„Atsižvelgdami į situaciją informuojame, kad nuo rytojaus stabdome prekybą laikraščiais „Respublika“ ir „Vakaro žinios“, – bendrovės pranešime cituojama „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Anksčiau šią savaitę stabdantis prekybą laikraščiais „Respublika“ ir „Vakaro žinios“ pranešė Lietuvos paštas.

Lietuvos paštas skelbė tokį sprendimą priėmęs dėl „netinkamo informacijos pateikimo šiuo jautriu ir sudėtingu laiku“.

Rusijos kariuomenė praėjusią savaitę įsiveržė į Ukrainą ir pradėjo karą, sukėlusį pasipiktinimą visame pasaulyje. Vakarų valstybės į invaziją atsakė griežtomis sankcijomis Rusijai ir visokeriopa, įskaitant karinę, paramą Ukrainai.

Anot bendrovės, nuo kovo 1-osios šių leidinių nebus galima įsigyti nei pašto skyriuose, nei pas laiškininkus, o dėl šių leidinių prenumeratos sprendimų bus ieškoma su atsakingomis institucijomis.

„Žiniasklaidos žodis yra itin galingas ir paveikus. Atsižvelgdami į klientų atsiliepimus dėl netinkamo informacijos pateikimo šiuo jautriu ir sudėtingu laiku negalime likti abejingi, todėl priėmėme sprendimą iš prekybos išimti „Respublikos“ leidinius. Šiuo žingsniu jungiamės prie raginimo visiems veikti atsakingai“, – pranešime teigė Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė.

Praėjusią savaitę Lietuvos paštas pranešė sustabdęs prekybą ir rusiškais bei baltarusiškais leidiniais, jų platinimą visoje šalies teritorijoje, taip pat iš pašto skyrių prekybos išimtos visos rusiškos ir baltarusiškos prekės.

„Mes nieko nedraudžiame. Tai imersinis spektaklis, kur neįmanoma visko pamatyti per vieną kartą, nes vienu metu vyksta keletas scenų ir žiūrovas renkasi, ką žiūrėti: ar montažą, ar vaikščioti po scenografiją ir stebėti veiksmą, kuris nerodomas per ekranus. Kitą kartą žiūrovas galės rinktis visai kitą trajektoriją ir pamatyti naujus dalykus“, – teigia spektaklio režisierius Lukasz Twarkowski.

Vilniaus kino klasteryje jau prasidėjo dekoracijų montavimo darbai. Dėl savo sudėtingos scenografijos „Respublika“ yra rodoma itin retai, todėl susidomėję kviečiami pasinaudoti galimybe ir apsilankyti „Respublikoje“ rugsėjo 17–22 dienomis.

Žiūrovus gali nustebinti tai, kad prie DJ pulto jie išvys žinomus aktorius. Aktoriai ir kiti kūrybinės grupės nariai ruošdamiesi spektakliui keletą kartų buvo pasitraukę į Lietuvos gamtą, kur gyveno be patogumų, gaudavo nustatytą sumą pragyvenimui ir siekė sukurti bendruomenę, veikiančią už įprastų socialinių ir ekonominių struktūrų ribų. Taip pat visi mokėsi didžėjauti.

Organizatorių nuotr.

„Respublikoje“ vaidina Nelė Savičenko, Airida Gintautaitė, Rasa Samuolytė, Jan Dravnel, Rytis Saladžius, Valentinas Novopolskis, Vainius Sodeika, Augustė Pociūtė, Gediminas Rimeika, Ula Liagaitė, Martynas Nedzinskas, Diana Anevičiūtė, Algirdas Dainavičius ir Komi Togbonou.

Spektaklio režisierius Lukasz Twarkowski pasakoja: „Aktoriai veikia didelėje erdvėje, primenančioje kino studiją. Ten yra atkurtos patalpos, kuriose gyvenome, kai buvome išsikraustę į miškus. Žiūrovai gali vaikščioti po visą erdvę, užeiti į tas patalpas, yra ir amfiteatras, kur atsisėdus galima stebėti veiksmą iš viršaus ir puikiai matyti ekranus. Bet visgi tai yra labiau apie bendrą patirtį. „Respublika“ sudaryta iš trijų skirtingų dalių. Pirma dalis – tarsi paroda, antra – videoinstaliacija, kuri vyksta gyvai, o trečioje dalyje bus reivo patirtis. Tad sakyčiau, kad tai labiau muzikinis renginys, turintis performanso dalių.“

Organizatorių nuotr.

Aktorius Vainius Sodeika: „Respublikoje“, tam tikroje autonomijoje, turi galimybę susitikti su antru savimi (su savimi iš kitos pusės). Gali patikrinti savo savybes, supratimą, gali iš naujo permąstyti savo suvokimą apie sociumą, save, savo paskirtį apskritai. Šis kūrinys leidžia sustabdyti ritmą, laiką, kuriame esi įpratęs būti, ir iš naujo jį persukti, priartinti.“

Aktorius Algirdas Dainavičius: „Tai pabėgimas nuo materialaus pasaulio į pasaulį, kuriame žmonės tiesiog gyvena, džiaugiasi gyvenimu, nes šitos prabangos turime labai mažai. Mes bėgam, duodamės, lekiam, dirbam ir pajuntam, kad jau senatvė. Visiškai išsivaduoti iš materialių dalykų neįmanoma, bet iš bėgimo, iš besaikio vartojimo – galima: į muziką, į šventąją salą...“

