donatas Butkevičius (kontrabosas) ir Marta Finkelštein (fortepijonas) atliko šviesų ir rūko užpildytame Kauno valstybinės filharmonijos vestibiulyje. Erdvinio sprendimo kūrėja – Akvilė Anglickaitė, šviesos dailininkas – Vladas Latonas.

Lapkričio 16 d. koncerte „Spektras“ Vytauto Lukočiaus diriguojamas Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vadovas Mindaugas Bačkus) atliko Oskars'o Herlins'o, Maria'os Kõrvits, M. Zenkevičiūtės, F. Latėno kūrinius, o kartu su Sergejumi Okruško (klavesinas) – Ričardo Kabelio kūrinio „Opus parabellum“ premjerą. Priešpaskutinis festivalio koncertas – visomis spalvomis žėruojantis „Spinduliavimas“, kuriame Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras (vadovas prof. dr. Antanas Kučinskas, meno vadovas ir vyr. dirigentas Leifas Karlssonas) ir dirigentas Karolis Variakojis atliko Gundegos Šmite kompoziciją – solo partijas atliko Gunta Gelgotė (sopranas) ir Laimonas Salijus (akordeonas) ir tris premjeras: Dominyko Digimo „Swells, pines, rustles…“, Ritos Mačiliūnaitės „Cooking, Cleaning, Creating“ ir Ž. Martinaitytės „4 Forces“. Paskutinis festivalio koncertas „Sensus“, lapkričio 19 d. vykęs pilnoje Šv. Jurgio kankinio (pranciškonų) bažnyčioje, pristatė nuostabią Latvijos radijo choro programą. Joje – Toivo Tulevo, Arvo Pärto, Mārtiņš'o Viļums'o, Krists'o Auznieks'o, J. Janulytės, R. Mažulio kūriniai ir Žibuoklės Martinaitytės „LRT Klasika“ užsakymu sukurto kūrinio „Aletheia“ premjera.

Sunku būtų išrinkti įdomiausią, išskirtiniausią, reikšmingiausią kūrinį ar koncertą – šiuolaikinė muzika, kūrinių premjeros sukuria ypatingą, dabar vykstančio gyvenimo atmosferą. Repertuare pamatę lietuvišką kompozitoriaus pavardę, ateikite paklausyti jo kūrybos, taip pat ir latvių, ir estų. Mes jau seniai gyvename nebe XIX a., tad ir muzikos vertėtų klausytis tos, kuri kuriama dabar. Ypač Kaune gyvenančių kompozitorių!

Atmintis ir perspėjimas

Dabar kuriama muzika turi vieną nemalonią savybę – nuleisti ant žemės. Dažnai kitokio, ausiai neįprasto skambesio, tarytum nesaugi muzika kalba apie dabarties problemas. Lapkričio 18 d. Kauno filharmonijoje pirmą kartą Europoje skambėjo graikų kompozitoriaus Christos'o Hatzis'o kantata „Wormwood (Chornobyl)“ baritonui, vokalistui, diskantui, skaitovui, mišriam chorui ir fortepijoniniam trio, kurią atliko Kauno valstybinis choras, Kauno fortepijoninis trio – Lina Krėpštaitė (fortepijonas), Indrė Andruškevičiūtė (smuikas), Asta Krištaponienė (violončelė), solistai Andrius Apšega (baritonas), Mantas Jankavičius (vokalas), Kyrylas Dernovyi (diskantas, Ukraina), skaitovas Giedrius Prunskus, dirigavo choro meno vadovas ir vyr. dirigentas Robertas Šervenikas. Vaizdo projekcijų autorius Arvydas Strimaitis. Sudėtingo turinio ir kompozicijos kūrinio tekstas – paties kompozitoriaus ir iš paskutinės Naujojo Testamento knygos „Apreiškimas Jonui“.

