„Tai, kas vyksta dabartinio prezidento G. Nausėdos atžvilgiu, tas spaudimas, kuris yra daromas, akivaizdu, kad tai galbūt yra dalis scenarijaus, kad prezidento rinkimai būtų numatyti anksčiau, negu jie numatyti pagal eilę“, – šešėlinio LVŽS ministrų kabineto posėdyje teigė R. Karbauskis, pridurdamas, kad TS–LKD neva siekia perimti valdžią, taip pat siūlydami atsisakyti vienmandačių apygardų Seimo rinkimuose. Šešėlinis ministras pirmininkas pabrėžė, kad konservatoriai Lietuvos atstovavimo EVT klausimo nekėlė, kai šalį valdė prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Iš tiesų, kai prezidentė D. Grybauskaitė vadovavo valstybei, net minčių nebuvo, kai konservatoriai buvo valdžioje, apie tai, kad kažkas turėtų būti kitaip (dėl atstovavimo EVT – ELTA). Mes galim konstatuoti, kad visos problemos atsiranda dabar, kai prezidentas Gitanas Nausėda neatitinka konservatorių vertybių“, – tvirtino R. Karbauskis.

Jam pritarė ir „valstiečių“ šešėlinė teisingumo ministrė Agnė Širinskienė, tvirtinusi, kad valdančioji dauguma bando mažinti prezidento galias, riboti jo atstovavimo teises EVT. Ji pristatė LVŽS parengtą kreipimąsi į konservatorius ir I. Šimonytės Ministrų Kabinetą, kuriuo skatinama nutraukti tokius konservatorių veiksmus.

„Siūloma šešėlinei Vyriausybei reaguoti ir kreiptis į Ingridos Šimonytės vadovaujamą Vyriausybę, kviečiant nutraukti prieš prezidento atstovavimą valstybei EVT nukreiptus veiksmus ir, užuot kursčius įvairius galios žaidimus ir planuojant ateities rinkimus, kas yra akivaizdu, kviečiama susitelkti į esminius šiuo metu mūsų valstybei reikšmingus klausimus“, – dokumentą pristatė A. Širinskienė.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę penki opozicijai priklausantys Europos reikalų komiteto (ERK) nariai (Gintautas Paluckas, Tomas Tomilinas, Lukas Savicas, Giedrius Surplys ir Mindaugas Puidokas) kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, kad ši ištirtų ir įvertintų ERK ir Užsienio reikalų komiteto priimtus sprendimus dėl procedūrų, susijusių su valstybės atstovavimu EVT.

Pastaruosius kelis mėnesius daugiausiai TS–LKD atstovų iniciatyva keliamas klausimas, kad reikėtų atsisakyti susiklosčiusios praktikos, kai Lietuvai EVT atstovauja tik šalies prezidentas. Premjerė I. Šimonytė yra sakiusi, kad, atsižvelgiant į posėdžių turinį, Vyriausybės vadovas ir prezidentas Lietuvai EVT galėtų atstovauti pakaitomis. Tačiau G. Nausėda kelis kartus yra pareiškęs, kad nemato reikalo keisti esamos praktikos.

„Vyriausybės nutarimas nustato, kad šiuo metu į Lietuvą draudžiama atvykti Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie turi teigiamą COVID-19 testą. Šis draudimas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnio 3 daliai „Negalima drausti piliečiui grįžti į Lietuvą.“

Konstitucijos tekstas nenumato jokių išimčių, kurioms esant pilietis negali grįžti į Lietuvą, tad jau anksčiau konstitucinės teisės žinovai viešai yra įspėję Vyriausybę, kad leidimas atvykti tik su teigiamu testu prieštarauja Konstitucijai. Deja, Vyriausybė ignoravo šį įspėjimą ir galimas Konstitucijos pažeidimas tęsiasi toliau, o COVID-19 sergantys mūsų piliečiai netenka galimybės gydytis Lietuvoje, būti su savo šeima, kai jau humanitarinės priežastys, humaniškumas reikalautų jiems sudaryti galimybę saugiai sugrįžti“, – sako šešėlinis ministras pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

R. Karbauskis taip pat pažymi, kad į Konstitucinį Teismą planuojama kreiptis ir dėl neseniai Seimo priimtų visuomenės ypač prieštaringai vertinamų Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų, kuriomis įvedamas privalomas testavimas bei kitos, įstatyme nenurodytos, priemonės, kurios privalomomis vykdyti gali tapti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro sprendimu.

