Anot Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresniosios patarėjos dr. Rugilės Pilvinienės, benzodiazepinų grupės vaistus būtina skirti ir vartoti labai atsakingai, mat netinkamas jų vartojimas gali sukelti rimtų sveikatos padarinių. „Benzodiazepinai turėtų būti skiriami vidutinio sunkumo ar sunkaus nerimo sutrikimui gydyti, trumpalaikiam panikos sutrikimui gydyti, taip pat prieš diagnostines ar chirurgines procedūras (vadinamajai premedikacijai), trumpalaikei nemigai gydyti, tam tikrose situacijose sergant epilepsija. Problemos dėl benzodiazepinų vartojimo yra susijusios su jų vartojimu per ilgai ir tais atvejais, kai gydymui geriau tiktų vartoti kitų grupių vaistų“, – tvirtina dr. R. Pilvinienė.

Pasak dr. R. Pilvinienės, ilgai benzodiazepinų yra linkę vartoti senyvi žmonės (65 metų ir vyresni), kuriuos vargina nemiga. Kalbant su tokiais pacientais, paaiškėja, kad nemigai gydyti benzodiazepinų jie vartoja metų metais, išrašius šeimos gydytojui. „Senyvi pacientai teisinasi, kad jei nustotų vartoti benzodiazepinų, tai visai neužmigtų ar nemiegotų. Vis tik senyviems žmonėms benzodiazepinai kelia tam tikrų pavojų. Vartojant šių vaistų ilgą laiko tarpą, gali pablogėti kai kurios pažintinės funkcijos. Vartodami benzodiazepinų, senyvi žmonės dažniau griūna, o griūdami patiria kaulų lūžių. Benzodiazepinų vartojimas taip pat gali sutrikdyti atmintį, sumažinti budrumą, sukelti nuovargį ir apsnūdimą dienos metu. Senyviems žmonėms turėtų būti skiriamos mažesnės benzodiazepinų dozės, ypač, jei asmuo serga lėtiniu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, mat benzodiazepinai gali slopinti kvėpavimo centrą“, – teigia VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja.

Dalis jaunesnių asmenų benzodiazepinų vartoja, kad palengvintų įtampą dėl šeimoje ar darbo aplinkoje kylančių problemų. Iš tiesų kai kurie benzodiazepinai sukelia nerimą malšinantį poveikį, nesukeldami stipraus migdomojo poveikio, ir tai gali palengvinti sergančiųjų nerimo sutrikimu būklę. Tačiau benzodiazepinų turėtų būti vartojama tik tada, kai yra patologinis nerimas, t. y., kai nerimas nesusijęs su jokia gyvenimiška situacija, o būklė labai vargina pacientą ir riboja jo kasdienę veiklą. Tokiais atvejais vaisto turi būti vartojama ribotą laiką ir prižiūrint gydytojui, turinčiam patirties gydant nerimo sutrikimą.

Svarbu atminti, jog benzodiazepinų vartojimas gali būti pavojingas tam tikrų profesijų žmonėms. Centrinės nervų sistemos slopinamasis poveikis ir gebėjimo susikaupti pablogėjimas gali pabloginti gebėjimą vairuoti ar valdyti mechanizmus. Jei pavartojęs benzodiazepinų pacientas miega per mažai, budrumo sumažėjimo rizika gali padidėti. Tyrimai rodo, kad benzodiazepinų vartojimas reikšmingai didina eismo įvykių riziką. Nustatyta, kad benzodiazepinų vartojimo ir eismo įvykių ryšys buvo žymesnis jauniems vairuotojams. Reikšminga tai, kad eismo įvykių rizika smarkiai didėja benzodiazepinų vartojant kartu su alkoholiu. Tai – suprantama, nes benzodiazepinų vartojant kartu su alkoholiu, stiprėja slopinantis benzodiazepinų poveikis.

Dr. R. Pilvinienė pabrėžia, kad raminamųjų ar migdomųjų vaistų rekomenduojama vartoti trumpai. Gydymo trukmė priklauso nuo sutrikimo, kuris gydomas. Nemigos atveju benzodiazepinų vartojimo trukmė gali svyruoti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Nerimo sutrikimui gydyti benzodiazepinai gali būti vartojami ilgiau – 8–12 savaičių. „Atkreiptinas dėmesys, kad benzodiazepinų vartojimas yra nutraukiamas laipsniškai mažinant jų dozę. Staiga nutraukus benzodiazepinių vartojimą, gali pasireikšti atoveiksmio simptomai. Tai reiškia, kad pacientui gali pasikartoti dar stipresni nei buvo anksčiau simptomai, dėl kurių ir buvo paskirti benzodiazepinai, pvz., labai stiprus nerimas. Todėl benzodiazepinus paskyręs gydytojas turėtų jau gydymo pradžioje informuoti pacientą, kad gydymo benzodiazepinais kursas bus ribotas ir išsamiai paaiškinti, kaip bus palaipsniui mažinama dozė. Beje, dozės mažinimo laikotarpis taip pat įsiskaito į bendrą gydymo benzodiazepinais trukmę“, – aiškina pašnekovė.