Karo Ukrainoje fone, net ir beveik keturiems dešimtmečiams praėjus po Černobylio katastrofos, atominio pavojaus grėsmė niekur neišnyksta. Kanadoje gyvenantis graikų kilmės kompozitorius Christos Hatzis kantatą „Wormwood (Chornobyl)“ sukūrė 2006 m., minint katastrofos 20-metį, jos dedikacija – atminti ir perspėti. Klausantis kūrinio, sąmonės nepaliko nemaloni kompozitoriaus pastebėta asociacija, kad ukrainiečių kalba žodis „čiornobyl“ reiškia pelyną, paskutinėje Naujojo Testamento knygoje „Apreiškimas Jonui“ minimą kaip „metėlė“, tai didelės dalies žmonijos sunaikinimo priemonė. Kūrinio dalys – „Pelynas“, „Septintasis antspaudas“, „Auksinis smilkytuvas“, „Pabaigos pradžia“, „Pirmieji keturi trimitai“, „Penktasis angelas“, „Šeštasis angelas“, „Paskutinės negandos“, „Eikime naujon Jeruzalėn“.

Perspėjimas, grėsmė, lemtis pynėsi įspūdingoje muzikoje, vaizduose ir specialiai Lietuvoje kompozitoriaus papildytuose lietuvių kalba skaitomuose tekstuose.

Riterio Rinaldo istorija

Mėnesį pradėjusi mintimis apie šviesą ir viltį jį baigiau puikiame Kauno valstybinio choro koncerte „J. W. Von Goethe'ės Istorija apie riterį Rinaldą“ lapkričio 25 d., kuriame pianistas Szymonas Nehringas (Lenkija) atliko Frédérico Chopino Koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 2 f-moll, op. 21, Kauno valstybinio choro vyrų grupė, tenoras Ferdinandas von Bothmeris (Vokietija) ir Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas), diriguojami choro meno vadovo ir vyr. dirigento Roberto Šerveniko, atliko Johanneso Brahmso kantatą „Rinaldas“ tenorui, vyrų chorui ir orkestrui op. 50 (1869).

Kauno valstybinė filharmonija šį kūrinį publikai pristatė minėdama 190-ąsias Johanno Wolfgango von Goethe'ės metines. Įdomus, įspūdingas kūrinys, kuriame choras atlieka itin reikšmingą vaidmenį, sukurtas pagal to paties pavadinimo J. W. bon Goethe'ės poemą. Kūrinio centre – poetus ir kompozitorius jaudinusi istorija, kurią šiandien galėtume nagrinėti įvairiai: tai galėtų būti tiek istorija apie gražuolės apkerėtą riterį, tiek apie karius, kuriuos nuo grobikiško karo nuvilioja savo kraštui pasišventusi princesė, – ypač jeigu tokią istoriją sumanytų inscenizuoti kine.

Tačiau grįžkime prie rimtų vyrų – J. W. Goethe'ės, J. Brahmso, riterio Rinaldo ir visų scenoje stovėjusių vyrų! Kūrinys įdomus tuo, kad moters balso jame nėra, Armidą ir jos sodus iliustruoja subtili orkestro muzika. Rinaldas kovoja tarp pareigos ir jausmų, choras Rinaldą kviečia atsitokėti, lipti į laivą ir tęsti užsibrėžtą kelionę į Jeruzalę.

Baigdama pasikartosiu – lapkritis buvo nuostabus, pilnas galimybių: galimybės klausytis puikių atlikėjų atliekamos puikios muzikos. Galimybės permąstyti savo ir artimą istoriją. Galimybės sekti ir suvokti kūrinio tekstą. Galimybės dalyvauti premjerų stebukluose, susitikimuose su kompozitoriais ir atlikėjais. Galimybės po koncerto susitikti su draugais, paskui grįžti į namus. Galimybės, kai reikia sustoti, klausytis tylos ir ramiai vartyti daugybę kartų skaitytas knygas. Ir niekada neįtikėtiname šventiniame šurmulyje nepamiršti, kad Ukraina kovoja ir nepasiduos.

