Pagal ministro įsakymą, ji nuo rugsėjo 1 dienos eis teisingumo ir intelektinės nuosavybės atašė pareigas Lietuvos nuolatinėje atstovybėje prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje.

„Paskelbtoje atrankoje į teisingumo ir intelektinės nuosavybės atašė dalyvavo tik viena kandidatė ir ji atitiko šiai pareigybei keliamus aukštus reikalavimus, įskaitant anglų ir prancūzų kalbų mokėjimą“, – BNS sakė ministro atstovė spaudai Rita Grumadaitė.

Šveicarijos mieste Ženevoje veikia komitetai, prižiūrintys, kaip valstybės paiso Jungtinių Tautų konvencijų, taip pat Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacija.

R. Svetikaitė Teisingumo ministerijoje dirbo vienus metus. Prieš tai ji buvo prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja teisės klausimais. Ji yra Vilniaus universiteto lektorė.

R. Svetikaitė kuruos bendradarbiavimo su teismų savivalda ir kodeksų tobulinimo klausimus, antradienį pranešė Teisingumo ministerija.

„Teisingumo ministerija stiprina dėmesį teismų savivaldos, teismų veiklos atvirumo ir skaidrumo procesams. Tai ypač aktualu po visuomenę sukrėtusio aukšto rango teisėjų skandalo, – pranešime cituojamas E. Jankevičiaus. – Naujos politinės komandos narės didelė profesinė patirtis bus naudinga, stiprinant pasitikėjimą teismų sistema, tobulinant teisės aktus“.

Naujas pareigas R. Svetikaitė pradeda eiti nuo antradienio.

Ji 2009-2012 metais dirbo prezidentės patarėja teisės klausimais, o nuo 2012 metų iki šių metų liepos buvo D. Grybauskaitės vyriausiąja patarėja ir Teisės grupės vadove.

R. Svetikaitė 2003 metais Vilniaus universiteto Teisės fakultete įgijo teisės magistro laipsnį, 2007 metais apgynė socialinių mokslų teisės krypties daktaro laipsnį.

2004-2009 metais R. Svetikaitė dirbo Apeliaciniame teisme.

Seimas pavasario sesijos pabaigoje priėmė Referendumo įstatymo pataisas, kad pilietybę apibrėžiantį  Konstitucijos pirmojo skirsnio 12 straipsnį galėtų pakeisti mažesnis skaičius žmonių. Šalies vadovė pataisas vetavo dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai.

Gavęs vetuotą įsakymą Seimas sprendžia, ar svarstyti grąžintą įstatymą iš naujo, ar laikyti įstatymą nepriimtu. 107 balsais „už“ ir penkiems parlamentarams susilaikius Seimas antradienį nusprendė abejones dėl konstitucingumo sukėlusias pataisas laikyti nepriimtomis.

Šiuo metu Konstitucijos pirmojo skirsnio straipsnius referendumu pakeisti gali daugiau kaip pusė visų balso teisę turinčių piliečių. Seimas minėtomis pataisomis šią ribą buvo sumažinęs iki daugiau kaip 50 proc. referendumo dalyvių.

Prezidentės veto pristačiusi jos patarėja Rasa Svetikaitė pažymėjo, kad Referendumo įstatyme nustačius lengvesnį vieno iš Konstitucijos pirmojo skirsnio straipsnių pakeitimo tvarką „būtų sukuriamas precedentas ateityje selektyviai keisti kurio nors kito fundamentalias, nekvestionuojamas vertybes įtvirtinančio Konstitucijos straipsnio nuostatas“.

Patarėja pažymėjo, kad surengus referendumą vadovaujantis abejotinomis pakeisto įstatymo nuostatomis, vėliau gali būti anuliuoti jo rezultatai.

„Tikėtina, kad šio įstatymo pagrindu organizuojamo referendumo rezultatai Konstitucinio Teismo galėtų būti pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais, ir tuomet dvigubos pilietybės iš galimybės nusikeltų neribotam laikui“, – sakė R. Svetikaitė.

„Prezidentė kviečia palaikyti veto ir dėti aktyvias pastangas ruošiantis referendumui, kurio rezultatai nekeltų jokių teisinių abejonių, aktyviai imtis šviečiamosios kampanijos, kalbėtis su žmonės, raginti ateiti balsuoti, ypač pačius emigrantus, kuriems šis klausimas aktualiausias“, – kalbėjo prezidentės atstovė.

