Nesėkmingą Rūtos Janutienės pasirodymą R. Karbauskis sieja su opozicinių liberalų sugebėjimu dėl socialdemokrato kandidato mobilizuoti administracinį resursą Joniškio rajone ir užsimena, kad rinkimus pralaimėjusi buvusi žurnalistė neturėtų trauktis iš politikos.

Eltai R. Karbauskis pripažino ir padaręs kelias klaidas tiek sekmadienį pasibaigusiuose rinkimuose į tris laisvas kėdes Seime, tiek anksčiau nesėkmingai prognozuojant rinkimų rezultatus.

Tai, kad „valstiečių“ remtai buvusiai žurnalistei nepavyko laimėti rinkimų, aiškino R. Karbauskis, susiję pirmiausia su tuo, kad Žiemgalos apygardai priklausančio Joniškio rajono meras Vitalijus Gailius mobilizavo administracinį resursą ir kvietė palaikyti socialdemokratą Liudą Jonaitį.

„Viską paaiškina atėjusių skaičius. Kiek atėjo Joniškio rajone, kiek atėjo Šiaulių rajone ir Pakruojo rajone. Jūs pamatysite, kad (aktyvumas. – ELTA) skiriasi kartais... Savivaldybė buvo įjungusi visą administracinį resursą. Aš jokiu būdu nekaltinu nieko, bet jie kvietė žmones eiti į rinkimus, jie darė tai, ką ir privalo daryti (...), nebežiūrime, ar buvo pažeidimų, ar nebuvo, sakau tik viena – visas administracinis resursas: seniūnai, meras ir vis kiti, buvo įjungti kviečiant dalyvauti rinkimuose. Kadangi Jonaitis vietinis žmogus, buvo aišku, kad jis Joniškyje gali surinkti daugiau balsų. Ir jeigu tas pats procentas (rinkėjų. – ELTA) būtų atėjęs Pakruojyje ir Šiaulių rajone – būtų išlošusi Janutienė“, – sakė R. Karbauskis.

„Joniškis, reikia patikslinti, yra liberalo Gailiaus vadovaujamas rajonas, ir kas domėjosi, tas žino, kad meras ten labai aktyviai dalyvauja. Nors kandidatas ir buvo socialdemokratas, visas administracinis resursas buvo įjungtas, nes jo neįjungus nebūtų atėję tiek gyventojų. Taigi viskas šioje situacijoje yra paaiškinama. Rūta Janutienė laimėjo Šiaulių rajone, Pakruojo rajone – labai įtikinamai, tačiau Joniškyje ji pralošė“, – aiškino R. Karbauskis.

R. Janutienės pasirodymą, nepaisant pralaimėjimo fakto, R. Karbauskis įvertino pozityviai. Jo teigimu, R. Janutienė turi politikei būtinus duomenis, ir neatmetė galimybės, kad ji su „valstiečiais“ galėtų dalyvauti ir 2020 m. Seimo rinkimuose.

„Ji turi nemažą patirtį ir politinį potencialą, aš manau, kad ji kažką vis tiek nuspręs daryti. Nemanau, kad ji po šių rinkimų nustos norėti parodyti savo pažiūras. Realiai ji turi labai gerą rezultatą“, – sakė jis.

Kad buvo ir „valstiečių“ padarytų klaidų, R. Karbauskis užsiminė aptardamas Gargždų apygardos atvejį, kur nugalėjo konservatorė Rasa Petrauskienė. Šioje apygardoje vykusiame antrajame ture „valstiečių“ kandidatas nedalyvavo. Konservatorei iššūkį metė ne vieną kartą nesėkmingai į Seimą bandantis pakliūti prodiuseris Kristupas Krivickas.

Pasak R. Karbauskio, „valstiečiai“ padarė klaidą, kad nesusitarė dėl bendro kandidato su koalicijos partneriais „socialdarbiečiais“ dar pirmajame rinkimų ture.

Partija gali būti reitingų viršūnėse, bet vis tiek gali pralaimėti, jei nėra stiprios kandidato asmenybės.

„Akivaizdu, kad jei būtų buvęs rastas bendras sutarimas dėl bendro kandidato, antrajame ture būtų buvęs dabartinės valdančios daugumos atstovas“, – sakė R. Karbauskis.

„Konservatorių kandidatė (Gargždų apygardoje. – ELTA) išlošė tik dėl to, kad mūsų meras rėmė tą pačią kandidatę. Susiklostė taip situacija, kad prieš pirmąjį turą Krivickas atvirai šmeižė mūsų kandidatą ir dėl to parama jam buvo neįmanom antrajame ture. Aišku viena, kad jei meras būtų pasisakęs ne už konservatorę, o už Krivicką, – Krivickas būtų laimėjęs. 100 procentų tai aišku..., tai buvo ir mūsų balsais ta pergalė pasiekta“, – aiškino R. Karbauskis.

