Natūralu, kad vairuotojų keliai dažnai susikerta, todėl kyla įvairių konfliktų ir stresinių situacijų. Kartais jos pasibaigia ramiai bei taikiai, o kartais istorijos būna ne su tokia laiminga pabaiga. Draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovo Raimondo Bieliausko teigimu, nors lietuviai yra laikomi ramaus būdo, kartais prie automobilio vairo jų temperamentas gali pranokti ir visame pasaulyje garsėjančius italus ar ispanus. Iš viso per daugelį metų sukauptą patirtį draudimo bendrovės specialistas išskyrė keturis vairuotojų tipus, kurie dažniausiai pasitaiko Lietuvoje.

„Naujokėlis“ prie vairo

Kaip pasakoja R. Bieliauskas, tiek kaip draudimo ekspertas, tiek kaip eilinis vairuotojas jis pastebėjo vieną ryškią tendenciją – bene daugiausia konfliktų keliuose būna susiję su prie vairo pasimetusiais vairuotojais, kuriems automobilio valdymas ir suvokimas apie eismą vis dar yra kietas riešutėlis. Tokie vairuotojai įprastai viską daro lėtai, apsunkina eismą, dažnai pasimeta situacijose ir sukelia problemų kitiems eismo dalyviams.

„Žinoma, dažniausiai tokie vairuotojai ant savo automobilių būna prisiklijavę žalio klevo lapo lipduką. Suprantama, jie dar nėra įgavę patirties – jos atsiras daugiau laiko praleidus gatvėse. Blogiau būna tada, kai tokie išsiblaškę vairuotojai teisę vairuoti turi jau ne dvejus ir ne trejus metus, tačiau jiems vis tiek sunkiai sekasi įsilieti į bendrą eismo kontekstą“, – pasakoja draudimo ekspertas.

R. Bieliauskas taip pat pabrėžia, kad dažnai „naujokėliais“, „kanadiečiais“ ar „klevo lapais“ pravardžiuojami vairuotojai nors ir turi didesnį vairavimo stažą, prie automobilio vairo sėda retai arba dažnai važinėja tik mažesniuose miestuose, kur eismo intensyvumas nedidelis, nėra žiedinių sankryžų bei šviesoforų. Tuomet, atvykus į didmiestį, ištinka lengvas šokas ir prasideda problemos.

„Dažnai taip nutinka jauniems studentams, kurie iš rajonų atvyksta studijuoti į didmiestį, kur egzistuoja visai kitoks eismo pasaulis“, – kalba R. Bieliauskas ir eismo dalyviams pataria ugdyti savo toleranciją kitiems keliuose ir, pamačius pasimetusį vairuotoją, jo neskubinti, o sustoti ir leisti pabaigti manevrą.

Išsiblaškėlis, žiūrintis ne ten, kur reikia

Pasak draudimo eksperto, antrajam vairuotojų tipui galima priskirti tuos eismo dalyvius, kurie turi vairavimo patirties, tačiau stokoja dėmesio ir koncentracijos. Kaip teigia R. Bieliauskas, šis vairuotojų tipas itin išryškėjo išmaniųjų telefonų amžiuje, kai atitraukti akis nuo įrenginio ekrano tampa ypač sunku.

„Anksčiau tokie išsiblaškę vairuotojai dažniausiai tiesiog kalbėdavo telefonu. Šiandien jiems kalbėti jau nebereikia, jie tiesiog nepaleidžia telefono iš rankų, susirašinėja, tikrina socialinius tinklus ar darosi asmenukes. Maža to, jų nė kiek negąsdina ganėtinai didelės baudos už telefono naudojimą vairuojant“, – dėsto draudimo ekspertas.

Tačiau šiuo atveju ne tik baudos dydis yra svarbiausias faktorius – išsiblaškymas prie vairo gali turėti itin skaudžių pasekmių, pasibaigiančių avarijomis ar rimtomis traumomis. Visa tai galioja ne tik kalbant apie telefono naudojimą prie vairo, bet ir kitus pašalinius veiksmus, už kuriuos taip pat gali grėsti administracinė atsakomybė.

„Žmonės prie vairo tikrina telefonus, valgo, dažosi, kalba su keleiviais, reguliuoja muziką ar dairosi kažkur pro langą, kai tuo metu visas dėmesys turi būti nukreiptas būtent į kelią. Mažai

kas žino, kad mieste automobilis per sekundę gali įveikti 10 metrų atstumą ar dar daugiau, todėl pakanka tik akimirkos neatidumo ir gali įvykti tragedija“, – perspėja R. Bieliauskas.

