„Patvirtinome Lenkijos ir Latvijos strateginę partnerystę, ypač gynybos srityje“, – po derybų surengtoje spaudos konferencijoje teigė R. Sikorskis.

Jis taip pat sakė, kad abi šalys mano, jog Ukrainai labai svarbu laimėti karą prieš Rusiją.

„Be Ukrainos pergalės nėra saugios Europos, o mūsų šalys čia supranta viena kitą be žodžių. Be to, mes esame lyderių priešakyje, kai kalbama apie pagalbą Ukrainai“, – pabrėžė R. Sikorskis.

Prieš liepos 9–11 dienomis Vašingtone vyksiantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą R. Sikorskis su latvių užsienio reikalų ministre B. Braže aptarė „būtinybę sutelkti Europos Sąjungos išteklius dėl Ukrainos pergalės“.

Ministrai aptarė kibernetinių atakų, dėl kurių jie kaltina Rusiją, padažnėjimą ir Maskvos vykdomą dezinformacijos kampaniją.

R. Sikorskis sakė, kad Lenkija ir toliau dalyvaus NATO oro policijos misijoje virš Baltijos šalių, įskaitant Latviją.

Tai Berlyne per Ukrainos atstatymo konferenciją pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis, praneša „Ukrinform“ korespondentas.

Kaip pabrėžė Lenkijos diplomatijos vadovas, istorija ir geografija turi didelę reikšmę Lenkijai ir Ukrainai.

Rusija jau 300 metų stengiasi kolonizuoti Ukrainą, išlaikyti ją savo įtakos zonoje.

Rusijos imperijoje buvo draudžiama rašyti ir kalbėti ukrainietiškai, o per praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio Holodomorą Sovietų Sąjunga sunaikino 5 mln. Ukrainos valstiečių.

„Ir dabar tas pats vyksta okupuotose teritorijose“, – sakė R. Sikorskis.

Jis atkreipė dėmesį į tai, kad už 200 km į šiaurę nuo Varšuvos yra Rusijos anklavas – Kaliningrado sritis, kur, Lenkijos valdžios duomenimis, „laikoma 100 branduolinių kovinių galvučių“, o Rusiją remianti Baltarusija taip pat yra šalia.

„Tai reiškia, kad ataka prieš ES yra visai tikėtina“, – konstatavo R. Sikorskis.

Jis pažymėjo, kad Rusijos raketos, kuriomis apšaudoma Ukrainos teritorija, jau ne kartą pažeidė Lenkijos oro erdvę, skriedamos į šalies teritorijos gilumą. Todėl pavojus šiai Europos daliai yra „didesnis nei kai kas mano“.

„Rusų raketa nukrito už 10 km nuo mano namų“, – priminė Lenkijos diplomatijos vadovas, turėdamas omenyje incidentą Bydgoščiaus apylinkėse 2023 metų žiemą.

Pasak R. Sikorskio, Rusijos ekonominę sistemą ištiko kolapsas, o koncernas „Gazprom“ patiria didelių nuostolių.

„Putinas griauna savo šalį, jis kreipiasi į Braziliją ir Kiniją, kad būtų įšaldytas konfliktas. Tai reiškia, kad Putinas suprato: jis nepasieks savo tikslų, neįstengs užimti visos Ukrainos ir paversti jos kolonija“, – pabrėžė R. Sikorskis.

Jis pridūrė, kad dabar būtų įmanoma atkurti Ukrainą su jos tarptautiniu mastu pripažintomis sienomis, „tačiau turime būti aktyvūs“.

Kaip jau buvo pranešta, Berlyne vyksta Ukrainos atstatymo konferencija.

Ketvirtadienį R. Sikorskis lankėsi Jungtinėje Karalystėje, kur susitiko su savo kolega Davidu Cameronu (Deividu Kameronu) ir dalyvavo Londono gynybos konferencijoje.

Šeštadienį pasirodžiusiame interviu lenkų ministras teigė, kad Europa turėtų perorientuoti savo pramonę, kad galėtų geriau reaguoti į Rusijos keliamas grėsmes.

Pasak R. Sikorskio, „taikos dividendų ir ekspedicinio karo laikotarpiu daugiausia dėmesio skyrėme didelės vertės, aukštųjų technologijų platformoms ir ginklams“.

„Tik dabar iš naujo atrandame, kad iš tikrųjų tereikia milijonų sviedinių“, – pridūrė ministras.

