UAB "Kelprojektas" Kauno rajono savivaldybės užsakymu atliko jos teritorijoje esančios kelio jungties tarp kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda Petrašiūnų sankryžos ir kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis trijų alternatyvų galimybių studiją.

Trys alternatyvos

Visose alternatyvose trasos pradžioje naujas kelias prie kelio A1 bus prijungtas esamoje skirtingų lygių (Petrašiūnų) sankryžoje, o pabaigoje prie kelio A6 – naujoje skirtingų lygių sankryžoje prieš Karmėlavos gyvenvietę.

Pirmoje alternatyvoje dalis trasos sutampa su valstybinės reikšmės keliais Nr. 1919, Nr. 1918 ir Užtvankos gatve, o likusioje dalyje tiesiama nauja trasa. Antroje alternatyvoje dalis trasos planuojama naujomis vietomis (nuo Petrašiūnų sankryžos iki kelio Nr. 1918), neužstatytomis teritorijomis, kita – sutampa su LEZ teritorijoje planuojama Užtvankos gatve, o dalis trasos už LEZ teritorijos iki A6 kelio planuojama naujomis vietomis. Trečioje alternatyvoje kelio trasa suprojektuota naujomis vietomis, nesiderinant prie esamų kelių ir gatvių.

"LAKD paskaičiavo, kad apvažiuoti keliu A1 iki Savanorių prospekto ir pasukti į kelią A6 užtrunka tik 3 minutes ir nusprendė, kad netikslinga įrengti tiesioginę jungtį. Mes buvome pažadėję spręsti problemą, nes išvažiuoti iš LEZ teritorijos į A6 yra sudėtinga ir komplikuota. Ne mažiau sudėtinga iš Ramučių gyvenvietės automobiliu patekti į A1 Vilniaus kryptimi. Dabar reikia važiuoti iki kolonėlės Ateities plente, apsisukti ir tik tuomet patenkama į A1 magistralę Vilniaus kryptimi", – situaciją apibūdino Kauno rajono mero pavaduotojas Antanas Nesteckis.

Sprendimas: taip bus išvažiuojama į A6 kelią.

Problemiškiausios vietos

Visų trijų planuojamų alternatyvų probleminė vieta yra ties skirtingų lygių Petrašiūnų sankryža. Čia kertasi magistralinis A1 kelias su rajoniniu 1919 keliu (Centrinė gatvė) ir nuvažiavimu į Petrašiūnus. Visos į magistralinį kelią A1 įrengtos įvažos ir išvažos yra arti viena kitos, persirikiuoti skirti ruožai per trumpi dideliems automobilių greičiams, todėl jie yra nesaugūs, kyla konfliktinės situacijos persirikiuojant iš vienos juostos į kitą. Eismo intensyvumas sankryžoje piko metu sudaro dideles automobilių eiles ir spūstis. Kadangi sankryžoje jungiamieji keliai įrengti ne visomis kryptimis, tai riboja kelio pralaidumą. Petrašiūnų sankryžą, pasak A.Nesteckio, rekonstruos LAKD.

Iki 2021 metų pabaigos S.Žukausko gatvės sankryžoje numatyta įrengti žiedinę sankryžą ir gatvės tęsinį iki Davalgonių gatvės.

Kita probleminė vieta – Centrinė gatvė (kelias 1919) Ramučiuose. Būtent šia gatve vyksta tranzitinis eismas, joje susidaro dideli – apie 9 tūkst. transporto priemonių per parą – srautai. Dėl leistino greičio iki 50 km/val. šioje gatvėje dažnos automobilių spūstys, padidėja triukšmas, tarša ir avaringumo rizika. Avaringumą sukelia ir nemažas skaičius nuovažų, kai lengvasis ir krovininis transportas pasuka į kairę pusę į gretimas gatves, gyvenamųjų namų kiemus. Pavojingų situacijų sudaro ir lengvasis bei krovininis transportas, išvažiuojant iš gyvenamųjų namų kiemų bei gretimų gatvių.

Įrengiant naują kelią nuo Terminalo gatvės iki S.Žukausko gatvės suformavus naują žiedinę sankryžą išvažiuoti į Davalgonių gatvę, Kauno rajono savivaldybė planuoja perimti Centrinę gatvę ir joje uždrausti krovininio transporto judėjimą.

