– Ar stebite tendenciją, kas vis daugiau tėvų iš tiesų atsisako skiepyti savo vaikus ir nuo kokių ligų?

– Pagal vaikų profilaktinio skiepijimo kalendorių, vaikai yra skiepijami nuo keturiolikos infekcijų. Praėjusieji metai parodė, kad tik nuo dviejų infekcijų skiepijimo apimtys truputėlį išaugo. Tačiau nuo kitų dvylikos arba liko tame pačiame lygmenyje, arba sumažėjo iki 2 proc. Tai rodo labai nekokią situaciją, nes tiems vaikams lieka nemaža grėsmė susirgti viena ar kita užkrečiamąja liga. Ir tėvai kartais sako, kad geriau tegul vaikas perserga, nesuvokdami, kad tai yra didelė rizika ir didelis tėvų egoizmas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jeigu skiepijimo tempai neišaugs arba ir toliau su metais mažės, kokios prognozės, kokios grėsmės kyla?

– Kadangi per visas Lietuvos savivaldybes neskiepytų vaikų lieka labai nemaži skaičiai, reikia suprasti, kad bet koks sukėlėjas – virusas ar bakterija – per pandeminį laikotarpį truputėlį buvo atsitraukę, bet dabar tiems virusams reikia išgyventi. Tai reiškia, kad infekcinių ligų sukėlėjai „ieško“ tų asmenų, kurie, nepriklausomai nuo amžiaus, neturi jokio imuniteto.

Šiuo metu tymų, parotito ir raudonukės skiepijimo apimtys – tik 86 proc. Norint suvaldyti labai lakų, tarkim, tymų virusą, reikia pasiekti 95 proc.

 

– Kaip paskatinti, ko reikėtų imtis, kad tėvai aktyviau skiepytų vaikus?

– Nors sakoma, kad visuomenėje trūksta informacijos, nesinori tuo tikėti. Manau, šiuolaikiniai, jauni tėvai tikrai geba rasti mokslu pagrįstos informacijos. Tačiau, deja, dažniausiai pasiremia draugų, kaimynių, mamyčių klubų nuomonėmis. Vis dėlto kiekvienam tėvui, kiekvienam globėjui autoritetas turėtų būti šeimos gydytojas. Dabar, kai tas skiepijimas sumažėjęs, turėtų būti aktyvesnis bendravimas tarp šeimos gydytojų ir jo pacientų.

– Dėl kokių priežasčių dažniausiai tėvai atsisako skiepyti vaiką?

– Viena iš priežasčių ta, kad tėvai sako, jog nebėra šios ligos, aš nežinau, kas ta raudonukė ar kita infekcija, tai kodėl jūs verčiate skiepyti vaiką. Reikia suprasti, kad tie virusai gyvena, jie yra gyvo organizmai ir, be abejonės, nukritus skiepijimo apimtims, kaip yra dabar, jie ims aktyviai ieškoti palankios terpės. Šiuo metu tymų, parotito ir raudonukės skiepijimo apimtys – tik 86 proc. Norint suvaldyti labai lakų, tarkim, tymų virusą, reikia pasiekti 95 proc. Tad kai turime tokią imlių virusams žmonių aplinką, gali prasidėti protrūkiai, atskiri susirgimo atvejai. Ir pasekmės gali būti liūdnokos.

– Kurios savivaldybės išsiskiria galbūt labai aukštu arba, priešingai, labai žemu skiepijimo rodikliu?

– Vakarų Lietuvos apskrityse skiepijimo apimtys mažesnės. O rytų ir pietryčių Lietuvoje (Utena, Alytus, Marijampolė) tie rodikliai yra gerokai aukštesni. Bet didžiosiose apskrityse – Vilnius, Kaunas, Klaipėda – ten kai kuriose savivaldybėse skiepijimo apimtys ypač mažos, nesiekia ir 80 proc.

„Šią savaitę visoje Europoje politikos formuotojai, tie, kurie rūpinasi sveikata, mini imunizacijos savaitę ir yra puiki proga pasižiūrėti, kur mes esame. Priminsiu, kad Lietuvoje mes turime skiepų kalendoriuje 14 skiepų“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė A. Dulkys.

„Ką matome, kad tik pora skiepų, kur yra augimas, o visais kitais atžvilgiais arba rezultatas tas pats arba yra mažėjimas. Mažėjimas yra tam tikras signalizuojantis, turintis raudonų lempučių vaizdo, nes yra ir 5-10proc. punktų, tai signalizuoja, kad galima pereiti į rizikos zoną, gali sugrįžti kai kurios ligos“, – teigė ministras.

