Moteris sakė nebijanti per didelio radioaktyvumo, nes tėvynėje nėra ko bijoti. „Černobylyje yra sarkofagas su sunaikinta elektrine. Čia aplink visur yra radioaktyvių medžiagų, bet mes pripratę. O įsiveržę Rusijos kariai elgėsi labai kvailai – kasė žemę“, – kalbėjo Valentina.

Ji su siaubu prisiminė prieš tris mėnesius į Ukrainą įsiveržusius okupantus. „Šioje vietovėje negalima kariauti, o ypač naudoti granatų ar raketų. Kulka yra kvaila – ji gali pataikyti bet kur. Čia yra atominė elektrinė, yra saugyklų su radioaktyviomis atliekomis. „Raudonajame miške“ iškasti grioviai ir jie nesupranta, kaip tai pavojinga“, – pabrėžė V. Koharenko.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Pripetėje – mieste, esančiame Kyjivo srityje, kur gyvena Valentina, gamta užvaldė beveik visą miestą – žmonių šiose apylinkėse liko labai nedaug. Tačiau garbaus amžiaus moteris trauktis neketina. Sakė, kad nėra, kur važiuoti. 

„Noriu, kad nežūtų jaunimas – nei mūsų, nei Rusijos. Nenoriu, kad kas nors mirtų. Noriu taikos visame pasaulyje“, – kalbėjo Valantina, išlenkdama taurelę.

Iš Černobylio apylinkių Rusijos karių pajėgos pasitraukė kovo pabaigoje.

Jungtinių Tautų agentūra nurodė vis dar negalinti nustatyti, iš kurio reaktoriaus nutekėjo radioaktyvių medžiagų, kai kelios šiaurės Europos šalys, įskaitant Suomiją ir Švediją, praeitą savaitę užfiksavo ore šiek tiek padidėjusią radioaktyviojo jodo, cezio, kobalto ir rutenio koncentraciją.

Vienas Nyderlandų institutas kėlė prielaidą, kad taršos šaltinis yra vakarų Rusijoje. Taip pat buvo spėliojama, jog incidentą galėjo nulemti Latvijoje deginta mediena, užteršta radionuklidais, pasklidusiais per 1986 metų Černobylio atominės elektrinės katastrofą.

Rusijos branduolinės energetikos įmonė „Rosenergoatom“ tvirtino, kad jos dviejose jėgainėse jokių incidentų nebuvo. Tuo metu viena Prancūzijos nevyriausybinė organizacija atmetė teoriją dėl Latvijos, nes ją esą paneigia užfiksuotas vienos rūšies radioaktyvus izotopas.

Padidėjęs radioaktyvumas „tikriausiai susijęs su branduoliniu reaktoriumi, kuris šiuo metu veikia arba atliekama jo techninė priežiūra – tokiais atvejais gali nutekėti labai nedideli radioaktyvių [medžiagų] kiekiai“, – sakoma TATENA pranešime.

Vienoje įsikūrusi organizacija nurodė, kad daugiau kaip 40 šalių, įskaitant Rusiją, pranešė neužfiksavusios savo teritorijose jokių anomalijų.

„TATENA atmetė prielaidą, kad šis pasklidimas susijęs su netinkamų radioaktyviojo šaltinio valdymu“, – pažymėjo agentūra.

„Taip pat mažai tikėtina, kad jis susijęs su branduolinio kuro perdirbimo įmone, panaudoto kuro baseinu arba radiacijos naudojimu pramonėje ar medicinoje“, – sakoma pranešime.

Agentūra pridūrė, kad jos narių pateikti duomenys rodo, jog stebėta radionuklidų koncentracija „buvo labai maža ir nekėlė jokio pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai“.

Suomijos, Norvegijos ir Švedijos radiacinės ir branduolinės saugos tarnybos praeitą savaitę nurodė užfiksavusi nedidelius kiekius radioaktyviųjų izotopų dalyje Suomijos, Skandinavijos pietinėje dalyje ir Arktyje.

