„Mes didelės problemos tame nematome, nesame normali Vyriausybė. (...) Jei mes nedirbtume, neformuluotume pasiūlymų, nesugebėtume organizuoti darbo, tai būtų problema, bet dabar taip nėra. Kai ministras turi kabinetą, tai be ministro dirbti negali, o mes kabinetų neturime, sudėtis ne tokia, tai problemos nėra“, – penktadienį Eltai teigė R. Karbauskis.

Kovo viduryje Kęstučiui Mažeikai pasitraukus iš LVŽS frakcijos ir tapus Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariu, jo užimta šešėlinės Vyriausybės žemės ūkio ministro kėdė taip ir nebuvo užimta. Visgi R. Karbauskis tikina, kad šiuo metu kandidatūra į pareigas siūloma Klaipėdos rajono merui Broniui Markauskui bei buvusiam Seimo nariui Andriejui Stančikui, kuris, viliasi R. Karbauskis, po vyksiančių Seimo rinkimų sugrįš į parlamentą.

„Dabar laukiame atsakymų iš Markausko ir Stančiko, tai atitinkamai žmonės yra ir apie tai šnekamės. Bet mes nejaučiame to trūkumo vieno ar kito ministro, yra temos ir pagal tas temas dabartiniai ministrai gauna pavedimą paruošti temą ir pristatyti svečius“, – pasakojo „valstiečių“ lyderis.

Kita vertus, R. Karbauskis atkreipia dėmesį, kad šešėlinei Vyriausybei priklauso šiuo metu neformalias užsienio reikalų ministro pareigas einantis Giedrius Surplys, anksčiau užėmęs tikrojo žemės ūkio ministro pareigas.

„Ir dabar, be abejonės, mes nagrinėjame žemės ūkio klausimus, tik klausimai yra pavedami Surpliui, kaip buvusiam ministrui, jis parengia klausimą ir pakviečia svečius“, – pažymėjo politikas.

Taip pat dar gruodžio pradžioje buvusi šešėlinės Vyriausybės teisingumo ministrė Agnė Širinskienė pranešė paliekanti „valstiečių“ partiją, mat, argumentavo politikė, sprendimą lėmė nusivylimas frakcijos ir šešėlinės Vyriausybės darbu bei kolegų pavydas. Tačiau, R. Karbauskio teigimu, šiuo metu taip pat yra diskutuojama dėl kandidatų į šią poziciją.

„Teisingumo ministrės pareigas laikinai eina Ligita Girskienė, bet iš tikrųjų konsultuojamės su advokatų gildija apie tai, kad galbūt jie mums kažką rekomenduos iš savo gretų, bet čia nėra skubos. Formaliai, kai nėra kabinetų, tai darbas nenukenčia“, – teigė R. Karbauskis.

„Valstiečių“ lyderis viliasi, kad klausimai dėl ministrų, nors ir nėra skubūs, bus išspręsti iki vasaros galo.

„Aš manau, kad pasibaigus vasarai tikrai bus. Dėl žemės ūkio ministro tikrai bus, dėl teisingumo taip pat spręsime, turėjau suplanavęs susitikimą su Vėgėle dėl žmogaus, kuris galėtų padėti“, – nurodė R. Karbauskis.

„Valstiečių“ lyderis ragina ir kitas opozicines jėgas įsteigti šešėlines Vyriausybes: tai galėtų tapti politine tradicija

R. Karbauskis pabrėžia, kad šešėlinės Vyriausybės darbas sėkmingai tęsiasi ir jo negali nepastebėti ir premjerė Ingrida Šimonytė. Todėl, ragina politikas, vertėtų ir kitoms opozicinėms jėgoms apsvarstyti galimybę turėti savo šešėlinį Ministrų kabinetą.

„Posėdžiai vyksta nuolat, praktiškai todėl ir pradėjome rašyti protokoluose numerius, kad nepasimirštų, kiek jų buvo. Šiandien vyko šešioliktas, nežinau, ar tai daug, ar mažai, bet esame atidavę medžiagos. Ir susitikimas su premjere, kuris vyko prieš mėnesį, rodo, kad jiems neišeina mūsų nepastebėti“, – teigė jis.

Mes didelės problemos tame nematome, nesame normali Vyriausybė.

„Iš principo sakau, kad tai galėtų tapti politine tradicija Lietuvoje. Galbūt net šešėlinių Vyriausybių galėtų būti ne viena. Tarkim, partijos, kurios pretenduoja į tam tikrą poziciją Lietuvoje, socialdemokratai, galėtų turėti savo šešėlinį kabinetą, nes tokiu atveju tu auginiesi savo žmones, matai jų kompetenciją, patikrini juos įvairiose situacijose, kaip jie bendrauja su užsienio ekspertais realiai, tai yra gera mokykla“, – pridūrė R. Karbauskis.

Taip pat, atkreipia dėmesį jis, apie šią galimybę vertėtų pasvarstyti ir konservatoriams.

