Kaip ketvirtadienį pranešė Generalinė prokuratūra, Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Morenienės veiklos tarnybinio patikrinimo metu gavus pirminius duomenis bei papildomą informaciją, konstatuoti daugybiniai šiurkštūs tarnybiniai pažeidimai, susiję su netinkamu prokuroro funkcijų atlikimu, baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimais. Prokuratūros teigimu, neatliekant jokių proceso veiksmų ar nepriimant proceso sprendimų buvo nepateisinamai ilgai laikoma ikiteisminio tyrimo medžiaga bei kiti dokumentai, o priimti sprendimai neišsiunčiami atitinkamoms įstaigoms.

„Apibendrinus šiuos duomenis, buvo pripažinta, kad tokiuose veiksmuose yra ne tik tarnybinių pažeidimų, bet ir nusikalstamų veikų požymių, todėl priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio metu bus išsamiai išaiškintos visos faktinės galimai vykusio piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo, dokumentų klastojimo aplinkybės, motyvai, padaryta žala bei kiti reikšmingi tyrimui duomenys“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Šiuo metu R.Morenienė yra nedarbinga, ji, pradėjus ikiteisminį tyrimą, buvo nušalinta nuo pareigų iki galutinio sprendimo šiame ikiteisminiame tyrime. Įtarimai R. Morenienei nėra pareikšti, tarnybinis patikrinimas jos atžvilgiu tęsiamas.

Organizuoti šį ikiteisminį tyrimą, jam vadovauti ir kontroliuoti pavesta Šiaulių apygardos prokuratūrai.

Policijos suvestinėse nuolat skelbiami faktai apie apiplėšinėjamus klaipėdiečius gali sudaryti įspūdį, jog šios nusikalstamos veikos sunkiai ištiriamos, o plėšikai vaikšto laisvėje. Tačiau ir prokurorų baigiamos bei į teismus perduodamos plėšimų arba vadinamųjų atvirųjų vagysčių bylos, ir teismuose priimami apkaltinamieji nuosprendžiai šio pobūdžio bylose kalba visai ką kita.

Vakar Klaipėdos miesto apylinkės teismas, patvirtinę Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokurorės Rasos Morenienės kaltinimus plėšimo byloje, subendrinta trijų metų laisvės atėmimo bausme nuteisė devyniolikmetį klaipėdietį V. B. Jam tai jau trečiasis teistumas. 

Klaipėdos turizmo mokyklos moksleivis šįkart nuteistas už tai, kad praėjusių metų  spalio 4 d. užpuolė septyniolikmetį moksleivį ir iš jo atėmė kuprinę su daiktais bei mobilųjį telefoną; praėjus vos trims dienoms pačiame miesto centre iš dviejų keturiolikmečių, prigrasinęs fiziniu susidorojimu, pagrobė du mobiliuosius telefonus, o šių metų kovo 1 d. apiplėšė dar vieną moksleivį, iš kurio pagrobė daiktų už daugiau kaip 2000 litų.

Minėtas teismo sprendimas neįsiteisėjęs, jį galima skųsti apeliacine tvarka.

Be to, artimiausiu metu V. B. turės dar ne kartą minti teismo slenkstį: kitą savaitę turėtų būti paskelbtas sprendimas byloje, kurioje jis kaltinamas svetimą neteisėtai pasisavintą asmens tapatybės kortelę pardavęs kitam asmeniui; teisminio nagrinėjimo taip pat laukia viena bendrininkų plėšimo byla, o šių liepos 26 d., patenkinus prokuroro pareiškimą, V. B. buvo skirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams – už dar vieną itin brutalų apiplėšimą.

Šių metų liepos 21 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veikdamas su kitu bendrininku, V. B. įtariamas užpuolęs vyriškį, iš jo pagrobęs brangų laikrodį ir mobilųjį telefoną, asmens dokumentus, banko mokėjimo kortelę, o nukentėjusiajam pasipriešinus – jį dar ir sumušęs.

Ši byla artimiausiu metu irgi bus perduota nagrinėti teismui.

Praėjusią savaitę Klaipėdos miesto aplinkės teismas, iš dalies patenkinęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokurorės pareiškimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo, leido septynioms dienoms suimti keturiolikmetį klaipėdietį, įtariamą vagystėmis. Apie tai kalbamės su nepilnamečių justicijos srityje besispecializuojančia prokurore Rasa Moreniene.