Dėl ilgalaikio benzodiazepinų vartojimo gali pasireikšti fizinė bei psichinė priklausomybė. Kuo didesnė dozė ir kuo ilgesnį laiką ji vartojama, tuo didesnė yra priklausomybės rizika. Be to, didesnė rizika yra pacientams, kurie anksčiau piktnaudžiavo alkoholiu, narkotikais ar vaistiniais preparatais. Fizinės priklausomybės rizika padidėja vartojant kelių benzodiazepinų grupės vaistų derinį, nepaisant, ar tai nerimą malšinantis, ar migdantis vaistas. Fizinės priklausomybės atveju, nutraukus gydymą, atsiranda nutraukimo simptomų. Nutraukimo simptomai gali būti galvos skausmas, raumenų skausmas, didelis nerimas ir įtampa, miego sutrikimai, neramumas, sumišimas ir dirglumas. Sunkiais atvejais gali pasireikšti psichikos sutrikimų, pvz., savo asmenybės fizinio ir psichinio realumo nesuvokimas, haliucinacijos. Taip pat gali padidėti klausos aštrumas, atsirasti sustingimas ir dilgčiojimas galūnėse, padidėti jautrumas šviesai, garsui ir lytėjimui, kilti traukulių. Nutraukimo simptomų gali atsirasti per keletą dienų po vaisto vartojimo nutraukimo.

Dr. R. Pilvinienė pažymi, jog benzodiazepinų grupės vaistai turėtų būti išrašomi ir vartojami labai atsakingai. Gydytojai turėtų išrašyti pacientui mažiausią veiksmingą vaisto dozę, būtiną simptomų kontrolei, ir mažiausią prieinamą vaisto pakuotę, skirtą trumpalaikiam vartojimui. Tai reikalinga tam, kad nebūtų galimybės vaisto vartoti ilgiau ar didesne doze nei būtina ir kad pacientai nekauptų benzodiazepinų namų vaistinėlėse. Pacientai turėtų laikytis gydytojo rekomendacijų dėl dozės ir vartojimo trukmės.

Rašytojas Andrius Užkalnis yra viešai pasakojęs, kad serga depresija ir nuolatos lankosi pas psichoterapeutą. Tuo tarpu aktorius Marius Repšys neslepia, kad turi bipolinį sutrikimą, o dainininkė Kristina Radžiukynaitė–Kayra yra prisipažinusi, kad kartas nuo karto patiria panikos atakas ir išgyvena siaubingą nerimą.

Šio pirmadienio „Delfi TV“ laidoje „Kasdienybės herojai“, rodomoje per 21.30 val., komunikacijos specialistas Saugirdas Vaitulionis papasakos apie savo išgyventus sunkumus. Vyras teigia, kad nėra iš tų, kurie mėgsta viešai skųstis, tačiau atėjo laikas parodyti kitą žinomų žmonių gyvenimo pusę.

„Mano gyvenime buvo juodų dienų, kai norėjosi šokti pro langą. Nėra nei Lietuvoje, nei planetoje žinomo žmogaus, kuris nebūtų sirgęs depresija, neturėtų kažkokių vidinių demonų, kurio vaistinėlėje nebūtų raminamųjų ar migdomųjų vaistų. Aš irgi esu sirgęs, manau, depresija. Buvo dienų, kai aš tiesiog gulėdavau ant sofos prisigėręs raminamųjų vaistų, nes ištikdavo panikos priepuoliai. Daug kas turi psichologą ir tikrai ne kartą yra kreipęsis pagalbos tam, kad kažkaip tą vidinį balansą ir vidinę ramybę sutvarkytų“, – pasakos S. Vaitulionis

Ir nors žurnalistus žinomas vyras pasikvietė į savo namus pačioje sostinės širdyje, dabar jis savo idilę kuria miesto pakraštyje esančiame kotedže, kur mielai sodina medžius ir gėles. Pašėlęs gyvenimo tempas ir pramogų pasaulio užkulisiai pandemijos metu liko praeityje. 39–erių komunikacijos specialistas pripažįsta, kad jo gyvenimo būdas gerokai pasikeitė.

Ir nors dabar jis nebe toks kategoriškas, vis dėlto Saugirdas sutinka, kad savo nuomonę drąsiai sakantys žinomi žmonės sulaukia daug neigiamų komentarų ir kritikos, kurią atlaikyti iš tiesų yra be galo sunku.