Tarptautinės atominės energetikos agentūros (TATENA) generalinis direktorius Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis) pirmadienį vakare paskelbtame pranešime rašo, kad radioaktyvumo „lygiai, apie kuriuos pranešta TATENA, yra labai maži ir nekelia jokio pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai“.

Vienoje įsikūrusi agentūra šeštadienį susisiekė su Europos šalimis ir paprašė pateikti išsamesnės informacijos. TATENA pažymėjo, kad 29 valstybės savanoriškai pranešė, kad jų teritorijoje neįvyko nieko, kas galėjo lemti ore padidėjusią radionuklidų koncentraciją. Kelios šalys už Europos regiono ribų pateikė panašius pranešimus.

Rusija iki pirmadienio nebuvo įtraukta į šalių, pateikusių tokios informacijos, sąrašą.

„Tikiuosi, kad daugiau šalių narių pateiks mums atitinkamos informacijos ir duomenų, o mes toliau informuosime visuomenę“, – rašo R. Grossi.

Nyderlandų nacionalinis visuomenės sveikatos ir aplinkos institutas penktadienį pranešė, kad radioaktyvių cezio ir rutenio izotopų galėjo paskleisti iš Rusijos ir kad „nuklidų sudėtis gali rodyti kuro elemento atominėje elektrinėje pažeidimą“.

Tačiau Rusijos valstybinė branduolinės energetikos įmonė „Rosenergoatom“ pranešė, kad dvi jos atominės jėgainės šalies šiaurės vakaruose nepranešė apie jokius sutrikimus.

„Ukraina ir visas pasaulis niekada nepamirš siaubingų 1986 metų balandžio 26-osios įvykių. Černobylis amžinai liks negyjančia žaizda šalies širdyje, milijonų žmonių širdyse... Ir šiandien mes turime ne tik padaryti visa, kad ši tragedija niekada nepasikartotų. Mes turime padaryti išvadas iš tų įvykių. Černobylio zona turi tapti naujų pažangių technologijų teritorija“, – ketvirtadienio rytą savo „Facebook“ paskyroje parašė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.

1986 metų balandžio 26 d. dėl avarijos Černobylio atominės elektrinės 4-ajame reaktoriuje buvo radioaktyviai užkrėsta daugiau kaip 200 tūkstančių kvadratinių kilometrų teritorija, pirmiausia Ukrainoje, Baltarusijoje ir Rusijoje. Iš 30 kilometrų zonos buvo evakuota apie 115 tūkstančių žmonių. Avarijos padarinių likvidavimo darbuose dalyvavo daugiau kaip 600 tūkstančių žmonių. Iš jų apie 10 procentų mirė, 165 tūkstančiai tapo neįgaliaisiais.

„Tam tikras radionuklido jodo-131 kiekis yra aukščiau matavimo prietaisų aptinkamo minimalaus lygio, bet tokios koncentracijos nekelia pavojaus žmogaus ir aplinkos saugumui“, – sakoma inspekcijos spaudos tarnybos pranešime.

Inspekcijos duomenimis, kontrolės punktai Kijeve ir Ukrainos atominėse elektrinėse jodo-131 izotopo koncentracijos ore neužfiksavo.

Apie 2018 metų vasarį oro mėginiuose užfiksuotą nedidelę jodo-131 koncentraciją anksčiau pranešė Norvegijos ir Suomijos valstybinės tarnybos.

„Esame parengę notą ir išsiuntę TATENA dėl šio įvykio, kad turėtų būti įvertintos visos aplinkybės ir užtikrinta 1986 metų konvencija dėl ankstyvo perspėjimo mechanizmo branduolinių įvykių atveju“, - BNS sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.

Jis pranešė šią savaitę paprašęs Europos Komisijos palaikymo šiuo klausimu.

„Išgirdau aiškų patikinimą, kad artimiausiu metu bus imtasi neatidėliotinų žingsnių, kad būtų išsiaiškintos TATENA procedūros, ar viskas užtikrinta pačioje TATENA. Europos Komisija atliktų dvigubo patikinimo vaidmenį. Artimiausiu metu, manau, turėsime rezultatus“, - kalbėjo energetikos ministras.

