„Verslo žinių“ žurnalistas Lukrecijus Tubys paskelbė, kad buvęs ilgametis Lietuvos rinktinės kapitonas paskirtas baldinių fasadų gamybos įmonės „Baltic Furniture Components“ generaliniu direktoriumi.

41-erių R. Javtokas krepšininko karjerą baigė 2017 metų vasarą ir netrukus tapo „Žalgirio“ sporto direktoriumi. Šias pareigas jis užėmė ketverius metus, iki 2021 metų liepos mėnesio.

Po to R. Javtokas kandidatavo Lietuvos krepšinio federacijos prezidento rinkimuose, tačiau juose nelaimėjo. Naujuoju LKF prezidentu tapo Vydas Gedvilas.

Paskutinius šešerius karjeros metus R. Javtokas praleido Kauno „Žalgiryje“ ir laimėjo 6 LKL žiedus. Su Vilniaus „Lietuvos rytu“ R. Javtokas LKL laimėjo 2000, 2002 ir 2006 metais.

R. Javtokas taip pat yra tapęs Eurolygos (2007 m.) ir Europos taurės (2005 m.) čempionu.

Su Lietuvos rinktine vidurio puolėjas laimėjo bronzos medalius pasaulio (2010 m.) ir Europos čempionatuose (2007 m.) bei du sidabro medalius Europos čempionate (2013 m. ir 2015 m.).

Dėl Lietuvos krepšinio federacijos vadovo posto kovojantys Robertas Javtokas, Ramūnas Butautas ir Vydas Gedvilas jau pirmuose debatuose parodė, kad kova dėl prezidento kėdės šiemet bus aštri. Tiesa, pasak organizatorių, debatuose labiau išryškėjo dvi pavardės – vienai sekėsi ne taip gerai.

„Buvo tų, kurie pasirodė, sakyčiau, gerai ir turėjo palikti gerą įspūdį visiems žiūrovams, ir buvo vienas ryškus kandidatas, kuriam prasčiau sekėsi pasirodyti. Nežinau, ar tai buvo iš pasiruošimo debatams pusės, ar jis galbūt nesitikėjo tokio agresyvaus požiūrio iš savo konkurentų. Aš, be abejo, kalbu apie V. Gedvilą, kuriam šie debatai buvo sunkiausi“, – sakė „Basketnews.lt“ žurnalistas Donatas Urbonas.

Prieš 20 metų V. Gedvilas, tuometinis moterų rinktinės treneris, apie moterų krepšinį kalbėjo taip: „Pasaulio, Europos čempionatai mūsų puikūs. Pirma, šešta, ketvirta vieta. Pasaulyje šešta vieta. Universiadose merginos kaip žaidžia! Tik olimpiadą mes praleidžiam. Mūsų pagrindinis tikslas ateity – išlikti moterų krepšinio elite, visą laiką būti šešetuke, aštuntuke“.

Deja, viskas apsisuko atvirkščiai. Lietuvos moterų krepšinio rinktinė jau šešerius metus net nepatenka į svarbiausius Europos ir pasaulio čempionatus. Anot krepšinio ekspertų, vargu ar kuris nors iš kandidatų gebės moterų krepšinį sugrąžinti į buvusias pozicijas.

„Kiekvienas iš jų komandoje turi po savo atstovą, kuris bus už tai atsakingas. Kai kurie atstovai jau yra dirbę praėjusioje krepšinio federacijoje, kai kurie dirba už Atlanto, bet ramia širdimi pasakyti, kad vienas iš šių kandidatų tikrai išgelbės Lietuvos moterų krepšinį, tikrai nedrįsčiau. Tai yra opus klausimas, kurį tikrai reikės spręsti“, – teigė D. Urbonas.

Ramia širdimi pasakyti, kad vienas iš šių kandidatų tikrai išgelbės Lietuvos moterų krepšinį, tikrai nedrįsčiau.

Vienas naujųjų darbų, kuriuos naujasis prezidentas turės padaryti – vyrų ir moterų rinktinių vyriausiųjų trenerių skyrimas.