S. Vaitulionis neslepia – žinomi žmonės patiria įvairiapusį spaudimą ir dėl išvaizdos. Tačiau jis ne iš tų, kurie viską nurašytų geriems genams. Socialiniuose tinkluose savo sekėjams Saugirdas tiesiai šviesiai pasakoja apie jam atliktas plastines operacijas.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) specialistams piktnaudžiavimo šiais vaistais mastas Lietuvoje kelia nemažą susirūpinimą. Vidutinė šių vaistų vartojimo trukmė Lietuvoje siekia daugiau nei 7 metus, nors mokslininkai rekomenduoja juos skirti tik trumpalaikiam gydymui.

NTAKD pranešime nurodoma, kad nors Lietuvoje raminamuosius ir migdomuosius vaistus dažniau vartoja vyresni gyventojai, bet naujausi tyrimai rodo nemažą jų vartojimo paplitimą tarp mokinių ir studentų. 2019 m. vykdytas Alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo Europos mokyklose tyrimas (ESPAD) atskleidė, kad Lietuvoje bent kartą gyvenime vartojusių raminamuosius ar migdomuosius vaistus, nepaskyrus gydytojui, 15-16 m. amžiaus mokinių dalis labai padidėjo ir yra didžiausia nuo 2003 m.

Raminamuosius ir migdomuosius vaistus, nepaskyrus gydytojui, bent kartą gyvenime yra vartoję 20 proc. Lietuvos mokinių (28,7 proc. merginų ir 10,6 proc. vaikinų). Pagal šį rodiklį Lietuva yra trečia tarp tyrime dalyvavusių Europos šalių ir net kelis kartus viršija visų šalių vidurkį – 9,2 proc. Taip pat nuo 2007 m. labai daugėja mokinių, kurie būdami 13 m. ar jaunesni, bandė vartoti raminamuosius ir migdomuosius vaistus, gydytojui nepaskyrus. Problemos mastą, pasak NTAKD specialistų, atskleidžia ir tai, kad kas trečias mokinys panorėjęs galėtų lengvai gauti raminamųjų ir migdomųjų vaistų.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2020 m. rudenį vykdyto aukštųjų mokyklų studentų tyrimo duomenimis, 13 proc. studentų yra vartoję receptinius vaistus siekdami pagerinti studijų rezultatus, padidinti produktyvumą, darbingumą, motyvaciją atlikti užduotį (14,6 proc. moterų ir 7,9 proc. vyrų), o dar didesnė dalis – 19,4 proc. studentų yra vartoję receptinius vaistus siekdami sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti (22,4 proc. moterų ir 12,2 proc. vyrų).

Šis tyrimas taip pat atskleidė, kad 23,3 proc. studentų savijauta karantino dėl COVID-19 metu suprastėjo. Be to, daugiau nei trečdalis studentų dažnai jaučia nervinę įtampą, susirūpinimą, jiems dažnai būna sunku susikaupti, būna sunku užmigti ar prastai miega, nenori nieko veikti, jaučia apatiją.

Pastebėtos tendencijos, kad psichoaktyviąsias medžiagas vartojusių studentų (ypač tų, kurie šias medžiagas vartojo siekdami sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti) didesnė dalis sveikatos ir gerovės rodiklių buvo įvertinti ženkliai prasčiau. O tie studentai, kurie bent kartą per paskutinius metus ar per paskutinį mėnesį vartojo receptinius vaistus, siekdami sumažinti dėl studijų patiriamą stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti, prasčiausiai vertino savo fizinę sveikatą ir visus vertintus psichinės sveikatos rodiklius.

Užsienio mokslininkų atliktų tyrimų rezultatai panašūs, teigia NTAKD. 2019 m. paskelbto JAV mokslininkų tyrimo duomenimis, receptinius benzodiazepinus vartojantys aukštųjų mokyklų studentai, lyginant su bendraamžiais, daugiau nerimauja ir yra labiau priešiškai nusiteikę. O vartojantiems receptinius stimuliantus studentams labiau būdingas agresyvumas ir nerimas nei jų bendraamžiams.

