„Pinigų bus. Pernai diskutuojant dėl šių metų biudžeto, ta aplinkybė buvo įvertinta“, – ketvirtadienį BNS sakė ministras.

Anot jo, šių metų biudžete lėšų Gedimino kalnui tvarkyti nenumatyta, nes tuomet nebuvo nei projekto, nei darbų rangovo.

„Iki šiol buvo neaiški konkreti suma, projektas ir kiti dalykai. Šiandien turime gerą situaciją, kada pagaliau projektas yra baigtas, jokiuose teismuose neįklimpo rangovo parinkimas. Dabar tiesiog teks grįžti prie klausimo“, – teigė S. Kairys.

Anot jo, dar skaičiuojama, kiek lėšų reikės šiemet, mat kol kas aiški tik bendra trejus metus truksiančio projekto vertė – 13,4 mln. eurų.

„Žiūrime, ką spėjame šiais metais, kaip susidėliojame kitus ir tie klausimai bus pamažu atsakyti. Bet procesas vyksta“, – pabrėžė kultūros ministras.

Dėl Gedimino kalno būklės nuo 2017 metų pabaigos dalyje Vilniaus yra paskelbta ekstremali situacija. Esant ekstremaliai situacijai įstatymai leidžia būtinus darbus finansuoti ir iš Vyriausybės rezervo.

Lietuvos nacionalinis muziejus preliminarią galutinio pietrytinės Gedimino kalno dalies sutvarkymo darbų sutartį pasirašė su įmone „Rekreacinė statyba“.

Muziejaus teigimu, darbai prasidės gavus reikalingą finansavimą ir po to su rangovu pasirašius galutinę sutartį. Jie truks trejus metus, sutarties vertė iš viso siekia 13,42 mln. eurų.

Ilgalaikiai tvarkybos darbai numatyti pietrytinėje kalno dalyje, nes jos būklė šiuo metu sudėtingiausia – pietrytinis šlaitas ir Aukštutinės pilies rūmų liekanos turi avarijos grėsmės požymių.

Taip pat ketinama pradėti tvarkyti dalį pagrindinio tako į Gedimino kalną, kuris lankytojams uždarytas nuo 2017 metų, sutvirtinti ir išryškinti archeologinių tyrimų metu šlaite rastus pilies laikotarpio artefaktus.

Įgyvendinus numatytus darbus būtų galutinai sutvarkytas pietrytinis šlaitas, bendras jo plotas – apie 5 tūkstančių kvadratinių metrų.

Taip pat būtų sutvirtinti dalies pietrytinės gynybinės sienos (80 metrų ilgio atkarpa) ir Aukštutinės pilies rūmų liekanų (užimantys apie 670 kvadratinių metrų plotą) pagrindai.

Muziejaus teigimu, užbaigus šiuos darbus Gedimino kalno lauktų antrasis ilgalaikio sutvarkymo darbų etapas, kuris apimtų likusius netvarkytus šlaitus. Apytikslis jų plotas yra 29 tūkst. kvadratinių metrų.

Anot įstaigos, šiuo metu Gedimino kalno būklė stabili, bet ji ir toliau išlieka priklausoma nuo orų sąlygų, lietingu laikotarpiu arba per vasarines liūtis gali blogėti.

Kalno būkle susirūpinta po 2016-ųjų vasarį nuslinkusių didelių nuošliaužų. Tuomet laikinai buvo draudžiama jį lankyti, paskelbta ekstremali situacija.

Savivaldybė jau yra pastačiusi mažesnę šio projekto dalį – naują pėsčiųjų tiltą nuo Karaliaus Mindaugo prospekto iki Nemuno salos. Pastačius antrąją jungtį iš kitos salos pusės iki Aleksoto norima pagerinti šio mikrorajono susisiekimą su miesto centru.

„Tikrai susidomėjusių buvo virš dešimt įmonių, bet į mūsų tą norimą kainą netilpo. Nė viena įmonė nepateikė mums tinkamos kainos pasiūlymo, tai dabar bus padaryta rinkos analizė. Paklausim jų pačių – kaip jie mano, kokia ta kaina turi būt“, – BNS sakė savivaldybės Statybos valdymo skyriaus vedėjas Vigimantas Abramavičius.

