„Norintys paskutinį kartą atsisveikinti su velioniu galės tai padaryti balandžio 13, ketvirtadienį, laidojimo namuose „Gailestis“, Maironio gatvė 24, Alytuje nuo 12 iki 20 val.“, – rašoma socialiniame tinkle

K. Tamulevičius gimė 1957-aisiais Irkutske, Sibire, tremtinių šeimoje. 1960-aisiais šeima grįžo į Lietuvą, apsigyveno Vilniuje.

Jis mokėsi ekonomikos Vilniaus Universitete, dirbo Finansų ministerijoje, vėliau 1986-ais buvo paskirtas dirbti Alytuje, finansų skyriaus vedėju.

Atgavus nepriklausomybę, aktyviai dalyvavo politinėje veikloje, buvo išrinktas pirmosios Alytaus miesto tarybos nariu, buvo vienas Lietuvos tautinio olimpinio komiteto steigėjų. Senojoje Varėnoje vystė verslą, valdė viešbutį ir restoraną, devyniasdešimtaisiais organizavo dailės plenerus. Ilgus metus dėstė ekonomikos pagrindus Alytaus kolegijoje. Ne vienerius metus jo balsas skambėjo ir FM99 eteryje.

Pastaruoju metu rašė tinklaraštį „Alytaus Laikas“, buvo aktyvus Alytaus kolekcininkų klubo narys, organizavo parodas, rašė ir sudarinėjo knygas, ypatingai domėjosi ir kolekcionavo su konstitucijomis susijusius eksponatus. FM99 eteryje laidos su K. Tamulevičiumi  „Praeitis tarp mūsų“ pažindino klausytojus su istorija netradiciškai.

Negana to, netikėtai iškilo mūsų mažytės valstybės problemos su kaimynais ir tolimąja Kinija.

Kai kasdien eini į darbą ir negali galvoti nieko kita, tik apie savo kasdienę pareigą, tos problemos neatrodo tokios didelės ir baisios.

Tačiau parėjusi namo matau, kokia įsitempusi ir pilna baimės yra mano senutė mama.

Savaitgalį supratau, kodėl ji tokia.

Ogi mama visą dieną klausosi radijo. O iš jo sklinda tik bauginančios žinios. Net kalėdinio gerumo nebuvo galima pajausti.

Gal jau gana gąsdinti žmones. Bus, kaip bus. Leiskite ramiai gyventi!

Rinkos tyrimų centro vykdytos apklausos metu internetui gyventojai buvo linkę skirti 4,39 balo 5 balų skalėje. Kitų informacijos šaltinių vertinamas nesiekė keturių balų: televizija vertinama 3,34, radijas – 3,54, o laikraščiai bei žurnalai vidutiniškai vertinami tik trimis balais iš penkių.

Pasak tyrimo rengėjų, palyginti su 2017 metais pastebimas naujienų portalų vidutinis svarbos vertinimo sumažėjimas: prieš penkerius metus jis siekė 3,97 balo, dabar – 3,66 balo. Tuo tarpu socialinių tinklų bei diskusijų forumų vidutinis svarbos vertinimas išaugo nuo atitinkamai 3,11 ir 2,13 balo 2017 metais iki 3,56 ir 2,66 balo šiemet.

Tyrimo dalyviai išreiškė vienodą pasitikėjimą skirtinguose informacijos kanaluose pateikiama  informacija: radiju ir  televizija vidutiniškai  pasitikima 3,46  balais 5 balų skalėje, šiek tiek  mažiau pasitikima interneto laikraščių bei  naujienų portalų pateikiama informacija – atitinkamai  3,3 ir 3,31  balo. Palyginti  su 2017 metais, vidutinis pasitikėjimas informacija nepriklausomai nuo informavimo kanalo sumažėjo per pusę balo.