Anot jo, įprasta, kad daugelį dalykų bandoma nurašyti COVID-19 pandemijos laikotarpiui, tačiau esamos tendencijos ir skiepų dinamika atspindi pastaruosius dešimt metų ir pandemija „nėra kažkokia pagrindinė priežastis“.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė, epidemiologė D. Razmuvienė sako, kad skiepijimo apimčių mažėjimo lūžis stebimas nuo 2010 metų, tačiau priežastys nežinomos.

Skiepijimo apimtys mažėja

Pasak specialistės, vaikus skiepijant nuo 14 infekcijų pernai tik dviejose pozicijose skiepijimo apimtys išaugo apie pora procentinių punktų, tai skiepai nuo rotavirusinės infekcijos ir hepatito B.

Kitų 12 skiepų statistika išliko panaši arba nukrito iki dviejų procentų.

„Didžiausia grėsmę, susirūpinimą kelia būtent tymai, raudonukė, parotitas-kiaulytė, kai vaikai skiepijami dukart gyvenime – iki dvejų metų ir 6-7 metų. Ši pozicija sumažėjo. 2021 buvo nieko gero – 88,5 proc., praėjusiais metais sumažėjo dviem procentais abiejose amžiaus grupėse“, – sakė D. Razmuvienė.

Anot jos, norint suvaldyti tymų, raudonukės plitimą reikia pasiekti 95 proc. skiepijimo apimtis, tuomet virusą galima imobilizuoti, kad jis toliau neplistų.

D. Razmuvienės teigimu, dar pernai kai kuriose savivaldybėse minėtos apimtys buvo išlaikytos, tačiau šiemet tokių vadinamųjų „žalių“ savivaldybių su pasiektais rodikliais nebeliko. Nuo tymų, raudonukės bei parotito neskiepytų vaikų pernai padaugėjo beveik visose savivaldybėse.

Nuo 2008-2018 m. turėjome penkis raudonukės atvejus, o dabar per tris mėnesius – du atvejus. Įsibėgėja, gerokai virusai kelia galvą. Tymų pernai nebuvo, šiemet yra.

„Reta savivaldybė iš 60, maždaug 30 procentų, kur siekia apimtys apie 95 – 94 procentus. Situacija blogesnė per vienerius metus, dėl to lieka neskiepytų vaikų“, – sakė gydytoja.

Anot jos, 2005 metais nuo minėtų ligų skiepijimo apimtys siekė 97 proc., tačiau nuo 2010 metų „įvyko koks tai tektoninis lūžis“. D. Razmuvienės teigimu, nuo tymų, raudonukės bei tymų nepaskiepytų dvimečių vaikų liko virš 3 tūkst., o 6-7 metų amžiaus grupėje dar daugiau. 

Ligos fiksuojamos dažniau

Mažėjant besiskiepijančių, stebima ir daugiau sergančiųjų. Pernai fiksuota 11 parotito-kiaulytės atvejų, sirgo septyni vaikai, keturi suaugę.

Raudonuke gruodį susirgo nėščia moteris, šiemet vasarį – metukų vaikas.

„Nuo 2008-2018 m. turėjome penkis raudonukės atvejus, o dabar per tris mėnesius – du atvejus. Įsibėgėja, gerokai virusai kelia galvą. Tymų pernai nebuvo, šiemet yra“, – sakė D. Razmuvienė.

Anot D. Razmuvienės, ypatingai sunkias vėžines ligas sukelia ir žmogaus papilomos virusas (ŽPV), plintantis lytiniu keliu. Lietuvoje mergaitės nuo ŽPV skiepijamos nuo 2016 metų, o nuo šių metų vasario ir berniukai.

„Skiepijimo apimtys mergaičių – 60 proc. Penki metai kaip skiepijami, norėtųsi, kad skiepijimo apimtys būtų kaip Skandinavijos šalyse, Suomija pamiršo kas tai yra gimdos kaklelio vėžys“, – sakė gydytoja.

Jos teigimu, ŽPV skiepijimo apimtimis išsiskiria Alytaus savivaldybė, kur rodiklis tarp 12 metų vaikų siekia 93 proc., tuo metu Lietuvoje vidurkis siekia 71,7 proc.

Pusė tėvų skiepyti nuo tymų atsisako

D. Razmuvienės teigimu, duomenys iš asmens sveikatos priežiūros įstaigų parodė, kad apie 47 proc. tėvų atsisako skiepyti vakcina nuo tymų, raudonukės bei parotito.