Antradienį Amsterdame, kur dalyvavo vienoje didžiausių vėjo energetikos konferencijų Europoje, Ž. Vaičiūnas susitiko su EK energetikos generalinio direktoriaus pavaduotoju Gerassimos Thomu (Gerasimu Tomu).

„Išreiškiau didžiulę nuostabą dėl to proceso, kuris įvyko, kad rutenio (izotopo rutenio-106 - BNS) nutekėjimas buvo. Faktas pats įvyko rugsėjo pabaigoje, o apie tai buvo sužinota po dviejų mėnesių. Tam yra atitinkami instrumentai, tarptautinės konvencijos. Kėliau klausimą, kodėl tie instrumentai neveikia ir kartu išreiškiau labai aiškią poziciją, kad mes negalime pasitikėti branduolinės energetikos plėtra Baltarusijoje, nepriklausomai nuo technologinio patikimumo. Tai, kad slepiama du mėnesius, mūsų atveju aktualu bet kokio incidento atveju minučių diapozone“, - kalbėjo energetikos ministras.

Rusijos meteorologijos tarnyba lapkričio pabaigoje patvirtino, kad rugsėjo pabaigoje keliuose šalies regionuose, netoli Uralo pietuose esančios Čeliabinsko srities Argajašo kaime įsikūrusios stoties, buvo užfiksuota itin aukšta izotopo rutenio-106 koncentracija - ji 986 kartus viršijo įprastą radiacinės taršos lygį.

Ji buvo nustatyta rajone, kuriame įsikūrusi branduolinė įmonė „Majak“.

Rusija šią informaciją atskleidė tik po to, kai Prancūzijos radiacinės saugos ir branduolinio saugumo institutas (IRSN) lapkričio 9 dieną paskelbė, jog nuo rugsėjo 27-osios iki spalio 13-osios šalyje paimtuose oro mėginiuose aptikta radioaktyviojo izotopo rutenio-106.

Radioaktyvusis izotopas rutenis-106 susidaro branduoliniame reaktoriuje skylant atomams ir natūraliai gamtoje neaptinkamas. Jis taip pat naudojamas medicinos įrangoje, skirtoje spindulinei terapijai.

Lietuvos pareigūnai sako, kad šis incidentas sustiprina Lietuvos nuogąstavimus dėl Rusijos kompanijos „Rosatom“ Baltarusijoje statomos atominės elektrinės.

„Rusijos branduolinės infrastruktūros kompleksuose nebuvo jokių incidentų“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Rosatom“ atstovas.

Laikotarpiu nuo rugsėjo 25 dienos iki spalio 1-osios „oro mėginiuose iš Argajašo ir Novogorno stebėjimo stočių rasta radioaktyviojo izotopo rutenio-106“, informavo Rusijos federalinė hidrometeorologijos ir aplinkos stebėjimo tarnyba („Rosgidromet“).

Didžiausia jo koncentracija buvo užfiksuota Uralo pietuose esančios Čeliabinsko srities Argajašo kaime įsikūrusioje stotyje. Čia nustatyta „itin didelė“ izotopo rutenio-106 koncentracija, 986 kartus viršijanti įprastą radiacinės taršos lygį, nurodė „Rosgidromet“

Netrukus rutenio-106 buvo aptikta Tatarstane, kiek vėliau – Pietų Rusijoje. Galiausiai radioaktyviųjų dulkių debesis rugsėjo 29 dieną pasiekė Europą ir nuo Italijos slinko žemyno šiaurės link.

„Rosgidromet“ neįvardijo konkretaus taršos šaltinio, tačiau Argajašo stotis įsikūrusi už maždaug 30 km nuo branduolinio komplekso „Majak“, kur 1957-aisiais įvyko viena baisiausių branduolinių avarijų žmonijos istorijoje.

Dabar šiame komplekse perdirbamos ir saugomos branduolinės atliekos.