Augo užsienio žiniasklaidos vartojimas

Beveik pusė (48,7 proc.) respondentų per paskutinį mėnesį žiūrėjo, skaitė ar klausėsi užsienio šalių žiniasklaidos, šis procentas per penkerius metus ženkliai padidėjo – 2017-aisiais siekė 38 proc. Dažniausiai vartojama Rusijos žiniasklaida (29,4  proc.).

Tarp Lietuvos tautinių mažumų atstovų žiniasklaidą rusų kalba pastarąjį mėnesį vartojo apie 70 procentų. Daugiau nei pusė lenkų tautybės respondentų taip pat nurodė, jog naudojosi  žiniasklaidos priemonėmis lenkų kalba.

Pasak tyrimo autorių, tautinių mažumų tyrimo dalyviai nuo Lietuvos  gyventojų išsiskyrė tuo, kad tik 23,9 proc. rusų tautybės ir 7,8 lenkų tautybės tyrimo dalyvių per praėjusį mėnesį nesinaudojo kitų valstybių žiniasklaida. Palyginti su 2017 metų tyrimo duomenimis, šiemet  daugiau lenkų tautinės mažumos atstovų naudojasi kitų valstybių žiniasklaidos priemonėmis, o rusų, naudojančių kitų šalių žiniasklaidą, dalis sumažėjo.  

Dažniau susidūrė su melagienomis

36,1 proc. respondentų teigė žiniasklaidos priemonėse susidūrę su netikromis naujienomis  (angl. fake news), 19,7 proc. manė su jomis nesusidūrę, o 44,2 proc. nebuvo dėl to tikri.  Palyginti su 2017 metais, tyrimo dalyvių, atpažinusių melagienas, padaugėjo 21,1 proc., o tokių, kurie nėra tikri pastebėtos naujienos tikrumu – per 14,2 proc.

„Žymus pokytis, veikiausiai, yra nulemtas didesnio dėmesio, kurį medijos skiria netikroms naujienoms“, – rašoma tyrimo ataskaitoje.

95,6 proc. respondentų teigė kasdien ar beveik kasdien besinaudojantys  mobiliuoju telefonu. Taip pat dauguma apklaustųjų kasdien ar beveik kasdien naudojasi internetu ne  mobiliajame telefone (81,8 proc.) ar kituose prietaisuose (72,6 proc.) bei  žiūri televiziją (78,3  proc.).  Maždaug kas antras apklaustasis nurodė besiklausantis radijo (59,3  proc.).

Knygas kasdien ar beveik kasdien skaito 19,2 proc. respondentų, 18,2 proc. – žaidžia kompiuterinius žaidimus, 15,9 proc. – skaito spausdintą laikraštį ar žurnalą ir tik 0,9 proc. kasdien lankosi kino teatre.

Tyrimas vykdytas birželio 3-rugpjūčio 5 dienomis, jo metu internetu ir tiesioginiuose interviu apklausta po 500 respondentų. Jo statistinė paklaida siekia iki 3,1 proc.

Tautinių mažumų tyrime internetu ir gyvai apklausti atitinkamai 166 ir 335 respondentai.

Pralinksmino ir paties K.Pūko įžvalgos apie moteris, vis norinčias skalbimo mašinos, taip pat į studiją skambinusio vyro, kalbėjusio rėksminga V.Šustausko tonacija, samprotavimai. Tiesa, tokie primityvūs, kad juokas čia sumišo su tuo jausmu, kai būna nemalonu dėl svetimos gėdos.

Tačiau laidoje dalyvavo ir dar vienas žmogus, regis, tokia pat pavarde kaip ir "valstiečių" partijos lyderis. Šis vyras išties kalbėjo gana įdomiai, buvo galima įtarti, kad jis kažkada domėjosi fenomenologija (mokslu apie sąmonę) ir galbūt net skaitinėjo fenomenologijos tėvu vadinamo E.Husserlio veikalus.

Mintys apie vidinius nusiteikimus, dvasines orientacijas ir panašius dalykus tikrai buvo netikėtos ir įdomios. Paaiškėjo, kad tas žmogus veda kažkokius seminarus ir skaito paskaitas. Tikrai įdomu.