Aktorė Diana Anevičiūtė prisipažįsta, kad iki šiol nebuvo susidūrusi su technomuzika, bet suprato, kad joje irgi yra gražių dalykų: „Kai įsijungiau į „Respubliką“, pasijutau lyg kosmose. Juk aš atėjau iš visai kito pasaulio, iš kitokios muzikos. Ligi šiol daugiau domėjausi klasikine, bažnytine muzika ir staiga patekau į visišką priešingybę. Čia dominuoja technomuzika, kurios aš nei pažinojau, nei ką, bet vykstant darbo procesui pradėjau suprasti, kad ir šioje muzikoje yra gražių dalykų, kad tai nėra vien tik ritmas ar „bumčikai“. Tai yra kažkas daugiau. Visa tai priminė mano pačios jaunystę, sovietinius laikus, kai aplink viskas buvo pilka. Norėdami iš viso to ištrūkti, darydavom tą patį – pradėdavom šokti. Skambėdavo baisiausia muzika, o mes išsikratydavome, tarytum siekdami ignoruoti visą aplinkos nesąmonę.“

Organizatorių nuotr.

Projekto pagrindas – bendruomenė, gyvenanti atskirai nuo visuomenės, bandanti bazinių pajamų idėją. Pasak kūrėjų, yra akivaizdu, kad viskas greitai keičiasi ir netrukus visiems žmonėms darbų nebeužteks. „Tad pradedi galvoti – kas toliau? Gal mums ir nebereikės dirbti? Galvojome apie žmogaus situaciją šiuolaikiniame pasaulyje. Mus pasiekia daugybė žinučių ir visos jos prieštarauja viena kitai, jaučiamės bejėgiai ir pasimetę. Nes ką bedarytum – kenki. Kitiems, planetai. Nėra gero pasirinkimo. Ką bedarytum – darai žalą. Tad grupė žmonių ėmė reivinti, ieškodami atspirties beviltiškai situacijai. Tai gal absurdas, bet kita vertus, o ką mes galime padaryti?” – svarsto „Respublikos“ režisierius.

Aktorė Rasa Samuolytė: „Šis procesas man yra netikėtas, įdomus ir kartu nelengvas, nes darbas panašus į filmavimo aikštelę. Režisierius ir jo komanda ieško ne aktoriaus buvimo scenoje, tuo labiau kad scenos čia nėra, o aktoriaus buvimo ir jo santykio su personažu stebint kamerai. Kamera tampa akimi, į kurią tu žiūri. Tai ne toks procesas, kai kuri personažą ir po to ieškai santykio su savimi.

Kitas dalykas: šis procesas viską suvienija – aktorius, technikus, aptarnaujantį personalą. Visa tai yra labai svarbu, nes vieni su kitais sąveikaujame, maišomės, o šis sumaišymas, tariamų ribų ištrynimas, – kur yra kulisai, scena, žiūrovai, – visas šis miksas labai įdomus, nes nuolat kinta.“

„Respublika“ Vilniaus Kino klasteryje (Meistrų g. 12C) bus rodoma rugsėjo 17, 18, 19, 21 ir 22 dienomis. Spektaklių pradžia – 19 val.

Prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė BNS informavo, kad tyrimas dėl galimo kurstymo prieš seksualinės orientacijos pagrindu skiriamą žmonių grupę pradėtas praėjusį penktadienį.

Ji taip pat patvirtino, kad tyrimas pradėtas dėl kovo mėnesį publikuoto vyriausiojo portalo redaktoriaus V. Tomkaus rašinio „Gerovės valstybė yra pederestų valdžia plius viso pasaulio skaitmenizacija!“.

Kol kas šiame tyrime įtarimai niekam nepateikti.

Apie tai, kad dėl šios publikacijos kreipėsi į prokuratūrą, žiniasklaidai išplatintame pranešime informavo portalo jarmo.net redaktorius Jonas Valaitis. 

Daugiau nei dvejus metus trunkantis kūrybinis procesas, didžiulė Kino klasterio erdvė, įspūdingos dekoracijos, imersinio teatro metodai ir spektaklio koprodiuseriu tapęs prestižinis Europos teatras – Miuncheno „Kammerspiele“. Tai keletas šio spektaklio išskirtinumų.

Kūrėjai atkreipia dėmesį, kad tai nebus standartinis spektaklis, kuomet žiūrovai visą laiką sėdi savo kėdėse. „Respublikoje“ visi galės pasijusti komunos dalimi, laisvai judėti, išeiti ir ateiti, nusipirkti gėrimų bei užkandžių, todėl ilgos spektaklio trukmės baimintis nederėtų.

„Respublika“ yra meninis projektas, kurio kūrėjai siekė išbandyti bazinių pajamų idėją. Kas nutiks, jei iš naujo apibrėšime darbo sąvoką? Ar darbu gali būti vadinama tik ta veikla, kuria siekiama padidinti BVP ir atlyginimą?

Aktoriai ir kiti kūrybinės grupės nariai buvo keletą kartų pasitraukę į Lietuvos gamtą, kur gaudavo nustatytą sumą pragyvenimui ir siekė sukurti bendruomenę, veikiančią už įprastų socialinių ir ekonominių struktūrų ribų. Netrukus paaiškėjo, kad „Respublikos“ narius suvienijo ir jų bendra veikla tapo šokiai bei muzika. Ar muzikos kūrimas ir šokiai laukinėje gamtoje turi platesnę, ritualinę, suvienijančią prasmę?