Anksčiau skelbta, kad naujojo tilto siluetas primins jau pastatytą mažąjį – turės panašią turėklų sistemą, bus šviesus. Jis kuriamas iš lengvų metalinių konstrukcijų, todėl taps ažūrišku ir neužgoš vaizdo į miestą tiek nuo krantų, tiek ir nuo upės.

Tikrai susidomėjusių buvo virš dešimt įmonių, bet į mūsų tą norimą kainą netilpo.

„Jis neturės vidury upės net atramos: vienas tarpatramis, pats didžiausias, tarp atramų, bus net 158 metrai. Jis sklęs virš Nemuno ir turėtų neužgožti vaizdo, net pagyvinti – lengvas, gražus“, – teigė V. Abramavičius.

Tiltas bus pritaikytas ir žmonėms su negalia – jo prieigose bus įrengti 5 proc. nuožulnumo pandusai. Numatyta, kad tilto konstrukcijų ilgis sieks 258 metrus, o plotis – šešis metrus.

Be to, bus paliktas atviras kelias laivybai Nemunu ar buvusio uosto ir jachtklubo atkūrimui.

Savivaldybė naują rangovą planuoja išsirinkti kitų metų pavasarį, jis turėtų tiltą pastatyti iki 2026 metų pabaigos.

Pėsčiųjų tiltas buvo suplanuotas Nemuno saloje statant mokslo centrą. Saloje jau veikia kiti žmonių traukos objektai: „Žalgirio“ arena ir baseinas, o salą su Kauno senamiesčiu jungia automobilių tiltas. 

Naujo rangovo bus ieškoma po to, kai pernai liepą paskelbtas ir kelis kartus pratęstas konkursas neįvyko jo dalyviams pasiūlius didesnę kainą nei savivaldybės numatytas biudžetas – 72,6 mln. eurų.

„Kauno tiltų“, „Tilstos“ ir „Autokaustos“ paraiškos pernai rugsėjį buvo atmestos. Centriniame viešųjų pirkimų portale paskelbtoje ataskaitoje nenurodoma, kokias kainas siūlė įmonės. 

Apie tiltą, nuo Kėdainių gatvės Vilijampolėje gavusį Kėdainių pavadinimą, Kaune svarstoma ne vienerius metus. Šis tiltas turėtų sumažinti transporto srautus per miesto centrą ir palengvinti susisiekimą tarp dviejų Nemuno krantų ties Marvele ir Vilijampolės. Šiuo metu vairuotojai tam renkasi miesto senamiestyje esančias Gimnazijos, Šauklių gatves.

Kritikai sako, kad tiltas esminių transporto problemų neišspręstų, tačiau pakeistų svarbią Kauno kraštovaizdžio vertybę – Nemuno ir Neries santakos panoramą.

Kėdainių tilto statybos yra vienas iš projektų, numatytų 2023–2025 metų miesto strateginiame veiklos plane – priimant šių metų Kauno biudžetą jo statyba įvardinta tarp šių metų darbų.

Ratais – pėsčiųjų zona

Baltijos prospekte esančio vaikų darželio „Šermukšnėlė“ teritorijoje verda darbai. Ši ugdymo įstaiga neseniai buvo sujungta su darželiu "Čiauškutė".

Darželio teritorijoje buvo pakloti nauji lietaus nuotekų tinklai, todėl rangovas pastaruoju metu vykdė aplinkos tvarkymo darbus.

Tačiau įmonės „Gerbūvio sprendimų centras“ technika užfiksuota riedanti šaligatviais.

Vietos gyventojos vaizdo įrašas, kuris buvo paviešintas socialiniame tinkle „Facebook“, sukėlė pasipiktinimo audrą.

Įraše matyti, kaip iš darželio teritorijos vos pro vartus išvažiavęs sunkvežimis ratais ropščiasi ant šaligatvio.

Sunkiasvoriam automobiliui esą trukdė prie daugiabučio namo sustatyti gyventojų automobiliai.

Didelių gabaritų mašina dviem ratais nudardėjo tiesiog šaligatviu.

Vaizdo įraše matyti, kaip mašina, įveikusi siaurą gatvelę, toliau bilda taip pat šaligatviais.

