„Norime sukurti miesto miegamuosiuose rajonuose jaunimo laisvalaikiui patrauklią infrastruktūrą. Šiemet įrengsime du tokius parkus Lazdynuose ir Pašilaičiuose, o kitąmet planuojama, kad parkas atsiras ir Fabijoniškėse. Iš viso Vilniuje bus penkios aikštelės, skirtos ekstremalaus sporto mėgėjams: prie Baltojo tilto centre, Lazdynuose, Pašilaičiuose, Fabijoniškėse ir Pilaitėje“, – sako Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas.

Daugiau kaip dešimtmetį sostinės ekstremalus džiuginantys parkai savivaldybės buvo prižiūrimi kasmet, tačiau nusprendus atlikti kapitalinį jų remontą pernai buvo išardytas Lazdynų, šiemet Pašilaičių riedutininkų ir riedlentininkų parkų inventorius. Dalis geros būklės įrenginių nukeliaus į prieš kelis metus atnaujintą parką prie M. Mažvydo gimnazijos Pilaitėje.  

Šią savaitę bus baigtas atnaujinti sostinės jaunimo pamėgtas riedučių ir riedlenčių parkas Lazdynuose, o tuomet darbai persikels į Pašilaičių parką. Parkuose bus įrengta įvairių figūrų: dviguba rampa, įsibėgėjimo sienos, slydimo stalas, šoninis tramplinas ir kt.  

„Ekstremalus sportas darosi ypatingai populiarus, o naujasis Baltojo tilto riedučių parkas – puikus pavyzdys. Nuolat augantis sportuojančio jaunimo skaičius yra nuostabus pasiekimas. Tikiuosi, kad ateityje juos matysime kaip olimpinius tautos čempionus. Valdžios įsitraukimas į naujos infrastruktūros plėtrą yra ne tik lokalus pasiekimas, bet ir didžiulė nauda valstybei. Naujų aikštynų dizainai yra kruopščiai sukurti. Aš planuoju į būsimą Fabijoniškių aikštelę pakviesti pasaulio geriausius sportininkus ir padaryti tokį renginį, kokio Lietuva dar nėra mačiusi. Manau, kad kiekvienas miesto rajonas yra nusipelnęs turėti riedučių aikštyną“, – sako BMX dviračių sporto profesionalas Davidas Budko. 

Kitąmet Fabijoniškėse, S. Stanevičiaus gatvėje planuojama įrengti dar vieną riedučių parką, kuriame norima įrengti betoninio monolito konstrukcijų riedučių (aikštelę) parką, skirtą važinėti riedučiais, riedlentėmis ir BMX dviračiais, rekonstruoti esamą vaikų žaidimo aikštelę. Riedučių parko prieigose numatoma įrengti papildomus pėsčiųjų takus, pertvarkyti esamus želdinius, pasodinant naujų medelių. 

Šiemet prie Baltojo tilto buvo atidaryta dar viena aktyvaus laisvalaikio erdvė, kurioje veikia devynios paplūdimio tinklinio aikštelės, trys dvipusės krepšinio aikštelės, vaikų žaidimo aikštelės, lauko gimnastikos ir lauko treniruoklių aikštelės, riedutininkų ir riedlentininkų parkas.

Išbandė pirmieji

Šventinį savaitgalį kauniečiai pažymėjo centrinėse miesto erdvėse. Minint Vasario 16-ąją, į Karo muziejaus sodelį susirinko tūkstančiai žmonių. Netilpusieji muziejaus prieigose, koncerto klausėsi atnaujintoje Vienybės aikštėje.

Nuėmus aikštę juosusias tvoras, atsivėrė naujos ir šviesios erdvės. Miestiečiai vaikštinėjo atnaujinta Vienybės aikštės danga ir apžiūrinėjo kiekvieną kampelį, kaip erdvė pasikeitė po rekonstrukcijos. Poros rinkosi medinių lentelių dangą, vedančią pro pasodintus medžius, vaikams džiaugsmo kėlė daug vietos, kur jie gali dūkti.