Geriau suprasti problemą leidžia ir 2020 m. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro inicijuotas tyrimas, kuriuo buvo įvertintas COVID-19 poveikis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo įpročiams. Tyrimas atskleidė, kad dėl pandemijos įvestų ribojimo priemonių tapus sunkiau įsigyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų neteisėtoje rinkoje, galėjo padidėti legalių psichoaktyviųjų medžiagų, tokių kaip alkoholis ar receptiniai vaistai, vartojimas kaip reakcija į rinkos pokyčius. Šio tyrimo duomenimis, tarp kai kurių gyventojų grupių padidėjo receptinių vaistų, ypač benzodiazepinų, vartojimas. Tyrimo ataskaitoje pabrėžiama, kad šių medžiagų vartojimo padidėjimas galimai siejasi su siekiu sumažinti nerimą dėl pandemijos bei įvestų karantino priemonių. Taip pat dalis nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo priklausomų asmenų benzodiazepinus vartojo atsiradusiems abstinencijos simptomams malšinti, kai negalėjo įsigyti anksčiau vartotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas šiais metais parengė informacinį atvirlaiškį apie benzodiazepinus. Jame informuojama apie šių vaistų ilgalaikio vartojimo, perdozavimo ir maišymo su kitomis psichoaktyviosiomis medžiagomis keliamus pavojus bei atkreipiamas dėmesys, kad neteisėtoje rinkoje gali būti siūlomi padirbti ir pavojingi gyvybei benzodiazepinai.

Problemos – po ligos

Benzodiazepinai (BZD) – centrinę nervų sistemą slopinantys vaistai, populiariai vadinami tiesiog raminamaisiais.

Kaunietę Vaivą du mėnesius po persirgto koronaviruso kamuoja nemiga. "Ilgai neužmiegu vakare arba prabudusi naktį. Kelias valandas vartausi lovoje, kol šiaip taip užmiegu. O ryte tenka anksti keltis į darbą. Dėl to ėmiau jausti didžiulį nuovargį, tapau irzlesnė. Paklausiau šeimos gydytojos, ką tokiu atveju rekomenduotų. Ji pasakė tiesiai šviesiai: eikite pas psichiatrą. Buvau apstulbusi. Vos pora mėnesių nemigos, ir mane jau siunčia pas psichiatrą. Pasirodo, šeimos gydytoja net raminamųjų tablečių išrašyti nebegali", – pasakojo 40-metė moteris.

Vis dėlto kol kas pas psichiatrą ji prisipažino nesiryžusi eiti. "Niekada nebuvau pas tokį gydytoją ir abejoju, ar man jo tikrai reikia", – teigė pašnekovė, su nemiga kovojanti iš draugės pasiskolintomis raminamųjų tabletėmis.

Klaipėdietė Aušra guodėsi, kad šeimos gydytoja jai neišrašė BZD priskiriamo leksotanilio – taip pat nusiuntė pas psichiatrą. "Man anksčiau gastroenterologas dėl tulžies pūslės funkcinių sutrikimų šiuos vaistus buvo išrašęs. Žinau, kad ir žmonėms po infarkto tokie vaistai skiriami, senukams kartais skiriama dėl nuolatinės nemigos. Dabar, taip išeina, visais atvejais reikės kulniuoti pas psichiatrus, kurie dar greičiausiai išrašys ir antidepresantus. Patys medikai sako, kad tvarka absurdiška ir kenčia pacientai", – pasakojo Aušra. Ji atkreipė dėmesį, kad, įteisinant apribojimus šeimos gydytojams ir gydytojams specialistams išrašyti BZD, buvo akcentuojama, kad nuo šių vaistų gali išsivystyti priklausomybė. "Tai pateikiama kaip didžiausias blogis, tačiau, kiek teko tais vaistais domėtis, priklausomybė tikrai ne visada atsiranda. Be to, gal geriau 80–90 metų išsimiegojusi bobutė, o priklausomybė, jei ir atsiras, kažin, ar jos gyvenime ką pakeis. Ar geriau pusė tabletės širdininkui, ar dar vienas infarktas, kuris gali būti lemtingas?" – retoriškai klausė pašnekovė.

Apsunkino gydytojų darbą

BZD išrašymo tvarka pasikeitė pernai lapkričio 1 d. įsigaliojus Benzodiazepinų ir benzodiazepinų dariniams priskiriamų bei panašaus veikimo mechanizmo vaistinių preparatų skyrimo ir vartojimo mažinimo ar nutraukimo metodinėms rekomendacijoms. Šios rekomendacijos skirtos šeimos gydytojams ir gydytojams specialistams (išskyrus gydytojus psichiatrus), skiriantiems pacientams BZD ir panašaus veikimo mechanizmo vaistinius preparatus. Jas savo įsakymu dar pernai vasarą patvirtino tuometis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. Šiomis rekomendacijomis smarkiai apribotos šeimos gydytojų ir gydytojų specialistų (ne psichiatrų) galimybės išrašyti BZD. Pavyzdžiui, rekomendacijose nurodoma, kad maksimali rekomenduojama gydymo BZD (skiriant BZD vartoti keturis kartus per savaitę ar dažniau) trukmė gydant nerimo sutrikimus yra dvylika savaičių, o trumpalaikio nemigos gydymo – keturios savaitės, įskaitant ir vaisto dozės mažinimo etapą. Rekomendacijose taip pat rašoma, kad BZD skyrimas vartoti keturis kartus per savaitę ar dažniau netinkamas gydyti nerimą ar įtampą, susijusius su paciento patiriamomis kasdienėmis problemomis. Be to, rekomendacijose nurodoma, kad BZD skyrimas pirmą kartą nerekomenduojamas 65 metų ir vyresniems asmenims.