Į akis krenta ir tai, kad nuo sunkvežimio ratų asfaltas liko apdrabstytas purvu.

Ragino kviesti policiją

Vaizdo įrašo autorė viešai pasipiktino tokiu rangovo elgesiu.

Tačiau kai kurie gyventojai užsipuolė klaipėdietę dėl esą neadekvačių pastebėjimų.

Dalis miestiečių gruboku tonu kvailino moterį, neva rangovui nėra kitų būdų atvežti grunto.

Atsirado ir pritariančių komentarų.

Anot vieno klaipėdiečio, jei rangovo automobilis dėl didelių gabaritų negali tilpti važiuojamojoje gatvės dalyje, šis faktas jam tikrai nesuteikia teisės važinėti šaligatviais, o įmonė turėtų rinktis tokį transportą, kuris sugebėtų laviruoti daugiabučių kiemais.

Kiti gyventojai sureagavo dar aštriau – patarė kviesti policiją ar net antstolius, kad pareigūnai užfiksuotų svetimo turto naikinimo atvejį ir įvertintų tokį rangovo elgesį.

Labai panašu, kad vietiniai su darbus vykdančiais įmonės darbininkais buvo susikibę akis į akį – galbūt gyventojai papriekaištavo vairuotojui už važinėjimą šaligatviais ir purvu pridrabstytą gatvę.

Aistros: konfliktas su vietos gyventojais pasiekė tokį tašką, kad vienas gyventojas esą pastatė mašiną gatvės centre ir nepraleido sunkvežimio. Vaizdo įrašo stop kadras.

Paskundė gyventojus?

„Aš nebežinau, ką daryti – skundų lavina. Mūsų kaimynai, gyventojai, yra neteisūs. Sunkiasvoris transportas važiuoja ne dėl to, kad norima gadinti namo gyventojų aplinką. Mes informavome policiją ir miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių, kad gyventojai taip pastato automobilius, kad net šiukšliavežiai po dvi tris savaites neišveža šiukšlių“, – aiškino darželio „Čiauškutė“ direktorė Jolita Skirpstaitienė.

Direktorė minėjo horizontalųjį ženklinimą ir geltoną juostą, draudžiančią statyti automobilius.

Tačiau vaizdo įraše aiškiai matyti, kaip sunkvežimis, o ne vietos žmonių automobiliai dviem ratais važiavo šaligatviu.

Gyventojai automobilius buvo susistatę vienoje gatvės pusėje, antroji kelio dalis buvo laisva. O jei ji netinkama didelių gabaritų mašinoms, ar gyventojai dėl to kalti?

„Sunkvežimio vairuotojas neturėjo kitos išeities. Negalime iš viso teigti, kad iš mūsų teritorijos automobilis išvažiavo. Ir iš viso aš negaliu komentuoti, ką rangovai darė. Mano kaltės nėra. Kaimynai puola ir puola, tai mes tą ar aną ne taip padarėme“, – rangovus užstojo darželio direktorė.

Darželio vadovė tikino, kad su rangovu buvo kalba. Tačiau labai panašu, kad ne tokia, kokios norėjo gyventojai.

Nieko gražaus ir gero šiame vaizdelyje aš nematau.

Pylos sulauks

Visiškai kitokį požiūrį į situaciją pademonstravo Klaipėdos savivaldybės Statinių administravimo skyriaus vedėja Danguolė Dambrauskienė.

„Nieko gražaus ir gero šiame vaizdelyje aš nematau“, – žiūrėdama vaizdo įrašą ištarė D. Dambrauskienė.

Savivaldybės darbuotojai ėmė aiškintis, kas ir kodėl gadina miesto šaligatvius.

„Mes pasižiūrėjome vaizdo medžiagą, pasišnekėjome su rangovu, o jis labai tuo nesidžiaugia. Rangovo teigimu, su vietos gyventojais buvo konfliktas. Esą specialiai gyventojai užstatė automobilius ir neleido išvažiuoti. Bet ir iš vaizdo medžiagos matyti, kad net ir mažesniu automobiliu krovinio nepavyktų vežti, nes ten siauri kiemai. Problema – ne vieno rangovo. Tai – viso miesto problema“, – pripažino D. Dambrauskienė.