Muzika gamtos apsuptyje

Kaip ir kasmet, kiekvieną ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį pučiamųjų muzika nuspalvins Palangos Birutės parką. Iki šiol savo klausytojus kvietęs į „Dūdų vasara“ pasirodymus, šiemet „Palangos orkestras“ pribrendo pokyčiams – „dūdas“ užaugino iki „instrumentų“, ir pučiamųjų muzikos gerbėjų lauks parko rotondoje vyksiančiuose „Orkestro vasaros“ koncertuose.

„Sprendimas keisti koncertų ciklo pavadinimą – ne atsitiktinis. „Palangos orkestras“ orientuojasi į profesionalų atlikimą, o žodis „dūdos“ daugeliui asocijuojasi su mėgėjiškumu. Būtent todėl, įvertinę visus argumentus bei atsiklausę savo klausytojų nuomonės, apsisprendėme pakeisti koncertų ciklo pavadinimą – iš „Dūdų vasara“ į „Orkestro vasara“, – sakė „Palangos orkestro“ vadovas Vygantas Rekašius.

Visą vasarą – nuo birželio 13 d. iki rugpjūčio 31 d. – „Palangos orkestras“ klausytojus džiugins profesionaliais koncertais. Kiekvieno koncerto trukmė – maždaug valanda, ir tai yra laikas, kuomet klausytojai gali mėgautis muzika patogiai įsitaisę ant parko suolelių ar tiesiog ant žolės. „Orkestro vasaros“ koncertai ypatingi tuo, kad jų metu puikiai jaučiasi tiek atėjusieji paklausyti pučiamųjų muzikos, tiek ir kartu atsivesti vaikai – mažieji neprivalo ramiai sėdėti šalia vyresniųjų – jie gali mėgausis grynu oru, pasivaikščioti ar tiesiog ramiai pažaisti parko pievelėje.

Trys skirtingos programos

„Palangos orkestras“, kaip ir kasmet, savo klausytojams parengė ne vieną muzikinę programą. Pasak V. Rekašiaus, dažniausiai pučiamųjų muziką mėgstantys kurorto svečiai, nors trumpam atvykę į Palangą, nori pasimėgauti ne vienu, o visais per savaitę vykstančiais orkestro koncertais, todėl kiekvieną savaitę klausytojams pristatomos trys skirtingos orkestro parengtos programos.

„Šiemetinis mūsų repertuaras, kaip ir kasmet, yra atnaujintas bei paįvairintas. Kadangi „Palangos orkestras“ dalyvavo „Čiurlionio kelio“ projekte, vieną koncerto programą sudarėme taip, kad grojama muzika atspindėtų M. K. Čiurlionio laikų muzikinę kultūrą bei dvasią. Antroji programa – populiarių kino filmų melodijos. Jau ne pirmus metus klausytojams grojame tiek animacinių filmų, tiek ir populiarių serialų garso takelių muziką, ir matome, kad žmonėms tai sukelia teigiamų emocijų. Todėl šiemet kino filmo muzikos programą kiek praturtinome ir padarėme dar labiau atpažįstamą“, ­– sakė V. Rekašius. Trečioji „Palangos orkestro“ parengta programa – džiazinės kompozicijos su lengvo bei tradicinio džiazo elementais.

Visos trys parengtos programos klausytojams bus pristatomos kiekvieną savaitę.

Tradicija įpareigoja

Daugelis kurorto gyventojų ir svečių vasaros Palangoje jau neįsivaizduoja be pučiamųjų muzikos – „Palangos orkestro“ koncertai Birutės parke nepraranda populiarumo ir turi netgi nuolatinių klausytojų. „Tai mus įkvepia ir palaiko. Matydami klausytojų įvertinimą, jaučiame atsakomybę tobulėti“, – „Palangos orkestro“ vadovas.