„Visoms partijoms palinkėčiau to, net ir konservatoriams, kurie, tikiuosi, po kitų rinkimų bus opozicija. Aš tikiuosi, kad jie pirmą kartą per savo istoriją turės šešėlinę Vyriausybę, išsiaugins žmones ir nebus tokia gėda, kokia yra dabar“, – komentavo R. Karbauskis.

„Valstiečių“ lyderis pabrėžia, kad šešėlinė Vyriausybė ir toliau tęs savo pradėtus darbus, mat, jo teigimu, bendravimas su organizacijomis ir vėliau pateikiami siūlymai Vyriausybei nenueina veltui.

„Be abejonių, tęsime ir tai jau mūsų garbės reikalas. Mes šitoje kadencijoje pasiryžome tai daryti ir darysime toliau. Jau dabar man būtų daug lengviau, jei reikėtų siūlyti vieną ar kitą žmogų į tikrąją Vyriausybę. Tas darbas nenueina niekur, bendravimas su organizacijomis, asociacijomis politikoje yra svarbus“, – pabrėžė R. Karbauskis.

ELTA primena, kad LVŽS daugiau nei prieš metus pristatė šešėlinės Vyriausybės sudėtį ir programą. Nepaisant to, kad po 2016 m. laimėtų Seimo rinkimų LVŽS lyderis R. Karbauskis itin svarbių postų Seimo ir Vyriausybės struktūrose neužėmė – neformaliame Ministrų kabinete jis paskirtas šešėliniu premjeru.

Pradėdamas pirmąjį šešėlinės LVŽS Vyriausybės posėdį, R. Karbauskis teigė, kad tokio Ministrų kabineto pagrindinis tikslas bus padėti valdančiajai daugumai išvengti klaidų. „Valstiečių“ lyderis tikino, kad suburtas šešėlinis kabinetas tikrai nesieks trukdyti dabartinių valdančiųjų darbui.

Pasak jo, I. Šimonytės Vyriausybė galėtų net tam tikrais klausimais kreiptis į R. Karbauskio vadovaujamą šešėlinį kabinetą, prašant, pavyzdžiui, konkrečių klausimų ekspertinio įvertinimo.

Nors ankstesnėse Seimo kadencijose, pažymėjo R. Karbauskis, konservatoriai yra buvę suformavę šešėlinius Ministrų kabinetus, dabartinė šešėlinė Vyriausybė – pirmoji šešėlinė Vyriausybė Lietuvoje, kuri dirbs nuolatos, pagal patvirtintą darbo reglamentą ir programą.

Pasak R. Karbauskio, kiek anksčiau jo pateiktas aiškinimas dėl „valstiečių“ lūkesčių ir sprendimų, Seime sprendžiant kelias savaites trukusį konfliktą, galėjo būti nevisiškai tiksliai suprastas.

Praėjusią savaitę R. Karbauskis LRT portalui teigė, kad „valstiečiai“ dirbti į plenarinę Seimo salę grįš tuo atveju, jei iš darbotvarkės valdantieji išbrauks narkotikų dekriminalizavimo ir civilinės sąjungos klausimus.

Kaip politikas Eltai teigė pirmadienį, į Seimo salę „valstiečiai“ sugrįžtų net ir tuo atveju, jei valdantieji, atsisakę į Seimo darbotvarkę įtraukti antiinfliacinių projektų, sutiktų atsitraukti, nuo, R. Karbauskio požiūriu, visuomenę skaldančių iniciatyvų.

„Mes bet kokiu atveju grįžtam, jeigu daroma tai, ko prašo visa opozicija. Bet kartu mes pasakom, kad jeigu nebūtų daroma tai, ko nori visa opozicija, o būtų mums pažadėta išbraukti tuos klausimus, tada mes taip pat grįžtume. Mūsų pasiūlymas skamba taip: jeigu valdžia pasakytų, kad nesutinka į darbotvarkę įtraukti tų klausimų nuo opozicijos bendrai, bet išbrauktų iš darbotvarkės ir neįtrauktų daugiau ateityje iki rudens sesijos vertybinių klausimų – mes grįžtume. Tokia mūsų žinutė“, – Eltai teigė R. Karbauskis, pridurdamas, kad jo ir LVŽS frakcijos seniūnės Aušrinės Norkienės nuomonės šiuo klausimu nė kiek nesiskiria.

„Nuomonės visiškai neišsiskyrė. Jeigu paklaustumėt A. Norkienės asmeniškai, ji jums pakartos tai, ką aš ką tik pasakiau  –  kad mes būtume grįžę, jei būtų pažadėję tų įstatymų nesvarstyti. Net jeigu visa kita opozicija būtų negrįžusi“ , – tvirtino R. Karbauskis.

„Mes šitoje vietoje laikomės labiau vertybinės pozicijos negu tos, kurios laikosi socialdemokratai ir Sauliaus Skvernelio grupė“, – pridūrė „valstietis“.

