„Daugelyje įmonių pasitaiko tų vagysčių. Žinoma, apie 40 mln. eurų vagystę dar nėra girdėta, bet po kelis ar net keliolika mln. eurų buvo atvejų. Ir jie yra tiriami, nustatomi pažeidėjai. Blogiausia, kad mes apie tai nekalbame ir kiekvieną įmonė bando nutylėti tą faktą, nes nemalonu. Tai skatina nesąžiningus žmones ir finansinių paslaugų teikėjus tyliai žiūrėti į tokius dalykus“, – pirmadienį „Žinių radijui“ teigė V. Janulevičius.

„Manau mes turime kalbėti apie tai viešai, kad ši problema yra didelė – šimtai atvejų – ir kaip tai kuo geriau sumažinti. Tokie žmonės turi žinoti, kad anksčiau ar vėliau bus nubausti“, – pabrėžė jis.

LPK prezidentas taip pat paminėjo, kad Š. Stepukonis tokias sumas pasisavinti galėjo dėl perdėto bendradarbių pasitikėjimo.

„Manau, kad reikia kalbėti ir viešinti apie tokius incidentus, kad tai būtų užkardymas tokių dalykų. Šiuo atveju, aš manau, kad iš abiejų pusių buvo pražiūrėta. Perdėtas pasitikėjimas darbuotojais ir savo kolegomis leido žmogui naudotis tokiomis galimybėmis“, – aiškino jis.

Tokie žmonės turi žinoti, kad anksčiau ar vėliau bus nubausti.

ELTA primena, kad „BaltCap“ šiuo metu susiduria su reputacijos problemomis, po to, kai pernai lapkritį nutraukė sutartį su buvusiu „BaltCap Infrastructure Fund“ partneriu Š. Stepukoniu. Jis įtariamas pasisavinęs apie 30 mln. eurų, kurių bent dalį galėjo pralošti kazino.

Vilniaus apygardos prokuratūra penktadienį pareiškė, kad 2022 metais buvo pradėjusi ikiteisminį tyrimą iš bendrovės „Paysera LT“ gavus informacijos apie į Š. Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos įmonės pervestus 3,9 mln. eurų. Pasak prokuratūros, tada nustatyta, kad pinigai buvo pervesti vykdant akcijų perdavimo sandorį, tad tyrimas nutrauktas, tačiau praėjusią savaitę jis buvo atnaujintas.

Tyrimą dėl Š. Stepukonio veiklos kontroliuoja Europos Prokuratūra, jį atlikti pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai (FNTT).

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys Aleksandras Nemunaitis tvirtina, kad Š. Stepukonis šiuo metu savanoriškais pagrindais kariauja Ukrainoje.

Šią savaitę misiją Lietuvoje baigęs TVF įnašo vertinimą pateikė savo išvadose – pasak jų, sektoriuose, sulaukiančiuose daug užsienio investicijų, dažni mokesčių pokyčiai gali pakenkti šalies reputacijai. 

„Dažni ad hoc mokesčių pakeitimai sektoriuose, į kuriuos investuojama daug užsienio investicijų, gali susilpninti sunkiai iškovotą Lietuvos kaip stabilios, nuspėjamos ir konkurencingos mokesčių paskirties šalies reputaciją“, – teigiama šią savaitę paskelbtose fondo išvadose.

TVF ekspertai nurodo, kad finansinio stabilumo išsaugojimas esant nestabilioms tarptautinėms finansų rinkoms yra pagrindinis prioritetas.

Pasak TVF misijos išvadų, kad solidarumo įnašo neigiamas poveikis bankams būtų mažesnis, mokestis turėtų likti laikinas – kitaip jis gali būti suprastas kaip rinkliava už užsienio investicijas.

„Bankams taikomas mokestis turėtų likti laikinas, kad nebūtų suvokiamas kaip mokestis užsienio investicijoms ir būtų sumažintas galimas neigiamas poveikis efektyvumui“, – skelbia fondo išvados.

Jeigu mokestis būtų taikomas ilgiau, jis turėtų iškraipantį poveikį, teigia TVF: „Nors mokestis buvo kruopščiai parengtas taip, kad trumpuoju laikotarpiu neskatintų bankų skolinti, nuolatiniai sektoriniai mokesčiai nuo perteklinio pelno ilgainiui turi tendenciją daryti iškraipantį poveikį“.

Gegužę Seimo priimtas Laikinojo solidarumo įnašo įstatymas numato, kad šį mokestį dvejus metus mokės visi bankai bei kredito įstaigos, o įnašas sudarys 60 proc. bankų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Mokesčio lėšos – daugiau nei 400 mln. eurų – bus naudojamos gynybai ir karinei bei civilinei transporto infrastruktūrai.

Laikinas mokestis pasiūlytas šalies bankams šiemet, tikėtina, uždirbsiant daugiau kaip 1 mlrd. eurų pelno, kuris laikomas netikėtu – jie esą pelnosi iš Europos Centrinio Banko (ECB) didinamų palūkanų normų.

Lietuvos bankų asociacija prieštaravo šio mokesčio įvedimui. Vėliau teigė, kad mokesčių įstatymai turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po šešių mėnesių, tačiau įnašas įsigaliojo nuo įstatymo priėmimo ir nėra aišku, kaip konkrečiai jis turi būti apskaičiuojamas.

– Kas yra kreditingumas?

– Tai mūsų patikimumo istorija. Ją pradedame nuo tada, kai tampame pilnamečiais ir prisiimame pirmą įsipareigojimą. Tai gali būti išmanusis įrenginys, telefonas ir pan. Prisiimtas įsipareigojimas ir tai, kaip mes jį vykdome, yra mūsų kreditingumo istorija – ar laiku mokame įmokas, nepradelsiame mokėjimų.

– Pasiėmiau kreditą telefonui ir jo laiku negrąžinau. Kas tada?

– Priklauso, kiek tas laiku. Vieną dieną, dvi ar tris galime pavėluoti grąžinti įmoką. Jei tai piktybinis nemokėjimas – gaunami priminimai, – nuo 90 dienų žmogus pripažįstamas nemokus. Tas nemokumas į jo kredito istoriją įsirašo labai ilgam. Gali būti įvairių duomenų bazių ir, kurie išduoda paskolas, gali žinoti, kad gyventojas vėlavo įmoką dengti nuolat kažkiek laiko. Tai irgi gali turėti įtakos jo tolesniam skolinimuisi.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek ilgam žmogus gali tapti blogos reputacijos klientu?