Antanas Nesteckis.

Įgyvendins etapais

Atlikus visų alternatyvų sprendinių techninių ir ekonominių rodiklių palyginimą, nustatyta, kad visais atvejais tinkamiausia yra pirma alternatyva. "Pirmos alternatyvos atveju optimaliausiai panaudojamas esamas valstybinės reikšmės kelių ir LEZ teritorijoje esamas vietinių kelių tinklas, mažiausiai reikia rezervuoti žemės valstybės poreikiams, mažiausiai reikia rengti sujungiamųjų kelių šalia pagrindinio kelio. Šis variantas yra pigiausias", – vardijo vicemeras.

Saugos: projekte numatyti sprendimai dviratininkų ir pėsčiųjų saugumui bei gyventojams nuo triukšmo.

Projekto vertė – daugiau nei 32 mln. eurų. Jis bus įgyvendinamas etapais iki 2026 m. Parengtą studiją artimiausiu metu planuojama pristatyti visuomenei. Tuomet bus rengiamas specialusis planas, visuomenės poreikiams iš savininkų išperkama žeme, projektuojama ir statoma.

Pirmame etape iki šių metų vidurio pagal jau parengtą projektą LEZ teritorijoje būtų pastatyta dviejų eismo juostų Užtvankos gatvė ruože nuo kelio Nr. 1918 (Davalgonių gatvės) iki Aviacijos gatvės. Antrame etape LEZ teritorijoje būtų įrengta keturių eismo juostų gatvė, sujungianti Terminalo gatvę su keliu Nr. 1919 (S.Žukausko gatvė).

"Iki 2021 m. pabaigos S.Žukausko gatvės sankryžoje numatyta įrengti žiedinę sankryžą ir gatvės tęsinį iki Davalgonių gatvės. Naujame kvartale prie S.Žukausko gatvės numatytos garsą slopinančios sienelės", – pasakojo A.Nesteckis.

Trečiame darbų etape (2023 m.) būtų nutiesta keturių eismo juostų Užtvankos gatvės tąsa nuo Aviacijos gatvės (pirmo etapo statybos pabaigos taško) iki kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis su žiedine sankryža. Ketvirtame etape numatyta Užtvankos gatvės dalies iki Aviacijos gatvės ir kelio Nr. 1918 (Davalgonių gatvė) atkarpą rekonstruoti į keturias eismo juostas, sankirtoje įrengiant ovalinę žiedinę sankryžą. Jei žemės išpirkimo procesas vyks sklandžiai, pagrindinius darbus planuojama užbaigti 2026 m.

„Šiuo projektu norėjome prisidėti prie gražėjančių Ramučių, skatinti bendruomenę puošti savo namus ir raginti kaimynus tai daryti“, – pasakojo „Mūsų teisės“ vadovė Greta Varnaitė-Venskienė.

Lėšų projektui įgyvendinti skyrė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pagal nevyriausybinių organizacijų ir bendruomeninės veiklos stiprinimo 2020 metų veiksmų plano įgyvendinimo 1.1.5 priemonę „Stiprinti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“.

Šviečiančiomis kalėdinėmis girliandomis bendruomenei pavyko papuošti 53 stulpus.

Kauno rajono bendruomenės nuotr.

G. Varnaitė-Venskienė pasakojo, kad gruodį bendruomenė taip pat vykdo tęstinį konkursą „Šviečiantys Ramučių langai 2020“. „Jei norite pajusti Kalėdų pasakos nuotaiką, gruodžio antroje pusėje kviečiame pasivažinėti po mūsų gatveles ir pasigėrėti kūrybingai papuoštais namais“, – kvietė bendruomenės pirmininkė.

Kaip skelbiama socialiniame tinkle, papildomos pagalbos šiuo metu labiausiai reikia Muniškiuose ir Ramučiuose įsikūrusioms socialinės globos įstaigoms.

„Epidemija įgavo didžiulį pagreitį, o ją stabdyti galime tik veikdami visi kartu. Kauno rajono savivaldybė telkia savanorių komandas, galinčias padėti socialinės globos įstaigoms“, – rašoma „Kauno rajono bendruomenės“ feisbuko puslapyje.

