„2023 metais reprezentacijai faktiškai išleista 96 procentai suplanuotų lėšų, tai yra beveik 14 mln. eurų, kas sudaro 4,3 mln. eurų daugiau negu 2022 metais. Didžiausios jos buvo ketvirtame metų ketvirtyje, tik atotrūkis nuo trečiojo ketvirčio nebe toks ženklus kaip ankstesniais metais“, – trečiadienio posėdyje komentavo Seimo Audito komiteto biuro patarėja Rūta Petrukaitė.

Jos teigimu, praeitais metais labiausiai didėjo reprezentacinės ir samdytiems ekspertams skirtos išlaidos – atitinkamai 45 ir 22 procentais, lyginant su 2022 metais.

Audito komitetui duomenis teikia 97 valstybės asignavimus gaunančios institucijos. Pasak R. Petrukaitės, visos dešimt daugiausiai lėšų reprezentacijai išleidusių institucijų 2023 metais šias išlaidas pasididino.

Daugiausia biudžeto asignavimų reprezentacijai išleido Teisingumo ministerija ir Nacionalinė Teismų administracija, į dešimtuką taip pat patenka Užsienio reikalų, Krašto apsaugos, Vidaus reikalų, Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat Vyriausybės, Prezidento ir Seimo kanceliarijos.

R. Petrukaitės teigimu, daugiausia lėšų reprezentacijai išleidžiančių institucijų dešimtuke praėjusiais metais nebeliko Ekonomikos ir inovacijų bei Kultūros ministerijos.

„Nesikeičia tendencija, kad kiekvienas metais ketvirtą ketvirtį išlaidos premijoms yra didžiausios, o 2023 metais jos sudarė 86 procentus. Ir nors nėra ženklaus išlaidų premijoms didėjimo, jų 2023 metais išmokėta 4,8 mln. eurų daugiau negu 2022 metais“, – akcentavo ji, pridurdama, kad daugiausia lėšų premijoms skirta Krašto apsaugos ministerijoje.

Seimo Audito komitetas kasmet peržiūri valstybės skiriamų lėšų panaudojimą premijų išmokėjimui, reprezentacijai, transportui, komandiruotėms, kvalifikacijai tobulinti, ekspertams ir darbo užmokesčiui.

Ketvirtadienį Seimas po pateikimo pritarė tai numatančiai Seimo statuto pataisai – už balsavo 33 parlamentarai, prieš buvo vienas, du susilaikė. Valdantieji opozicijos iniciatyva sušauktame parlamento posėdyje nedalyvavo.

Pagal Liberalų sąjūdžio atstovų siūlymą, iki 2021 metų sausio Seimo pirmininko reprezentacijos išlaidoms kiekvieną mėnesį būtų skiriama nebe 0,8, o 0,4 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio (VMDU) dydžio suma.

Seimo pirmininko pavaduotojams tam tikslui skiriama suma mažėtų nuo 0,4 iki 0,2 VMDU.

Su parlamentine veikla susijusioms išlaidoms per mėnesį siūloma skirti ne 0,8 VMDU dydžio sumą, kaip dabar, o 0,4.

Šiuo metu vienas VMDU yra kiek daugiau nei 1 tūkst. eurų per mėnesį.

„Šiuo pakeitimu siekiama ne tik solidarizuotis su visuomene, kuri išgyvena didelius ekonominius sunkumus, bet ir sutaupyti valstybės lėšas jas paskirstant būtiniausioms priemonėms skatinančioms ekonomikos stabilizavimą bei augimą“, – teigiama liberalų Simono Gentvilo ir Viktorijos Čmilytė-Nielsen aiškinamajame rašte.

Dauguma parlamentarų šias lėšas skiria automobilių remontui, draudimui, eksploatacijai, perka gėlių, knygų, moka už telekomunikacijos, ryšio paslaugas, kompiuterinės įrangos, biuro nuomą.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija siūlo įkurti Vyriausybei atskaitingą instituciją, kuri rūpintųsi Lietuvos pristatymu užsienyje.

Ministerijos teigimu, šiuo metu 40 mln. litų šalies pristatymui išleidžiami nekoordinuotai, nekryptingai ir neefektyviai, kiekviena institucija juos naudoja savo nuožiūra, o tokie dideli projektai kaip EXPO, knygų ir turizmo mugės, tarptautinės konferencijos vykdomos atskirai, vadovaujantis personalo įsivaizdavimu ir profesionalumu.

URM pasiūlymas praeitą savaitę buvo aptartas Vyriausybės strateginiame komitete, bet jame apsiribota sprendimu sukurti tarpinstitucinę darbo grupę šiems klausimams nagrinėti. Ministerija po to pareiškė „apgailestaujanti dėl neatsiradusios politinės pradėti atsakingai žiūrėti į jau išleidžiamus valstybės pinigus šalies pristatymui“.

Pagal ministerijos siūlymą, institutas būtų kuriamas Tarptautinių kultūros programų centro prie Kultūros ministerijos pagrindu, papildant jį trūkstamais etatais ir finansavimu iš kitų institucijų, kurios šiuo metu su šalies pristatymu susijusią veiklą bet kokiu atveju vykdo.

„URM mano, kad efektyviai ir tikslingai pristatyti Lietuvą pasaulyje yra būtinybė. Turime ieškoti rinkų mūsų verslui ir pritraukti investicijas. Turime užtikrinti aktyvią pozityvios informacijos apie šalį sklaidą padidėjus informaciniam spaudimui ir priešiškai propagandai. Turime pasiruošti Lietuvos valstybės šimtmečiui. Valstybėje šiuo metu pinigų pristatymui išleidžiama daug, bet neefektyviai ir nekryptingai“, - teigiama URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento komentare BNS.

Ministerija pažymi, kad šiuo metu be jos šalies pristatymą vykdo įvairios minsiterijos, viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ ir „Versli Lietuva“, Turizmo, Sporto departamentai, Olimpinis komitetas, savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, tačiau „norimo rezultato – didesnio šalies žinomumo ir patrauklumo – neturime“.

„Reikia sutarimo dėl pagrindinių ekonomiškai ir politiškai svarbiausių rinkų, kuriose savo veiklą koncentruotų Lietuvos institutas. Užsienio reikalų ministerija kartu su verslu jau yra išgryninusi prioritetines rinkas, reikia bendro ir didesnio sutarimo tarp visų institucijų, įskaitant turizmo, mokslo, užsienio politikos ir kt. interesus. Tačiau svarbiausia – reikia politinės valios sutarti, kad valstybės resursus pristatyti šalį naudosime kryptingai“, - nurodo ministerija.

Reprezentacijai skirtų pinigų nuo šių metų liepos nebebus galima leisti visiems lošimams. Dabar draudimų sąraše yra tik azartiniai lošimai.

Seimas dėl tokių Pelno mokesčio įstatymo pataisų apsispręs, sausio 21-23 dienomis susirinkęs į neeilinę sesiją.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas yra pritaręs tokiai pataisai, kurią svarsto nuo 2012 metų.

Dabar reprezentacinėms sąnaudoms nebuvo priskiriamos medžioklės, žvejybos, plaukiojimo jachtomis, golfo, azartinių lošimų, stovyklavimo išlaidos.