Pasak Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos (LBPGA) prezidento profesoriaus habilituoto daktaro Juliaus Kalibato, šios rekomendacijos labai apsunkino šeimos gydytojų darbą ir sukūrė kitų problemų.

Dėl to, kad šeimos gydytojai praktiškai nebegali išrašyti BZD, turi siųsti savo pacientus pas psichiatrus, atsiranda nereikalingų gydytojų psichiatrų konsultacijų.

"Dėl to, kad šeimos gydytojai praktiškai nebegali išrašyti BZD, turi siųsti savo pacientus pas psichiatrus, atsiranda nereikalingų gydytojų psichiatrų konsultacijų. Be to, tai prieštarauja siekiui, kad pirminė sveikatos priežiūra spręstų 80 proc. visų sveikatos problemų, o antrinei ir tretinei grandžiai liktų 20 proc. Tai deklaruoja politikai ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovybė, bet daroma priešingai. Norima, kad sumažėtų eilės pas specialistus, tačiau, jei mes ribojame šeimos gydytojų funkcijas, eilės pas gydytojus specialistus tik ilgės. Juo labiau dabar, šios siaubingos infekcijos sąlygomis, tai visiškai nereikalinga, – tvirtino J.Kalibatas. – Tokie sprendimai prie gero neprives. Kalbėkime atvirai: konsultacijos yra pinigai. Kuo daugiau funkcijų perims antrinė ir tretinė grandys, tuo daugiau konsultacijų vyks šiose grandyse ir tuo daugiau pinigų čia nusės."

Profesoriaus žodžiais, iki šiol siekta, kad šeimos gydytojai gydytų lengvas depresijos formas, kad dėl jų nereikėtų siųsti žmogaus pas psichiatrus. "Dabar, priešingai – atsiranda daug daugiau atvejų, kai šeimos gydytojai turės siųsti savo pacientus pas psichiatrus. Vis dėlto psichiatrai turėtų užsiimti sudėtingesniais atvejais, o depresijas, kol jos nėra stipriai išreikštos, turėtų gydyti šeimos gydytojai", – įsitikinęs LBPGA prezidentas.

Jo teigimu, iki šiol šeimos gydytojai lengvas depresijos formas sėkmingai gydė.

Gali pabloginti situaciją

J.Kalibatas pripažino, kad yra nemažai su psichikos ligomis nesusijusių ligų, kuriomis persirgus reikia skirti raminamųjų. "Tai atvejai po insulto, infarkto ir panašiai. Po jų kyla nervinė įtampa, atsiranda tam tikrų baimių. Ir jei mes norime, kad nervų sistema optimaliai, o ne nuolat įtemptai dirbtų, reikia BZD. Juk dėl bet kokios nervinės įtampos išsiskiria antinksčių hormonai, vyksta kraujagyslių spazmai, ir panašiai. Jei po infarkto, insulto neskiriami raminamieji ir žmogus jų nevartoja, tai gali pabloginti situaciją", – sakė pašnekovas.

LBPGA prezidento žodžiais, tai, kad šeimos gydytojams palikta tik trumpalaikio nemigos gydymo teisė (BZD tam jie gali išrašyti keturioms savaitėms), problemos neišspręs. "Daugumoje pasaulio šalių šeimos gydytojams leidžiama laisvai išrašyti BZD. Ten tokio idiotizmo, kaip dabar pas mus, nėra. Ir tokie apribojimai tikrai neturėtų būti priimami dabar, kai dėl koronaviruso atsiranda didžiulių psichinės sveikatos problemų, kyla nerimo pandemija", – įsitikinęs profesorius.

LBPGA dar gruodžio viduryje kreipėsi į dabartinę SAM vadovybę, kad A.Verygos pasirašytos rekomendacijos, apribojančios šeimos gydytojų teisę išrašyti BZD, būtų atšauktos. "Kreipėmės oficialiu raštu į dabartinę SAM vadovybę, kad tas įsakymas būtų atšauktas, nes jis yra žalingas. Tačiau jokio atsakymo iš ministerijos iki šiol negavome", – vakar tvirtino J.Kalibatas.

Kartais rekomendacijų nepaiso

Panašu, kad įsigaliojusias rekomendacijas šeimos gydytojai vertina įvairiai. Kai kurie ryžtasi jų nepaisyti. Viena tokių – šeimos gydytoja Aurelija Proscevičienė. Pasak jos, dabar šeimos gydytojai yra tiesiog priversti pažeisti minėtas rekomendacijas.