Vis dėlto savivaldybės darbuotojai rangovo nesiruošia glostyti.

„Vaizdo įraše galime matyti, kad sunkvežimis važiavo morališkai ir fiziškai pasenusiu šaligatviu. Tačiau tai dar nereiškia, kad gatvė gali būti teršiama purvu. Viešosios tvarkos skyrių informavome. Jie įvertins situaciją“, – patikino D. Dambrauskienė.

Darbus atliekančios įmonės vadovas savivaldybės darbuotojams skundėsi, kad su vietiniais iš tiesų buvęs konfliktas.

„Jei gyventojai matė problemą, galėjo kreiptis į Viešosios tvarkos skyrių, policiją, bet nevalia mašinomis uždarinėti eismo. Tačiau rangovui taip pat privalu laikytis Kelių eismo taisyklių. Labai tikėtina, kad konfliktas nebuvo laiku suvaldytas. Savivaldžiauti nevalia nė vienai pusei“, – pastebėjo D. Dambrauskienė.

Kaltas – ožys?

Įmonės „Gerbūvio sprendimų centras“ vadovas Marius Navickas iš pradžių žurnalistams aiškino, kad iš viso nesupranta, kur čia konflikto esmė.

„Ten yra siaura gatvė, aplink – daugiabučiai. Gatve gali važiuoti tik viena lengvoji mašina. Aš pats rudenį stovėjau gal dešimt minučių, laukiau, kol išvažiuos šiukšliavežių mašina. Čia ne ta problema, kad mes važiavome vienu ratu "užsilipę" ant šaligatvio. Problema – siauros daugiabučių kiemų gatvės. O kas būtų, jei gaisrininkams reikėtų atvažiuoti? Žmonės mašinų prisistatę, o dar vienas koks nors ožys priekyje pasistato ir nepraleidžia. O kaip tada?“ – kalbėjo M. Navickas.

Tačiau Kelių eismo taisyklės galioja visiems – tiek nakčiai mašinas paliekantiesiems ant šaligatvių, tiek rangovams, vežantiems gruntą.

M. Navickas pripažino, kad pats nedalyvavo konflikte tarp jo pavaldinio ir gyventojų, apie situaciją žino tik iš pokalbio su vairuotoju.

„Man tik pasakojo. Iš priekio atvažiavo mašina ir nesitraukė, nepraleido sunkvežimio. Kaip jam atbulam važiuoti siauroje gatvėje?“ – piktinosi įmonės vadovas.

Jei reikės, žalą atlygins?

M. Navickas aiškino, kad vairuotojas atliko daugybę reisų. Kokiu tiksliai momentu įvyko konflikto kulminacija, įmonės vadovui sunku pasakyti.

„Aš nežinau, kaip pats vairuotojas elgėsi. Jis man neprisipažins juk. Gal ir pats su gyventojais sukonfliktavo. Bet mano įmonė tikrai negriauna viso miesto. Objektas yra tokioje vietoje, kur privažiuoti labai sudėtinga. Kas turėtų tą problemą išspręsti? Taip, ant šaligatvio palikti mašinos negalima“, – kalbėjo M. Navickas.

O važinėti šaligatviais grunto vežėjams galima?

„Tai palaukite, ką reiškia važiuoti mažesne mašina? Tai gal gruntą karučiais išvežti?“ – rėžė M. Navickas.

Galų gale M. Navickas pripažino, kad eis pažiūrėti, ar jo įmonės mašina sugadino šaligatvius.

„Čia dar klausimas, ar šaligatviams padaryta žala. Jei rasiu plyteles, kur bus matyti, kad tikrai sulūžo, sumokėsiu, pakeisiu. O su savivaldybe šnekėsimės. Kažkokiu būdu ir rangovui turi būti galimybė vežti gruntą. Pas mus dirba 25 vairuotojai. Ką aš žinau, kaip ten viskas vyko. O jei konkrečiu momentu žmonės mato Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tegul kviečia policiją. Tas, kas prisidirbo, sumokės baudą“, – kalbėjo M. Navickas.

Pribloškė nerangumas

Sąjūdžio parke lapkričio viduryje buvo padegtas čia stovėjęs biotualetas. Incidentas užfiksuotas 4.10 val.

