-
Seimo Žmogaus teisių komitetas iš naujo teiks siūlymą dėl „Romuvos“ pripažinimo 4
„Žmogaus teisių komitetas bendru sutarimu pritarė poreikiui pakartotinai teikti nutarimą dėl pripažinimo suteikimo „Romuvos“ religinei bendrijai, atsižvelgiant tiek į Europos žmogaus teisių teismo sprendimą, tiek į Konstitucinio Teismo sprendimą, tą aspektą, kad 2019 metais svarstydamas tą klausimą Seimas neturėjo objektyvių priežasčių to pripažinimo nesuteikti“, – BNS patvirtino ŽTK vadovas, Laisvės frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius.
Komiteto vadovas nutarimo projektą dėl „Romuvos“ ketina registruoti ketvirtadienį. Seimas 2019 metais svarstė „Romuvos“ prašymą suteikti valstybės pripažintos religinės bendruomenės statusą, tačiau jį atmetė.
„Romuva“ šį sprendimą apskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui ir šis birželio mėnesį paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos Žmogaus teisių konvenciją spręsdama dėl „Romuvos“ pripažinimo, nes prašymą nagrinėjo neobjektyviai.
EŽTT konstatavo, kad religinės bendruomenės statusas „Romuvai“ nesuteiktas neobjektyviai, todėl, kadangi pats sprendimas buvo ydingas, jam neturėtų būti taikomas ir laukimo terminas.
Pagal įstatymą, Seimui atsisakius suteikti valstybės pripažinimą religinei bendrijai, ši pakartotinai su tokiu prašymu gali kreiptis tik po dešimties metų, tačiau, pasak T. V. Raskevičiaus, kadangi prašymas nagrinėtas neobjektyviai, laukimo terminas bendrijai netaikomas.
„EŽTT konstatavo, kad religinės bendruomenės statusas „Romuvai“ nesuteiktas neobjektyviai, todėl, kadangi pats sprendimas buvo ydingas, jam neturėtų būti taikomas ir laukimo terminas“, – pažymėjo T. V. Raskevičius.
2019 metais Seimas atsisakė suteikti „Romuvai“ valstybės pripažinimą. Už religinės bendruomenės pripažinimą balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 31 ir susilaikė 15 parlamentarų. Įprastai bendruomenė pagal įstatymus vėl kreiptis dėl pripažinimo galėtų tik po dešimtmečio.
Su valstybės pripažinimu „Romuva“ būtų įgijusi teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai būtų buvę privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, sudarytos santuokos būtų pripažintos kaip sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje.
Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – 5,1 tūkst. gyventojų.
-
Seimo vicepirmininkas gina balsavimą dėl „Romuvos“: tai etnokultūra, ne religija 14
„Aš nemanau, kad Seimas padarė klaidą tada balsuodamas, Seimo priimtas toks sprendimas, Seimas tikrai turi teisę spręsti tuos dalykus. Vėlgi, niekas nieko nediskriminuoja, EŽTT išaiškinime taip pat minimas ne diskriminacijos aspektas“, – trečiadienį interviu Žinių radijui sakė P. Saudargas.
Strasbūro teismas antradienį paskelbė, kad Lietuva pažeidė Europos Žmogaus teisių konvenciją spręsdama dėl senovės baltų religinės bendruomenės „Romuva“ valstybės pripažinimo, nes prašymą nagrinėjo neobjektyviai.
Seimas prieš porą metų atmetė „Romuvos “ prašymą suteikti jai valstybės pripažintos religinės bendrijos prašymą, nors Teisingumo ministerija buvo pateikusi teigiamą išvadą.
„Aš „Romuvą“ labai vertinu kaip etnokultūrinį reiškinį, kaip istorinę rekonstrukciją, mūsų papročių ir tradicijų puoselėjimą, dar nuo sovietinių laikų, bet atminkim, kad ir sovietiniais laikais „Romuva“ buvo toleruojama dėl to, kad buvo ne religinė bendrija, o etnokultūrinė. Dabar ji pretenduoja į religinę bendriją, bet manau, kad ta pretenzija nepagrįsta“, – teigė P. Saudargas.
Atminkim, kad ir sovietiniais laikais „Romuva“ buvo toleruojama dėl to, kad buvo ne religinė bendrija, o etnokultūrinė. Dabar ji pretenduoja į religinę bendriją, bet manau, kad ta pretenzija nepagrįsta.
„Man keista, kad jie patys to reikalauja, žmonės daro reikalingą darbą ir prasmingą kaip etnokultūrinis būrelis ir istorinės rekonstrukcijos prasme, bet ne religinio švietimo ir sielovados prasme“, – tvirtino Seimo vicepirmininkas.
EŽTT paskelbė, kad Lietuva pažeidė konvencijos straipsnius dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės, diskriminacijos draudimo bei teisės į teisingą bylos nagrinėjimą bei veiksmingą teisinės gynybos priemonę.
„Teismas nustatė, kad valstybės institucijos nepateikė pagrįsto ir objektyvaus pagrindimo, kodėl besikreipusi bendrija buvo traktuojama kitaip nei kitos religinės bendrijos, buvusios panašioje situacijoje“, – rašoma Strasbūro teismo pranešime.
„Seimo nariai neliko neutralūs ir nešališki taikydami reguliavimo galias“, – teigė teismas.
2019 metais Seimas atsisakė suteikti „Romuvai“ valstybės pripažinimą. Už religinės bendruomenės pripažinimą balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 31 ir susilaikė 15 parlamentarų.
Netenkinus „Romuvos“ prašymo, pakartotinai bendruomenė dėl valstybės pripažinimo galės kreiptis po dešimties metų.
Su valstybės pripažinimu „Romuva“ būtų įgijusi teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai būtų buvę privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, sudarytos santuokos būtų pripažintos kaip sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje.
Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – 5,1 tūkst. gyventojų.