Pagalbos ranką panorusiems ištiesti savanoriams reikėtų prižiūrėti slaugos namų gyventojus. Į užduočių sąrašą įtrauktas jų maitinimas, prausimas, pagalba judant, keliantis. Taip pat asistavimas personalui atliekant procedūras.

„Būtų šaunu, jei savanoris gebėtų dirbti komandoje, turėtų bendravimo įgūdžių, būtų atsakingas ir rūpestingas“, – akcentuojama prašyme.

Visi pilnamečiai asmenys, galintys prisijungti prie telkiamos savanorių komandos, prašomi registruotis tel. nr.: +370 61414712 arba rašyti el. paštu: margarita.vensloviene@krs.lt.

14.20 val. policija gavo pranešimą, kad Ramučių kaime, Centrinėje gatvėje, įvyko avarija. 

Čia susidūrė „Volkswagen“ ir „Audi“ markių automobiliai.

Budinčiojo policijos pareigūno teigimu, per avariją apgadinta namo tvora, nulaužta pušis.

Pirminiais duomenimis, per šį eismo įvykį nesunkiai nukentėjo moteris.

Portalo kauno.diena.lt skaitytoja iš Ramučių pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip „Audi“ skrieja Centrine gatve.

Policijos departamento duomenimis, apie 16 valandą 1975-aisiais gimusio vyro vairuojamas automobilis „BMW 320“ atsitrenkė į transporto spūstyje stovėjusį automobilį „Škoda Octavia“, kurį vairavo ne tarnybos metu neuniformuotas blaivus 1988-aisiais gimęs Kauno apskrities policijos pareigūnas.

Nuo smūgio „Škoda Octavia“ trenkėsi į priešais stovėjusį automobilį „Mercedes Benz ML 350“.

Dėl patirtų sužalojimų į ligoninę paguldyta 1988-aisiais gimusi „Škoda Octavia“ keleivė. 

Daugiau kaip 7 tūkst. gyventojų turinti Karmėlavos seniūnija iš kitų išsiskiria didele pramonės plėtra. Seniūnijos teritorijoje veikia du nacionalinės reikšmės objektai – Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ) ir Kauno tarptautinis oro uostas. Čia aktyviai investuoja šalies ir užsienio verslininkai, kuriamos gerai apmokamos darbo vietos. Visos Lietuvos investicinį klimatą gerokai pagerino Sergeičikų kaime įsikūrusios pasaulinio garso kompanijos „Hella“, „Continental“, „Hollister“ ir kitos.

Tačiau verslo plėtra kelia gyventojams nepatogumų: sparčiai didėja transporto srautai, triukšmas, oro tarša, vibracija.

Aplinkkelis – štai kas mums svarbiausia.

Nors su pramonės zonomis susijusius sprendimus priima centrinės valdžios institucijos – LR Seimas ir LR Vyriausybė, tačiau gyventojai pirmiausia kreipiasi į savivaldybę, kurios teritorijoje yra šie objektai. „LEZ plėtra mums, vietos gyventojams, neteikia didelio džiaugsmo“, – kalbėjo seniūnaitis Gintautas Funka.

Bendruomenės „Mūsų teisė“ pirmininkė Greta Varnaitė-Venskienė prisiminė, kai prieš keliolika metų Vyriausybė gyventojams ir investuotojams žadėjo nutiesti aplinkkelį, tačiau savo pažado iki šiol neištesėjo.

Kauno rajono savivaldybė į Karmėlavos seniūnijos kelių infrastruktūrą investuoja beveik dvigubai daugiau, nei vidutiniškai kitose seniūnijose. LAKD taip pat įgyvendino ne vieną projektą, tačiau sparčiai augant pramonei ir gyventojų skaičiui, to nepakanka.

Meras Valerijus Makūnas irgi apgailestavo, kad keičiantis vyriausybėms ir LAKD vadovams, kelininkų planai Karmėlavos seniūnijoje būdavo keičiami, vėliau priiminėjami tarpiniai sprendimai. Vienas tokių – baigiamas įrengti transporto mazgas ties LEZ labiau aktualus verslui, nei vietos gyventojams.