Spartuolis, norintis pirmauti

Trečiajai vairuotojų kategorijai draudimo ekspertas priskiria tuos, kurie nevengia kartais viršyti greitį ir drąsiai nardo tarp automobilių, kad tik kuo greičiau pasiektų savo tikslą. „Ši vairuotojų kategorija ypač populiari kalbant apie didmiesčius, kur automobilių srautai būna gerokai didesni. Tokie eismo dalyviai nevengia pažeisti ir KET, ir spustelėti akceleratoriaus pedalą, o kartais ir per sankryžą pralėkti jau mirksint geltonam šviesoforo signalui“, – aiškina R. Bieliauskas.

R. Bieliausko teigimu, būtent tokie vairuotojai neretai nulemia spūsčių atsiradimą, kadangi, bandydami būti greitesni už kitus, jie dažnai „nardo“ tarp eismo juostų, dažniau sudaro kritinių situacijų bei priverčia kitus vairuotojus pristabdyti.

„Spartuolių skubėjimą suprasti sunku. Jų lėkimas keliu gal ir padeda išlošti vieną kitą minutę, tačiau kartais ir visai neduoda naudos. Čia atrodo, kad jis tave aplenkė ir nulėkė tolyn, o čia jūs vėl susitinkate prie šviesoforo. Ir tos kelios sutaupytos minutės tikrai neatpirks rizikos, kurią toks vairuotojas kelia tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Neretai šis skubėjimas gali pasibaigti bauda, draudimo deklaracijos pildymu, o kartais – tragišku eismo įvykiu, kai laiko nebus galima atsukti atgal“, – kalba specialistas ir ragina visus vairuotojus kelyje elgtis kultūringai bei apgalvotai.

Kelių chuliganas – blogiausia, kas gali būti

Paskutinė vairuotojų kategorija, anot R. Bieliausko, yra pati blogiausia iš visų, kadangi ji kelia daugiausia rizikos. Deja, pasak draudimo eksperto, kelių ereliais ar kelių chuliganais dažniausiai vadinamų eismo dalyvių šiandien gatvėse vis dar netrūksta.

Tokie vairuotojai piktybiškai nepaiso Kelių eismo taisyklių, viršija greitį, jiems negalioja nei eismo ženklai, nei kelio ženklinimas. Pasak draudimo eksperto, tokių vairuotojų pakantumui vietos nėra ir negali būti. Kadangi policijos pareigūnai ne visada būna šalia ir gali pažaboti tokius pažeidėjus, kitų vairuotojų indėlis sprendžiant chuliganiško vairavimo problemą šalyje gali stipriai pagerinti situaciją.

„Patiems nuo kelių chuligano derėtų laikytis atokiau, kadangi jo elgesys gali būti neprognozuojamas. Taip pat patiems nederėtų mėginti jų sustabdyti ar paauklėti, kadangi tai gali sukelti dar didesnį konfliktą. Geriausia apie tokius vairuotojus pranešti kelių policijai, jei yra galimybė – juos užfiksuoti ir vaizdinę medžiagą perduoti pareigūnams“, – pataria R. Bieliauskas.

Kai kurie lietuviai linkę ne tik pažeisti Kelių eismo taisykles (KET), bet ir atrasti tam pateisinamų priežasčių, rodo 2015 m. liepos mėn. Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje užsakymu atliktas tyrimas. 25 proc. vairuojančių tyrimo dalyvių teigė per pastaruosius metus bent kartą vairavę automobilį be vairuotojo pažymėjimo, o 29 proc. visų apklaustųjų, randa argumentų, kaip tokį vairavimą pateisinti.

Tyrimo duomenimis, vairuoti automobilį be vairuotojo pažymėjimo dažniau teko vyrams – 18-35 m. amžiaus, mažesnių miestų, rajonų centrų gyventojams. Šiek tiek daugiau nei 1 proc. vairuotojų prisipažino, kad vairuoti be dokumentų yra tekę daug kartų. Nusižengti taisyklėms vieną kartą teko 9 proc., o daugiau nei vieną – 15 proc. vairuotojų.

