„Lapkričio 11 ir 12 dienomis vyks atviras TS-LKD organizuojamas EP rinkimų sąrašo reitingavimas, šeštadienį ir sekmadienį balsavimas vyks tose savivaldybėse, kur balsuojančių skaičius didesnis nei 1,5 tūkst., tai yra Vilniuje ir Kaune. Antrąją dieną, sekmadienį, balsavimas vyks visose likusiose savivaldybėse Lietuvoje ir Briuselyje“, – BNS sakė TS-LKD vykdomasis sekretorius Martynas Prievelis.

Reitinguoti sąrašą gali ne tik partijos nariai, bet ir visi Lietuvos piliečiai nuo 16 metų, nepriklausantys jokiai kitai politinei partijai ar komitetui, pritariantys konservatorių veiklai ir vertybėms, užsiregistravę ir iš anksto įtraukti į TS-LKD atvirų rinkimų rinkėjų sąrašą. Partijos nariai rinkimuose dalyvauja be atskiros registracijos. 

Pasak M. Prievelio, balsuoti užsiregistravo ir yra patvirtinti apie 3 tūkst. konservatorių simpatikų, reitingavimo rezultatai turėtų būti žinomi sekmadienį vakare. Po atviro reitingavimo galutinius kandidatų į EP sąrašus dar tvirtins partijos prezidiumas ir taryba.

Kandidatus į EP narius kėlė TS-LKD skyriai. Buvo pasiūlyta beveik 90 politikų, prezidiumas jame paliko 49 pavardes.

Reitinguoti skirtame sąraše yra dabartiniai europarlamentarai Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė, Liudas Mažylis, per 20 Seimo narių, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, Palangos meras Šarūnas Vaitkus, karybos apžvalgininkas Aurimas Navys, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, jos patarėja Agneta Ladek, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, finansų viceministrė Rūta Bilkštytė.

Partijos pirmininkas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis į EP nekandidatuoja.

Europos Parlamento rinkimai vyks 2024 metų birželį. 

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkėjai iš 141-osios vietos į 21-ąją kilstelėjo buvusį Seimo nuolatinį atstovą Europos Sąjungoje, konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio patarėją Matą Maldeikį.

20-čia vietų – iš 39 į 19-ąją pakilo ir į Seimą pateko partijos atstovas, Vilniaus savivaldybės tarybos narys Arūnas Valinskas, per 16 vietų, į 17-ąją poziciją pasislinko ir dabartinis parlamentaras Vytautas Kernagis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijoje labiausiai į viršų šoktelėjo Seimo narė Rūta Miliūtė – ji iš 33 vietos priešrinkiminiame sąraše po reitingavimo pakilo į 16-ąją ir tapo kol kas paskutiniąja pagal sąrašą į Seimą patekusia LVŽS kandidate.

Iš 18 į 8-ąją vietą „valstiečių“ sąraše reitinguotas ir socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, iš 17-osios į 9-ąją – aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Darbo partijos sąraše labiausiai, t.y. per septynias vietas – iš 16-osios į 9-ąją pakilo Marijampolės socialinės pagalbos centro direktorės pavaduotoja Vaida Giraitytė.

Socialdemokratų rinkėjai iš 22-osios vietos priešrinkiminiame sąraše į 9-ąją kilstelėjo dabartinį parlamentarą Algimantą Salamakiną – jis yra pirmasis už brūkšnio, tačiau turi šansų patekti į Seimą po antrojo turo, kai paaiškės visi vienmandatininkai.

Tarp į Seimą jau patekusiųjų aštuonių Laisvės partijos atstovų žymesnių korekcijų po reitingavimo neįvyko, Liberalų sąjūdžio sąraše labiausiai – iš 12 į 6-ąją šoktelėjo parlamentaras Kęstutis Glaveckas, tapęs paskutiniuoju į parlamentą patekusiu liberalu pagal sąrašą.

Antrasis rinkimų turas vyks spalio 25 dieną. Jame varžysis vienmandatėse apygardose pirmąsias dvi vietas iškovoję kandidatai.

Dar penktadienį LVŽS taryba nusprendė, kad pirmuoju numeriu sąraše bus premjeras Saulius Skvernelis, antruoju – partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, trečiuoju – sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Suskaičiavus reitingavimo rezultatus, LŽVS valdyba pirmadienį patvirtino, kad ketvirtuoju numeriu į Seimą pretenduos parlamentarai Aušrinė Norkienė, penktas – Tomas Tomilinas, šeštas – Eugenijus Jovaiša, septinta – Agnė Širinskienė, aštuntas – Valius Ąžuolas, devinta Guoda Burokienė, dešimtas – Jonas Jarutis.