Savivaldybei ginti gyventojų interesus apsunkina ir tai, kad dalis svarbių Karmėlavos seniūnijos gatvių priklauso Kelių direkcijai. Savivaldybė neturi teisinių svertų jose ką nors daryti. Pavyzdžiui, pastatyti sunkiasvorio transporto eismą ribojančius ženklus, įrengti transporto stotelę ar šaligatvį.

Kartu V. Makūnas priminė, kad Kauno rajono savivaldybės ir LAKD pastangomis buvo rekonstruotos Karmėlavos Vilniaus ir Ramučių Centrinė gatvės, įrengtas apšvietimas, šaligatviai, kita infrastruktūra. Kompleksiškai rekonstruotos Karmėlavos Kęstučio ir Piliakalnio gatvės. Šiemet numatyta rekonstruoti K. Bielinio, Davalgonių, Parko, kitas svarbias transporto arterijas.

Ramučių gyventojai džiaugėsi atnaujinta Centrine gatve, tačiau juos nuvylė LAKD sprendimas įsileisti į šią gatvę krovininį transportą.

Neseniai buvo pradėtas Kauno LEZ lietaus nuotekų projektas, todėl Centrinę gatvę teko laikinai uždaryti, dėl to nepatogumų patyrė Parko ir kitų šalutinių gatvių gyventojai.

Meras patikino, kad lietaus nuotekų vamzdžio tiesimo darbai turėtų baigtis iki birželio 6 dienos. „Kauno rajono savivaldybė yra pasiryžusi perimti Centrinę gatvę iš LAKD, kad joje galėtų apriboti krovininį transportą“, – tvirtino meras.

Artimiausiu metu V. Makūnas ketina susitikti su LR ministru pirmininku Sauliumi Skverneliu ir aukščiausiu lygiu kelti opiausias Karmėlavos seniūnijos problemas, taip pat tartis dėl galimybių Vyriausybei prisidėti prie kai kurių svarbių Kauno rajono projektų.

Kauno rajono bendruomeninių organizacijų asociacijos (KRBOS) pirmininkė Eglė Juozapavičienė pabrėžė, kad visus klausimus reikėtų spręsti dialogo būdu, gyventojams bendradarbiaujant su savivaldybe ir sprendimus priimančiomis institucijomis, ministerijomis. „Kauno rajone yra 25 seniūnijos, visose yra problemų, tačiau jas turime spręsti kaip šeimoje, pasitardami, ieškodami geriausių sprendimų“, – kalbėjo E. Juozapavičienė.

Pasitarimo dalyviai nutarė į kitą susitikimą kviesti LAKD ir už Kauno LEZ plėtrą atsakingus Vyriausybės atstovus.

Buvo diskutuojama ir apie Ramučių parko įrengimą, daugiafunkcio centro su laisvalaikio sale, pradine mokykla ir vaikų darželiu statybas, kitus Karmėlavos seniūnijoje planuojamus projektus.

Pirmiausia, anot Kauno rajono savivaldybės pranešimo, tenka šalinti palei gatvę augančius medžius, trukdančius rekonstrukcijai. Juos kažkada valstybinėje žemėje greta savo namų be leidimo pasodino gyventojai. Darbų rangovai dabar kreipėsi į vietos seniūniją, prašydami sutikimo pašalinti medžius.

„Labai atsakingai žiūrime ir į augalus, ir į paukščius, tad pasikvietėme ornitologą, kad atvykęs į vietą jis apžiūrėtų medžius ir įvertintų jų svarbą ornitologiniu požiūriu“, – sakė Karmėlavos seniūnė Violeta Armolaitienė.

Ornitologo Mindaugo Kirstuko išduotoje Karmėlavos seniūnijai pažymoje teigiama, kad „apžiūrėjus genėti ar pjauti numatytus medžius, nei juose, nei šiems medžiams artimoje aplinkoje paukščių lizdų, užimtų inkilų, uoksų ar kitų su perėjimu susijusių teritorinio užimtumo požymių nenustatyta.“ Todėl remiantis šia pažyma bei tuo, kad šie medžiai nėra saugotini, juos nuspręsta pašalinti.