„Respublika“ tam tikra prasme yra mano tyrinėjimų teatre tęsinys. Ir tai iš dalies yra atsakymas „Lokio“ žiūrovams, nes po premjeros ir tarptautinių turų buvo besikartojanti nuomonė: „Kaip gaila, kad negalime šokti spektaklio metu“. Šį prašymą šiek tiek išpildėme per „Lokio“ rodymus Lietuvos operos ir baleto teatre, kai orkestro duobėje padarėme fanų zoną šokiams, tačiau „Respublikoje“ bus daugiau galimybių šokti. „Respublikos“ idėja kilo nuo Paulavos respublikos, gyvavusios Lietuvoje aštuonioliktame amžiuje, bet tyrėme laisvės temą ir kokios bendruomenės šiandien gali sukurti laisvės jausmą. Man atsakymas į šį klausimą buvo reivas, reivo bendruomenė. Siekiau sukurti spektaklį, kuriame susikirstų teatras, multimedijos, dailė, kinas ir muzika. Kad tai būtų reiviškas pastatymas. Kviečiame žiūrovus į visiškai imersinę (liet. įtraukiančią, panardinančią) instaliaciją, kur veiksmą galima sekti daugeliu skirtingų būdų: gyvai, transliuojamą per ekranus arba sumontuotą vaizdą. Tai labai sudėtingas, kompleksinis pastatymas, tad nėra galimybės viską pamatyti per vieną kartą. Nuo žiūrovo priklauso, kokią trajektoriją jis pasirinks, o tai labai pakeičia tai, ką jis pamato ir gauna“, – sako spektaklio režisierius Ł. Twarkowskis.

Łukaszas Twarkowskis

„Respubliką“ kuria tarptautinė komanda (dalis jos dirbo prie „Lokio“, tai scenografas Fabienas Lede'as, kompozitorius Bogumiłas Misala, choreografas Pawełas Sakowiczas, kai kurie aktoriai). „Respublikos“ dramaturgė – Joanna Bednarczyk, kostiumus kuria Svenja Gassen iš Vokietijos, vaizdo projekcijas – Adomas Gustainis ir Karolis Rakowskis, šviesų dizainą – Julius Kuršys ir Dainius Urbonis.

„Respublikoje“, kaip ir „Lokyje“, skambės technomuzika, o žiūrovus gali nustebinti tai, kad prie DJ pulto jie išvys žinomus aktorius. Save didžėjų amplua jie jau išbandė vasarį renginyje, vykusiame Vilniaus naktiniame klube „Opium“.

Spektaklyje vaidins Nelė Savičenko, Airida Gintautaitė, Rasa Samuolytė, Janas Dravnelas, Rytis Saladžius, Valentinas Novopolskis, Vainius Sodeika, Augustė Pociūtė, Gediminas Rimeika, Ula Liagaitė, Martynas Nedzinskas, Diana Anevičiūtė, Algirdas Dainavičius ir du aktoriai iš Miuncheno „Kammerspiele“: Stefanas Merkis ir Komis Togbonou.

„Žmonija visą laiką tikrina revoliucingas idėjas. Atrodo, kad dabartinis idėjų, socialinių ir politinių naratyvų pagrindas jau nebetinkamas. Stebėdami didėjančią nelygybę, griūvančią demokratiją, valdžios struktūrų persiskirstymą ir klimato katastrofos grėsmę, vis daugiau žmonių supranta, kad dabartiniai įstatymai yra nebe įstatymai, o chaosas ir neteisybė.

Tad ar patirtis, neturinti finansinių matų, turi kokią nors vertę? Ar muzika ir šokis turi ritualinę jėgą sustiprinti išsigandusį ir susirūpinusį žmogų? Padaryti jį ir ją ne tokį bejėgį? Atsakingesnį? Jautresnį? Ar respublikos idėja gali viršyti politinę struktūrą ir įgyti naujų egzistencinių prasmių?“ – klausia spektaklio kūrėjai.

„Respublika“ yra nauja teatrinė patirtis erdvėje ir laike, kur galima dalytis istorijomis, maistu ir net pirtimi. Įsitraukimo lygis priklausys nuo paties žiūrovo – jam visad lieka laisvė tik stebėti spektaklį. Šios ypatingos teatrinės patirties, kuri Lietuvoje pristatoma pirmą kartą (angliškai tai įvardijama kaip immersive ir durational theatre), trukmė – 6 valandos.

„Respublikos“ premjera įvyks rugsėjo 3, 4, 5 d. Vilniaus kino klasteryje (Meistrų g. 12C, Vilniuje).

Darbų gausa

Karaliaus Mindaugo prospekte ilgus metus stovėjęs nebaigtas statyti viešbutis "Respublika" griauti pradėtas 2016 m. Po maždaug pusantrų metų pradėjo kilti naujos komercinės patalpos, bet darbai buvo laikinai pristabdyti. Dabar nurodoma, kad verslo centre "Magnum" dėliojami paskutiniai akcentai.

"Projektas artėja prie finišo. Šiuo metu jau užbaigtas "Magnum" fasadas ir pagrindiniai vidaus įrengimo darbai. Teritorija aplink verslo centrą tvarkoma jau ne pirmą savaitę. Čia nebėra didžiojo krano ir daugumos kitos sunkiosios technikos, tvarkomas verslo centro kiemas, bendrosios erdvės ir aplinka, įrengiami takai bei aikštelės", – "Kauno dienai" pasakojo bendrovės "Vičiūnų grupė" vadovas Šarūnas Matijošaitis.