„Didysis klausimas, ar treneris turi treniruoti tik rinktinę. Kiti galvoja, kad jis turi treniruoti ir klubą, ir rinktinę. Bet tai atsiremia į finansinį aspektą. Rinktinė ir federacija niekada negalės mokėti tokių pinigų, kokius teoriškai treneris galėtų uždirbti klube“, – kalbėjo „15min.lt“ sporto žurnalistas Rokas Pakėnas.

Dalis specialistų jau dabar išskiria pagrindinį kandidatą Lietuvos krepšinio federacijos prezidento postui užimti.

„Aš galvočiau, kad R. Butautas yra favoritas laimėti. O R. Javtokas... Na, nebent labai nustebins. Bet, kiek esu kalbėjęs su žmonėm, kurie arba turi balso teisę, arba yra arti to, visi kalba būtent apie R. Butautą kaip apie savo favoritą“, – komentavo „krepsinis.net“ vyr. redaktorius Edgaras Pulkovskis.

Šiuo metu Lietuvos krepšinio federacijos prezidentą renka federacijos nariai, kurių yra 136. Tiesa, pasak kai kurių krepšinio ekspertų, jei balsavimas būtų visuotinis, jį greičiausiai laimėtų R. Javtokas.

„Jeigu rinktų paprasti žmonės, kaip renka prezidentą, Seimą arba merus, tai laimėtų R. Javtokas. Matyt, būtų 70 proc. balsų. Bet rinks ne paprasti žmonės, rinks tie, kurie turi teisę“, – sakė E. Pulkovskis.

Vienas iš trijų kandidatų pakeis antrąją kadenciją baigiantį ir nuo 2011 metų prezidento postą užimantį A. Sabonį.

Kad „galvOK“ žaidimo klausimai nestandartiniai, jau patyrė Monika Liu, Gian Luca Demarco, Mindaugas Stasiulis ir Ineta Stasiulytė žaidę ankstesniuose žaidimuose – visi lyg susitarę tvirtino, kad klausimai yra tokie, kokių visiškai nesitikėjo, ir į kuriuos atsakymų neįmanoma išmokti. Kita žaidimo ypatybė – neįtikėtinai užkuriantis azartas, net savęs azartiškais nelaikantys svečiai taip įsitraukia, kad įsiplieskia tikros dvikovos. O kas lauks šį šeštadienį, kai susirungs tikri sporto profesionalai, kuriems pergalės siekis yra kasdienybė?

S. Maslobojevas atskleidė, kad yra rungęsis ir kitose srityse – ne tik kovų ringe. „Kažkada esu dalyvavęs maisto gaminimo laidoje, kur irgi reikėjo rungtis. Viskas išėjo visai neblogai, bet tai buvo ne mano virtuvė ir kaitlentė taip greitai, kaip mano namuose, neįkaito. Teko nusileisti ir pralaimėti, nes mano makaronai buvo ne iki galo išvirę. Žinoma, širdis dėl to per daug neskaudėjo, nes tai – ne mano sritis, čia aš nesu profesionalas“, – pasakojo S. Maslobojevas.

Paklaustas, ar yra azartiškas žmogus, sportininkas atsakė, kad laimėti nori visada, bet nemažiau svarbu ir gerai praleisti laiką.

Jeigu neturi noro laimėti, tuomet žaidimas praranda tikslą. Nesvarbu, ką tu žaisi, svarbu yra turėti tikslą.

„Svarbu yra gerai praleisti laiką. Aišku, laimėti norisi visada, bet dar labiau už tai norisi gerai pasirodyti. Bet jei kitas žmogus geriau žino, ar geriau kažką moka, būtų nesolidu norėti nugalėti prieš žmogų, kuris toje srityje yra geresnis. Manau, kad kiekvienas žmogus savo srityje turi būti specialistas, o kur kitur, tai jau situacijos reikalas – kuo gyvenime domiesi ir taip toliau. Jei tai ne mano sritis ir specialybė, kurioje aš turėčiau būti geriausias, tada aš tikrai per daug nepergyvenu“, – kalbėjo Sergejus.

Priešininkų komandoje žaisiantis R. Javtokas neslepia, kad laimėti nori visada: „Žinoma, kad visada norisi laimėti, bet esu realistas. Jeigu neturi noro laimėti, tuomet žaidimas praranda tikslą. Nesvarbu, ką tu žaisi, svarbu yra turėti tikslą, nes tas žaidimas labai greitai nusibostų. Kai atsiranda noras laimėti ir įrodyti, tada iš karto pati motyvacija padidėja“, – sako jis.