Prieš pradedant gatvės rekonstrukciją, Karmėlavos seniūnijos atstovai su Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus, Kelių ir transporto skyriaus specialistais bei rangovais aptarė darbų grafikus ir terminus. Nuvykus į K. Bielinio gatvę buvo dar kartą apžiūrėti medžiai, užsukus pas gyventojus išklausyta jų nuomonė. Praktiškai visi, kurių sklypai ribojasi su gatve, ir ties jais auga medžiai, sutiko, kad jie būtų šalinami, nes to reikia projektui įgyvendinti.

„Savivaldybei prioritetas visuomet yra visuomenės interesas“, – tvirtino Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Šukevičius ir patikino, kad teisės aktų numatyta tvarka atliekami darbai bus vykdomi pagal patvirtintą planą.

Bendra šio projekto, kurį įgyvendinti patikėta UAB „Radė“, vertė – per 786 tūkst. eurų.

Automobilių srautai

Kauno rajone esančių Ramučių gyventojus iš proto veda neūkiškumas, kuris sukelia daug nepatogumų. Vienas tokių pavyzdžių – iš naujo tvarkoma Centrinė gatvė, nors visai neseniai čia jau buvo paklotas naujas asfaltas.

Vietos gyventojai pasakojo, kad pagrindinė Ramučių gatvė buvo remontuota prieš kelis metus, tačiau čia vėl ūžia kelininkų technika. Dabar čia klojama lietaus kanalizacija. Žmonės nesupranta, kodėl tokie darbai negalėjo būti atlikti vienu metu.

„Kas trukdė viską padaryti iškart? Valdininkų trumparegiškumas ar nesugebėjimas organizuoti bei numatyti darbų? Dabar visas transportas, vedantis į Kaunas–Jonava greitkelį, paleistas per tam nepritaikytą, gyvenvietės viduje esančią Parko gatvę. Šios gatvės abejose pusėse įsikūrę vien gyvenamieji namai. Atstumas nuo namų valdos iki gatvės asfalto dangos dažnai yra tik keletas metrų. Negana to, Parko gatvėje aplinka yra sutvarkyta pačių gyventojų pastangomis. Dabar daug kas, nenorėdami važiuoti Centrine gatve, kerta kampą per Parko gatvę, kad išvažiuotų tiesiai į Kaunas–Jonava greitkelį“, – apie netikėtai padidėjusius automobilių srautus skundėsi Ramučių gyventojai.

Dabar visas transportas, vedantis į Kaunas–Jonava greitkelį, paleistas per tam nepritaikytą, gyvenvietės viduje esančią Parko gatvę.

Nėra saugu

Bendruomenė nurodė, kad Parko gatvė yra vienintelė gyventojų susisiekimo vieta su šalia esančia mokykla (toje pačioje Parko gatvėje), autobusų stotele, parduotuve. Gatvė pakankamai siaura dviem priešpriešiniams srautams, nėra net šaligatvių.

„Prasilenkdami automobiliai dažnai važiuoja ir ant žaliosios vejos. Žmonės eina pačia gatve tarp mašinų, kurios turi laviruoti, kad ant jų neužvažiuotų. Daugelis važiuoja tikrai ne 40 km/val. greičiu, kas nurodyta greitį ribojančiuose ženkluose. Dažnai pasitaiko ir krovininių automobilių, nors jų ribojimas taip pat nurodytas kelio ženkluose. Esame stebėję, kaip sunkiasvoriai automobiliai prasilenkia su policijos patrulių automobiliais, tačiau nebūna jokios reakcijos“, – problemą toliau dėstė Ramučių gyventojai.

„Šioje gatvėje gyvena labai daug jaunų šeimų, kurios turi mažų vaikų. Mamos su vežimėliais eina tiesiog Parko gatve, dažnai prasilenkdamos su automobiliais. Ne kartą stebėta, kaip krovininiai automobiliai jų, einančių šalikele, vos nepartrenkė. Vaikai dažnai išvažiuoja už kiemo ribų su dviratukais, paspirtukais, riedučiais. O kur daugiau jiems važiuoti? Už kiemo vartelių iškart yra tik ši gatvė. Daugelis išeina pasivaikščioti su šunimis – taip pat į Parko gatvę“, – apie tai, jog gyventojams dėl automobilių srauto pasidarė nesaugu, toliau dėstė bendruomenės atstovai.