– Kredito istorija saugoma bent dešimt metų. Esame 18–19 metų ir vėluojame grąžinti studentų įmokas, nes išvykome atostogų vasarą, rudenį matome, kad turime pradelstų mokėjimų. Tikėtina, kad istorija kaupsis iki dešimties metų ir ilgiau. Kai norėsime būsto paskolos, sukursime šeimą ir kils klausimas, kodėl toks blogas reitingas, paaiškės, kad pradelsti mokėjimai gali atsispindėti kredito istorijoje.

– Ar tokie žmonės negauna paskolos?

– Paskola – įsipareigojimas iš dviejų pusių. Visi nori, kad vykdytume įsipareigojimą. Jei išduodanti pusė mato, kad partneris, norintis su jais pasirašyti sutartį, yra nepatikimas, kraštutinis atvejis – atsisakyti bendradarbiavimo ir neišduoti. Arba ji gali pabrangti, nes jo rizika didesnė ir ji kainuos daugiau.

Recepto nėra. Tai liks, tačiau kuo anksčiau pradėsime atsakingai žiūrėti į šiuos dalykus, tuo reputacija bus geresnė.

– Kiek?

– Tikrai negaliu atsakyti. Gali būti žymiai pakilusios palūkanos vien dėl rizikingumo.

– Ar yra priemonių, kaip būtų galima pasigerinti savo kreditingumo istoriją?

– Recepto nėra. Tai liks, tačiau kuo anksčiau pradėsime atsakingai žiūrėti į šiuos dalykus, tuo reputacija bus geresnė.

Bemiegė naktis

Socialiniuose tinkluose žinutė apie G. Noviką ėmė sklisti antradienio vakarą, per naktį paauglio motina pasivadinusios moters pranešimu pasidalijo tūkstančiai internautų.

„Naktį pažadino kolegų skambučiai. Visi klausinėjo apie man metamus kaltinimus. Tai yra baisu. Ar miegojau tą naktį? Nelabai, koks ten miegas“, – prisipažino vyras.

Bet kuriam žmogui turėtų sustoti širdis, internete išvydus savo pavardę, prie kurios parašytas žiaurus kaltinimas.

„Pedofilas. Atsargiai, tėveliai, blokuokite šį išgamą, kol jis nenuskriaudė ir dar kažkieno vaiko. Pridedu foto ir susirašinėjimą, kurį sūnus man parodė, kai paklausė, ar galės nešioti voro kostiumą“, – buvo rašoma įvairiose socialinio tinklo grupėse.

Tokią žinutę platino Emilija Nojus pasivadinusio asmens ar asmenų feisbuko paskyros savininkai.

Socialinio tinklo grupėje „Aferistai. Sukčiai. Apgavikai“ užvirė diskusija. Iš pradžių internautai noriai dalijosi pranešimu ir piktinosi situacija.

Paviešintame pranešime buvo įkeltas neva G. Noviko ir kažkokio nepilnamečio susirašinėjimas – vyras prašė atsiųsti nuotrauką, kurioje vaikas būtų be rūbų. Neva siūlė jam padovanoti voro kostiumą ir norėjo pažiūrėti, ar jis jam tiks.

Žinutėje Klaipėdos muzikinio teatro solistas buvo įvardintas vardu ir pavarde, panaudotos jo asmeninio profilio nuotraukos.

Pats kreipėsi į policiją

Paaiškėjo, kad G. Novikas prieš kelias dienas buvo radęs skelbimą internete apie parduodamus būgnus.

„Pakliuvau į pinkles. Visą susirašinėjimą ir turimus duomenis perdaviau policijai. Mano reputacijai yra padaryta milžiniška žala“, – pripažino vyras.

Mano reputacijai yra padaryta milžiniška žala.

Klaipėdietis suderėjo su feisbuke rasto skelbimo autoriais – ta pačia Emilija Nojus prisistatančiais asmenimis, kad pirks būgnus.

„Sąskaita buvo nurodyta moters vardu, Emilijos, bet telefonu bendravo su manimi vyras. Pervedžiau 30 eurų avansą, sutarėme, kad jie atvyks į Palangą“, – pasakojo vyras.

Tačiau sutartą dieną niekas ragelio jau nebekėlė.

„Yra veikiantys telefonai, jais skambinama, rašomos žinutės, policija turėtų išsiaiškinti. Viską nurodžiau“, – sakė G. Novikas.

Pedofilijos istorija – kerštas?

Tuomet klaipėdietis parašė būgnų pardavėjams, kad kreipsis į policiją.

„Atsakė, kad yra skolingi daugybei žmonių ir jų maustymas jiems yra pramoga“, – tikino G. Novikas.

„Sėkmės visiems, vis tiek skoloje esu gal milijoną valstybei, tai tik iššvaistysite dar papildomai valstybės biudžetą ir patys patirsite papildomų nuostolių. O iš manęs ką gausite? Tai tik špygą taukuotą. Tik nepamirškite visi susirinkti į teismo salę, vis tiek teks ne kartą važiuoti, ir kadangi man tai tik pramoga, linkiu visiems sėkmės“, – G. Novikui atsakė Emilija Nojus paskyros savininkai. Visa ši rašliava – su baisiomis gramatinėmis klaidomis.

„Toliau buvo plūstasi necenzūriniais žodžiais. O galų gale pagrasino, kad parašys feisbuke, jog esu pedofilas. Teigė, kad iš anksto šitaip buvo suplanuota. Taip ir nutiko. Parašė man, kad feisbukas jau šiurpsta nuo mano susirašinėjimo su dvylikamečiais. Tada ir pasipylė skambučiai iš visų pažįstamų“, – pasakojo vyras.

„Paviešinsiu, pedale, tave. Jau yra „čatai“ visi, kur mažam berniukui rašinėji ir jo prašai nuotraukyčių“, – tokią žinutę klaipėdietis gavo dar prieš pasirodant šmeižikiškam pranešimui internete.

Giedrius Novikas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Sukurpė fikciją?