Tai, jog pučiamųjų muzikos vakarai Birutės parko rotondoje – daugelio palangiškių ir kurorto svečių pamėgta tradicija, nestebina – Palangos miestas nuo seno garsėja pučiamųjų muzikos tradicijomis. Pučiamųjų muzika Birutės parke skamba jau 119-tą sezoną. „Kaskart koncertuodami parke jaučiame tarsi buvusių kartų alsavimą į nugarą. Tai įpareigoja – stengiamės nenuvilti klausytojų ir pateisinti jų lūkesčius“, ­– pripažino V. Rekašius.

Ypatingi svečiai

Į Palangą suvažiuos geriausi Lietuvos orkestrai bei išskirtinio meistriškumo svečiai iš užsienio. Šiais metais festivalis pučiamųjų muzikos gerbėjus pradžiugins ir ypatingais svečiais – daugkartiniais Jungtinės Karalystės ir Europos čempionatų laureatais, muzikos interpretacijos meistrais „Cory Band“, dėl nepriekaištingos technikos ir neįtikėtino muzikos pojūčio pelnytai vadinamais geriausiu pasaulyje varinių pučiamųjų instrumentų orkestru.

Pučiamųjų muzika savaitgalį skambės įvairiose miesto vietose ir viešosiose erdvėse. Festivalio svečiai galės grožėtis orkestrų paradu Vytauto gatvėje, pasirodymais aikštėse bei skveruose, Birutės parke, Gintaro muziejaus terasoje ir istorinėje rotondoje.

Edukacija ir geroji patirtis

Festivalio atidarymo koncertas vyks gegužės 17 d. 17 val. Birutės parko rotondoje. Bendrą programą jam yra parengę „Palangos orkestras“ bei „Gloucestershire Symphonic Wind Orchestra“ iš Jungtinės Karalystės. O kartu su šiuo orkestru į Palangą atvykstantis pedagogas, edukacinių dirbtuvių lektorius, dirigentas, solistas, trombonininkas ir prodiuseris Steven Legge surengs unikalios metodikos muzikines pamokas mažiausiems festivalio lankytojams.

Edukacijai bei gerosios patirties mainams festivalio metu bus skiriamas didelis dėmesys. Atvirose kūrybiškumo ir meistrystės dirbtuvėse Kurhauze kitą penktadienį naujas patirtis kurs Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Brass Ansamblis ir „Bjergsted Brass Ensemble“ iš Stavangerio universiteto Norvegijoje. Abu šiuos kolektyvus pučiamųjų muzikos gerbėjai išvys ir bendrame koncerte, ansamblių vakare, Kurhauzo salėje gegužės 17 d. 19 val.

Koncertai viešosiose erdvėse

Šeštadienį, gegužės 18 d., pučiamųjų muzikos garsų prisipildys Palangos aikštės bei skverai. Geriausi Lietuvos orkestrai – Lietuvos kariuomenės orkestras, Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų orkestras, Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“, pučiamųjų orkestras „Panevėžio garsas“ bei Palangos orkestras – nuo 13 val. koncertuos  centrinėje miesto aikštėje, Grafų Tiškevičių alėjoje, Generolo J. Žemaičio skvere, Nepriklausomybės aikštėje bei ties centriniais Birutės parko vartais.

14 val. Vytauto gatve pražygiuos orkestrų paradas, ir jau po pusvalandžio, 14.30 val., pučiamųjų muzika praturtins Birutės parką – Gintaro muziejaus šiaurinėje terasoje publikos dėmesio lauks lakoniški orkestrų pasirodymai bei jungtinio orkestro koncertas.

Orkestrų vasaros koncertai šią dieną skambės Birutės parko rotondoje – čia 16.30 val. pasirodys Gloucestershire Symphonic Wind Orchestra, o  18 val. juos pakeis Bjergsted Brass ansamblis bei LMTA Brass ansamblis.

Mažieji pučiamųjų muzikos gerbėjai taip pat neliks pamiršti – jau nuo ryto, 10 val., Kurhauzo salėje vyks atviros pamokos vaikams su edukatoriumi Steven Legge.

