Vilniaus klubo konkursas vyko jau septintąjį kartą. Šiemet premija buvo paskirta knygos „Neįgyvendintas Vilnius“ autorėms Marijai Drėmaitei ir Rasai Antanavičiūtei. Knygą 2021 m. išleido leidykla „Lapas“, autorėms skiriama 1000 eurų premija.

„Šiemet Knygų mugė sutapo su Rusijos karo prieš Ukrainą pradžia. Norime padėti Ukrainai skirdamos savo premiją organizacijai „Mėlyna ir geltona“, remiančiai Ukrainos ginkluotąsias pajėgas bei nuo karo nukentėjusius civilius,“ – sako autorės.

Knyga „Neįgyvendintas Vilnius“ kviečia pasivaikščioti po Vilnių, taip ir likusį planuose, eskizuose, vizijose. Į šį vaizduotės pratimą kviečia leistis daugiau nei šimtas knygoje pristatomų urbanistinių, architektūrinių, memorialinių bei inžinerinių projektų, kurie užgimė XX amžiuje, bet netapo realybe. Komisijos teigimu, ši knyga leido įsivaizduoti, koks Vilnius galėjo būti, bei susipažinti su miesto ir miestiečių idėjomis, kurias šiandien labai įdomu apžvelgti ir palyginti iš laiko perspektyvos.

Tuo pat metu – knygos turinys priverčia susimąstyti, ko miestui dar reikėtų ir apie kokius trūkstamus objektus dar turėtume diskutuoti ateityje, o galbūt – ir kaip išvengti tam tikrų klaidų.

„Su naująja muziejaus vadove aptarėme, kad šis muziejus turi būti ne tik fizinė vieta, kurioje gali pažinti Vilnių ir jo istoriją, bet ir globoti kitas iniciatyvas mieste, kurios prisideda prie tos pačios misijos – atskleisti Vilniaus identitetą, miesto istoriškumą ir nuostabumą jo gyventojams ir svečiams“, – penktadienio savivaldybės pranešime cituojamas Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

Muziejaus vadovė darbą pradės pirmadienį.

Ji teigė, kad Vilniaus istorija domisi daug žmonių, tačiau informacijos poreikis dar nėra užpildytas.

„Miesto istorija kupina įdomių detalių, per kurias galima pritraukti įvairių kartų žmones, tereikia visa tai pateikti patraukliai. Tuo labiau, kad susidomėjimas miesto istorija šiandien yra tikrai didelis, o poreikis ir visos nišos dar tikrai neužpildytos“, – sakė R. Antanavičiūtė.

Planuojama, kad muziejaus laikinos patalpos su keičiamomis ekspozicijomis pačiame Vilniaus centre duris atvers jau šių metų pabaigoje.

Pagrindinė Vilniaus miesto muziejaus tikslinė auditorija, pasak direktorės, pirmiausiai bus patys vilniečiai – tie, kurie nėra abejingi savo gyvenamajai aplinkai, ir, ją geriau pažinę ir supratę, galėtų tapti dar stipresniais jos šeimininkais.

„Iš pradžių turėsime paruošti labai rimtą koncepciją – ką kaupsime ir kaip kaupsime. Teoriškai galima apsispręsti radikaliai – kaupti tik duomenų bazę, dokumentuojant tam tikrus artefaktus ir grąžinant juos savininkams. Kita vertus, yra artefaktų, kuriuos norisi išsaugoti fiziškai, o savininkui tai nebūtinai pavyks. Tad labiausiai svarstytinas hibridinis kolekcijos variantas – su saugyklomis ir fiziniais rinkiniais“, – sakė R. Antanavičiūtė.

Vilniaus miesto muziejus penkeriems metams kuriasi Vokiečių g. 6, o po penkerių metų turėtų persikelti į kitas, nuolatines patalpas Vilniaus centre.

Šeštadienį, liepos 13-ąją, Nidoje prasideda XVII tarptautinis Thomo Manno festivalis.