Lapkričio 9 dieną Prancūzijos radiacinės saugos ir branduolinio saugumo institutas (IRSN) paskelbė, kad nuo rugsėjo 27-osios iki spalio 13-osios šalyje paimtuose oro mėginiuose aptikta radioaktyviojo izotopo rutenio-106.

IRSN nurodė, jog tikėtina, kad rutenio-106 koncentracija ore padidėjo dėl avarijos, įvykusios kažkur tarp Volgos ir Uralo kalnų. Institutas pažymėjo, kad Europoje nustatytas radioaktyviųjų dalelių koncentracijos padidėjimas jokio pavojaus žmonių sveikatai nekelia.

Radioaktyvusis izotopas rutenis-106 susidaro branduoliniame reaktoriuje skylant atomams. Ru-106 taip pat naudojamas medicininėje įrangoje, skirtoje spindulinei terapijai.

„Rosatom“ tąsyk nurodė, kad „radiacija aplink visus Rusijos branduolinės infrastruktūros objektus neviršija normos ir yra įprasto lygio“.

IRSN sakė, kad branduolinis reaktorius negalėjo būti rutenio-106 šaltinis, nes tokiu atveju atmosferoje būtų aptikta ir kitų radioaktyviųjų dalelių.

Prancūzų mokslininkų nuomone, radioaktyviųjų dulkių debesis galėjo atsirasti dėl nuotėkio iš įrenginio, susijusio su branduolinio kuro ciklu ar gaminančio radioaktyviąsias medžiagas.

„Greenpeace“ padalinys Rusijoje pirmadienį paragino „Rosatom“ pradėti „išsamų tyrimą ir viešai paskelbti informaciją apie incidentus „Majak“ komplekse“.

„Greenpeace“ išsiųs laišką su raginimu prokurorams pradėti tyrimą dėl galimo branduolinės avarijos nuslėpimo“, – rašoma organizacijos paskelbtame pareiškime.

Spalio viduryje „Rosatom“ Rusijos žiniasklaidai išplatino pareiškimą, kuriame nurodė, kad rugsėjo 25 – spalio 7 dienos mėginiuose, įskaitant paimtus Pietų Urale, nebuvo aptikta rutenio-106 pėdsakų“. Jo buvo aptikta tik mėginiuose iš Sankt Peterburgo.

Radiologinės apsaugos ir branduolinio saugumo institutas (IRSN) nurodė, kad rutenio izotopo Ru-106 išmetimas į aplinką nekėlė grėsmės nei sveikatai, nei gamtinei aplinkai Europoje.

IRSN atmeta avarijos kuriame nors branduoliniame reaktoriuje galimybę, nes tuomet būtų išskirti kiti radionuklidai; veikiausiai rutenio šaltinis buvo branduolinio kuro apdorojimo gamykloje arba medicinos centre.

Pasak šio instituto, „tikėtina emisijos zona“ yra Uralo regione tarp Volgos ir Uralo kalnų – Rusijoje ar Kazachstane. Tokia išvada daroma, įvertinus iš įvairių šalių gautus duomenis ir oro masių judėjimą.

Aukščiausias rutenio lygis stebėtas rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje, o vėliau jo nebeaptikta atmosferoje.

Spalio pradžioje Vokietijos Federalinis Apsaugos nuo radiacijos biuras pranešė, kad Vokietijoje, Italijoje, Austrijoje, Šveicarijoje ir Prancūzijoje nuo rugsėjo 29-osios fiksuojamas padidėjęs rutenio izotopo Ru-106 lygis.

Biuro atstovas Janas Henrikas Laueris tada pažymėjo, kad to izotopo šaltinis nėra žinomas, tačiau skaičiavimai rodo, kad jis galėjo būti išleistas Rytų Europoje.

Rutenio izotopas Ru-106 naudojamas radiacijoje akių vėžio gydymui. Kartais šis izotopas naudojamas kaip dirbtinių žemės palydovų energijos šaltinis.