Iš viso čia stovėjo trys biotualetai, iš jų nukentėjo du – vieną vandalai padegė, kitą niokojo nuvertę ant šono.

Tuomet įmonės "Ecoservice" atstovai aiškino, kad padegto tualeto liekanos bus išvežtos, kai tik policijos pareigūnai baigs įforminti nusikaltimo tyrimo dokumentus.

Tačiau paaiškėjo, kad du mėnesius niekas net piršto nepajudino.

Reikalai pajudėjo tik tuomet, kai miestiečiai savivaldybės tinklalapyje uždavė klausimą: "Nuo lapkričio 14 dienos niekas nesugeba išvežti sudeginto biotualeto. Atliekos per balas plinta. Ar tas tualetas ten gulės dar iki kitų metų?"

Netelpa į jokius rėmus.

Skirs baudą

Į tai mikliai sureagavo savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Inga Kubilienė.

"Situacija yra negera. Rangovui mes buvome davę nurodymą laiku pašalinti sudegintą tualetą ir pastatyti naują. Rangovas atvežė du naujus. Bet sudegusios liekanos nebuvo sutvarkytos laiku", – tikino I. Kubilienė.

Visus mieste esančius biotualetus prižiūri įmonė "Ecoservice".

"Dabar jau viskas bus pašalinta. Bet rangovui už laiku neįvykdytus darbus bus skiriama bauda. Netelpa į jokius rėmus. Kaip galėjo atvežti du naujus tualetus ir nematyti sudegusio?" – piktinosi I. Kubilienė.

Inga Kubilienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Projektuose – trys išvietės

Vandalizmo atvejų Sąjūdžio parke pasitaiko dažnokai, tad savivaldybė svarsto, ar ateityje reikėtų čia stacionaraus tualeto.

"Tualetų reikia. Nestatyti negalima. Tačiau nestacionarius tualetus niokoja", – pripažino Miesto tvarkymo skyriaus vedėja.

Savivaldybė suplanavusi įrengti stacionarų tualetą Ąžuolyno giraitėje. Vieta jam numatyta, yra net suformuotas pagrindas, atvesti inžineriniai tinklai.

"Reikia tik pastatyti. Šį mėnesį pradėsime pirkimo procedūras. Kai turėsime rangovą, užtruks dar keturis mėnesius, kol bus atvežtas konteineris ir pastatytas. Atrodo, kad paprasta, bet viskas užtrunka", – sakė I. Kubilienė.

Dar vienas stacionarus tualetas turėtų atsirasti Mogiliovo gatvės gale. Čia projektas jau parengtas.

O štai dėl Danės skvero tualeto teks pasukti galvas.

"Danės skvere projekto įgyvendinimo metu vieta tualetui nebuvo numatyta. O panašu, kad jo reikia. Daug žmonių lankosi, ateina mamos su vaikais. Miestiečiai klausia, kodėl nebuvo įrengtas tualetas", – kalbėjo I. Kubilienė.

Šiemet ketinama parengti projektą, tam prireiks bent pusės metų. Projektuotojai turės numatyti tualetui vietą.

Nutirpus sniegui gatvė virto upe.

„Beviltiška situacija“, – sakė Andrius.

Vanduo pradėjo semti ne tik gatvę, bet ir kiemus.

„Ten gyvena senyvo amžiaus žmonės, pas juos kartais ir greitoji atvažiuoja, o iš jų kiemų jau išeiti negalima“, – tęsė Andrius.

„Šiandien atvažiavo kaimynas, kuris yra už mūsų, nes čia gyvena jo mama, ir neprivažiavo. Per vidurį, kur dar pravažiuojama, yra mažiausiai pusantro metro“, – pasakojo gyventoja Aldona Nickuvienė.

Beviltiška situacija.

Paaiškėjo, kad gatvėje rangovas be leidimų tiesdamas inžinerinius tinklus žemėmis užvertė pralaidą, į kurią anksčiau nutekėdavo vanduo.