Politikas įvertino ir opozicijos po rinkimų išsakytas kalbas, kad 2020 m. eiliniuose Seimo rinkimuose būtų galima siekti platesnio opozicinių jėgų bendradarbiavimo. R. Karbauskio teigimu, vargu ar opozicinėms partijoms tai pavyks padaryti. Kita vertus, pabrėžė jis, „valstiečiams“ galimybės derinti pozicijas su kitomis politinėmis jėgomis rinkimuose kur kas paprastesnės.

„Kai dešinieji šneka apie koordinavimą, man truputį keistokai atrodo. Kaip liberalai susitars su konservatoriais dėl kažkokio bendro kandidato? Tiesiog to neįsivaizduoju, tai sunkiai įmanoma, bet centro kairėje pusėje tai yra įmanoma. Vien dėl to, kad peštynių nėra tokių“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Galiausiai R. Karbauskis, anksčiau nesėkmingai bandęs prognozuoti „valstiečių“ sėkmę savivaldos, prezidento ir Europos Parlamento rinkimuose, pripažino skaičiavimuose padaręs vieną esminę klaidą. Jo teigimu, jis neįvertino asmenybių svarbos rinkimuose. Todėl, tikino politikas, 2020 m. iš klaidų „valstiečiai“ pasimokys.

„Ką aš supratau, kodėl buvo daug klaidų padaryta mano prognozėse... Aš iš ankstesnio supratimo mąsčiau, kad partijos pozicija (reitinguose. – ELTA) lemia ir užimamą poziciją rinkimuose. Tačiau šiandien galiu aiškiai pasakyti, kad suprantu, jog klydau, ir ne partijos pozicija lemia (rezultatą rinkimuose. – ELTA), bet kandidatas. Vis labiau tai pastebiu, kiekvieni rinkimai man įrodo tą patį. Partija gali būti reitingų viršūnėse, bet vis tiek gali pralaimėti, jei nėra stiprios kandidato asmenybės“, – apibendrino išvadas, padarytas stebint politinį procesą, R. Karbauskis.

Sekmadienį vyko nauji Seimo rinkimai Žiemgalos, Žirmūnų ir Gargždų vienmandatėse apygardose. Žirmūnuose Seimo rinkimus laimėjo iki šiol Vilniaus miesto taryboje dirbusi konservatorė Paulė Kuzmickienė, Gargžduose – konservatorė Rasa Petrauskienė, o Žiemgalos vienmandatėje apygardoje į Seimą pateko socialdemokratas Liudas Jonaitis.

Šiandienos lietuviškame kontekste šita garsioji frazė turėtų skambėti kiek kitaip – "Visi galai – į Maskvą".

Štai vienas iš buvusių įtakingiausių konservatorių, taip ir netapęs kandidatu į prezidentus, V.Ušackas, pasirodo, pasirengęs prisijungti prie įmonės, kurios verslo galai driekiasi būtent į Rusiją.

Ne ką mažiau šventas šiuo klausimu "valstiečių" genijus R.Karbauskis tuoj suskubo pareikšti, kad "toks buvusio diplomato žingsnis tik įrodo, kad konservatorių vertybės ir pažiūros yra laikinos".

O Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas staiga ėmė ir pakoregavo tyrimo dėl parlamentarės I.Rozovos ryšių su rusų diplomatais ir galbūt keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui klausimus. Juose nebeliko vertinimo, "ar turimos informacijos pakanka apkaltai".

Ir tai beveik niekis, palyginus su į Lietuvą vis plūstančiais laivais, pilnais tų pačių rusiškų suskystintųjų gamtinių dujų, nuo kurių priklausomybės taip brangiai mėginome pabėgti prieš kelerius metus.

Galiausiai dar neapleidžia ir vaiduokliai iš praeities. Šiandien – lygiai 80 metų, kai į Vilnių įriedėjo Raudonosios armijos tankai. Ėjo trečia Antrojo pasaulinio karo savaitė, du ūsuoti monstrai toliau dalijosi Lenkiją ir Europą.

Šiandien – lygiai 80 metų, kai į Vilnių įriedėjo Raudonosios armijos tankai.

Lietuviai tądien Vilniuje ant viešbučio "Georges", kur tada laikinai buvo apsistojęs Lietuvos generalinis konsulas, išsikėlė trispalvę. Saldus keršto jausmas, nė nenutuokiant, kad tai tapo savos valstybės pabaigos pradžia.

