„Sprendimas į varžybų kalendorių įtraukti Latviją patvirtina, koks mums strategiškai svarbus Baltijos regionas“, – pareiškė WRC atstovas Peteris Thulas.

WRC vadovai akcentavo, kad latviai savo potencialą atskleidė sėkmingai organizuodami Europos ralio čempionato (ERC) lenktynes „Tet Rally Latvia“, kurios žinomos kaip vienos sudėtingiausių, reikalaujančios iš ekipažų aukščiausio meistriškumo ir tikslumo.

Planuojama, kad WRC elitas varžysis trasose prie Rygos ir Liepojos, taip pat Talsų, Tukumo, Kuldygos, Dienvidkuržemės apylinkėse.

„Daug metų tikslingai dirbome, kad pagaliau Latvijai būtų suteikta teisė surengti WRC etapą. Tai – didelė atsakomybė, tačiau mes turime patikimų partnerių, tarp jų – ir Latvijos vyriausybę, Rygos ir Liepojos bendruomenes“, – sakė „Tet Rally Latvia“ direktorius Raimondas Strokšas.

„Tikimės, kad šis renginys nebus vienkartinis, o taps kasmetine tradicija. Būsime svetingi ir lenktynininkams, ir automobilių sporto gerbėjams iš viso pasaulio“, – pabrėžė Rygos meras Martinas Stakis.

Tikimės, kad WRC lenktynės nebus vienkartinis renginys, o taps kasmetine tradicija.

Šiemet WRC aštuntas etapas vyks liepos 20–23 d. Estijoje.

Po dviejų 2023 m. pasaulio čempionato etapų bendros įskaitos lyderiai – estai Ottas Tanakas ir Martinas Jarveoja (41 taškas). Antroje vietoje – suomiai Kalle Rovanpera ir Jonne Halttunenas (38 tšk.), trečioje – belgai Thierry Neuville’is ir Martijnas Wydaeghe’as (32 tšk.).

„Sveikinu Latviją su puikia naujiena. Ši šalis užima ypatingą vietą mano karjeroje – čia man buvo suteikta galimybė lenktyniauti tuo metu, kai niekur kitur tokio leidimo negavau. Todėl užtikrinu: prisidėsiu kuo galėdamas, kad WRC etapas Latvijoje būtų suorganizuotas aukščiausiu lygiu. Nekantriai lauksiu, kada galėsiu sugrįžti čia naujiems iššūkiams“, – sužinojęs apie WRC sprendimą pareiškė 2022 m. pasaulio ralio čempionas K. Rovanpera.

Planuojama, kad šalies ralio čempionatą sudarys šeši etapai. Pirmas turėtų vykti gegužės 12–13 d. Viekšniuose (Mažeikių rajonas), šeštas – rugsėjo 29–spalio 1 d. Utenos apylinkėse.

Birželį Lietuvos ralio meistrai lenktyniautų Kelmės ir Lazdijų rajonuose, liepą – Rokiškyje, o penktas etapas numatytas rugsėjo 8–9 d. Elektrėnuose.

Automobilių kroso čempionatas turėtų startuoti gegužę Plungėje, pabaigtuvės – rugsėjį Ukmergėje.

Artimiausias išbandymas mūsų šalies lenktynininkams – 45-asis Dakaro ralis.

Lietuvos ir Latvijos ralio-kroso varžybas planuojama rengti keturiose trasose – Bikerniekų ir Jekabpilio (Latvija), Viljandžio (Estija) bei Vilkyškių (Šilutės raj.).

Birželį Vilkyškiuose numatytas ir Europos kroso čempionato etapas.

Liepą Nemuno žiede (Kačerginė, Kauno rajonas) startuos šalies žiedinių lenktynių čempionato dalyviai. Kiti etapai, anot LASF, vyks kartu su Baltijos šalių varžybomis (BaTCC), kuriose praeitą sezoną su lietuviais, latviais, estais, suomiais jėgas išmėgino ir Didžiosios Britanijos, Prancūzijos sportininkai.

Tradicinį ralį „Aplink Lietuvą“ ketinama surengti rugsėjo 15–17 d., o „Kauno ruduo“ vyktų spalio 6–7 d.

Artimiausias išbandymas mūsų šalies lenktynininkams – gruodžio 31–sausio 15 d. Saudo Arabijoje vyksiantis 45-asis Dakaro ralis.

Dalyvauti legendiniame bekelės maratone ruošiasi Laisvydas Kancius (keturratis motociklas), Vaidotas Žala ir Paulo Fiuza, Benediktas Vanagas ir Kuldaras Sikas bei Gintas Petrus ir Jose Marquesas (visi – visureigių ekipažai), Rokas Baciuška ir Oriolis Vidalis Montijano bei Tomas Jančys ir Irmantas Bražiūnas (dviviečiai bagiai), Vaidotas Paškevičius, Tomas Gužauskas ir Slavomiras Volkovas (sunkvežimio ekipažas).