Seimo senbuvei, pirmajai parlamento vicepirmininkei Rimai Baškienei teko 12 vieta, Vyriausybės kancleriui A. Stončaičiui – 13, L. Savickui – 16, L. Kukuraičiui – 18.

Antrajame sąrašo dešimtuke taip pat yra Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, premjero patarėjas Giedrius Surplys, taip pat parlamentarės Vida Ačienė, Aušra Papirtienė.

Su „valstiečiais“ į Seimą taip pat kandidatuos buvęs vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas (39 vieta), buvęs „tvarkietis“ Algimantas Dumbrava (54 vieta), Valstybinio Šiaulių dramos teatro vadovas Aurimas Žvinys (59 vieta), parlamentarai Rimantė Šalaševičiūtė (60 vieta) ir Valerijus Simulikas (63 vieta), ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterija Rojaka (67 vieta), vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius (89 vieta).

Šitoj situacijoje, manau, kad sąrašas yra optimalus, visi kandidatai pirmajame penkiasdešimtuke yra dirbantys arba Seime, arba Vyriausybėje.

LVŽS vadovas Ramūnas Karbauskis pirmadienį teigė, kad valdybos patvirtintas sąrašas „yra optimalus“, jo pagrindas – per pastaruosius ketverius metus parlamente ir Vyriausybėje dirbę žmonės.

„Šitoj situacijoje, manau, kad sąrašas yra optimalus, visi kandidatai pirmajame penkiasdešimtuke yra dirbantys arba Seime, arba Vyriausybėj“. (Žvaigždžių) nėra iš principo“, – teigė R. Karbauskis.

„Jei šnekėtume apie tuos, kurie yra nepartiniai, L. Kukuraitis yra nepartinis, mes turime keturis žmones iš „Vieningo Kauno“, kurie yra sąraše ir vienmandatėse apygardose, yra žmonių, kurie nėra LVŽS nariai, bet pagrindas yra tas, kurie dirbo ketverius metus Seime, Vyriausybėje, visi turintys daug patirties“, – kalbėjo partijos lyderis.

Pasak jo, reitinguojant sąrašą prašyta atsižvelgti, ar politikai balsuodami laikėsi frakcijos pozicijos, taip pat užtikrinti, kad kiekviename dešimtuke būtų mažiausiai trys moterys.

„Mes turėjome kriterijus, į kuriuos prašėme, kad mūsų kolegos atsižvelgtų, kad būtų kiekvienam dešimtuke ne mažiau trijų moterų, kitas – jei Seimo narys dirbdamas frakcijoje nelankytų posėdžių ar būtų balsavimai, kurie prieštarautų mūsų vertybėms, atsižvelgtų taip pat“, – pažymėjo „valstiečių“ vadovas.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.

Reitingavimo rezultatai bus paskelbti pirmadienį, kai juos patvirtins LVŽS valdyba, pranešė partijos atstovai. Tuomet ir paaiškės, kas ves partiją į rinkimus.

Per praėjusį tarybos posėdį birželio pradžioje pranešta, kad nepartinis premjeras Saulius Skvernelis į Seimą vėl kandidatuos LVŽS sąraše. Jame taip pat turėtų būti nepartinių buvusio vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno, Vyriausybės kancleris Algirdo Stončaičio pavardės.

LVŽS tarybą šiuo metu sudaro 88 nariai: Seimo nariai, merai, skyrių pirmininkai ir valdybos nariai.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.

Jame iš viso 239 pavardės, tačiau nėra partijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio ir pirmojo kandidatų sąrašo numerio Ingridos Šimonytės.

„Sąraše yra visi TS-LKD frakcijos Seime nariai išskyrus Ireną Degutienę, kuri baigia aktyvią politinę veiklą, ir Mantą Adomėną bei Raimundą Martinėlį, kurie rinkimuose dalyvaus tik vienmandatėse apygardose kaip save išsikėlę kandidatai. Sąrašo pirmuoju numeriu bus įrašyta Ingrida Šimonytė, o antruoju numeriu ­– Gabrielius Landsbergis“, – teigė TS-LKD vykdomojo rinkimų štabo vadovas Andrius Vyšniauskas,

Sąraše – taip esami ir buvę merai, vicemerai, TS-LKD skyrių pirmininkai ir kt.

