Šis sprendimas dėl prekybos, apie kurį paskelbta ketvirtadienį, yra naujausias ženklas, kad dviejų šalių tarpusavio santykiai blogėja.

„Ėmėmės tam tikrų priemonių, kad priverstume Izraelį sutikti nutraukti ugnį ir padidinti humanitarinės pagalbos įvežimą“ į Gazos Ruožą, pareiškė R. T. Erdoganas grupei verslininkų Stambule. 

„Stebėsime šio žingsnio, kurio ėmėmės koordinuodami veiksmus ir konsultuodamiesi su mūsų verslo pasauliu, pasekmes.“

Turkija ketvirtadienį pareiškė stabdanti bet kokią prekybą su Izraeliu, kol žydų valstybė per puolimą prieš islamistų judėjimo „Hamas“ kovotojus Gazos Ruože leis netrukdomai įvežti pagalbą į palestiniečių anklavą.

„Eksportas ir importas į Izraelį ir iš jo buvo sustabdytas“, – sakoma prekybos ministerijos pareiškime ir priduriama: „Turkija taikys šias naujas priemones [...] tol, kol Izraelio vyriausybė leis nepertraukiamai tiekti humanitarinę pagalbą į Gazos Ruožą.“

Izraelio užsienio reikalų ministras Israelis Katzas (Israelis Kacas) kiek vėliau apkaltino Turkijos prezidentą R. T. Erdoganą pažeidus abiejų šalių susitarimus ir blokavus Izraelio eksportą bei importą.

Turkija – viena iš nedaugelio daugiausia musulmonų gyvenamų valstybių, kurios pripažįsta Izraelį – dar balandį paskelbė ribojanti 54 produktų – nuo geležies ir plieno iki reaktyvinių degalų – eksportą į Izraelį.

„Mes nesiekiame priešiškumo ar konfliktų mūsų regione, – penktadienį sakė R. T. Erdoganas. – Nenorime matyti konfliktų, kraujo ar ašarų mūsų geografijoje.“

„Dabar žinome, kad pasielgėme teisingai.“

Vykstant Izraelio karui prieš „Hamas“ Gazos Ruožą ištiko humanitarinė krizė, o Jungtinės Tautos ir pagalbos agentūros įspėja apie gresiantį badą.

Karas prasidėjo po to, kai spalio 7 dieną „Hamas“ prieš Izraelį surengė išpuolį, per kurį žuvo 1 170 žmonių, daugiausia civilių gyventojų.

Per šią ataką „Hamas“ kovotojai pagrobė apie 250 įkaitų, iš kurių 129, Izraelio teigimu, tebėra Gazos Ruože, įskaitant 34 žuvusius.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą. „Hamas“ valdomo Gazos Ruožo sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per karą šioje teritorijoje žuvo daugiau kaip 34 600 žmonių.

R. T. Erdoganas sakė, kad kova su terorizmu buvo viena iš svarbiausių temų jo diskusijose su kadenciją baigiančiu Nyderlandų ministru pirmininku Marku Rutte, kuris atvyko į Stambulą, kad sutelktų Turkijos paramą savo kandidatūrai.

„Pasakėme jam, kad pagal Aljanso dvasią neturėtų būti toleruojama jokia teroristinė organizacija, ypač PKK ir su ja susijusios organizacijos“, – sakė R. T Erdoganas žurnalistams kartu su M. Rutte.

PKK, kurią Turkija ir jos Vakarų sąjungininkės įtraukė į teroristinių organizacijų sąrašą, dešimtmečius vykdo sukilimą, siekdama didesnės kurdų mažumos autonomijos šalies pietryčiuose.

Be to, R. T. Erdoganas sakė, kad naujajam generaliniam sekretoriui „būtina dėti intensyvias pastangas, kad sąjungininkės panaikintų sankcijas, apribojimus ir kliūtis gynybos pramonės srityje“.

Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas taip pat yra kandidatas į NATO generalinio sekretoriaus postą, o R. T. Erdoganas sakė, kad praėjusią savaitę telefoninio pokalbio metu ir jam perdavė Turkijos prašymus.

