-
G. Landsbergis: R. Karbauskis idėjų semiasi iš propagandinių portalų skleidžiamų teorijų 31
„Kas savaitę Užsienio reikalų ministerijoje gauname vadinamąją nedraugiškos Lietuvai valstybės žiniasklaidos apžvalgą. Tai yra įvairūs Kremliaus, portalai ir panašūs veikėjai, kurie skleidžia stebinančias ir prieš Lietuvą kartais nukreiptas teorijas. Įdomu yra tai, kad per paskutinius tris mėnesius ši Ramūno Karbauskio kelta idėja yra būtent šiuose portaluose ne vieną sykį nuskambėjusi. Vieni žmonės skaito „The Economist“, kiti – „Verslo žinias“ ar „Lietuvos rytą“. O štai stambus verslininkas, buvęs politikas domisi dažnai prieš Lietuvą nukreipta žiniasklaida ir iš ten pasisemia idėjų“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis.
Pasak jo, iš Seimo pasitraukęs R. Karbauskis turėtų susikoncentruoti į savo verslą, o ne skleisti su realybe nieko bendro neturinčias idėjas.
Man atrodo, kad žmogui, kuris metė politiką, grįžo į verslą, yra geriausiai užsiimti būtent tuo.
„Man atrodo, kad žmogui, kuris metė politiką, grįžo į verslą, yra geriausiai užsiimti būtent tuo. Dideli verslininkai, kurie anksčiau lindo į politiką, dabar turi įmones, kuriems pareikšti įtarimai. Siūlyčiau koncentruotis į savo pagrindinę veiklą“, – sakė politikas.
Antradienį opoziciniams „valstiečiams“ vadovaujantis R. Karbauskis savo feisbuko paskyroje rašė, kad konservatoriai, keldami atstovavimo Europos Vadovų Taryboje (EVT) klausimą, siekia mažinti prezidento galias, nes ruošia vietą Prezidentūroje G. Landsbergiui.
„Konservatoriai pasinėrė į galios žaidimus su prezidentu. Visa tai vyksta tuo metu, kai valstybė jau ketvirtą mėnesį dūsta uždaryta, o jie patys nesugeba apsispręsti dėl vakcinacijos strategijos ir planų, kartu palaidodami pasitikėjimą vakcinomis po nuolat besikeičiančia, jokios kritikos neatlaikančia komunikacija. Tačiau net ir tokiu metu konservatoriams yra svarbiau jie patys ir jų įsitvirtinimas valdžioje, bet kokiomis priemonėmis valantis kelią „savam“ kandidatui į Prezidento rinkimus 2024 m.“, – socialiniame tinkle rašė R. Karbauskis.
EVT atstovavimo klausimas kelia įtampą
Pastaruosius kelis mėnesius daugiausiai konservatorių keltas klausimas, kad reikėtų atsisakyti susiklosčiusios praktikos, kai Lietuvai EVT atstovauja tik šalies vadovas, sukėlė nemažas trintis su Gitanu Nausėda. Valdančiųjų atstovai ne kartą išsakė nuomonę, kad kur kas efektyviau būtų, jei Lietuvos pozicijoms EVT atstovautų Vyriausybės vadovas. Pasak jų, keisti dar Dalios Grybauskaitės metu susiklosčiusią praktiką verčia tai, kad EVT darbotvarkės didesnę dalį sudaro COVID-19 valdymo, vidaus politikos kompetencijų klausimai, natūraliai esantys labiau premjero prerogatyvų lauke.
Premjerė Ingrida Šimonytė yra sakiusi, kad, atsižvelgiant į posėdžių turinį, Vyriausybės vadovas ir prezidentas Lietuvai EVT galėtų atstovauti pakaitomis. Tačiau G. Nausėda yra kelis kartus pareiškęs nematąs jokio reikalo keisti esamos praktikos. Pasak prezidento, netoleruotina ir nepriimtina kelti klausimą dėl to, ar ir toliau tik jis turėtų atstovauti Lietuvai EVT, kai tuo metu Vyriausybė turi daugybę neišspręstų klausimų dėl COVID-19 sukeltos krizės.
-
R. Karbauskis kreipėsi į premjerę: prašo bendrauti su šešėline Vyriausybe 9
Kaip pažymima „valstiečių“ išplatintame pranešime, kreiptis į premjerę paskatino tai, kad trečiadienį į šešėlinės Vyriausybės posėdį kviestas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pas „valstiečius“ užsukti laiko taip ir neatrado.