Nauja dizainas ir sudėtingos sąlygos

„Škoda Fabia R5“ į testus Rokiškio apylinkėse su aptarnaujančiu personalu atvyko iš Latvijos.

Kaimyninėje šalyje vadinamoji Širšė gerokai pasikeitė – dabar automobilio dizainas toks pats, kaip ir V. Žalos Dakaro „Mini“ bolido.

Rokiškyje testų dieną orai keitėsi itin dažnai – saulę keitė liūtis ir kruša, todėl kelių kilometrų trasa tapo itin slidi. Be to, trasoje buvo galima išvysti ir... ramiai vaikštinėjančias stirnas. Laimei, laukiniai gyvūnai išgirdę „Škodos“ variklio garsą spruko į miškus.

Neapsiėjo be nuotykių

V. Žala į klasikinio ralio bolidą sėdo po 8 mėnesių pertraukos. Todėl teko prisitaikyti ne tik prie senai liestos technikos, bet ir sudėtingos trasos. Viename iš posūkių ekipažas kliudė kelio ženklą ir nežymiai apgadino „Škodos“ priekinį bamperį.

„Vos išvažiavus į trasą pradėjo labai smarkiai lyti – kaip pirmam krikštui po 8 mėnesių pertraukos buvo gana įdomu. Jau 4 km automobilio priekiu kliudėme kelio ženklą – tiesiog neišvairavome. Bet nieko baisaus – kelio ženklas matyt buvo labai minkštas ir didelės žalos nepridarėme. Paskutinį kartą „Škodą“ vairavau prieš 8 mėnesius Druskininkuose, taip kad teko adaptuotis. Reikia pripažinti, kad Dakaro „Mini“ yra visiškai kitokia technika. Čia vairavimas daug aštresnis, daug didesnis greitis. Be to, informacijos srautas iš šturmano daug didesns – ties kiekvienu posūkiu. Reikia iš naujo adaptuotis. Planuojame, kad ketvirtadienį prasuksime 20-30 km ir jau po truputį refleksai grįžta“, – po testų pasakojo V. Žala.

Teko adaptuotis

Šių metų Dakaro ralyje V. Žala su „Mini“ sensacingai laimėjo jau pirmąjį etapą. To padaryti nėra pavykę nė vienam Baltijos šalių atstovui. Dabar nuo Dakaro visureigio V. Žala vėl pratinasi prie klasikinio ralio technikos.

„Labai dideli kontrastai lyginant tai, ką turėjau sausio mėnesį dykumoje ir dabar. Reikia per save perlipti. „Škodoje“ yra indikatoriai, kada jungti aukštesnę pavarą. Iškart pasakiau, kad indikatoriai neveikia – vieną, antrą, trečią kartą atrodo variklį suku iki pat galimybių ribos, o pasirodo, dar galima sukti, kad jungti aukštesnę pavarą. Dakaro ir klasikinio ralio technika labai skiriasi. Kita vertus, labai smagu, kad važiavimas daug aštresnis – automobilis žemesnis, geriau remiasi. Jei ne liūtis būtų galima dar labiau pasismaginti. Matysime, kaip bus „Žemaitijos ralyje“. Gali būti, kad taip pat gausime lietaus. Gerai, kad adaptavomės prie šlapio paviršiaus“, – testais džiaugėsi V. Žala.

Penktadienį „Agrorodeo“ ekipas pervažiuos greičio ruožus ir susirašys kelio knygas.

„Turėsime 108 km greičio ruožų. Iš jūsų didžioji dalis bus įveikiami po du kartus. Realiai reikės susirašyti 50-60 km. Penktadienio vakarą dar laukia oficialus testas. Dabar svarbiausia prieš startą neprisidaryti daugiau nuotykių, o šeštadienį nuo pat ankstaus ryto lekiame“, – pasakojo V. Žala.

Po ilgos pertraukos į ralį grįžta buvęs Lietuvos čempionas Dominykas Butvilas. Skaičiuojama, kad iš viso šiais metais prie starto stos net 6 Lietuvos čempionai.

Žvelgiant į dalyvių sąrašą visiems į akis krenta lietuviški vardai ir pavardės. Deividas Jocius ir Mindaugas Varža. Taip, šie du lietuviai startuos Pasaulio ralio čempionate pačių greičiausių ralio automobilių kategorijoje su gamyklinės „M-Sport“ komandos „Ford Fiesta WRC“ bolidu, pažymėtu 40 numeriu.