S. Maslobojevas žais M. Mikutavičiaus komandoje. Jie varžysis su R. Javtoku ir M. Katleriu. Abi komandos turi po virtualią palaikymo komandą, kurių pagalba gali pasinaudoti vieną kartą per žaidimą. Už teisingus atsakymus komandos gauna taškus, kurie paskui konvertuojami į eurus.

Klausimus uždavinėja ir atsakymus fiksuoja laidos vedėjas Andrius Žiurauskas.

„galvOK“ – šeštadienį, 19.30 val. per TV3. Žaidimą tuo pat metu žaiskite ir portale tv3.lt.

„galvOK“:

– šeštadieniais 19.30 val. per TV3 televiziją ir portale tv3.lt

– darbo dienomis 9 val. per „Power Hit Radio“

– darbo dienomis 16.30 val. portale tv3.lt

Įsiminė pergalė prieš "Rytą"

Prieš mėnesį 40-metį atšventęs R.Javtokas per sportinę karjerą nuskynė ne vieną skambią pergalę tiek su Lietuvos rinktine, tiek su klubais. 2007-aisiais vidurio puolėjas triumfavo Eurolygoje su Atėnų "Panathinaikos" klubu, su rinktine dusyk 2013 ir 2015-aisiais laimėjo Europos čempionato sidabrą, o 2010-aisiais pasaulio čempionato bronzą. Prieš trejus metus jis baigė sportinę karjerą vilkėdamas Kauno "Žalgirio" marškinėlius. Savo prisiminimais ir dabartine kasdienybe R.Javtokas pasidalijo su tinklalaidės #ŽalgirisOnAir klausytojais.

Prie Kauno "Žalgirio" 2011-aisiais prisijungęs aukštaūgis su žalios ir baltos spalvų marškinėliais praleido šešerius metus ir visi jie buvo auksiniai – iškovojo šešis Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempiono žiedus. Vis dėlto labiausiai R.Javtokui įsiminė 2013–2014 m. sezono čempiono titulas – kelyje jo link žalgiriečiams jau pusfinalyje pavyko įveikti tuometę Vilniaus "Lietuvos ryto" komandą, kuriai jis taip pat atstovavo ne vienus metus.

"Pergalę atsimenu, nes tai buvo kažkas tokio. Pats užsivedimas, noras ir žinojimas, kad negali pralaimėti. Nėra šansų pralaimėti. Kai rūbinėje matai tokius pat žaidėjus, taip ir išeina. Vienintelė mintis buvo, kaip laimėti. Jų komplektacija tada gal buvo net ir geresnė. Va tokių laimėjimų ir norisi", – prisiminimais dalijosi devynis kartus Lietuvos čempionas.

Olimpiadoje liejo ašaras

Be žaidimo įvairiuose klubuose, R.Javtokas buvo ir svarbus Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės narys, o vėliau – ir kapitonas.

"Mes pasirinkome tokią karjerą, kur skausmas yra neišvengiamas. Jei lauksi, kol kiekviena trauma visiškai sugis ir eisi žaisti tik visiškai pasveikęs, pusę laiko reikės nežaisti. Jei tai yra pasaulio čempionatas, kuriame man kiekvienos rungtynės yra svarbios, aš galiu paaukoti karjerą", – atviravo pašnekovas.

R.Javtokui apmaudu, kad per karjerą taip ir nepavyko iškovoti olimpinio medalio. Kaip prisimena pats Robertas, didžiausias šansas ir skaudžiausias pralaimėjimas buvo 2004-ųjų Atėnų olimpinėse žaidynėse, kuriose lietuviai pusfinalyje netikėtai nusileido Italijos krepšininkams.

"Tai buvo vienas skaudžiausių visos karjeros pralaimėjimų. Kiek atsimenu, vienas pats ėjau gatve ir verkiau. Nesupratau, kaip mes galėjome pralaimėti. Atrodė, kad viskas pasiekiama ranka – finalas, pirma vieta arba blogiausiu atveju – antra. Ir staiga viskas dingsta iš po kojų. Buvo žiauru. Aš retai verkiu, bet tada teko. Tų rungtynių niekada nesu matęs ir nenoriu žiūrėti, bet žinau, kad tai kainavo man olimpinį medalį", – prisiminė jis.