Žvelgiant į susirūpinusia mama apsimetusios „ponios“ žinutes, susidaro įspūdis, kad feisbuko anketos autorius yra vyras, galbūt sėdintis kalėjime, nes kas antrame sakinyje vartojamas kalėjimo žargonas.

Žmogus yra mažaraštis, rašo su klaidomis, be skyrybos ženklų, vartoja daugybę keiksmažodžių.

Klaipėdietis išsaugojo susirašinėjimą, įrašė ekrano nuotraukas ir kreipėsi į policiją.

Tačiau tuo viskas nesibaigė – vyrą atakavo Klaipėdos muzikinio teatro kolegos, klausdami, kodėl jo pavardė mirga prie sukrečiančių kaltinimų feisbuke?

„Visi klausė to paties – ar tai tiesa? Aiškinau, kad perdaviau viską policijai, kad tikrai esu niekuo dėtas. Aš turiu šeimą, turiu vaikų“, – situacija baisėjosi vyras.

Galima tik spėti, ar grasindami paskleisti šmeižiančią informaciją sukčiai vylėsi, kad apgautas klaipėdietis nesikreips į policiją dėl jiems pervesto avanso. O galbūt tai tiesiog primityvus visišku savuoju nebaudžiamumu įsitikinusių asmenų kerštas?

Paskyros „Emilija Nojus“ savininkai dar įsivėlė į diskusijas feisbuko grupėje ir mėgino įrodinėti, esą klaipėdiečiui metami kaltinimai yra rimti.

Viena internautė netrukus pademonstravo, kaip galima akimirksniu sukurti susirašinėjimo laukelį, įrašyti norimą tekstą panaudojant svetimo žmogaus nuotraukas.

Visa tai galima padaryti pasinaudojus specialia programėle.

Ne specialistui gali atrodyti, kad žinomas žmogus iš tiesų susirašinėjo su dvylikamečiu.

Po šio įrašo socialinio tinklo vartotojai jau įdėmiau ėmė aiškintis, ar tikrai klaipėdiečiui metami kaltinimai yra tikri.

Aprašė, kas grėstų kalėjime

Vos tik virtualioje diskusijoje buvo imta abejoti kaltinimais, aistras pakurstydavo tie patys dvylikamečio mama apsimetę veikėjai.

„Kas tau čia sufabrikuota, asile? Parodyk man kažkokias žymes, pagal ką tu matai, kad tai „fake“? Pedofilų klanas. Ginate vieni kitus kū...os. Ūso šaika“, – rašė Emilija Nojus prisistatantis asmuo.

Netrukus atsiliepė žmonės, kurie bendravo su tuo pačiu feisbuko profiliu ir lygiai taip pat buvo apgauti.

Vieni žmonės susidomėjo neva parduodama spinta, kitiems patiko skelbimas apie parduodamas užuolaidas.

Istorijų pabaiga visur vienoda – pinigai pervesti, bet prekės taip ir nepristatytos.

Vienas internautų šių veikėjų jau atvirai paklausė, ar jie žino, kas gresia už šmeižtą? Reaguodami į tai veikėjai socialiniame tinkle smulkiai aprašė, kas iš tiesų grėstų pedofilija kaltinamam asmeniui, jei šis patektų į kalėjimą.

Iš to, kaip smulkiai buvo aprašytos linčo teismo detalės kalėjime, skausmingo išangės deginimo ir kitos „procedūros“, kyla klausimų dėl tų eilučių autoriaus adekvatumo.

Puolė trinti pasisakymus

Kai dauguma internautų feisbuke ėmė žymėti Emilija Nojus pranešimą kaip šmeižikišką, žinutę apie G. Noviką veikėjai ištrynė.

Pradingo ir viešas susirašinėjimas, tačiau dienraščio „Klaipėda“ redakcija išsaugojo viešo susirašinėjimo turinį.

„Tai jie puolė trinti, ne aš. Jei aš būčiau kaltas, veikiausiai trinčiau paskyrą, susirašinėjimus, bet aš nieko neslepiu, nieko nusikalstamo nedariau“, – tikino G. Novikas.

Emilija Nojus paskyros savininkai vis dar bandė burnoti G. Noviko adresu, kol vienai internaučių trūko kantrybė.

„Nusiramink tu, vafli“, – jų pačių žargonu rėžė moteriškė aferistams. Po to šie ir pritilo.

Keršijo: susirašinėjimas su aferistais išdavė, kad išgalvotos pedofilijos istorija buvo sukurpta specialiai. Susirašinėjimo fiksacija

Vis dar atakuoja žinutėmis

G. Novikas tikino, kad viešai savo istoriją panoro atskleisti todėl, kad būtų perspėti kiti žmonės.

„Į viešumą einu norėdamas apsaugoti save, savo šeimą ir kitus. Nes po šmeižikiškos atakos gavau daug trečiųjų asmenų asmeninių komentarų „Messenger“ programėle su grasinimais. Žinoma, neaišku, ar tikrų, ar vadinamųjų trolių. Kantriai visiems rašinėjau, jog prieš komentuodami patikrintų to posto autorius. Dalis atsiprašė“, – tikino G. Novikas.

Feisbuke Emilija Nojus vardu prisistatę asmenys įkėlė dar vieną žinutę su naujais kaltinimais G. Noviko adresu, tačiau internautai iš karto pakomentavo, kad jiems brukama istorija – išgalvota.

Atsiliepė ir daugiau nukentėjusiųjų nuo tų pačių asmenų.

Vis dėlto skandalinga istorija klaipėdiečiui drasko nervus. Ne visi žmonės atidžiai skaitė susirašinėjimuose viešintą informaciją.

„Pradėjau gauti ir seksualinio pobūdžio žinučių. Kantriai iš savo paskyros paskelbiau daugybėje feisbuko grupių apie šmeižtą ir šiuos posto autorius. Atsiliepė ir daugiau nukentėjusiųjų nuo tų pačių asmenų. Visus paraginau rašyti pareiškimus policijai“, – tikino vyras.

Klaipėdietis teigė, kad jei jis būtų siūlęs mažamečiui ką nors nepadoraus, veikiausiai susirūpinusi mama jau būtų parašiusi pareiškimą policijai ar bent informavusi teisėsaugą apie tokio asmens veiksmus internete.