„Įstatyme valdančiųjų dėka atsirado ne tik testavimas, bet ir neįvardintos „kitos priemonės“, kurios Nacionalinio visuomenės sveikatos centro sprendimu būtų darbuotojams privalomos ir kartu – taptų būtina sąlyga, kad jiems būtų leista dirbti. Kol kas galima tik spėlioti, kokios tai priemonės – tai gali būti net ir privalomas vakcinavimas. Bet kuriuo atveju, sąlygas riboti žmogaus teises nustatytų ne įstatymas, o poįstatyminis reguliavimas, konkretinantis, kas tos „kitos“ priemonės yra. Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasakęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas reiškia, kad žmogaus teises ir ūkinę veiklą galima varžyti tik įstatymu, taip pat tik įstatymas gali apibrėžti šių teisių realizavimo sąlygas. Tai negali būti daroma poįstatyminiu aktu, kaip kad norima padaryti dabar. Tad siekiame sudaryti sąlygas, kad Konstitucinis Teismas įvertintų ir šį valdančiųjų sprendimą“, – pažymi šešėlinis premjeras.

„Kaip konservatoriai siekia mažinti prezidento galias ir ruošia vietą Prezidentūroje Gabrieliui Landsbergiui. Konservatoriai pasinėrė į galios žaidimus su prezidentu. Visa tai vyksta tuo metu, kai valstybė jau ketvirtą mėnesį dūsta uždaryta, o jie patys nesugeba apsispręsti dėl vakcinacijos strategijos ir planų, kartu palaidodami  pasitikėjimą vakcinomis po nuolat besikeičiančia, jokios kritikos neatlaikančia komunikacija. Tačiau net ir tokiu metu konservatoriams yra svarbiau jie patys ir jų įsitvirtinimas valdžioje, bet kokiomis priemonėmis valantis kelią „savam“ kandidatui į prezidento rinkimus 2024 m.“, – nuomonę socialiniame tinkle reiškė politikas.

Konservatorių rankomis naikinama valstybės laisvė, už kurią kovojo visi Lietuvos žmonės.

Pasak R. Karbauskio, politinis prezidento nustūmimas nuo jo pareigų vyksta ciniškai. „Viena iš priemonių – neleisti G. Nausėdai dalyvauti Europos Vadovų Taryboje (EVT). Svarbu paminėti, jog daugelį metų konservatoriams „tiko“ Dalios Grybauskaitės dalyvavimas EVT ir staiga dabar pabrėžtinai ėmė „netikti“ prezidento G. Nausėdos vizitai į EVT posėdžius. Politinis prezidento nustūmimas nuo jo pareigų vyksta labai ciniškai. Lietuvos Konstitucija nenumato, kad Seimas ar Vyriausybė savo priimtais teisės aktais galėtų kokiu nors būdu apriboti ar suvaržyti Respublikos prezidento konstitucinius įgaliojimus spręsti pagrindinius Lietuvos užsienio politikos klausimus, taigi – ir  formuoti užsienio politiką (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnis)“, – feisbuke rašė R. Karbauskis.

„Taip pat Konstitucija Užsienio ir Europos reikalų komitetams nenumato jokių galių prezidento, vykstančio į EVT, atžvilgiu. Tačiau šie komitetai uždarame nuo visuomenės posėdyje 2021 m. kovo 24 d. pirmą kartą Lietuvos istorijoje pradėjo teikti rekomendacijas prezidentui vykti ar nevykti. Panašu, kad net valdantieji suprato, kad taip komitetai viršijo savo įgaliojimus, tad norėta prasisukti taip tyliai be Seimo narių diskusijų, kad komitetų posėdžio metu net neformuluotas atskiras klausimas – dalis komiteto narių suprato už ką balsavę tik tada, kai pasirodė pranešimai spaudoje. Neabejotina, kad tokios manipuliacijos Seimo komitetuose – tai įžanga pripratinant visuomenę, kad Seimas sprendžia dėl to, ar prezidentas vykdo jam Konstitucijos paskirtas pareigas. Ir jau kaip ir aišku, kad kitą kartą valdančiųjų vadovaujami Seimo komitetai apsispręs, kad prezidentas lieka namuose, o vyksta Ingrida Šimonytė“, – tvirtino R. Karbauskis.