Tačiau užkliuvo nelabai grabi kalba. Vien jau nuolat vartojamas žodis "mokintis" vietoj "mokytis" buvo labai iškalbingas. Joks rimtos akademinės aplinkos žmogus viešai nevartos "mokintis", nes tai rodo tam tikrą humanitarinės kultūros stygių.

Rusiškos sakinių konstrukcijos, nelabai grabiai parenkami žodžiai paprastai būdavo būdingi iš kolūkiečių kilusiems anų laikų propagandistams. Juk sovietmečiu buvo filosofijos vadovėlių, skirtų melžėjoms. Taigi paskaitas panašūs veikėjai skaitydavo ir joms.

O viešumoje reikėtų šnekėti tvarkinga bendrine lietuvių kalba. Ne ta, kuria kalbama tvarte ar komunalinio daugiabučio kieme. Reikėtų vengti ir slengo, barbarizmų, slavizmų. Iš radijo turėtų sklisti pavyzdingos sakinių konstrukcijos, raiškiai ir taisyklingai artikuliuojamos, taisyklingai kirčiuojamos frazės.

„Šis sprendimas, nors ir nebuvo netikėtas, yra gėdingas ir bailus. Mes pateiksime apeliaciją Aukščiausiajam Teismui“, – naujienų agentūrai AFP nurodė radijo stoties „Klubradio“ vadovas Andras Arato (Andras Aratas).

Ši radijo stotis, dažnai kritiškai vertinanti Vengrijos vyriausybę, nuo pirmadienio tęs savo transliacijas internetu, nurodė A. Arato.

Praėjusį rugsėjį Nacionalinė žiniasklaidos ir ryšių taryba (NMHH) pareiškė, kad daugiausia Budapeštui transliuojanti radijo stotis „Klubradio“ „ne kartą pažeidė“ reikalavimus, dukart per vėlai pateikdama dokumentus.

Tarnyba atsisakė jai pratęsti septynerių metų licenciją, kurios galiojimas baigiasi vasario 14 dieną.

„Klubradio“ prašė Budapešto miesto teismo pavesti NMHH išduoti laikiną licenciją transliacijai, tačiau antradienį pranešė, kad šis prašymas buvo atmestas.

„Klubradio“ ir dar dvi radijo stotys pretenduoja į tą patį radijo dažnį, NMHH dėl jo paskelbus konkursą. Nugalėtojas turėtų būti paskelbtas po kelių mėnesių.

Dar vienas nutildytas balsas Vengrijoje. Dar viena liūdna diena žiniasklaidos laisvei.

Antradienio sprendimas vėl pažadina susirūpinimą dėl premjero Viktoro Orbano dešiniųjų vyriausybės politinio spaudimo Vengrijos nepriklausomai žiniasklaidai.

„Klubradio“, kuris darbą pradėjo 10-ajame dešimtmetyje, 2010-aisiais atėjus į valdžią V. Orbano vyriausybei turėjo kovoti kelis teisinius mūšius, kad išliktų eteryje.

Kelerius metus „Klubradio“ veikė pagal trumpalaikes licencijas, su kuriomis, stoties teigimu, sunku pritraukti reklamos.

Įtakinga NMHH, kurios vadovai yra artimi V. Orbano valdančiajai partijai „Fidesz“, tvirtina politinių motyvų neturinti.

Tačiau jos elgesys su „Klubradio“ didina susirūpinimą žiniasklaidos laisve ir V. Orbano politiniu spaudimu nepriklausomai žiniasklaidai.

„Dar vienas nutildytas balsas“

Dėl mažėjančio nepriklausomų naujienų leidinių skaičiaus Vengrijoje šalis nevyriausybinės organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF) 2020 metų Pasaulio spaudos laisvės indekse atsidūrė 89 vietoje. 2019-ųjų indekse šalis užėmė 87 vietą, o 2018-ųjų – 73.