Projektas artėja prie finišo.

Objektą dar juosia kelios tvoros, teritorijoje išlikę darbininkų konteineriai. Tačiau toks vaizdas, kad artimiausiu metu jų neliks.

"Džiaugiamės, kad kartu su "Magnum" pagaliau užbaigiamas visas Kauno centro architektūrinis ansamblis tarp Laisvės alėjos, "Akropolio" ir "Žalgirio" arenos. Atverta istorinė, pro sklypą kadaise besidriekusi, Spaustuvininkų gatvelė, atsivers daugumos jau užmiršta Karmelitų gatvė. Autentiką derinant su modernumu, sovietinių statybų metu sunaikinta gatvė rekonstruota į pėsčiųjų bulvarą. Tad kartu su "Magnum" atsivers daug metų tarsi užkonservuota buvusi visapusė šios ypatingos Kauno vietos panorama", – apie atkurtus istorinius akcentus nurodė projekto vystytojai.

Statybų iššūkiai

Verslo centro statytojai pripažino, kad senosios "Respublikos" griaučiai kėlė nemažai iššūkių. Teko apsvarstyti ne vieną techninį sprendimą, kad saugiai būtų galima išardyti senąsias betonines konstrukcijas. Tačiau, pasak Š.Matijošaičio, dabartinis rezultatas tikrai džiuginantis.

"Akivaizdu, kad tai nebuvo paprastas biurų pastato projektas – pačiame miesto centre vyko techniškai itin sudėtingi tris dešimtmečius stūksojusio vaiduoklio griovimo darbai, vėliau vienu metu teko derinti griovimo ir statybos darbus. Iššūkių kėlė ir pati gamta bei už keliasdešimties metrų tekantis Nemunas, vis dėlto rangovai su jais susidorojo puikiai ir patenkino mūsų bei būsimų nuomininkų lūkesčius. Esminių planų korekcijų nebuvo – visas biurų ir komercines patalpas, taip pat pridėtinę vertę kuriančias erdves įrengėme, kaip planavome", – klausimą, ar nereikėjo vykdant darbus koreguoti statybos projekto, komentavo "Vičiūnų grupės" vadovas.

Planuoja atidaryti

Naujosiose komercinėse patalpose jau pradeda kurtis naujakuriai. Tikimasi, kad didžioji dalis erdvių užsipildys per keletą mėnesių.

"Magnum" funkcionuos kaip savotiškas miestas mieste.

"Derybos su potencialiais nuomininkais nebuvo sustojusios net ir per karantiną, pasirašytos naujos nuomos sutartys. 3 tūkst. kv. m ploto patalpose pirmame komplekso aukšte bus vykdoma įvairi komercinė veikla. Tiesą sakant, "Magnum" funkcionuos kaip savotiškas miestas mieste", – pažymėjo Š.Matijošaitis.

Jau yra aišku, kad, be "Luminor" banko, čia veiks grožio salonas, odontologijos klinika, restoranas "Lunch Up", telekomunikacijų bendrovė, kelionių biuras ir kitos įstaigos. "Kalbėdamiesi su potencialiais nuomininkais, matome, kad būtent ši kasdienių paslaugų įvairovė yra svarbus veiksnys renkantis biurą – greta reikalavimų paties komplekso kokybei ir strateginės verslo centro lokacijos. Tai leidžia taupyti brangų darbuotojų ir jų įmonių laiką. Planuojama, kad daugelis nuomininkų į "Magnum" įsikraustys jau birželį–liepą. Daugiau informacijos apie naujus nuomininkus pateiksime artimiausiu metu", – dar visų kortų, kokios įmonės įsikurs verslo centre, neatskleidė projekto šeimininkai.

Nors projekto vystytojai konkrečios datos, kada "Magnum" verslo centras atvers duris, nepasakė, tačiau sklinda informacija, kad kai kurie naujakuriai klientus naujose erdvėse priims jau šio mėnesio pabaigoje. Štai "Luminor" bankas savo klientams jau išsiuntinėjo pranešimus, kad jų "Magnum" verslo centre lauks nuo birželio 29 d. Tikimasi, kad artimiausiu metu paaiškės ir kitų įmonių atidarymo datos.

Vaiduoklis nugriautas

Ilgus metus Karaliaus Mindaugo prospekte vaidenosi nebaigtas statyti „Respublikos“ viešbutis. Savo atšiauriomis sienomis ir kiaurais langais jis mojuodavo svečiams, atvykusiems į „Žalgirio“ areną. Tačiau dabar vaizdas kitoks – iš vaiduoklio liko tik statybinių atliekų krūva. Ilgai laukti nereikės, kai neliks ir paskutinių „Respublikos“ dulkių, jas pakeis modernumu dvelkiantis „Magnum“ verslo centras.

„Vaiduoklio griovimo darbai baigti, o „Magnum“ statybos gerokai pasistūmėjusios į priekį. Svarbu paminėti, kad tam tikros senojo pastato konstrukcijos yra likusios – tiek, kiek numatyta projekte, pagal kurį yra išduotas statybos leidimas. Demontuotos tos vaiduoklio dalys, kurių pagal naująjį projektą nebuvo techninių ir projektinių galimybių panaudoti ir pritaikyti „Magnum“ eksploatacijoje, net taikant naujausias technologijas. Dalį po griovimų likusių medžiagų naudojame verslo centro statybvietėje, tuo tarpu nebereikalingas ateinančiomis savaitėmis iš čia išgabensime“, – kalbėjo projektą vystančios „Vičiūnų grupės“ vadovas Šarūnas Matijošaitis.