Prezidento išstūmimas iš EVT, planai keisti jo rinkimų tvarką – tai ne atsitiktiniai sutapimai, tai jau grėsminga demokratijai tendencija.

Pasak „valstiečio“, konservatoriai nori keisti ir prezidento rinkimo tvarką. „Tačiau to negana savo galių stiprinimu, o ne pagalba žmonėms pandemijos metu, užsiėmusiems konservatoriams. Jie jau nesislėpdami kalba, kad reikia keisti ir prezidento rinkimų tvarką. Esą, pirmą kartą po 30 metų, apsižiūrėta, kad prezidento rinkimų tvarka neva neatitinka jo įgaliojimų. Todėl, pasak konservatorių, prezidentas turėtų būti renkamas ne visuotiniame balsavime visų Lietuvos žmonių, o Seime. Taigi jie siūlo, kad prezidentą Lietuvai išrinks Seimas! Konservatoriai šių planų net neslepia juos dėstydami viešai bei kurdami darbo grupes Seime. Aišku viena – tokių planų realizavimas jiems padėtų galutinai atsikratyti visiškai ideologiškai svetimu prezidentu G. Nausėda, kuris tapo paskutiniu kliuviniu paskelbti chaosą valstybėje keliančios darbotvarkės diktatūrą. Jei jiems pavyktų prastumti ir šią, prezidento rinkimus iš esmės keičiančią, pataisą, 2024 metais, savo kadencijos pabaigoje,  konservatorių ir liberalų Seimas dar galėtų padaryti tai, kas Vytautui Landsbergiui net su didžiausiomis pastangomis po daugelio kartų nepavyko – Landsbergį, tiesa, tik ne senelį, o jau anūką, prastumti į prezidentus“, – socialiniame tinkle rašė politikas.

„Nors visi puikiai suprantame, kad Gabrielius Landsbergis niekuomet nebūtų išrinktas prezidentu, jei balsuotų ne konservatorių bei liberalų politinė konjunktūra Seime, o Lietuvos žmonės. Prezidento išstūmimas iš EVT, planai keisti jo rinkimų tvarką – tai ne atsitiktiniai sutapimai, tai jau grėsminga demokratijai tendencija. Stiprindami savo galias valdantieji nežiūrės nieko, o jų galių stiprinimas visą valdymą sutelkiant vienose rankose, anaiptol neprimena vakarietiškos valstybės valdymo, kokia Lietuva visuomet siekė būti. Konservatorių rankomis naikinama valstybės laisvė, už kurią kovojo visi Lietuvos žmonės. Jų rankos taip pat glosto liberalų galvas, kurie su savo nesąmonėmis nukreipia dėmesį nuo dar rimtesnių dalykų, kuriuos tyliai tvarkosi konservatoriai“, – įrašą feisbuke baigė R. Karbauskis.

R. Karbauskis įsitikinęs, kad valdantieji šį siūlymą inicijavo dėl to, kad A. Jakubauskas nėra jų ratui priklausantis žmogus. Todėl politikas neabejoja, kad „valstiečių“ frakcija nepalaikys Seimo valdybos siūlymo atleisti LGGRTC vadovą.

„Vertinu, kaip ir visus sprendimus, kai valdžioje esančios trys liberalios partijos valosi postus savo pačių žmonėms. Tai ne pirmas ir ne paskutinis atvejis, tai jie darys ir valstybinėse įmonėse, kur ne jų žmonės dirba, ir visose kitose institucijose“, – Eltai teigė R. Karbauskis.

„Tiesiog tai yra jų darbo stilius, jie nepasikeitė. Tik tiek, kad šioje situacijoje jie tai daro maro metu. Turiu omenyje, kad tokiu metu, kai tai turėtų būti mažiausiai svarbu“, – pridūrė politikas.