Tačiau nemažai dėmesio sulaukė ir riedutininkams bei riedlentininkams įrengti kalneliai. Ant specialiai išlietų betoninių formų kauniečiai mėgavosi laisvu laiku. Į šventę atėję tėveliai stebėjo, kaip jų mažieji paspirtukais važinėjasi nuo kalnelių, akimis užmesdami, ar jiems viskas gerai. Vienas vaikas taip įsibėgėjo, kad lėkdamas nuo kalniuko, iš rankų paleido paspirtuką. Šis nuskriejo kelis metrus, o vaikas, atrodo, net nepajuto, kad nukrito, mikliai atsistojo ir pasiėmęs paspirtuką, vėl leidosi pramogauti. Patys mažiausi kauniečiai, dar neturintys paspirtukų ar riedučių, naujus kalniukus naudojo tarsi čiuožyklas. Atsisėdę ant savo kombinezonų, vaikai, nesukdami galvos, jog išsipurvino, smagiai čiuožinėjo.

Vyresni vaikai paspirtukais bandė atlikti ir triukus. Įsibėgėję jie užvažiuodavo ant kalniuko ir pasiekę briauną, stengėsi pašokti nuo savo transporto priemonės ar išsilaikyti ilgiau ant krašto. Nauja erdvė pritraukė ir suaugusiuosius. Kol didžioji dalis miestiečių mėgavosi šventiniu koncertu, vienas riedlentininkas išbandė Vienybės aikštės trasą. Ties atnaujintu BLC 2 pastatu, vyras mėgavosi kalniukais, išbandė jų dangą, aukštį, briaunas. Mikliai apvažiuodamas čia pat dūkstančius vaikus, riedlentininkas demonstravo savo profesionalumą ir gebėjimą valdyti riedlentę.

Rankų darbas

Betonavimo darbus aikštėje atliko Latvijos bendrovė, kuri specializuojasi išskirtinių betoninių elementų liejime, riedučių parkų, laisvalaikio zonų statyboje. Sudėtingos formos lenkti architektūriniai elementai iš specialaus balto betono Lietuvoje išlieti pirmą kartą.

Tokiame projekte mes nesijaučiame kaip statybininkai, o daugiau kaip menininkai.

Specialios technologijos betoną reikėjo lieti, saugant nuo saulės spindulių bei lietaus, o formas gludinti rankomis, todėl ilgą laiką, kol vyko darbai, darbininkai darbus atliko pasislėpę po laikinais stogeliais.

„Tai tikrai didžiausias iššūkis, kokį man tekę padaryti, nes tiek medžiagos yra sudėtingos, tiek pačios formos asimetriškos. Nėra vienodų kampų, todėl daug darbų reikėjo gludinti rankomis. Mes jau dešimt metų įrenginėjame riedučių zonas, bet tokio sudėtingo projekto dar neturėjome. Tokiame projekte mes nesijaučiame kaip statybininkai, o daugiau kaip menininkai. Kai užbaigsime, tai bus vienas geriausių dalykų mieste, kur kraštovaizdis bus funkcionalus, erdvė pritaikyta įvairioms veikloms“, – vasarą, kai buvo atliekami Vienybės aikštės kalniukų, kuriais dabar gali važinėti riedlentininkai, riedutininkai, betonavimo darbai kalbėjo „City Playgrounds“ vadovas Janis Kundzins.

Pasodinti medžiai

Vienybės aikštėje dar trūksta žalumos, tikrojo pavasario laukia smulkieji želdiniai. Tiesa, medžiai jau pasodinti kiek anksčiau. Jie dabar sutvirtinti specialiais lynais, kurie prilaiko medelius tam, kad šių taip lengvai nenupūstų vėjas bei jie augtų tiesiai. Kai tik sustiprės, šios apsaugos bus nuimtos.

„Kauno diena“ primena, kad arčiau K.Donelaičio gatvės buvo išsaugotas ilgametis ąžuolas. Kiti medžiai aikštėje pasodinti naujai. Dvylika jų atvežti buvo iš Vokietijos, o vienas medelis – čia augusio gluosnio atžala. Atvežti medžiai jau yra apie 12 metų amžiaus. Mūsų kraštams šie medžiai gerai žinomi – tiek pušys, tiek beržai yra pripratę prie mūsų klimato ir puikiai dera vienas su kitu.

