Po to, kai rugpjūčio 20-ąją Sidnėjuje vykusiame pasaulio moterų futbolo čempionate Ispanijos rinktinė iškovojo nugalėtojos titulą, per medalių įteikimo ceremoniją RFEF prezidentas prievarta pabučiavo J. Hermoso į lūpas. L. Rubialeso poelgis išprovokavo didžiulį pasipiktinimą.

Savaitgalį FIFA nušalino L. Rubialesą nuo RFEF prezidento pareigų.

„Po pastarojo meto įvykių ir nepriimtino elgesio, rimtai pakenkusio Ispanijos futbolo įvaizdžiui, [RFEF regionų] prezidentai prašo, kad Luisas Rubialesas tuoj pat atsistatydintų iš RFEF prezidento [posto]", – sakoma federacijos pareiškime, paskelbtame po jos regionų prezidentų susitikimo.

RFEF pareigūnai išreiškė paramą susitikimą sušaukusiam federacijos vadovo pareigas einančiam Pedro Rochai (Pedrui Ročai) ir tam, kad jis inicijuotų „dialogą ir susitaikymą su visomis futbolo institucijomis“.

RFEF pareiškime taip pat raginama pertvarkyti federacijos vadovybę.

„Raginsime atitinkamas institucijas atlikti nuodugnią ir skubią organizacinę restruktūrizaciją federacijos strateginiuose postuose, kad būtų sudarytos sąlygos naujam vadovavimo Ispanijos futbolui etapui“, – sakoma pareiškime.

RFEF regionų prezidentai taip pat pasveikino moterų komandą su pergale pasaulio čempionate.

Šiuo metu 81 žaidėja, įskaitant J. Hermoso, streikuoja reikalaudamos pokyčių federacijos vadovybėje.

Anksčiau pirmadienį Ispanijos aukščiausiojo baudžiamųjų bylų teismo prokurorai pranešė, kad pradėjo preliminarų tyrimą dėl L. Rubialeso bučinio, galinčio prilygti seksualinės prievartos nusikaltimui.

„Nacionalinio teismo prokurorai pradėjo preliminarų tyrimą, kad išnagrinėtų faktus, kurie gali būti laikomi seksualinės prievartos nusikaltimu“, – sakoma teismo pareiškime, kuriame nurodoma, kad jis suteiks J. Hermoso galimybę pateikti ieškinį šiuo tikslu.

Praėjusią savaitę J. Hermoso sakė, kad dėl nepageidaujamo bučinio ji pasijuto „pažeidžiama ir tarsi užpuolimo auka“, o socialiniuose tinkluose paskelbtame pareiškime tai apibūdino kaip impulsyvų, mačistinį veiksmą, padarytą ne vietoje ir be jos sutikimo.

L. Rubialesas teigė, kad sutikimas buvo.

Prezidentaujant D. Trumpui, 2018 metais Dohoje Katare prasidėjo pirmieji tiesioginiai pokalbiai tarp JAV vyriausybės ir Talibano. Derybos 2020 metų vasario 29-ąją baigėsi susitarimu, kuriame buvo įvardytas JAV dalinių išvedimo tvarkaraštis.

Pajėgų atitraukimas vėlavo, tačiau tada, jau prezidentaujant J. Bidenui, jis gegužę buvo pradėtas. Paraleliai šalį paliko ir NATO daliniai.

D. Trumpas jau kelis kartus kritikavo J. Bideno planus dėl karių išvedimo ir teigė, kad jis pats būtų elgęsis „visiškai kitaip ir daug sėkmingiau“. D. Trumpas sekmadienį tviteryje rašė: „Tai, ką J. Bidenas padarė su Afganistanu, taps legenda. Tai įeis į amerikiečių istoriją kaip vienas didžiausių pralaimėjimų“.