Gala koncertas

Festivalio Gala koncertas pučiamųjų muzikos mėgėjus kitą šeštadienį, gegužės 18 d., sukvies į Palangos koncertų salę – čia 20 val. vienintelį pasirodymą surengs profesionalusis „Cory Band“ iš Velso (Jungtinė Karalystė).

Vos prieš porą savaičių Montrė, Šveicarijoje, įvykusiame 42-ajame Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionate (European Brass Band Championships, EBBC) velsiečiai triumfavo jau septintą kartą. Būtent Palangoje „Cory Band“ surengs savo pirmąjį pergalės džiaugsmo kupiną koncertą.

Po pergalės „Cory Band“ vadybininkas Neil Blockley tikino, jog orkestras nekantraudamas laukia savo pasirodymo Lietuvoje: „Mums tai bus pirmasis koncertas po to, kai nugalėjome Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų čempionate Montrė, ir pirmasis pasirodymas Baltijos šalyse!“.

Pastaruosius dvylika metų išlaikydami pirmaujančio varinių pučiamųjų instrumentų orkestro titulą, 2016-aisiais „Cory Band“ įrašė savo vardą į Jungtinės Karalystės brass band’ų istoriją, kaip keturiskart čempionai, tais pačiais metais pelnę „British Open“, „Brass in Concert“, nacionalinio ir Europos čempionatų laurus.

Vadovaujami charizmatiškojo dirigento ir meno vadovo Philip Harper, prie kolektyvo prisijungusio 2012-aisiais, „Cory Band“ drąsiai laužo tradicinio pučiamųjų žanro taisykles, žiūrovui dovanodami jaudinantį muzikos derinį, kuris nepalieka abejingų, kad ir kur orkestras pasirodytų.

Sekmadienį – bažnyčioje

„Amber Wind“ festivalį užbaigs sekmadienio koncertas Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, kur savo pasirodymą surengs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestro trombonų ansamblis „Opera BRASS“.

Balandžio 26 dieną Palangai Šveicarijoje, Montrė kurorte, perduota estafetė kitąmet rengti Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionatą. Tai – šešerių metų atkaklaus darbo vaisius, dešimtmečiais istoriją skaičiuojantis čempionatas niekada nėra peržengęs Vakarų Europos ribos.

„Gerai prisimenu, kaip pirmą kartą 2012 metais Osle pristačiau Palangą EBBA pagrindiniame susirinkime, didžioji dauguma buvusiųjų salėje suskubo savo kompiuteriuose ieškoti informacijos apie mūsų miestą. Buvo nelengva įtikinti, kad būsime pajėgūs rengti tokio lygio renginį, bet ir darbo turėjome be galo daug. Teko nemažai padirbėti, kad mūsų koncertų salės akustika atitiktų konkurso reikalavimus. Pernai po komisijos apsilankymo sulaukėme žinios, kad salė – tinkama, o čempionatas pas mus įvyks 2020 metais“, – pasakojo Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Palangiškiai turėjo įrodyti ne tik turintys organizatorių komandos potencialą, bet ir pasiūlyti patogų susisiekimą su kurortu bei svečiams tinkamą infrastruktūrą.

Jau patvirtinta, kad Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionatas (EBBC) ir papildomi jo renginiai Palangoje vyks 2020 m. balandžio 25 - gegužės 3 dienomis.

Čempionato metu į miestą – šeimininką paprastai suvažiuoja daugiau negu 30 geriausių Europos pučiamųjų orkestrų, taip pat – jų „palaikymo komandos“, šeimos nariai, garsiausi pučiamųjų instrumentų gamintojai, žiniasklaidos atstovai. Paprastai, atvyksta ne mažiau 10 tūkst. čempionato dalyvių. Juos lydi artimieji, muzikos instrumentų gamintojai, būrys žiūrovų, tad nemenkas iššūkis laukia ne tik kurorto, bet ir Klaipėdos.

Š.Vaitkus atviravo, kad netrukus po to, kai buvo patvirtinta, jog renginys vyks Palangoje, buvo rezervuotos visos vietos keliuose kurorto viešbučiuose.

