-
Š. Vaitkus: Palangoje reabilituojami Ukrainos kariškiai ir policijos pareigūnai
Penktadienį Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad Lietuvos gydymo įstaigose gydomas 51 per karą sužeistas ukrainiečių kovotojas, dar vieno laukiama atvykstant artimiausiu metu.
Pasak ministerijos, tai kariškiai ir teisėsaugos pareigūnai, kartu su ginkluotosiomis pajėgomis kovoję mūšio lauke.
„Visi Ukrainos laisvės gynėjai yra gydomi aštuoniose reabilitacinio gydymo įstaigose visoje Lietuvoje, tarp jų – ir trijose Palangos reabilitacijos įstaigose. Palangos savivaldybės žiniomis, į mūsų kurortą atvyko pirmieji 19 pacientų“, – feisbuke pranešė meras.
Pirmasis kovotojas reabilitacijai į Lietuvą atvežtas dar liepos pradžioje, likusieji – per pastarąsias dvi paras.
Jie gydomi po įvairiausių sužeidimų, patirtų kare: galvos smegenų sužalojimų, šautinių žaizdų, kai kuriems pažeistas stuburas. Per sprogimus jie patyrė įvairių traumų.
„Jiems bus taikomos antrinio ir tretinio lygio stacionarinės medicininės reabilitacijos paslaugos. Ukrainos kariškiai ir teisėsaugos pareigūnai Palangoje bus reabilituojami mažiausiai 24 dienas. Pacientai iš kovojančios Ukrainos jau pradėjo reabilitacijos gydymą Vidaus reikalų ministerijai priklausiančiame „Pušyne“, o taip pat ir „Palangos line“. Sunkiausi pacientai atiteko Palangos reabilitacijos ligoninei – kariai po ypač sunkių sužeidimų karo lauke. Beje, ši reabilitacijos įstaiga turi ir tam tikrą patirtį gydant tuos, kurie nukentėjo nuo agresijos ir ginklų, – čia gydyti Sausio 13–osios ir Ukrainos Maidano dalyviai, dabar štai – naujos aukos. Negali ramiai klausytis Palangos reabilitacijos ligoninės vienos iš vadovių Juditos Daratienės žodžių: „Kaip reaguojame? O kaip gali reaguoti į jaunus žmones, kuriuos šitaip sužalojo karas?“. Tarp kitų į „Pušyną“ atvyko Ukrainos pareigūnė, kuri nukentėjo sprogus ant namo numestai bombai. Pastarosiomis dienomis, kai jau žinojau, jog į Palangą bus atvežti pirmieji kare Ukrainoje sužeisti ir reabilitacijos reikalingi žmonės, ne kartą prisiminiau praėjusių metų pabaigą, kai teko skirti nežmoniškai daug jėgų ir veiksmų tam, kad pavyktų išsaugoti mūsų kurorto reabilitacijos centrą „Pušynas“ ir jis nebūtų likviduotas, kaip tai planavo Vidaus reikalų ministerija. Gyvenimas ir šių dienų nerami situacija tik darsyk įrodo, kad sanatorijas reikia statyti, o ne griauti. Džiaugiuosi, kad buvo atsižvelgta į palangiškių nuomonę ir pasipriešinimą privatizuoti „Pušyną“ ir jis nevirto eiliniu daugiabučiu ant jūros kranto. Dabar išsaugota ir 100 darbo vietų, ir galimybė teikti reabilitacinį gydymą Lietuvos žmonėms bei padėti dėl savo laisvės kovojančiai Ukrainai. Vertinkime tai, ką turime, ir palinkėkime Ukrainos kovotojams sėkmingo gydymo Palangoje“, – rašė meras.
-
A. Bilotaitė aiškinosi Seime: noriu pabrėžti, kad ponia V. Skeberdytė nėra mano draugė 23
„Noriu pabrėžti, kad ponia Skeberdytė nėra mano draugė, mus sieja tik bendra narystė partijoje“, – antradienį Seime kalbėjo A. Bilotaitė kartu pridurdama, kad V. Skeberdytė niekada nedirbo ministrės politinėje komandoje.
„Ji niekada nedirbo mano politinėje komandoje ir nebuvo mano patarėja Seime, tačiau niekada neneigiau, kad esame bendrapartietės“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Visgi, ministrė patvirtino, kad siūlymas V. Skeberdytei prisijungti į politinę komandą buvo pateiktas.