Federalinis Apsaugos nuo radiacijos biuras ketvirtadienį pranešė, kad Vokietijoje, Italijoje, Austrijoje, Šveicarijoje ir Prancūzijoje nuo rugsėjo 29-osios fiksuojamas padidėjęs rutenio izotopo Ru-106 lygis.

Pasak biuro atstovo Jano Henriko Lauerio, šio izotopo šaltinis nėra žinomas, tačiau skaičiavimai rodo, kad jis galėjo būti išleistas Rytų Europoje.

Rutenio izotopas Ru-106 naudojamas radiacijoje akių vėžio gydymui. Kartais šis izotopas būna palydovų energijos šaltinis.

Radioaktyvi tarša

Pirmomis dienomis po atominės elektrinės avarijos radiacinę situaciją Lietuvoje daugiausia nulėmė jodo (131J) izotopai. Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas radioaktyvaus 131J tyrimams žaliaviniame piene. Pietinėje šalies zonoje nustatyti 131J kiekiai buvo aiškiai didesni už maksimaliai leistiną pieno aktyvumą vaikams, kuris yra lygus 370 Bg/l. Kai kuriuose Respublikos rajonuose buvo priimtas sprendimas, draudžiantis naudoti vaikams užterštą 131J pieną.

Radionuklidų cezio (137Cs) ir stroncio (90Sr) matavimai maisto produktuose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) radiologinėse laboratorijose buvo atliekami nuolat, nes tokių matavimų rezultatai atspindi radiacinės taršos tendencijas šalyje, taip pat jie buvo naudojami įvertinti apšvitos dozes, kurias gauna gyventojai, vartodami įvairų maistą.

Lietuvos įmonės palaikė prekybinius ryšius su Ukraina, Baltarusija, Rusijos Federacija ir kitomis šalimis, iš kurių buvo importuojamas augalinis aliejus, riebalai, miško grybai ir uogos, sultys, konditerijos ir kulinarijos gaminiai, taip pat buvo įvežama daug pašarų ir pašarinių žaliavų. Kasmet radiologiškai buvo ištiriama beveik tūkstantis šių produktų mėginių. Daugelyje įvežamų prekių žymių radioaktyviosios taršos požymių nenustatyta, tačiau kai kurių rūšių produktų siuntose buvo aptinkamas radiocezis 137Cs. Tiriant importuojamus pieno miltelius, kurie 2001–2003 m. tranzitu buvo gabenami per Lietuvą į kitas šalis, nustatytas137Cs. 2007 m. pirmą kartą 137Cs nustatytas ir cukrinių runkelių išspaudose, kurio koncentracija siekė 200 Bq/kg.

Kiekvienais metais įvežamų ir iš Lietuvos išvežamų grybų ir uogų apimtys vidutiniškai sudarė iki 10 tūkst. tonų. Tyrimai parodė, kad pusėje įvežamų grybų ir dviejuose trečdaliuose įvežamų uogų siuntų buvo aptikta radioaktyvaus 137Cs likučiai. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas įvežamų iš Baltarusijos bei Ukrainos miško grybų ir uogų siuntoms.

Nuo 1986 iki 2005 m. laikotarpiu įvežamuose grybuose 137Cs metinės vidutinės savitojo aktyvumo reikšmės didėjo, o nuo 2006 m. stebėtas taršos mažėjimas, tačiau dar 2008 m. dviejose miško uogų – mėlynių siuntose 137Cs koncentracija kelis kartus viršijo leidžiamas normas, 40 tonų uogų grąžinta tiekėjui iš Baltarusijos. 2015 m. radiologinės taršos atžvilgiu ištirta daugiau kaip tūkstantis importuotų grybų mėginių. Grybuose radioaktyviojo 137Cs rasti tik pėdsakai, o savitasis aktyvumas buvo mažesnis už leidžiamą 600 Bq/kg lygį.