Pastaraisiais metais labiausiai nepriklausomos žiniasklaidos priemonės arba nustojo veikusios, arba buvo nupirktos vyriausybės sąjungininkų ir ėmė gauti pelningų valstybinių reklamos užsakymų.

Tuo metu valstybinė žiniasklaida kaltinama tuo, kad virsta vyriausybės propagandos organu.

„Dar vienas nutildytas balsas Vengrijoje. Dar viena liūdna diena žiniasklaidos laisvei“, – po antradienio sprendimo socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovič (Dunia Mijatovič).

Šis sprendimas „atitinka seną modelį, kai provyriausybinės institucijos naudojasi teisiniais įrankiais kritiškiems balsams dusinti“, AFP sakė Budapešte gyvenantis analitikas Gaboras Polyakas (Gaboras Pojakas) iš žiniasklaidos priežiūros institucijos „Mertek“.

„Net jei „Klubradio“ galėtų artimiausiais mėnesiais kažkaip atgauti prarastą dažnį, jis praras reklamos užsakovų ir klausytojų“, – sakė G. Polyakas.

Tarptautiniai rinkimų stebėtojai 2018 metais sakė, kad Vengrijos „vienpusiškas žiniasklaidos kraštovaizdis“ ir „suvaržytos galimybės gauti informaciją“ padėjo V. Orbanui užsitikrinti trečią nuo 2010 metų kadenciją iš eilės.

Kiti rinkimai numatomi 2022 metų pradžioje. Šiuo metu apklausos rodo, kad V. Orbano valdančioji „Fidesz“ populiarumu atkakliai varžosi su šešių opozicinių partijų aljansu.

„Džiaugiuosi, kad esu čia – tarp žmonių, kurie yra atsidavę savo darbui, susikoncentravę į turinio kokybę tam, kad klausytojus kasdien pasiektų svarbiausios naujienos, aktualiausia informacija ir prasmingos, ugdančios laidos. Visų LRT radijo stočių žurnalistai nebijo eksperimentuoti ir kartu imtis reikalingų permainų, todėl su tokia komanda drąsiai žengiame pirmyn“, – sako LRT radijo programų departamento vadovas Giedrius Masalskis.

Šventinę transliaciją pradės laida „Ryto garsai“ (nuo 6.30 val.), kurioje bus kalbinami ištikimiausi LRT radijo klausytojai. Laidos vedėjas Edvardas Kubilius skirtingose Vilniaus miesto vietose kalbėsis su Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovu Arnoldu Pranckevičiumi, gydytoju Vytautu Kasiulevičiumi ir kūrybininke Dovile Filmanavičiūte, kurie ir darbo metu neišjungia LRT radijo. Laidos vedėja Rūta Kupetytė apie radijo klausymąsi kalbėsis su Vokietijoje gyvenančia žurnaliste Egle Digryte ir Čikagoje (JAV) gyvenančia mokytoja Audrone Sidaugiene, kurios net ir svetur nepamiršta įsijungti radijo.

Nuo 10 val. LRT radijo studija persikels į V. Kudirkos aikštę, kurioje transliaciją tęs laida „10–12“ ir netradicinė šios laidos vedėjų komanda. Šį kartą laidą ves vedėjai iš visų trijų LRT radijo stočių: Giedrė Čiužaitė (LRT radijas), Marius Andrijauskas (LRT OPUS) ir Jolanta Kryževičienė (LRT KLASIKA). Laidos metu skambės pokalbiai apie visuomeninio radijo svarbą, sparčiai populiarėjančias tinklalaides, radijo orų prognozes, tiesioginių koncertų transliacijų užkulisius.

12.12 val. tiesiogiai iš V. Kudirkos aikštės girdėsime naują vasaros sezono laidą „Gyvenimo citrinos“. Laidos vedėja Lavija Šurnaitė kalbins reabilitacijos centro „Naujas gyvenimas“ įkūrėją Marijų Balčiūną – apie Marijaus kovą su priklausomybėmis, kaip jam pavyko pakilti ir kas paskatino ištiesti pagalbos ranką kitiems.