Lenkijos ministras mano, kad Europa atsilieka gynybos srityje ir kad daugelį metų Europos Sąjungos gynybos, technologijų ir pramonės bazė buvo nepakankamai finansuojama.

R. Sikorskio teigimu, Rusija gynybai skiria 40 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP), o kariniame pramoniniame komplekse dirba 3,5 mln. žmonių.

Anot ministro, po Šaltojo karo kai kurios Europos valstybės ne tik nusiginklavo, bet ir atsisakė plėtoti gynybos pramonę.

Jis pridūrė, kad Europa turi išmokti geriau žaisti „eskalacijos žaidimą“ ir išlaikyti savo tikruosius ketinimus miglotus, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas niekada nebūtų tikras dėl galimos Europos reakcijos.

„Nuolat deklaruodami, kokia yra mūsų raudonoji linija, tik kviečiame Maskvą pritaikyti savo priešiškus veiksmus prie mūsų nuolat kintančių pačių nustatytų apribojimų“, – „The Guardian“ sakė R. Sikorskis. 

Anksčiau trečiadienį Airija, Norvegija ir Ispanija paskelbė, kad pripažins Palestinos valstybę.

„Lenkija jau keli dešimtmečiai pripažįsta Palestinos valstybingumą“, – po susitikimo Veimaro trikampio formatu spaudos konferencijoje sakė R. Sikorskis.

Jis pridūrė, kad Lenkija ir dar 143 šalys Jungtinėse Tautose balsavo už Palestinos narystę šioje organizacijoje.

„Tai nebuvo balsavimas prieš ką nors, ypač prieš Izraelį“, – sakė R. Sikorskis ir pabrėžė, kad taip balsuota „už dviejų valstybių sprendimą“.

„Mes remsime Europos Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio (ES užsienio politikos vadovo Josepo Borellio (Žozepo Borelio)) ir kitų šalių, manančių, kad reikia ilgalaikio ir stabilaus sprendimo, pastangas“, – pridūrė lenkų ministras.

R. Sikorskis taip pat pakomentavo Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) spendimą siekti arešto orderių Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu (Benjaminui Netanjahui), šalies gynybos ministrui Yoavui Galantui (Joavui Galantui) ir trims palestiniečių islamistų organizacijos „Hamas“ lyderiams dėl veiksmų per daugiau kaip septynis mėnesius trunkantį karą Gazos Ruože.

„Kalbant apie Tarptautinio baudžiamojo teismo veiksmus, mes juos remiame“, – sakė jis.

Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) apie tai užsiminė lankydamasis Vašingtone, kur susitiko su generolu Keithu Kelloggu (Kitu Kelogu), dabar laikomu buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) patarėju užsienio politikos klausimais.

„Norime kuo geresnių santykių su Amerika, nepriklausomai nuo to, kas čia yra valdžioje, ir nedarysime savo pirmtakų klaidų, statydami ant vienos kortos“, – sakė R. Sikorskis Kenedžio centre vykusioje spaudos konferencijoje Lenkijos žiniasklaidos atstovams, komentuodamas savo susitikimą su K. Kelloggu.

Jis teigė, kad pokalbiai su generolu, buvusiu JAV viceprezidento Mike'o Pence'o (Maiko Penso) patarėju nacionalinio saugumo klausimais, šiuo metu dirbančiu analitiniame centre „America First Policy Institute“, jam padarė įspūdį.

Pasak R. Sikorskio, K. Kelloggas „supranta mūsų regiono situaciją [...], šio karo (Ukrainoje) kainą, ir supranta, kad Lenkija daro daugiau nei kiti sąjungininkai“.

Paklaustas apie pranešimus, kad D. Trumpas susidomėjo Lenkijos prezidento Andrzejaus Dudos (Andžejaus Dudos) iniciatyva padidinti privalomą NATO šalių išlaidų gynybai slenkstį iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), R. Sikorskis sakė, kad šią iniciatyvą supranta kaip „parodymą, kad Lenkija čia yra viena geriausių mokinių“.

„Taip, mes pasinaudosime savo pavyzdžiu, kad sutelktume kitus bent jau vykdyti jau daugelį metų galiojančius įsipareigojimus Aljansui“, – pareiškė jis.

Tai sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis interviu BBC World, praneša „Ukrinform“, remdamasi PAP.

Paklaustas, kiek Rusija kelia tiesioginę grėsmę Lenkijai, R. Sikorskis atsakė, kad nemano, jog V. Putinas galėtų pasielgti taip neapgalvotai puldamas NATO valstybę narę. Tačiau R. Sikorskis pažymėjo, kad V. Putinas buvo pasielgė pakankamai neapgalvotai užpuldamas Ukrainą ir dabar yra laikomas karo nusikaltėliu.