Greitai stiebsis aukštyn

Dalis „Respublikos“ plokščių panaudotos požeminės automobilių parkingo aikštelės statyboms. Netrukus pastatas išlįs iš požeminių aukštų ir pradės stiebtis į viršų.

Vaiduoklio griovimo darbai baigti, o „Magnum“ statybos gerokai pasistūmėjusios į priekį.

„Aukštesniojo „Magnum“ bokšto rengimas jau įgavęs pagreitį – baigti svarbūs pamatų, dviaukščio požeminio parkingo bei betonavimo darbai. Pastariesiems prireikė per 5 tūkst. kubinių metrų betono ir 600 t armatūros. Artimiausiomis savaitėmis pradėjus montuoti perdangas, bokštas sparčiai stiebsis į viršų. Tuo tarpu didelės apimties darbai netrukus startuos ir antrojo bokšto vietoje. Šis bokštas bus žemesnis, tad abiejų užbaigimas numatomas panašiu metu – kitų metų rudenį“, – toliau dėstė Š.Matijošaitis.

Anot jo, projektas yra tikrai išskirtinis. Be to, yra ir vidinis džiaugsmas, jog pavyko nugriauti Kauno gėda tapusį pastatą.

„Tikrai džiaugiuosi, kad sėkmingai baigėme šį itin kompleksišką ir beprecedentį visose Baltijos šalyse demontavimo procesą. Griaunama buvo sunkiasvorę techniką užkėlus ant 42 metrų pastato, tuo pat metu vyko ir statybos darbai, aplink – veikiantys kaimynų pastatai, tad svarbiausia buvo garantuoti saugumą, ką sėkmingai ir padarėme. Tai lėmė kruopštus pasirengimo procesas ir efektyvus generalinių rangovų bei griovėjų bendradarbiavimas. Šio etapo pabaiga, mano galva, turi ir svarbią simbolinę reikšmę. Ši vieta pačiame miesto centre – savotiškas veidrodis tų pokyčių ir atsinaujinimo, kurių taip reikėjo Kaunui. Neatsitiktinai „Magnum“ kompleksą siejame su pokyčio investicija ir šviežiu požiūriu“, – tikino „Vičiūnų grupės“ vadovas.

Apie projektą

Verslo centras „Magnum“ bus sudarytas iš dviejų dalių. Vienas trikampis korpusas bus dvylikos, kitas – aštuonių aukštų. Tai bus aukščiausias pastatas Naujamiestyje.

Požeminėje dviejų aukštų aikštelėje bus įrengta virš pusės tūkstančio automobilių parkavimo vietų, čia tilps ir 80 dviračių. Pastatas bus draugiškas aplinkai, tad vietą atras ir elektromobilių įkrovimo stotelės.

Planuojama, kad naujame verslo centre bus apie 1700 darbo vietų, o erdvės bus suderintos su darbais ir poilsiu.

„Tai tikrai nebus žalios spalvos, tačiau maksimaliai stengiamės pritaikyti noratoriškas idėjas. Perdangose tarp aukštų bus sumontuota kilometrai vamzdelių, tad pati perdanga taps šildymo ir šaldymo elementu. Čia nebus tradiciškai įprastų šaldymo agregatų, o visas šildymo ir vėsinimo būdas bus labai vientisas ir neagresyvus žmogui. Taip pat bus įrengtas vadinamasis geoterminis šildymas, kai energija naudojama iš žemės gelmių“, – anksčiau yra sakęs verslo centro architektas Tomas Kuleša.

Nubrėždamas atsiskyrimo nuo britų monarchijos gaires, M. Turnbullas, kuris kampanijai už respubliką vadovavo prieš nesėkmingą 1999 metų referendumą, sakė, kad veikia iš patriotizmo.

„Australijos respublikonų judėjimo (ARM) reikalas yra reikalas dėl Australijos, – šeštadienį vakare sakydamas svarbią kalbą ARM susirinkime pareiškė M. Turnbullas. – Mes nemenkiname kitokios nuomonės besilaikančiųjų patriotizmo, bet neturime kito motyvo, jokios kitos priežasties nei meilė šaliai.“

Britų karūnos valdžia Australijoje laikoma didele dalimi simboline ir nors karalienė čia yra itin populiari, kai kas monarchiją vertina kaip anachronišką kolonializmo reliktą.

Kritikai paties M. Turnbullo konservatyvioje Liberalų partijoje anksčiau šią savaitę sakė, kad jo parama respublikai pakenktų vyriausybei.

Tačiau M. Turnbullas sakė, kad australai netrokšta kito referendumo, kol valdo Elizabeth II.

„Kuo respublikonų judėjimas mažiau partinis, tuo platesnis jo pamatas, tuo geresnes pozicijas jis turės šiam klausimui vėl tapus išties svarbiam“, – pridūrė Australijos lyderis.

Opozicijoje esančių leiboristų lyderis Billas Shortenas (Bilas Šortenas) po ministro pirmininko kalbos per „Twitter“, regis, kritikavo M. Turnbullo neveiklumą.