„Man iki šiol nėra pareikšti jokie įtarimai, nors, logiškai mąstant, mano galva, bet kokie tėvai, vaiko telefone radę tokį susirašinėjimą, kuris šioje situacijoje inkriminuojamas man, turėtų nedelsdami kreiptis į teisėsaugos institucijas. Tai tik dar kartą įrodo, jog papuoliau į aferistų pinkles“, – kalbėjo klaipėdietis.

Klaipėdos miesto policijos komisariate nėra gautas jokios motinos pareiškimas, kuriame būtų minimas G. Novikas. Tai patvirtino komisariato viršininkė Rasa Bekėžienė.

Suabejojo anketos tikrumu

Klaipėdos muzikinio teatro profesinės sąjungos pirmininkas Raimondas Tamošauskas taip pat buvo įtrauktas į diskusiją internete.

„Bet tą sekundę neturėjau visos informacijos. Vėliau paskaitinėjau kaltinimus žeriančių veikėjų profilį ir man kilo klausimų. Aš abejoju, kad to profilio nuotraukos yra autentiškos. Kilo įtarimas ir dėl to, kad profilyje per kelerius metus pažymėti tik du įvykiai. Labai panašu, kad tai netikra anketa“, – sakė R. Tamošauskas.

Profesinės sąjungos pirmininkas patikino, kad pažįsta G. Noviką.

„Nepanašu man, kad tai, kas paskelbta, galėtų būti tiesa. Gerai, kad Giedrius sutiko viešai kalbėti. Gali būti, kad tai tiesiog kalinių darbas. Vartojami tam tikri žodžiai ir aprašyta tai, kas kalėjime vyksta. Manau, teisėsaugai nebus sudėtinga išsiaiškinti“, – vylėsi R. Tamošauskas.

Nutarime KT pažymėjo, kad Seimas gali nustatyti su reputacija susijusį stojimo į valstybės tarnybą reikalavimą, pagal kurį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos padarymą atleisti asmenys tam tikrą laiką negalėtų užimti pareigų valstybės tarnyboje, tačiau turi būti atsižvelgiama į aplinkybes.

„Nustatant tokį reikalavimą turi būti paisoma konstitucinio proporcingumo principo, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos, pavojingumą ir asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą“, – sakoma nutarime.

Anot nutarimo, dabartinė nepriekaištingos reputacijos sąlyga visiems statutiniams valstybės tarnautojams taikoma vienodai, neatsižvelgiant į jų užimamų pareigų svarbą, jo vykdomų funkcijų ypatumus, jam tenkančią atsakomybę.

Bylą dėl nepriekaištingos reputacijos KT nagrinėjo pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) prašymą.

Nustatant tokį reikalavimą turi būti paisoma konstitucinio proporcingumo principo.

LVAT nagrinėjo dvi administracines bylas, kuriose skųsti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus įsakymai dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos. Pasak teismo, minėta statuto norma nesudarė prielaidų įvertinti individualią kiekvieno pareigūno situaciją.

LVAT prašė KT įvertinti, ar toks teisinis reguliavimas atitinka iš konstitucinio proporcingumo principo kylantį reikalavimą asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, taip pat užtikrinti tam tikrą interesų pusiausvyrą.

Anot LVAT, nediferencijuojant nusikalstamų veikų, už kurių padarymą asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal pobūdį, pavojingumą ar pan., nepriimant asmens į vidaus tarnybą ar atleidžiant iš jos, gali būti nepaisoma konstitucinių lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisingumo principų.

Be to, gali būti neproporcingai apribota piliečio konstitucinė teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, nurodė administracinis teismas.

Praėjusių metų balandį KT išaiškino, kad Konstitucijai prieštaravo norma, jog asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo, nesvarbu, ar teistumas išnyko, ar yra panaikintas.

„Tokią formuluotę, kokią pasiūlys FIFA, UEFA, tokią ir įdėsime į įstatus, – žurnalistams spaudos konferencijoje sakė T. Danilevičius. – Aiškiai bus pasakyta, kas gali, o kas negali būti tuose organuose.“

Taip jis kalbėjo, paklaustas, ar rengiamame federacijos įstatų projekte bus numatyti draudimai eiti pareigas teistiems asmenims.

Kiek anksčiau Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, remdamasis policijos informacija, teigė, jog LFF Vykdomajame komitete yra keturi praeityje teisti asmenys, o trims iš jų pritaikytos organizuoto nusikalstamumo prevencinio poveikio priemonės.

Federacija įstatų projektą ėmėsi rengti po to, kai dalis parlamentarų inicijavo tiesioginio LFF valdymo įstatymo projektą.

Jam praėjusią savaitę Seime pritarta po pateikimo, tačiau Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį sustabdė klausimo svarstymą, davę laiko pačiai LFF reformuoti savo valdyseną.

Savo ruožtu LFF generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius teigė, kad keičiamuose įstatuose iš esmės bus peržiūrimi pagrindiniai federacijos valdymo aspektai.

„Dėl klubų įtraukimo, dėl nepriekaištingos reputacijos sąvokos, kad baigtųsi interpretacijos, dėl tiesioginių rinkimų konferencijoje, kad būtų renkami Vykdomojo komiteto nariai, viceprezidentai, atitinkamai visi kiti komitetai“, – sakė jis.

Pasak E. Stankevičiaus, įstatai jau yra rengiami, tačiau šiame procese „yra daug niuansų“.

„Kalbam, ieškom bendrų sąlyčio taškų“, – sakė LFF generalinis sekretorius.

Jis taip pat teigė, kad įstatų projektas turėtų būti parengtas iki lapkričio pabaigos, su juo planuojama supažindinti futbolo bendruomenę ir visuomenę.

Komentuodamas sprendimą peržiūrėti įstatus, taip pristabdant laikino federacijos valdymo įstatymo projektą Seime, T. Danilevičius teigė, kad „LFF šiandien dienai mato vienintelį kelią – ne revoliucinį, o evoliucinį kelią“.

Laikino įstatymo projektą komentavę FIFA ir UEFA atstovai anksčiau trečiadienį Seime dar kartą pakartojo, kad jo priėmimas reikštų nacionalinės rinktinės ir klubų suspendavimą tarptautiniuose turnyruose.

FIFA Strateginių projektų ir asociacijų narių valdymo direktorius Nodaras Akhalkasti (Nodaras Achalkastis) parlamente žadėjo, kad FIFA ir UEFA „aktyviai dalyvaus reformų procese“.