Remdamasis Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono žodžiais, kad jis nieko neatmeta, kai kalbama apie Vakarų karių buvimą Ukrainoje, R. Sikorskis pareiškė, kad teisinga V. Putiną pastatyti į tokią situaciją, kurioje jis nėra tikras, ką darys Vakarai, o ne iš anksto atmesti tam tikrus variantus.

Paklaustas, ar Lenkija svarstys savo karių siuntimą, jis atsakė: „Mes nerodysime savo kortų. Leisime prezidentui V. Putinui spėlioti, ką darysime".

Jis išreiškė pasitenkinimą tuo, kad JAV Kongresas pagaliau patvirtino karinę pagalbą Ukrainai.

„Ukrainai žūtbūt reikia priešlėktuvinių raketų, kad apsaugotų savo pramonę, elektrines, infrastruktūrą. Manau, daug geriau leisti pinigus Ukrainos gynybai, nei vėliau ją atstatyti", – sakė R. Sikorskis.

Jis pripažino, kad būtų buvę geriau, jei JAV pagalbos įstatymas būtų priimtas anksčiau, tačiau pažymėjo, kad pagalba jau buvo teikiama.

„Manau, kad prezidentas V. Putinas padarytų gerai, jei pripažintų savo invaziją klaida ir iš naujo įvertintų situaciją, atsižvelgdamas į tai, kad mes padėsime Ukrainai tol, kol reikės“, – sakė jis.

R. Sikorskis kalbėjo ir apie Lenkijos reikalaujamas kompensacijas iš Vokietijos už pasaulinio karo žalą. „Partnerystė reiškia abipusę pagarbą abiejų pusių interesams, tačiau taip pat jautrumą ir empatiją humanitariniams ir istoriniams klausimams“, – sakė jis. Ministras paragino Berlyną pateikti pasiūlymus dėl kompensacijų Lenkijos piliečiams, kurie tapo „atakų ir vokiečių okupacijos aukomis“ bei dėl kompensacijų už Lenkijos valstybės patirtus nuostolius.

R. Sikorskis neminėjo žodžio „reparacijos“. Ginčas dėl kompensacijų už Vokietijos Antrojo pasaulinio karo nusikaltimus mokėjimo ilgą laiką temdė Vokietijos ir Lenkijos santykius. Ankstesnė valdančioji „Teisės ir teisingumo partija“ (PiS) iš Berlyno reikalavo 1,3 trln. eurų.

Vokietija visad teigė, kad Lenkijos reikalavimams nėra teisinio pagrindo. Lenkija 1953 m. pareiškė atsisakanti Vokietijos reparacijų ir tai po to keliskart patvirtino. Tačiau PiS vyriausybė Varšuvoje neigė atitinkamo susitarimo galiojimą, argumentuodama, kad Lenkija tada veikė spaudžiama tuometinės Sovietų Sąjungos. PiS buvo griežta Vokietijos atžvilgiu ir kitais klausimais. Ji kritikavo „vokiečių dominavimą“ Europoje ir kaltino Berlyną Europos Sąjungoje veikiant prieš Lenkijos interesus.

Kai prie Lenkijos vyriausybės vairo stojo buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldo Tuskas, vadovaujantis proeuropietiškai koalicijai, tonas tapo daug draugiškesnis.

„Viena iš priemonių susilpninti Rusiją ir pasiekti Ukrainos pergalę – dar labiau stiprinti sankcijas Rusijai ir Baltarusijai. Sieną su Rusija ir Baltarusija turinčios šalys turi laikytis vieningo sankcijų įgyvendinimo mechanizmo ir bendromis pastangomis užkirsti kelią jų apėjimui“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime cituojamas G. Landsbergis.

Pasak URM, ministrai sutarė, kad būtina iš esmės keisti ilgalaikį vakarų požiūrį į Rusijos grėsmę, teikiant prioritetą jos visapusiškam sulaikymui.

Ministrai taip pat aptarė būtinybę sutelkti pastangas ruošiantis Vašingtono viršūnių susitikimui, siekiant kuo greitesnės Ukrainos integracijos į Europos Sąjungą ir NATO, nevėluojant įgyvendinti kritinės infrastruktūros projektus, kurie stiprina Lietuvos ir Lenkijos ekonomiką, saugumo aplinką.