Konstitucijoje dabar įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.

Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės. Dvigubos pilietybės siekia Pasaulio lietuvių bendruomenė.

„Parengtų psichologų taip pat yra. Teismų duomenimis, būtent penki teismų psichologai per 2016 metus atliko, dalyvavo vidutiniškai 500 nepilnamečių apklausose, vadinasi, tai nėra neįveikiamas uždavinys“, – antradienį Seime pristatydama prezidentės teikiamas Baudžiamojo proceso kodekso pataisas sakė patarėja.

R.Svetikaitės tvirtinimu, per įstatymo įgyvendinimo laikotarpį reikėtų išspręsti etatų klausimą, ar psichologų etatai turi būti įsteigti konkrečiuose teismuose, ar turi būti sudarytas specialistų sąrašas.

Seimas neeilinėje sesijoje antradienį ėmėsi svarstyti Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, kuriomis būtų įvesta prievolė visas nukentėjusių ar liudijančių vaikų apklausas vykdyti tik specialiose patalpose ir dalyvaujant psichologui.

Pataisos turėtų įsigalioti nuo rugsėjo 1-osios.

Prezidentės teikiamam projektui po pateikimo Seimas pritarė vienbalsiai, tačiau dalis parlamentarų abejojo, ar bus spėta tinkamai pasirengti pataisoms įgyvendinti, nes prireiks ir papildomų lėšų, be to nuogąstauta, kad šiuo metu nepakanka tinkamai parengtų specialistų, galinčių tarpininkauti vaikams.

„Tiek policija, tiek prokuratūra kalba, kad norint atlikti deramai ikiteisminį tyrimą tenka laukti psichologų ir tų psichologų trūksta. Tai galbūt tai yra pasekmė to, kad Lietuvoje psichologinės, emocinės problemos yra gydomos medikamentais, o psichologų trūksta“, – teigė konservatorius Mykolas Majauskas.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis taip pat pabrėžė, kad nukentėjusių nepilnamečių, kuriuos reikėtų apklausti su specialistu, kasmet yra apie 3 tūkstančiai, dar keli tūkstančiai nepilnamečių turėtų būti apklausti kaip įtariamieji. Prokuroro tvirtinimu, ikiteisminio tyrimo įstaigos neturi ir tinkamų patalpų tokioms apklausoms.

Anot R.Svetikaitės, siekiant užtikrinti tinkamą pasirengimą, numatyti reikiamas papildomas biudžeto išlaidas įstatymo įsigaliojimą būtų galima atidėti iki kitų metų sausio.

„Tai nėra esminis dalykas. Svarbu yra, kad įstatymas būtų priimtas ir kad būtų laiko jam pasirengti, įgyvendinti, priimti poįstatyminius teisės aktus“, – teigė R.Svetikaitė.

Dėl pataisų priėmimo Seimas balsuos vėliau antradienį.

Šalies vadovė pakeitimus Baudžiamojo proceso kodekse pasiūlė paaiškėjus, kad po smurto Kėdainiuose sausio pabaigoje miręs keturmetis nebuvo apklaustas, pernai lapkritį vykdžius tyrimą dėl įtariamo smurto prieš jį. Įtarimai dėl vaiko nužudymo naujame tyrime pateikti patėviui ir motinai. Pernai lapkritį, gavus signalą iš darželio dėl galimo smurto prieš tą patį vaiką, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet nuspręsta, kad berniukas galėjo susižaloti pats, todėl ikiteisminis tyrimas nutrauktas.

Prezidentūra nurodo, kad nesiliaujantys smurto prieš vaikus atvejai „atskleidžia šiurpią tikrovę“, jog nukentėję vaikai lieka neišklausyti, teisėsauga jų apklausas atlieka neprofesionaliai arba apsiriboja tik suaugusiųjų liudijimais, dėl nekokybiškų apklausų ikiteisminiai tyrimai neretai nutraukiami, o galimi smurtautojai išvengia pelnytos bausmės.