Pasak gydytojos, nors tėvai dažnu atveju sulaukia skambučio, laiško ar žinutės iš gydymo įstaigos, kas penktas tiesiog neatveda vaiko skiepui.

Vaikai kaupiasi į tokią grupę vaikų, kuriems pati pavojingiausia bet kuri infekcija, ne tik virusinė, bet ir bakterinė. Jų didžiausias skaičius, grėsmė jiems susirgti ir artimiesiems.

„Vaikai kaupiasi į tokią grupę vaikų, kuriems pati pavojingiausia bet kuri infekcija, ne tik virusinė, bet ir bakterinė. Jų didžiausias skaičius, grėsmė jiems susirgti ir artimiesiems“, – teigė D. Razmuvienė.

Ji priminė, kad iki skiepų įvedimo visuomenėje sergamumo tymais rodikliai siekė dešimtis tūkstančių, ir būtent skiepai leido suvaldyti šią ligą beveik 100 procentų.

Anot Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėjos Ginretos Megelinskienės, pernai ministerijos užsakymu vykdyta apklausa, kuria siekta išsiaiškinti skiepų atsisakymo priežastis. Apklausoje dalyvavo 1500 respondentų – tėvų, kurie augina vaikus iki septynerių metų.

„Apibendrinant, pagrindinės priežastys neskiepytų vaikų – dėl galimo šalutinio skiepų poveikio, kaip mano gyventojai, trūksta patikimos informacijos apie vakcinas, netiki vakcinų veiksmingumu“, – sakė patarėja.

Motyvuoja gydytojo paskatinimas

G. Megelinskienės teigimu, apklausa parodė, kad dalis tėvų nurodė skiepiję vaikus tik kai kuriomis iš 14 kalendoriuje privalomų vakcinų. Tarp priežasčių tėvai nurodę tikintys, kad pasirinkta vakcina gali apsaugoti (44 proc.) taip pat, kad ją rekomendavo sveikatos priežiūros specialistas (42 proc.), tikėjimas, kad vakcina yra saugi (35 proc.).

Absoliuti dauguma pagrindiniu informacijos šaltiniu apie vakcinas nurodo sveikatos priežiūros specialistą, interneto portalus bei draugus, šeimą.

Priimti sprendimą skiepytis žmonėms įtakos turėtų šeimos gydytojo aktyvesnis paskatinimas (60 proc.), moksliškai pagrįstos informacijos apie vakcinų saugumą platinimas internete, ugdymo įstaigose, pažįstamo sveikatos priežiūros specialisto rekomendacija. G. Megelinskienė pabrėžė, kad medikai atlieka didelį vaidmenį apsisprendime skiepytis.

Anot patarėjos, siekiant didinti šalyje imunizacijos rodiklius, ketinama atnaujinti skiepų platformą. NSVC rengiama informacija apie vakcinas.

Skiepais valdomų ligų platformoje būtų pateikiama visa informacija, atsakoma į gyventojų klausimus, paneigiama dezinformacija, vykdoma gerųjų praktikų sklaida. Siekiant padidinti vakcinacijos rodiklius planuojami susitikimai su gyventojais savivaldybėse, kur mažiausios skiepijimo aprėptys.

G. Megelinskienės teigimu, planuojama skaitmenizuoti procesus vadovaujantis gerąja COVID-19 patirtimi, kuomet buvo sukurta švieslentė epidemiologinei situacijai stebėti.

Stinga informacijos

Planuojama, kad ir kitų ligų rodikliai galėtų būti atspindėti švieslentėje duomenis rengiant kartu su Valstybės duomenų agentūra, taip pat sudarant galimybę registruotis skiepams iš anksto.

Ketinama vykdyti mokymus sveikatos priežiūros specialistams, kurie atlieka didelį vaidmenį apsisprendime dėl vakcinacijos.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Šeimos medicinos centro gydytojas dr. Kazys Simanauskas teigia, kad nesiskiepijimo problema siekia 18 amžių, kai atsirado pirmosios vakcinos. Tuomet ėmė vykti ir antivakcininiai judėjimai.

Keistai atrodo, gyvename amžiuje, kai informaciją galime rasti visur – telefone, internete, bet yra informacijos stoka. Tėvai neturi galimybės gauti reikiamos informacijos.

2010 metais antivakcinacija ėmė stiprėti. Tai pastebima daugelyje šalių, tarp jų ir JAV.