„Nekilnojamojo turto vystytojai susikėlė sklypus ir užvertė paklotą vamzdį, kuris buvo pačių gyventojų ar kažkieno klotas ir niekur nefigūruoja, „Kauno vandenys“ apie tai net nežino“, – kalbėjo „Kauno vandenų“ tinklų eksploatacijos skyriaus vyr. inžinierius Valdas Kavaliauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Nelikus, kur nutekėti, vanduo ėmė kilti.

„Vamzdžio galas, jeigu jis yra užverčiamas, pro jį negali išbėgti toliau vanduo ir sukyla, pasidaro ežeras“, – tęsė V. Kavaliauskas.

Vanduo kiemus sėmė keturias dienas. Savivaldybė nežinojo, kas vykdė darbus, o „Kauno vandenys“ savavališkai negalėjo tvarkyti to, kas jiems nepriklauso. Visgi gyventojams užvertus savivaldybę skundais paaiškėjo rangovo savivalė.

Pagal mūsų žemės kasimo sistemą pamatėme, kad leidimai nėra išimti ir darbai toje vietoje vyksta nelegaliai.

„Pagal mūsų žemės kasimo sistemą pamatėme, kad leidimai nėra išimti ir darbai toje vietoje vyksta nelegaliai“, – sakė miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Žurnalistams pradėjus domėtis situacija Kauno savivaldybė buvo pasiruošusi gyventojus iš vandens spąstų vaduoti pati, o vėliau išlaidas išsiieškoti iš rangovo, tačiau galiausiai pavyko rasti, kas tą gatvę kasė. Visgi rangovas, nenoriai bendravęs su gyventojais, nebuvo linkęs bendradarbiauti ir su savivaldybe.

„Pradžioje geranoriškumo gal ir nebuvo, bet paaiškinome, kokios yra pasekmės dėl kasimo be leidimo. Nors jie turėjo suderinimą su „Kauno vandenimis“, tačiau neturėjo išduoto bendro žemės kasimo darbų leidimo“, – kalbėjo A. Pakalniškis.

A. Pakalniškis sako nesuprantantis, kam reikėjo nelegaliai vykdyti darbus, jei leidimus išsiimti būtų buvę pigiau. Dabar įmonei gresia bauda iki 600 eurų.

„Jeigu pateiks dokumentus, leidimą turėsime suderinti, bet prieš tai yra informuota seniūnija, kuri pagal administracinių pažeidimų kodeksus turi teisę surašyti protokolus dėl žemės kasimo darbų vykdymo be leidimo. Manau, kad tai padaryta bus“, – tęsė A. Pakalniškis.

Įmonė Kaune yra vykdžiusi ne vieną projektą.

„Tas rangovas nėra naujokas, tai nėra Kauno įmonė. Manau, kad jie tas tvarkas turėjo žinoti ir, manau, kad tai darė sąmoningai“, – teigė A. Pakalniškis.

Visgi įsikišus žurnalistams ir sujudus tarnyboms pavakarę vaizdas jau visai kitoks nei ryte – vanduo pumpuojamas į šulinius, gyventojai jau sausi gali pasiekti namus.

Dabar sutvarkyti tai, kas sugadinta, ir užtikrinti, kad gatvė nebeskęstų – rangovo atsakomybė.

Ekstremaliausia diena buvo pirmadienį, kai vos per kelias valandas kilusi pūga kelius padengė keliasdešimties centimetrų storio sniegu sluoksniu, nors rajono keliuose nepertraukiamai dirbo apie keturios dešimtys įvairios sniego valymo ir barstymo technikos. Rangovo teigimu, sniegą buvo bandoma šalinti kuo greičiau, į pagalbą pasitelkti ir subrangovai su papildoma technika, tačiau situacija buvo itin sudėtinga.

Savivaldybės vadovai rangovui pabrėžė, kad gyventojai skundžiasi ne tik nevalytomis gatvėmis. Po praėjusios savaitės stipraus snygio kai kurios gatvės pasidengė ledu ir jomis važiuoti buvo itin sudėtinga. Todėl pareikalauta dažnesnio barstymo druska ir smėliu, ypač tose gatvėse, kur eismas yra intensyviausias. Pasak rangovo, artimiausiu metu oro prognozės žada mažesnį kritulių kiekį, tad per artimiausias dienas dės visas pastangas stabilizuoti padėtį rajono keliuose. Rangovui taip pat priminta, kad pagal sutartį už prastą kelių priežiūrą yra numatytos ir piniginės baudos.