Tarp naujokų – buvęs kariuomenės vadas Arvydas Pocius, specialiųjų operacijų pajėgų „Aitvaras“ atsargos karininkas Aurimas Navys, Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė Jurgita Sejonienė, vaikų psichiatras Linas Slušnys, politinės satyros laidoje „Dviračio žinios“ išgarsėjęs Kristijonas Bartoševičius, paveldosaugininkė Andrijana Filinaitė, olimpinių žaidynių vicečempionas Edvinas Krungolcas.

Su TS-LKD Seimo rinkimuose taip pat ketina dalyvauti buvusio partizano Juozo Jakavonio-Tigro duktė Angelė Jakavonytė, Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė, psichologas Gediminas Navaitis, buvęs aplinkos ministras Kęstutis Navickas, aktorė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė Violeta Podolskaitė, taip pat sostinės savivaldybės tarybos narys Arūnas Valinskas jaunesnysis.

Reitinguojamame sąraše yra ir trys pernai išrinkti merai: Anykščių rajono meras Sigutis Obelevičius, Šakių meras Edgaras Pilypaitis ir Radviliškio meras Antanas Čepononis.

Jeigu jie taptų Seimo nariais, tose savivaldybėse turėtų būti rengiami naujo mero rinkimai.

Reitinguoti konservatorių sąrašą gali tik partijos nariai.

Tai daryti galima internetu, nuo birželio 12-osios iki 20-osios paštu arba birželio 28-ąją dalyje skyrių.

Reitinguojant galima pasirinkti iki 15 labiausiai patinkančių kandidatų.

Seimo rinkimai vyks spalio 11 dieną.

Iš viso formuoti partijos sąrašą oficialiame partijos internetiniame puslapyje užsiregistravo 2 345 žmonės, nepriklausantys kitoms partijoms. Teisę reitinguoti automatiškai gavo ir per 3 000 partijos narių. 

Kiekvienas draugas ir partijos narys turės po 10 reitingo taškų, kuriuos galės skirti 10-čiai sąrašo kandidatų.

Sąrašo reitingavimas truks iki birželio 7 d. ir bus tvirtinamas birželio 13 dieną vyksiančio elektroninio Laisvės partijos suvažiavimo metu. Partijos vadovei valdyba suteikė teisę sąrašą koreguoti – po įvykusio reitingavimo pirmininkas galės pasinaudoti teise keisti 3 pozicijas kiekviename sąrašo dešimtuke įtraukdamas arba nereitinguotus asmenis, arba pakeldamas reitinguotus sąrašo asmenis, taip pat esant išskirtinėms aplinkybėms sąrašą papildyti. Planuojama, kad galutinis sąrašas bus pristatytas visuomenei liepos 20 dieną. 

Laisvės partijos draugu galėjo tapti kitoms politinėms partijoms nepriklausantys, vyresni nei 16 metų bei pritariantys partijos liberalių vertybių deklaracijai asmenys. 

„Įkūrėme Laisvės partiją, nes tikime laisvos, kūrybingos, atsakingos, drąsios Lietuvos ateitimi. Žinojome, kad ir patys turime būti kitokie, nei iki šiol politinėje sistemoje veikusios partijos –  turime būti atviresni, lankstesni, išmanesni. Todėl partijos sąrašo reitingavimą patikėjome ne tik mūsų nariams, bet ir mūsų veiklą palaikantiems žmonėms. Taigi sąrašą elektroninėmis priemonėmis reitinguoti galės net 5300 žmonių –  lygiai prieš vienerius metus įkurtai partijai tai yra puikus rezultatas“, – kalbėjo Laisvės partijos lyderė A. Armonaitė.

Į politiką nusprendęs pasukti ir su Laisvės partija Seimo rinkimuose kandidatuojantis kadenciją baigęs Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas sako, kad atviras reitingavimas suteikia galimybę visiems partijos sekėjams prisidėti prie svarbiausių partijos klausimų sprendimo.

„Mūsų partijai svarbu, kad kiekvienas pilietis naudotųsi laisve atsakingai ir savarankiškai priimtų svarbius sprendimus. Todėl visus, kuriems rūpi laisvė, kviečiame pasinaudoti proga kuriant Laisvės partijos ateitį“, – teigė profesorius A. Žukauskas.