Kalbėdamas apie LFF vadovybės narių reputaciją, jis pabrėžė, kad tai yra ypač svarbus klausimas, kurį taip pat bus siekiama įtvirtinti įstatuose.

„Galime užtikrinti, kad įdiegsime aukščiausius įmanomus standartus, susijusius su gerąja valdysena. Ir čia kalbu ne tik apie reputacijos klausimus, bet apskritai – mes neapsiribosime vien tik reputacijos klausimais, o įvesime aukščiausius įmanomus sąžiningumo patikrinimus“, – kalbėjo FIFA atstovas.

Pasak jo, kriminalinio pasaulio atstovams ne vieta sporte.

Pastaraisiais metais Lietuvos futbolo vadovybė kritikuota dėl prastų sportinių pasiekimų ir dalies funkcionierių ryšių su nusikalstamu pasauliu.

Šiuo metu Lietuva pagal FIFA reitingus užima 142 vietą, prastesnis rezultatas buvo tik 2017 metais tada šalies vyrų rinktinė buvo 149.

„Teismas turėtų turėti didesnį autoritetą visom prasmėm, ne tik reputacijos ir pasitikėjimo, bet ir realaus nepriklausomumo nuo kitų valdžių, tiek formuojant teisėjų korpusą, tiek su dabar labai sujautrėjusiu finansavimo klausimu. Teismas turėtų būti patraukli darbo vieta visiems teisininkams, galvojame, kaip pritraukti žmones ir padaryti mūsų sistemą patrauklesne“, – penktadienį interviu Lietuvos radijui sakė S. Rudėnaitė.

„Be resursų, be žmonių, kurie kompetentingi, be konkurencingos darbo vietos tesime mes idealistiškai kalbėti apie reputaciją, apie autoritetą irgi neilgai galime“, – pažymėjo Teisėjų tarybos pirmininkė.

Teismas turėtų būti patraukli darbo vieta visiems teisininkams.

Teismų reputacijos, finansavimo ir kitus klausimus teisėjai penktadienį aptars Vilniaus rajone vyksiančiame Visuotiniame teisėjų susirinkime – tai aukščiausia teismų savivaldos institucija.

Į kas dvejus metus vykstantį susirinkimą šaukiami visi Lietuvos teisėjai ir sprendžiami svarbiausi teismų sistemos klausimai, skelbia Nacionalinė teismų administracija.

Pastaraisiais metais teismų reputacijai kenkia korupcijos bylos, neblaivūs prie vairo įkliuvę teisėjai. Patys teisėjai kelia klausimą dėl per mažo darbo užmokesčio.

Įžvelgia korupcinių metodų

Seimo narius pasiekė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) darbuotojų anoniminis laiškas, kuriuo prašoma atkreipti dėmesį į viceministrės A.Kudarauskienės, atsakingos už profesinį mokymą ir suaugusiųjų švietimą, tinkamumą eiti šias pareigas.

Dėl galimo susidorojimo prisistatyti nepanorę ministerijos darbuotojai pažymėjo, kad viceministrei A.Kudarauskienei puikiai žinoma atkatų sistema, valstybės pinigų pasisavinimas, fiktyvus mokymasis, nelegalus naudojimasis valstybės mokamomis paslaugomis ir kt. Be to, sakoma, kad viceministrė taip pat geba daryti spaudimą žmonėms, jais manipuliuoti, o kurie netinka jos neaiškioms schemoms įgyvendinti – pašalinti.

Laiške, kurį paviešino Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, teigiama, kad stambusis verslas, pasinaudodamas pilkąja Lietuvos profesinio mokymo zona, naudojasi valstybės ir ES ištekliais, grobsto nekilnojamąjį turtą, vykdo sau naudingas reformas veikdamas korupciniais metodais.

„ŠMSM viceministrės A.Kudarauskienės iniciatyva šiuo metu buldozerio principu yra stumiama visos Lietuvos profesinio mokymo reforma, (…) kurios priedangoje siekiama pigiai supirkti nebereikalingus mokymo pastatus ir žemės sklypus patraukliausiose Lietuvos miestų vietose“, – tvirtinama anoniminiame skunde.

Atsižvelgdami į gautą informaciją, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Seimo rudens sesijos pradžioje ketina kviesti pokalbio viceministrę A.Kudarauskienę, kad būtų atsakyta į kylančius klausimus dėl jos veiklos ir tinkamumo eiti pareigas.

Ministerijos atstovas Dainoras Lukas, komentuodamas laišką, apie kurį kalbama Seimo narių pranešime, neslėpė, kad ministerijos požiūris į laišką yra atsainus.

„Tai tėra vieno suinteresuoto asmens manipuliacijos“, – sakė D.Lukas, išreikšdamas jau tipine tapusią ministerijos poziciją, kad viskas, kas netinka ministerijai, tėra kažkokie piktavališki planai.

Užteko kolegos patikinimo

„Kauno dieną“ dar pavasarį pasiekė informacija ir skundai dėl abejotinų sprendimų, kurių autorė – viceministrė.

Remdamiesi gautais duomenimis, paskelbėme keletą publikacijų apie įtarimų keliančias Kauno technikos profesinio mokymo centro (KTPMC) veiklos aplinkybes ir šios mokymo įstaigos direktoriaus Pauliaus Čepo karjeros ir elgesio ypatumus.

Profesinio mokymo sritį kuruojanti ŠMSM viceministrė A.Kudarauskienė į publikaciją sureagavo gana savitai. Ji susisiekė su P.Čepu, šis jai viską paneigė ir tuo pagrindu ministerija redakciją informavo, kad P.Čepo vadovaujamame centre viskas yra gerai.

Ar pokalbis su suinteresuotu asmeniu ir jo patikinimai gali suteikti bent elementarų pagrindą adekvačiam situacijos įvertinimui? Kad ir kaip būtų, viceministrei kažkodėl užteko patikinimų.

Su P.Čepu jie yra geri pažįstami – seni kolegos: kartu dirbo Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre (KMPMC), kuris prieš keletą metų pagarsėjo kaip valdiškų finansų melžykla. Centro vadovė Laimutė Anužienė neteko pareigų, o jos padėjėja – sekretore dirbusi A.Kudarauskienė (tuo metu – A.Sūnelaitytė) po kurio laiko tapo ŠMSM viceministre.