Anot Prezidentūros, nukentėjusių nepilnamečių skaičius kasmet didėja. Pernai jų buvo 2777, iš jų fizinį smurtą patyrė 1051 vaikas. Tačiau iš 1048 pradėtų tyrimų 489 nutraukti, teismui perduoti 346.

Pasak prezidentės, privalomas psichologas vaikų apklausose padės teisėsaugai atlikti objektyvų bei operatyvų tyrimą ir išvengti lemtingų klaidų. Specialiuose apklausos kambariuose vykdomos apklausos apsaugos vaiką nuo galimos kitų asmenų įtakos, sumažins psichologinį spaudimą ir traumuojantį apklausos poveikį. Tokių patalpų šalyje šiuo metu yra 46.

Prezidentė taip pat siūlo Baudžiamojo proceso kodekse numatyti prievolę nepilnamečių apklausas stebėti vaiko teisių apsaugos specialistui, kad būtų apginti vaiko interesai.

Už tai balsavo 14 tarybos narių, trys buvo prieš.

Dėl 31 metų B.Martišienės kandidatūros Teisėjų tarybos nariai nesutarė ir neapsisprendė birželį vykusiame neeiliniame Teisėjų tarybos posėdyje. Klausimo svarstymas buvo atidėtas.

Teisėjų tarybos nariai dėl prezidentės pateiktos kandidatūros nesutarė, nes Pretendentų į teisėjus atrankos komisija jai neskyrė aukščiausių balų, ji buvo likusi tik šeštoje vietoje. Tuo metu valstybės vadovė būtent jos kandidatūrą išsirinko į Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas.

B.Martišienė 2008 metais įgijo teisės magistro kvalifikacinį laipsnį, 2012 metais jai suteiktas socialinių mokslų (teisės) laipsnis Konsultantė. Ji dirba konsultante Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, taip pat yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros asistentė ir lektorė.

„B.Martišienė pretendavo į du teismus – Vilniaus apygardos administracinį ir į  Vilniaus miesto apylinkės teismą. Ji neabejotinai gali būti skiriama teisėja. Pagal savo savybes, kvalifikaciją, pasiūlyta kandidatuoti į administracinį teismą. Jokių abejonių dėl jos abejonių tinkamumo pareigoms nekyla. Kilo abejonių dėl kitų pretendentų“, – sakė prezidentės patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė.

Ji sakė, kad kiti pretendentai prezidentei neįtiko dėl žemo sprendimų stabilumo, asmeninių savybių – darbe yra konfliktiški.

„Manau, kad esu pasirengusi teisėjo darbui, turi teorinių ir praktinių žinių, aš kiekvienoje byloje randu, kas įdomu, man kiekviena byla kelia iššūkių ir diskusijų“, – Teisėjų tarybos posėdyje kalbėjo B.Martišienė.

Aiškindama, kodėl Pretendentų į teisėjus atrankos komisija jos neįvertino palankiai, mokslininkė sakė, kad jai pažinti reikia ilgo laikotarpio – dvejų metų.

„Esu pilka knygų pelė, tai nepadaro įspūdžio per trumpą laiką. Visi pretendentai yra stiprūs, aš stengiausi darbą atliki geriausiai, mokyklą baugiau šimtukais, drausminių nuobaudų neturiu, universitete gaudavau dvigubą stipendiją. Darbo teisė yra be galo įdomi, man reikia plėstis“,– sakė pretendentė į teisėjas.

Teisėjų tarybos narys Pavelas Barkovskis pasidžiaugė teisėjos nuoširdumu.

„Čia gerai teisėjui“, – sakė jis.

Pareikšti savo pozicijos dėl B.Martišienės atvejo į Teisėjų tarybos posėdį penktadienį atvyko Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis. Jis nėra Teisėjų tarybos narys.

„Kalbame apie teisėjų skaidrumo skyrimo principus. Šitas klausimas negalėjo būti svarstomas apskritai“, – tikino jis.

E.Spruogis aiškino, kad jeigu klausimą Teisėjų taryba jau svarstė praėjusiame posėdyje, pakartotinai jis negali būti svarstomas. Birželį vykusį balsavimą E.Spruogis vertina kaip nepritarimą prezidentės pateiktai kandidatūrai. Teisėjas mano, kad svarstant dar kartą klausimą dėl B.Martišienės kandidatūros turėjo būti pasirašytas naujas prezidentės dekretas, o Teisėjų tarybos posėdis turėjo būti sušauktas ne vėliau kaip per 14 dienų.