72 metų rašytoja 2015 metais pelnė Nobelio literatūros premiją už savo darbą, kuriame aprašomi karo ir gyvenimo siaubai valdant represiniam sovietų režimui, įskaitant 1986 metais įvykusią Černobylio katastrofą.

Pirmąkart viešai reaguodama į protestus, įsiplieskusius Baltarusijoje po sekmadienį įvykusių ginčijamų prezidento rinkimų, S. Aleksijevič interviu „Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) Baltarusijos redakcijai sakė, jog A. Lukašenka turėtų taikiai atsistatydinti, kad būtų išvengta kruvino pilietinio karo.

„Pasitraukite kol dar nėra per vėlu, kol neįstūmėte liaudies į baisią bedugnę, į pilietinio karo bedugnę“, – S. Aleksijevič kreipėsi į A. Lukašenką, kurį ji jau seniai kritikuoja.

„Tiesiog norite valdžios, ir jūsų troškimas nuves iki kraujo“, – sakė S. Aleksijevič ir apkaltino Baltarusijos valdžią „paskelbus karą savo tautai“.

„Norėčiau pakartoti tai, ką taip gražiai pasakė žurnalistė Svetlana Kalinkina: „Išeik gražiai!“ (...) Bet jau nepavyks, kraujas [buvo pralietas]“, – sakė rašytoja.

Tiesiog norite valdžios, ir jūsų troškimas nuves iki kraujo.

Ji pareiškė esanti priblokšta „nežmoniškų, šėtoniškų“ milicijos veiksmų, teigdama, kad jie anksčiau nebuvo net įsivaizduojami. Autorė spėjo, kad Minskas galėjo gauti pastiprinimų iš Rusijos.

Paklausta, ar ji būtų pasirengusi tapti tarpininke tarp valdžios ir protestuotojų, S. Aleksijevič atsakė: „Jei aš būčiau jaunesnė ir nesirgčiau, tada tikriausiai.“

Prieš savaitgalį įvykusius prezidento rinkimus Nobelio premijos laureatė sakė balsuosianti už A. Lukašenkos pagrindinę varžovę – opozicijos atstovę Sviatlaną Cichanouskąją.

Rašytoja sakė suprantanti, kodėl S. Cichanouskaja – tik neseniai į politiką pasukusi namų šeimininkė – antradienį išvyko iš Baltarusijos į saugią Lietuvą.

„Ji buvo ir tebėra pokyčių, naujo gyvenimo siekio simbolis“, – mano S. Aleksijevič.

„Ji padarė viską, ką galėjo. Negaliu apie ją pasakyti nieko bloga. Dabar tegul iniciatyvą perima vyrai“, – sakė ji.

Rašytoja pareiškė palaikanti opozicijos politiką Valerą Capkalą – buvusį diplomatą, kurio žmona dirbo S. Cichanouskajos rinkimų štabe.

V. Capkala trečiadienį paskelbė planuojantis suformuoti naują opozicinį politinį judėjimą – Nacionalinio išsigelbėjimo frontą.

Tuo metu S. Aleksijevič išreiškė susižavėjimą Baltarusijos protestuotojais: „Per pastarąsias kelias savaites tiesiog įsimylėjau savo žmones.“1

„Tai yra visiškai kitokie žmonės, jų galia yra visiškai kitokia. Anksčiau buvau šiek tiek nusivylusi, o dabar – nesu“, – pridūrė ji.

11 Aukščiausiojo Teismo teisėjų vienbalsiai priėmė verdiktą, kuris, pasak jų, reiškia, kad parlamentas dabar gali iškart vėl susirinkti.

B. Johnsonas įrodinėjo, kad parlamento darbo sustabdymas iki spalio 14-osios buvo įprastas žingsnis, turintis sudaryti sąlygas neseniai dirbti pradėjusiai jo vyriausybei paruošti naują įstatymų leidybos darbotvarkę.