„Nors iš pažiūros toks nusižengimas, kaip vairavimas pamiršus savo vairuotojo pažymėjimą namuose, atrodo labai mažas, tolerancija net menkiausių taisyklių nesilaikymui – tai pavojaus signalas. Jei vairuotojas pažeidinėja KET ir ilgainiui lieka nenubaustas ar nesudrausmintas, didėja tikimybė, kad jis darys ir reikšmingesnius pažeidimus: vairuos šiek tiek išgėręs ar neužsisegęs diržo, rizikuos važiuoti per sankryžą jau degant raudonam šviesoforo signalui. Norint to išvengti pirmiausia privalome laikytis be išimties visų taisyklių bei akcentuoti jų svarbą“, – teigia „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.

Automobilio vairavimą be vairuotojo pažymėjimo apklaustieji teisina įvairiai. 18 proc. respondentų laiko pateisinama priežastimi, jei tai nutinka labai retai dėl neapsižiūrėjimo ar ypatingose situacijose. Taip elgtis dažniau linkę vyrai, mažesnių miestų, rajonų centrų ir kaimo vietovių gyventojai. 11 proc. gyventojų kaip pateisinimą įvardina palankias aplinkybes ir pasitikėjimą savo vairavimo įgūdžiais. Atitinkamai 6 proc. ir 5 proc. respondentų nemato pavojaus, jeigu be dokumento vairuojama vietose, kur nėra intensyvaus eismo ir, jei vairuotojas moka gerai vairuoti.

„Mūsų draudimo bendrovei aktualu žinoti gyventojų vertybes bei požiūrį į atsakingą elgesį kelyje. Žinojimas padeda ne tik kurti atitinkamus draudimo sprendimus, bet ir atkreipti dėmesį į tam tikras socialines problemas. Todėl aktyviai stengiamės dalyvauti įvairiose su saugumu susijusiose akcijose ir šviesti visuomenę“, – teigia R. Bieliauskas.

Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą atliko rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Lietuvos miestuose, rajonuose ir kaimo vietovėse buvo apklausta 1006 respondentai, kurių amžius nuo 18 iki 75 metų.

Kelionės automobiliu – ne visuomet tik malonus pasivažinėjimas. Dažnai jas lydi įtampa ir stresas, o vairuotojų kasdienybę apkartina pasitaikančios avarinės situacijos ar eismo įvykiai, sukelti nedrausmingų, nekultūringų ar paprasčiausiai nepatyrusių vairuotojų. Nors įvairių sudėtingų situacijų kelyje gali pasitaikyti visiems, Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje ekspertai išskiria keturis vairuotojų tipus, kurie dažniausiai pridaro nemalonumų sau ir kitiems eismo dalyviams.

Nepatyręs naujokas – ir nebūtinai su klevo lapu

Vieni iš dažniausiai avarines situacijas sukeliančių vairuotojų, kitų eismo dalyvių neretai pravardžiuojami „klevo lapais“. Prie vairo neseniai sėdę asmenys dar tik tobulina savo vairavimo įgūdžius, tad net menkiausias jų neapdairumas gali baigtis liūdnai.

„Rizika jauniems vairuotojams sukelti incidentą kelyje yra išties didesnė. Patirties trūkumas įvertinamas ir draudžiant neseniai teisę vairuoti įgijusių vairuotojų automobilius“, – sako Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas. „Kita vertus, net, jei asmuo teisę vairuoti turi jau ne vienerius metus, tai dar nereiškia, kad jis yra sukaupęs pakankamai realios patirties keliuose“.

Anot R. Bieliausko, pasitaiko gyventojų, kurie vairuotojo pažymėjimą turi gerus dešimt metų, tačiau prie vairo sėda vos keletą kartų per metus. Tokiu atveju net vairuotojui stengiantis laikytis visų eismo taisyklių, neviršyti greičio paprasčiausia įgūdžių stoka gali pakišti koją ir sukelti avarinę situaciją.

Draudimo ekspertas sako, kad nemalonių incidentų gali padėti išvengti tik maksimali vairuojančiojo koncentracija ir atidumas bei visų eismo dalyvių supratingumas ir pagarba vienas kitam. Matant tam tikroje situacijoje pasimetusį ar ne visai užtikrintai manevruojantį vairuotoją reikėtų suteikti jam daugiau erdvės, nepulti raginti jo garsiniu signalu ar piktais gestais. Svarbiausia – nesudaryti situacijos, kurioje nepatyręs vairuotojas dar labiau pasimestų.