„Viena priežasčių – informacijos stoka. Keistai atrodo, gyvename amžiuje, kai informaciją galime rasti visur – telefone, internete, bet yra informacijos stoka. Tėvai neturi galimybės gauti reikiamos informacijos“, – teigė gydytojas.

Anot jo, įtakos turi neteisingai pateikta informacija, taip pat galvojimas, kad kai kurios ligos yra suvaldytos ir nebekelia pavojaus.

„Lygiai prieš dešimt metų buvo tymų protrūkis, 35 atvejai Lietuvoj. Tie atvejai atsitiko žmonėms, kurie buvo nevakcinuoti“, – sakė K. Simanauskas.

Anot jo, nereikia pamiršti, kad nors gyvename tarp daugumoje paskiepytų žmonių, tačiau keliaujame ir ligos niekur nedingsta.

Išimtys būtų taikomos tik tais atvejais, kai vaikas negali būti skiepijamas dėl kontraindikacijų.

Po pateikimo šiai pataisai pritarta vieno balso persvara – už buvo 33 Seimo nariai, prieš – šeši, susilaikė 26 parlamentarai.

Tam, kad įstatymas būtų priimtas, dar turės balsuoti Seimas ir pasisakyti Vyriausybė.

„Lietuvoje šiuo metu sparčiai plintant tymams, kasmet nepaskiepyti nuo šios ligos lieka per 5 tūkst. vaikų. Per pastarąjį dešimtmetį tokių neskiepytų ir neatsparių tymų virusui vaikų susidarė daugiau nei 50 tūkst. 2019 m. sausio 1 - kovo 13 dienomis Lietuvoje iš viso užregistruoti 128 tymų atvejai. Tuo metu pernai per visus metus tymais Lietuvoje susirgo 30 žmonių“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte.

Jame taip pat tvirtinama, kad įvesti kai kuriuos privalomus skiepus vaikams būtina, siekiant atitikti tarptautinius standartus.

„Poliomielitas, tymai ir raudonukė yra užkrečiamosios ligos, kurių epidemiologinė priežiūra ir kontrolė yra vykdomos tarptautiniu mastu. Pasaulio sveikatos organizacija siekia likviduoti poliomielitą, tymus, raudonukę Europos regione ir pasaulyje. Kad šis tikslas būtų pasiektas, yra būtina išlaikyti aukštas skiepijimo nuo šių infekcijų apimtis – skiepijimo nuo tymų ir raudonukės daugiau nei 95 proc., nuo poliomielito daugiau nei 90 proc. – daugėjant neskiepijamų vaikų skaičiui Lietuvoje šis rodiklis yra nebepasiekiamas“, – rašoma dokumente.

Šis įstatymo projektas Seime sukėlė audringų diskusijų.

„Niekas nesiginčija, kad reikia skiepytis. Tačiau prieš atliekant bet kokią procedūrą, tyrimus, turi gauti rašytinį sutikimą. Tai kaip bus siūloma elgsis, jei tėvai nesutinka skiepyti vaiko, kaip privalomai tai bus padaryta?“, – klausė Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Asta Kubilienė.

„Visi žinome, kad ir pragaras grįstas gerais norais, už tų vakcinų stovi konkrečios farmacinės įmonės su konkrečia produkcija. Didžioji Britanija šiandien išleidžia procentaliai mažiau lėšų iš savo biudžeto skiepų kompensavimui. Tad jei šitas siūlomas variantas įveda skiepų privalomumą, tada turime pripažinti, kad tikrai taip galėtume elgtis, jei būtume turtingesni nei Didžioji Britanija. Akivaizdu, kad iš karto atsiras problemos su didesniu biudžeto asignavimų skyrimu tiems, kurie neįgali apmokėti skiepų. Švelniai tariant, tokie siūlymai neatrodo rimtai arba parodo, kad farmacinių įmonių interesai Seime yra stipriai įsišakniję“, – pabrėžė Seimo narys Povilas Urbšys.

„Visi vaikai turi teisę į gyvybės apsaugojimą. Jeigu dalis tėvų užsispyrusiai vadovaujasi visiškai kitokiomis teorijomis, tuomet valstybė turi imtis atsakomybės dėl vaiko apsaugojimo nuo mirtimi gresiančių užkrečiamų ligų“, – sakė socialdemokratų seniūnas opozicijos lyderis J. Sabatauskas.

Sveikatos apsaugos ministras „valstietis“ Aurelijus Veryga yra anksčiau skeptiškai pasisakęs dėl svarstymų įvesti privalomus skiepus. Ministras taip pat yra atkreipęs dėmesį, jog tai bandė padaryti jo pirmtakas socialdemokratas Vytenis Andriukaitis, tačiau teismas tam užkirto kelią.