"Situacija dabar tokia: mes žinome, kad mūsų teisė skirti BZD yra apribota, tačiau vis tiek juos skiriame. O ką daryti, kai žmogui dėl nerimo, dėl ateities baimės kyla kraujospūdis, o nukeliauti pas psichiatrą – sudėtinga? Ypač nerimauja vyresni žmonės. Jie sako: aš viską, ką jūs, gydytoja, sakote, darau, ramiai gyvenu, bet kraujospūdis vis tiek labai aukštas. Tuomet aš sakau: išgerkite leksatonilio arba alprazolamo dalį tabletės, šie vaistai taip pat priskiriami BZD. Ir žmogui normalizuojasi kraujospūdis su mažiausia to vaisto doze", – pastebėjo gydytoja ir pabrėžė, kad dėl nemigos besikreipiančių pacientų dabar labai daug.

Ji užsiminė kartais dėl nemigos išrašanti melatonino (hormono, kurį gamina kankorėžinė liauka, daugiausia nakties miego metu – red. past.) preparatų. "Tačiau, kai kyla įtampa, kurią ne tik pagyvenę, bet ir jauni žmonės jaučia, – dėl darbo, dėl visko, melatoninas nepadeda", – preparatų poveikio ribotumą pastebėjo gydytoja. – Jei pokovidinė nemiga, aš taip pat paskiriu BZD. O ką daryti? Jau geriau padėti žmogui, negu kiekvieną kartą atsižvelgti į tas nepagrįstas rekomendacijas."

A.Proscevičienės teigimu, kiekvienu atveju turi būti palyginama galima vaisto žala ir nauda. "Turi paskirti žmogui, kas jam būtų geriau, negi siųsi jį aiškintis į ligonių kasas arba SAM. Juk jeigu ir siųsi – nenueis. Žinoma, mes BZD receptų nežarstome į kairę ir dešinę. Jei matau, kad žmogus tuos vaistus vos ne saujomis geria, jį siunčiu pas psichiatrą. O kad žmogus dėl nemigos eitų pas psichiatrą, tai yra absurdas. Aišku, jei žmogus turi suicidinių minčių, tokį žmogų skubiai pas psichiatrą siunčiame. Bet paprastą nerimą, kuris dabar kyla ir dėl karantino, ir dėl to, kad žmogus su artimaisiais tiesiogiai negali bendrauti, mes, šeimos gydytojai, turėtume gydyti ir skirti BZD", – J.Kalibato mintims antrino A.Proscevičienė.

Kiek įmanoma trumpiau

Kaip dabartinė SAM vadovybė vertina buvusio sveikatos apsaugos ministro pasirašytąsias BZD skyrimo metodines rekomendacijas šeimos gydytojams ir gydytojams specialistams (ne psichiatrams)? Dabartinio sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atstovės spaudai Aistės Šukstos paprašėme pateikti dabartinės ministerijos vadovybės poziciją šių rekomendacijų atžvilgiu, taip pat klausėme, ar nesiruošiama jų keisti.

Ministerijos vadovybės pozicijos šiuo klausimu nesulaukėme – gavome ministerijos specialistų atsakymus. Juose pabrėžiama, kad net BZD charakteristikų santraukose nurodoma, jog šiais vaistais gydyti reikia kiek įmanoma trumpiau ir būtina reguliariai vertinti paciento būklę. Atsižvelgiant į tai, esą buvo rengiamos ir minėtos metodinės rekomendacijos.

"Metodinių rekomendacijų paskirtis – užtikrinti racionalų BZD vartojimą, reglamentuojant šių vaistų skyrimą (...), pateiktos praktinės BZD nutraukimo schemos. Metodinės rekomendacijos (...) iš esmės prisideda prie racionalaus psichotropinių vaistų vartojimo Lietuvoje. Manome, kad kaip tik metodinės rekomendacijos sudaro sąlygas gydytojams pasirinkti tinkamiausią gydymą, leidžiantį laipsniškai sumažinti psichotropinių vaistų vartojimą asmenims, kurie piktnaudžiavo šiais vaistais (vartojo ne pagal indikacijas, neteisėtai įsigydavo pagal popierinius receptus)", – rašoma A.Šukstos atsiųstuose atsakymuose.

Juose taip pat teigiama, kad, siekiant kuo plačiau supažindinti gydytojus su metodinėmis rekomendacijomis, šiuo metu vykdomi šeimos gydytojų mokymai, skiriant dėmesį į metodinių rekomendacijų ir BZD skyrimo bei vartojimo mažinimo ypatumų pristatymą, nerimo ir depresijos diagnostikos ir gydymo ypatumams. SAM duomenimis, pernai minėtuose mokymuose dalyvavo 600 šeimos gydytojų, šiemet planuojama apmokyti dar tiek pat.