„Klimato kaita, santuokų lygybė, būsto prieinamumas, (o) dabar (dar ir) respublika – per sunku Turnbullui. Laikas ministrui pirmininkui vadovauti savo partijai, (o) ne sekti (ja)“, – parašė B. Shortenas.

Jis taip pat pasisiūlė „drauge dirbti ir sukurti Australijos valstybės vadovo“ instituciją.

Pasirinkti modelį

Parama respublikai bėgant metams mažėjo. Apklausų firmos „Fairfax-Nielsen“ tyrimas 2014 metais parodė, kad 51 proc. iš 1 tūkst. 400 apklaustų žmonių pritarė status quo, o 42 proc. pritarė respublikai.

Pasak M. Turnbullo, paramą respublikai per 1999 metų referendumą sumažino klausimai dėl to, kaip būtų renkamas Australijos valstybės vadovas – tiesiogiai žmonių ar skiriant parlamentui.

Jis ragino nustatyti dviejų etapų balsavimo procesą: kad pirma plebiscitu būtų nustatytas rinkimų modelis, o paskui būtų surengtas referendumas dėl to, ar Australija turėtų būti respublika.

„Mums reikia užtikrinti, kad Australijos žmonės jaustųsi pasirinkę modelį“, – sakė M. Turnbullas.

„Žinoma, kiekvienas parlamento narys yra renkamas, bet negalime nematyti cinizmo dėl politikos, parlamentų ir vyriausybių lygio. Jei jau taip, šiandien jis didesnis nei buvo 1999-aisiais“, – pridūrė jis.

Neeilinė ekskursija

Apie "Respubliką" dabar kalbama daug ir su patosu. Džiaugsmas, kad šios visas Kauno problemas atspindinčios piktžaizdės jau greitai nebeliks, aidi taip garsiai, kad daugelis tarsi pamiršo dar vieną gelžbetonio gargarą Kauno centre – "Britaniką".

Kertinis akmuo 500 viešbučių statyboms padėtas prieš 31 metus, bet, regis, niekada ir nebus baigtas dėl daugybės priežasčių, bet dabar ne apie jas, o apie patį pastatą.

Būtent dėl to šį sekmadienį ir skyriau pašniukštinėti po jį. Kas dedasi šio vaiduoklio viduje, kur įvyko ne viena nelaimė? Ar išties čia be problemų galima patekti net ant stogo?

Elijaus Kniežausko nuotr.

Sunkumų nesudarė

Nors pastatas jau keletą metų apkaustytas grotomis iš armatūros, bet patekti į jį, vieni juokai. Sunkiausias dalykas – perlipti šiek tiek aukštesnę nei 2 m tvorą. Rytinėje pastato dalyje vienos grotos jau atluptos ir net mažas vaikas įsliuogtų į pastatą. Įsibrauti į jį netrukau net dviejų minučių.

Tiesa, tai supaprastintas būdas įsibrauti, kuriuo naudojasi prasčiokai turistai ar žmonės, išstenantys tik porą prisitraukimų. Teksto pabaigoje papasakosiu kitą būdą, kurį pamatęs, išsižiojau.

Vos įlindus į pastatą, pasitinka šiukšlių krūvos. Kažkaip atsiradę baldai, statinė, seni alaus bambaliai ir skardinės, 1990 m. (metų kai statybos buvo įšaldytos) leistas "Izvestija" žurnalas.

Ant sienų įvairūs užrašai, bet kylant aukštais į viršų, necenzūrinius žodžius keičia vis įmantresni gatvės meno piešiniai. Pats įspūdingiausias ir vertingiausias – pastato viršutiniame aukšte. Čia jau porą metų puikuojasi vienas įdomiausių gatvės meno kūrinių Lietuvoje, jau nuo Parodos kalno matomas ilgiausias lietuviškas žodis "Nebeprisikiškiakopūsteliaujantiesiems". Užrašas ironiškai badantis į sovietinį gigantizmą ir mūsų negalėjimą susitvarkyti su iš to laikmečio paveldėtomis šiukšlėmis.

Aukštas po aukšto vaizdas panašus – statybinės atliekos (daugiausia betonas), vienodas patalpų išplanavimas, iki viršutinių aukštų sumontuoti ventiliacijos vamzdžiai. Keičiasi tik piešiniai ir užrašai.

Pirminis "Britanikos" projektas buvo žymiai įspūdingesnis. Pastatas turėjo būti ekspresyvus, bangos pavidalo formos kabantis monolitas, jis turėjo stovėti įkypai dabartinio sklypo ir atrodyti įspūdingai. Būtų buvęs tikras postmodernizmo perlas, kurį Kaunui turėti būtų buvusi garbė. Vis dėlto, kaip dažnai atsitinka, projektas buvo per brangus ir per sudėtingas, todėl nuspręsta statyti 12-os aukštų bunkerį.

Sveiki sugrįžę į komunizmą

Pasivaikščiojus po patį pastatą tampa aišku, kad niekas tikrai nesiryš jo baigti. Kambariai labai maži. Primena ne viešbučio numerius, bet mažas kamarėles. Vaizdas pro langus įspūdingas, bet langai maži, lubos žemos. Sudėjus pakabinamas lubas, apšildžius patalpas iš vidaus, sumontavus radiatorius ir ištapetavus sienas, greičiausiai pasijustum kaip karste.