Medžiojo ir su vaikais

R.Javtokas papasakojo ir apie savo veiklas karantino metu. Per sportinio sezono pertrauką jis turi daugiau laiko savo pomėgiui – apsilankyti pirtyje. Tam paskiria apie 3–4 valandas, nemėgsta skubėti.

"Pirtis – mano religija. Dar sportuodamas po varžybų grįždavau į Vilnių gal 3 val. nakties, bet vis tiek važiuodavau į pirtį. Ir dabar, jei kartą per savaitę nenueinu, jaučiu neišsivalęs. Būna, kad einu ir visiškai vienas. Paskambinu, jei niekas negali, tada nematau problemų ir vienam pasikaitinti. Kadangi mano pirtis tokia, kad ją reikia pradėti kūrenti prieš dieną. Tenka daug investuoti laiko ir malkų. Aišku, turiu tam žmogų, kuris padeda", – šypsojosi pašnekovas.

Be to, jis dažnai važiuoja į medžioklę. Yra buvęs ir su sūnumi bei dukra, tačiau pastarajai nepatiko, o sūnus džiaugėsi sumedžiotu bebru.

Tačiau savo sodyboje R.Javtokas mėgsta ir pameistrauti.

"Visada norėjau pagyventi sodyboje. Kadangi mano sodybos sargas – stalius, kartu darome draugui dovaną – medžioklės bokštelį, didelį kaip namas. O šiaip ir rąstus klijuoju, malkas kapoju, žolę pjaunu. Atsiranda laiko veikloms, iki kurių neprieidavome", – pasakojo jis.

„Kol kas negaliu atsakyti, nes viskas įvyko tik vakar, bet pagerbimas tikrai kažkoks bus“, – teigė Robertas Javtokas.

Dabartinis „Žalgirio“ sporto direktorius su K.Bryantu aikštelėje susidūrė 2008-aisiais, kuomet atstovaudamas Lietuvos rinktinei kontroliniame mače prieš Pekino olimpines žaidynes metė iššūkį „Juodosios Mambos“ vedamai JAV komandai.

Buvęs vidurio puolėjas neslėpė buvęs sukrėstas kolegos žūties.

Esu sukrėstas ir aš, ir mano šeima.

„Grįžome vakar po rungtynių, žinia atėjo į telefoną... Vėliau įsijungiau televiziją ir supratau, kad tai ne šiaip išdaiga, o didelė netektis. Esu sukrėstas ir aš, ir mano šeima. Atrodo, jog mano vaikai dar net nematė jo žaidžiančio, bet tai visus palietė“, – kalbėjo R.Javtokas.

Paprašytas pasidalinti savo prisiminimais apie K.Bryantą, lietuvis negailėjo šiltų žodžių bei tikino, jog amerikietis paliko gilų įspaudą visų profesionalių krepšininkų žaidime.

„Jis – kovotojas, lyderis ir jeigu man reikėtų rinktis, kaip turėtų atrodyti profesionalus krepšininkas, žaidėjas ar tėvas, tai, manau, Kobe būtų tas pavyzdys, kuris būtų pirmas. Jis buvo talentingas, darbštus, charizmatiškas, nugalėtojas. Matyt, visiems įstrigo šios jo savybės. Ne veltui jo gedi visas pasaulis“, – sakė R.Javtokas.

K.Bryanto atminimo pagerbimo ceremonija veikiausiai vyks per artimiausias „Žalgirio“ rungtynes  Kaune vasario 4 d. su Pirėjo „Olympiakos“ klubu.

Legendinis krepšininkas, Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas A. Sabonis kitus šios sporto šakos atstovus pranoko ne tik meistriškumu. Arvydas mūsų šalies krepšinio garsenybes lenkia ir vaikų skaičiumi. Su A.Saboniu gali lygintis tik neseniai karjerą baigęs garsus vidurio puolėjas R. Javtokas, dabar dirbantis Kauno "Žalgirio" klubo sporto direktoriumi. Kaip ir A.Sabonis, R.Javtokas turi keturis vaikus.
 