Žmonės tikino, kad būtų labai gerai, jog Parko gatvė būtų paskelbta gyvenamąja zona, tuomet vairuotojai būtų priversti dar labiau sumažinti greitį, nes įrengus tokius ženklus, pirmenybė tenka pėstiesiems, o ne automobiliams. Gyventojai tikino, kad ne kartą kreipėsi į valdininkus, tačiau liko neišgirsti.

Gyventojai pateikė ir siūlymų, jog jei būtų padarytas aplinkkelis už gyvenvietės ribų, automobilių srautą būtų galima nukreipti pro Laisvąją ekonominę zoną į kelią Kaunas–Jonava. „Ar taip planuojamas sodybų tuštėjimo metas? Kas toliau? Praplatins Parko gatvę, išpils asfalto dangą iki tvorų ribos ir po langais padarys greitkelį? O kol kas esame palikti gyventi perkrauto automobilių srauto dulkėse, išmetamųjų vamzdžių dūmuose, baisiame automobilių keliamame triukšme. Šiuo metu automobilių srautas yra nelogiškai didelis, primena autostradą. Kurdami čia savo gyvenimus, žmonės šito nesirinko. Todėl Ramučių gyventojų šauksmas – grąžinkite mums ramią gyvenvietę, leiskite auginti vaikus ne dulkėse ir ne tarp išmetamųjų dūmų. Ar laukti, kol atsitiks nelaimė – pravažiuojanti mašina numuš žmogų ar už vartelių į mokyklą išėjusį vaiką?“ – toliau pyktį dėl automobilių srauto, važiuojančio palei namus, liejo gyventojai.

Vis dėlto Ramučių gyventojams dar kurį laiką teks kęsti nepatogumus, atsiradusius dėl šiuo metu tvarkomos Centrinės gatvės. Kauno rajono savivaldybės internetiniame puslapyje skelbiama, kad darbai vyks dar porą savaičių.

„Informuojame, kad nuo gegužės 4 d. iki birželio 5 d. bus vykdomi lietaus nuotekų vamzdyno paklojimo darbai Centrinėje gatvėje Ramučiuose. Šiuo laikotarpiu gatvė bus pilnai uždaryta, automobilių eismas nukreipiamas apylanka Parko ir Gėlių gatvėmis“, – gyventojai informuojami rajono savivaldybės puslapyje.

Priemiesčio autobusai, važiuojantys 150-uoju maršrutu Mastaičiai–Kaunas–Karmėlava–Salupiai, į Ramučius neužvažiuos. Keleiviai į Karmėlavą ir Kauną bus vežami Plento gatve.

Priemiesčio autobusai, važiuojantys 150-uoju maršrutu Kauno autobusų stotis–Neveronys, keleivius Ramučiuose pavėžės šiomis gatvėmis: važiuojant į Neveronis – Vijoklių ir K.Bielinio gatvėmis, o važiuojant į Kauną – K.Bielinio, Vijoklių gatvėmis, už Ramučių šviesoforo autobusas suksis ties Žirgyno gatve ir važiuos į Kauną.

Laikinos autobusų stotelės bus įrengtos K.Bielinio gatvėje.

Pirmieji bandymai sukėlė nerimą

KKJ dar tik vyksta derinimo darbai, tačiau jų metu išryškėjo kai kurie nesklandumai. Gyventojų ir Kauno rajono savivaldybės vadovų nerimą sukėlė pirmieji KKJ bandymai, kai atliekos į jėgainę buvo gabenamos nesandariais sunkvežimiais ir ne planuotu maršrutu per automagistralę A1, o tiesiai per Ramučių gyvenvietę.

"Sutikite, yra nenormalu, kad mes, gyventojai, esame priversti užsiimti jėgainės kontrole, fiksuoti pažeidimus ir rinkti pakelėse pamestas šiukšles", – piktinosi Ramučiuose gyvenanti profesorė habilituota medicinos mokslų daktarė Irena Misevičienė.