Pirmadienį po Seimo darbo grupės susitikimo Seimo narė A. Norkienė (LVŽS) teigė, kad „valstiečiai“ kartu su visa opozicija grįš į plenarinę salę antradienį, jei į darbotvarkę bus įtraukti antiinfliaciniai opozicijos pateikti įstatymų projektai.

„Smunkančius reitingus reanimuoti bandantis Karbauskis iš desperacijos intensyvina tai, kas ketverius metus jam sekėsi geriausiai – manipuliuoti, skaldyti, priešinti ir tuo kaltinti kitus. Kiršintojai kaltina kiršinimu ir kiršindami ieško preteksto sumenkinti saugumo tvarumą per susitarimo boikotą“, – sakė Mindaugas Lingė, galvoje turėdamas „valstiečių“ pasitraukimą iš susitarimo dėl krašto saugumo.

Savo kalboje konservatorius veikiausiai išskyrė ir kitą „valstietį“ – Dainių Gaižauską, kurio neetiški ir nelogiški pareiškimai pastarosiomis savaitėmis šiurpino valdančiuosius.

„Per Seimo kvislingą, kuris ne tik šantažuoja dėl susitarimų, grasina karu, žemina moteris, bet ir visa esybe simpatizuoja atgrasiausiems diktatūriniams metodams“, – sakė M. Lingė.

Smunkančius reitingus reanimuoti bandantis Karbauskis iš desperacijos intensyvina tai, kas ketverius metus jam sekėsi geriausiai – manipuliuoti, skaldyti, priešinti ir tuo kaltinti kitus.

Savo kalboje politikas atkreipė dėmesį ir į protestus, pastaraisiais metais vykusius prieš valdančiuosius. Kaip teigė M. Lingė, agresyvių judėjimų toleravimas nekoreliuoja su demokratija.

„Šiandien jie demokratiškai išrinktus Tautos atstovus vadina laikinais Lietuvos teritorijos administratoriais. Kokie mes demokratiški, kai matydami šiuos penktos kolonos požymius, kone pagal apibrėžimą atitinkančius veiksmus, traktuojame tai saviraiškos ir minties konstitucine vertybe“, – retoriškai klausė politikas.

M. Lingė sukritikavo ir protestuotojus, kurie šūksniais prieš valdančiuosius sudrumstė Sausio 13-osios minėjimą.

„Panašu, kad tuoj nebeturėsime laisvei svarbios valstybinės šventės ar atmintinos dienos, kurios šiemet netorpedavo santvarkos oponentai. Bet kol baubikai baubia ir švilpia, energetinės laisvės laivas sėkmingai iriasi pirmyn“, – teigė konservatorius.

Politikas taip pat apžvelgė ir gyventojams nerimą keliantį infliacijos klausimą. Pasak jo, būtina gyventojams paaiškinti, kokios yra tikrosios rekordiškai didelės infliacijos priežastys.

„Į augančias kainas žvelgti lengviau, aiškiai suprantant, kodėl tai vyksta. Viena kaltinti prekybininkus godumu, kita priimti tai kaip kainos už laisvę dalį, į kurią karu pasikėsino Putino Rusija. Turime tai padėti kuo aiškiau suprasti žmonėms, kitaip atsiras besistengiančių parodyti, kad dėl to kaltas koks nors Šimonyčių klanas“, – sakė M. Lingė.

„Mes dar niekada neturėjome tokio stipraus kandidatų į merus sąrašo savivaldos rinkimams“, – penktadienį po partijos tarybos posėdžio Naisiuose BNS sakė LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Taryba patvirtino 24 kandidatus į merus. Pasak R. Karbauskio, dar tiek pat skyrių yra iškėlę savo kandidatus, bet jų nepatvirtinę, o maždaug dešimtyje savivaldybių „valstiečiai“ kandidatų dar ieško.

„Savivaldos rinkimuose dalyvaus šeši-septyni Seimo nariai. Jie, be abejonės, savo savivaldybėse bus favoritai“, – įsitikinęs R. Karbauskis.

Mes dar niekada neturėjome tokio stipraus kandidatų į merus sąrašo savivaldos rinkimams.

Tarp tokių jis minėjo kandidatu į Kauno miesto merus patvirtintą Aurelijų Verygą, Klaipėdos – Ligitą Girskienę, Alytaus – Robertą Šarknicką, Panevėžio – Deividą Labanavičių.

„Miestuose turėsime labai stiprius kandidatus. Tai reiškia, kad miestuose mūsų rezultatai bus geresni nei anksčiau. O rajonuose niekur nematau, kad galėtų būti blogėjimas. Šiandien negaliu įvardyti savivaldybės, kurioje turėtume ką nors prarasti“, – tvirtino LVŽS pirmininkas.

„Jeigu kas nors nori palaidoti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą, tai pirmasis atsakymas tiems laidotojams bus savivaldybių rinkimai, per kuriuos mes rezultatų ne tik nepabloginsime, bet mes jį tikriausiai ir pagerinsime“, – pridūrė jis.