„Darbinimo procedūra Seimo kanceliarijoje nebuvo pradėta, ieškojau pagalbininko parlamentinei veiklai. Apie galimybę pradėti dirbti su rinkėjais kalbėjau su daug kuo, vienas iš tų žmonių buvo Skeberdytė, tačiau galutinio susitarimo nebuvo“, – teigė ministrė.
ELTA primena, kad opozicinės partijos dar praėjusių metų pabaigoje ėmė kelti klausimus dėl A. Bilotaitės vadovaujamos Vidaus reikalų ministerijos sprendimo atsisakyti ir Turto bankui perduoti sanatorijas „Pušynas“ ir „Dainava“.
Noriu pabrėžti, kad ponia Skeberdytė nėra mano draugė, mus sieja tik bendra narystė partijoje.
Šioje istorijoje kelti klausimai ir dėl A. Bilotaitės asmeninių motyvų priimti minėtą sprendimą. Viešojoje erdvėje minėta, kad į dalį Palangoje esančios sanatorijos „Pušynas“ teritorijos sklypų pretenduoja konservatorė Šventosios seniūnė Veronika Skeberdytė. Teigta, kad V. Skeberdytė turėtų galimybę minėtus sklypus sugrąžinti savo artimiesiems, jei būtų realizuotas VRM sprendimas.
Situaciją šiek tiek paaštrino bei mestus įtarimus ministrei sustiprino pasklidusi informaciją apie galimą A. Bilotaitės ir V. Skeberdytės ryšį. Šias aplinkybes A. Bilotaitei teko aiškintis, paaiškėjus, kad ji turėjo ketinimų V. Skeberdytę skirti savo patarėja.
Praėjusią savaitę Vidaus reikalų ministerija atsitraukė nuo opozicijos kritikos sulaukusio sprendimo. Pranešama, kad šios įstaigos pereina Sveikatos apsaugos ministerijos žinion. Tačiau ir po šio sprendimo opozicijai priklausantys politikai kėlė klausimus. Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas šį sprendimą nors ir įvertino kaip logišką ir sveikintiną, tačiau kartu pažymėjo, kad „tai nereiškia, jog ministrė A. Bilotaitė ir su ja galimai susiję asmenys galės išsisukti nuo klausimų dėl galimo atstovavimo partietės turtiniams interesams“.
V. Liaudanskio nuotr.
Pareigūnų reabilitacijai užtenka vienos įstaigos
Statutinių pareigūnų reabilitacijai užtenka vienos iš trijų vidaus reikalų sistemoje esančių įstaigų, todėl perduodant „Dainavą“ ir „Pušyną“ norima atsisakyti Vidaus reikalų ministerijai (VRM) nebūdingų funkcijų, sako vidaus reikalų ministrė.
„Pareigūnų poreikiams patenkinti visiškai užtektų vieno objekto, o ne trijų, kuriuose iš viso yra 8 tūkst. vietų“, – antradienį Seime sakė A. Bilotaitė.
Ministrės teigimu, vidaus reikalų sistemoje pareigūnams reabilitacijos paslaugas teikia trys įstaigos: Medicinos centras, „Dainava“ ir „Pušynas“.
Jos duomenimis, per metus šiose įstaigose reabilituojama iki 1,5 tūkst. pareigūnų: 1 tūkst. Medicinos centre ir 500 „Dainavoje“ bei „Pušyne“ kartu sudėjus.
„Nors pareigūnų medicininės reabilitacijos poreikis yra didesnis, vidaus reikalų sistema negali užpildyti visų trijų reabilitacijos paslaugas teikiančių įstaigų, nes jų maksimalus pajėgumas yra tris kartus didesnis nei realus poreikis“, – sakė A. Bilotaitė.
Pareigūnų poreikiams patenkinti visiškai užtektų vieno objekto, o ne trijų, kuriuose iš viso yra 8 tūkst. vietų.
Ji pabrėžė, kad „Pušyne“ ir „Dainavoje“ maždaug 80 proc. paslaugų suteikiama ne pareigūnams, o plačiajai visuomenei.
„VRM pagrindinis tikslas yra atsisakyti ne pastatų, o funkcijų. Reabilitacijos paslaugų teikimas plačiajai visuomenei nėra VRM funkcija. Dar kartą pažymiu, kad vien pareigūnų poreikiams visos trys vidaus reikalų sistemoje esančios įstaigos negali būti naudojamos, tad palikus esamą situaciją, „Pušyne“ bei „Dainavoje“ pareigūnai sudarytų tik nedidelę dalį reabilituojamų asmenų“, – tvirtino ministrė.