„Aš manau, kad jeigu žaidžiame skaidrumo taisykles, žaiskime iki galo“, – sakė jis.

Tuo metu prezidentės patarėja R.Svetikaitė pareiškė, kad dėl teisėjo paskyrimo Teisėjų taryba turi patarti ar nepatarti aiškiai, nedviprasmiškai, todėl buvo pagrindas klausimo svarstymą atidėti ir joks naujas dekretas nereikalingas.

Apygardų administracinių teismų teisėjus skiria prezidentė, gavusi Teisėjų tarybos patarimą.

Europos vadovai neturėtų pasiduoti „populistiniam šantažui“, Graikijai referendume pasisakius prieš taupymo priemones, sako prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja Rasa Svetikaitė.

D.Grybauskaitė kartu su finansų ministru Rimantu Šadžiumi antradienį su kolegomis Briuselyje tarsis dėl Graikijos skolų po referendumo, kuriame šalis nubalsavo prieš taupymo reformų tęsimą.

„Prezidentė išvyksta į neeilinį Europos vadovų susitikimą, kur bus svarstomos galimybės padėti Graikijos žmonėms. Tai jokiu būdu nereiškia, kad Europos vadovai turi pasiduoti populistiniam šantažui, kurį girdime. Europos Sąjunga ir eurozona yra teisės viršenybės bendruomenė, o ne nemokamų pietų sandrauga. Graikai tikrai turi gerbti ir kitų eurozonos ir ES piliečius, matyti ir suprasti, kad per sunkmetį jie sugebėjo susiveržti diržus ir reformomis užsitikrinti ir ekonomikos atsigavimą, ir tolesnį augimą“, - antradienį Žinių radijui sakė R.Svetikaitė.

Vertindama referendumo rezultatus patarėja sakė, kad jie „situacijos nepagerina, net pakankamai ją komplikavo“. „Ir šiandien matome, kad Graikijos bankai normaliai neveikia, šalis negali skolintis ir negali grąžinti skolų, ir tai gali reikšti, kad valstybė nebegalės toliau mokėti atlyginių, socialinių išmokų, arba šis procesas bus smarkiai sutrikdytas“, - sakė R.Svetikaitė.

Graikijos kairioji vyriausybė stengiasi užsitikrinti finansinės pagalbos paketą, kol į sunkią padėtį patekę šalies bankai nepristigo pinigų, nors sekmadienį graikai įtikinamai atmetė skolintojų reikalavimus dar labiau apkarpyti biudžeto išlaidas. Anksti pirmadienį buvo paskelbti galutiniai referendumo rezultatai, rodantys, kad 61,31 proc. graikų atmeta kreditorių reikalavimus tęsti diržų veržimo politiką mainais į finansinės pagalbos paketą.

Prezidentės vyriausioji patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė, kalbėdama apie Vilniaus apygardos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį buvusiems OMON vadovams, sako, kad už įstatymo raidę svarbesnis teisingumo jausmo suvokimas.

„Iš tikrųjų prezidentė tikrai nevertina teismų sprendimų. Juo labiau tai yra tik pirmos instancijos teismo sprendimas, jis, jau kaip prokurorai pranešė, bus skundžiamas. Bet kur kas svarbesnis šiuo atveju dalykas yra pats požiūris į teismo sprendimą ir į teisėjo darbą“, - Žinių radijui antradienį sakė šalies vadovės patarėja.

„Teisėjas negyvena atskirai, atskiroje visuomenėje, teisėjas gyvena toje pačioje visuomenėje kaip ir visi žmonės, ir kur kas svarbesnis dalykas už įstatymo raidę yra teisingumo jausmo suvokimas, kaip žmogus, visuomenė suvokia - tai yra teisinga ar tai yra neteisinga. Teisingumo jausmas yra tai, kas leidžia tą pasitikėjimą teismais didinti arba mažinti“, - kalbėjo R.Svetikaitė.