Pasak jo, Kaune A. Verygai konkurentu gali būti tik dabartinis miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

„Jeigu rinkimuose dalyvaus dabartinis meras, jų dvikova tikrai bus įdomi, jeigu nedalyvaus V. Matijošaitis, norėčiau pamatyti tą politiką, kuris galvotų, kad nesunkiai įveiks A. Verygą. Pagal žinomumą, pagarbą Kauno mieste tai, žinoma, yra favoritas“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Tarp penktadienį tarybos patvirtintų kandidatų taip pat yra buvęs Anykščių meras Kęstutis Tubis, Kalvarijos savivaldybės meras Vincas Plikaitis, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, Visagino meras Erlandas Galaguzas, Marijampolėje keliamas LVŽS skyriaus narys Kęstutis Tumelis, Plungės rajone – buvęs Seimo narys Andriejus Stančikas, Raseinių rajone – dabartinis parlamentaras Arvydas Nekrošius.

Sostinėje „valstiečiai“ savo kandidato į merus dar neturi. Anot partijos pirmininko, šiuo metu tai viena svarbiausių užduočių rengiantis kitąmet vyksiantiems savivaldos rinkimams.

Per praėjusius savivaldos rinkimus LŽVS pirmą kartą gavo mandatų Vilniaus miesto savivaldybėje. Tuomet už šią partiją balsavo 4,7 proc. rinkėjų ir jai teko trys mandatai iš 51. Tačiau šiemet du jos nariai nutraukė ryšius su „valstiečiais“ ir perėjo į „valstiečių“ ekspremjero Sauliaus Skvernelio įkurtą Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“.

R. Karbauskis įsitikinęs, kad S. Skvernelio partija per savivaldos rinkimus iš jų rinkėjų nenuvilios.

„Mums – jokios įtakos. Kiek bebūtų šurmulio nacionaliniu mastu ir tai, kad mūsų frakcija Seime nukraujavo trečdaliu, savivaldoje tai nieko nereiškia. Ten reiškia skyriai ir žmonės, kurie yra rajonuose“, – BNS sakė R. Karbauskis.

Anot jo, S. Skvernelio partija priglaudė dalį ne itin gerą reputaciją turinčių buvusių „valstiečių“, be to, šios partijos vertybės smarkiai skiriasi.

„Demokratų sąjunga yra liberalai. Jų balsavimai yra kaip liberalų. Mes stengsimės žmonėms tai paaiškinti, kad už juos balsuotų tie, kas balsuoja už liberalus. Sauliaus Skvernelio partijos frakcija Seime pramušinėja partnerystės įstatymą. Tai visiškų liberalų pozicija. (...) Už juos negali balsuoti žmogus, kuris už mus balsuodavo dėl vertybinių dalykų“, – įsitikinęs „valstiečių“ lyderis.

„Jie – nepagrindiniai mūsų konkurentai tikrai. Pagrindiniai mūsų konkurentai savivaldybių rinkimuose yra komitetai. Kita vertus, jie yra ir mūsų partneriai. Ir pagrindiniai konkurentai yra socialdemokratai, nes jie turi stiprią poziciją savivaldoje“, – tvirtino politikas.

Praėjusią Seimo kadenciją buvęs „valstiečių“ premjeras S. Skvernelis šiemet su dešimt buvusių „valstiečių“ įkūrė Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“.

Savivaldos rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų kovą.

„Per daug yra skirtingos pozicijos, į mūsų pastabas nebuvo reaguota. Pirmiausia nemanome, kad Kinija yra tolygi Rusijai, ką bando padaryti liberalai ir konservatoriai“, – po LVŽS tarybos posėdžio penktadienį BNS sakė partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Tarybos manymu, valdančiųjų parengto susitarimo dėl užsienio politikos turinys yra nekonkretus, stokojantis konstruktyvios idėjos, kuri pozicionuotų Lietuvą kaip stiprią, ekonomiškai augančią, telkiančią Europą, atremiant Rusijos formuojamus saugumo iššūkius.

„Mūsų atsakas į šitą susitarimą bus mūsų pačių parengta užsienio politikos doktrina“, – teigė R. Karbauskis.

Pasak jo, kitoje Seimo kadencijoje, jei „valstiečiai“ dalyvaus derybose dėl valdančiosios daugumos, jie sieks užsienio reikalų ministro portfelio.

„Dar niekada Lietuvoje užsienio politika nėra padariusi tiek nuostolių, kiek padarė per šiuos pusantrų metų. Užsienio politika paversta ekonomikos griovimo priemone, ji tapo kažkokiu įrankiu viską aplinkui griauti“, – kalbėjo „valstiečių“ lyderis.

Mūsų atsakas į šitą susitarimą bus mūsų pačių parengta užsienio politikos doktrina.

Didžiausia klaida jis vadino sprendimą leisti Lietuvoje atidaryti Taivaniečių atstovybę. Dėl atstovybės atidarymo tokiu pavadinimu Lietuva sulaukė Kinijos politinio protesto ir oficialiai nepaskelbtų sankcijų.