Nuo 13 val. informacinė laida „Lietuvos diena“ bus transliuojama ten, kur prieš 94 metus ir prasidėjo LRT radijo istorija, – Kaune. Laidoje dalyvaus Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, kuris atsakys ir į miestiečių klausimus apie rūpimas problemas. Apie saugumą mieste laidos vedėja Kristina Karlonė kalbėsis su Kauno policijos viršininku Elanu Jablonsku, o su Vidaus vandens kelių direkcijos vadovu Vladimiru Vinokurovu – apie miesto, įsikūrusio dviejų didžiausių šalies upių santakoje, laivybos perspektyvas.

14 val. radijo transliacija vėl grįš į Vilnių, į V. Kudirkos aikštę. Šventinę transliaciją tęs laida „Vasaros popietė“ su Gerūta Griniūte ir Gabriele Martirosian. Klausytojai girdės pokalbius apie artimiausius LRT radijo planus ir muziką, neatsiejamą kiekvienos radijo stoties eterio elementą. Laidos pašnekovai – klausytojų pamėgti atlikėjai Justinas Jarutis, Monika Linkytė, Jonas Nainys.

1926 m. Kauno radiofone nuskambėjo pirmieji žodžiai – šaukinys „Alio, alio – Lietuvos radijas – Kaunas“ (pagal kitus šaltinius: „Alio, alio. Kalba Kaunas. Lietuva“). Pranešėjas, tikėtina kupiškėnas Petras Speičys, pasisveikino su klausytojais ir perskaitė sveikinamąjį žodį, kelis naujienų agentūros ELTA pranešimus, toliau lietuvių, esperanto, anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis buvo kartojamas šaukinys „Kas girdite mus – atsiliepkite!“. Tuo metu, kai prabilo lietuviškas radijas, Lietuvoje buvo įregistruota kiek daugiau nei 300 radijo imtuvų. 1926 m. užgimusio radijo studija veikė Žaliakalnyje, 1933 m. ji perkelta į pastatą, kuriame iki šiol veikia LRT Kauno redakcija.

Negyvenamųjų patalpų ar kitų statinių nuomos komisijos posėdžio protokole, kurį matė BNS, nurodyta, kad Rotušės aikštėje esančių 122,13 kvadratinių metrų patalpų nuomos konkurse dalyvavo du dalyviai.

Viešoji įstaiga Sporto klubas „Atlanta Gym“ pasiūlė didesnę nuomos kainą – 3,15 euro už kvadratinį metrą per mėnesį bei nurodė, kad patalpas naudos kultūrinei ir administracinei veiklai.

Radiją „FM99“ valdanti bendrovė „Alytaus radijas“ pasiūlė mokėti 2,35 euro už kvadratinį metrą per mėnesį už tas pačias patalpas ir toliau naudoti jas radijo veiklai.

Komisijos posėdis, kuriame buvo paskelbtas konkurso laimėtojas, vyko kovo 20 dieną, nurodoma savivaldybės dokumente.

Savivaldybės tvarka numato, kad nuomos konkurso laimėtoju skelbiamas tas dalyvis, kuris pasiūlo didesnę kainą.

A. Jodauga: gera proga atsirasti sporto klubui

Viešosios įstaigos Sporto klubas „Atlanta Gym“ vadovas A. Jodauga BNS teigė, kad šiuo metu fiziškai įrengto klubo neturintis, tačiau jam yra gera proga atsirasti.

„Nėra fizinio, bet yra gera proga jam atsirasti“, – sakė viešosios įstaigos vadovas.

Vis dėlto, jis atsisakė plačiau komentuoti, ką planuoja steigti išsinuomotose patalpose, kadangi dar nėra pasirašyta sutartis su savivaldybe.