„Šiuo sunkiu mūsų šaliai metu svarbus susitelkimas, grindžiamas racionaliais veiksmais ir sprendimais, o ne emocijomis ir nepagarba. Reaguodama į veiklą pradėjusią šešėlinę Vyriausybę Jūs sakėte, kad Jūsų vadovaujama Vyriausybė vertina konstruktyvių diskusijų̨ galimybę su bet kuriuo politinio lauko dalyviu ir bet kokia forma, jeigu tai leidžia ieškoti geriausių sprendimų Lietuvai. Tikimės, kad ši nuostata tebegalioja ir galios ateityje“, – laiške rašo R. Karbauskis.
„Tikime, kad tai veikiau yra atsitiktinumas, nei tendencija užsidaryti ir nebendradarbiauti tokiu šaliai sunkiu metu. Tikimės Jūsų vadovaujamos Vyriausybės geranoriškumo ir noro išklausyti, dialogo nevengimo. Dėl to dar kartą siūlome bendradarbiauti, esame atviri ir geranoriški, to paties tikimės ir iš Jūsų, nes bendrais veiksmais galime pasiekti daug daugiau naudos mūsų Tėvynei“, – rašo I. Šimonytei R. Karbauskis.
Kaip vasario mėnesį interviu Eltai sakė I. Šimonytė, jos vadovaujamas Ministrų Kabinetas yra nusiteikęs dirbti su šešėline „valstiečių“ Vyriausybe.
Kreipėsi ir į Seimo pirmininkę
R. Karbauskis kartu kreipėsi ir į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, kuri šią savaitę užsiminė, kad valdantieji iš šešėlinės „valstiečių“ Vyriausybės taip ir nesulaukė konstruktyvios pagalbos.
Tikime, kad tai veikiau yra atsitiktinumas, nei tendencija užsidaryti ir nebendradarbiauti tokiu šaliai sunkiu metu.
Kaip rašoma „valstiečių“ išplatintame pranešime, ir šiuo atveju R. Karbauskis apgailestauja. Tik šiuo atveju, kad Seimo pirmininkės sekretoriatas nedirba savo darbo ir nepateikia jai informacijos bei šešėlinės Vyriausybės pastabų bei pasiūlymų.
„Matydamas, kad Seimo pirmininkei trūksta informacijos, šešėlinis ministras pirmininkas nuo šiol šešėlinio Kabineto sekretoriatui pavedė visą ministrų parengtą medžiagą siųsti ne tik I. Šimonytei, bet ir Seimo pirmininkei“, – teigiama pranešime.
A. Dulkys nesutiko apsilankyti šešėlinės Vyriausybės posėdyje
Kaip trečiadienį sakė šešėlinį Ministrų Kabinetą įsteigę „valstiečiai“, jie į savo posėdį aptarti Vyriausybės taikomų priemoniųpandemijos metu bei skiepijimo planus, norėjo pasikviesti ministrą A. Dulkį. Tačiau šis, nepaisant kelis kartus derinto laiko, dalyvauti nesutiko, o vietoj savęs nedelegavo kito ministerijos atstovo.
A. Dulkio atstovė spaudai Aistė Šuksta, komentuodama ministro poziciją, Eltai teigė, kad ministras visada yra pasiruošęs atsakyti į parlamentarų klausimus, kaip tą daryti numato Seimo statutas, tačiau įtemptu pandeminiu laikotarpiu laiko skirti tokiems neformaliems formatams kaip „šešėlinis Kabinetas“, pasak jos, tikrai nėra paprasta.
„Sveikatos apsaugos ministras laikosi Konstitucijos, įstatymų ir Seimo statuto. Todėl Seimo statute niekaip neapibrėžtose atskirtų partijų ar kitokių organizacijų sukurtuose formatuose šiuo įtemptu bei sudėtingu metu dėl užimtos darbotvarkės ministras dalyvauti galimybės neturi“, – Eltai teigė A. Šuksta.
-
Įvertino bendražygių santykius: ar liks S. Skvernelis „valstiečių“ orbitoje? 51
Abejones, ar 2016 m. užmegzti „valstiečių“ ir S. Skvernelio santykiai vis dar turi potencialo, kėlė ne tik tai, kad šešėliniame kabinete vietos neatsirado S. Skverneliui ar buvusiems jo vadovautos Vyriausybės komandos nariams, tačiau ir apskritai atsiradęs ekspremjero funkcijų Seime ir LVŽS frakcijoje neapibrėžtumas.
Tačiau penktadienį „valstiečiai“ ir „darbiečiai“ informavo apie pažangą derintis dėl rotuojamo opozicijos lyderio. Kaip Eltai teigė R. Karbauskis, tapti opozicijos lyderiu bent jau iš „valstiečių“ pusės bus siūloma būtent S. Skverneliui.
Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) profesoriaus Lauro Bielinio teigimu, opozicijos lyderio pozicija yra pakankamai ryški ir ko gero leistų S. Skverneliui toliau viešojoje erdvėje išlaikyti savo, kaip politinio lyderio, statusą bei realizuoti turimas politines pretenzijas ateityje.
„Skvernelis labai aiškiai signalizuoja, kad jis turi pretenzijų būti vienu iš politinės sistemos lyderiu. Reikia pripažinti, kad Seimo opozicijos lyderis yra ganėtinai ryški pozicija, kuri leis Skverneliui save eksponuoti kaip politinį lyderį, turintį nemažų pretenzijų ateityje“, – Eltai teigė L. Bielinis.
Jis sakė skeptiškai vertinantis kalbas, esą S. Skvernelio ir „valstiečių“ bendradarbiavimo pamatus kaip reikiant galėjo susilpninti tai, kad po Seimo rinkimų S. Skvernelis tapo eiliniu parlamentaru.
„Mes nematome signalų, kad Skvernelis būtų linkęs kurti savo atskirą politinę struktūrą. Apie tai mes galime kalbėti, bet to kol kas nėra. Nematome, kad jis su kažkuo derėtųsi ar ketintų perbėgti į kitą politinę jėgą. Aš esu praktiškai tikras, kad Skvernelis išliks Valstiečių žaliųjų orbitoje, nes toks bendradarbiavimas yra abiem pusėms naudingas“, – teigė L. Bielinis.
Savo ruožtu Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė sako, kad taip pat mato pagrindą tolesniam S. Skvernelio ir „valstiečių“ bendradarbiavimui. Pasak jos, pragmatinis abipusis interesas turėtų būti pakankamas veiksnys bent jau artimiausius kelis metus išlaikyti nusistovėjusią S. Skvernelio orbitą apie „valstiečių“ partiją.
„Jei Skvernelis visgi nuspręstų trauktis iš LVŽS frakcijos, jis rizikuotų prarasti tiek politinį svorį, tiek matomumą viešojoje erdvėje. Bent jau dabar, manau, kad Skverneliui nėra palankus metas trauktis, net jei nesutarimai ar jo bei Karbauskio nuomonių išsiskyrimai taps vis dažnesni“, – sakė R. Urbonaitė, pažymėdama, kad apskritai tokie sprendimai turėtų būti priimami artėjant rinkimų laikotarpiui.
Aš esu praktiškai tikras, kad Skvernelis išliks Valstiečių žaliųjų orbitoje, nes toks bendradarbiavimas yra abiem pusėms naudingas.
Kita vertus, anot politologės, neturėtų būti didesnių pokyčių ir kalbant apie glaudesnį S. Skvernelio ir „valstiečių“ bendradarbiavimą. R. Urbonaitė pažymi, kad S. Skvernelis nėra iš tų politikų, kurie itin komfortiškai jaustųsi būdami kažkieno kito pavaldume. Tad, samprotavo MRU dėstytoja, ekspremjero siekis išlikti kiek galima daugiau savarankiškam ko gero bus viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl S. Skvernelis tikrai nestos į „valstiečių“ partiją, kurioje pagrindiniu smuiku griežia vienas žmogus – R. Karbauskis.
„Ketveri metai vadovaujant Vyriausybei, manau, dar labiau atitolino S. Skvernelio mintis stoti į kokius nors politinius darinius. Jei Skvernelis kurį laiką taptų opozicijos lyderiu, manau, kad esamomis sąlygomis opozicijoje, tiek Karbauskis, tiek ir Skvenrelis būtų patenkinti gautais vaidmenimis“, – sakė R. Urbonaitė.
Visgi, pažymėjo politologė, nors opozicijos lyderio vaidmuo skamba gražiai, lieka klausimas, kaip pavyks užtikrinti realų opozicijos darbą. Jos nuomone, tai, kad opozicijos lyderį kol kad kelia tik dvi opozicinės jėgos – „darbiečiai“ ir „valstiečiai“ – kelia riziką, kad atliekama Skvernelio funkcija bus butaforinė.
Itin aktualus LSDP apsisprendimas dėl darbo opozicijoje
Tačiau jei opoziciją pavyktų sutelkti, tęsė VDU profesorius L. Bielinis, parlamento opozicinės jėgos galėtų įgyti itin svarbius instrumentus veikti procesus Seime.