Tai bene vienintelis toks šalyje akademinės kultūros renginys, kuriame vieni kitus darniai papildo muzika, dailė, kinas, pokalbiai bei diskusijos.
Renginių įvairovę įrėmina temos, įkvėptos autoritetingų Europos intelektualų minčių. Šiųmetę – „Tėvynės ieškojimas“, – itin aktualią visu joje užkoduotu daugiaprasmiškumu, padiktavo Nobelio premijos laureato Czesławo Miłoszo esė rinktinė.

Jos interpretacijų įvairovė aprėps koncertų repertuarą, žodžio programos teminius akcentus, meno parodas bei projektus.

Kultūrinį prestižą puoselėjantis solidus renginys yra mėgstamas intelektualiosios publikos iš Lietuvos ir užsienio, lankomas oficialių asmenų, kurių gretose šiemet – itin solidūs tarptautiniai vardai.

Stabilumas ir tvirtas apsisprendimas žengti pasirinktu keliu šiandien retoki ne tik kultūrinių renginių organizavimo srityje, tačiau Th.Manno festivalis principinių formos naujovių nežada.

Anot renginį organizuojančio Th.Manno kultūros centro, įsikūrusio Nidoje, bet savo veikla ir kontaktų tinklu seniai pranokusio kurorto ribas, direktorės Linos Motuzienės, festivalis vengia komercializacijos ir trumpalaikio naujumo efekto.

– Kaip pasitikrinate, kad kryptis pasirinkta teisingai?

– Festivalio programą rengiantis tarptautinis kuratoriumas, kurį sudaro istorikai, muzikologai, menotyrininkai ir kiti kultūros ekspertai, paiso tradicijos puoselėti amžinus dalykus, klasiką. Kita vertus, paprasčiausias būdas pasitikrinti – atsižvelgti į svečių susidomėjimą.

O jų kasmet vis daugėja. Be to, labai džiaugiamės tais, kurie festivalyje lankosi nuo pat pirmojo renginio, jau 16 metų.

Pati centre dirbu ir festivalio organizaciniais reikalais rūpinuosi penktuosius metus. Per šį laikotarpį spėjau įsidėmėti kasmet mus aplankančius svečius ir nuolat fiksuoju naujus veidus.

– Th.Manno festivalio programa aprėpia aštuonias intensyvias dienas, kasdien siūlydama vidutiniškai po tris renginius. Kurių iš jų šiemet jokiu būdu nepraleistumėte, būdama ne organizatorė, o tiesiog vasarotoja?

– Visa programa yra labai turininga, ir ypač džiugina tai, kad kai kurie poilsiautojai net planuoja savo atostogas, atsižvelgdami į festivalio datas. Beje, tradiciškai turėsime ir garbių svečių.

Šiais metais festivalį atidarys Vokietijos Federacinės Respublikos Prezidentas Joachimas Gauckas, dalyvaujant Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Kaip ir kasmet, atidaryme dalyvaus festivalio globėjas – kadenciją baigęs Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus, Lietuvoje reziduojantys užsienio šalių ambasadoriai, kiti oficialūs asmenys ir iškilūs kultūros žmonės.

Savo ruožtu aš dalyvauju visuose renginiuose ir tai vertinu kaip puikią galimybę plėsti akiratį, – šypsosi. – Kalbant apie šių metų programos akcentus, neabejotina „vinis“ yra iki šiol tik kartą Lietuvoje viešėjusios vokietės literatūrologės ir kultūrologės Aleidos Assmann vizitas festivalyje.

Goethe’s instituto kvietimu atvyksianti profesorė žodžio programos renginyje kalbės apie tėvynės ieškojimą, polemizuodama su šiai temai knygą paskyrusiu Cz.Miłoszu. Turint galvoje, kad iki šiol profesorė Lietuvoje yra tik skaičiusi paskaitas specialistų auditorijai, tai – išties puiki galimybė išgirsti jos įžvalgas aktualia tema.

Man asmeniškai tai įdomu ir dėl to, kad esu istorijos doktorantė ir savo darbe nagrinėju atminimo kultūrą, kurios tyrinėtoja yra A.Assmann.