R. T. Erdoganas neatskleidė, ką Turkija pasirinks iš šių dviejų politikų, bet sakė, kad sprendimas bus pagrįstas „protu“, nors šypsodamasis palinkėjo M. Ruttei sėkmės „naujoje kelionėje“.

M. Rutte yra pagrindinis favoritas pakeisti norvegą Jensą Stoltenbergą prie Aljanso vairo po to, kai JAV, Jungtinė Karalystė ir Vokietija išreiškė paramą jo kandidatūrai.

Tačiau Vengrija pareiškė, kad šalis nerems M. Rutte, nes šis anksčiau yra išreiškęs susirūpinimą dėl žemėjančių demokratijos standartų valdant ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui.

M. Rutte taip pat sulaukia skepticizmo dėl to, kad Nyderlandams per pastarąjį dešimtmetį nepavyko pasiekti NATO gynybos išlaidų tikslų.

Gaza sulyginta su žeme – „mūsų vokiečių draugai turi matyti šią tragišką situaciją“, sakė jis po pokalbio su svečiu. Visas pasaulis, anot R. T. Erdogano, yra Izraelio pusėje.

Turkijos vadovas, be to, dar kartą griežtai sukritikavo Izraelio premjerą Benyaminą Netanyahu ir vėl apkaltino jį keliant grėsmę visiems Artimiesiems Rytams, kad užsitikrintų savo politinį išlikimą. Tačiau jis taip pat pabrėžė, kad Turkija deda pastangas dėl izraeliečių įkaitų paleidimo.

Vokietijos ir Turkijos pozicijos Gazos kare labai skiriasi. Berlyną erzina R. T. Erdogano požiūris į islamistinį „Hamas“ judėjimą, kuris spalio 7 d. surengė žudynes Izraelyje, tačiau kurį Turkijos vadovas vadina išsivadavimo organizacija.  R. T. Erdoganas palaiko glaudžius ryšius su „Hamas“. Savaitgalį jis susitiko su grupuotės vadovu užsienyje Ismailu Haniyeh.

Susitikimas rūmuose „Dolmabahce“ prasidėjo maždaug 14 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku. Transliuotojas „CNN Turk“ pranešė, kad I. Haniyeh atvyko maždaug 14 valandą. Tai patvirtino kelios vyriausybę remiančios žiniasklaidos priemonės, įskaitant televiziją NTV, naujienų agentūrą DHA ir laikraščius „Hurriyet“ bei „Milliyet“.

R. T. Erdoganas nesėkmingai siekė įsitvirtinti kaip Izraelio konflikto su palestiniečiais tarpininkas.

Jis nedaugžodžiauja apie savo susitikimus su I. Haniyeh, o penktadienį klausinėjamas žurnalistų sakė, kad jie darbotvarkę pasilaikys sau.

„Hamas“ nurodė, kad derybose figūruos karas Gazos Ruože.

Pastarąjį kartą jų susitikimas buvo surengtas 2023-iųjų liepą. Tąkart R. T. Erdoganas priėmė „Hamas“ lyderį ir palestiniečių lyderį Mahmudą Abbasą (Mahmudą Abasą) Ankaros prezidentūroje.

Šių metų pradžioje I. Haniyeh Turkijoje susitiko su turkų užsienio reikalų ministru Hakanu Fidanu (Chakanu Fidanu).

Turkijos prezidentas yra vienas griežčiausių Izraelio kritikų nuo pat karo Gazos Ruože pradžios. 

Karas palestiniečių anklave prasidėjo beprecedenčiu palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ išpuoliu prieš Izraelį spalio 7 dieną, per kurį, Izraelio duomenimis, žuvo 1 170 žmonių, daugiausia civilių.

Per išpuolį „Hamas“ kovotojai pagrobė apie 250 įkaitų, iš kurių 129, Izraelio teigimu, tebėra Gazos Ruože, įskaitant 34, kariuomenės teigimu, žuvusius.

Per Izraelio atsakomąjį puolimą Gazos Ruože žuvo mažiausiai 34 049 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, teigia teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija.