Tuo metu susitarimą dėl gynybos „valstiečiai“ linkę pasirašyti, tam gautas partijos tarybos įgaliojimas, tačiau jie kelia sąlygą, jog valdantieji iš Seimo darbotvarkės turi „išimti Lietuvos visuomenę skaldančius projektus“.

Tarp tokių projektų – civilinės sąjungos įteisinimas, narkotikų dekriminalizavimas, buvusio Aukščiausiosios Tarybos pirmininko Vytauto Landsbergio pripažinimas valstybės vadovu.

„Jeigu Seimo pirmininkė pasakys, kad tie klausimai nebus svarstomi, kol nebus panaikinta nepaprastoji padėtis, o ji bus tol, kol bus karo veiksmai Ukrainoje, tokiu atveju aš pasirašau. Esu linkęs tikėti Seimo pirmininkės žodžiais. Man užtenka tik žodinio pasakymo, turiu įgaliojimus pasirašyti, partija tekstui pritaria“, – BNS sakė „valstiečių“ lyderis.

Anot jo, projektais dėl civilinės sąjungos įteisinimo, valstybės vadovo statuso suteikimo V. Landsbergiui ir kitais „valdantieji (...) silpnina visuomenės atsparumą ir demotyvuoja didelę dalį žmonių, kurių vertybės šeimos, žmogaus orumo ir kitais klausimais nesutampa su valdančiųjų“.

„Valdžios elgesyje, mes, kaip ir daugelis Lietuvos žmonių, matome veidmainiavimą ir nesąžiningą politiką. Popieriniais pareiškimais jie demonstruoja, jog neva rūpinasi valstybe, tačiau darbais – ją skaldo“, – sakė R. Karbauskis.

Nacionaliniai susitarimai dėl gynybos ir užsienio politikos inicijuoti Rusijai pradėjus invaziją Ukrainoje.

LVŽS yra didžiausią opozicinę frakciją Seime turinti partija. Parlamente jai atstovauja 20 politikų.

„Man tai atrodo keista, nes, manau, kad tą situaciją galima privesti prie absurdo ir bet kokius sprendimus susieti su tuo, ar bus, ar nebus svarstomas įstatymas dėl partnerystės ar dėl profesoriaus Landsbergio pripažinimo faktiniu Lietuvos vadovu Lietuvai atkūrus nepriklausomybę“, – žurnalistams Seime antradienį sakė premjerė.

„Kaip toli ši pono Karbauskio argumentacija gali eiti, aš nežinau. Bet man atrodo, kad iš dalies tai yra apgailėtina, kad taip siejami klausimai. Nes man atrodo, už valstybės gynybą ir saugumą yra mažai kas svarbiau“, – kalbėjo ji.

Vyriausybės vadovės tikinimu, dalis opozicijos atstovų, kaltinančių valdančiuosius „priešinimu ir kažkokiu konfliktu, man atrodo, patys tai labiausiai ir daro“.

LVŽS grasina trauktis iš šiuo metu baigiamų derinti partijų susitarimų gynybos ir nacionalinio saugumo bei bendros užsienio politikos klausimais, jei Seimas priims Civilinės sąjungos įstatymą, o Vytautą Landsbergį pripažins oficialiu šalies vadovu.

Penktadienį LVŽS pirmininkas R. Karbauskis inicijuoja partijos tarybos posėdį, kuriame jis žada agituoti bendrapartiečius už pasitraukimą iš susitarimo dėl gynybos.

Taip tvirtinti leidžia „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis. Pasak LVŽS pirmininko, penktadienį vyks jo vedamos partijos tarybos posėdis, kuriame jis ir agituos bendrapartiečius už pasitraukimą iš šio susitarimo.  R. Karbauskis tvirtina, kad jis puikiai supranta, jog krašto gynybos klausimai šiuo metu yra pirmaeiliai, anot jo, „valstiečiai“ pritaria ir kiekvienam ruošti baigiamo susitarimo punktui. Tačiau, tarsi kokį force majeure akcentuoja politikas, pasirašyti susitarimo su „bepročiais“ jis negalįs.

„O kam su tokiais išprotėjusiais ką nors pasirašinėti? Mes ar taip, ar taip balsuojame už įstatymus ir mes ar taip, ar taip buvome pirmieji, kurie davė 2 proc. krašto apsaugai... Tai padarė ne konservatoriai ir ne liberalai“, – Eltai sakė „valstietis“.

Politikas pažymėjo, kad „valstiečiai“ priekaištų susitarimo projektui dėl krašto gynybos tikrai neturi.

„Mes jį galėtume pasirašyti. Jokių problemų dėl teksto turinio nėra. Jokių“, – akcentavo politikas.

Visgi, tęsė LVŽS pirmininkas, jo vedama partija negali toleruoti valdančiųjų stumiamų projektų dėl valstybės vadovo statuso suteikimo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui ir Civilinės sąjungos įstatymo. Abu projektai, tvirtina „valstietis“, tiesiog skaldo visuomenę į šipulius.