Th.Manno kūrybos mėgėjus, besidominčius ir rašytojo šeimos gyvenimu, neabejotinai sudomins susitikimas su leidėja Nicola Knoth, kuri išleido rašytojo anytos Hedvigos Pringsheim feljetonus apie šeimos gyvenimą.

Simbolinis ir svarbus yra festivalio bičiulio muzikologo Edmundo Gedgaudo knygos apie šviesaus atminimo Th.Manno festivalio muzikos programos sudarytoją Oną Narbutienę, kurios pradėtas tradicijas renginys tęsia iki šiol, pristatymas. Monografija „Ona Narbutienė.

Gyvenimo preliudai“ yra pripažinta vienu iš geriausių praėjusių metų šalies muzikologijos darbų ir įvertinta Vytauto Landsbergio premija.

Daugelį metų su O.Narbutiene bendravęs E.Gedgaudas knygoje itin jautriai ir subtiliai atskleidžia įžvalgios specialistės ir įdomios, atviros gyvenimui asmenybės paveikslą.

Labai įdomi paroda kurorto lankytojų lauks Neringos istorijos muziejuje. Vokietijoje gyvenanti menotyrininkė Eva Pluharová-Grigienė, kuri yra dirbusi Th.Manno kultūros centre Nidoje, ją parengė pagal neseniai apsigintą disertaciją, skirtą Kuršių nerijos kurortų istorijos temai.

Parodoje ji pristatys įvairių laikotarpių leidinius, atskleisainčius, kaip nuo XIX a. pabaigos iki Sovietų Sąjungos griūties, atsižvelgiant į ideologiją, keitėsi, šių dienų terminais kalbant, kurortų prekinis ženklas ir reklamos koncepcija.

Festivalio dailės programos didžiąją dalį sudarys šiuolaikinio meno renginiai. Goethe‘s instituto stipendininkas, Vilniaus dailės akademijos (VDA) Nidos meno kolonijos rezidentas Wilhelmas Klotzekas Th.Manno memorialiname muziejuje atidarys parodą „Nie da“ („Niekuomet ten“) bei surengs ją papildysiančių tekstų skaitymą.

Nidos meno kolonijoje kuratorės Eglė Mikalajūnė ir Rasa Antanavičiūtė pristatys gausių menininkų pajėgų parodą „Savos teritorijos“, kurioje dalyvaus prancūzų kolektyvas „Societe Realiste“, įkurtas Ferenco Grófo ir Jean-Baptiste Naudy 2004-iaisiais, britas Marcus Coates, suomis Mikko Kuorinki, Londone gyvenantis kanadietis videomenininkas Markas Lewis, 2009-iais atstovavęs Kanadai Venecijos meno bienalėje, ir lietuvis fotografas Robertas Narkus.

– Suorganizuoti didelį renginį – nelengva užduotis. Ko nemato lankytojai?

– Lemiamą darbą – programos sudarymą – atlieka kuratoriumas. Mano sritis – organizacinė veikla, kurios nebūčiau galėjusi atlikti be bičiulių pagalbos.

Th.Manno festivalis unikalus dar ir tuo, kad čia savanoriškais pagrindais dirba ir šitaip didžiulę paspirtį suteikia Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojai ir doktorantai: istorikas dr. Vasilijus Safronovas, archeologė Raimonda Nabažaitė bei kiti. Esu jiems labai dėkinga.

– Ko gero, būtent festivalis diktuoja Th.Manno kultūros centro veiklos ritmą?

– Iš tiesų, šis renginys tampa simbolinio metinio ciklo pabaiga, po kurios laukia nedidelis atokvėpis – kitam festivaliui esame įpratę pradėti ruoštis pasibaigus ankstesniajam. Tačiau tai nėra vienintelė centro veiklos sritis.

Esame aktyviai įsitraukę į projektinę veiklą, plėtojame bendradarbiavimą tarptautiniu mastu. Šiuo metu bendraujame su Norvegijos kultūros centrais ir muziejais, ypač su rašytojo Knuto Hamsuno centru, ir tikimės, kad tai išaugs į bendrus projektus bei padės mūsų mažai organizacijai išeiti į platesnius vandenis.