Jos teigimu, kasmet reabilitacijos paslaugų reikėtų apie 2,5 tūkst. pareigūnų.
A. Bilotaitė tvirtino, kad kitąmet planuojama didinti pareigūnų reabilitacijai skiriamą finansavimą.
„Tikimasi šias paslaugas gaunančių pareigūnų skaičių padidinti nuo 1,5 tūkst. iki 2,5 tūkst. ir užtikrinti, kad pareigūnai gautų paslaugą tais pačiais metais, kai buvo gautas siuntimas“, – sakė ji.
Vidaus reikalų ministrė priminė, kad praėjusią savaitę su Sveikatos apsaugos ministerija sutarta, jog poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ bei valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centras „Dainava“ bus integruotos į sveikatos apsaugos sistemą.
Planuojama, kad vykdant reformą šios reabilitacijos įstaigos bus integruotos į Klaipėdos ir Kauno sveikatos priežiūros įstaigų tinklą. Įstaigų pertvarkai numatytas vienerių metų pereinamasis laikotarpis.
VRM pernai gruodžio pradžioje pranešė atsisakanti penkių pavaldžių įstaigų, tarp jų – Druskininkuose esančio mokymo centro „Dainava“ bei Palangoje veikiančio poilsio ir reabilitacijos centro „Pušynas“. Jų turtą ketinta perduoti Turto bankui.
Tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas tuomet pranešė, kad šis sprendimas gali būti naudingas tuometinei vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės bendrapartietei, Šventosios seniūnei V. Skeberdytei. Ją politikė ketino kviesti dirbti į savo komandą kaip Seimo narės padėjėją.
Viešai paskelbtoje informacijoje teigta, kad dėl žemės, esančios sanatorijos „Pušynas“ teritorijoje Žvejų g. 1 Palangoje, šešerius metus bylinėjasi V. Skeberdytės uošviai Hermegeldilda ir Stasys Liutikai. Jie siekia susigrąžinti žemės sklypą atkurdami nuosavybės teises.
Antradienį vidaus reikalų ministrė sakė su V. Skeberdyte nesančios draugės ir ministerijos sprendimų nederinusi. A. Bilotaitė teigė apie galimus V. Skeberdytės interesus sužinojusi iš žiniasklaidos.
Užklaususi Nacionalinės žemės tarnybos, ji gavo patvirtinimą, kad seniūnės giminaičiais pretenduoja į keturių arų teritoriją „Pušyno“ sklype.
Ministrė pripažino, kad viešumas jai padėjo išvengti galimo interesų konflikto, jei ji būtų savo kaip Seimo narės patarėja būtų įdarbinusi V. Skeberdytę.
-
Ministrę klampina draugystė? 66
Sprendimą kritikavo
Gruodžio 1 d. A.Bilotaitė paskelbė, kad Vidaus reikalų ministerija (VRM) atsisako penkių viešųjų įstaigų, kurios esą atlieka ministerijai nebūdingas funkcijas. Tarp šių įstaigų pateko ir reabilitacijos centras „Pušynas“ Palangoje. Jį nutarta likviduoti, o turtą perduoti Turto bankui. Anot ministrės, šitaip ketinama sutaupyti lėšų, kurios bus skirtos pareigūnų reabilitacijai.
„Kauno diena“ rašė, kad ekonominė šio sprendimo nauda neaiški. Tokį A.Bilotaitės sprendimą kritikavo ir „Kauno dienos“ kalbintas buvęs premjeras Saulius Skvernelis. „Šitie užmojai atrodo nelabai skaniai. Reabilitacijos įstaigos ministerijai nieko nekainuoja, jos pačios užsidirba ir yra galimybė pareigūnams patraukliomis kainomis suteikti reabilitacinį gydymą, tiek galimybę pailsėti. Kito pasirinkimo rinkoje pareigūnai neturėtų“, – pastebėjo S.Skvernelis.
Š. Vaitkaus feisbuko nuotr.
Reabilitacijos įstaigų likvidavimą Seimo narys linkę vadinti paprasčiau – privatizavimu, o šis žodis prisimenantiesiems nepriklausomybės pradžią nieko gero nežada.
„Ponia Bilotaitė dar nebuvo prisiekusi ministrė, o aplinkoje jau komunikavo, kad „Pušyną“ reikia parduoti, arba, kitaip sakant, atsisakyti funkcijos“, – pastebėjo S.Skvernelis.