Vyriausias Arvydo ir Ingridos sūnus 28-erių metų Žygimantas profesionaliu krepšininku netapo. Nors jis žaidė Malagos "Unicaja" jaunimo komandose, vėliau krepšinis Žygimantui tapo tik malonus laisvalaikio praleidimas.
 

27 metų Tautvydas Sabonis dirba Kauno "Žalgirio-2" komandoje trenerio asistentu ir rungtyniauja Kauno krepšinio mėgėjų lygoje.
 

Praėjusį sezoną T.Sabonis žaidė antroje pagal pajėgumą Ispanijos krepšinio lygoje, o vasarą sustabdė profesionalo karjerą ir iš Ispanijos persikraustė gyventi į Lietuvą.
 

Krepšinyje geriausiai sekasi jauniausiam Sabonių sūnui Domantui. 23 metų Lietuvos rinktinės žaidėjas rungtyniauja NBA, atstovauja "Indiana Pacers" klubui. Krepšinio paslapčių Domantas mokėsi Ispanijoje ir JAV. Šiemet D.Sabonis išrinktas geriausiu Lietuvos krepšininku.

AFP nuotr.

Jauniausias Arvydo ir Ingridos vaikas – 22 metrų duktė Aušrinė. Jai gimus, A.Sabonis ištarė legendinę frazę: "Fabrikėlį uždarėme, nors kaminas dar rūksta".

Aušrinė pernai Anglijos Westmisterio universitete baigė verslo vadybos studijas.
 

39 metų R. Javtokas su žmona Vilma, Lietuvos meninės gimnastikos čempione ir buvusia NEBL šokėja, augina du mokyklinio amžiaus vaikus – Gretą (12 metų), Simą (10) ir du mažesnius – trejų metų Domą ir dar metukų neturinčią Smiltę. Pora aukso žiedus sumainė 2005 metais.
 

Kurie garsūs Lietuvos krepšininkai vaikų skaičiumi gali pavyti ar net aplenkti LKF prezidentą ir "Žalgirio" klubo sporto direktorių? Yra net keli krepšininkai, kurie augina po tris vaikus.
 

Po tris atžalas turi broliai dvyniai Kšyštofas ir Darjušas Lavrinovičiai, kurie lapkričio 1-ąją atšventė 40 metų jubiliejų.
 

Kuo didesnė šeima, tuo geriau.

Buvę Lietuvos rinktinės žaidėjai praėjusį rudenį nusprendė dar pažaisti Londono "Royals" klube.

Kšyštofas Lavrinovičius su žmona Tatjana, 2004 metų gražiausia Rusijos mergina, "Mrd. Globe 2017" grožio konkurso laimėtoja, augina du sūnus ir vieną dukrą. Tiek dvylikametis Danielius, tiek dvejais metais jaunesnis Dominykas lanko krepšinio treniruotes. Pora dar turi šešerių metų dukrą Emili, kuri rudenį pradėjo lankyti pirmąją klasę.
 

Kšyštofas vestuvių dieną savo žmonai Tatjanai yra sakęs, kad nori itin gausios šeimos. "Kuo didesnė šeima, tuo geriau", - įsitikinęs aukštaūgis.

V.Skaraičioi/Fotobanko nuotr.

2005-ųjų vasarą su Edita susituokęs Darjušas taip pat augina du sūnus ir vieną dukrelę. Vyriausiajam sūnui Titui jau 13 metų, Darjušui jaunesniajam – 11. Šių metų birželio 24 d. Edita pagimdė mergaitę, kurią pavadino Leyla.
 

Lietuvos rinktinės ir Krasnodaro "Lokomotiv-Kuban" gynėjas 33 metų Mantas Kalnietis su žmona Mingaile taip pat augina tris vaikus. 2009 metais susituokusi pora augina vieną sūnų ir dvi dukras. Taurui yra šešeri metai, vyresnei dukrai Grėtei – aštuoneri, o jaunėlei – tik treji metukai.
 

Lietuvos rinktinės ir Atėnų AEK puolėjas 34 metų Jonas Mačiulis su žmona Agne augina tris dukras. Visų jų vardai prasideda K raide: Kamilė, Klaudija, Kotryna.
 

Vyriausia – Kamilė, jai jau devyneri. Klaudija yra trejais metais jaunesnė, o mažajai Kotrynai dar tik ketveri metai.
 