O vėliau tikimės išplėsti kompaktiškame rašytojo vasarnamyje įsikūrusį Th.Manno muziejų bei kultūros centrą ir fiziškai – yra ne tik vizijų, bet ir galimybių jas įgyvendinti pritraukiant europinį finansavimą.

XVII tarptautinio Th.Manno festivalio programa
Liepos 13 d. (šeštadienis)
17  val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia
Festivalio atidarymas. Pradžios koncertas
Georg Friedrich Händel (1685-1759) Čakona G-dur
Richard Wagner-Ferenz Liszt „Isolde‘s Liebestod“ 
Festivalio užsakyto kūrinio premjera. Kompozitorius Vidmantas Bartulis (1954*)
Atl. Daumantas Kirilauskas (fortepijonas), kamerinis choras „Aidija“ (meno vadovas Romualdas Gražinis)
 

Liepos 14 d. (sekmadienis)
15.30 val. Thomo Manno memorialinis muziejus
Knygos „Ona Narbutienė. Gyvenimo Preliudai" pristatymas. Dalyvauja knygos autorius Edmundas Gedgaudas ir muzikologė Vytautė Markeliūnienė
18 val. VDA Nidos meno kolonija
Goethe's instituto stipendininko Vilhelmo Klotzeko parodos atidarymas
20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia
Fortepijono rečitalis
Ludwig van Beethoven (1770-1827) Sonata op. 13 (Patetique)
Gabriel Fauré (1845-1924) Noktiurnas Nr.6
Vytautas Bacevičius (1905-1970) 2-3 kūriniai fortepijonui
Grażyna Bacewicz (1909-1969)  Trys Burleskos
Ferenc Liszt (1811-1886) Didžioji fantazija
Atl. Gabrielius Alekna (JAV, Lietuva, fortepijonas)
 

Liepos 15 d. (pirmadienis)
15.30 val. Thomo Manno memorialinis muziejus
„Vokietija ir Lenkija - du (a)politiškumo atvejai apolitiško žmogaus žvilgsniu“
Susitikimas ir diskusija su Lenkijos instituto Vilniuje svečiu, Varšuvos universiteto filosofu Marec Cichocki.  Moderuoja  Antanas Gailius
18 val. VDA Nidos meno kolonija
Parodos atidarymas. Kuratorė Eglė Mikalajūnė
20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia
Čekų kamerinės muzikos vakaras
Bedřich Smetana (1824-1884) Fortepijoninis trio
Antonin Dvořák (1841-1904) Fortepijoninis kvartetas
Atl. Wofgang Klos (altas, Austrija), fortepijoninis trio „Kaskados“: Albina Šikšniūtė (fortepijonas), Rusnė Mataitytė (smuikas), Edmundas Kulikauskas (violončelė)
Kino naktys VDA Nidos meno kolonijoje
21 val. Kino nakties belaukiant
22 val. Filmas
 

Liepos 16 d. (antradienis)
16 val. Thomo Manno memorialinis muziejus
Thomo Manno bičiulių popietė. Susitikimas su Nicola Knoth, Hedvigos Pringsheim feljetonų leidėja (Vokietija). Moderatorė – Ruth Leiserowitz
20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia
Lietuviškos muzikos valanda
Česlovo Sasnausko (1867-1916) ir Juozo Naujalio (1869-1934) kūryba
Kūriniai balsui ir fortepijonui, chorui, vargonams
Atl. Karolina Juodelytė (vargonai), kamerinis choras „Aidija“ (meno vadovas  Romualdas Gražinis)
Kino naktys VDA Nidos meno kolonijoje
22 val. Filmas
 