- Nepilnamečių asmenų atžvilgiu taikomas baudžiamasis persekiojimas mūsų šalyje yra reglamentuotas atskiru Baudžiamojo kodekso skyriumi, kuriame aptarta pilnametystės nesulaukusių asmenų traukimo baudžiamojon atsakomybėn paskirtis, auklėjamojo poveikio priemonių taikymo, bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumai ir pan. Kalbant paprasčiau, labai retai kada iki šiol neteistam keturiolikmečiui teismas skiria suėmimą, ypač kai nusikaltimas – tik apysunkis. Ar šis atvejis koks nors išskirtinis? 

- Jokiu būdu ne, šis konkretus atvejis nėra koks nors ypatingas ar išskirtinis, greičiau jį galima būtų priskirti prie įprastų nepilnamečių asmenų daromų nusikaltimų, kai grupė jaunuolių, tarp kurių yra ir mažamečių asmenų, susiburia tam, kad darytų įvairius nusikaltimus. Tokie ikiteisminiai tyrimai, deja, yra mūsų darbo kasdienybė.

Praėjusį penktadienį suimtas jaunuolis įtariamas su kitais bendrais šiemet įvykdęs tris vagystes: liepos 9 d. jis su 12 metų berniuku, kurio atžvilgiu baudžiamoji atsakomybė netaikoma,  įtariamas iš kieme palikto automobilio pagrobęs fotoaparatą su priedais; rugpjūčio 8 d. jis kartu su dar dviem bendraamžiais iš vienos parduotuvės, sugadinęs apsaugines žaliuzes, įtariamas pagrobęs 16 sportinių batelių už 2543 litų ir iš kasos aparato stalčiaus – 99 litus grynaisiais; rugpjūčio 20 d. su tuo pačiu dvylikamečiu iš vieno ofiso jis įtariamas pavogęs du nešiojamuosius kompiuterius. Visais šiais atvejais keturiolikmečiui pareikšti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., t.y. dėl svetimo turto pagrobimo, įsibrovus į patalpą.

- Gal nepilnamečio suėmimas šiuo atveju pasitarnaus ir kaip prevencijos priemonė?

- Galima būtų sakyti ir taip, tačiau mes, kreipdamiesi į teismą su pareiškimu dėl kardomosios priemonės skyrimo, pirmiausia vadovaujamės Baudžiamojo proceso kodekse numatytais suėmimo skyrimo pagrindais bei kardomųjų priemonių taikymo paskirtimi, viena iš kurių ir yra kelio užkirtimas naujų nusikalstamų veikų darymui.

Visgi neatmestina, kad pirmąkart jaunam žmogui taikius neilgą, kaip šiuo atveju, 7 dienų suėmimo terminą, jaunuolis iš tiesų susimąstys apie tai, ką jis, tik pradėdamas savo gyvenimo kelią, daro ne taip, perkainuos savo vertybes ir nuspręs, kad tolimesnis mokslo siekimas jam turėtų būti kur kas naudingesnis užsiėmimas, nei naujų nusikaltimų darymas įtartinų draugų kompanijoje. Juo labiau, kad šis keturiolikmetis, mūsų žiniomis, yra gabus matematikai ir nuo rugsėjo pirmosios turėtų mokslus tęsti vienoje iš Klaipėdos gimnazijų.

Su vis grėsmingiau Klaipėdoje veikiančia nepilnamečių gauja kovojantys pareigūnai jaučiasi lyg besikaunantys su vėjo malūnais. Vaikų teisių apsaugos sistema gina vagimis ir plėšikais tapusius paauglius, taip pasmerkdama visuomenę būti neapginama auka.

Grobį numetė sėbrams

Jau aišku, kad ši gauja dažniausiai veikia uostamiesčio centre ir išsiskiria nusikalstamoms grupuotėms būdingais požymiais.

Penktadienio vakarą prieš Mindaugo karūnavimo dieną keli klaipėdiečiai tapo įvykio, atskleidusio vaikų gaujos veikimo sistemą, liudininkais.

Netoli degalinės šalia autobusų stoties praeivių dėmesį patraukė netikėtas saugos tarnybos darbuotojų sujudimas. Zujo automobiliai su švyturėliais, apsaugininkai akivaizdžiai kažko ieškojo.

Netikėtai žmonės pamatė per Priestočio gatvę greitai bėgantį paauglį. Apie 13 metų paauglys rankose laikė kuprinę su vogtais daiktais. Vaikas nubėgo prie prekybos centro "Liepa", kur automobilių aikštelėje stoviniavo būrelis panašaus amžiaus sėbrų.

Bėglys numetė draugams kuprinę, perlipo per čia pat stovėjusią tvorą ir dingo. Jo bendrininkai niekur neskubėdami žvalgėsi, stebėjo atsivijusius apsaugininkus ir mobiliojo ryšio telefonu raportavo bėgliui apie suaugusiųjų veiksmus.