Ji dėstė, kad „kiekvienas savęs galime paklausti, ar mes jaučiame, kad tai yra teisingas sprendimas, ar jaučiame, kad tai yra neteisingas sprendimas švęsdami 25 nepriklausomybės metus“. Paklausta, ar teisingu minėtą sprendimą laiko prezidentė, R.Svetikaitė tiesiai neatsakė.

„Prezidentės pozicija buvo išsakyta šiuo atveju - kad tokiems nusikaltimams kaip šie nei pateisinimo, nei senaties būti negali“, - teigė ji.

Vilniaus apygardos teismas praėjusią savaitę išteisino buvusius sovietų specialiosios paskirties milicijos būrio OMON vadus Vilniuje Boleslovą Makutynovičių ir Vladimirą Razvodovą dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų 1991 metais. Teismas paskelbė, kad už agresiją atsakomybė tenka tik valstybės vadovams, be to, pagal tarptautinę teisę už inkriminuojamus nusikaltimus galima nuteisti tik tuo atveju, jei jie būtų įvykdyti karo, ginkluoto konflikto ar okupacijos sąlygomis.

Kaip sakė nuosprendį priėmusios teisėjų kolegijos pirmininkas Audrius Cininas, nors buvę OMON karininkai nebuvo siejami nei su Sausio 13-osios, nei su Medininkų žudynėmis, byloje buvo pateikti parodymai dėl šių asmenų dalyvavimo „terorizuojant ir bauginant beatsikuriančios kariuomenės ir muitinės pareigūnus“. Tačiau pateikti kaltinimai dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų neatitiko minėtų tarptautinės teisės nuostatų.

Generalinė prokuratūra penktadienį paskelbė, kad prokurorai priėmė sprendimą skųsti nuosprendį, kuriuo išteisinti buvę OMON pareigūnai.

Sprendžiant situaciją dėl septynmečio lietuvio grąžinimo pirmiausia turi būti atsižvelgta į jo interesus, sako prezidentė patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė.

„Be jokios abejonės, visų pirma turi būti pasirūpinta vaiko - ne tėvų, ne kokių nors kitų žmonių, bet būtent vaiko, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, gerove“, - antradienį Žinių radijui sakė patarėja.

Anot jos, prezidentė yra pavedusi užsienio reikalų ministrui, „kad būtų imtasi visų priemonių, kad ši situacija būtų išaiškinta ir išspręsta taip, kaip to reikalauja geriausiai vaiko interesai“.

R.Svetikaitės teigimu, istorija dėl vaiko pagrobimo ir grąžinimo į Norvegiją yra paini ir nevienareikšmė.

„Matyt, ją spręsti reikėtų atidedant visas nereikalingas emocijas į šalį, nes jos tikrai problemos spręsti nepadeda“, - sakė ji.

Žiniasklaidoje skelbta, kad vaiką, kurį Norvegijos tarnybos atskyrė nuo motinos, praėjusią savaitę per susitikimą paėmė artimieji, o berniuko motina Norvegijos policijos buvo apklausta dėl vaiko pagrobimo. Vaikas netrukus rastas Švedijoje ir grąžintas į Norvegiją. Informacijos, kur šiuo metu yra lietuvis berniukas, Lietuvos institucijos tvirtina neturinčios.

Artimieji kaltina Lietuvos diplomatus, kad jie nesiėmė priemonių, jog berniukas būtų grąžintas į Lietuvą.

Tuo metu Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) teigia, kad ambasada Švedijoje praėjusį ketvirtadienį iš motinos gavo kreipimąsi ir iš karto ėmėsi veiksmų, susisiekė su Švedijos institucijomis - Užsienio reikalų ministerija, socialinėmis tarnybomis bei policija.

Pirmadienį Lietuvos ambasadorius Švedijoje Eitvydas Bajarūnas lankėsi Švedijos užsienio reikalų ministerijoje ir aiškinosi, kodėl Lietuva nebuvo laiku informuota apie Lietuvos nepilnamečio piliečio Gabrieliaus B. perdavimą Švedijos socialinėms tarnyboms, kodėl Lietuva iki šiol dar nėra gavusi oficialios informacijos, kitas šio įvykio detales.