Premjero oponentai sako, kad jis sustabdė parlamento darbą siekdamas nutildyti parlamentarus prieš šalies išvedimą iš Europos Sąjungos jau spalio 31 dieną, nepriklausomai nuo to, ar pavyks pasiekti susitarimą su Briuseliu dėl tolesnių ryšių su Bendrija.

„Teismas privalo padaryti išvadą, kad sprendimas patarti Jos Didenybei paskelbti parlamento darbo pertrauką buvo neteisėtas“, – nutartyje nurodė Aukščiausiojo Teismo pirmininkė Brenda Hale (Brenda Heil).

Pasak jos, taip yra „dėl to, kad jis ardė parlamento pajėgumą vykdyti savo konstitucines funkcijas ar jam trukdė“.

Todėl parlamento darbo sustabdymas yra „niekinis ir negaliojantis“, nurodė B. Hale ir pridūrė: „Parlamento darbo pertrauka nepaskelbta.“

Bendruomenių Rūmų pirmininkas Johnas Bercow (Džonas Berkou) po Teismo sprendimo pareiškė, kad parlamentas privalo „nedelsdamas susirinkti“. Kiek vėliau jis nurodė, kad parlamentarai turėtų susirinkti trečiadienį.

Norime grįžti prie darbo. Ir iškart po to B. Johnsonas privalo atsistatydinti.

Teisėjai „apgynė parlamento teisę ir pareigą susirinkti šiuo lemiamu metu stebėti vykdomosios valdžios ir reikalauti ministrų atsiskaityti“, sakė J. Bercow.

„Johnsonas privalo atsistatydinti“

Teismo sprendimas yra didelis smūgis B. Johnsonui, išprovokavęs raginimus jam atsistatydinti.

„Kviečiu Borisą Johnsoną, istoriniais žodžiais tariant, apsvarstyti savo padėtį ir tapti trumpiausiai kada nors dirbusiu ministru pirmininku“, – sakė pagrindinės opozicinės Leiboristų partijos lyderis Jeremy Corbynas (Džeremis Korbinas).

Škotijos nacionalinės partijos (SNP) lyderis parlamente Ianas Blackfordas (Ijanas Blekfordas) sakė: „Privalome tuojau pat sugrįžti į parlamentą. Norime grįžti prie darbo. Ir iškart po to B. Johnsonas privalo atsistatydinti.“

Liepos 24 dieną premjero pareigas pradėjęs eiti B. Johnsonas patarė karalienei Elizabeth II (ELzbietai II), kaip valstybės vadovei, paskelbti parlamento darbo pertrauką, kuri prasidėjo rugsėjo 10-ąją.

Ministras pirmininkas tvirtino, kad tai smarkiai pavėluotas žingsnis, visai nesusijęs su „Brexit“, bet oponentai kaltino jį bandant išvengti priešiškai nusiteikusio parlamento tikrinimo.

Dauguma Bendruomenių Rūmų narių nepritaria B. Johnsono grasinimui kitą mėnesį išstoti iš ES net ir tuo atveju, jei jam nepavyks susitarti su Briuseliu dėl išstojimo sąlygų.

Dviem atskiromis bylomis daugiau kaip 75 parlamentarai ir buvusio šalies konservatorių ministro pirmininko Johno Majoro (Džono Meidžoro) remiama komanda užginčijo parlamento darbo sustabdymą kaip neteisėtą žingsnį.

Anglijos Aukštasis teismas nusprendė, kad šį klausimą turi spręsti ne teismai, bet Škotijos aukščiausios instancijos civilinių bylų teismas parlamento darbo suspendavimą pripažino neteisėtu. Aukščiausiojo Teismo buvo paprašyta priimti galutinį sprendimą.  

Prieš sprendimo paskelbimą B. Johnsonas, kuris šiuo metu dalyvauja Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje Niujorke, pakartojo, kad parlamentarai dar turės „pakankamai progų aptarti „Brexit“. 