Skatina racionalų vartojimą

Kaip ministerija vertina tai, kad dabar BZD, tokių kaip leksotanilis ar ksanaksas, pas psichiatrą turi eiti ir nemigos kankinami senjorai, ir pokovidinės nemigos kamuojami jauni žmonės, ir pacientai po infarkto ar insulto, nes šeimos gydytojai jų nebeišrašo? Į šį klausimą SAM specialistai atsakė: "BZD skyrimo tvarka iš esmės nesikeitė (kaip ir minėta, jie turi būti skiriami vadovaujantis diagnostikos ir gydymo tvarkos aprašais bei diagnostikos ir gydymo protokolais, atsižvelgiant į vaistinio preparato charakteristikų santrauką), tačiau, siekiant skatinti racionalų BZD vartojimą (padėti nutraukti ilgalaikį BZD vartojimą ir pan.), papildomai buvo parengtos metodinės rekomendacijos. Nuostata, kad gydytojai gali skirti vaistus pagal kompetenciją taip pat nėra nauja."

SAM specialistų teigimu, jei gydytojo medicinos normoje numatyta teisė gydyti nerimą, įtampą ir kitus su nerimo sindromu susijusius somatinius ar psichikos sutrikimus, jis turi teisę skirti minimus vaistinius preparatus. "Šeimos gydytojo medicinos normoje (...) numatyta kompetencija gebėti įtarti, diferencijuoti, diagnozuoti ir gydyti, be kita ko, užmigimo sutrikimus ir neorganinę nemigą, fobinius ir kitus nerimo sutrikimus, suaugusiųjų lengvus ir vidutinio sunkumo depresinius sutrikimus, psichikos ir elgesio sutrikimus vartojant psichoaktyviąsias medžiagas, žalingą jų vartojimą, prireikus pasitelkiant kitus asmens sveikatos priežiūros specialistus. Atsižvelgiant į tai, nematome teisinių trikdžių šeimos gydytojams skirti minėtus vaistinius preparatus. Tačiau, šeimos gydytojas dėl tinkamesnio gydymo visada gali pasitelkti ir kitus asmens sveikatos priežiūros specialistus (pvz., psichiatrus)", – rašoma redakcijai atsiųstuose atsakymuose.

Kadangi minėtose metodinėse rekomendacijose šeimos gydytojams nerekomenduojama BZD pirmą kartą skirti vyresniems nei 65 metų asmenims, SAM atstovų paklausėme, kokius vaistus vietoje BZD šeimos gydytojas turėtų išrašyti nemigos kankinamam vyresnio amžiaus žmogui?

"BZD turi būti skiriami kuo trumpesnį laiką. Šeimos gydytojas kiekvieną atvejį turi įvertinti individualiai (ne tik amžių, bet ir gretutines ligas, gyvensenos būdą ir pan.) ir, tik visa tai įvertinęs, pasirinkti racionaliausią gydymą", – rašė SAM specialistai.

Gydo labai trumpai

A.Šukstos atsiųstuose atsakymuose SAM atstovai neigė, kad metodinėmis rekomendacijomis buvo iki minimumo sumažinta galimybė šeimos gydytojams skirti BZD ir taip užtikrintas pacientų srautas pas psichiatrus. Atsakymuose teigiama, kad metodinės rekomendacijos yra tik priemonė šeimos gydytojams racionaliai skirti BZD.

Pasiteiravus, koks bus ministerijos atsakymas į LBPGA raginimą atšaukti A.Verygos įsakymą, įteisinantį BZD skyrimo metodines rekomendacijas, SAM specialistai atsakė: "Manome, kad metodinės rekomendacijos neapriboja šeimos gydytojų galimybių išrašyti BZD, jei paciento būklė atitinka vaisto terapines indikacijas, skiriama pagal vaisto charakteristikoje nurodytus vartojimo terminus. Ir net ir nerekomenduotinais skirti BZD atvejais, kai nauda didesnė už galimą žalą, BZD pirmą kartą skirti galima. Dėl ilgalaikio vartojimo, irgi yra išskirtos grupės ilgalaikių vartotojų, tarp jų ir vyresni nei 65 metų amžiaus asmenys, kuriems galima tęsti vaistų skyrimą ilgą laiką."