„Vieninga opozicija išties gali labai daug ką padaryti. Be to opozicija, būtent šioje Seimo konfigūracijoje, susumavus visus balsus, yra labai stipri. Tam tikruose rizikinguose klausimuose, kur valdantieji galbūt nesutars – o tokių klausimų bus pakankamai daug – vieninga opozicija gali net labai paveikti Seimo sprendimus. Taigi būti vieningiems jiems iš esmės yra naudinga. Dėl to ir opozicijos lyderio klausimas yra ne tik atskiro posto valdyboje malonumai, vieningos opozicijos vaidmuo yra rimtas“, – teigė jis.
Tam, kad opozicija realizuotų savo potencialą, akcentavo L. Bielinis, būtinas ir Seimo socialdemokratų įsijungimas. Kol kas, VDU profesoriaus nuomone, pastaroji opozicinė partija atrodo pasimetusi ir ne itin organizuota.
„Su LSDP šiandien iš tiesų yra daug problemų. Jie viduje, ko gero, dar nėra apsisprendę. Dar nėra tos vidinės tvarkos. Tad socialdemokratų dalyvavimas vieningoje opozicijoje būtų naudingas, bet ar jie sugebės tai suvokti ir produktyviai dalyvauti – sunkus klausimas. Galbūt, kai bus išrinktas naujas lyderis partijoje, kada susiformuos aiškesnė hierarchija, galbūt tuomet mes matysime adekvatesnį jų kalbėjimą ir bendradarbiavimo su kitomis opozicinėmis jėgomis vertinimo galimybes“, – teigė jis.
Pasak profesoriaus, socialdemokratai turėtų liautis svarstyti apie klaidas padarytas pastarųjų Seimo rinkimų metu ir imtis realaus darbo, kiek įmanoma labiau sutelktoje opozicijoje.
„Jei manęs klaustų patarimo, aš pasakyčiau, kad reikia braukti brūkšnį ir užmiršti visą partijos praeitį. Nes jei jie galvos apie atitikmenis prieš metus, ar prieš dešimt metų – tai jie praeityje ir nuskęs. Dabartinė situacija iš socdemų reikalauja faktinio lankstumo ir jie tą turėtų suvokti‘, – apibendrino politologas.
-
R. Karbauskis patvirtino: į opozicijos lyderius siūlys S. Skvernelį 13
„Valstietis“ viliasi, kad prie šio opozicinių Seimo frakcijų susitarimo po partijos pirmininko rinkimų prisijungs ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija.
Per artimiausias dvi savaites Seime turėtų būti paskelbta apie atsiradusį opozicijos lyderį, penktadienį pranešė „darbietis“ Andrius Mazuronis. Politiko teigimu, susitarus „valstiečių“ ir Darbo partijos frakcijoms Seime, opozicijos lyderio pareigybė bus rotuojama.
„Jeigu tai sako A. Mazuronis, žinant, kad mes visais atvejais buvome „už“ ir teikėme iniciatyvas, sutartis, tai šioje vietoje galima pasakyti, kad taip, tai yra realu. Jeigu Darbo partijos frakcija daro tokius pareiškimus, tai tampa tikrai labai realiu dalyku“, – Eltai teigė R. Karbauskis, akcentuodamas, kad LVŽS visą laiką pasisakė už opozicinių frakcijų koaliciją Seime.
„Valstiečiai“ į opozicijos lyderio postą ketina deleguoti S. Skvernelį
R. Karbauskio teigimu, „valstiečiai“ į opozicijos lyderio poziciją planuoja siūlyti S. Skvernelio kandidatūrą.
„Galima pasakyti, kad Saulius Skvernelis yra mūsų kandidatas į opozicijos lyderius“, – Eltą informavo jis.
LVŽS partijos pirmininkas akcentuoja, kad dėl to, jog „valstiečių“ derybos su Darbo partijos frakcija pradeda rodyti rezultatą, reikia padėkoti S. Skverneliui.
Galima pasakyti, kad Saulius Skvernelis yra mūsų kandidatas į opozicijos lyderius.
„Šiuo klausimu pas mus užsiėmė Saulius Skvernelis. Taip buvo mūsų buvo sutarta, kad jis rūpinasi būtent opozicijos jungimu ir atitinkamai man buvo liūdna, kad tos pastangos anksčiau nedavė rezultatų. Jeigu dabar jos duoda rezultatą, tai reikia pasveikinti Saulių su tuo, kad jo pastangos rezultatą davė. Nes tai yra labai nelengvas darbas“, – sakė politikas.
„Valstiečių“ lyderis teigė, kad kalbos apie galimą Aušrinės Norkienės tapimą opozicijos lydere buvo tik iš Seimo Statuto kilę pasvarstymai. Visgi R. Karbauskis patikino, kad „valstiečių“ pagrindinis tikslas visada buvo suburti opozicinių frakcijų koaliciją.