Tai ne pirmas ir ne paskutinis atvejis, tai jie darys ir valstybinėse įmonėse, kur ne jų žmonės dirba, ir visose kitose institucijose.

R. Karbauskio manymu, centro direktorių A. Jakubauską siūloma atleisti būtent dėl to, kad jis yra nepatogus valdantiesiems, nes nepriklauso jų ratui.

„Pirmiausiai jis nėra to rato žmogus ir jis nedirba jų interesams. O vertybės yra antras klausimas. Aš taip pat buvau Seime, kai mes skyrėme Jakubauską centro vadovu, tai iš principo aš nemanau, kad yra problema vertybėse. Kaip tik, atvirkščiai, galbūt. Jis kaip tik, mano nuožiūra, labai tinkamas tai pozicijai“, – sakė politikas.

Valstiečių suformuotos šešėlinis Vyriausybės premjeras akcentuoja, kad pagrindo atleisti LGGRTC vadovą iš einamų pareigų – nėra.

„Tie dalykai, kurie jam yra inkriminuojami, nėra priežastis (atleisti – ELTA). Iš tikrųjų jeigu žiūrėtume į istorikų bendruomenę ir tų žmonių, kurie yra nusipelnę Lietuvai kaip disidentai ir t.t., jų nuomonės sutampa su mūsų“, – atkreipia dėmesį jis.

R. Karbauskis teigia neabejojąs, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija balsuos prieš Seimo valdybos siūlymą atleisti A. Jakubauską iš pareigų.

„Nežinau, ar bus priiminėjamas kažkoks bendras sprendimas, kad reikia visiems balsuoti prieš. (...) Bet esu tikras, kad frakcijos ir nereikia įkalbinėti, nes ji vieningai balsuos prieš“, – patikino R. Karbauskis.

Opozicijos lyderis S Skvernelis taip pat mano, kad pagrindo atleisti A. Jakubauską nėra. Todėl „valstiečių“ frakcijai priklausantis politikas Seimo valdyboje balsavo prieš šį pasiūlymą. S. Skvernelis teigė, kad siūlymas atleisti centro direktorių tik sukels papildomų įtampų.

„Vertinti rezultatyvumą šio centro veiklos, kai nepraėjo nė metai laiko vadovo darbo,  turbūt apskritai nereikėtų. (...) Tikrai aš nemanau, kad reikia teikti šiandien Seimui ir daryti sprendimą dėl pasitikėjimo arba atleidimo centro vadovo“, – Seimo valdybos posėdyje teigė S. Skvernelis.

ELTA primena, kad Centro darbuotojai sausio pabaigoje kreipėsi į Seimo pirmininkę, susirūpinę dėl LGGRTC vadovybės veiksmų. Kreipimesi teigta, kad LGGRTC darbuotojams kelia susirūpinimą istorijos mokslo nuvertinimas, kreipiant istorinius tyrimus ideologizacijos, politizacijos linkme. Pažymėta, kad LGGRTC vadovybė skatina visuomenę užsiimti „istorijos gynyba“ ir „atminties karais“.

Darbuotojai taip pat pareiškė susirūpinimą, esą centre vyrauja įtemptas emocinis klimatas ir kad dėl vadovybės spaudimo tenka darbą palikti patyrusiems istorikams. Pasipiktinimas reikštas ir dėl LGGRTC direktoriaus A. Jakubausko ir jau iš pareigų pasitraukusio vyresniojo patarėjo, žurnalisto, publicisto, knygų autoriaus Vidmanto Valiušaičio. Abejota dėl jo kompetencijos eiti šias pareigas. Po kilusių įtampų V. Valiušaitis pranešė pasitrauksiąs iš einamų pareigų.

A. Jakubauskas centro direktoriumi paskirtas 2020 m. birželio pabaigoje.

Politikės teigimu, ko gero, tokiais pasisakymais R. Karbauskis tiesiog bando užsiimi derybinę poziciją, parlemento politinėms jėgoms ėmus diskutuoti apie siekinius ir įsipareigojimus, kurie turėtų būti susitarimo tekste.