Minėtose rekomendacijose yra nuostata, kad gydantis gydytojas gali tęsti ilgalaikį BZD vartojimą esamomis dozėmis ir dažnumu, esant ilgalaikiam BZD vartojimui senyvo amžiaus asmenims (65 metų ir vyresniems), taip pat jei pacientas vartoja BZD dešimt metų ar ilgiau stabiliai, ne didesne nei vidutine terapine doze ir nesutinka sumažinti ar nutraukti BZD vartojimo. Tačiau BZD skyrimas pirmą kartą smarkiai apribotas minėtose rekomendacijose įtvirtinant nuostatą, kad BZD skirti pirmą kartą nerekomenduojama 65 metų ir vyresnio amžius asmenims, išskyrus nerimo ir trumpalaikio nemigos gydymo atvejais. Tokiais atvejais BZD šeimos gydytojas gali išrašyti BZD iki dvylikos savaičių nerimo sutrikimams gydyti ir iki keturių savaičių trumpalaikiam nemigos gydymui. Tačiau, šeimos gydytojų teigimu, per tiek laiko nei nerimas, nei nemiga paprastai nedingsta.

Pirmadienį 60-metė vaistininkė policijai pranešė, kad 13.46 val. Biržuose, Vytauto gatvėje, į vaistinę atėjo nepažįstamas vyras.

Išsitraukęs daiktą panašų į ginklą ir jį demonstruodamas, reikalavo duoti raminamųjų vaistų. Pranešėjai kviečiant pagalbą, minėtas asmuo pasišalino.

46 metų įtariamasis sulaikytas. Pas jį rastas ir paimtas žaislinis ginklas.

Vyrui nustatytas 1,42 promilės girtumas.

Didžiausia blogybe Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Toksikologijos centro vadovas dr. Robertas Badaras vadina tai, kad skaudžių pasekmių sukeliantys vaistai įsigyjami pernelyg paprastai.

„Užtenka šeimos gydytojui ar psichiatrui pasakyti, kad gyvenimas nemielas, ir tokie vaistai - jau tavo kišenėje. Taip, iš pradžių jie suveikia, tačiau tas poveikis būna trumpalaikis ir vėliau situacija keičiasi iš esmės: vaistams išsivysto tolerancija, vartojamos dozės auga, patys pacientai reikalauja, kad vaistai jiems būtų skiriami, nepaisant simptomų ar ligos“, - atkreipia dėmesį klinikinis toksikologas.

Šioje schemoje dr. R. Badaras aiškiai mato priklausomybę, panašią, kokią sukelia greitieji kreditai. „Pavartoji vieną tabletę, kuri tau, atrodytų, padeda, bet kitą dieną tos pačios tabletės tau jau nebeužtenka ir griebiesi dar kitos arba didini tų pačių medikamentų dozę“, - lygina daktaras.

Užtenka šeimos gydytojui ar psichiatrui pasakyti, kad gyvenimas nemielas, ir tokie vaistai - jau tavo kišenėje. Taip, iš pradžių jie suveikia, tačiau tas poveikis būna trumpalaikis ir vėliau situacija keičiasi iš esmės.

Trumpalaikis vidutinis skausmas, sunkaus nerimo ar depresijos sukelto nerimo sutrikimas, panika, erdvės baimė. Tokie simptomai minimi šalies gyventojų pamėgtų migdomųjų, raminamųjų vaistų informaciniuose lapeliuose.

Kaip pabrėžia RVUL toksikologai, šie vaistai turėtų spręsti trumpalaikes problemas, bet dažnai nutinka atvirkščiai - žmonės į juos įninka ir atsiduria užburtame rate, iš kurio patys ištrūkti negali, bet ir nežino, kad jiems reikia kvalifikuotos pagalbos bei kur jos kreiptis.

RVUL Toksikologijos centras - vienintelis centras Lietuvoje, kur žmonėms, kamuojamiems priklausomybės nuo benzodiazepinų ir ZET hipnotikų grupėms priskiriamų vaistų, paprastai tariant, migdomųjų ir raminamųjų, atliekama stacionarinė detoksikacija.

Čia dirbantys toksikologai skaičiuoja, kad su tokia priklausomybe susiduriančių pacientų RVUL kasmet gydoma apie 70-80.

RVUL Ūmių apsinuodijimų bei Toksikologijos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių vedėja Gabija Laubner pažymi, kad vaistai gali būti paskirti visiškai „nekaltai“, pavyzdžiui, nemigai gydyti, tačiau atsiradęs pripratimas į jų vartojimą įklampina dešimtmečiams.

„Pas mus atsiunčiami pacientai, vartojantys migdomuosius ar raminamuosius netgi dešimt ar dvidešimt metų, nes kažkada specialistui pasisakė apie miego ar nuotaikos sutrikimus, ypač po skaudžių gyvenimo situacijų, netekčių“, - pasakojo G. Laubner.

Pasak daktarės, paskirtų vaistų vartojimas, deja, tęsiamas ir praėjus gedėjimo laikotarpiui. „O galutinis rezultatas toks, kad, nepaisant didėjančių dozių, medikamentus vartojančiajam pradeda atrodyti, kad be vaistų jis tiesiog nebegalės užmigti“, - praktikoje pasitaikiusius atvejus komentavo G. Laubner.