Visoje rangovo technikoje yra sumontuota GPS sistema, tad, pasak seniūnų, prisijungę jie mato, kurie keliai ir gatvės ir kurią valandą buvo valomi. Taip pat jie pagal susidariusią situaciją informuoja, kuriuos kelius ir gatves būtina nuvalyti pirmiausia. Prioritetas – gatvės ir šaligatviai šalia ugdymo įstaigų bei ten, kur eismas intensyvesnis. Dažniau valyti šaligatvius įpareigoti ir seniūnai – kad gyventojai saugiai pasiektų svarbiausias paslaugas teikiančias įstaigas – ligoninę, pašto skyrius, autobusų stotį ir stoteles.

Primenama, kad dėl kelių valymo galite kreiptis į savo seniūnus, kurie fiksuoja tokius pranešimus ir rangovui siunčią informaciją, kur situacija blogiausia ir kur reikia skubaus valymo. Kai kurios seniūnijos į pagalbą yra papildomai ir pačios pasitelkusios ūkininkus, turinčius kelių valymui reikalingą techniką. Sendvario seniūnija į pagalbą papildomai pasitelkė dar tris rangovus, nuolat su papildomais pajėgumais kelius prižiūri ir kitos seniūnijos.

Daugiausia nusiskundimų savivaldybė sulaukia dėl regioninės reikšmės kelių, kurių priežiūra rūpinasi Lietuvos automobilių kelių direkcija. Planuojamas pasitarimas ir su šios įmonės atstovais, paraginti tinkamiau prižiūrėti jiems priklausančius kelius. Apie regioninius kelius galima pranešti tiesiogiai į Lietuvos automobilių kelių direkciją trumpuoju telefonu 1871.

„Atlikus pastato detalią ekspertizę, ekspertai nustatė, kad švyturio būklė yra avarinė, nes įtrūkusi siena, todėl švyturiui būtinas kapitalinis remontas“, – BNS informavo LTSA atstovė Eglė Kučinskaitė.

Anot jos, šiuo metu švyturys dėl savo būklės nėra pritaikytas lankymui. Po remonto darbų tokia galimybė atsirastų.

Iki šiol į švyturį miestiečiai ir svečiai galėdavo patekti kasmet rugpjūčio vieną savaitgalių, minint pasaulinę švyturių dieną.

„Būtina įvertinti, kad švyturys yra pavojingojo objekto – Klaipėdos naftos – apsaugos zonoje, todėl patekimas į jį yra ribotas. Numatoma, kad lankymas būtų vykdomas su išankstine registracija ir ribotomis grupėmis“, – sakė atstovė.

Būtina įvertinti, kad švyturys yra pavojingojo objekto – Klaipėdos naftos – apsaugos zonoje.

Planuojami darbai yra susiję su švyturio pastato išorine ir vidine apdaila. Anot LTSA, darbams bus naudojamas tam tikros rūšies tinkas, kurio pagalba pastate besikaupianti perteklinė drėgmė bus pašalinama iš pastato sienų.

Taip pat numatytas naujos stogo dangos montavimas, atsivėrusių plyšių sienose taisymas, tinkavimas, metalinių laiptų remontas ir kiti darbai.

Šiems darbams numatyta maksimali apie 138 tūkst. eurų suma, tačiau galutinė kaina paaiškės po pirkimo procedūrų.

Anot atstovės, jeigu pirkimas įvyks sėkmingai ir bus atrinktas paslaugų tiekėjas, darbai prasidėtų kitų metų pradžioje. Darbų projektavimui ir jų atlikimui numatytas 10 mėnesių terminas.

XVIII amžiaus pabaigoje pastatytas Klaipėdos švyturys II pasaulinio karo metu buvo sugriautas. Šio statinio aukštis siekia 39 metrus, norint į jį užkopti reikia įveikti 300 laiptelių. 

IAE komunikacijos vadovė Natalija Survila-Glebova BNS teigė, jog atsižvelgiant į situaciją rinkoje projekto biudžetas padidintas, tačiau jo apimties neatskleidė. Anksčiau skelbta, kad atliekyno statybos kainuos apie 70 mln. eurų.