Jame dalyvaus 409 valstybinės ir privačios gydymo įstaigos, turinčios sutartis su ligonių kasomis. Įstaigos kol kas bus vertinamos pagal 16 kriterijų, reitingas bus atnaujinamas du kartus per metus.

„Jei norime siekti ne tik kiekybės, bet ir kokybės, turime turėti tam tikrus rodiklius, kurie leistų įsivertinti, kaip sekasi“, – pristatydamas naujovę per spaudos konferenciją pirmadienį sakė sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

„Pradedamas įstaigų reitingavimas – naujas įrankis, kurio iki šiol nėra buvę. Tiek pacientai, tiek įstaigose dirbantys medikai galės pasitikrinti, kokias pozicijas užima jų įstaiga. (...) Įstaigos labai pasitempia, kai jos žino, ką reikia tobulinti“, – kalbėjo ministras.

Reitingas skelbiamas Valstybinės ligonių kasos (VLK) interneto svetainėje. Pirmąsias pozicijas šiuo metu reitinge užima privačios įstaigos: individuali Violetos Talaikienės įmonė Panevėžyje, Kalniečių šeimos klinika Kaune. Trečioji yra valstybinė įstaiga – Kaltinėnų pirminės sveikatos priežiūros centras Šilalės rajone. Iš didesniųjų įstaigų viršuje yra Antakalnio ir Lazdynų poliklinikos sostinėje.

Pradedamas įstaigų reitingavimas – naujas įrankis, kurio iki šiol nėra buvę.

Apačioje – Eišiškių, Lazdijų ir Skuodo sveikatos centrai.

„Trys įstaigos, kurios turi didžiausią rezervą pažangai – Eišiškių asmens sveikatos priežiūros centras Šalčininkų rajone, Skuodo pirminės sveikatos priežiūros centras ir Lazdijų pirminės sveikatos priežiūros centras, jų yra patys kukliausi bendrieji rezultatai. Tai reiškia, kad jos pagal daugumą rodiklių negavo paskatinimo, nes net nesiekė šalies vidurkio“, – sakė VLK direktorius Gintaras Kacevičius.

Paskutinė reitinge įrašyta Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba, tačiau ministras A. Veryga teigė, jog jos nereikėtų lyginti su kitomis, nes tai labai specifinė įstaiga. Reitinge ji palikta, nes teikia pirminės sveikatos priežiūros paslaugas.

Valstybinės ligonių kasos direktorius G. Kacevičius per spaudos konferenciją pažymėjo, kad nuo darbo rezultatų priklauso ir įstaigoms skiriamas finansavimas.

Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) joms papildomai mokami priedai už gerus darbo rezultatus bei skatinamieji priedai už tam tikrų pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų atlikimą.

„Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų pajamų struktūroje apmokėjimas už gerus darbo rezultatus sudaro beveik 13 procentų“, – teigė G. Kacevičius.

Anot jo, intensyviai dirbančioms gydymo įstaigoms skatinti šiemet iš PSDF iš viso skiriama 35,1 mln. eurų.

„Tokia apmokėjimo už paslaugas tvarka jas skatina siekti geresnių darbo rezultatų, o pacientai dėl to sulaukia daugiau šeimos gydytojų dėmesio, aukštesnės paslaugų kokybės, tikslesnės ir ankstyvesnės įvairių ligų diagnostikos bei profilaktikos, tai leidžia mažinti eiles pas gydytojus specialistus“, – tvirtino Ligonių kasos vadovas.

Kai kurie rinkėjų valia buvo iš sąrašų pirmųjų vietų nuleisti žemyn, kiti pakilo netgi per daugiau nei 10 vietų.

8-uoju numeriu „valstiečių“ sąraše įrašytas Seimo narys Stasys Jakeliūnas atsidūrė 3 vietoje ir vos per plauką nepateko į Europos Parlamentą. 22-asis „valstiečių“ sąraše įrašytas parlamentaras Egidijus Vareikis rinkėjų valia tapo 10-asis. Konservatorius Andrius Vyšniauskas, TS-LKD sąraše buvęs 22-asis, pakilo į 17-ąją vietą.

Socialdemokratė Seimo narė Dovilė Šakalienė, buvusi sąraše 12-oji, „peršoko“ į socialdemokratų sąrašo priekį ir atsidūrė 8-oje vietoje. Buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, kartu su socialdemokratais siekęs tapti EP nariu, iš 15-osios vietos sąraše pakilo į 9-ąją.