Pareigūnai pažymėjo, kad per savaitę nuo sugrįžimo po vasaros atostogų iki parlamento darbo pertraukos paskelbimo parlamentarai priėmė įstatymą, kuriuo siekiama neleisti JK kitą mėnesį išstoti iš ES be sutarties.

Vyriausybė įrodinėjo, kad ministro pirmininko galia sustabdyti parlamento darbą yra susijusi su „politika, o ne teise“.

Vyriausybės aukščiausio rango teisės patarėjas Škotijoje Richardas Keenas (Ričardas Kinas) tvirtino, kad teismai neturėtų žengti į „neaiškiai pažymėtą minų lauką“.  

„Tai draudžiama teritorija. Tai vykdomosios valdžios ir parlamento reikalas“, – sakė jis.

„Socialdemokratams SDE ir konservatyviajai IRL partijai bendradarbiavimas su Reformų partija šioje vyriausybėje baigtas“, – sakė naujienų agentūrai AFP SDE atstovė Heidi Ojamaa (Heidi Ojama).

Estijos valdančiąją koaliciją 2015 metų balandį 30 vietų parlamente turinti T.Roivas'o Reformų partija sudarė su socialdemokratais ir konservatyviąja „Tėvynės“ ir „Res Publica“ sąjunga (IRL) ir užsitikrino 59 deputatų iš 101 palaikymą.

Pasak Estijos visuomeninio transliuotojo, socialdemokratų lyderis Jevgenijus Osinovskis mano, kad jo partijos bendradarbiavimo su Reformų partija žlugimą paskatino ginčai dėl ekonominės, socialinės, švietimo ir regionų politikos.

Perspėjęs, kad Estija „juda kairiosios koalicijos link ir tai yra pavojinga“, vidaus reikalų ministras Hanno Pevkuras (Hanas Pevkuras), Reformų partijos vicepirmininkas , sakė Estijos visuomeninei televizijai pirmadienį vėlai vakare, kad partijos valdyba susirinks anksti antradienį aptarti T.Roivas'o atsistatydinimo.

„Vyriausybė dabar yra žlugusi, SDE ir IRL abi oficialiai siekia naujų koalicijos derybų su (opozicine) Centro partija jau šįvakar“, – sakė agentūrai AFP estų politologas Ahto Lobjakas (Ahtas Lobjakas).

Parlamente turinti 27 deputatus Centro partija yra antroji pagal dydį politinė partija, populiari tarp etninės rusų mažumos šioje mažoje Baltijos valstybėje.

Ši partija praėjusį savaitgalį išsirinko naują vedlį, 38-erių Juri Ratas'ą (Jurį Ratą), ir ragina jį tapti ministru pirmininku.

„Atverti vartai“

J.Ratas pirmininko poste pakeitė 66-erių Edgarą Savisaarą (Edgarą Savisarą), kuris pasitraukė dėl partijos vidaus konflikto. Manoma, kad buvęs premjeras palaikęs artimus ryšius su Maskva, ir tuo sužadinęs Centro partijos populiarumą tarp etninių rusų, sudarančių ketvirtadalį iš 1,3 mln. Estijos gyventojų.

Tačiau juntami E.Savisaaro ryšiai su Maskva atbaidė potencialius koalicijos partnerius.

Pasak A.Lobajakas'o „A.Ratas'o išrinkimas Centro pirmininku atveria vartus“ vyriausybės formavimui.

Jeigu derybos tarp socialdemokratų ir konservatyviosios IRL bei Centro partijos bus „sėkmingos, tai bus didelis poslinkis šalies viduje, nes Reformų partija vyriausybėje buvo nuo 2001-ųjų“, pridūrė jis.

Tačiau A.Lobjakas tvirtina, kad tapęs ministru pirmininku A.Ratas „laikytųsi dabartinės užsienio politikos“, tai yra, Estija tvirtai išliktų NATO, Europos Sąjungoje ir euro zonoje.