Kataras, kuris tarpininkauja Izraelio ir „Hamas“ derybose dėl paliaubų ir įkaitų išlaisvinimo, trečiadienį pripažino, kad jos stringa.

Turkijos prezidentas palaiko draugiškus santykius su Katare gyvenančiu „Hamas“ lyderiu.

„Už įtampą, kuri balandžio 13-osios vakare apėmė mūsų širdis, labiausiai atsakingas Netanyahu ir jo kruvina administracija“, – per televiziją sakė nuolat Izraelį ir jo vadovybę kritikuojantis Turkijos vadovas.

Vėlai šeštadienį ir sekmadienio naktį Iranas paleido daugiau kaip 300 dronų ir raketų į Izraelį. Tai buvo pirma tiesioginė Irano ataka Izraelio teritorijoje ir ja buvo keršijama už smūgį iraniečių ambasados Damaske konsuliniam skyriui, per kurį žuvo septyni Revoliucijos gvardijos nariai, įskaitant du užsienyje veikiančių Gvardijos pajėgų „al Quds“ generolus.

Izraelio kariuomenė sakė, kad 99 proc. Irano paleistų raketų ir dronų buvo perimti padedant Jungtinėms Valstijoms ir kitoms sąjungininkėms, todėl ataka padarė tik nedidelę žalą.

Galimybė, kad Izraelis po Irano atakos gali imtis atsakomųjų veiksmų, pakurstė nuogąstavimus dėl visapusiško regioninio karo.

Daliniai rezultatai, gauti visoje 85 mln. gyventojų turinčioje šalyje, parodė, kad Respublikonų liaudies partija (CHP) įgijo didelę persvarą R. T. Erdogano Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) sąskaita.

Opozicijos atstovas Stambulo meras Ekremas Imamoglu pareiškė, kad buvo perrinktas, suskaičiavus beveik visus balsus, ir euforiškai nusiteikusiai šalininkų miniai pasakė: „Rytoj mūsų šalyje išauš nauja pavasario diena“.

Tikimasi, kad galutinius rezultatus šalies rinkimų komisija paskelbs pirmadienį.

70 metų R. T. Erdoganas vykdė asmeninę kampaniją, skirtą susigrąžinti Stambului – ekonomikos galiūnui, kurio meru kadaise yra buvęs. Tačiau didžiulė infliacija ir ekonomikos krizė pakirto pasitikėjimą valdančiąja partija.

Didžiulės minios žmonių užpildė aikštę prie opozicinės partijos būstinės Stambule, jie mojavo Turkijos vėliavomis ir degino deglus, džiaugdamiesi rezultatais.

Tie, kurie buvo ignoruojami, pasiuntė aiškią žinią tiems, kurie valdo šią šalį.

Atidavęs savo balsą, E. Imamoglu išėjo į lauką ir sulaukė plojimų bei skanduočių „Viskas bus gerai“ – šūkio, kurį jis naudojo, kai 2019 metais pirmą kartą perėmė miesto rotušę iš AKP.

52 metų E. Imamoglu vis dažniau laikomas didžiausiu R. T. Erdogano AKP varžovu per kitus prezidento rinkimus 2028 metais.

Ankaros meras Mansuras Yavasas, taip pat priklausantis CHP, didelės šalininkų minos akivaizdoje paskelbė pergalę ir pareiškė: „Rinkimai baigėsi, mes ir toliau tarnausime Ankarai“.

„Tie, kurie buvo ignoruojami, pasiuntė aiškią žinią tiems, kurie valdo šią šalį“, – pridūrė jis.

M. Yavasas pirmavo surinkęs 58,6 proc. rinkėjų balsų, o jo varžovas iš AKP – 33,5 proc. balsų, kai buvo suskaičiuota 46,4 proc. balsų.

Opozicijos šalininkai šventė pergalę ir Izmire, trečiame pagal dydį Turkijos mieste, taip pat pietiniame Antalijos mieste. Rezultatai rodo, kad AKP gali pralaimėti ir tuose miestuose, kurie buvo laikomi šios partijos tvirtove.