Liepos 17 d.  (trečiadienis)
16 val. Thomo Manno memorialinis muziejus
Susitikimas su eseistu, poetu Donatu Petrošiumi. Moderatorius – Laurynas Katkus
18 val. V. ir K. Mizgirių menininkų namai
Petro Saulėno „Algirdo Saulėno palikimas Petras Saulėnas“ ir Dovilio Paliuko „30 minučių iki kopų“ parodų atidarymas
20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia
Muzikiniai jubiliejai: Richard Wagner (1813-1883), Anton von Webern (1883-1945), Abel Ehrlich (1915-2003)
Anton von Webern „Langsamer Satz“ styginių kvartetui
Abel Ehrlich „Meine Reise nach Tilsit“ styginių kvartetui
Atl. Kauno kvartetas: Karolina Beinarytė-Palekauskienė (I smuikas), Dalia Terminaitė (II smuikas), Eglė Lapinskė (altas), Saulius Bartulis (violončelė) 
Richard Wagner „Siegfried Idylle“ (Alfredo Pringsheimo transkripcija fortepijoniniam kvintetui)
Atl. Wolfgang Klos (altas, Austrija), Karolina Beinarytė-Palekauskienė (I smuikas), fortepijoninis trio „Kaskados“: Albina Šikšniūtė (fortepijonas), Rusnė Mataitytė (smuikas), Edmundas Kulikauskas (violončelė)
Kino naktys VDA Nidos meno kolonijoje
22 val. Filmas
 

Liepos 18 d. (ketvirtadienis)
16 val. Thomo Manno memorialinis muziejus
Susitikimas su Goethe‘s instituto svečiu  profesore kultūrologe  Aleida Assmann  (Vokietija). Moderatorė - Ruth Leiserowitz
20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia
Amžininkai: Arnold Schönberg (1874-1951) ir Erich Wolfgan Korngold (1897-1957)
Erich Wolfgang Korngold (1897-1957) Fortepijoninis kvintetas
Atl. Daumantas Kirilauskas (fortepijonas) ir Kauno kvartetas : Karolina Beinarytė-Palekauskienė (I smuikas), Dalia Terminaitė (II smuikas), Eglė Lapinskė (altas), Saulius Bartulis (violončelė) 
Arnold Schönberg (1874-1951) Verklärte Nacht (Edwardo Steuermanno transkripcija fortepijoniam trio)
Atl. fortepijoninis trio „Kaskados“: Albina Šikšniūtė (fortepijonas), Rusnė Mataitytė (smuikas), Edmundas Kulikauskas (violončelė)
Kino naktys VDA Nidos meno kolonijoje
22 val. Filmas
 

Liepos 19 d. (penktadienis)
16 val. Thomo Manno memorialinis muziejus
Susitikimas su seimo nariu, filologu Emanueliu Zingeriu. Moderatorius Laurynas Katkus
18 val. Neringos istorijos muziejus
Parodos "Fotografijų migracija. Nostalgiškas senųjų nuotraukų žavesys 1920-1990 m." atidarymas". Parodos kuratorė Eva Pluharova.
20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia
Lied vakaras
Franz Schubert, Robert Schumann
Atl. Mindaugas Zimkus ir Kauno kvartetas: Karolina Beinarytė-Palekauskienė (I smuikas), Dalia Terminaitė (II smuikas), Eglė Lapinskė (altas), Saulius Bartulis (violončelė) 
Kino naktys VDA Nidos meno kolonijoje
21 val. Kino nakties belaukiant
22 val. Filmas.
 

Liepos 20 d. (šeštadienis)
16 val. Thomo Manno memorialinis muziejus
„Loto žmona arba baltos dėmės žemėlapyje“
Susitikimas ir diskusija su istorike, ilgamete Thomo Manno kultūros centro mokslo darbuotoja Ruth Leiserowitz. Moderatorius Felix Ackermann.
20 val. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia
Pabaigos koncertas
Georg Friedrich Händel (1685–1759)
Kūriniai vargonams
Johann Sebastian Bach (1685-1750) Kantata „Schmücke dich, o liebe Seele“ BWV 180
Atl. Karolina Juodelytė (vargonai), kamerinis choras „Aidija“ (vadovas Romualdas Gražinis), Kauno kvartetas: Karolina Beinarytė-Palekauskienė (I smuikas), Dalia Terminaitė (II smuikas), Eglė Lapinskė (altas), Saulius Bartulis (violončelė)