Deividas Jocius ir Mindaugas Varža yra pirmieji lietuviai startuosiantys gamyklinėje komandoje.

Ilgas kelias tikslo link

Galima sakyti, kad siekdamas šio savo tikslo, starto Pasaulio ralio čempionate su WRC bolidu, Deividas Jocius nuėjo itin sudėtingą kelią, įveikęs pačius didžiausius sunkumus. Visi ralio aistruoliai puikiai atsimena tą 2017 metų dieną, kuomet Druskininkų ralyje Deividas Jocius patyrė didelę avariją, kuomet mažai, kas tikėjo, kad lenktynininkas greitai galės sėsti prie lenktyninio automobilio vairo.

Tačiau D. Jociaus tai nesustabdė ir jis toliau siekė savo numatyto tikslo. Po sudėtingų operacijų ir reabilitacijų, jis jau po trijų mėnesių, 2018 metų sausį, vėl sėdėjo ralio bolide ir laukė starto tame pačiame Monte Karlo WRC ralyje, tik su kiek mažesnio kalibro automobiliu „Peugeot 208 R2“.

Tiesa, užsimezgus pokalbiui tarp Deivido Jociaus ir „M-Sport“ komandos, pirminis planas buvo jau 2018 metais startuoti su šios komandos „Ford Fiesta WRC“ automobiliu, tačiau avarija Druskininkų ralį šiuo planus privertė atidėti į šalį.

Tačiau startas 2018 metų Monte Karlo ralyje vėl leido visa tai ištraukti iš stalčiaus ir toliau eiti link savo tikslo.

„Mano sužalojimai buvo tokie dideli, kad niekas netikėjo, kad galėsiu greitai atsistoti ant kojų, o, juolab, vairuoti WRC automobilį. Tad teko tenkintis tik WRC3 kategorijos automobiliu, su kuriuo finišavau jau Monte Karlo ralyje, ir nustebusiais „M-Sport“ komandos veidais“, – prisiminimais dalinosi D. Jocius.

2018 metais Deividas Jocius su „Peugeot 208 R2“ dar startavo Švedijos, Meksikos bei Korsikos Pasaulio ralio čempionato (WRC) etapuose.

WRC bolido testai

2019 metais jis vėl sugrįžo į Meksikos ralį, tik šįkart su „Ford Fiesta R2“ automobiliu, o tų pačių metų liepą Velse pirmą kartą išbandė „M-Sport“ komandos 2019 metų „Ford Fiesta WRC“ bolidą. Dar po trijų mėnesių Ispanijos serpantinuose Deividas Jocius kartu su šturmanu Kastyčiu Torrau jau sėdėjo 2020 metų specifikacijos „Ford Fiesta WRC“ bolide ir tikrino jo galimybes. Iš viso per šias dvi testų sesijas buvo įveikta apie 400 kilometrų.

Artėjant 2020 metų pirmajam WRC etapui, sausio 19 dieną, Deividas Jocius ir jo šturmanas Mindaugas Varža dalyvavo testuose prieš Monte Karlo ralį.

„Testas buvo geras. Įveikėme apie 100 km distanciją šlapiais, sausais ir apledėjusiais kelio ruožais. Per šiuos trumpus testus stengiausi išmėginti kuo daugiau automobilio nustatymų. Automobilis yra nuostabus ir negaliu sulaukti varžybų starto! Bet kokiu atveju, pagrindinis šio ralio tikslas yra finišuoti“, – po testų kalbėjo Deividas Jocius.

Taigi pagaliau išsipildys Deivido Jociaus svajonė – Pasaulio ralio čempionate startuoti su pačiu greičiausiu WRC kategorijos automobiliu.

Lietuviško ekipažo rezultatus bus galima sekti jau nuo trečiadienio, sausio 22 dienos, kuomet lenktynininkai turės įveikti testinį greičio ruožą. Nuo sausio 23 iki 26 dienos truksiantį Monte Karlo ralį sudarys 16 greičio ruožų. Ketvirtadienį laukia du naktiniai ruožai, o kitomis dienomis lenktynininkai varžysis tik šviesiu paros metu. Penktadienį jiems reikės įveikti 6 greičio ruožus, o šeštadienį bei sekmadienį lauks dar po keturis.

„Sugrįžimas į Pasaulio ralio-kroso čempionatą nebuvo toks, kaip planavome. Dėl apmaudžios klaidos, netekome komandai svarbių taškų. Artėjančioms varžyboms tiek komanda, tiek aš pats esame užsibrėžę padaryti viską, ką galime geriausiai“, – prieš išvykdamas į Švediją kalbėjo jaunas Lietuvos talentas R. Baciuška.