Tuo pat metu Kaune, kino teatre "Glorija", rodė filmą "Sibiro didvyriai" apie lenkų kariuomenės dalinio laimingą sugrįžimą į tėvynę 1918-aisiais.

Deja, galai, besidriekiantys į Maskvą (ir tada, ir dabar) buvo ir yra stipriai laikomi taip vis ir nenusibaigiančio imperinio drakono naguose.

Ketvirtadienį Seime pasirašytame dokumente keturios parlamentinės frakcijos susitarė konsultuotis visais aktualiais Seimo veiklos klausimais ir ieškoti bendrų sprendimų, rengti ir remti bendrus įstatymų bei kitų teisės aktų projektus.

Frakcijos taip pat deklaravo remiančios premjero Sauliaus Skvernelio Vyriausybės programą ir „pozityvias permainas įvairiose visuomenės gyvenimo srityse“.

Kaip priedas prie šio susitarimo pridėtas dokumentas „Dėl konkrečių veiksmų“, pakartojantis anksčiau keturių partijų sutartų konkrečių darbų sąrašą.

Susitarimą ketvirtadienį pasirašė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis, Lietuvos socialdemokratų darbo frakcijos seniūnas Rimantas Sinkevičius, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos vadovė Vanda Kravčionok bei frakcijos „Lietuvos gerovei“ lyderis Vytautas Kamblevičius.

Šis susitarimas valdančiajai koalicijai leido atkurti daugumą Seime.

Keturios frakcijos parlamente turi 75 balsus. Valdančiąją daugumą dar remia jokiai frakcijai pagal Seimo statutą nepriklausantis Seimo pirmininkas, keli parlamentarai iš Mišrios Seimo narių grupės.

Frakcijai „Lietuvos gerovei“ priklauso septyni nariai, ji susikūrė vietoj buvusios „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos. Jai nepriklauso tik „tvarkiečių“ lyderis Seimo vicepirmininkas Remigijus Žemaitaitis.

Šiuo metu valdančiąją koaliciją pagal liepą pasirašytą sutartį sudaro Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.

R. Karbauskis: Seime atstatyta dauguma

Naujai frakcijai „Lietuvos gerovei“ su valdančiaisiais pasirašius susitarimą dėl bendro darbo, Seime nuo ketvirtadienio atstatyta dauguma, pareiškė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis.

„Galime konstatuoti, kad nuo šios dienos atstatyta dauguma Seime, ir (valdantieji – BNS) jau nebėra mažuma“, – po keturių frakcijų seniūnų sutarties pasirašymo žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Pasak jo, naujoji frakcija į jokius papildomus postus nepretenduoja.

„Sutartyje nėra apie tai šnekama, Seimo frakcijos dirba pagal jų dydį, proporcijas, ir šiuo metu jokio aptarimo sutartyje tų klausimų nėra“, – sakė LVŽS vadovas.

„Mes ir anksčiau buvome koalicijos dalyviai, ir programą kartu rengėme, ir sutartį pasirašėme. Praktiškai, ką mes frakcija turime, tie postai mums tenkina“, – teigė „Lietuvos gerovei“ seniūnas Vytautas Kamblevičius.

Kaip teigė R. Karbauskis, be frakcijos likęs R. Žemaitaitis nėra valdančiosios koalicijos atstovas: „Pagal Seimo statutą, turi priklausyti kuriai nors frakcijai, kuri yra valdančiojoj daugumoj“.

Anot jo, R. Žemaitaitis nebeatstovauja partijai, todėl kils klausimas dėl jo galimybės toliau eiti Seimo vicepirmininko pareigas, į kurias jį delegavo „Tvarka ir teisingumas“.

„Kolegos turi ginčą partijoj, mes nesikišam, aišku, kyla klausimas, kad vienas žmogus partijos neatstovauja, nėra frakcijoj naujoj, ir kils problema dėl jo pareigų Seime“, – sakė R. Karbauskis.

„Seimo pirmininkas turėtų pasikeisti, nes yra koalicinė sutartis, pagal kurią šitas postas priklauso Socialdemokratų darbo partijai. Šitas klausimas bus svarstomas, gali būti, kad netrukus“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.

„Visi supranta, kad koalicinė sutartis turi būti vykdoma, o dabartinė situacija, kai Seimo pirmininkas neatstovauja nei daugumai, nei mažumai, ilgai tęstis negali“, – pridūrė didžiausios Seimo frakcijos vadovas.