Karjeros laiptais lipa ir jos kolega P.Čepas. A.Kudarauskienei tapus viceministre, jį ketinama stumtelėti dar aukščiau – pasodinti į naujai kuriamo centro vadovo kėdę. Būtent šis planuojamas šuolis ir galimai neskaidrios tokių planų aplinkybės pateko į „Kauno dienos“ akiratį.

Linkę užsikimšti ausis

ŠMSM ministerijos vadovų nuostata negirdėti to, kas ministerijai neparanku, jau nestebina net ir švietimo sritį kuruojančio Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narių.

Kurtumas: Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė I.Kačinskaitė-Urbonienė stebėjosi ministerijos nenoru išgirsti kritikos. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

Viceministrė turėtų labai gerai pagalvoti, ar ji tinka eiti pareigas, jei anksčiau dalyvavo nešvariose schemose.

Apie tai „Kauno dienai“ pasakojo minėto komiteto narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė. Ji nurodė, kaip jai pačiai teko pasistengti, kad ministerija atsikimštų ausis ir išgirstų kritiką ir abejones dėl ministerijos veiklos skaidrumo.

„Profesinės mokyklos gavo skubų ministerijos laišką per trumpą terminą susipažinti su profesinių mokyklų visoje Lietuvoje reorganizavimu. Ir ten, tame reorganizavime, buvo pridaryta nemažai kvailų dalykų, mūsų manymu, priimta tiesiog lobistinių ir korupcinių sprendimų, kuriuos mes komitete kritikavome. Iš pradžių į mūsų kritiką visiškai nebuvo atsižvelgta. Tada mes kartu su opozicija surengėme spaudos konferenciją – nepadėjo. Tada kvietėmės direktorius iš profesinių mokyklų, kad pasakytų, kokia situacija. Išplatinome pareiškimą, kad ateina dešimtys milijonų europinių lėšų ir kad ministerijoje kai kas gerai išmano, kaip plauti pinigus ir kaip susodinti į postus savus. Tik po šio griežto pareiškimo mums pavyko su komiteto rekomendacijomis pakoreguoti keletą nelogiškai atrodančių sprendimų. T.y. ministerija pagaliau atsikimšo ausis“, – apie įsimintiną patirtį, bandant bendradarbiauti su reformą vykdančiais ŠMSM vadovais, pasakojo komiteto narė.

Jos manymu, spalvinga A.Kudarauskienės patirtis kelia abejonių.

„Tai verčia į jos veiklą ir apskritai visą profesinio mokymo sektorių, visas iš ministerijos ateinančias iniciatyvas žiūrėti ypač akylai. Ypač todėl, kad savų į postus sodinimo naratyvas labai ryškus Kauno mieste, iš kur ji susirinko visą spalvotą praeitį“, – sakė I.Kačinskaitė-Urbonienė.

Tikslai – neaiškūs

Pasak Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės, prof. habil. dr. Vilijos Targamadzės, ŠMSM inicijuojama profesinio mokymo pertvarka jau nebe pirmą kartą kelia daugybę klausimų, o pasirodžiusi buvusio ikiteisminio tyrimo informacija dar labiau verčia sunerimti dėl viceministrės A.Kudarauskienės galimybių dirbti skaidriai ir profesionaliai.

Atsakomybė: Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė, prof. habil. dr. V.Targamadzė pabrėžė, kad viceministrė turėtų sąžiningai apsispręsti. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Profesinių mokyklų tinklo optimizavimas iš esmės grindžiamas mokyklų sujungimu, dažnai – nepakankamai aiškiu. Neaišku, koks bus profesinio rengimo centrų likimas, kas taps jų dalininkais, kaip šiais centrais bus disponuojama. Nerimą sustiprino ir Seimo nariams atsiųsta informacija apie viceministrės galimą neskaidrų dalyvavimą tam tikrose Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro veiklose, kurios aprašytos ikiteisminiame tyrime. Todėl būtina išsiaiškinti, ar viskas šiuo metu yra skaidriai daroma profesiniame mokyme“, – teigia V.Targamadzė.

Reformos kokybe abejojantys Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nariai ne tik pasigedo aiškios analizės, bet ir atkreipė dėmesį, kad profesinių mokyklų sujungimai nederinti su įstaigų bendruomenėmis. Taip pat kyla pagrįstų įtarimų, kad įstaigas sujungti reikalinga vien tam, jog būtų galima paskirti naują, galbūt ministerijos klerkams naudingesnę vadovybę.

Seimo narių įtarimus, kad reformos imitacija reikalinga tik norint paskirti savus naujųjų įstaigų vadovus, tarsi patvirtina Kauno pavyzdys.

Galimas favoritas

Publikacijoje „Ministerija vadovus renka pagal pažintis?“ rašėme, kad ŠMSM nuo rugsėjo planuoja sujungti KTPMC, Vilkijos žemės ūkio mokyklą ir Kauno statybos ir paslaugų mokymo centrą į Kauno technologijų mokymo centrą. Reorganizavimo sąlygose išskiriamas buvusio A.Kudarauskienės bendradarbio P.Čepo vaidmuo.

Ministerijos užkulisiuose kalbama, kad jis yra favoritas – numatytas laikinai vadovauti naujai įstaigai.

ŠMSM ministrė Jurgita Šiugždinienė, išgirdusi „Kauno dienos“ klausimus apie mokymo įstaigų sujungimo planus, nurodė kreiptis į savo patarėją D. Luką.

Jis nepatvirtino, kad P.Čepą planuojama skirti laikinuoju vadovu.

„Kauno technologijų mokymo centro laikinasis vadovas iki viešojo vadovo konkurso bus paskirtas rugsėjo 1 d., kai pradės veikti naujas juridinis vienetas. Kas eis laikinojo vadovo pareigas, dar nepaskelbta. Šiuo metu į ministerijos sudarytą reorganizacijos darbo grupę įtraukti visi trys esami jungiamų profesinių mokyklų direktoriai“, – patikino D.Lukas.

Sukėlė įtarimų

Toks aiškinimas sukėlė įtarimų dėl galimo slapukavimo, nes viešai skelbiamose Kauno įstaigų reorganizavimo sąlygose išskiriamas KTPMC vadovas.