„Susitarimas dėl švietimo yra visų pirma strateginis dokumentas, kuris brėžia kryptį. Jis nebūtinai nusako konkrečius taktinius žingsnius, kaip mums pasiekti iškeltą bendrą tikslą. Dabartinės vienos ar kitos opozicinės partijos pirmininkų pareiškimą, kad štai bus sudėtinga tai pasiekti, aš vertinu viso labo kaip derybinę poziciją paties proceso pradžioje“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė Seimo vadovė.

Dabartinės vienos ar kitos opozicinės partijos pirmininkų pareiškimą, kad štai bus sudėtinga tai pasiekti, aš vertinu viso labo kaip derybinę poziciją paties proceso pradžioje.

Pasak V. Čmilytės-Nieslen, visos politinės partijos savo rinkiminėse programose akcentavo pažadus dėl švietimo kokybės gerinimo bei tai, kad sieks nacionalinio susitarimo dėl švietimo.

„Praktiškai visos parlamentinės partijos savo rinkimų programose kėlė švietimo, kaip pagrindinio prioriteto, tikslą ir apie nacionalinį susitarimą dėl švietimo kalbėjo kaip apie ypač svarbų tikslą. Manau, kad dabar ir yra laikas tuo užsiimti – pirmaisiais kadencijos metais, neatidėliojant. Ypač galvojant, kad toks susitarimas turėtų brėžti kryptį ne 4 metams, o tikriausiai geram dešimtmečiui“, – sakė politikė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sako, kad partijų susitarimą dėl švietimo tikimasi patvirtinti per pavasario sesiją.

Pastarąją savaitę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas R. Karbauskis teigė skeptiškai vertinąs galimybę, kad partijų susitarimo dėl švietimo projektas bus pasirašytas. „Valstiečių“ lyderis sakė, kad diskusijose dėl susitarimo projekto LVŽS atstovai dalyvaus, tačiau jis atkreipia dėmesį, kad valdančiosios koalicijos ir jo vadovaujamos partijos pozicijos kai kuriais švietimo klausimais yra pernelyg skirtingos.

Tačiau Seimo opozicijos atstovai, nors ir sutinka, kad oponavimas konvencijai kyla dėl nepakankamo įsigilinimo į dokumento tekstą, galimybę, kad šiuo metu skeptiškai į konvenciją žiūrintys pakeistų savo nuomonę, vertina atsargiai. Pasak jų, kovoti su politikų fantazija yra labai sunku.

Socialdemokratas Algirdas Sysas sako, kad nereikėtų turėti vilčių, jog dabar skeptiškai konvenciją vertinantys parlamentarai savo nuomonę ilgainiui sugebėtų pakeisti.

Tokių skeptikų, pažymi Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas, yra ir jo frakcijos kolegų gretose.

„Yra keletas žmonių frakcijoje, kurie rezervuotai žiūri į Stambulo konvenciją. Jie, matyt, girdi iš sakyklų Bažnyčios hierarhų pasisakymus ir iškart pasijunta gyveną pagal krikščionišką mokymą“, – juokaudamas Eltai sakė A. Sysas.

Politikas pažymėjo, kad, konvencija Seime ir toliau, ko gero, kels diskusijas, kurios gal tik šiek tiek bus konstruktyvesnės bei pagarbesnės nei vykstantys ginčai socialiniuose tinkluose. Politiko teigimu, pagrindinė to priežastis yra tai, kad Seimo nariai dokumento arba neskaito, arba net perskaitę mato tai, ką nori matyti.

„Nors sako, kad per pandemiją žmonės pradėjo daugiau skaityti, bet gal labiau grožinę literatūrą. Keisčiausia, kad Seimo nariai, kurie dalyvauja visokiose tarptautinėse organizacijose, čia įžvelgia tai, ko konvencijoje neparašyta. Tad jei žmogus gyvena baubais ir sugeba tarp eilučių rasti tai, apie ką nėra parašyta, tai vargu ar jis pakeis nuomonę, jis liks radikalu. Kuproto ir grabas neištiesins“, – sakė A. Sysas.