„Darbietis“ Antanas Makarevičius, buvęs 22-asis kandidatų sąraše, tapo 10-uoju.

Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas numato, kad galutinė kandidatų eilė kiekviename sąraše nustatoma pagal kiekvieno kandidato rinkiminį reitingą. Pirmesnis eilėje įrašomas kandidatas, kurio didesnis rinkiminis reitingas. Jeigu kandidatų rinkiminiai reitingai lygūs, pirmesnis įrašomas tas kandidatas, kurio rinkimų numeris mažesnis. Galutinę kandidatų eilę sąraše skelbia Vyriausioji rinkimų komisija.

Lietuvos atstovų komanda Europos Parlamente jau suformuota. VRK negalutiniais duomenimis, europarlamentarais tapo Petras Auštrevičius (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis), Vilija Blinkevičiūtė ir Juozas Olekas (Lietuvos socialdemokratų partija), Liudas Mažylis, Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė (Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai), Bronis Ropė, Raimondas Šarūnas Marčiulionis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), Aušra Maldeikienė (Visuomeninis rinkimų komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys“), Viktoras Uspaskichas (Darbo partija), Valdemaras Tomaševskis („Valdemaro Tomaševskio blokas“ – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koalicija).

Galutinius rinkimų rezultatus, išnagrinėjusi visus skundus ir nustačiusi visus rinkimų rezultatus, taip pat ir rinkėjų, balsavusių užsienyje bei laivuose, balsus, nustato Vyriausioji rinkimų komisija.

Ji turės juos paskelbti savo interneto svetainėje ne vėliau kaip per 7 dienas nuo rinkimų.

Partijos sekretoriato duomenimis, L. Mažylis surinko 4053 reitingo balsus, A. Kubilius – 3281.

Trečioje reitinguoto sąrašo vietoje – Seimo narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė (3033 balsų), ketvirtoji – parlamentarė buvusi krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė (2983), penktoje vietoje – Seimo narys buvęs užsienio reikalų ministras Audronis Ažubalis (2335).

Toliau eina dabartinė europarlamentarė Laima Andrikienė (2218 pirmumo balsų), Seimo narai Arvydas Anušauskas (2037), Kęstutis Masiulis (1893), Jurgis Razma (1795), Emanuelis Zingeris (1516).

Pagal TS-LKD įstatus, truputį pakoreguoti kandidatų sąrašą teisę turi ir partijos pirmininkas.

Kandidatų sąrašą reitingavo tik partijos nariai.

Rinkimai į Europos Parlamentą vyks kitų metų gegužę.

Politologo Algio Krupavičiaus teigimu, taip yra todėl, kad šie politikai – nepopuliarūs, bet gerokai pasidarbuoja partijos struktūrose, siekdami partijos kolegų palaikymo. Šiuo atžvilgiu socialdemokratai yra įkliuvę į savitus „nomenklatūros spąstus“, tačiau tą patį galima pasakyti ir apie kai kurias kitas partijas, mano A. Krupavičius.

Daliai esamų ar buvusių LSDP pirmininko pavaduotojų skaičius penki šiuose Seimo rinkimuose – triuškinamo pralaimėjimo skaičius vienmandatėse apygardose.

Tik penktą vietą tarp vienmandatininkų Justiniškių apygardoje Vilniuje užėmė buvęs LSDP lyderis Gediminas Kirkilas. Tuo metu partijos rinkimų sąraše šis politikas ne tik buvo įrašytas šeštu numeriu, bet dar ir išreitinguotas per pirmąjį turą į antrą vietą.

Skaičius penki šįkart buvo fatališkas ir teisingumo ministrui Juozui Bernatoniui – Karoliniškių apygardoje jis ne tik nesugebėjo patekti į antrą turą, bet, kaip ir G. Kirkilas, užėmė viso labo penktą vietą. Tačiau, nustebindamas ir kai kuriuos savo partijos bičiulius, surinko daug pirmumo balsų ir iš 17 vietos pakilo į 12.

LSDP pirmininko pavaduotojas ir rinkimų štabo vadovas Algirdas Sysas Šeškinės apygardoje taip pat liko penktas, o daugiamandatėje, suskaičiavus pirmumo balsus, išlaikė ketvirtą vietą, smuktelėjęs sąraše tik dviem pozicijomis.

Buvusi partijos pirmininko pavaduotoja, Lietuvos moterų socialdemokračių sąjungos pirmininkė Birutė Vėsaitė Šilainių apygardoje taip pat liko penkta, o daugiamandatės apygardos kandidatų sąraše išlaikė tą pačią aukštą vietą, į kurią buvo įrašyta – 18.