Pavasarį visoje Vienybės aikštėje sužaliuos apie 5 tūkst. augalų. Prie upelio formos fontano augs miskantai, rūgtys, raudoklės, skėstašakiai astrai. Tad žaliosiose zonose gėlių žiedais mėgausis net tik miestiečiai ir miesto svečiai, bet ir juos lankys bitės, laikomos dviejuose aviliuose ant BLC verslo centro.

Šiuo metu Vienybės aikštėje dar liko sutvarkyti keletą erdvių, kuriose telkšos vanduo. Planuojama, kad oficialiai aikštė bus atidaryta pavasarį, kai bus sudėlioti visi akcentai bei pražys čia susodinti želdiniai.

Važinėti riedlentėmis labiausiai populiaru miestuose, gal todėl sky parku vadinamas riedlenčių parkas įrengtas uostamiesčio daugiabučių namų apsuptyje. Tai yra pats Sąjūdžio parko pakraštys.

Čempionate dalyvauti registravosi kiek daugiau nei pora dešimčių dalyvių.

Į tam tikrų meistriškumo aukštumų pasiekę jaunuoliai sutraukė nemažai pradedančiųjų. Smalsumo vedini jie stebėjo, kaip greitai čempionato dalyviai važinėjo, kokia buvo jų technika, stilius, kiek triukų jie sugebėjo pademonstruoti.

Riedlenčių federacijos tikslas išugdyti kuo daugiau puikių riedlentininkų, iš kurių po šešerių metų būtų galima suburti komandą dalyvauti Olimpinėse žaidynėse.

Važiavo ne pro šalį

Lietuvininkų aikštėje siautėjantys jaunuoliai pastebėti pirmadienį vakare, apie 17.40 val.

Liudininkų teigimu, iš pradžių jų buvo keturi, vėliau prisijungė dar keli. Galiausiai kompanija išaugo iki aštuonių ar devynių žmonių.

„Jaunuoliai užsilipo ant paminklo postamento, pasidėjo kuprines ir pradėjo siautėti. Vienas važiuoja, kitas nušoka, trečias sėdi apačioje ir filmuoja. Matyt, platins savo įrašus internete“, – pasakojo įvykį matę klaipėdiečiai.

Gyventojai įsitikinę, kad jaunuoliai tikrai važiavo ne pro šalį. Veikiausiai į į Lietuvininkų aikštę jie užsuko ieškoti naujų ekstremalių potyrių.

„Tiksliau, niokoti miesto turto. Jei riedlentininkai tik važinėtų grindiniu, niekas nieko nesakytų. Bet jie važinėja paminklo borteliais, šokinėja nuo postamento. Toks elgesys tikrai netoleruotinas“, – tvirtino gyventojai.

Labai brangi netvarka

Pasak klaipėdiečių, miesto aikštes niokojantys riedlentininkai rūpesčių kelia jau daug metų. Gyventojų teigimu, jie pridaro daug nuostolių. Ekstremalai apgadina ar visiškai suskaldo bortelius, išteplioja juos kažkokiu juodu tepalu, kuris sunkiai valomas.

„Kažkada kosmetiškai remontavo Lietuvininkų aikštę. Pakeitė tik kas antrą granitinį bortelį. Kiek pamenu, darbai tada atsiėjo 80 tūkst. litų. O kiek kainuotų ją visą atnaujinti? Riedlentininkų keliama netvarka tikrai brangiai kainuoja“, – pabrėžė vyras.

Klaipėdiečiai taip pat tvirtino, kad iki remonto miestiečiai turėjo žiūrėti į apdaužytą, estetinį vaizdą praradusią viešąją erdvę.

Pareigūnams siūlo filmuoti

Anot gyventojų, kitaip darbą turėtų organizuoti ir pareigūnai, kurie drausmina tokius pažeidėjus.

„Atvažiavo policijos pareigūnai sudrausminti, o jaunuoliai pradėjo išsisukinėti, kad borteliais nevažinėjo ir nuo postamento nešokinėjo. Juk galėtų pareigūnai iš pradžių kur nors atokiau sustoti, nufilmuoti, kaip siautėja jaunuoliai. Tada visus pirmą kartą įspėti, o antrą kartą jau bausti“, – dėstė miestiečiai.

Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad aplink Lietuvininkų aikštę yra daug parduotuvių, gyvena daug žmonių. Pareigūnai galėtų paprašyti darbuotojų ar gyventojų pranešti apie tokius atvejus.

Pastebėta, kad vasarą riedlentininkai aplenkdavo aikštę, tačiau rudenį vėl grįžo.

Pasak klaipėdiečių, miesto valdžia turėtų pakalbėti su riedlentininkų lyderiais, susirašyti asmens duomenis, įspėti, kad taip elgtis nedera, o kilus tokioms situacijoms skirti sankcijas.

Sutartį jau pamiršo

Prieš septynerius metus tuometinis miesto meras Rimantas Taraškevičius pasirašė dvišalę bendradarbiavimo sutartį su ekstremalaus sporto atstovais.

Pagal pastarąją riedlentininkai ir riedutininkai pasižadėjo, kad, važinėdami miesto aikštėse ar parkuose, nedaužys, nelaužys ir negadins takų, suolų, kitos įrangos.

Miesto savivaldybė įsipareigojo rengiant riedučių, riedlenčių, BMX dviračių aikšteles ar jiems skirtus įrenginius diskutuoti su šio sporto atstovais. Taip pat skatinti ekstremaliu sportu užsiimančių jaunuolių iniciatyvas, ieškoti galimybių joms paremti.

„Ar su teroristais yra pasirašomos sutartys? Kažkoks absurdas. Lietuvoje yra įstatymai. Niokoti turtą yra pažeidimas. Tam nereikia jokių sutarčių“, – pabrėžė gyventojai.

Situaciją stebės kontrolieriai

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda tvirtino, kad nedrausmingi riedlentininkai pridaro daug žalos.

„Pamenu, buvo draugiški susitarimai su riedlentininkais, bet, matyt, užaugo nauja karta. Reikės informaciją perduoti Viešosios tvarkos skyriui“, – kalbėjo direktorius.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė žadėjo, kad vakarais budintis ekipažas užsuks į Lietuvininkų aikštę.

„Gal pavyks kažką pastebėti. Tokiems žaidimams yra specialios vietos. Tikrai negalima važinėti paminklų postamentais“, – pabrėžė vedėja.

Riedlentininkų, riedutininkų ir BMX dviračių parkai yra įrengti Puodžių gatvėje, Poilsio parke.

Po žiemos miego išlindę riedlentininkai ir riedutininkai vėl ėmė siaubti Lietuvininkų aikštę. Nudaužyti, suskaldyti ir tepalais išterlioti borteliai – toks vaizdas pasitinka vienoje reprezentacinių miesto vietų. Klaipėdiečių nuomone, miesto valdžia turėtų imtis griežtesnių priemonių prieš tokius turto niokotojus.

Bortus specialiai ištepa tepalu

Dienraščio "Klaipėda" skaitytojas ant M.Mažvydo paminklo važinėjančius riedlentininkus užfiksavo šeštadienio popietę. Vyro akį patraukė ir nudaužyti, suskaldyti bei tepalais išterlioti Lietuvininkų aikštėje esantys borteliai.

"Riedlentininkai be jokios baimės daužo ir kitaip niokoja miesto turtą. Bortelius ištepa specialiu tepalu, kad geriau slystų, ir čiuožia riedlente", – piktinosi klaipėdietis.

Pasak skaitytojo, matyti, kad riedlentininkai tikrai ėjo ne pro šalį ir tiesiog lipo ant paminklo. Ekstremaliai pramogai jie buvo pasiruošę.

"Jie ir paminklo pagrindą ištepa tepalu, kad riedlentės dugnas geriau slystų. Puikiai supranta, kad niokoja miesto turtą, bet vis tiek taip elgiasi", – atkreipė dėmesį klaipėdietis.

Drengia ir dviratininkai

Vyrui keista, kad miesto valdžia nesiima jokių priemonių prieš tokius vandalus.