V. Andriukaitis buvo pasirašęs įsakymą, kad į vaikų darželius nebūtų priimami neskiepyti vaikai, tačiau teismas jį paskelbė prieštaraujančiu kitiems teisės aktams.

Nors tymų ir raudonukės sukėlėjas mūsų šalyje vis dar cirkuliuoja ir būtent dėl šios priežasties registruojami pavieniai tymų susirgimo atvejai, per paskutinius trejus metus Lietuvoje nebuvo užregistruotas nei vienas endeminis (vietinis) tymų ar raudonukės atvejis, registruojami tik įvežtiniai.

PSO teigia, kad tymų ir/ar raudonukės pašalinimas Europos regione gali būti paskelbtas tik tada, jeigu per 36 ar daugiau mėnesius nebus užregistruotas nei vienas endeminis tymų ar raudonukės atvejis visose valstybėse narėse.

PSO Europos regioninės tymų ir raudonukės verifikavimo komisijos (RVK) komisijos nariai 2016 m. metiniame pranešime pristatė, kad tymų ir raudonukės infekciją pašalino 33 Europos regiono šalys, tarp jų ir Lietuva. PSO RVK įvertino Nacionalinio tymų ir raudonukės pašalinimo patvirtinimo komiteto narių, ULAC ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos pateiktus šalies epidemiologinės ir virusologinės priežiūros rezultatus pagal PSO nustatytus kriterijus ir priėmė sprendimą, kad Lietuva nutraukė endeminį tymų ir raudonukės sergamumą ir pasiekė tymų ir raudonukės pašalinimo statusą šalyje, nes per paskutinius 36 mėn. Tačiau tymų ir raudonukės sukėlėjas Lietuvoje vis dar cirkuliuoja ir būtent dėl šios priežasties registruojami pavieniai tymų susirgimo atvejai.

Tymų ir raudonukės virusų cirkuliavimo sustabdymui reikalingos aukštos ( 95 proc.) skiepijimo apimtys dvejomis tymų, epideminio parotito ir raudonukės (toliau – MMR) vakcinos dozėmis. 2016 m. skiepijimo apimtys MMR vakcinos Lietuvoje buvo nepakankamos: vaikų iki dvejų metų amžiaus MMR skiepijimo apimtys buvo tik 93,7 proc., o tarp 6-7 metų vaikų – 92,2 proc. Dėl šios priežasties PSO 2016 m. metiniame pranešime ragina imtis veiksmų, kad Lietuvoje abiejų amžiaus grupių MMR įskiepytų vakcinos dozių apimtys būtų didesnės nei 95 proc., nes tymai – tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, kuri buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų.

Tiriami nemokamai

Siekiant nutraukti tymų ir raudonukės virusų cirkuliavimą šalyje, Lietuva yra įsipareigojusi vykdyti aktyvią tymų ir raudonukės epidemiologinę priežiūrą, tiriant ligų atvejus pasireiškiančius bėrimu panašiu į tymus, raudonukę bei karščiavimu.

Tiek tymai, tiek raudonukė yra ūmios virusinės užkrečiamosios ligos, pasireiškiančios karščiavimu ir dėminiu-mazginiu odos bėrimu, kuris yra būdingas ne tik minėtos ligoms, bet ir kitiems infekciniams susirgimams. Todėl asmens sveikatos priežiūros specialistai, įtarę tymų ar raudonukės atvejus, taip pat visų kitų susirgimų, pasireiškiančių į tymus ar raudonukę panašiu bėrimu ir karščiavimu (pvz.: skarlatinos, kitos enterovirusinės infekcijos) atvejais, privalo imti ėminius (kraujo, šlapimo ar nosiaryklės tepinėlį) laboratoriniam ištyrimui dėl tymų ir raudonukės diagnozės patvirtinimo ar atmetimo. Šie tyrimai ir vaikams ir suaugusiems atliekami valstybės biudžeto lėšomis, tad nei asmens sveikatos priežiūros įstaigai, nei pacientui tai nekainuoja.

Efektyviausia apsauga

Vienintelė efektyvi priemonė, galinti suvaldyti tymus ir raudonukę – profilaktinis skiepijimas. Patikima apsauga susidaro, įskiepijus dvi tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcinos dozes. Siekiant išvengti tymų viruso perdavimo ir šios ligos išplitimo, būtina nuolat palaikyti kolektyvinį imunitetą, paskiepijant ne mažiau 95 proc. asmenų (tiek vaikų, tiek suaugusiųjų).