„Dar nėra pasirašyta sutartis, tai negaliu komentuoti“, – teigė A. Jodauga.

Pasak jo, minčių išsinuomoti patalpas sporto klubui turėta jau ilgą laiką.

„Ji yra seniai kilusi, jau daug metų“, – tvirtino jis.

Kaip BNS informavo Lietuvos socialdemokratų partijos Komunikacijos skyriaus vadovas Justinas Argustas, sporto klubui vadovaujantis A. Jodauga yra šios partijos narys.

Meras interesų konflikto neįžvelgia

Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis teigė, kad gaila, jog konkursą laimėjo ne radijas.

„Kad būtų laimėjęs radijas, tai būtų labai gerai. Nesvarbu, kas laimėjo, kokios partijos atstovas laimėjo, mes buvome pripratę prie tos vietos, kurioje yra radijo stotis (...) Kaip bebūtų, man labai gaila“, – BNS sakė miesto vadovas.

Jis taip pat teigė nežinantis, ką patalpose ketina daryti partijos kolega.

„Tikrai nežinau, kodėl ir ką planuoja daryti ponas Antanas, ką jis planuoja steigti, dar neteko bendrauti“, – tvirtino N. Cesiulis.

Jis taip pat pridūrė, kad nemato interesų konflikto tame, jog patalpų nuomos konkursą laimėjo bendrapartietis.

„Kadangi prie konkurso nesikišau, tai yra administracijos kompetencija, ne mero“, – sakė Alytaus miesto meras.

Sprendimą žada skųsti

Radiją „FM99“ valdančiai bendrovei „Alytaus radijas“ šiuo metu vadovaujantis Liudas Ramanauskas BNS teigė planuojantis skųsti savivaldybės sprendimą dėl patalpų nuomos.

„Žinoma, kad planuojame apskųsti. Advokatai ruošia dokumentus. Skųsime procesą, nes paaiškinimai keisti“, – sakė radijo vadovas.

Jis teigė dėl karantino nedalyvavęs komisijos posėdyje, kuriame paaiškėjo konkurso nugalėtojas, tačiau jam buvo pasiūlyta ateiti į savivaldybę ir pasižiūrėti posėdžio įrašą.

„Kai tu klausi, kad gal kažkokiu būdu galima pamatyti, kaip ta komisija dirbo, tai sako, kad įrašas yra, bet jo negalima viešinti, nes ten yra nevieši asmenys. Vėl klaustukas, nesuprantamas dalykas“, – teigė L. Ramanauskas.

Jis taip pat pridūrė, kad jau turima pasiūlymų dėl galimybių radijui dirbti kitose patalpose.

„Jau turime ir tam tikrų pasiūlymų dėl patalpų, bet čia ne tik patalpų klausimas, čia daugiau požiūrio klausimas“, – teigė Alytaus radijo vadovas.

Pasak jo, į susidariusią situaciją aukščiausi miesto vadovai nereaguoja.

„Jokios reakcijos į tai nėra nei viešai, nei neviešai“, – tvirtino L. Ramanauskas.

BNS primena, kad konfliktas dėl patalpų, kuriose daugiau nei 20 metų veikia radijas „FM99“, kilo vasario pabaigoje, kai miesto taryba nusprendė nutraukti patalpų nuomos sutartį.

Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius teigė įžvelgiantis politikų kovą prieš jiems nepalankią žiniasklaidą.

Sprendimo projektą dėl patalpų nuomos nutraukimo Alytaus miesto savivaldybės tarybai pateikė visuomeninio judėjimo „Už Alytų“ frakcijos atstovė Laura Radzevičiūtė.

Ji anksčiau yra vedusi laidas ir šio judėjimo lyderio, irgi tarybos nario Tomo Pačėso žmonos valdomoje televizijoje „Dzūkijos TV“.

Radiją valdančiai įmonei „Alytaus radijas“ vadovauja Liudas Ramanauskas. Jo žmona, buvusi radijo žurnalistė Vilija Ramanauskienė yra Alytaus miesto savivaldybės tarybos narė, išrinkta pagal komiteto „Alytaus piliečiai“ sąrašą.