Klaipėdos brass kvintetas šįkart į svečius pasikvietė jaunuosius kolegas iš Vilniaus – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) brass ansamblį, vadovaujamą Mariaus Balčyčio. Neįprasto koncerto programoje bus visko – nuo fejerverkų, fanfarų, iki operų fragmentų ir džiazo.

Uostamiestį ir varinius pučiamuosius sieja daug bendrų istorijų. Klaipėda ne tik daug kam asocijuojasi su trimitą puikiai valdančiu meru Vytautu Grubliausku, šis miestas dažnai vadinamas „pūtikų kalve“. Būtent Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje užauga didelė dalis šių instrumentų meno puoselėtojų, vėliau išsibarstančių po visą Lietuvą ir pasaulį.

Iš penkių Klaipėdos brass kvinteto narių net keturi – Sigitas Petrulis (meno vadovas, trimitas), Monika Miliauskienė (valtorna), Evaldas Bružas (trombonas) ir Vidmantas Liasis (tūba) – mokėsi toje pačioje S.Šimkaus konservatorijoje. Tik vienintelis Alius Maknavičius trimito grojimo pagrindų sėmėsi Kauno J.Gruodžio konservatorijoje.

Klaipėdos brass kvintetas ryškiai atsinaujino, atšventęs savo 30-metį. Ansamblio repertuaras – solidus: nuo Renesanso epochos iki XXI a. autorių muzikos. Kvintetas koncertuoja įvairiose erdvėse, randa kelią į skirtingą muzikinę patirtį turinčių klausytojų širdis. Apie jį žino ir patys mažiausi klausytojai – ansamblis aktyviai dalyvauja edukaciniuose projektuose.

LMTA brass ansamblio vadovą M.Balčytį publika pažįsta kaip puikų trombonininką, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro artistą. Tačiau būsimoje programoje jis ne gros, o diriguos ansambliui. Šis atlikėjas taip pat yra baigęs Klaipėdos S.Šimkaus konservatoriją, o jo studentų kolektyve groja keletas buvusių „šimkiukų“.

Tarp koncerte skambėsiančių opusų – G F.Handelio, J.S.Bacho, G.Verdi, J.Viitasaari, D.Haddado, G.Holsto ir kitų autorių muzika. Didelė dalis kompozicijų yra garsūs klasikos ir džiazo kūriniai, vėliau specialiai pritaikyti variniams pučiamiesiems.

Programa „Vario tiltai“ ne tik sujungs įvairaus amžiaus ir skirtingos meninės patirties atlikėjus, grojančius pučiamaisiais instrumentais (tiesa, LMTA brass ansamblio sudėtyje bus ir mušamieji). Ji taip pat suvienys uostamiestyje ir sostinėje dirbančius, klasiką ir moderniąją kūrybą grojančius bei jos besiklausančius žmones. Klaipėdos koncertų salės pirmojo aukšto fojė prisipildys skambaus vario gaudesio, kuris tikrai pažadins iš žiemiško stingulio.

Marijampolėje ir Vilniuje vyksiančiame festivalyje aidės itališkais piffero, siglot, piva, ciaramella, friscalettu, ukrainietiškomis sopilkomis ir lietuvių mediniais instrumentais atliekama muzika bei speciali programa „Hindewhu – skambanti Afrika“.

Festivalis rugsėjo 24 d. prasidės italų Donato Sansone ir Daniele Boccaccio programa „Piva piva“ – tai savita muzikinė kelionė su tenykščiais pučiamaisiais instrumentais, jungianti renesanso, baroko ir vis dar gyvas Sicilijos, Lombardijos, Ligūrijos, Venecijos regionų folkloro muzikos tradicijas.

„Medynių“ koncertinę estafetę spalio 1 d. perims viena žymiausių tradicinio ukrainiečių instrumento – sopilkos – virtuozių Božena Korčynska ir jos suburtas sopilkininkų kvartetas. Sopilkų skambesį ir tembrines instrumento galimybes atskleis muzikantų atliekami ukrainiečių kompozitorių kūriniai, sukurti specialiai ansambliui, bei įvairios transkripcijos sopilkai nuo senosios iki šiuolaikinės muzikos.