Specialistai primena, kad Lietuvoje vaikai nuo tymų ir raudonukės nemokamai skiepijami pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių 15-16,5 mėn. – pirmąja tymų, epideminio parotito ir raudonukės (MMR) vakcinos doze, o 6-7 metų – antrąja doze.

Šia kombinuota vakcina taip pat rekomenduojama pasiskiepyti ir suaugusiesiems, keliaujantiems į didelio tymų endemiškumo šalis, (pvz.: šiuo metu tymų protrūkiai registruojami Vokietijoje, Italijoje, Prancūzijoje ir kt.. Sveikatos priežiūros įstaigų, socialinių įstaigų ir vaikų ugdymo įstaigų darbuotojams, jei jie nėra anksčiau paskiepyti (darbdavio lėšomis), taip pat rekomenduojama skiepytis. To neturėtų pamiršti ir studentai, ir vyresni nei 30 m. amžiaus asmenys, kurie pagal anksčiau galiojusius vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius galėjo būti paskiepyti, tačiau tik viena vakcinos doze.

Visiems nesirgusiems, neskiepytiems ir/ar nepilnai paskiepytiems bei nežinantiems savo skiepijimo nuo tymų būklės suaugusiesiems, medikai taip pat rekomenduoja nedelsti ir pasirūpinti skiepais.

Suaugusieji nuo tymų ir raudonukės skiepijami asmeninėmis lėšomis. Visiems norintiems pasirūpinti savo ir savo vaikų apsauga nuo tymų ir raudonukės rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Visi turimi duomenys patvirtina: serga būtent tie vaikai, kurie vaikystėje nebuvo paskiepyti du kartus arba apskritai nepaskiepyti. Taip teigia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus vedėja Daiva Razmuvienė. „Vis dėlto kad ir kas ką sakytų, tai mokslu pagrįsta informacija – skiepai yra vienintelė specifinė priemonė, kuri gali apsaugoti“, – tikina specialistė.

Pasaulinė sveikatos organizacija sunerimusi dėl tymų protrūkio Europoje. Sergamumas tymais Europoje šoktelėjo, kai daugelis ėmė vengti skiepų. „Žmonės, ypač jauni tėvai, žinodami, kad tymų, parotito ir raudonukės vakcina yra gyva, tik susilpninta, kreipia į tai didžiulį dėmesį, nes mano, kad tai – gyvas virusas, kuris bus įterptas vaiko organizmą ir vaikas būtinai turės susirgti, tik po to įgis imunitetą. Tai visiškai klaidinga nuomonė. Vakcina yra pagaminta taip, kad  negali sukelti vaikui ligos, tos tikros ligos, kuria jis gali užsikrėsti, būdamas patalpoje, gavęs tą cirkuliuojantį, laukinį tymų virusą“, – aiškina D. Razmuvienė.

– Kiek anksčiau visi vaikai buvo skiepijami privalomai kombinuota tymų, parotito ir raudonukės vakcina. Kodėl visi vaikai turi persirgti tymais?

– Kadangi tymo virusas yra iš tikrųjų labai lakus ir mes visi esame jam labai imlūs, žmogus turi galimybę užsikrėsti tymų virusu daugiau nei 95 proc. Vaikų imuninė sistema dar nepakankamai išsivysčiusi, dar nėra  supratusi, kad reikia atstumti svetimą sukėlėją, todėl tarp vaikų sergamumas iki skiepų įvedimo daugiau nei prieš 50 metų tikrai buvo didžiulis. Ir mirties atvejų skaičiai buvo tikrai labai dideli, buvo aukšti rodikliai.