„Rinkėjai nusprendė pakeisti Turkijos veidą, – paaiškėjus rezultatams sakė CHP pirmininkas Ozguras Ozelas. – Jie nori atverti duris naujam politiniam klimatui mūsų šalyje.“

Apie 61 mln. žmonių turėjo teisę balsuoti už merus 81 Turkijos provincijoje, taip pat už provincijų tarybų narius ir kitus vietos pareigūnus.

Turkijoje infliacija siekia 67 proc., o liros kursas per metus smuko nuo 19 iki 32 už JAV dolerį.

Turkijos pietryčiuose, kur gyventojų daugumą sudaro kurdai, įvyko susirėmimai, per kuriuos vienas žmogus žuvo ir 12 buvo sužeista, AFP sakė vietos pareigūnas.

Prokurdiška partija DEM pareiškė, kad nustatė pažeidimų „beveik visose kurdiškose provincijose“, ypač įtartini buvo balsavimo pagal įgaliojimą atvejai.

Pasak teisininkų asociacijos MLSA, į vieną iš rinkimų apylinkių regione nebuvo leista patekti stebėtojams iš Prancūzijos.

Tai bus pirmasis abiejų lyderių susitikimas Baltuosiuose rūmuose.

J. Bideno administracija po ilgai trukusių derybų sausį patvirtino 23 mlrd. dolerių (21,17 mlrd. eurų) vertės sandorį dėl naikintuvų F-16 pardavimo Turkijai. Tai buvo padaryta po to, kai Ankara galų gale ratifikavo Švedijos paraišką dėl stojimo į NATO.

Kai kurie analitikai nuolatinį Turkijos delsimą siejo su R. T. Erdogano pykčiu ant Vašingtono dėl to, kad šis remia Izraelį, Gazos Ruože kariaujantį su palestiniečių islamistų organizacija „Hamas“.

R. T. Erdoganas tapo vienu griežčiausių Izraelio karo kritikų musulmonų pasaulyje ir griežtai nepritaria žydų valstybės atsakui į karą išprovokavusį beprecedentį spalio 7-osios „Hamas“ išpuolį Pietų Izraelyje.

Turkų lyderis yra Izraelio ministrą pirmininką Benjaminą Netanyahu (Benjaminą Netanjahų) palyginęs su Adolfu Hitleriu, o Jungtines Valstijas kaltino palestiniečių genocido rėmimu.

Per pokalbį telefonu „prezidentas Erdoganas išreiškė įsitikinimą, kad Turkijos ir Rusijos santykiai toliau vystosi teigiama linkme, ir pareiškė, kad Turkija yra pasirengusi atlikti tarpininkės vaidmenį siekiant grįžti prie derybų stalo su Ukraina“, – sakoma Turkijos prezidentūros pranešime.

NATO narė Turkija per daugiau nei dvejus metus trunkantį karą stengiasi palaikyti gerus santykius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, o R. T. Erdoganas save pozicionuoja kaip svarbų tarpininką ir galimą taikdarį.

R. T. Erdogano pasiūlymas pateiktas tuo metu, kai Ukraina patiria vis didesnį spaudimą fronto linijoje, kur jos pajėgos pastaraisiais mėnesiais užleidžia pozicijas Maskvai, Vakarų sąjungininkėms stabdant pagalbos teikimą Kyjivui.

„Esame pasirengę surengti taikos aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame dalyvautų ir Rusija“, – sakė R. T. Erdoganas per Stambule surengtą bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu.

„Nors ir toliau solidarizuojamės su Ukraina, tęsime savo darbą, kad karas būtų užbaigtas teisinga taika, grindžiama derybomis“, – pažymėjo jis.

V. Zelenskis atmetė idėją vesti tiesiogines derybas su Rusija, tvirtindamas, kad Ukraina ir Vakarų lyderiai turi nustatyti savo sąlygas taikai.

Jis pažymėjo, kad netrukus Šveicarijoje įvyks taikos deryboms skirtas aukščiausiojo lygio susitikimas, kuriame Kyjivas iškels savo taikos formulę, tačiau atmetė Rusijos dalyvavimo galimybę.