Savaitgalį vyksiančiose lenktynėse dalyvaus gausus „WorldRX“ dalyvių būrys. Net 25 sportininkai varžysis dėl greičiausiųjų titulų „Supercar“ klasėje.  Tai pirmasis Pasaulio ralio-kroso čempionato etapas su pilna dalyvių rikiuote. Tarp jų gausus desantas Švedijos lenktynininkų, kurie varžysis savo namų trasoje.

Artėjančioms varžyboms tiek komanda, tiek aš pats esame užsibrėžę padaryti viską, ką galime geriausiai.

Tad jokios nuostabos nekelia tai, kad Švedijos miškų glūdumoje esanti legendinė Holjes trasa, sulaukianti per 30 000 ralio-kroso gerbėjų. Nuo pirmadienio šios sporto šakos gerbėjai rinkosi į atokų Holjes miestelį, statėsi savo kemperius, įsikūrinėjo stovyklavietes bei su nekantrumu laukia prasidėsiančio šeštojo „WorldRX“ etapo.

Šis etapas, o tiksliau legendinė etapo trasa, taip pat garsėja ir savo didžiausiu bei garsiausiu tramplynu. Vairuotojai į šuolio sekciją įvažiuoja iš karto po greitosios trasos dalies.

„GCK Academy“ jaunausias komandos narys R. Baciuška yra važiavęs Švedijos trasa 2017 metais. O pasivaikščiojęs po ja su savo komandos strategais, talentas iš Tauragės pastebėjo, kad trasoje yra keletas pasikeitmų.

„Pirmiausia, ką pastebėjau tai, kad yra padengtas naujas asfaltas starto vietoje. Vadinasi, nebus itin gero sukibimo, tačiau visi dalyviai, nepaisant starto vietos, turės daugiau mažiau panašias sąlygas. Tačiau pati trasa yra labai techniška, sudėtinga. Kiekvienas posūkis gali nulemti tavo greitį. Trasa kalnuota, ne ant vienos plokštumos padaryta. Tad laukia įdomios lenktynės“, – sakė R. Baciuška.

Šeštadienį ir sekmadienį itin įdomios ir sunkios lenktynės laukia ne tik Roko Baciuškos ir jo „GCK Academy“ komandos narių, bet ir visų Pasaulio ralio-kroso čempionatų dalyvių.  Kas laimės šį etapą, po paskutiniųjų varžybų Norvegijoje, nedrįsta net spėti patys organizatoriai.

Mat, Švedijoje, kaip ir Norvegijoje, dalyvius pasitiko permainingi orai. Nors prognozės savaitgaliui žada orą be lietaus. Tačiau ar namų sienos padės švedams bei lyderiams, broliams Hansenams, paaiškės jau šį sekmadienį.

Sekmadienį Pasaulio ralio-kroso čempionato šeštąjį etapą bus galima pamatyti  tiesioginės transliacijos metu per TV6 kanalą. Transliacijos pradžia – 15 val.

Laukia įdomi lyderių kova

Iki Lietuvos automobilių ralio čempionato pabaigos likus vos vienam etapui, turnyrinėje lentelėje matyti, kad ralio finalo „Rally Classic 2018“ metu, spalio 6 d. Druskininkų, Lazdijų ir Varėnos apylinkėse bus išties įtempta kova.

Įnirtingos Lietuvos automobilių ralio čempionato kovos prasidėjo dar žiemą. Tuomet pirmajame čempionato etape „Winter Rally 2018“ geriausiai pasirodė ir pirmąją vietą iškovojo B. Vanago ir M. Čepulio ekipažas. Lenktynėse tąkart identišką laiką pademonstravo ir G. Notkaus bei D. Strižano ekipažas, abi komandos atvažiavo per 48 min. 17. 10 sek. Pastarajam ekipažui nepavyko tapti pirmaisiais įskaitoje dėl prastesnio laiko pirmajame greičio ruože.

Antrajame Lietuvos ralio čempionato etape „Viada Rally Žemaitija 2018“ triumfavo atsinaujinęs V. Žalos ir A. Malnieku ekipažas,  antras liko G. Notkaus ir D. Strižano ekipažas, o trečioje vietoje liko ankstesniame čempionato etape laimėjusi „General Financing team Pitlane“ komanda.

Pozicijų ir trečiajame LRČ etape „Samsonas Rally Rokiškis“ neužleido V. Žala bei A. Malnieks. Tą kartą antrojoje pozicijoje liko estų E. Kaur ir S. Simm komanda, o trečioje vietoje – G. Notkus bei D. Strižanas.

Priešpaskutiniame Lietuvos ralio čempionato etape „Rally Elektrėnai 2018“ geriausiai pasirodė latvio N. Gryazin ir ruso Y. Federov ekipažas, o antroje vietoje liko prieš tai dviejuose etapuose nugalėjusi V. Žalos komanda.