„Naujai kuriamos viešosios įstaigos Kauno technologijų mokymo centro vardu gali veikti viešosios įstaigos Kauno technikos profesinio mokymo centro vadovas. Po reorganizacijos veiksiančio Kauno technologijų mokymo centro įstatus pasirašo viešosios įstaigos Kauno technikos profesinio mokymo centro vadovas“, – teigiama dokumento projekte.

Nors ministerija ir neigė, kad jau numatyta, kas taps naujuoju vadovu, apie P.Čepą atsiliepė itin palankiai: „Ministerijai nekelia abejonių P.Čepo kompetencija, jis turi vienuolikos metų vadovavimo patirtį, yra Europos profesinio mokymo įstaigų asociacijos valdybos narys.“

Viceministrės A.Kudarauskienės ir P.Čepo bendra darbo patirtis skandalais pagarsėjusiame KMPMC ministerijai atrodo dėmesio neverta smulkmena.

„Viceministrė A.Kudarauskienė yra dirbusi ne vienoje institucijoje ir kolegiškus santykius palaiko su daugybe žmonių“, – pabrėžė ministerija.

Gluminantys faktai

„Kauno diena“ susipažino su ikiteisminiu tyrimu ir jį paskelbė. Jame užfiksuoti kaip liudytojos apklaustos A.Kudarauskienės parodymai. 2020 m. tyrimas buvo nutrauktas.

Tyrimo medžiagoje esantys liudijimai kelia nuostabą ir abejonių dėl A.Kudarauskienės reputacijos ir sugebėjimų dirbti skaidriai. Išsklaidyti šias abejones galėjo tik pati viceministrė, tačiau iš jos sulaukėme grasinimus primenančių užuominų apie sprendimą kreiptis į Generalinę prokuratūrą.

Apie vykdomos reformos priešus ir kenkėjus ėmė samprotauti ir ministrė. Rezultatas: nei ministrė, nei viceministrė taip ir nepateikė dalykiško esminio klausimo komentaro – kaip šokiruojanti A.Kudarauskienės patirtis neskaidriais sandoriais pagarsėjusiame centre gali būti suderinama su viceministrei keliamu nepriekaištingos reputacijos reikalavimu.

Vykdė visus nurodymus

„Kauno diena“ rašė, kad milijonines sumas mokymo bazėms ir infrastruktūrai modernizuoti ir plėsti gaunantys profesinio rengimo centrai ilgai buvo pilkoji zona, kurioje vyko, galimai ir tebevyksta, įtakomis ir artimais ryšiais paremti verslo sandoriai, manipuliavimas darbo krūviais, biudžetinių išteklių melžimas į artimųjų kišenes, priedangos kūrimas į tinklą įtraukiant aukštas pareigas einančius politikus.

Tai buvo atskleista ir plačiai paviešinta žiniasklaidoje, atlikus patikrinimus ir kratas Kaune veikiančiame KMPMC. Centro vadovė L.Anužienė buvo numezgusi tinklą, kuriame sočiai mito ir neršė artimieji, draugai ir pažįstami.

Pareigūnams A.Kudarauskienė pasakojo, kad buvo tiesiogiai pavaldi centro vadovei L.Anužienei ir vykdė visus jos nurodymus – jų kabinetai buvo greta, A.Kudarauskienė turėjo raktus nuo L.Anužienės seifo.

Fiktyvūs mokslai

Tuo metu centre buvo išplėtota šešėlinė fiktyvių studentų veikla, kurioje tiesiogiai dalyvavo ir dabartinė viceministrė.

Ikiteisminiame tyrime liudijęs KMPMC profesijos mokytojas pasakojo, kad fiktyviai mokytis buvo priimami darbuotojų draugai, šeimos nariai, giminės.

Pasak profesijos mokytojo, lankomumas ir pažymiai kai kuriems studentams buvo surašomi tiesiog iš galvos, svarbiausia buvo, kad mokymosi rezultatas būtų teigiamas.

Liudytojas prisipažino, kad jam sunkiai buvo suprantama, kodėl mokiniai, kurie nelanko paskaitų, turi būti vertinami teigiamai, tačiau jo tiesioginis viršininkas netiesiogiai leido suprasti, kad taip turi būti.

Taip mokėsi ir būsimoji viceministrė A.Kudarauskienė.

Paaiškėjo, kad būsimoji viceministrė ne tik fiktyviai mokėsi, bet ir fiktyviai dirbo – buvo įdarbinta ir profesijos mokytoja Smulkaus verslo organizavimo skyriuje, bet pamokų niekada nevedė.

Tačiau pamokų ir nereikėjo. Kaip ikiteisminiame tyrime pasakojo liudytojai, egzaminai kai kuriais atvejais vyko, bet nieko daryti nereikėjo: tik paduoti nesužymėtą testo lapą, kurį, kaip mano liudytojai, vėliau užpildydavo KMPMC darbuotojai. Liudijantys darbuotojai sakė nepamenantys, kokį gavo pažymį egzamine, bet diplomą gavo.

Žinojo atsakymus

Kaip rašėme, ikiteisminiame tyrime apklausta A.Kudarauskienė pasakojo, kad maždaug 2010 m. ji buvo priimta mokytis gyvūnų prižiūrėtojo specialybės Gyvūnų priežiūros skyriuje. Pasak apklaustosios, „jokių pamokų nelankė, nes buvo tik formaliai priimta, kad užpildytų trūkstamas vietas, todėl niekas nereikalavo mokytis ar lankyti užsiėmimų“.

Dėl reputacijos aš tikrai labai abejoju, ar čia yra ta sritis, kuriai A.Kudarauskienė galėtų vadovauti.

A.Kudarauskienė baigiamajame šios specialybės egzamine buvo, bet iš anksto žinojo atsakymus. Kas perdavė atsakymus apklausos metu, ji neprisiminė, greičiausiai, anot jos, kuri nors mokytoja, o praktiniame egzamine net nedalyvavo, bet diplomą gavo.

Mokslų ji fiktyviai siekė ir toliau. Maždaug 2011–2012 m. būsimoji viceministrė buvo priimta į Higienos kosmetikos mokymo programą. Ją įsisavindama jokių užsiėmimų nelankė, jokių kontrolinių ar rašto darbų nedarė, nes buvo priimta kaip fiktyvi mokinė, kad „užimtų trūkstamą vietą“.