„Nesuprantame, kaip galime kviesti žmones, kurie viską blokuoja, naikina ir žudo. Mes norime rezultatų“, – sakė V. Zelenskis.

Derybas su R. T. Erdoganu jis pavadino produktyviomis ir padėkojo Turkijai už jos tarpininkavimo pastangas dėl Ukrainos grūdų eksporto Juodąja jūra ir apsikeitimo kaliniais.

Ankara 2022-ųjų liepą padėjo abiem pusėms pasirašyti dabar jau nebegaliojantį susitarimą, kuriuo siekta užtikrinti saugų ukrainietiškų grūdų gabenimą per Juodąją jūrą.

„Mes nesame praradę vilties“

Turkijos vadovas sakė, kad su V. Zelenskiu aptarė uostų saugumo, laivybos Juodojoje jūroje saugumo, apsikeitimo belaisviais ir aprūpinimo maistu klausimus ir kad jų nuomonės sutampa.

„Mes nesame praradę vilties, – sakė jis. – Manome, kad Turkija savo pozicija gali suteikti tam tikrų galimybių.“

Ukrainos lyderis pridūrė, kad Turkija „imasi šių žingsnių, nes matome teigiamą požiūrį ir tikimės, kad jie duos rezultatų“.

Pirmosiomis karo savaitėmis Turkija surengė nesėkmingas Kyjivo ir Maskvos derybas dėl paliaubų ir nori jas atnaujinti.

Strateginė jos padėtis prie Juodosios jūros ir Bosforo sąsiaurio kontrolė suteikia šaliai išskirtinį karinį, politinį ir ekonominį vaidmenį konflikte.

2022-ųjų liepą Ankara su Jungtinėmis Tautomis tarpininkavo sudarant sandorį dėl ukrainietiškų grūdų gabenimo Juodąja jūra – svarbiausią iki šiol Kyjivo ir Maskvos pasiektą diplomatinį susitarimą.

Po metų Maskva pasitraukė iš šios iniciatyvos, leidusios saugiai gabenti Ukrainos žemės ūkio produkciją per užminuotą Juodąją jūrą, skųsdamasi, kad sąlygos esą buvo nesąžiningos.

Nuo to laiko Kyjivas pradėjo krovinius gabenti alternatyviu eksporto maršrutu, besidriekiančiu palei pakrantę. Turkija atkakliai siekia susitarimo, kuris užtikrintų, kad krovininiai laivai vėl galėtų saugiai plaukioti šiuose vandenyse.

Rusijos ir Turkijos santykiai

Turkijos sąjungininkai Vakaruose ne kartą reiškė susirūpinimą dėl glaudžių Ankaros santykių su Maskva.

Ankara, priklausoma nuo Rusijos energijos išteklių, yra atidžiai prižiūrima dėl savo vaidmens padedant Rusijai apeiti Vakarų taikomus prekybos apribojimus.

Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas kelioms Turkijos bendrovėms už tai, kad jos padėjo Maskvai įsigyti prekių, kurias galėtų naudoti Kremliaus ginkluotosios pajėgos.

V. Zelenskio ir R. T. Erdogano susitikimas įvyko praėjus savaitei po to, kai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Antalijoje vykusiame diplomatiniame forume susitiko su H. Fidanu.

Praėjusį mėnesį Turkijoje turėjo apsilankyti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tačiau Maskva kelionę atidėjo, pranešė turkų ir rusų žiniasklaida, remdamasi diplomatiniais šaltiniais. Kremlius nurodė, kad siekia parinkti naują vizito datą.

Rusija ir Ukraina penktadienį apkaltino viena kitą, kad per dronų smūgius žudomi civiliai gyventojai.

Per Ukrainos bepiločio orlaivio ataką Rusijos pasienio regione Belgorode žuvo du žmonės, pranešė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.

Ukrainos šiaurės rytuose esančioje Charkivo srityje per Rusijos drono ataką Vovčansko mieste žuvo vyras ir moteris, pranešė regiono vadovas Olehas Synehubovas.