„Valdantieji naudojasi tuo, kad dabar yra nepaprastoji padėtis, kad protestuoti negalima ir jie bando prakišti tuos įstatymus, kurie sukuria didžiausią žmonių susipriešinimą. Taip, šiandien pagrindinė problema yra krašto saugumas. Tai problema „numeris vienas“ šiuo metu Lietuvoje. Bet nepaisant to valdantieji negali užmiršti savo planų įgyvendinimo: narkotikai, partnerystė ir taip toliau. Jie yra išprotėję“, – konstatavo R. Karbauskis ir neslėpė jaučiąs gėdos jausmą būti šalia kurio nors minėtus projektus palaikančio valdančiojo.

„Man gėda stovėti šalia tų žmonių, kurie bando per nepaprastąja padėtį prakišinėti visuomenei nepriimtinus įstatymus“, – sakė jis.

Man gėda stovėti šalia tų žmonių, kurie bando per nepaprastąja padėtį prakišinėti visuomenei nepriimtinus įstatymus.

Dėl to, pažymėjo politikas, jis penktadienį vyksiančiame LVŽS tarybos posėdyje paragins susirinkusius „valstiečius“ trauktis iš susitarimo dėl krašto gynybos. Bet, akcentuoja „valstietis“, prieš pasitraukiant iš susitarimo jis paprašys bendrapartiečius deklaruoti pritarimą paruošto susitarimo turiniui.

„Mes penktadienį turėsime partijos tarybos posėdį ir aš tame tarybos posėdyje agituosiu pirmiausiai pritarti (susitarimo dėl gynybos – ELTA) turiniui, o antrą – jo nepasirašyti. Mes turiniui absoliučiai pritariame ir tai deklaruojame. Dėl turinio problemų nėra. Mes tai darome savo darbu ir savo balsavimais. Bet pasirašyti su išprotėjusiomis partijomis – mes tiesiog negalime“, – teigė politikas.

O kad šiam siūlymui partija pritars, politikas turėjo mažai abejonių. Kaip pažymėjo jis, „valstiečiai“ per pastaruosius metus stipriai „išsigrynino“, tad ir nebeliko tų, kurie prieštarautų teisingiems sprendimams.

„Aš manau, kad partija palaikys mano poziciją“, – apibendrino R. Karbauskis.

L. Kasčiūnas „valstiečių“ grasinimų nesureikšmina: opozicija nėra viena partija

Tuo tarpu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia nesureikšminantis „valstiečių“ grasinimų trauktis iš susitarimo. Politikas įsitikinęs, kad susitarimas dėl nacionalinio saugumo ir gynybos bus pavykęs, net jei valstiečiai jo ir nepasirašys.

„Opozicija nėra viena partija, opozicija yra labai įvairi, dar įvairesnė nei valdančioji dauguma. Tai tikrai ten yra daug provalstybinių partijų, kurios tikrai supranta, kad yra būtina sutarti dėl tų strateginių krypčių. Bet aš tikrai vis dar tikiu, kad „valstiečių“ politinė jėga nesies šių klausimų taip kaip jie dabar kalba, kad gali daryti“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.

Politikas akcentuoja, kad vertybiniai klausimai neturėtų tapti trukdžiu susitarti dėl valstybei svarbių iniciatyvų.

„Čia „valstiečių“ apsisprendimas. Bet turime turėti tam tikrą lauką klausimų: tai yra valstybės nepriklausomybę, mūsų laisvę, saugumą, kuriuos turime atskirti nuo bet kokių politinių nesutarimų, politinių takoskyrų ir nesieti su einamaisiais klausimais“, – pabrėžė NSGK pirmininkas.

Politikas atkreipia dėmesį ir pats vertybiniais klausimais neretai turįs kitokią nuomonę nei koalicijos kolegos, tačiau, pasak jo, tai netampa trukdžiu tartis dėl valstybinės svarbos temų.

„Aš irgi nesutinku su daug kuo, ką siūlo Laisvės partija tais vertybiniais klausimais, tačiau mes turime turėti erdvę, kur galime susisėsti visi skirtingi būdami ir susitarti dėl mūsų valstybės pamatų apsaugos, kad galėtume diskutuoti, vienas su kitu konkuruoti argumentais, idėjomis“, – teigė Seimo narys.

L. Kasčiūnas taip pat pažymi, kad „valstiečiai“ turėtų įsivertinti, ar dėl savo apsisprendimo trauktis iš nacionalinio saugumo ir gynybos susitarimo neliks vieni.

„Mąstyčiau, kad „valstiečiams“ reikia įsivertinti, ar neliks vieni. Gali likti vienas ir tada tu niekam poveikio nedarysi ir tapsi tuo, kuo galbūt „socdemai“ buvo pastaruosius kelis metus, kai neprisidėjo prie praeito susitarimo. Dabar jiems tenka keisti savo retoriką“, – sakė jis.

NSGK pirmininkas mano, kad nacionalinio saugumo ir gynybos susitarimą partijoms pavyks parašyti dar šios sesijos metu – birželį.