Buvęs Lietuvos rinktinės, Klaipėdos "Neptūno", Vilniaus "Lietuvos ryto", Vitorijos "Tau Ceramica", Oklahomos "Hornets" ir Pirėjo "Olympiacos" atakuojantis gynėjas 39 metų Arvydas Macijauskas su šešeriais metais jaunesne žmona Viktorija susilaukė trijų vaikų.

A.Ufaro/Fotobanko nuotr.

Jauniausia Macijauskų atžala – sūnus Tauras – gimė visai neseniai, šių metų spalio 8 d.
 

2010 metų liepos mėnesį susituokusi pora dar augina aštuonerių metų sūnų Lauryną ir šešerių metų dukrą Gabrielę.

Buvęs ilgametis Lietuvos rinktinės žaidėjas, Lietuvos, Italijos, Graikijos ir Rusijos klubuose rungtyniavęs 41 metų Ramūnas Šiškauskas irgi yra trijų vaikų tėvas. Jis su žmona Edita augina tris sūnus. Vyriausiajam Matui jau 13 metų, Lukui - 10, o jauniausiai atžalai dar tik šešeri metai.
 

Klaipėdos "Neptūno" krepšininkas Deividas Gailius su žmona Jolita taip pat gali pasigirti trimis dukromis. 2009 metais susituokusios poros vyriausiajai mergaitei Godai jau devyneri. Šeima dar augina šešerių metų dukrą ir dar nė metukų neturinčią mažylę.

Atrankos metu vaikai turėjo prisistatyti komisijai, kurią sudarė bendrovės „Be Tabu ir Ko“ prodiuseris Saulius Bartkus, Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja ryšiams su visuomene Eglė Samoškaitė, LNK laidos „Labas vakaras, Lietuva“ vedėjas Paulius Skučas, „KK2“ laidos vedėja Justė Žičkutė, „KK2 penktadienis“ laidos vedėjas Domininkas Ramonas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jūratė Albačiauskaitė, LNK laidos „Gyvūnų pasaulis“ vedėjas Paulius Kaupelis, KK2 laidos vedėjas Tomas Ališauskas ir advokatas Valdemaras Bužinskas.

Gausi komisija įspūdį paliko ne visiems vaikams. Aštuonmetis Jokūbas prisipažino, kad filmavime jau yra dalyvavęs – filmavosi Vasario 16–ajai skirtame klipe su prezidente Dalia Grybauskaite ir jos bijojo daug labiau nei komisijos: „Ji prezidentė, o jūs tik operatoriai“, – komisiją juoktis privertė Jokūbas.

„KK2 vaikai“ laidos formatas toks, kad patys vaikai užpildys visas „televizines specialybes“ – vaikai laidą ves, vaikai dirbs specialiaisiais korespondentais ir operatoriais. Tačiau iš Zarasų į atranką atvykęs dešimtmetis Andrius komisijai pareiškė, kad laidai trūksta garso operatoriaus. Iškalbus ir komisijai labai gerą įspūdį palikęs berniukas griežtai atsisakė užimti laidos vedėjo pareigas. Dirbti jis sutiko tik su viena sąlyga – jei galės būti atsakingas už laidos garsą. Beje, Andrius yra jaunasis elektronikas ir jau pats, be pagalbos yra sukonstravęs garso kolonėlę. Paklaustas, ar ji groja garsiai, Andrius perdavė linkėjimus kaimynams.

Atrankoje taip pat dalyvavo ir puikiai pasirodė krepšininko Roberto Javtoko sūnus Simas. Vaikinas jau yra vedęs internetinę laidą apie žaislus, bet savo gyvenimą sieja su krepšiniu. Simas norėtų išbandyti save ir specialiojo korespondento pozicijoje. R. Javtoko sūnus ilgai galvojo atsakymą, kaip reiktų pakalbinti karštu charakteriu garsėjantį Kauno „Žalgirio“ trenerį Šarūną Jasikevičių. Padvejojęs Simas atsakė lakoniškai: „Kalbinčiau labai atsargiai“.