Darbo partijos gretose – nuomonių įvairovė

„Darbiečių“ frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna pastarąją savaitę Eltai sakė, kad jo atstovaujama partija artimiausiu metu turėtų apsispręsti dėl savo pozicijos konvencijos klausimu. Iki šiol tarp „darbiečių“ garsiausiai konvencijos klausimais kalbėjo Darbo partijos narys Mindaugas Puidokas. Pastarasis nevengė dalintis abejotinomis interpretacijomis apie esą Stambulo konvencijos galimą žalą.

Tačiau vienas šios partijos narių Andrius Mazuronis tvirtina, kad „darbiečių“ frakcijos gretose esama įvairių nuomonių, o jis pats asmeniškai kolegos M. Puidoko grėsmingose konvencijos interpretacijose kažkokios logikos neįžvelgiąs.

„Kažkas nori girdėti argumentus, kažkas nenori girdėti argumentų. Diskusijoje labai daug emocijų“, – Eltai sakė A. Mazuronis.

„Esu iš tų, kurie vieną kartą konvenciją perskaitė. Tai galiu pasakyti savo asmeninę nuomonę: Lietuvoje niekas nepasikeis nei tuo atveju, jei konvencija bus patvirtinta, nei tuo atveju, jei ji nebus patvirtinta. Ar su konvencija, ar be jos Lietuva gyvens kaip gyvenusi. Nieko blogo neatsitiktų, jei ją patvirtintų, tačiau nieko blogo neatsitiktų, jei ją atidės ir dėl jos dar diskutuos“, – teigė jis, pažymėdamas, kad kalbos esą apie perrenginėjamus vaikus mokyklose gimsta tiesiog iš lakios fantazijos ir neįsiskaitymo į konvenciją.

„Daug klišių, labai daug šablonų, susidariusių ir iš esmės daugiausiai iš tų, kurie neperskaitė konvencijos teksto ir tie argumentai grįsti emocijomis, o ne realia argumentacija (...) Jei skaitai ją, tai nieko blogo ten nėra, o jei jau kažkas kažką įsivaizduoja skaitydamas – tai jau vaizduotės lakumo klausimas“, – sakė Seimo vicepirmininkas A. Mazuronis.

„Aš esu trijų sūnų tėvas ir tikrai nebijau ir neturiu jokių nuogąstavimų, kad mano vaikams – jei Seimas priims šią konvenciją – kažkokia forma reikės rengtis į mergaites ar į dar kažką“, – apibendrino politikas.

Keitėsi R. Karbauskio kalbos apie „socialinę lytį“

Pastarąją savaitę šešėlinis „valstiečių“ premjeras Ramūnas Karbauskis teigė, kad pati savaime Stambulo konvencija grėsmės nekelia.

„Pati Stambulo konvencija tikrai nepakenktų. Tik tie, kurie labai nori jos ratifikavimo, jie labai nori įrašo, kad atsirastų „socialinė lytis“ ir iš to kiltų rimtos diskusijos ir gal bandymai įteisinti vienos lyties šeimas ir visa kita“, – „Žinių radijui“ penktadienį sakė R. Karbauskis.

Kaip tuomet teigė politikas, šiam dokumentui jis nepritaria tik dėl to, kad konvencijos ratifikavimas galėtų paskatinti šalyje kelti kitus klausimus, su kuriais jis iš principo nesutinka kaip tradicinės šeimos šalininkas.

„Jos ratifikuoti nereikia pirmiausia dėl to, kad ją būtent taip vertina jos ratifikavimo šalininkai, kad ten yra parašyta „socialinė lytis“, ir jie supranta ją neteisingai. Jie supranta, kad tai yra būtent tai, kad jie galės įvedinėti teises, kad galės pagrįsti partnerystes, tos pačios lyties šeimas ir t.t. Tai čia aš matau problemą. Kam kelti isterijas dėl kažkokios konvencijos, kai viską mes turime savo teisėje“, – Eltai sakė R. Karbauskis.

Tačiau šeštadienį „valstiečių“ lyderis toną kiek pakeitė. R. Karbauskis feisbuke rašė, kad pati konvencija ir joje minima „socialinės lyties“ sąvoka visgi gali kėsintis į tradicinės šeimos pamatus. Politiko teigimu, su smurtą keliančiais ar toleruojančiais stereotipais kovojanti konvencija kartu gali panaikinti ir tradicinius tėvo ir motinos vaidmenis, kurie tenka vyrui ir moteriai šeimoje apskritai.