„Kaina buvo peržiūrėta pagal dabartines rinkos tendencijas, nes trečias konkursas ir neįvyko dėl pasikeitusių kainų rinkoje, todėl biudžetas buvo peržiūrėtas“, – sakė IAE atstovė.

Pasak IAE vadovo Audriaus Kamieno, sutartis su rangovu bus pasirašoma ketveriems metams.

„Nors RBMK tipo atominė elektrinė yra išmontuojama pirmą kartą istorijoje, B25 atliekyno projektas nėra pirmas tokio tipo objektas pasaulyje. Panašūs radioaktyviųjų atliekų atliekynai šiuo metu statomi ir eksploatuojami tiek Europos branduolinėse valstybėse, tiek visame pasaulyje“, – pranešime sakė A. Kamienas.

Viešųjų pirkimų portale skelbiama, kad paraiškų laukiama iki kitų metų vasario 3 dienos.

Pirmasis konkursas buvo paskelbtas 2019 metų kovą, tačiau tų metų rugpjūtį jį nutraukti įpareigojo Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) – jos teigimu, konkurso metu buvo keičiamos jo sąlygos, o tai galėjo turėti įtakos tiekėjų pasiūlymams.

Antrą kartą konkursas paskelbtas 2020 metų kovą, tačiau visiems pasiūlymams viršijus suplanuotą lėšų sumą, jis buvo nutrauktas. Trečiąkart konkursas skelbtas 2020 metų spalį, tačiau šiemet birželį jis buvo nutrauktas dėl smarkiai išaugusių statybos kainų „Icor“ grupės įmonei „Axis Tech“ paprašius padidinti projekto vertę, o IAE atsisakius tai padaryti.

BNS žiniomis, atliekyno konkurse iš trijų dalyvių buvo likusi vienintelė „Axis Tech“. Konkurse taip pat dalyvavo statybos bendrovės Panevėžio statybos trestas (PST) bei „Eikos statyba“.

IAE teigimu, atliekyną sudarys trys gelžbetoniniai moduliai, kuriuose galės būti sudėta iki 100 tūkst. kubinių metrų radioaktyviųjų atliekų. Atliekos bus dedamos visą IAE eksploatavimo nutraukimo laiką iki 2038 metų.

Taip pat bus pastatyta visa atliekyno infrastruktūra ir du iš trijų suplanuotų rūsių moduliai – tai leis patalpinti apie 70 tūkst. kubinių metrų pakuočių su radioaktyviomis atliekomis. Esant poreikiui, trečias rūsių modulis bus statomas ateityje.

Atliekomis užpildyti atliekyną planuojama iki 2038 metų, po to vyks atliekyno apsauga, aplinkos monitoringas, kuris truks bent 100 metų. Vėliau dar 200 metų bus ribojamas teritorijos naudojimas. Atliekynas bus įrengtas Visagino savivaldybės Stabatiškės aikštelėje.

Atliekyno konkursas yra svarbus nacionalinio saugumo požiūriu. Būsimą rangovą turės patvirtinti Vyriausybė.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos Ignalinos programos lėšomis.

„Nebaigtos statybos miesto tikrai nepuošia, todėl viliamės, kad šį kartą konkurse dalyvaus stiprūs rangovai, galintys darbus ne tik pradėti, bet ir pabaigti. Juolab, kad leisime potencialiems rangovams įvertinti realią situaciją bei visas darbų apimtis vietoje. Tikiuosi, kad pirkimas ir darbai praeis sklandžiai, o Gargždai turės naują ir modernią autobusų stotį, kuri pasitiks ir išlydės atvykstančius į rajono centrą“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Naujoji autobusų stotis bus ovalo, cilindro formos. Pastatas sieks iki 7 metrų aukščio, o jame dominuos mediena, stiklas ir metalas. Suplanuotos 4 autobusų sustojimo vietos, 11 vietų automobiliams. Perone bus įrengta lauko medija ir keleivių informavimo sistema. Stoties pastatas su keleivių laukimo sale, prekybos vieta, bilietų kasa, informacijos centru, sanitarinėmis ir administracinėmis patalpomis bus apie 140 kv. m dydžio.