Remiantis Turkijos prezidentūros paskelbtais planais, abu lyderiai penktadienio vakarą turi susitikti Dolmabachčės rūmuose Stambule ir surengti spaudos konferenciją.

V. Zelenskio biuras pranešė, kad jiedu aptars Kyjivo pasiūlytą taikos planą, taip pat laivybos Juodojoje jūroje saugumą, pasaulinį aprūpinimo maistu stabilumą ir Rusijos laikomų ukrainiečių belaisvių, taip pat – politinių kalinių, paleidimą.

NATO narė Turkija per daugiau nei dvejus metus trunkantį karą stengiasi palaikyti gerus santykius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, o R. T. Erdoganas save pozicionuoja kaip svarbų tarpininką ir galimą taikdarį.

Turkijos diplomatinis šaltinis penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad Ankara „dar kartą pabrėš, jog ir toliau tvirtai remiame Ukrainos, įskaitant Krymą, teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę“.

„Laikas pradėti dialogą“

Pirmosiomis karo savaitėmis Turkijoje vyko nesėkmingos Kyjivo ir Maskvos derybos dėl paliaubų. Ankara tikisi kada nors ateityje atnaujinti šias derybas.

„Abi pusės pasiekė ribą, atsižvelgiant į tai, ką jos gali pasiekti karu, – anksčiau kovą sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas (Chakanas Fidanas). – Manome, kad atėjo laikas pradėti dialogą dėl ugnies nutraukimo.“

Strateginė Turkijos padėtis prie Juodosios jūros ir Bosforo sąsiaurio kontrolė suteikia jai išskirtinį karinį, politinį ir ekonominį vaidmenį konflikte.

2022-ųjų liepą Ankara tarpininkavo sudarant sandorį dėl ukrainietiškų grūdų gabenimo Juodąja jūra – svarbiausią iki šiol Kyjivo ir Maskvos pasiektą diplomatinį susitarimą.

Po metų Maskva pasitraukė iš šios iniciatyvos, leidusios saugiai gabenti Ukrainos žemės ūkio produkciją per užminuotą Juodąją jūrą, skųsdamasi, kad sąlygos esą buvo nesąžiningos.

Nuo to laiko Kyjivas pradėjo krovinius gabenti alternatyviu eksporto maršrutu, besidriekiančiu palei pakrantę. Turkija atkakliai siekia susitarimo, kuris užtikrintų, kad krovininiai laivai vėl galėtų saugiai plaukioti šiuose vandenyse.

Praėjusiais metais apsilankęs Turkijoje V. Zelenskis į Kyjivą grįžo su penkiais ukrainiečių brigados „Azov“ vadais, kurie pagal susitarimą su Maskva dėl apsikeitimo belaisviais Turkijoje turėjo likti iki karo pabaigos.

Penktadienį Ukrainos vadovas taip pat apsilankys laivų statyklose, kuriose statomos jo šalies kariniam laivynui skirtos korvetės, ir susitiks su Turkijos gynybos pramonės bendrovių atstovais, nurodė V. Zelenskio biuras.

Ryšiai su Rusija

Turkijos sąjungininkai Vakaruose ne kartą reiškė susirūpinimą dėl glaudžių Ankaros santykių su Maskva.

Ankara, priklausoma nuo Rusijos energijos išteklių, yra atidžiai prižiūrima dėl savo vaidmens padedant Rusijai apeiti Vakarų taikomus prekybos apribojimus.

Jungtinės Valstijos įvedė sankcijas kelioms Turkijos bendrovėms už tai, kad jos padėjo Maskvai įsigyti prekių, kurias galėtų naudoti Kremliaus ginkluotosios pajėgos.

V. Zelenskio ir R. T. Erdogano susitikimas įvyks praėjus savaitei po to, kai Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Antalijoje vykusiame diplomatiniame forume susitiko su H. Fidanu.

Praėjusį mėnesį Turkijoje turėjo apsilankyti Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, tačiau Maskva kelionę atidėjo, pranešė turkų ir rusų žiniasklaida, remdamasi diplomatiniais šaltiniais. Kremlius nurodė, kad siekia parinkti naują vizito datą.