Manau, tik desperatiški keliautojai čia ieškotų nakvynės, sovietinius standartus menantys numeriai kažin ar taptų traukos objektais, o ir patalpų įspūdingiems restoranams ar kazino nemačiau, kad būtų buvę.

Laiptinės atrodo įkvepiančiai, o ypač milžiniški ovalūs langai, tik baisoka artintis prie jų, nes langų angos – beveik iki grindų.

Ilgai netrukęs pasiekiau viršutinį aukštą. Tada išverstomis grotomis užlipau į technines patalpas po stogu. Palipęs sustatytomis, svirduliuojančiomis ir apledėjusiomis plytomis, perlindau per siaurą langelį ir atsidūriau ant stogo.

Tai kvailokas sprendimas, kai po to pamačiau kelią aplinkui per balkonėlį. Ant stogo supratau, kad aš ne vienas čia toks smalsuolis. Ant prieš dvi dienas iškritusio sniego, buvo pritrypta pėdų, gal trijų ar keturių skirtingų žmonių.

Ir tai tik ant žemojo stogo, pastatas turi dar vieną, pasiekiamą kitu keliu, bet nesu pats didžiausias aukščio, griuvėsių ir ledo mėgėjas, tad pasitenkinau pasiekęs šį simbolinį tikslą, paspoksojęs į dulkių debesyje paskendusį ir saulės nutviekstą "Respublikos" viešbutį, grįžau žemyn.

Apsilankymas "Britanikoje" tikrai nebuvo labai jaukus. Kopiau atviresne laiptine, su didžiuliu tarpu tarp laiptų ir atvirais langais, pastate nemažai ertmių ir angų komunikacijoms, kur, užsižioplinęs gali prasmegti, tamsoje slepiasi ir gal šešiolikos aukštų, įskaičiuojant rūsį ir erdvę lifto konstrukcijai, šachta, persekiojanti paranoja dėl kur nors tykančių žudikų ar sargų taip pat neprideda malonumo esant vienam.

Elijaus Kniežausko nuotr.

Netikėtas susitikimas

Į "Britaniką" tikrai nėra ko eiti, o ypač tamsoje ir dar išgėrus alaus. Nieko įspūdingo ten nepamatysi, tik gali nusibaladoti kaip kažkoks turistas prieš kelerius metus. Kritęs keturiolika aukštų jis susilaužė kojas ir prasiskėlė smakrą. Bet jis vienas iš tūkstančio, kuriam pasiseka, visi kiti 999 gali nebūti tokie laimingi.

Aišku, taip man atrodo dabar. Pirmą kartą prieš penkerius metus lankiausi ant to stogo ir tai buvo vienas įsimintiniausių tos vasaros įvykių. Sunku rasti jauną kaunietį, nesilankiusį ir neiškylavusį ant "Britanikos" stogo, negaudžiusį tų virpuliukų šokant per tvorą, nesimėgavusį saule, grynu oru ir panorama su gera kompanija.

Jau būdamas pirmame aukšte, išgirdau mergiočių balsus ir žingsnius. Pamaniau, sutiksiu jas laiptų aikštelėje, nes tik viena įeiga tėra. Aš labai klydau ir likau išsižiojęs, kai pamačiau grotomis kylančio žmogaus kojas.

Pasirodo, kad adrenalino besivaikantys ir nemėgstantys drabužių teptis lankytojai turi trumpesnį kelią į pastatą. Jie iki trečio aukšto lipa grotomis, kol jos pasibaigia.

Bandžiau vytis juos laiptais, bet jų žingsniai tik greitėjo, o po to kažkuriame aukšte jie pasislėpė. Būtų įdomu pasikalbėti ir nufotografuoti, bet jau įsivaizdavau save šaukiantį: "Ei, nebėkite, aš ne narkomanas žudikas ir net ne sargas, aš tik pasikalbėti noriu. Tikrai netykau aukų šiame nuošaliame ir apleistame pastate, kur jūsų kūnų lifto šachtoje niekas nerastų mėnesius." Bet apsisukau ir nuėjau namo.

Akivaizdu, kad pastato nėra galimybių apsaugoti nuo lankytojų. Jei reikės, bus tokių, kurie lips ir į penktą aukštą ar tiesiog pusvalandį padirbės metalo pjūkleliu, o ir sargų nepastatysi 24 valandas per parą.

Elijaus Kniežausko nuotr.

Neeilinis atsisveikinimas

Ilgus metus stovėjęs apleistas „Respublikos“ viešbutis jau pradėtas griauti. Ant stogo užkelta sunkioji technika, kuri po truputį pradėjo ardyti betonines sienas. Dabar paskutinės dienos, kada į Kauną galima pažvelgti nuo šio vaiduoklio stogo. Dėl to vaikščiojimo juosta pradininkai Lietuvoje „SPACEliners“ sugalvojo nepaprastą atsisveikinimą su pastatu, kuris ilgą laiką buvo Kauno gėda.

„Planų pasivaikščioti tokioje vietoje ant lyno buvo seniai, bet vis atidėliojom. Kadangi pastatas griaunamas, dabar yra paskutinė galimybė tai padaryti, nes pastato daugiau nebebus“, - sakė pasivaikščiojimo tarp „Respublikos“ pastato kampų organizatorius Irmantas Saulius.