Išsiblaškėlis viena ranka vairuoja, kita – naršo „Facebook“

Sėdus prie vairo visą dėmesį derėtų skirti kitiems eismo dalyviams ir kelio ženklams, tačiau dalis vairuotojų mano, kad vairavimą galima suderinti su kitomis veiklomis. Tokius vairuotojus draudikai taip pat priskiria prie potencialių eismo įvykių sukėlėjų.

„Net sekundėlei prarastas budrumas, į šalį nukreiptas žvilgsnis gali brangiai kainuoti“, – teigia R. Bieliauskas. „Nepaisant to, vairuojant įsigudrinama ir papusryčiauti, ir patikrinti socialinius tinklus, elektroninį paštą, jau nekalbant apie pokalbius mobiliuoju telefonu“.

Draudimo eksperto teigimu, eismo įvykiai sukeliami net ir, atrodytų, visai nekaltose situacijose, kai automobilio grotuve bandoma pakeisti muziką, užsižiūrima į navigacijos įrangos ekraną,  pernelyg įsijaučiama į pokalbius su keleiviais arba tiesiog pasilenkiama pakelti nukritusio vandens buteliuko.

„Vairuojant saugiai visus pašalinius darbus reikėtų atidėti arba patikėti šalia esantiems keleiviams, pasirūpinti laisvų rankų įranga telefonui“, – įsitikinęs draudimo ekspertas.

Nekantruolis – kai noras būti pirmesniam baigiasi eismo įvykio deklaracijos pildymu

Nemažai problemų keliuose, draudikų teigimu, pridaro visur ir visuomet pirmi norintys būti vairuotojai, bandantys užlįsti prieš kitus eismo dalyvius, kamščiuose pastoviai besirikiuojantys iš vienos eismo juostos į kitą, bet kokia kaina mėginantys apvažiuoti gatvėje besiparkuojančius automobilius. Tokie nekantruoliai daugiausiai žalos pridaro miestų gatvėse, dažniausiai sukelia smulkius, tačiau nuotaiką gadinančius eismo įvykius, o taip pat ir transporto spūstis.

„Vairuojant dažniausiai galioja posakis – neskubėk ir būsi pirmas. Deja, dalis vairuotojų nelinkę juo vadovautis ir pridaro bereikalingų problemų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, apsunkina eismą keliuose ir gatvėse“, – sako R. Bieliauskas.

Anot eksperto, pastarojo tipo vairuotojai yra geras bendros eismo kultūros šalyje indikatorius, todėl augant eismo dalyvių sąmoningumui, beatodairiškų nekantruolių gatvėse turėtume sutikti vis rečiau. Pasak eksperto, pagarba vienas kitam kelyje yra esminis sprendimas, kuris galėtų sumažinti autoįvykių skaičių keliuose.

Kelių erelis – grėsmės eismo saugumui ir žmonių gyvybėms

Nepatyrę, išsiblaškę ar itin nekantraujantys vairuotojai gali tapti tikru galvos skausmu kitiems eismo dalyviams, tačiau pati pavojingiausia vairuotojų kategorija keliuose, draudiko įsitikinimu, yra nedrausmingi, kelių eismo taisyklių nepaisantys, greitį viršijantys, prie vairo neblaivūs sėdantys asmenys. Šis tipas linkęs pervertinti savo vairavimo sugebėjimus, nepaiso kitų eismo dalyvių saugumo, todėl dažnai sukelia itin skaudžias eismo nelaimes.

„Deja, bet tokių vairuotojų mūsų keliuose vis dar pasitaiko nemažai, o jų sukeltose avarijose nukenčia ne tik transporto priemonės, bet ir sužalojami žmonės“, – pabrėžia R. Bieliauskas.

Draudikų atstovo teigimu, pastebėjus pavojingai manevruojantį, dideliu greičiu skriejantį, galimai neblaivaus asmens vairuojamą automobilį, reikia nedelsiant apie tai informuoti kelių policiją, nuo tokios transporto priemonės laikytis didesniu atstumu. Pačiam bandyti sustabdyti tokį vairuotoją yra gana pavojinga, todėl reiktų tai palikti specialistams, kad kelyje nesukiltų dar didesnis chaosas. 

R. Bieliauskas taip pat primena, kad eismo įvykiai sukelti vairuojant chuliganiškai ar neblaiviam pripažįstami nedraudžiamaisiais, o nuostoliai kaltininkui tokiu atveju neatlyginami net ir turint Kasko draudimą.