Komisijai teko itin sunki užduotis – visi į atranką pakviesti vaikai išskirtinai talentingi, komunikabilūs ir artistiški. Todėl vaikams buvo skirtos papildomos užduotys. Mažosios žvaigždutės su jomis susitvarkė puikiai: aštuonmetė Austėja prieš auditoriją atliko lietuvių liaudies dainą, devynmetis dredų šukuosena pasipuošęs Gelmis repavo savo kūrybos repą, o Rusnė išdavė didžiausią savo geriausios draugės paslaptį, papasakojo, kurį klasės berniuką jau du metus įsimylėjusi jos draugė.

Po visą dieną trukusios atrankos buvo išrinktos kelios vedėjų ir specialiųjų korespondentų poros, pagrindinis laidos operatorius ir vienas netikėtai atsiradęs garso operatorius.

„KK2 Vaikai“ laidos premjera – gruodžio 11-ąją, 19. 25 val. per LNK.

Kitų metų strategijos plano sudarymas, praeito sezono "Žalgirio" klubo komandų rezultatų apibendrinimas ir analizė (be pagrindinės, kauniečiai turi dar dvi ekipas – Nacionalinėje krepšinio lygoje rungtyniaujantį "Žalgirio" dublerių kolektyvą bei Regionų krepšinio lygoje žaidžiančią "Žalgirio-3" ekipą).

Be to – naujų žaidėjų paieška ir tradicinė komandiruotė į Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) vasaros stovyklas.

"Žalgirio" sporto direktorius ir klubas intensyviai dairosi po žaidėjų rinką, nes turi rasti pamainą išeinantiems lyderiams. Vidurio puolėjas Brandonas Daviesas jau paskelbė apie sutartį su "Barcelona", puolėjas Aaronas White'as renkasi tarp Eurolygos ir NBA klubų, gynėjas Nate'as Woltersas už išpirką gali persikelti į Tel Avivo "Maccabi". Tikėtina, kad Kaune neliks ir pusę sezono žaidusio puolėjo Deono Thompsono bei kai kurių lietuvių.

Greta darbo užduočių R.Javtokas turi ir malonesnių – šeiminių rūpesčių. Kovo mėnesį žmona Vilma jam padovanojo ketvirtą atžalą.

– Ar jau baigėte visą šventimų maratoną? – paklausėme R.Javtoko.

– Tradiciškai su komanda švenčiame iškart po paskutinių sezono rungtynių. Dabar jau legionieriai išskrido namo, tai daugiau vakarėlių nebus.

Pirmiausia žaidėjų rinkoje apsiperka turtingi Eurolygos klubai, o mūsų taktika lieka ta pati: ieškome dar nepastebėtų ar savo potencialo dar neatskleidusių krepšininkų.

– Šiemet LKL finale "Žalgiris" nesutiko deramo "Ryto" komandos pasipriešinimo. Ar atkaklioje kovoje laimėti žiedai neatrodytų vertingesni?

– Kuo mažesnė tikimybė laimėti, tuo pergalė saldesnė, bet kiekvienas vertina individualiai. Jei Pauliui Jankūnui tai jau 13-as čempiono žiedas, jis vertina vienaip. Vaikinai, kuriems šis pasiekimas pirmasis, džiaugiasi labiau. Svarbiausia, kad įvykdėme sezono tikslą.

– Būdamas žaidėju laimėjote net 9 LKL čempiono žiedus. Pagal šį rodiklį Lietuvoje nusileidžiate tik P.Jankūnui. Kaip sporto direktorius pasiekėte antrą šalies čempiono titulą. Kada džiaugėtės labiau: ar būdamas žaidėjas, ar dabar?

– Reakcija skirtinga. Dabar man tai labiau viso kolektyvo sunkaus darbo įvertinimas. Džiaugiuosi komandos, kolegų sėkme.

– Šį sezoną daug kalbėta apie milžinišką krūvį, tekusį žalgiriečiams. Komanda sužaidė per 80 oficialių rungtynių. Tiek pat, kiek NBA klubai per visą reguliarųjį sezoną. Tik, skirtingai nei NBA, jūsų komanda dar ir intensyviai darbuojasi per treniruotes. Ar jums pačiam per ilgą karjerą teko atlaikyti tokius krūvius?