Dėl ekstremalaus pasirodymo, vaiduoklio griovimo darbai buvo pristabdyti. „Vičiūnų Group“ vadovas Šarūnas Matijošaitis pasakojo, kad labai daug buvo norinčių kaip nors atsisveikinti su pastatu. Kai kurie į griaunamą vaiduoklį norėjo prasmukti savavališkai, tad sutarus laiką, buvo nuspręsta leisti pailsėti tiek darbininkams, tiek pasimėgauti aukščio mėgėjams, kurie ne vienam užėmė kvapą.

Tokioje Kauno vietoje ant juostos panoro pavaikščioti apie šešiolika sportininkų. Komandą sudarė dalis lietuvių, dalis latvių. Iš pradžių sportininkai išbandė vietą ir beveik 50 metrų aukštyje kabančią juostą, o vėliau pademonstravo visus savo akrobatinius sugebėjimus. Dideliame aukštyje ir spaudžiant šaltukui netgi vyko kovos, kurių esmė paprasta. Ant vienos juostos du vaikščiotojai stengėsi vienas kitą numesti, bet taip pat ir patys išlaikyti lygsvarą.

Elijaus Kniežausko nuotr.

Sukaustė baimė

Juosta vaikščiojantys ekstremalai pasakojo, kad einant dideliame aukštyje visai kitaip suvokiama aplinka. Ši sporto šaka reikalauja labai daug pasiruošimo ir tikrai viršuje jauti baimę, tačiau kartu ir didelį adrenalino kiekį.

„Man yra tekę vaikščioti ir didesniame aukštyje, tad kai pripranti prie erdvės ir aukščio, ji pasidaro tokia pūkuota, nėra visiškai tikroviška. Ten jautiesi visiškai saugiai, neįsivaizduoji, kad esi aukštai, tad savotiškai tą aplinką gali paliesti. Bet iš tiesų labai baisu“, - sakė I.Saulius.

Jam pritarė ir ką tik nuo juostos nulipęs Dimitrijus. Vyras sakė, kad labai svarbu susikoncentruoti ir atrasti ramybę. Jam, būnant viršuje, padėjo įsivaizdavimas, jog aplinka neegzistuoja, tik jis pats ir juosta.

„Buvo labai baisu, nors ir žinai, kad baimė yra tik mano galvoje, nes tai visiškai saugu. Vis dėlto, baimė tikrai labai veikia ir kiekvieną sekundę reikia kovoti su savimi, kad nebijočiau. Tai vienas aukščiausių kada nors bandytų vaikščiojimų. Nepadeda oras, nes viskas labai šąla, bet emocijos puikios. Gaila, nepavyko praeiti į kitą pusę. Sudėtingiausia buvo nugalėti baimę, nes kai esi aukštai ji labai užvaldo ir sunku susikaupti“, - įspūdžiais dalijosi entuziastas.

Elijaus Kniežausko nuotr.

Vaikščiojimo juosta entuziastai pasakojo, kad trečiadienio oras buvo patenkinamas, nes labai gerai, kad nebuvo kritulių, tačiau ilgiau dideliame aukštyje pabūti neleido kaustantis šaltukas. Vienas iš sportininkų ant virvės sugebėjo triukus daryti basas, nes taip geriau jautė pačią juostą. Tokia kolegos drąsa stebėjosi ir patys sportininkai, mat jie tik nulipę nuo juostos puolė šildytis sustingusių rankų. Ant „Respublikos“ stogo jautėsi ir didesnis vėjas, todėl reikėjo įdėti daugiau pastangų, kad išsilaikytų ant siūbuojančios juostos, tačiau tokia patirtis jiems buvo labai smagi.

„Vėjas didžiausios įtakos turi daugiau ne pačiam vaikščiotojui, o juostos drebėjimui, nes sunku koją ant jos išlaikyti, bet mes tam turime vaistų. Ant juostos pakabiname dvi skiautes, vadinamuosius vėjo slopintuvus, ir tai stabilizuoja juostą“, - pasakojo vaikščiojimo juosta organizatorius I.Saulius.

Elijaus Kniežausko nuotr.

Saugumas garantuotas

Nors atrodo, kad ekstremalai labai rizikuoja savo sveikata, tačiau renginio organizatoriai tikino, kad vaikščioti juosta yra visiškai saugu, nes ji gerai pritvirtina. Nuo vieno „Respublikos“ kampo iki kito įtempta juosta, o kartu su ja ir virvė. Nutrūkus pagrindinei juostai, sportininkai kabintųsi už pagalbinės.

Tuomet alpinistinių diržų pagalba vaikščiotojas prisiriša prie juostos. Yra daug įvairių žiedų ir apsaugų, kurios užtikrina, kad žmogus nenukristų žemyn.

„Įsirengiant viską tvarkingai, tai tikrai yra saugu. Mes skaičiuojam saugumo koeficientus, matuojam kampus ir pan. Ši sistema gali atlaikyti maksimalias apkrovas, t. y. dešimt kartų daugiau nei mums čia reikėtų. Tikrai saugumo yra daug“, - tikino vaikščiojimo juosta specialistas I.Saulius.

Juostos buvo pritvirtintos tiek prie „Respublikos“ viešbučio stogo, tiek ant 20 tonų sveriančių ekskavatorių, tad vienu metu sportininkai galėjo vaikščioti dviejomis įtemptomis juostomis. Šis sporto šakos entuziastai tikino, kad galėjo būti ir trečia juosta, nes norinčių pamatyti Kauną nuo tokios vietos, netrūko.

Elijaus Kniežausko nuotr.