Opozicinių konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis teigė, kad valdantiesiems pasirašius susitarimą su naujai įkurta frakcija „Lietuvos gerovei“, daugumai pakaks iki šiol nesurinktų balsų, kad atstatydintų V. Pranckietį.

„Iš tikrųjų manau, kad yra suskaičiuoti balsai, ir V. Pranckietis, ko gero, paskutines savo dienas skaičiuoja kaip Seimo pirmininkas“, – žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Pasak konservatorių vadovo, su naujai suburta frakcija valdantieji parlamente turės 76 balsus, o Seimo renkamam pareigūnui atstatydinti reikia 71 balso.

„Mūsų skaičiai rodo, kad yra 76 balsai, net jei vienas kitas parlamentaras yra komandiruotėj ar nepritaria V. Pranckiečio atleidimui, matyt, 71 jie surinks, ganėtinai saugu, kai yra 76 balsai“, – kalbėjo opozicijos atstovas.

Valdančiųjų atsistatydinti raginamas V. Pranckietis sako manantis, jog turi Seimo narių pasitikėjimą.

„Reikėtų spręsti vieną kartą, pasiryžti, jeigu jau yra tokia iniciatyva, tai reikėtų ją ir pabaigti. (...) Manau, kad turiu Seimo narių pasitikėjimą“, – antradienį žurnalistams sakė V. Pranckietis.

Jis taip pat teigė palaikąs valdančiosios koalicijos ketinimą ketvirtadienį pasirašyti susitarimą dėl bendro darbo su nauja Seimo frakcija „Lietuvos gerovei“. Tačiau parlamento vadovas abejojo, kad tai turės įtakos jo atleidimui.

„Dauguma visuomet yra reikalinga. Dauguma tų žmonių, kurie pasirašo, jie pasirašo pozityviems sprendimams, o tas klausimas dėl manęs yra negatyvus ir visuomenės požiūris yra negatyvus į tai, todėl tas veiksmas ir nevyksta“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.

Valdantieji ir nauja Seimo frakcija „Lietuvos gerovei“ ketvirtadienį planuoja pasirašyti susitarimą dėl bendro darbo.

Susitarimą turėtų pasirašyti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Lietuvos socialdemokratų darbo partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos bei frakcija „Lietuvos gerovei“.

Frakcijai „Lietuvos gerovei“ priklauso septyni nariai, daugiausiai – „Tvarkos ir teisingumo“ frakciją palikę parlamentarai. „Tvarkiečių“ frakcija dėl to griuvo ir partijos lyderis, Seimo vicepirmininkas Remigijus Žemaitaitis šiuo metu priskirtas Seimo narių Mišriai grupei.

Partijos frakciją palikę „tvarkiečiai“ kaltino lyderį R. Žemaitaitį vienasmeniškai priimant sprendimus.

Su „Lietuvos gerovei“ bendradarbiavimu valdančiosios frakcijos turės 75 balsus, neskaičiuojant galimų kelių paramos balsų iš Seimo narių Mišrios grupės ir Seimo pirmininko balso.

Šiuo metu valdančiąją koaliciją pagal liepą pasirašytą sutartį sudaro Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, Lietuvos socialdemokratų darbo partija, „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga.

Šioje sutartyje numatyta, kad Seimo pirmininko postas tenka Socialdemokratų darbo partijai, tačiau kadencijos pradžioje „valstiečių“ į šias pareigas deleguotas V. Pranckietis atsisako pats palikti postą.

„Kiekvienas žmogus pasirenka tai, ką jis nori. Čia galbūt paradoksas yra tas, kad verslas yra labai tiesiogiai vykdomas Rusijoje, iš dalies Rusijoje... Ir susijęs su Rusijos administracija. Vienas iš garsiausių konservatorių šitą žingsnį žengia. Atitinkamai jis pradeda sakyti tuos argumentus, kurių patys konservatoriai nevartoja. Jis pradeda sakyti, kad verslas, kad jis atsakingas, moka mokesčius ir kad ne visas verslas, kuris dirba ten yra, blogas. Paprasčiausiai, kuomet jie šneka apie kitus, tai tokios argumentacijos nebuvo“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė R. Karbauskis.

R. Karbauskis teigia, kad toks buvusio diplomato žingsnis tik įrodo, kad konservatorių vertybės ir pažiūros yra laikinos.

Jis pradeda sakyti, kad verslas, kad jis atsakingas, moka mokesčius ir kad ne visas verslas, kuris dirba ten yra, blogas.