Su rinkėjais nedirba, bet „prasisuka“ partijoje

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas politologas Mažvydas Jastramskis sako, kad lyginti rezultatų vienmandatėse apygardose su pasiekimais daugiamandatėje neįmanoma: daugiamandatės sąrašas daugiau nulemtas partijos vidaus politikos, o rezultatai vienmandatėje – rinkėjų simpatijų.

„Turėtume atskirti partijos vidinę politiką ir išorės komunikaciją. Galima čia ir Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus paminėti. Ponas Andrius Kubilius yra gana nepopuliarus politikas, bet jis vis tiek jų sąraše yra išreitinguojamas į viršų.

Tie žmonės, kurie balsavo už socialdemokratus, galbūt ir įrašė tuos žmonės, kurie buvo aukščiau sąraše. Kita vertus, negalime dėti lygybės ženklo tarp sąrašo ir vienmandatės, nes vienmandatėse yra kiek kitokia situacija. Ten gali būti koncentracija žmonių, kurie socialdemokratų nemėgsta“, – vienmandatėse sutriuškinto, o sąraše pakilusio socialdemokratų elito reiškinį svarsto politologas.

Savo ruožtu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius A. Krupavičius, aiškindamas, kaip kai kurie vienmandatėse itin prastai pasirodžiusio LSDP elito atstovai sąraše net pakilo į viršų, sako, kad tam įtakos turėjo jų darbas su partijos kolegomis, bet ne su rinkėjais.

„Gali būti, kad ta vienmandatė, kurią pasirinko vienas ar kitas politikas, apskritai antsocialdemokratiška. Kaune kandidatavusi B. Vėsaitė, manau, tikrai žinojo, kad šansų sulaukti didesnio palaikymo turi labai nedaug. Bet yra ir kitų aukštų Socialdemokratų partijos narių, kurie vienmandatėse rinkimų apygardose retai linkę dalyvauti ir nėra konkurencingi netgi tada, kai rinkimai socialdemokratams yra sėkmingi“, – kalba profesorius.

A. Krupavičiaus teigimu, taip yra pirmiausia todėl, kad jie labai mažai ir per retai dirba tiesioginį darbą su rinkėjais tose vienmandatėse apygardose.

„Tačiau neabejotinai partijos viršūnėlės atlieka didelį darbą, įtikindamos partijos struktūras juos reitinguoti. Tuo metu nemaža dalis rinkėjų nereitinguoja apskritai. Nereitingavimas reiškia, kad priešrinkiminis sąrašas ir lieka galioti. Būtent tiems politikams, kurie yra sąrašo viršuje, tokia sistema yra absoliučiai saugi“, – sako A. Krupavičius.

Nomenklatūros spąstuose – ne viena partija

Pasak A. Krupavičiaus, tokia situacija – simptomiška. Galima teigti, kad socialdemokratai yra įstrigę nomenklatūros spąstuose, tačiau tai nėra tik socialdemokratams būdinga problema.

„Manau, kad visos partijos gerokai įstrigusios nomenklatūros spąstuose. Mažai keičiasi daugelio partijų pirmieji dvidešimtukai, netgi tų, kurie garsiai paskelbė apie savo pertvarkymus.

Kita vertus, nereikia galvoti, kad su kiekvienais rinkimais partija atsinaujins 50 proc. – tai būtų nerealu. Dėl to dalį kadencijos parlamentas būtų nedarbingas, nes partijos pirmokai tik mokytųsi, į kadencijos pabaigą imtų ruoštis kitiems rinkimams ir rimtų darbų atlikti nespėtų“, – teigia A. Krupavičius.

Tačiau, pasak profesoriaus, kiekvienas rimtas politikas turėtų stengtis dalyvauti vienmandatėse rinkimų apygardose, ypač lyderiai, ir taip pasitikrinti savo gebėjimus įtikinti rinkėjus.

„Tikri lyderiai turėtų tuos mandatus laimėti ne tik pagal partijos sąrašą, bet ir vienmandatėje apygardoje. Tuomet konkurencija dėl partijos lyderio posto visose partijose būtų gerokai stipresnė, o rezultatai – naudingi partijoms, nes visuomet sąrašo viršuje būtų tie politikai, kuriais pasitikima labiau nei kitais“, – tikina pašnekovas.