Džiaugiamės, kad paskutiniame čempionato etape dalyvauja daugybė puikių sportininkų, tarp kurių vykstančios kovos visuomet išlaiko intrigą.

Apžvelgus visų praėjusių etapų rezultatus galima pastebėti, kad Dzūkijos žemėje aršiausia kova vyks tarp  V. Žalos, B. Vanago ir G. Notkaus ekipažų. O štai  pernai finalo metu Druskininkuose kraupią avariją patyręs D. Jocius sako, kad šiemet jėgas taupė būtent ralio finalui ir pažadėjo nustebinti.

Sudėtingas, bet sportininkų labai laukiamas etapas

Vienas iš „Rally Classic“ organizatorių Jonas Balčiūnas, teigia, kad Druskininkų, Lazdijų ir Varėnos apylinkėse vykstantis ralis kasmet kinta – stengiamasi keisti trasas, ieškoti įdomesnių kelių ir vietų, kurios kasmet kurtų norą sportininkams atvykti ir išbandyti savo jėgas.

„Lietuvos ralio čempionato finalas – pats svarbiausias etapas, kuriame galutinai susumuojami visų geriausių ralio meistrų rezultatai, siekti visus metus. Džiaugiamės, kad paskutiniame čempionato etape dalyvauja daugybė puikių sportininkų, tarp kurių vykstančios kovos visuomet išlaiko intrigą. Neabejoju, kad taip bus ir šiais metais“, – pasakojo J. Balčiūnas.

Organizatoriams antrina ir du kartus Lietuvos automobilių ralio čempionu tapęs lenktynininkas Vytautas Švedas, kuris tikisi ir šiais metais išliktų geriausiųjų gretose, tačiau šiek tiek baiminasi, kad kojos nepakištų technika.

„Visuomet norisi sugrįžti ten, kur miestas alsuoja gera aura. Dzūkijos regione vykstantis Lietuvos automobilių ralio čempionato finalas yra tikrai sudėtingas dėl minkštų ir drėgnų trasų ir ypatingo susikaupimo reikalaujančių naktinio greičio ruožų.

Finale kiekvienas sportininkas turi tikslą pasirodyti kuo geriau, aš taip pat – noriu būti pirmaujančių lenktynininkų gretose, tačiau ar tam kojos nepakiš techniniai automobilių parametrai – nežinia. Bet kokiu atveju, labai stengsiuosi būti tarp geriausių“, – teigė sportininkas.

Nepamirštamos pramogos ralio dalyviams ir svečiams

Paskutinis ir pats svarbiausias Lietuvos automobilių ralio čempionato finalas prasidės spalio 5 d. vakare, kur Druskininkų pramogų aikštėje vyks oficialus renginio atidarymas – jame pasirodys visi ralio ekipažai. Taip pat šią dieną vyks fotografijų konkurso nugalėtojų apdovanojimai. Šis konkursas – ilgus metus besitęsianti tradicija, kviečianti žmones įamžinti kvapą gniaužiančius ralio finalo vaizdus. Ralio organizatoriai ragina ir šiais metais fiksuoti gražiausias finalinės kovos akimirkas ir dalintis nuotraukomis, kurių autoriai bus apdovanoti kitais metais.

Ralio pasai ir šiemet juos įsigijusiems atneš sėkmę

Žiūrovai, įsigiję ralio pasus, galės sudalyvauti žaidime ir laimėti vertingų prizų. Taip pat pirmąjį spalio savaitgalį Druskininkuose vyks ir Lietuvos automobilių ralio sprinto čempionato V-asis etapas bei Lietuvos automobilių bekelės lenktynių čempionato ir taurės IV-asis etapas.

Sustabdė greitis

Savaitgalį Druskininkuose pasibaigė Lietuvos automobilių ralio čempionatas, kuriame daugiau dėmesio nei nugalėtojai sulaukė avarija penktajame greičio ruože, po kurios du sportininkai Deividas Jocius ir Donatas Zvicevičius buvo išvežti į ligoninę, jiems prireikė skubios medikų pagalbos. Lenktynininkas ir šturmanas patyrė daugybinius kūno sumušimus, o D.Jociui dar šeštadienio vakarą buvo operuoti abiejų rankų delnikauliai.

Nelaimė įvyko įpusėjus raliui, penktajame greičio ruože, kai lenktynininkui nepavyko išlaikyti automobilio trasoje ir jis nulėkė į pievas. Laimė, kad ralio žiūrovai laikėsi saugumo taisyklių ir nestovėjo išorinėje posūkio pusėje, nes dabar tektų kalbėti apie kur kas skaudesnius sportininkų klaidos padarinius.