Įtartina draugystė
S.Skvernelio žodžius apie keistus interesus dėl „Pušyno“ išplėtojo buvęs jo patarėjas Skirmantas Malinauskas. Praėjusį savaitgalį youtube.com kanale jis ištransliavo siužetą, pavadintą „Draugystė verta milijonų“.
Pasak S.Malinausko, „Pušyno“ likvidavimas glaudžiai susijęs su ministrės A.Bilotaitės ir Šventosios seniūnės Veronikos Skeberdytės draugyste.
„Vidaus reikalų ministrė A.Bilotaitė priėmė sprendimą, kuris papildys jos artimiausios politinės bendražygės Šventosios seniūnės V.Skeberdytės ir su ja susijusių asmenų kišenes. Valstybė dėl to praras milijonus. Abi politikės nuo visuomenės nuslėpė tai, ką privalėjo viešai deklaruoti“, – paskelbė S.Malinauskas.
Jis neabejoja moterų draugyste: jos ne tik priklauso tai pačiai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijai, bet ir iki šiol nevengė viešai pozuoti itin draugiškoms nuotraukoms.
Ponia Bilotaitė dar nebuvo prisiekusi ministrė, o aplinkoje jau komunikavo, kad „Pušyną“ reikia parduoti, arba, kitaip sakant, atsisakyti funkcijos.
Negana to, lapkričio 30 d. Šventosios seniūnė parašė prašymą Palangos savivaldybės administracijai, kad jai būtų leista dirbti A.Bilotaitės patarėja.
„V.Skeberdytė nebuvo ir nėra įdarbinta A.Bilotaitės padėjėja Seime. Seimo kanceliarija nėra gavusi jos prašymo dirbti Seimo narės A.Bilotaitės politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja“, – šią savaitę bandė išsisukinėti ministrės patarėjų komanda.
V.Skeberdytė šią situaciją aiškina kiek kitaip. „Tokia kalba buvo, bet seniai. Niekas man netrukdo pateikti tokio prašymo, tai yra normali praktika kiekvienoje partijoje. Mūsų pozicijos yra panašios atitinkamais skaidrumo klausimais. Bet taip, aš nesu jos padėjėja, tik pateikiau prašymą, nes apie tai buvo seniai kalbėta. Aš nesu jos komandos narė. Mes esame bendrapartietės“, – vakar dienraščiui aiškino V.Skeberdytė.
Skandalinga versija
Sakysite, o kuo čia dėtas „Pušynas“? Jis Palangoje įsikūręs 3 ha ploto teritorijoje, kurios 2 ha yra neužstatyti. Sklypas – netoli jūros, pušyne, su visa infrastruktūra, asfaltuotomis aikštelėmis. Kiek tokioje vietoje galėtų kainuoti tie 2 ha neužstatytos žemės?
Palyginimui S.Malinauskas pateikia 12 a sklypo J.Šliūpo gatvėje, Palangoje, kainą – beveik 1,7 mln. eurų. Taigi, 1 a kaina J.Šliūpo gatvėje – 140 tūkst. eurų. Šis sklypas – ne miesto centre, tačiau arti jūros ir galima paskirtimi nė kiek nenusileidžia reabilitacijos centro „Pušynas“ sklypui. Tad kiek kainuotų 2 ha neužstatytos žemės prie „Pušyno“? Remdamasis anksčiau pateiktu preliminariu skaičiavimu, S.Malinauskas pateikia atsakymą – 28 mln. eurų.
S.Malinauskas leidžia suprasti, kad pareigūnų poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ Palangoje likviduojamas tam, jog dalį sklypo galėtų susigrąžinti ministrės bičiulės artimieji. (ELTOS nuotr.)
O kurgi čia ministrės A.Bilotaitės ir Šventosios seniūnės V.Skeberdytės interesas? Dalyvaudama 2020 m. Seimo rinkimuose V.Skeberdytė savo biografijoje nurodė turinti tris sūnus, tačiau esanti netekėjusi. S.Malinausko žiniomis, jos sugyventinis yra Tauras Liutikas.
Šie asmeniniai politikės gyvenimo niuansai tapo svarbūs S.Malinauskui įrodinėjant V.Skeberdytės interesą į reabilitacijos centro „Pušynas“ žemę. Petras Liutikas 2014 m. kreipėsi į Palangos savivaldybės administraciją dėl jo tėvui iki 1940 m. priklausiusio žemės sklypo. Nurodydamas kontaktinius duomenis, P.Liutikas paliko ne savo, o V.Skeberdytės telefono numerį ir e.pašto adresą.