Radijo ir televizijos laidose Sausio 13-osios nakties įvykių atsiminimais dalysis jų liudininkai: esami ir buvę LRT darbuotojai, kurie buvo Lietuvos radijo ir televizijos pastate tuo metu, kai jį šturmavo sovietų desantininkai, ar kurie tą naktį rengė reportažus iš kitų miesto vietų, kuriose sprendėsi šalies likimas. Taip pat – sužeistuosius gelbėję medikai ir prie strategiškai svarbių Vilniaus objektų budėję gyventojai.

Sausio 13 d. 11.10 val. LRT televizija parodys 2019 metais sukurtą dokumentinį pasakojimą apie Loretą Asanavičiūtę, žuvusią prie televizijos bokšto. Tai yra dokumentinių filmų ciklo „Neužmiršti“ paskutinė, 14-oji dalis. Kurdami 1991 m. sausio 13-osios naktį žuvusių laisvės kovotojų portretus ciklo kūrėjai – Aistė Stonytė, Audrius Stonys, Česlovas Stonys – kalbino žuvusiųjų artimuosius, draugus ir kitus juos pažinojusius asmenis. Ciklo „Neužmiršti“ pasakojimus galima pasižiūrėti LRT mediatekoje.

Sausio 13 d. vakarą, 19.30 val. LRT televizijos eteryje – paramos nuo karo nukentėjusiems Ukrainos žmonėms koncerto „Kartu iki pergalės“ tiesioginė transliacija. Jau ketvirtus metus vykstančio renginio metu bus nutiestas tiesioginis TV tiltas tarp dviejų šalių – pasijungimai vyks iš Vilniaus ir Kijevo; į abiejų šalių žiūrovus kreipsis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, bus parodyti vos prieš keletą savaičių nufilmuoti reportažai iš fronto Ukrainoje vietų.  Scenoje pasirodys abiejų šalių muzikos žvaigždės – Andrius Mamontovas, Vidas Bareikis, tik gimtąja kalba dainuojančių Ukrainos patriotų grupė „TaRūta“, operos solistas Merūnas Vitulskis, Saulius Urbonavičius-Samas ir grupė „Bix“, taip pat Veronika Povilionienė ir kiti. Koncerto metu žiūrovai bus kviečiami aukoti  skambinat trumpuoju telefono numeriu 1490 (auka 3 Eur).

Sausio 11 d., šeštadienis

LRT radijas

14.30 val. Laida „Draugystė veža“ (ved. Žydrė Gedrimaitė). Pokalbis su Bernadeta Lukošiūtė, Sausio 13-ąją dirbusia radijo studijoje, ir Laisvės gynėjų asociacijos „Savarankiškas gyvenimas“ prezidentu Ričardu Dubicku, po patirtų traumų sėdusiu į neįgaliojo vežimėlį.

Sausio 12 d., sekmadienis 

LRT televizija

18 val. Atminimo laužų uždegimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje. Tiesioginė transliacija.

LRT PLIUS

19 val. Koncerto „In memoriam“ iš Šv. Jonų bažnyčios tiesioginė transliacija. Bus transliuojama ir per LRT klasikos radijo programą.

Sausio 13 d., pirmadienis 

LRT televizija

09.15 val. Iš ciklo „Lietuvos valstybės atkūrimo kronika“. Dokumentinis filmas. Rež. D. Vildžiūnas. 2015 m. I dalis.

10 val. Tiesioginė transliacija (su vertimu į gestų k.) iš iškilmingo minėjimo ir Laisvės premijos įteikimo ceremonijos Lietuvos Respublikos Seimo Kovo 11-osios Akto salėje. Bus transliuojama ir per LRT radijo programą.