Išgrynindavo pinigus

Ikiteisminiame tyrime vienas liudytojas pasakojo apie atvejį, kai KMPMC darbuotojui buvo mokamas didesnis atlyginimas, nei priklausytų. Padidintas atlyginimas buvo mokamas tiesiog padidinant darbų valandas – algalapyje tai buvo pažymima kaip faktinės darbo valandos. Pasak liudytojo, buvo daugiau darbuotojų, kuriems taip buvo pervedami pinigai, o jie juos išgrynindavo ir perduodavo nurodytam asmeniui.

Kaip liudytoja apklausta A.Kudarauskienė pasakojo, kad atlyginimo priedas jai buvo mokėtas du kartus (per du mėnesius). Tai, anot jos, buvo apie 2015 m. Pirmą priedą buvo galima pasilikti sau, o antrą reikėjo išgryninti ir atiduoti.

A.Kudarauskienė tyrėjams paaiškino, kad ji pati direktorės nurodymu surinkdavo iš darbuotojų pinigus, gautus kaip atlyginimų priedus, ir perduodavo direktorei – įdėdavo į seifą jos kabinete. Anot liudytojos, atlyginimų priedai, kuriuos vėliau reikėdavo perduoti direktorei, buvo įprasta ir nuolatinė praktika. Sumos svyruodavo nuo 1 tūkst. iki 1,2 tūkst. litų (apie 350 eurų).

A.Kudarauskienė tyrėjams pasakojo, kaip buvo naudojamas už ES lėšas atnaujintas Pervalkoje esantis pastatas. A.Kudarauskienės žiniomis, mokiniai ten negyveno, nuolatinių mokymo programų, kurios vyktų Pervalkoje, nebuvo. Kiek ji žino, patalpos naudojamos ir poilsiui, didžioji dalis darbuotojų ten vyko poilsiauti, ten yra ilsėjusis ir A.Kudarauskienės mama.

Ministrei – viskas gerai

„Kauno diena“ paprašė gluminančią A.Kudarauskienės darbo patirtį pakomentuoti pačios viceministrės ir ŠMSM vadovės.

Ministrė pabrėžė visiškai pasitikinti savo pavaduotoja A.Kudarauskiene ir apgailestavo, neva kažkas bando sutrukdyti prasidėjusias reformas.

Pasak glaustą komentarą pateikusios A.Kudarauskienės, darbas KMPMC buvo pirmoji jos darbovietė po studijų baigimo.

„Galiu tik apgailestauti, kad tada man teko susidurti su dalykais, apie kuriuos atvirai paliudijau Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai“, – sakoma A. Kudarauskienės komentare, kuriame reiškiamas ir nepasitenkinimas, kad „Kauno diena“ paviešino jos darbo L.Anužienės sekretore patirtį.

Metas apsispręsti

Įsimintiną viceministrės patirtį komentavusi Seimo Šveitimo ir mokslo komiteto narė I.Kačinskaitė-Urbonienė pabrėžė ministrės atsakomybės svarbą.

Komplikacijos: Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys, A.Kudarauskienę į viceministrės pareigas delegavusios konservatorių partijos atstovas E.Pupinis kalbėjo apie dviprasmišką situaciją. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Dėl reputacijos tikrai labai abejoju, ar čia yra ta sritis, kuriai A.Kudarauskienė galėtų vadovauti. Tačiau tai ne mano, o ministrės kompetencija pasirinkti. Jeigu jai tinka, jei atrodo, kad tai yra pats kompetentingiausias komandos žmogus, tai, manau, daug pasako apie visą ministerijos komandą“, – svarstė Seimo narė.

Pasak komiteto nario, konservatorių partijos, delegavusios A.Kudarauskienę į viceministro postą, nario Edmundo Pupinio, situacija gana dviprasmiška.

„Tai senas atvejis, teisinių dalykų nežinau. Mano principas toks – jei nenuteistas, jei nesėdi kalėjime, galbūt ir ne visai kaltas. Tai žmogus, ne nusikaltėlis, bet pats pakliuvęs į tokią situaciją ir norintis, kad tokių situacijų nebūtų. Jei gausime papildomą medžiagą, manau, prašysime kažkokio paaiškinimo ir žiūrėsime, bet mes nesame tyrėjai, mes esame politikai“, – sakė E.Pupinis.

V.Targamadzės pastebėjimu, viceministrė A.Kudarauskienė turėtų sąžiningai apsispręsti.

„Mano nuomone, viceministrė turėtų labai gerai pagalvoti, ar ji tinka eiti pareigas, jei anksčiau dalyvavo nešvariose schemose. Jei skelbiama, kad Vyriausybės veikla turi būti skaidri, tai taip reikia ir elgtis. Jei esi suklydęs, tokiu atveju turi nedaryti klaidų ir nesivelti į jokius dviprasmiškus, abejonių keliančius sprendimus, veikla turėtų būti ypač skaidri“, – sakė komiteto narė.

Stebina ministrės pasirinkimas

Komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas, komentuodamas situaciją dėl dviprasmiškos A.Kudarauskienė padėties, atkreipė dėmesį, kad dviprasmiškumas kenkia visos ministerijos reputacijai.

„Kai kalbame apie aukščiausio lygio vadovus, taikomi aukščiausi reputacijos ir skaidrumo reikalavimai. Žiūrint iš komunikacinės pusės, kai kalbame apie politinio pasitikėjimo pareigūnų veiklą, visada turime atsižvelgti, kad neužtenka to, jog nėra teistumų ir panašiai. Kai kalbame apie procesus, kurie galėjo būti neskaidrūs, reikia suprasti, kad vadovas, nusprendęs pasikviesti tokį žmogų į savo komandą, patvirtina, kad viskas, jo nuomone, yra gerai, todėl vadovui tenka visa atsakomybė. Lietuvos istorijoje yra buvęs ne vienas atvejis, kai dėl viceministrų sujudėdavo ministrų kėdės. Išeinant į platesnį kontekstą, galima pasakyti, kad visose ministerijose galime rasti panašių dalykų. Bet principas yra tas, kad politinio pasitikėjimo pareigūnas nėra tiesiog biurokratas. Jis savo reputacijos iššūkius tiesiogiai perkelia ant ministerijos, ant tiesioginio vadovo“, – sakė A.Katauskas.