Būtent 2014 m. V.Skeberdytė pradėjo dirbti Palangos savivaldybės administracijoje Šventosios seniūne. Anot S.Malinausko, tada ir prasidėjo kova dėl žemės sklypo.
Negana to, pateikiamas 2019 m. teismo sprendimas dėl minėto žemės sklypo. Į teismą Palangos savivaldybę paduoda Hermenehilda Liutikienė, o jos atstovė teisme – V.Skeberdytė. S.Malinauskas pabrėžia, kad net ir teismui užkliuvo V.Skeberdytės atstovavimas, nes ji tarsi bylinėjasi su savo darboviete – Palangos savivaldybe.
Tačiau oficialus kelias į žemės sklypą neatsidarė, teismo sprendimas nebuvo palankus pretendentams į žemę. S.Malinauskas pateikia ir 2004 m. priimtą teismo sprendimą, kuris visai kitiems asmenims, siekiant susigrąžinti nuosavybės teisę į 13 ir 18 a sklypus „Pušyno“ teritorijoje. Kadangi sklypas atitinka įstatymais nustatytos valstybinės išperkamos žemės sklypo statusą, tai tapo kliūtimi šį sklypą susigrąžinti.
S.Malinauskas kelia itin realią versiją, kad tokia galimybė gali atsirasti po V.Skeberdytės draugės ministrės A.Bilotaitės sprendimo likviduoti reabilitacijos centrą „Pušynas“. Tai padarius, sklypo nesaugos viešojo intereso statusas, nes reabilitacijos centro nebus, žemė bus laisva ir atsivers kelias ją susigrąžinti.
Kaltina šmeižtu
S.Malinausko pateiktą versiją per vieną dieną žvaigžde tapusi V.Skeberdytė vadina visišku absurdu. „Man naujiena, kad mano vaikų senelių žemė atsirado „Pušyno“ teritorijoje. Dėl to rengiami skundai atitinkamoms institucijoms, nes tai visiškas melas. Jei S.Malinauskas toks gabus blogeris, tai tegul pasiima tuos teismų sprendimus ir pastudijuoja“, – atkirto Šventosios seniūnė.
V.Skeberdytė tvirtina, kad su teismo sprendimu dėl sklypo, kuris patenka į „Pušyno“ teritoriją, jos šeima niekaip nesusijusi. „Ir aš tai įrodysiu, nes tai yra akivaizdus melas. Aš paprašiau S.Malinausko pateikti įrodymų, kokia mano vaikų senelių atkuriamos žemės dalis patenka į „Pušyno“ sklypo teritoriją, bet jis neįgalus juos pateikti“, – piktinosi V.Skeberdytė.
Pasak Šventosios seniūnės, S.Malinausko pateiktame 2014 m. Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme dėl detaliojo plano yra brėžinys, kuriame apibrėžta reikiama teritorija ir ji esą nepatenka į „Pušyno“ sklypą.
Anot V.Skeberdytės, tai yra teritorijos tarp žemės sklypų Žvejų g. 1, Šermukšnių gatvės ir šalia valstybinio miško. Žvejų g. 1 yra nurodytas kaip tik besiribojantis sklypas.
Negana to, Šventosios seniūnė tikina, kad S.Malinausko rodytas teismo sprendimas yra apskųstas ir nagrinėjamas apeliacine tvarka.
28 mln. eurų – tiek preliminariai vertinamas 2 ha neužstatytas sklypas Palangoje.
V.Skeberdytė taip pat nurodė nematanti jokių kliūčių, kad, dirbdama Palangos savivaldybės administracijoje Šventosios seniūne, negali dalyvauti teisme su savivaldybe.
„Jei esi valstybės tarnautojas, tai negali dėl savo vaikų senelių liudyti teisme? – taip savo pavardę bylos dokumentuose aiškino V.Skeberdytė. – Aš neatstovavau seneliams, o teikiau parodymus, susijusius su detaliuoju planu. Mes rengėme detalųjį planą prie esamų, jau suformuotų sklypų, į kuriuos nuosavybės teisė jau atkurta.“
Ministrė A.Bilotaitė apie V.Skeberdytės ryšius su H. ir P.Liutikais ir atstovavimą jiems tikina nežinojusi, o dėl galimo interesų konflikto ar galimų pažeidimų turėtų spręsti atsakingos institucijos.