„Pasvarstymai gimsta tada, kai yra skaičiuojami Seimo nariai ir skaičiuojama, kad mums trūksta dviejų mandatų ir kad jeigu prie mūsų frakcijos prisijungtų kažkas, tai automatiškai seniūnas gali būti opozicijos lyderiu, jeigu iš vienos frakcijos sudaroma opozicija“, – teigė R. Karbauskis.
„Bet aš daug sykių kartojau, kad mūsų tikslas buvo koalicija. Mes neturėjome jokio tikslo, kad mūsų frakcijos seniūnas dar turėtų darbą, susijusį su opozicijos lyderio pareigomis ir buvimu valdyboje, nes Aušrinė Norkienė ir taip turi pakankamai daug darbo ir tokio tikslo mes tiesiog neturėjome. O kitokios galimybės būtų nebuvę, jeigu reiktų vienai frakcijai imtis tokios atsakomybės“, – taip pat akcentavo jis.
Susitarti dėl pragmatinių tikslų gali bet kurios frakcijos
R. Karbauskis taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu susitarimas planuojamas tarp „darbiečių“ ir „valstiečių“ frakcijų Seime, o ne pačių partijų. Tuo tarpu susitarimas tarp šių partijų, jo teigimu, būtų vargiai įmanomas ir suvokiamas.
„Kalbama apie dviejų frakcijų susitarimą ir sudarymą bendros opozicinės frakcijų koalicijos, kuri galėtų deleguoti opozicijos lyderį. Šioje vietoje praktiškai įmanomas susitarimas tik dėl to. Aš nežinau, kiek dar bus susitarta dėl kitų dalykų“, – pripažino jis.
„Valstiečių“ lyderis pabrėžė, kad pastarąją kadenciją konservatorių ir socialdemokratų frakcijų Seime bendradarbiavimo pavyzdys rodo, kad susitarimas, siekiant pragmatiškų tikslų įmanomas tarp bet kurių frakcijų.
„Konservatoriai galėjo dirbti su socialdemokratais praėjusią kadenciją kaip frakcijos, kai jų programos tikrai labai skirtingos. Šis pavyzdys rodo, kad bet kurios frakcijos,kad ir kokios būtų pažiūros ir vertybės, jos gali dirbti kartu opozicijoje vardan vienijimosi kažkokių labai pragmatinių dalykų, netgi vien tik opozicijos lyderio klausimo“, – atkreipė dėmesį jis.
R. Karbauskis taip pat akcentavo, kad susitarti bus siekiama ir su socialdemokratų frakcija Seime. Visgi, anot jo, visų pirma Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) turi išsirinkti savo partijos pirmininką. LVŽS lyderis vylėsi, kad naujasis partijos pirmininkas LSDP pakreips „tradicinės socialdemokratijos kryptimi“.
„Tikiu ir labai norėčiau, kad socialdemokratai po naujojo partijos pirmininko rinkimų grįžtų į socialdemokratų liniją, o ne liberalų, kokie jie buvo prie G. Palucko. (...) Šiuo atveju šie partijos pirmininko rinkimai gali partiją sugrąžinti į klasikinę socialdemokratijos kryptį. Tokiu atveju socialdemokratai neišvengiamai taptų mūsų partneriu“, – sakė R. Karbauskis.
Spręs po partijos pirmininko rinkimų
Tuo tarpu LSDP frakcijos Seime seniūnas Algirdas Sysas teigė apie LVŽS ir DP frakcijų vienijimąsi Seime kol kas nieko negirdėjęs. Jis akcentavo, kad socialdemokratai dėl galimybės vienytis su kitomis opozicinėmis Seimo frakcijomis spręs po naujojo LSDP partijos pirmininko rinkimų.
„Mes tiek, kiek reikia bendradarbiaujame, o ar jungsimės prie koalicijos dėl opozicijos lyderio, tai klausimas lieka atviras iki partijos pirmininko išrinkimo. O tada nauja valdžia ir spręs, ar reikia prisijungti prie tokio susitarimo, ar ne“, – Eltai teigė politikas.
„Jeigu dvi frakcijos nori išsirinkti opozicijos lyderį, tai jie turi tokią galimybę, nes „valstiečiams“ trūksta, berods, tik dviejų ar trijų žmonių, kad jie vieni galėtų turėti tą opozicijos lyderį. Tai, matyt, suderėjo, sutarė kažką, bet mūsų apie tai neinformavo“, – pridūrė jis.