„Turime tesėti tai, ką seniai pažadėjome narystės Europos Sąjungoje siekiančioms šalims: kuo greičiau pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova – ne vėliau kaip birželio mėnesį“, – pareiškime po susitikimo sakė G. Landsbergis.

Kritiniais abiejų šalių projektais ministras įvardijo elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentinės Europos tinklais, jai svarbią povandeninę „Harmony Link“ jungtį, europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ tiesimą ir automagistralės „Via Baltica“ rekonstrukciją.

G. Landsbergis pranešime pažymėjo, kad Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė stiprėja, užsienio reikalų ministras taip pat pakvietė R. Sikorskį atvykti į Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovų metinį suvažiavimą.

Užsienio reikalų ministras taip pat susitiko su Lenkijos vicepremjeru ir nacionalinės gynybos ministru Wladyslawu Kosiniaku-Kamyszu (Vladislavou Kosiniaku-Kamišu) bei aptarė būtinybę bendradarbiauti kovojant su kibernetinėmis ir hibridinėmis grėsmėmis, vystyti modernias karinio atsako priemones.

Anot URM, ministrai sutarė, kad Rytų flango ir NATO saugumas tiesiogiai priklauso nuo Ukrainos pergalės prieš agresorę Rusiją.

Jis pripažino, kad Vokietija, imant absoliučius skaičius, yra didžiausia ginklų Ukrainai tiekėja Europoje. Tačiau jis kritikavo ilgus sprendimų priėmimo procesus. Vokietija turi „istorinių priežasčių nerimauti“, kai kalbama apie ginklų tiekimą, sakė R. Sikorskis. „Suprantame tai. Tačiau norėtume, kad jų diskusijos vyktų greičiau“, – pridūrė jis. Laiko veiksnys esą yra labai svarbus Ukrainai. „Sprendimas po šešių mėnesių nėra tas pat sprendimas“, – tęsė ministras, turėdamas omenyje „Taurus“.

O. Scholzas vasario pabaigoje aiškiai pareiškė, kad Vokietija neperduos Ukrainai sparnuotųjų raketų „Taurus“. Jis argumentavo, kad tai gali Vokietiją įtraukti į karą. Didžioji Britanija ir Prancūzija tuo tarpu jau tiekia sparnuotąsias raketas Ukrainai.

Paklaustas apie O. Scholzo socialdemokratų partijos (SPD) frakcijos vadovo Rolfo Mützenicho pasiūlymą laikinai įšaldyti Ukrainos konfliktą, kad būtų galima siekti taikaus sprendimo, R. Sikorskis tokius svarstymus atmetė ir pareiškė, kad V. Putinu negalima pasitikėti. Ministras pabrėžė, kad Vokietija ir Europa į grėsmę iš Rusijos turi reaguoti demonstruodamos karinę stiprybę. „Silpnumas skatina agresiją, o stiprumas atgraso“, – sakė jis.

Anot R. Sikorskio, vokiečiams galbūt atrodo, kad jie turės daugiau laiko reaguoti į Rusijos agresiją, nes tarp jų dar yra Lenkija. „Tačiau jei V. Putinas yra toks agresyvus, kaip kai kurie iš mūsų mano, tai dar kartą pažvelkite į savo saugumo situaciją. Kaliningrade dislokuotos „Iskander“ raketos su branduoliniais užtaisais, kurios gali pasiekti Berlyną“, – kalbėjo R. Sikorskis.

Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM),  kovo 19–20 dienomis viešėdamas Lenkijoje G. Landsbergis susitiks su Lenkijos vicepremjeru ir nacionalinės gynybos ministru Wladyslawu Kosiniaku-Kamyszu (Vladislavou Kosiniaku-Kamišu), užsienio reikalų ministru R. Sikorskiu bei Seimo Užsienio reikalų komisijos pirmininku Pawelu Kowaliu (Pavelu Kovaliu).

Anot ministerijos, pagrindinės susitikimų temos – bendri veiksmai užtikrinant regiono saugumą, pozicijų derinimas prieš NATO aukščiausio lygio susitikimą Vašingtone, Europos gynybinio potencialo stiprinimo aktualijos, karinė, atstatomoji ir integracinė parama Ukrainai bei sankcijų stiprinimas agresorei Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai.

Tai yra pirmasis Lietuvos diplomatijos vadovo vizitas Lenkijoje po praeitų metų spalį šalyje įvykusių parlamento rinkimų.