Klaipėdiečiui visiškai nesuprantama ir tai, kad viešojoje erdvėje šiuos ekstremalaus sporto mėgėjus užstoja miesto savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorius Modestas Vitkus.

"Teko skaityti vieną jo pasisakymų, kad nieko tokio, jog riedlentininkai važinėja miesto centre. Jis to problema nevadino. Siūlyčiau jam nueiti ir pažiūrėti, kas dedasi Lietuvininkų aikštėje, kaip ji yra nudaužyta. O remontui bus naudojami visų miestiečių pinigai", – pyko vyras.

Klaipėdietis tvirtino, jog yra matęs, kaip bordiūrais atvažiuoja pasivažinėti ir kiti ekstremalai – vadinamieji BMX dviratininkai. Tačiau tokie atvejai yra retesni nei riedlentininkų ir riedutininkų viešąją erdvę drengiančios pramogos aikštėje.

Vyriškio nuomone, mieste pernelyg atlaidžiai žiūrima į tokius turto niokojimus.

"Riedlentininkus ir riedutininkus galėčiau prilyginti grafitininkams. Pas mus jie per daug toleruojami. Prisimenu, kaip M.Vitkus neva legaliems grafitininkams organizavo konkursą. Tegul jis dabar suskaičiuoja, kiek jo dalyvių lankosi teismo salėje dėl pastatų sienų išterliojimo. Tokius asmenis reikia bausti, o ne skatinti", – pabrėžė klaipėdietis.

Susitarimą laužė ne kartą

Lietuvininkų aikštė pastarąjį kartą remontuota prieš ketverius metus. Tąsyk minimaliam bortelių, dangos remontui išleista apie 100 tūkst. litų. Sutvarkyti visą aikštę reikėtų kur kas didesnių lėšų.

Remonto darbų šioje aikštėje imtasi po to, kai riedlentininkai ir riedutininkai pasirašė bendradarbiavimo sutartį su miesto valdžia. Tai buvo prieš penkerius metus. Ekstremalaus sporto mėgėjai pasižadėjo, kad važinės tik specialiai jiems įrengtose aikštelėse, neniokos aikščių, parkų.

Savivaldybė tą kartą įsipareigojo rengiant riedučių, riedlenčių, BMX dviračių aikšteles ar jiems skirtus įrenginius diskutuoti su šio sporto atstovais. Taip pat skatinti ekstremaliu sportu užsiimančių jaunuolių iniciatyvas, ieškoti galimybių joms paremti. Šie pažadai buvo išpildyti.

Tariantis buvo patobulinta Jaunimo centro kieme esanti aikštelė, atsirado nauja Poilsio parke.

"Iš esmės riedlentininkai ir riedutininkai sulaužė susitarimą. Galėtų miesto valdžia pareikalauti jų atlyginti nuostolius už Lietuvininkų aikštės suniokojimą", – siūlė skaitytojas.

Šį susitarimą ekstremalaus sporto mėgėjai sulaužė ne pirmą kartą. Jie ir anksčiau buvo užfiksuoti besidaužantys ant paminklo pagrindo. Prieš dvejus metus dėl aikštės suniokojimo miesto valdžia kreipėsi į policiją.

Stebės vaizdo kameromis?

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda tvirtino, kad jau įvertinta padaryta žala Lietuvininkų aikštėje. Ar aikštė bus remontuojama, vadovas negalėjo pasakyti.

"Įvertinsime ir tarsimės, ką daryti. Pirmiausia reikia susitarti su tais vaikinukais, kad jie neniokotų aikštės. Kas bus, jei mes sutvarkysime, o po pusės metų ji vėl bus suniokota?" – klausė vadovas.

Pasak L.Dūdos, su Viešosios tvarkos skyriumi bus kalbama dėl vaizdo stebėjimo kamerų. Netoliese jos yra įrengtos, bet neaišku, ar aprėpia teritoriją, kur važinėja riedlentininkai ir riedutininkai.

"Bandysime stebėti šią vietą ir sugaudyti niokotojus. Jie negalvoja, kad gadina turtą. Šiam jaunimui svarbiausias – adrenalinas", – pabrėžė direktorius.