Mažojo vagišiaus neradę apsaugininkai nežinojo, kad grobis jau seniai pateko į jo bendrininkų rankas. Nieko nesibaimindami šie stebėjo situaciją prie tvoros, vaikštinėjo po prekybos centrą ir vis kalbėjosi telefonais.

Tąkart vagis liko nesučiuptas, o įvykio liudytojai suprato, jog vaikai veikia kaip gerai organizuota gauja.

Turi suaugusį vadeivą

Šią savaitę naktį iš pirmadienio į antradienį senamiestyje keli nepilnamečiai bandė įsibrauti į gėrimų parduotuvę.

Tikėtina, kad jiems būtų pasisekę įvykdyti savo planą, tačiau antrajame to paties namo aukšte gyvenantis parduotuvės darbuotojas išgirdo keistą triukšmą ir išbaidė mažuosius nusikaltėlius.

Nors į įvykio vietą greitai atskubėjo saugos tarnybos darbuotojai, tačiau įtariamųjų nerado. Ne vieną ratą aplink senamiestį tąnakt suko ir apsaugininkai, ir policijos patrulių ekipažas, tačiau vaikų nepastebėjo.

Tą pačią naktį vaikų žygiai nesibaigė. Jie bandė patekti dar ir į visą parą veikiantį klubą. Kelią jiems pastojusiems darbuotojams mažamečiai aiškino norintys nusipirkti rūkalų.

Į vidų norėjo patekti keturi vaikai, o atokiau jų laukė suaugęs vyras, kuris, panašu, yra jų vadeiva. Buvo akivaizdu, kad berniukai jo klauso ir vykdo nurodymus.

Susivienijo į grupuotę

"Neneigsiu, mes žinome apie šiuos mažamečius nusikaltėlius. Anksčiau jie vagiliaudavo po vieną, šiemet jie jau veikia drauge. Gvelbia, ką tik pamato: telefonus, žmonių daiktus, pinigus. Viską sunku ir išvardyti.

Lenda į telekomunikacijos bendrovių salonus, spaudos kioskus, prekybos centrus", – teigė uostamiesčio 1-ojo policijos komisariato vadovas Mindaugas Busilas.

Komisariato vadovas neslėpė, kad šių mažųjų nusikaltėlių veiklos atvejų užfiksuota ir daugiau, tačiau ne kiekvienam jų randama įrodymų. M.Busilas tikino žinantis, kaip veikia šie nepilnamečiai, tačiau atskleisti detalių nenorėjo.

"Negaliu paneigti to, ką sakote", – prasitarė pareigūnas iš žurnalistų išgirdęs, jog mažamečiai veikia ne tik dieną, bet ir naktį, būna pasiskirstę vaidmenimis, susisiekia ir koordinuoja veiksmus telefonais, o jiems vadovauja suaugęs asmuo.

Svarbiausia figūra – 12-metis

Pareigūnas prisiminė, kad veikiausiai tie patys nepilnamečiai vasaros pradžioje apvogė vienos telekomunikacijų bendrovės būstinę Herkaus Manto gatvėje.

Tąkart smulkaus kūno sudėjimo vaikas įlindo į patalpų vidų ir draugams perdavė apie 40 naujų telefonų.

Su 12 metų berniuku tąkart nusikaltimą įvykdė kitas nepilnametis ir neseniai iš įkalinimo įstaigos grįžęs 18-metis.

Visi jie buvo sučiupti, bet dėl itin jauno amžiaus pagrindinis kaltininkas negalėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, o kiti apklaustieji dėjosi nesusiję su įvykiu.

Vienas aktyviausių mažųjų nusikaltėlių 12-metis Erikas anksčiau buvo sugalvojęs būdą vogti iš pardavėjų. Parduotuvėse jis pasiprašydavo į tualetą, o patekęs į pagalbines patalpas iškraustydavo darbuotojų rankines bei kišenes. Jis mokėdavo nugvelbti butelį iš baro ar ištuštinti kasos aparato stalčiukus.

Teisti ir bausti negalima

Pareigūnai žino, kas yra šios gaujos nariai, tačiau policininkai negali padaryti nieko daugiau, tik nusikaltėlius perduoti tėvams, nes dėl itin jauno amžiaus vaikai Lietuvoje negali būti baudžiami.

"Įrodyti jų neteisėtą veikimą yra menas. Jų nepasodinsi į areštinę ir bausti tokia bausme, kokią jie suprastų ir jos bijotų, nėra paprasta. Įstatymai numato visą virtinę įvairiausių poveikio priemonių ir tik po ilgo bandymo geruoju paveikti tokius vaikus jie gali būti pasiųsti į socializacijos centrus. Mes imtis kitokių priemonių negalime. Yra nustatyta tvarka, ir mes negalime jos pažeisti", – aiškino M.Busilas.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė Rasa Morenienė tikino, kad nusikalsti linkęs 12-metis pats prieš porą metų buvo apiplėštas vyresnių paauglių. Gali būti, kad šis įvykis padarė jam ypatingą poveikį.