„Man atrodo, kad mes padirbėjome labai rimtai, labai gerai. Dokumentas yra labai strateginis, mano įsitikinimu, jis netgi kuria tam tikrą naują Lietuvos gynybos mokyklą, paremtą visuotinės gynybos principu. Ir tai yra labai labai svarbus pokytis“, – akcentavo L. Kasčiūnas.

„Bet kurioje Europos valstybėje buvo pasakojamos pasakos, kad reikia sutvarkyti turtinius, teisinius klausimus, bet niekur nebuvo toks tikslas. Buvo pabandoma priartėti prie šeimos formuluotės ir po to prasideda žmogaus teisių teismai. O teismai, kai mato panašias formuluotes įstatymuose, iš karto konstatuoja, kad teisės šalyje yra pažeistos“, – pirmadienį Eltai teigė R. Karbauskis.

R. Karbauskis akcentuoja, kad, anot jo, žvelgiant į kitų šalių praktiką, naujai suformuotas Civilinės sąjungos įstatymo projektas suteiktų teisę kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

„Kad nuo kažko atsitraukiama, tai reikia, kad politikai suprastų, jog tikslas lieka paprasčiausiai toks pat, koks yra ir kitose šalyse. Mes ne pirma valstybė, kuri eina tuo pačiu keliu, tik pas mus galbūt politikai stovėjo kategoriškiau, neleisdami įteisinti tam tikrų formuočių toje redakcijoje, kuri buvo teikiama. Tai dabar, kad keis pavadinimą, dar kažką išbrauks, ne ten paslėpta mintis“, – teigė LVŽS pirmininkas, kartu pridurdamas, kad Civilinės sąjungos įstatymo projekto ketina nepalaikyti.

Jei jis turės tam tikrus vienos lyties asmenų santykių apibrėžimus, panašius į šeimos apibrėžimą, tokiu atveju tikrai nepalaikysiu.

„Jei jis turės tam tikrus vienos lyties asmenų santykių apibrėžimus, panašius į šeimos apibrėžimą, tokiu atveju tikrai nepalaikysiu. Mes suprantame, kad įvaikinimas ir visi kiti dalykai ne per įstatymus spręs klausimą, o Lietuvos Seimui nereikia padaryti klaidos ir duoti jiems progą paduoti į teismą“, – pridūrė jis.

Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas S. Skvernelis BNS sakė projektą galėsiantis vertinti, kai jis bus registruotas, tuo pačiu sveikino valdančiųjų žingsnį link kompromiso.

„Aš matau, kad yra ėjimas link kompromiso, bet kol kas turime sulaukit, kol įstatymo projektas bus registruotas, tada galėsime žiūrėti. Bet faktas, kad yra daromi rimti pokyčiai, matosi, kad daromi kompromisai“, – sakė S. Skvernelis.

Pakeitimai – „kosmetiniai“

Opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė teigė, jog siūlomi pakeitimai, lyginant su pernai atmestu Partnerystės įstatymu, yra kosmetiniai ir tos pačios lyties porų apibūdinimas atitiktų šeimos sampratą, kaip ją yra pateikęs Konstitucinis Teismas.

„Tie pakeitimai, kurie siūlomi, ne tiek kompromisiniai kiek kosmetiniai, nes sąvokos pavadinimas nekeičia sąvokos turinio. Iš esmės EŽTT partnerystės ir civilinės sąjungos pavadinimus vartoja kaip sinoniminius ir vienas kitą pakeičiančius, pats apibrėžimas ir pakeitus sąvoka išlieka tas pats, kalbantis apie asmeninį emocinį ryšį, kas vėlgi žiūrint į KT nutarimą atitinka šeimos teisinius santykius“, – BNS sakė A. Širinskienė.

Parlamentarė teigė, kad kiti pateikimai, tokie kaip civilinės sąjungos registravimas pas notarą, o ne civilinės metrikacijos skyriuje, atsisakymas leisti partneriui pasirinkti pavardę nėra esminiai, pvz., Seime šiuo metu svarstomi kiti projektai, kurie šeimos santykius skyrybų be ginčų ir nepilnamečių vaikų atveju perduoda nutraukti notarui.

„Pakeitimai projekte nieko iš esmės nekeičia, jei mes kalbam apie partnerystę ar civilinę sąjungą kaip šeimos teisinį santykį. Aš tikrai tokiam projektui pritarti negalėsiu, jis išlaiko šeimos teisinį santykį, jis užprogramuoja Europos Žmogaus Teisių Teisme kitas problemas, t. y. bylas dėl įvaikinimo, kas akivaizdu, kad bus. Atsakomybės už tokį projektą prisiimti nenorėčiau“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Opozicinės Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas irgi teigė, jog projekto negalima vadinti kompromisiniu, nes jo esmė nepasikeitė.

Pakeitimai projekte nieko iš esmės nekeičia, jei mes kalbam apie partnerystę ar civilinę sąjungą kaip šeimos teisinį santykį.

„Keli žodžiai pakeisti įstatyme ir įstatymo pavadinimas nėra kompromisinis variantas“, – BNS sakė „darbiečių“ seniūnas.