"Visi suprantame, kad atliekas reikia tvarkyti moderniai, remiantis gerąja Europos patirtimi, ir šis procesas turi vykti labai atsakingai, kaip tai daroma Vienoje, Kopenhagoje arba Stokholme. Vien tik formaliai laikytis teisės aktų neužtenka, būtina jautriai reaguoti į šalia gyvenančius žmones, jų interesus", – pabrėžė V.Makūnas.

KKJ direktorius Ramūnas Raškauskas atsiprašė gyventojų dėl įvykusio nesusipratimo ir patikino, kad ateityje atliekos bus gabenamos tik nustatytu maršrutu.

Klausimų – daug

Vis dėlto ir Ramučių bendruomenės, ir savivaldybės atstovai pastebėjo, kad KKJ startas gerokai diskreditavo socialiai atsakingo verslo idėją. Įtariai žiūrėti į atliekų tvarkymo verslą verčia ir Kaune jau keletą metų veikianti Mechaninio biologinio atliekų apdorojimo įmonė, nuo kurios nuolat sklinda nemalonūs kvapai.

Ramučių bendruomenės atstovai Darius Merkšaitis ir Regimantas Bučas pateikė daug klausimų, susijusių su jėgainės techniniais procesais. Ar bus įdiegtas nuolatinis gyvsidabrio kiekio išmetamosiose dujose matavimas? Kaip dažnai bus matuojami furanų ir dioksinų kiekiai? Ar jėgainės katile bus užtikrinta nuolatinė 1 050 °C temperatūra? Ar dujų valdymo sistemai bus naudojamas kondensacinis ekonomaizeris? Šiuos ir kitus techninius klausimus KKJ vadovams dažniausiai užduodavo chemiko išsilavinimą turintis R.Bučas.

Vienas svarbiausių bendruomenės prašymų – įdiegti į aplinką išmetamų dujų stebėseną realiuoju laiku. R.Raškauskas patikino, kad kiekvienas asmuo galės matyti emisijos duomenis KKJ interneto svetainėje. Savivaldybės atstovai prašė, kad emisijos duomenys atsispindėtų ir informacinėje švieslentėje.

KKJ dalininkės "Fortum Heat Lietuva" generalinis direktorius Vitalijus Žuta pabrėžė, kad taršos stebėsena turėtų būti įdiegta ne tik KKJ, bet ir visose Lietuvoje veikiančiose jėgainėse bei katilinėse. Susitikime dalyvavusi LR Seimo narė Raminta Popovienė informavo apie Seime svarstomą galimybę įteisinti tokią praktiką.

Žada nuolat tikrinti

Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėja Jurgita Rakauskaitė apgailestavo, kad savivaldybė neturi teisės tikrinti įmonių veiklos – tai daryti įstatymai įpareigoja Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos. Vis dėlto vedėja pažadėjo, kad savivaldybės specialistai nuolat tikrins Ramučių ir kitų KKJ kaimynystėje esančių gyvenviečių dirvožemį ir šulinių vandenį.

Patikino, kad kiekvienas asmuo galės matyti emisijos duomenis KKJ interneto svetainėje.

Mero pavaduotojas Antanas Nesteckis prašė KKJ vadovų laikytis įsipareigojimo deginti ne didesnį kaip 200 tūkst. tonų per metus atliekų kiekį ir jokiu būdu negabenti jų iš svetur, kaip yra pasitaikę Klaipėdos jėgainės praktikoje. V.Žuta patikino, kad importo KKJ neplanuoja – čia bus vežamos atliekos iš Kauno, Alytaus, Marijampolės ir galbūt Panevėžio regionų.

V.Makūnas dėkojo Ramučių bendruomenės atstovams už pilietiškumą, profesionalius klausimus ir kultūringą dialogą. Meras siūlė panašius susitikimus rengti nuolat. "Susitikimą protokolavome, o dabar stebėsime, kaip laikomasi įsipareigojimų. Atliekas būtina tvarkyti, tačiau šiame procese svarbu matyti visas puses. Reikia aiškios tvarkos, atsakomybės ir viešumo. Todėl noriu patikinti, kad Kauno rajono savivaldybė buvo, yra ir bus kartu su bendruomene", – pabrėžė V.Makūnas.