Prokurorė žino, jog daugeliu panašių atvejų mažamečius vykdyti nusikaltimus pastūmėja vyresni asmenys, kurie stebi įvykius būdami šalia, bet patys rankų nesitepa.

Tiek mažamečiai nusikaltėliai, tiek jais manipuliuojantys vyresnieji puikiai žino įstatymus ir suvokia, kad 14 metų yra riba, iki kurios nusikaltę vaikai nėra teisiami.

Asocialių tėvų palikuonys

Vaiko teisių apsaugos tarnybos vyresnysis specialistas Airidas Vitkevičius tikino, kad nesutiko nė vieno nusikalsti linkusio vaiko, kurio namuose buvo tvarka ir darna.

"Visi mažieji nusikaltėliai auga probleminėse šeimose. Kai tampame tikrais šių vaikų draugais, jie pasako atvirai, kad tėvai jais nesirūpina, todėl tampa pikti ir linksta į blogus dalykus", – neslėpė specialistas.

A.Vitkevičius tikino, kad 12-metis, apie kurio nusikaltimus žino visos Klaipėdos policininkai, prieš savaitę išvežtas į socializacijos centrą. Viena jį auginanti mama aiškindavo nesusitvarkanti su sūnumi, jis nuolat bėgdavo iš namų.

Tačiau savo kaltės moteris neįžvelgė, nors net šeimos nepažįstantiems žmonėms krisdavo į akis tai, kad berniukas buvo visiškai neprižiūrėtas. Kai kaustė speigas, drauge su mama į teismą vaikas atėjo avėdamas plonapadžiais batais, o tarp trumpučių puskojinių ir kelnių matėsi paraudusios vaiko kojos.

Policininkai bijo nepilnamečių

Kelias iki bausmės, kurią nusikaltę vaikai supranta kaip realią, yra ilgas. Po pirmųjų nusikaltimų paprastai baudžiami tėvai. Pradžioje siekiama, kad jie patys imtųsi auklėti atžalas.

Tik gerokai vėliau pradedami taikyti įpareigojimai lankytis pas psichiatrą, nuolat leisti laiką dienos centre, kur su mažamečiais bendrauja socialiniai darbuotojai.

Nors A.Vitkevičius tikino, kad specialistams pavyksta prisibelsti iki tokių vaikų širdžių ir jie noriai leidžia laiką stovyklose bei centre, pareigūnai pastebi ką kita. Kasmet iš namų pabėga ir valkataudami išgyvena iš nusikaltimų daugybė mažamečių.

Pareigūnai tikina, kad dažną kartą patys bijo sulaikytų nepilnamečių, nes šie yra itin įžūlūs, akiplėšiški ir užverčia policijos vadus skundais. Nors daugelis šių skundų būna nepagrįsti, teisintis dėl savo veiksmų nė vienam policininkui nėra malonu.

Komentaras

Rasa Morenienė
Prokurorė

Mano supratimu, toks vaikas supranta, kuo jam gresia nusikaltimai, kai pats savo kailiu pajaučia, ką reiškia patekti už grotų. Dabar stengiamasi kaip tik galima nusikaltusius vaikus apsaugoti nuo suėmimų. Todėl jie jaučiasi nebaudžiami. Įstatymas skamba labai gražiai, bet juk nežinome statistikos, kiek taip tausojant jų teises pasitaiso ir tampa normaliais žmonėmis.

Kai vieną, kitą, trečią bei daugiau kartų nubausti lygtinai galiausiai nepilnamečiai gauna realią bausmę, tada kelio atgal į laisvę nebėra. Jei galėčiau, kiekvienam tokiam vaikui parodyčiau, ką reiškia būti uždarytam. Po trijų ar penkių už grotų praleistų parų daugelis pakeistų savo nuostatas.

Kai supras, kad blogai elgdamasis turės pasekmes, kurių pats tikrai nenori, esu tikra, greičiau pakeis savo elgesį, o nuo to bus saugiau gyventi ir aplinkiniams. Juk ir mažas vaikas pasaulį pažįsta viską išbandydamas pats.

Kai kyšteli pirštą prie ugnies ir apsidegina, nebereikia aiškinti, kad tai pavojinga. Pernelyg išpūstas vaikų teisių paisymas leidžia net nusikaltimą įvykdžiusiems vaikams jaustis nebaudžiamiems.