Būtent klaida ankstyvo pasitraukimo iš ralio priežastis dienraščiui įvardijo ir pats D.Jocius. "Į posūkį atvažiavau pernelyg greitai. Tiksliai nepasakysiu, koks greitis buvo posūkyje, tačiau prieš tai buvusioje tiesiojoje mačiau, kad važiuojame maždaug 200 km/val. greičiu", – prisiminimais dalijosi lenktynininkas. Kartu jis svarstė, kad priežastimi galėjo tapti ir surašant trasos stenogramą netinkamai įvardytas posūkio kampas ir per didelis greitis jame.

"Įvažiavęs į posūkį pajaučiau, kad pradedu prarasti automobilio kontrolę, dar bandžiau kiek įmanydamas jį ištiesinti ir grąžinti į trasą, tačiau fizikinių reiškinų jėga buvo didesnė už mano ir automobilio, ir mūsų "Mitsubishi" pradėjo suktis", – pasakojo D.Jocius.

Lenktyniniam bolidui sustojus vietoje, sportininkas dar sugebėjo iškviesti pagalbą. "Nežinau kaip, tačiau tuo metu, kai automobilis sukosi ore sugebėjau rankas iškišti pro langą ir taip susilaužiau riešus, bet dėkui daktarams, kurie atliko nemenką juvelyrinį darbą surinkdami visus kaulus į vieną vietą. Dabar laukia šešios savaitės gipse, o po to reabilitacijos procesas. Lenktynėse dar tikrai susitiksime!", – pasakoja D.Jocius

Automobilių sporte pergalę ir lemia tai, kiek sportininkas sugeba priartėti prie savo galimybių ribos, tačiau jos neperžengti.

Nelengva reabilitacija

Ne vienam Lietuvos automobilių ir motociklų sporto atstovui atsigauti po traumų padėjęs treneris Mindaugas Pocius dienraščiui sakė, kad dar anksti prognozuoti, kiek gali užtrukti lenktynininkų reabilitacija ir kada jie vėl galės sėsti į lenktyninį automobilį, tačiau išeitį iš situacijos piešė šviesiomis spalvomis.

"Abu sportininkus aš labai gerai pažįstu, ne kartą dirbau su jais ir žinau, kad jie yra geros fizinės formos, tad ir reabilitacijos procesas turėtų būti sklandus, jeigu laikui bėgant neišryškės kažkokie nauji liekamieji reiškiniai", – kalbėjo pašnekovas.

M.Pocius taip pat svarstė, kad D.Zvicevičius turėtų sveikti greičiau ir vėl į treniruočių režimą grįžti anksčiau. "Kaulų gijimai užtrunka ilgiau, o dar viena problema, kad po tokių traumų, kai pažeistos galūnės būna sugipsuotos, tenka bandyti atkurti buvusią raumenų jėgą", – apie būtinas sąlygas D.Jociui grįžti į aktyvų sportą kalbėjo fizinio pasirengimo treneris.

D.Jociaus rankos gipse praleis 6 savaites, o tai, pasak M.Pociaus gana ilgas laikas, per kurį atsipalaiduoja ir suglemba raumenys, tad juos tenka vėl atgaivinti, o po to treniruoti taip, kad grįžtų buvusi jėga.

"Tad manau, kad ir D.Jociaus reabilitacijos planas bus grįstas panašiu principu – pirmiausia sieksime atkurti buvusį raumenyną, o tuomet pereisime prie darbinių pratimų, kad į rankas grįžtų buvusi jėga. Apskritai manau, kad šis ekipažas į rikiuotę grįš labai greitai – jie užsispyrę vyrukai ir juos sustabdyti ne taip lengva", – kalbėjo M.Pocius.

Sezono pabaigos įkarštis

Lietuvos automobilių sporto federacijos viceprezidentas, lenktynininkų treneris, pačių sportininkų automobilių sporto išminčiumi tituluojamas Jonas Dereškevičius tvirtina, kad tokios klaidos, kokią Druskininkuose padarė D.Jocius, yra būdingos čempionatų pabaigoms.

"Manau, kad jos gimsta dar tuomet, kai sportininkas ruošiasi raliui. Šiam ekipažui šiemet čempionate pagalius į ratus vis kišdavo techniniai gedimai, tad jie buvo ištroškę pergalės, juolab kad tai finalinis etapas ir noras pagerinti pozicijas buvo nemenkas", – svarstė J.Dereškevičius.