„(...) Reiškia, tos pažiūros buvo laikinos. Tai reiškia žmonių, kurie priklauso konservatorių partijai (vertybės, pažiūros. – ELTA), būna laikinos. Tai tikėtis, kad būtų kažkoks tęstinumas jų požiūryje – sunku. Jie (konservatoriai. – ELTA) dabar labiau susirūpinę narkotikų įteisinimu Lietuvoje negu grėsmėmis Lietuvai“, – sakė R. Karbauskis.

ELTA primena, kad vienu iš direktorių „Avia Solutions Group“ tarybos narių tapo Vygaudas Ušackas, buvęs užsienio reikalų ministras, ES ambasadorius Afganistane ir Rusijoje, Lietuvos ambasadorius JAV ir Meksikoje, Jungtinėje Karalystėje.

Tapęs direktorių tarybos nariu, V. Ušackas dirbs su „Avia Solutions Group“ biurais visame pasaulyje ir padės grupės investicijų komandoms, atsižvelgiant į strateginius aviacijos įmonių grupės planus, investuoti į naujus regionus.

V. Ušackas antradienį patvirtino, kad jis išėjo iš Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos.

„Siūlymai atidėti, panaikinti, yra nepamatuoti. Vakar buvo toks argumentas, sakoma, nuskendo Baltijos jūroje tik du žmonės, jie buvo blaivūs. Bet žinome, jog skendo tai apie 150  žmonių ir dauguma jų buvo neblaivūs“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė R. Karbauskis.

Jo teigimu, bandymai atšaukti draudimus dėl prekybos alkoholiu paplūdimiuose yra „labai panašūs į siūlymus įteisinti narkotikus.“

„Ar mums būtina paplūdimyje turėti kavines, kurios prekiautų alkoholiu? Galbūt nekyla didelė problema žmonėms, kurie saikingai vartoja, bet yra šalia vaikai, yra labai daug niuansų, kurie nėra verslo ribojimas, o tiesiog sprendimas“, – sakė R. Karbauskis.

Pasak jo, dėl alkoholio vartojimo nekiltų problemų, jei lietuvių mentalitetas būtų kitoks.

„Jeigu mūsų mentalitetas būtų toks, kaip pietų Europoje, kai žmonės... Nesu matęs prisigėrusių tų šalių piliečių, kurie elgtųsi neadekvačiai. Mūsų gi piliečiai, galime pamatyti ne vieną, ir užsienyje, kurie nesaikingai vartoja, po to elgiasi visiškai nepriimtinai visuomenei. Jie kelia grėsmę“, – sakė R. Karbauskis.

Seimas antradienį atmetė „socialdarbiečio“ Petro Čimbaro siūlymą sekmadieniais leisti alkoholiu prekiauti iki 20 valandos vakaro, nepritarė Seimo narės Aušrinės Armonaitės siūlymui atšaukti nuo kitų metų siūlomus draudimus prekiauti alkoholiniais gėrimais lauko kavinėse, neturinčiose stacionarios prekybos vietos, ir paplūdimiuose.

Nors politikas sakė dar su šiuo siūlymu nėra susipažinęs, jo nuomone, labai svarbu yra riboti tabako prieinamumą nepilnamečiams.

„Aš apie jį pirmą sykį dabar girdžiu. Tikrai neturiu išankstinės nuomonės. Manau, kad reglamentuoti iš tikrųjų prieinamumą kai kurių rūšių tabako vaikams yra labai svarbu, nes vaikams, kaip žaidimas kartais virsta rimtomis problemomis vyresniame amžiuje“, – antradienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.

Savo parengtame projekte M. Majauskas siūlo uždrausti elektronines cigaretes, jeigu nikotino turinčiame skystyje yra kvapiųjų medžiagų, išskyrus tabako skonį, ir taip prisijungti prie kovos su rūkymu pasaulyje lyderių, kurios jau ėmėsi šių priemonių: Suomija – dar 2016 m., Estija, Mičigano ir Niujorko valstijos (Jungtinės Amerikos Valstijos) – šiemet. Negana to, pastaruoju metu JAV diskutuojama dėl aromatizuotų nikotino skysčių uždraudimo federaliniu lygiu.

Parlamentaras pažymi, kad šalyje sparčiai populiarėja tradicinių tabako produktų pakaitalai, ypač – elektroninės cigaretės.

„Akivaizdu, kad susidūrėme su didžiulio masto problema – nepilnamečiams patraukliomis ir gana lengvai prieinamomis elektroninėmis cigaretėmis. (...) Iš pradžių pateiktos kaip alternatyva siekiantiems mesti rūkyti, šiandien jos plačiai naudojamos tarp jaunimo ir kelia didelį pavojų“, – motyvus dėl siūlomo projekto įvardijo M. Majauskas.