Pradėjus skiepijimo kampanijas nacionaliniu lygmeniu, įvedus skiepus į vaikų skiepijimo kalendorius, pripažinus, kad, norint suvaldyti tymus, visi turi būti skiepijami, sergamumo rodikliai tikrai tapo labai žemi, sergamumas nukrito iki nulinio lygio. Lietuvoje taip pat sergančiųjų nebuvo registruojama. Tačiau buvo padaryta meškos paslauga. Skiepijimo apimtys visuomenėje pasiekė labai aukštus rodiklius, labai aukštą lygį, tiesiog tymo virusui nebuvo galimybės save realizuoti tarp žmonių, kurie neskiepyti, [nebuvo galimybės] jų susargdinti. Bet kadangi sergamumas nukrito, atsirado judėjimas prieš vakciną asmenų, kurie teigė, kad, jei nėra ligos, kam reikia skiepytis. Tačiau tos ligos ir neliko dėl skiepų. Ir judėjimas asmenų, kurie turi tam tikrų įsitikinimų, priklauso tam tikroms religinėms organizacijoms, tikrai atsisakė skiepijimo Europoje anksčiau, prieš šešerius septynerius metus. Be abejo, ta mada, ar atsisakymo banga, pasiekė ir Lietuvą. Todėl, žiūrint į Europos, pasaulio žemėlapį, šalių skiepijimo apimčių lygį, ten, kur 95 proc. neturi imuniteto šiam virusui, būna sergančiųjų tymais protrūkiai, kaip šiais metais Vokietijoje – jau daugiau nei 500 susirgusių asmenų, įregistruotas vienas mirties atvejis. Tai tikrai yra labai aiškus, matomas rodiklis, sumažėjus skiepijimo apimtims.

– Užsiminėte apie mirties atvejus. Kokio pavojingumo ši liga? Kokie jos simptomai?

– Kadangi tymų virusas plinta oro lašeliniu ir aerozoliniu keliu, užsikrėsti tymais labai paprasta. Netgi bendraujant, pabuvus toje pačioje patalpoje, kur yra jau infekuotas tymo virusu žmogus. Išėjus iš patalpos, virusas dar gali likti joje. Kadangi tymų bėrimas atsiranda tik po paros ar dviejų, atsiradus pirmiems simptomams (temperatūrai, kosuliui, akių junginių uždegimui), žmogus tiesiog nežino, kad [...] tą virusą platina. Todėl virusas išskiriamas į aplinką iki pirmų stiprių ligos simptomų atsiradimo ir pačios ligos metu keturias septynias dienas. Kadangi yra grupė žmonių, kurie yra neskiepyti, kaip rodo patirtis ir jau visi susirgusiųjų duomenys Europoje, sirgo tie, kurie buvo neskiepyti apie 90 proc., todėl tam tymų virusui surasti neskiepytą žmonių terpę, tam tikrą jų grupę, yra labai nesudėtinga.

– Bet žmonės nesiskiepijo arba neskiepijo savo vaikų, nes pasklido kalbos apie šalutinį vakcinos poveikį. Koks jis?

– Kaip ir po kiekvieno skiepijimo, galima arba lėtinė, arba bendro pobūdžio reakcija, t. y. paraudimas, pakietėjimas dūrio vietoje, gali būti temperatūra, pavieniai spuogeliai. Bet tokios reakcijos iš tikrųjų labai retos. Tačiau žmonės, ypač jauni tėvai, žinodami, kad tymų, parotito ir raudonukės vakcina yra gyva, tik susilpninta, kreipia į tai didžiulį dėmesį, nes mano, kad tai – gyvas virusas, kuris bus įterptas vaiko organizmą ir vaikas būtinai turės susirgti, tik po to įgis imunitetą. Tai visiškai klaidinga nuomonė. Vakcina pagaminta taip, kad ji negali sukelti vaikui ligos, tos tikros ligos, kuria jis gali užsikrėsti, būdamas patalpoje, gavęs tą cirkuliuojantį, laukinį tymų virusą.

Yra labai rimta reakcijų po vakcinos registracija – tiek nacionaliniu, tiek europiniu lygmeniu, ir registruojami pavieniai atvejai. Pašalinės reakcijos po vakcinos sulaukia daug visuomenės dėmesio – jos prilyginamos ligos komplikacijoms, bet tai absoliuti netiesa. Tymų virusas gali sukelti įvairiausių ligos komplikacijų, pradedant nuo aklumo, kurtumo, virškinimo, kvėpavimo, centrinės nervų sistemos sutrikimų ir baigiant net mirties atvejais. Pašalinė reakcija, vienokia ar kitokia, bendro pobūdžio ar konkrečios vakcinos, tikrai negali būti reikšmingesnė ir lyginama su tomis pasekmėmis, kurios gali būti vaikui susirgus iš tikrųjų labai rimta liga.

– Anksčiau vaikai buvo skiepijami privaloma tvarka. O kaip dabar?