Pašnekovas įsitikinęs, kad užvirusios emocijos ir žaidimas ties savo galimybių riba tapo lemtingi šiems sportininkams. "Vis dėlto kiekvienam reikėtų suprasti, kad automobilių sporte pergalę ir lemia tai, kiek sportininkas sugeba priartėti prie savo galimybių ribos, tačiau jos neperžengti. Esant tam tikroms situacijoms, nereikia leisti sau tų ribų peržengti", – mintis dėstė automobilių sporto ekspertas. Ralyje mes turime du sportininkus – pirmąjį vairuotoją, kurį mes esame įpratę matyti ir dažniausiai įvardyti, ir antrąjį vairuotoją – šturmaną. Jeigu pirmasis vairuotojas valdo automobilį, tai antrasis valdo pirmąjį lenktynininką, jausdamas važiavimo tempą ir pirmojo vairuotojo nuotaiką. "Tokioms situacijoms reikia spėti užkirsti kelią. Kartais tai pavyksta padaryti, o kartais ne. Iš savo karčios patirties žinau, kad sėkmė išvengti tokių nelaimių nusišypso ne visiems", – sakė J.Dereškevičius.

Galimybės ir realybė

Svarstydamas, kokios dar priežastys galėjo lemti tokią Lietuvos ralio trasose retą avariją, J.Dereškevičius sakė, kad kelio dangos pokytis taip pat galėjo būti lemtingas. D.Jociaus automobilis nuo trasos nulėkė tada, kai lenktyninis bolidas įvažiavo į asfaltuotą greičio ruožo atkarpą, vadinasi, automobilio padangų sukibimas su kelio danga buvo labai mažas. "Žinoma galėjo būti ir stenogramos netikslumų. Iš principo galima sakyti, kad stenograma visada bloga, tik skirtingas kiekvienoje stenogramoje esančio blogio – netikslumų skaičius, nes žmogaus akis nėra kažkoks tikslus įrankis, kuris tiksliai išmatuotų posūkio kampą, tiesingą trajektoriją, kuria reikėtų jį įveikti, ar greitį", – teigė J.Dereškevičius.

Pašnekovas tikino, kad pirmuosius ralio greičio ruožus kiekvienas sportininkas važiuoja atsargiau, vertindamas tuos duomenis, kuriuos pats užsirašė, ir, jeigu pajunta, kad viskas užfiksuota pakankamai tiksliai, leidžia sau didinti greitį ir kai kuriuos dalykus vertinti akimis čia ir dabar ir kartu priimti sprendimus. "Kartu prisideda ir sportininko charakteris. D.Jocius sportininkas, kuris tiki netikėta sėkme, o ji kartais šypsosi, tačiau kartais ir atsuka nugarą. Šįkart ji nusisuko", – kalbėjo J.Dereškevičius. – Aš tik dar kartą pakartosiu, kad šįsyk D.Jocius peržengė savo galimybių ribas. Taip nutinka. Iš to galima pasimokyti kiekvienam, ne tik tiems, kurie lenktyniauja trasose, tačiau ir tiems, kurie prie vairo sėda kasdien – svarbiausia yra laikytis saugaus atstumo iki savo galimybių ribos", – sakė J.Dereškevičius.

Pirmąją ralio dieną sportininkai turėjo nuvažiuoti šešis greičio ruožus, kurių bendras atstumas – virš 100 kilometrų. Šiame ralyje startavo visas Europos ir Lenkijos ralio elitas, tačiau tik prasidėjus šias „asfaltiniam raliui“, vienas po kito šie lenktynininkai traukėsi iš kovos palikdami šalikelėse sudaužytus savo automobilius. Dėl avarijų gausos buvo atšaukti pirmi trys greičio ruožai, kuriuose D. Butvilas net nespėjo startuoti.

„Dar prieš varžybas kalbėjome, kad laukia itin dideli karščiai ir naujas, bet itin nelygus asfaltas. Esant didžiuliams greičiams menkas kelio nelygumas arba kalniukas tampa visu tramplynu. Kiek teko matyti po ralio, avarijų būna labai stiprių. Džiaugiuosi, kad niekas nenukentėjo. Tačiau ir labai liūdna, jog negalėjome startuoti pirmuose trijuose greičio ruožuose, buvome priversti daugiau nei 4 valandas turistiniu greičiu blaškytis tarp greičio ruožų,“ – nusivylimo neslepia vienas greičiausių Lietuvos ralio pilotų D. Butvilas.

Pirmuose trijuose greičio ruožuose avarijas patyrė A. Lukyanuk, J.M. López, L. Német, L. Rossetti ir eilė kitų sportininkų.

Įpusėjus pirmajai ralio dienai D. Butvilas startavo ketvirtajame greičio ruože. Tačiau vos tik jį įpusėjus, sportininkas pajuto, kad automobilis trūkčioja. Galiausiai mašina visiškai sustojo šalikelėje. Nuvežus „Škoda Fabia R5“ automobilį į serviso zoną, paaiškėjo, kad problemas sudarė kritęs kuro padavimo slėgis.