„Hindewhu – skambanti Afrika“ – tai speciali festivalio programa, skirta instrumentinėms kompozicijoms, sukurtoms žymiausių Pietų Afrikos šiuolaikinės muzikos kompozitorių Michaelo Blake’o ir Justiniano Tamusuzos pagal tradicines Afrikos genčių dainas. Hindewhu – pigmėjų genties, gyvenančios Centrinėje Afrikoje, dainavimo-švilpavimo stilius, skirtas pranešti apie grįžtančius iš medžioklės genties vyrus. Išskirtinį M. Blake’o kūrinį „Hindewhu“, atliekamą paties į festivalį atvyksiančio kompozitoriaus, klausytojai išgirs spalio 8 d. Šio koncerto intriga – lietuviškos birbynės skambesys (solistai – Darius Klišys ir Eugenijus Čiplys), pritaikytas šiai kompozicijai, ir transkripcijos, adaptuotos Roberto Bliškevičiaus vadovaujamam styginių kvartetui „Chordos“.

Spalio 15 d. Vilniaus universiteto dainų ir šokių ansamblis drauge su Marijampolės meno mokyklos skudučių ansambliu „Tūto“ leis mėgautis šiuolaikinėmis žymių Lietuvos kompozitorių Vidmanto Bartulio, Algirdo Martinaičio, Jurgio Juozapaičio liaudies dainų ir sutartinių aranžuotėmis, persmelktomis giliu poetiškumu ir emociniu poveikiu.

Po praėjusių metų sėkmės „Medynės“ plečiasi: festivalis tradiciškai vyks Marijampolėje, tačiau lapkričio 13 d. finaliniam koncertui persikels į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmus Vilniuje. Čia bus pristatomas specialus Lietuvos ir Lenkijos muzikantų projektas kartu su skaitmeniniu albumu „Lietuviška birbynė: Lenkijos ir Lietuvos XVII a. muzika“. Koncertuos žymūs Lenkijos ir Lietuvos virtuozai: klavesinininkas Marekas Toporowskis, vienas garsiausių viola da gamba atlikėjų Krzysztofas Firlusas, vargonininkė Irmina Obonska, birbynininkai D. Klišys ir E. Čiplys.

Klausytojai išgirs Zigmanto Vazos dvare rezidavusių M. Mielczewskio, T. Merulos, A. Jarzębskio kūrinių interpretacijas, taip pat muziką iš Braunsbergo tabulatūros, Kražių vargonininko sąsiuvinio ir Sapiegų albumo.

Kartu su LMTA dėstytojais, konkursą organizuoja žymiausi Lietuvos pučiamųjų muzikos instrumentų atlikėjai ir asociacija-muzikų centras „Muzikos idėjos“.

Šiais metais konkursas skirtas penkioms instrumentų grupėms – fleitų, obojų, klarnetų, fagotų bei saksofonų. I-ąjį tarptautinį pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų atlikėjų konkursą sudarys trys turai. Paskutiniajame ture atlikėjai pasirodys kartu su Lietuvos nacionalinės filharmonijos kameriniu ansambliu „Musica Humana Juventus“ ir Lietuvos kameriniu orkestru.

Juozo Pakalnio vardo konkurso vizija – tapti kas dvejus metus vykstančia pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų muzikos platforma, pristatančia plačią jaunųjų atlikėjų panoramą ir teikiančia galimybes tarptautinės karjeros pradžiai. Konkursas sumanytas, kaip vienas pačių stambiausių tokio pobūdžio renginių Europoje. Baltijos šalyse tai kol kas vienintelis tokio masto tarptautinis konkursas pučiamųjų ir mušamųjų muzikos instrumentų atlikėjų konkursų paletėje.