„Juk Stambulo konvencija apeliuoja į valstybių pareigą užtikrinti švietimą, mokant „nestereotipinių gender vaidmenų“, taip pat reikalauja panaikinti tradicijas ar papročius, kurie susiję su stereotipiniais vyrų ar moterų vaidmenimis. Tiesiog priminsiu, kad buvimas tėvu ir motina yra stereotipinis lyties vaidmuo. Ar mes ir kalbėjimą apie tėvystę ir motinystę turėsime panaikinti visuomenėje? Apie tai nekalbėti mokyklose? Neruošti tam savo vaikų?“, – feisbuke retoriškai klausė R. Karbauskis.

„Būtent sąvokos gender atnešama sumaištis ir neaiškumas yra tai, ką atneša nauja Stambulo konvencija. Bet ar mums to reikia, jei siekiame puoselėti tradicinę šeimą ir didžioji dalis Lietuvos žmonių pasisako už tai, kad šeima yra tik vyro ir moters sąjunga, kurioje auga vaikai – mūsų ateitis?“, – apibendrino jis.

Laisvės partija tikisi, kad Seimo nariai skaitys konvencijos tekstą

Parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen pastarąją savaitė teigė, kad Seimo pavasario sesijoje Stambulo konvencija nebus svarstoma. Kaip Eltai teigė konvenciją palaikančios Laisvės partijos seniūnė Ieva Pakarklytė, tikimasi, kad  rudens sesijos metu žmonės bus jau labiau įsigilinę į Stambulo konvencijos tekstą, o ir pati diskusija taps racionalesnė.

„Manau, kad vis daugiau žmonių patys paskaitys konvencijos tekstą ir įsitikins, kad tikrai ten nėra baubų“, – sakė ji.

Pirmadienį Seimo Laisvės frakcijos narys, Švietimo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas dėl, jo požiūriu, visuomenę klaidinančio Stambulo konvencijos vertimo korekcijos oficialiu laišku kreipėsi į Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen. A. Žukauskas siūlo prieš teikiant Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją patobulinti jos vertimą.

A. Žukausko teigimu, klaidingas sąvokos „gender“ vertimas kaip „lytis“ arba „lytis socialiniu aspektu“ tiesiog priešina visuomenę.

„Anglų kalbos žodis „gender“ yra išverstas kaip „lytis“ arba „lytis socialiniu aspektu“. Tačiau žodžio „gender“ reikšmė, susijusi su lytiškumo samprata, per pastaruosius kelis dešimtmečius pastebimai evoliucionavo. Iki XX a. aštunto dešimtmečio žodis „gender“ buvo suprantamas tik kaip žodžio „sex“ (lytis) sinonimas šnekamojoje kalboje“, – teigia parlamentaras.

Todėl A. Žukauskas siūlo, prieš teikiant Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją, patobulinti jos vertimą.

„Tokie vertimai leidžia interpretuoti Konvencijos 3 straipsnio C dalyje pateiktą apibrėžtį kaip naują lyties sampratą ir todėl kelia visuomenės supriešinimą. Manau, kad, prieš teikiant Seimui ratifikuoti Konvenciją, jos vertimas turėtų būti patobulintas, kad būtų išvengta tokių interpretacijų“, – pažymi Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas A. Žukauskas.

Stambulo konvenciją sukėlė aštrias diskusijas Pastaruoju metu Stambulo konvencijos klausimas visuomenėje sukėlė aštrias diskusijas. Stambulo konvencija ragina valstybių, kurios ją ratifikavo, vyriausybes imtis kovos su visų formų smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje priemonių. Tačiau daugiausiai diskusijų kelia konvencijos dokumente naudojama „socialinės lyties“ sąvoka. Konvencijos priešininkai nepagrįstai teigia, kad dėl to gali būti valstybėje įteisinta trečia ar dar daugiau lyčių bei kad tai gali pakenkti šeimos sampratai.