Užaugo nauja karta

Klaipėdos savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatorius M.Vitkus akcentavo, kad toks riedlentininkų ir riedutininkų elgesys yra netoleruotinas.

"Ekstremalaus sporto mėgėjai pradėjo atnaujinti Jaunimo centro kieme esančią aikštelę. Jie patys atlieka darbus – nuima ir keičia dangą. Manau, kad važinėjimo po Lietuvininkų aikštę problema greitai bus išspręsta", – tvirtino koordinatorius.

M.Vitkus priminė, kad dar viena ekstremalaus sporto aikštelė yra Poilsio parke.

Pasak jo, kai kurie riedlentininkai ir riedutininkai gali nežinoti apie susitarimą su miesto valdžia.

"Nuo sutarties pasirašymo praėjo penkeri metai. Užaugo nauja karta. Reikės dar kartą priminti apie susitarimą, nors šiemet jau tą dariau. Riedlentininkai ir riedutininkai bendrauja tarpusavyje. Reikės apie susitarimą įspėti griežtesniu tonu", – teigė koordinatorius.

M.Vitkus pridūrė, kad kitos institucijos turėtų taip pat kontroliuoti netinkamai besielgiančius ekstremalaus sporto mėgėjus.

"Aplaidžiai negalima žiūrėti. Juk tai miesto ir miestiečių turtas", – pripažino koordinatorius.

Taisyklėse draudimo nėra

Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Vilius Valys pasakojo, kad jau matė suniokotą Lietuvininkų aikštę. Tačiau atkreipė dėmesį, kad Viešosios tvarkos skyrius skirti sankcijų tokiems asmenims negali.

Vilniaus tvarkymo ir švaros taisyklėse yra punktas, kuris draudžia važinėti riedučiais, riedlentėmis, dviračiais, šokinėjant per suolus, turėklus, šaligatvius, bortelius, važinėti kitais būdais, kurie kelia pavojų žmonių saugumui, gali padaryti žalos. Už tokį elgesį yra numatytos sankcijos.

Atitinkamose Klaipėdos miesto taisyklėse tokio punkto nėra. Todėl Viešosios tvarkos skyrius negali tokiems vandalams skirti sankcijų.

"Galima nebent kreiptis į policiją, kad būtų išaiškinti kalti asmenys ir kreiptis dėl žalos atlyginimo. Dar jiems galėtų būti taikoma nuobauda už chuliganizmą", – tvirtino V.Valys.

Pasak vedėjo, būtų gerai, kad Klaipėdos tvarkymo ir švaros taisyklėse atsirastų punktas dėl draudimų riedlentininkams, riedutininkams ir dviratininkams. Toks siūlymas buvo pateiktas, bet jam nepritarta.

"Ir dabar atkreipsime dėmesį į šią vietą. Gal organizuosime patikrinimus su policijos pareigūnais. Taip visko palikti negalima. Atrodo, jog aišku, kad prie paminklo važinėtis negalima, bet kai kurie to nesuvokia", – teigė V.Valys.

2007 m. australo riedlentininko Oloverio Percovichiaus vizitas Afganistanas buvo lemtingas. Vaikinas tuomet nusprendė paskirti savo gyvenimą afganų vaikų ugdymui.

O. Percovichius Kabule įkūrė nevyriausybinę organizaciją „Skateistan“ – tai mokykla, kurioje vaikai gali ne tik mokytis važiuoti riedlente, bet ir piešti, lipdyti, mokytis sveikos gyvensenos ir pan.

Vienas pagrindinių O. Percovichiaus tikslų – į mokyklos veiklą įtraukti ir mergaites. Nors važinėjimas riedlente Afganistane mergaitėms nedraudžiamas, jos mokomos atskirai nuo berniukų, rašo messynessychic.com.

O. Percovichiaus teigimu, vietiniai teigiamai vertina „Skateistan“ veiklą ir noriai leidžia prisijungti savo dukroms.

„Skateistan“ veikia 6 dienas per savaitę. Pamokas veda profesionalūs mokytai bei apsauga – tam, kad vaikai tikrai jaustųsi saugūs. Mokyklos mokiniai – vaikai iš gatvės, neįgalieji.