11.10 val. Dokumentinių filmų ciklo „Neužmiršti“ 14 dalis – pasakojimas apie Loretą Asanavičiūtę. Aut. Aistė Stonytė, Audrius Stonys, Česlovas Stonys. 2019 m.

12 val. Tiesioginė transliacija (su vertimu į gestų k.) iš valstybės vėliavos pakėlimo ceremonijos Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje. Bus transliuojama ir per LRT radijo programą.

12.20 val. patriotinių dainų koncertas „Dainuoju Lietuvą“.

14.20 val. laida „Laba diena, Lietuva“. Dalyvaus esami ir buvę LRT darbuotojai, Sausio 13-osios liudininkai.

19.30 val. Paramos Ukrainai koncertas „Kartu iki pergalės“. Tiesioginė transliacija iš LRT Didžiosios studijos.

LRT radijas

09.05 val. Laida „Aktualijų studija“ (ved. Kristina Karlonė) bus transliuojama iš Kauno studijos, iš kurios netrukus po Sausio 13-osios įvykių buvo atkurta Lietuvos radijo transliacija. Laidoje dalyvaus ir atsiminimais, kaip buvo atkurta radijo transliacija, dalysis tų įvykių liudininkai, buvę LRT darbuotojai Vidas Mačiulis ir Modestas Patašius, taip pat filosofas Gintautas Mažeikis.

12.12 val. Laida „Tuzinas“ (ved. Guoda Pečiulytė). Pokalbis su Sausio 13-osios liudininku.

LRT PLIUS

16.45 val. dokumentinių filmų ciklo „Neužmiršti“ 14 dalis – pasakojimas apie Loretą Asanavičiūtę. Aut. Aistė Stonytė, Audrius Stonys, Česlovas Stonys. 2019 m.

17.30 val. Laisvės gynėjų dienai. Šv. Mišių iš Vilniaus arkikatedros tiesioginė transliacija.

19 val. Dokumentinė apybraiža „Mes nugalėjom“. Ved. Virginijus Savukynas.

19.25 Patriotinių dainų koncertas „Dainuoju Lietuvą“.

Nuo mažų dienų apie darbą radijuje svajojusiam vaikinui sėkmė nusišypsojo prieš kelis metus, kuomet jis išvyko studijuoti į Londoną. Ten lietuvis greitai buvo pastebėtas ir gavo pasiūlymą prisijungti prie vietinės radijo stoties ryto šou vedėjų kolektyvo. Vaikiną iš Lietuvos pirmiausia privertė sunerimti tai, jog patirties jis neturi, o ir radijo stoties, kurioje pradėjo dirbti, klauso apytiksliai milijonas žmonių Londone.

Praėjusį mėnesį vaikinas netikėtai sulaukė skambučio iš radijo stoties „Tau“ vadovo, kuris jį pradžiugino ir privertė nesvarstant nusipirkti lėktuvo bilietus bei grįžti į gimtąją šalį, kur prieš kelis metus Ernestas paliko visus brangiausius jam žmones.

Nuo šiol Ernestas gali jaustis laisvai ir kalbėti gimta kalba radijo eteryje, kiekvieną darbo dieną, nuo 7  iki 12 val.

Jau anksčiau prie radijo stoties „Tau“ kolektyvo prisijungė realybės šou „Sala“ nugalėtoja Reda, kuri sėkmingai kopia į radijo olimpą.

Radijo stoties „Tau“ kolektyvas džiaugiasi, jog jau po naujųjų metų eteryje darbą pradės dar dvi naujos kolegės, kurios visiems puikiai žinomos iš socialinių tinklų bei kiekviena turi po daugiau nei 150 tūkstančių sekėjų „Instagram“ tinkle. Kas šios socialinių tinklų žvaigždės, radijo vadovai žada informuoti likus kelioms dienoms iki naujųjų metų.

Kaip teigia čia dirbantieji, Kauno regiono radijo stotis „Tau“ dabar patiria atgimimą ir gali drąsiai lygiuotis į didžiųjų radijo stočių gretas.