„Jei norit turėt balsų, mes ir pirmą kartą sakėm, buvo per mažai diskusijų, nebuvo ateita, kalbėta, o tiesiog bandyta prastumti. Panašu, kad suinteresuotumo didelio nėra, daroma atžagariom rankom“, – tvirtino V. Fiodorovas.

Vietoje partnerystės siūlo civilinę sąjungą

Antrą kartą tos pačios lyties santykius šią kadenciją siekiantys įteisinti parlamentarai parengė projektą, pagal kurį vietoje anksčiau siūlytos partnerystės žmonės galėtų sudaryti civilines sąjungas.

Iniciatoriai projektą vadina kompromisiniu ir taip siekia platesnio palaikymo lyčiai neutralių civilinių santykių įteisinimui.

Siūloma atsisakyti partnerystės apibrėžimo Civilinio kodekso „Šeimos knygoje“, o naujai siūlomą institutą vadinti civiline sąjunga.

Pagal projektą, civiline sąjunga būtų laikoma savanoriškas dviejų asmenų susitarimas teisiškai apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius.

Civilinę sąjungą sudarę partneriai negalėtų įgyti bendros pavardės. Šis susitarimas būtų registruojamas pas notarą, o ne civilinės metrikacijos skyriuje.

Seimas praėjusį pavasarį atmetė įstatymo projektą, kuriuo buvo pasiūlyta priimti lyčiai neutralią, t. y. tiek skirtingų lyčių, tiek tos paties lyties žmonių santykius įteisinti leidžiančią partnerystę. Po nesėkmingo balsavimo iniciatoriai žadėjo pateikti naują patobulintą projektą.

Ankstesniu Partnerystės įstatymo projektu siūlyta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.

Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.

Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi.

„Toks vaizdas, kad švietimo sistemoje bandoma eiti link privataus švietimo įstaigų kūrimo. (...) Sprendimai dėl profesinių mokyklų tinklo yra tokie labai keisti, todėl mes šnekame, kad pasitrauksime iš susitarimo. Taip pat nebelieka prasmės tada pasirašyti kitų susitarimų, jeigu jų nėra laikomasi“, – penktadienį Žinių radijui sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Parlamentinių partijų lyderiai susitarimą dėl švietimo pasirašė pernai rugsėjį, šiuo metu Seime rengiami du nacionaliniai susitarimai – dėl krašto apsaugos ir gynybos bei dėl užsienio politikos.

Šitoje situacijoje, mes bandome sakyti, kad taip negalima daryti, ir ta „Tūkstantmečio gimnazijų“ programa, mums atrodo, kad tai yra pinigų plovimo kažkoks variantas.

„Mes matome situaciją, kad niekas nekreipia dėmesio valdžioj į šitą susitarimą, kurį pasirašė partijų vadovai prieš kelis mėnesius dėl švietimo. Tiesiog sprendimai dėl vadinamojo tinklo optimizavimo, mokyklų uždarymo, jie vyksta. Savivaldybės, kurios yra mokyklų steigėjai, paliktos be galimybės ir teisės spręsti, nes pinigai, kurie skiriami švietimo sistemai, ateina iš nacionalinio biudžeto“, – penktadienį sakė R. Karbauskis.

„Šitoje situacijoje, mes bandome sakyti, kad taip negalima daryti, ir ta „Tūkstantmečio gimnazijų“ programa, mums atrodo, kad tai yra pinigų plovimo kažkoks variantas. Mes nesuprantame, kas tai yra, ir mums niekas pusantrų metų nesugeba paaiškinti, kas tai yra“, – teigė jis.

Opozicija kritikuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintas mokyklų tinklo taisykles, dėl kurių mažosios mokyklos turės būti reorganizuojamos. Ministerija teigia, kad tai būtina siekiant užtikrinti ugdymo kokybę, atsisakyti jungtinių klasių praktikos.

Opozicijos atstovai taip pat kritikuoja ministerijos pradėtą „Tūkstantmečio mokyklų“ programą, sakydama, kad savivaldybės verčiamos inicijuoti ugdymo įstaigų tinklo pertvarką mažinant mokyklų skaičių, nes priešingu atveju negaus programai numatyto finansavimo.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuota „Tūkstantmečio mokyklų“ programa numato iki 2026-ųjų vidurio skirti paramą 150-čiai savivaldybių parinktų ir nustatytus kriterijus atitinkančių mokyklų. Jose būtų gerinama mokymo aplinka, perkama įranga, priemonės, kuriama nauja ar atnaujinama infrastruktūra, ugdomos mokyklų vadovų, pedagogų kompetencijos.

Kartu savivaldybėms keliami reikalavimai mažinti jungtinių klasių, didinti moksleivių skaičių klasėse, gerinti moksleivių pagrindinio ugdymo pasiekimus, taip pat turės daugėti švietimo pagalbą gaunančių ar būreliuose dalyvaujančių moksleivių. Bendras projekto biudžetas siekia 210 mln. eurų.