Be šių tyrimų dar buvo atliekami ir laukinių žvėrių mėsos tyrimai. Daugumai medžiojamų žvėrių svarbi mitybos raciono dalis yra miško grybai, uogos bei kiti miško paklotės augalai. Todėl dėsninga, kad šios medžiagos per mitybos grandinę patenka į gyvūnų organizmą, o vėliau yra aptinkamos sumedžiotų žvėrių mėsoje.

Laukinės faunos radioaktyvi tarša 1986–1997 m. mūsų šalies miškuose, ypač Kuršių nerijoje, viršijo didžiausius leistinus lygius (600 Bq/kg ). Žvėrių mėsoje 137Cs metinių vidutinių savitųjų aktyvumų reikšmės 1997 m. dar siekė 120 Bq/kg, o vėlesniuoju 1998–2015 m. laikotarpiu buvo stebimas mažėjimas.

2014 m. dviejų sumedžiotų šernų raumens mėginiuose nustatytas 137Cs savitasis aktyvumas siekė 328,50 Bq/kg ir 286,6 Bq/kg. Vienas šernas buvo sumedžiotas Šilutės r., Kintų miške, kitas–Jurbarko r., Montvilių girininkijoje.  2014 m. Šilutės r., Būdviečių miške, sumedžioto šerno mėsoje 137Cs savitasis aktyvumas siekė tik 19,79 Bq/kg.

Šie pavieniai atvejai rodo apie netolygų radioaktyvių medžiagų pasiskirstymą šalyje. Palyginti su atskirose šalies teritorijose išmatuotais skirtingais 137Cs savitaisiais aktyvumais mėsoje, galima teigti, kad radioaktyvaus užterštumo lygis gretimose teritorijose gali būti skirtingas. Tai galėjo lemti pavienių stambiųjų karštų radioaktyvių dalelių iškritimas po Černobylio AE avarijos.

Per 2010–2015 m. laikotarpį radiologiškai ištirti 26 stirnų, 22 šernų, 36 elnių, 2 fazanų ir 2 stručių mėsos mėginiai. Rizikos požiūriu dažniau 137Cs aptinkamas šernienoje, rečiau–stirnienoje ir elnienoje. Visiškai šio radionuklido nerandama fazanų, stručių ir ūkiuose auginamų laukinių žvėrių, paukščių mėsoje

2015 m. sausio–lapkričio mėnesiais šalies teritorijoje sumedžiotų šernų mėsoje 137Cs savitasis aktyvumas siekė tik 16-20 Bq /kg.

Kitų žvėrių skerdienose (elnių, stirnų) radioaktyvaus 137Cs buvo rasta tik pėdsakai.

Radiologinę kontrolę būtina tęsti

2011 m. kovo 11 d. įvykiai Japonijos Fukušimos AE, privertė dar sykį suklusti pasaulį dėl branduolinės energetikos keliamo pavojaus. Nors įvykiai aprimę, tačiau vis dar jaučiamas nerimas dėl maisto produktų, importuotų iš Japonijos, kokybės ir saugos. Maisto produktai iš Japonijos sudaro labai mažą dalį eksporto. Iš jų daugiausia eksportuojama žuvis, vaisiai, daržovės, arbata, prieskoniai, šiek tiek grūdų ir kiti produktai.

Dėl galimos radioaktyvios taršos Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) kontroliuoja kiekvieną iš Japonijos importuotų maisto produktų siuntą. 2011 m. Lietuva gavo tik vieną skubų pranešimą apie iš Japonijos į Prancūziją įvežtą žaliąją arbatą, kurios radioaktyvioji tarša viršijo leistiną lygį.

Įvykus Černobylio bei Fukušimos atominių elektrinių avarijoms, suskilo dalis iškritusių radionuklidų, tačiau kad suskiltų radioaktyvusis cezis (137Cs), dar prireiks nemažai laiko. Todėl, kaip pažymi NMVRVI specialistas P. Drulia, ir toliau reikėtų tęsti gyvūninių žaliavų, miško gėrybių, ypač importuojamų prekių iš trečiųjų šalių, paveiktų Černobylio AE avarijos, radiologinę kontrolę.