„Švedijos užsienio reikalų ministerija informavo, kad šis atvejis yra sudėtingas, todėl atsakymas, reikalaujantis kelių Švedijos institucijų indėlio, dar yra rengiamas. Švedijos užsienio reikalų ministerija teigia suprantanti Lietuvos diplomatų susirūpinimą, ir kartu su Lietuvos ambasada ieškosianti būdų, kad ateityje tokia situacija nepasikartotų“, - rašoma antradienį išplatintame Lietuvos URM pranešime spaudai.

Antradienį Norvegijos užsienio reikalų ministerija ketina priimti Lietuvos ambasadorę Norvegijoje Izoldą Bričkovskienę dėl įvykių, susijusių su Lietuvos nepilnamečiu piliečiu Gabrieliumi B.

„Lietuvos ambasada Norvegijoje ir toliau dės visas pastangas, kad bendradarbiaujant su Norvegijos institucijomis bei Lietuvos ir Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybomis, nepilnametis Lietuvos pilietis teisinėmis priemonėmis būtų grąžintas į Lietuvą, ir būtų užtikrinti Lietuvos piliečių interesai bei vaiko gerovė. Tam Lietuvos užsienio reikalų ministerija ir ambasada Norvegijoje išnaudoja visus teisėtus kanalus - tiek formalius, tiek neformalius, šiam klausimui skiriamas prioritetinis dėmesys“, - teigta pirmadienį išplatintame Lietuvos URM pranešime spaudai.

Seimo sprendimas nepritarti propagandą ribojančioms pataisoms yra nuviliantis, nes dezinformacijai ir „smegenų plovimui“ Konstitucija nenumato laisvės standartų, sako prezidentės vyriausioji patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė.

„Tiems, kurie propagandai ir dezinformacijai pateisinti pasitelkia argumentus, esą pasiūlyti draudimai yra būdingi totalitarinėms valstybėms, kur vyrauja diktatūra, tai aš tik noriu priminti, ką sako mūsų aukščiausias įstatymas, t.y. Konstitucija - kad būtent laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją yra nesuderinama su nusikalstamais veiksmais. O tokiais nusikalstamais veiksmais Konstitucija laiko diskriminacijos kurstymą, šmeižtą ir dezinformaciją. Akivaizdu, kad dezinformacijai, propagandai ir smegenų plovimui negali būti taikomi informacijos laisvės standartai“, - Žinių radijui antradienį sakė prezidentės patarėja.

Anot jos, Seimo praėjusią savaitę priimtas sprendimas nepritarti prezidentės Dalios Grybauskaitės teiktoms Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms, numatančioms, jog ne mažiau nei 90 proc. būtų transliuojama  oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, „mažiausiai kelia nuostabą ir nusivylimą“ bei tikino, jog „norisi tikėti, kad tai buvo tik klaida ir atsitiktinumas“.

Ji neatskleidė, ar pataisos bus artimiausiu metu tobulinamos. Ji taip pat tvirtino, jog būdų ir priemonių, kaip kovoti su dezinformacija, yra įvairių, tačiau neteisinga teigti, jog tai neatitinka Europos Sąjungos valstybių praktikos.

„Iš tiesų, ES teisėje pripažįstama, kad valstybės, siekdamos skatinti savo valstybinės kalbos ar oficialių ES kalbų naudojima, gali taikyti su transliavimo kalba susijusius ribojimus, pavyzdžiui, nustatyti privalomą vertimą, titravimą, tam tikrą procentą žinių ar programų, kurios būtų transliuojamos valstybine kalba“,  - sakė ji.

R.Svetikaitė pateikė konkrečių pavyzdžių: Estijoje, anot jos, 90 proc. žinių turi būti estų kalba, Latvijoje nustatytas titrų reikalavimas transliacijoms užsienio kalba bei retransliacijoms, Prancūzijoje 60 proc. televizijos laiko turi būti transliuojama Europoje sukurtos laidos ir kūriniai.

„Kol kas galima daryti išvadą, kad Lietuvos informacinė erdvė nėra apginama ar menkai apginama nuo propagandos ir dezinformacijos, bet yra agresyviai puolama. Delsimas imtis efektyvių informacinio saugumo ginklų veikia ne valstybės naudai“, - tvirtino patarėja.

Seimas praėjusį antradienį grąžino tobulinti prezidentės parengtas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas - už jas balsavo 33, prieš - 13, susilaikė 49 parlamentarai.