„Manau, kad tokio konkurso labai trūko Lietuvai ir ne tik. Jau visai netrukus į Vilnių atvyks dalyviai iš skirtingų pasaulio šalių. Konkurso geografija tikrai plati. Tai parodo tokio konkurso poreikį ir aktyvų susidomėjimą. Mums pavyko suburti vertinimo komisiją, kurią sudarys žymūs muzikantai – klarnetininkai Nicolas Baldeyrou (Prancūzija), Algirdas Budrys (Lietuva) ir Jørgenas Misser Jensenas (Danija), saksofonininkas Petras Vyšniauskas (Lietuva), fagotininkai Zbigniewas Płużekas (Lenkija) ir Peeteris Sarapuu (Estija). Kai kurie iš jų – vieni garsiausių atlikėjų pasaulyje“, – pasakojo LMTA Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros vedėjas doc. dr. Robertas Beinaris.

Konkurse dalyvaus jaunieji atlikėjai iš Italijos, Vokietijos, Lenkijos, Estijos, Latvijos, Čekijos respublikos, JAV, Čilės, Japonijos, Izraelio, Turkijos, Baltarusijos, Šveicarijos, Suomijos, Rusijos, pietų Korėjos, Portugalijos, Prancūzijos ir kt.

LRT muzikinis projektas „Vario audra“ vis labiau artėja prie finišo tiesiosios bei jau šio penktadienio vakarą paaiškės, ar iki šiol šiame projekte išskirtinai sėkmingai kovojusi Klaipėdos komanda įveiks pusfinalio barjerą.

Stasio Šimkaus konservatorijos pučiamųjų orkestro, vadovaujamo Zenono Šimkaus, atlikėjų Viliaus ir Violetos Tarasovų, džiazuojančių šokėjų kolektyvu „HopHop“ bei išskirtinės palaikymo komandos vedama Klaipėdos komanda naujai penktadieninei pučiamųjų orkestrų kovai parengė dar vieną energingą, bet kartu ir elegantišką pasirodymą, televizijos žiūrovams dovanosiantį įsimintinas emocijas. Klaipėdiečiai į sceną žengs su grupės „Earth, wind and fire“ kūriniu „September“.

„Šventė“ – šiuo žodžiu klaipėdiečių pasirodymą apibūdino viena iš projekto komisijos narių Zita Kelmickaitė, kartu metusi naują iššūkį Klaipėdos miesto merui Vytautui Grubliauskui.

Koks gi tas iššūkis, kaip klaipėdiečius įvertino kiti komisijos nariai bei ar pavyks Klaipėdai peržengti projekto pusfinalio liniją – išaiškės šiandien, 21 val., LRT televizijos eterio metu.  Visų mylinčių Klaipėdą palaikymo skambučiai laukiami tel. 8 700 44701. Skambučio kaina tokia, kiek skambinant į kitą tinklą.

Beje, praėjusią savaitę,  Klaipėdos prekybos centre „Akropolis“, prie knygyno „Pegasas“, atidaryta nauja džiazuojančių fotografijos portretų parodą „Aš MYLIU Klaipėdą“. Parodoje bendrai pristatomi 34 unikalūs portretai, didžiausioje dalyje kurių įamžinti būtent Klaipėdos vardą garsinantys Stasio Šimkaus konservatorijos pučiamųjų orkestro nariai. Tiesa, ne vieni, o kartu su Klaipėdos pilies džiazo festivalio scenoje koncertavusiomis pasaulio džiazo žvaigždėmis.

Parodos idėjos bendraautoriai - Klaipėdos pilies džiazo festivalio organizatorė Inga Grubliauskienė ir fotografai Eglė Sabaliauskaitė bei Oleg Kuchorenko. Įdėją įgyvendino – E. Sabaliauskaitė bei O. Kuchorenko. Parodos dizaineris – Gorgeous Bergman. Parodoje taip pat panaudotos Klaipėdos pilies džiazo festivalio savanorių fotografų komandos nuotraukos.