– Vaikų profilaktinio skiepijimo kalendoriuje vaikai yra skiepijami du kartus nuo tymų, parotito, raudonukės: kai vaikas sulaukia penkių mėnesių ir šešerių septynerių metų. Paskiepytas du kartus, vaikas įgyja imunitetą visam gyvenimui. Dabar tie sergamumo duomenys ir iš Europos, ir pasaulio. Iš tikrųjų jau dabar analizės pateikiamos tiek Pasaulio sveikatos organizacijos, tiek Europos ligų prevencijos kontrolės centro: serga būtent tie asmenys, vaikai, kurie nebuvo paskiepyti du kartus arba apskritai nepaskiepyti. Kitų asmenų duomenys yra nežinomi, tiesiog jų nėra. Taigi skiepijimai pagal Lietuvos profilaktikos skiepijimo kalendorių nėra privalomi, jie yra rekomenduojami. Tačiau nuo 2016 m. sausio 1 d. į kolektyvus nebus priimami vaikai, kurie neturės tymų, parotito ir raudonukės skiepo.

– Negalės eiti į darželius ir mokyklas?

– Taip.

– Ar galėtumėte paprastai paaiškinti, ką reiškia skiepas? Ar žmogus „perserga“ ta liga?

– Ne. Iš tikrųjų skiepas negali susargdinti žmogaus, nes ten nėra įdėtas tikras, gyvas virusas, kuris gali sukelti žmogui ligą. Ten yra gyva vakcina, tiesiog tymų virusas yra taip apdorotas, kad jis negeba sukelti ligos, tačiau duoda informaciją žmogaus imuninei sistemai, kad į organizmą yra įvestas tymų viruso antigenas ir kad jis turi pradėti savo veiklą. Imuninė sistema įspėjama – tu gavai antigeną ir reikia, kad organizmas pradėtų gaminti vadinamuosius apsauginius antikūnius kovotojus. Bet gali būti, kad po skiepo gali pasireikšti tam tikri ligos požymiai: temperatūra, kosulys, pavienis bėrimas. Taip būti gali, tačiau tai nėra taisyklė. Po visų skiepų yra leidžiamos tam tikros reakcijos tam tikru dažniu – 100 tūkstančių, 10 tūkstančių vienas atvejis – dažniau ar rečiau – kiekvienos vakcinos.

Vakcina yra vaistas, yra aprašas ir viskas labai smulkiai aprašyta. Tačiau tai nereiškia, kad tame apraše įvardintos reakcijos po vakcinos būtinai turi pasireikšti kiekvienam asmeniui. Tai yra mokslu pagrįsta informacija, atlikta po daugybės metų klinikinių tyrimų. Tai yra visi atvejai, kas gali būti, tačiau tai nėra taisyklė, kad tai turi būti kiekvienam paskiepytam asmeniui.

– Ar gali skiepytis suaugęs žmogus?

– Taip, gali skiepytis. Jei suaugęs asmuo nežino, kad jis buvo skiepytas, arba yra tikras, kad nėra sirgęs tymais, jis gali kreiptis į savo gydymo įstaigą ir būti paskiepytas tymo, parotito ir raudonukės vakcina vieną kartą. Jei jis dar turi kokių nors abejonių dėl savo imuniteto (nežino, ar sirgo, pamiršo, ar skiepytas), kreipdamasis į savo gydymo įstaigą gali paprašyti siuntimo pasidaryti kraujo tyrimą dėl antikūnio: ar jis turi apsaugą tymams, ar neturi.

Tokia pati situacija yra ir dėl raudonukės, nes vakcina yra kombinuota, tai nėra monovakcina, Lietuvoje ir Europoje yra kombinuota vakcina: tymai, raudonukė ir epideminis parotitas, vadinamoji kiaulytė. Asmuo, žinoma, tada gauna skiepą nuo trijų infekcijų. Bet jei žmogus nori žinoti, ar jis turi apsaugą, jis turi galimybę tai pasitikrinti Lietuvoje.

– Vis dėlto vaikus reikia skiepyti?

– Taip, nes kad ir ką kas sakytų, tai yra mokslu pagrįsta informacija – skiepai yra vienintelė specifinė priemonė, kuri gali apsaugoti. Dar yra kita problema – kaip ir kitiems virusams, nėra specifinio gydymo. Kadangi susirgus gydomi tik tam tikri simptomai, negalima sunaikinti viruso, papuolusio į žmogaus organizmą (šiuo atveju – tymų), ta liga gali komplikuotis. Tuo labiau kad po tymų arba jais sergant organizmas nusilpsta ir gauti antrinę infekciją, bakteriją yra labai paprasta. Todėl tos komplikacijos, mirties atvejai yra labai dažnai ir tymų atveju tai yra dažniausiai registruojami vaikų mirties atvejai tarp vakcinomis stabdomų ligų.