„Komandos mechanikai ganėtinai greitai sutvarkė gedimą ir antrąją ralio dieną mes jau galėjome važiuoti pilnu tempu. Pravažiavęs 6-8 greičio ruožus jaučiausi vis geriau ir didinau tempą. Antrą kartą tuose pačiuose greičio ruožuose savo buvusį laiką gerinau po 10 ar net 18 sekundžių. Važiavau tarp geriausių Lenkijos čempionato ir Europos čempionato dalyvių. Tai buvo mano pagrindinis tikslas šiame ralyje – toliau pažindintis su šiuo automobiliu ir vis greitėti,“ – teigia „Auto Partner Rally Team“ komandos pilotas.

Po mažiau sėkmingo trečiojo Lenkijos ralio čempionato etapo D. Butvilas su Renatu Vaitkevičiumi nukrito į ketvirtąją bendros įskaitos poziciją. Artimiausias „Rajd Dolnośląski“ ralis sportininkų laukia rugsėjo 29-spalio 1 dienomis.

Spalio 4-5 dienomis Druskininkai kviečia automobilių sporto gerbėjus į finalinį Lietuvos ralio čempionato etapą „Rally Classic“, taip pat išvysime ir Baltarusijos ralio išvažiuojamąjį etapą bei NEZ (Šiaurės Europos zonos šalių) ralio čempionato baigiamąjį etapą.

Naktinis etapas neužmirštamų pojūčių mėgėjams

Trečius metus Druskininkuose vykstančio „Rally Classic“ organizatoriai šiemet žada automobilių sporto gerbėjus nudžiuginti ne tik Lietuvos ir Šiaurės Europos šalių ralio čempionatų baigiamaisiais etapais bei Baltarusijos ralio išvažiuojamuoju etapu, bet ir į Lietuvą sugrįžtančiu naktiniu greičio ruožu.

„Pats ralio pavadinimas „Classic“ nurodo, jog jis bus klasikinis ir orientuotas į sportinę dalį. Visgi ir mes patys esame lenktynininkai, todėl jaučiame pareigą surengti aukšto lygio varžybas. Norėdami įgyvendinti šią idėją lenktynininkams siūlome 8 greičio ruožus, o vienas iš jų bus naktinis, ko seniai jau nebuvo Lietuvoje,“ – sako lenktynių organizatorius Jonas Balčiūnas.

Pasak J. Balčiūno, naktinis greičio ruožas raliui suteikia išskirtinio žavesio bei patikrina sportininkų meistriškumą.

„Druskininkuose žiūrovams priminsime, kaip įspūdingai atrodo naktinės lenktynės. Naktinio etapo metu žiūrovai pirmiausiai išgirsta atvažiuojančius automobilius, praėjus kelioms sekundėms pasirodo akinančios automobilių šviesos, kurios kaip mat nutolsta, o akyse belieka iki raudonumo įkaitusių stabdžių kaladėlių mirgėjimas. Ralio entuziastams tokios akimirkos neužmirštamos,“ – vaizdingai pasakoja „Rally Classic“ Druskininkai 2013 organizatorius.

„Taip pat tai didelis išbandymas ir sportininkams, kurie galės pasitikrinti, ar jie gera komanda. Ypač didelė atsakomybė tenka šturmanui ir jo gebėjimui tiksliai skaityti stenogramas, nes skriejant dideliu greičiu tamsoje klaidoms vietos nedaug,“ – tikina J. Balčiūnas.

Finišas – 40 kilometrų ilgio trasa

Daugiau kaip 80% ralio trasų – naujos ir nematytos. Norint žiūrovams suteikti galimybę pamatyti kuo daugiau – greičio ruožai ir startai juose suplanuoti taip, jog jie, besimėgaudami vaizdingomis apylinkėmis, galėtų apsilankyti bent dviejuose ruožuose per dieną.

Ilgiausia atkarpa, kurią nuvažiuos lenktynininkai, yra beveik 40 kilometrų ilgio finalinis „Lietuvos geležinkelių“ greičio ruožas.

„Paskutinį ruožą pavadinome „Rally Classic“ Druskininkai 2013 rėmėjų „Lietuvos geležinkeliai“ vardu, norėdami susieti juos jungiančius komponentus – greitį ir ilgas distancijas. „Lietuvos geležinkelių“ greičio ruožas bus „darbinis“ ir sudėtingas, kaip ir turėtų būti. Juk traukiniai taip pat labai ilgi ir sunkūs, tai labai simboliška,“ – šypsosi J. Balčiūnas.

Kalbėdamas apie rėmėjus J. Balčiūnas pabrėžia ir Druskininkų regiono paramą. Didžiausias indėlis tenka „Dzūkijos medienai“, kuri prisideda organizuojant techninę ralio dalį.