– Sąžiningai: nesu skaičiavęs. Rungtynės pačios savaime nėra blogai. Krepšininkams visada labiau norisi rungtyniauti, nei treniruotis. Bet kai susideda tokie krūviai, o vasarą dar laukia rinktinė, tada mūsų sezonas turbūt tampa net ilgesnis nei NBA. Be to, jau žinome, kad kitą sezoną mačų Eurolygoje dar padaugės. Mums teks gerokai pasukti galvą, kaip protingai paskirstyti krūvius. Į tai atsižvelgsime ir formuodami komandą.

– Jei reiktų pažymiu įvertinti komandos sezoną ir savo paties darbą, kokį parašytumėte?

– Jei prieš sezoną būtų pasakę, kad laimėsime LKL ir pateksime į Eurolygos "Top 8", būčiau atsakęs: ne, norime daugiau. Bet žinant visas aplinkybes, traumas, biudžetus, sakyčiau, kad pažymys turi būti teigiamas. Dešimtuko rašyti negalėčiau, nes neiškovojome Karaliaus Mindaugo taurės.

– Ne paslaptis, kad formuoti komandą ateinančiam sezonui pradėjote dar nesibaigus šiam. Kiek šiuo metu esate atlikę darbų?

– Kai kurių žaidėjų sutartyse numatytos išpirkos iki tam tikros datos, todėl dar negaliu atsakyti, ar jie jomis nepasinaudos. Kol nėra parašų, to procento kol kas negaliu įvardyti. Manau, kad vertinant visas tris klubo komandas, kartu ir jaunimo, darbų dar neįpusėjome.

– Jau dabar aišku, kad pagrindinę ekipą paliks 3 ar 4 legionieriai, todėl turėsite dairytis jiems tinkamos pamainos. Kuris iš nuostolių yra skaudžiausias, kurį kompensuoti bus sunkiausia?

– Kai yra čempioniška sudėtis, su bet kuriuo žaidėju atsisveikinti sunku. Akivaizdu, kad didžiausius žingsnius į priekį pas mus žengė B.Daviesas. Stipriai pasitempė ir A.White'as, ir keli kiti vaikinai. Kita vertus, gali būti, kad jiems rasime gerą pamainą, ir tada nuostoliai neatrodys dideli. Viskas priklausys nuo to, ką rasime į jų poziciją.

– Pataisykite, jei klystu, bet rinkoje paklausiausi – aukštaūgiai. Už centimetrus mokama papildomai. Matyt, šioje pozicijoje ir bus sunkiausia konkuruoti su turtingesniais klubais?

– Kalbant apie kainas, nepasakyčiau, kad "centrai" – brangiausi. Geras įžaidėjas taip pat daug kainuoja. Viską lemia meistriškumas. Natūralu, kad pirmiausia žaidėjų rinkoje apsiperka turtingi Eurolygos klubai, o mūsų taktika lieka ta pati: ieškome dar nepastebėtų ar savo potencialo iki galo dar neatskleidusių krepšininkų, su jais dažniausiai sudarome dvejų metų sutartį ir bandome užsiauginti gerą žaidėją. Tai rizikinga, nes niekada nežinai, ar naujokas pakils į norimą lygį.

– B.Daviesą turėjo pakeisti Belgrado "Partizan" lyderis Jockas Landale'as, tačiau vėliau lyg ir iškilo papildomų klausimų dėl išpirkos. Kokia situacija dėl šio 23-ejų metų 211 cm ūgio milžino?

– Kaune jo dar nėra, bet darome viską, kad jis čia būtų.

– Kasmet "Žalgirio" direktorius Paulius Motiejūnas, jūs vykstate į NBA vasaros stovyklas. Ar ir šiemet dairysitės papildymo už Atlanto?

– Planuoju vykti drauge su mūsų skautu. Kaip ir kasmet, ieškosime ko nors naujo, įdomaus. Tolesni žingsniai priklausys nuo to, ką ten pamatysime.

– Ar konkuruoti dėl potencialių naujokų su turtingesniais klubais jums padeda tai, kad beveik visi legionieriai iš "Žalgirio" išeina gerokai pakėlę savo rinkos vertę?

– Be abejo, ir ne tik šis faktorius. Tai ir treneris, ir puiki arena, ir sirgaliai, ją užpildantys. Apskritai yra nedaug vietų Europoje, kurios krepšiniu prilygtų Kaunui. Žaidėjams svarbu viskas. Galbūt kažkas domina ir Madrido "Real", bet krepšininkai supranta, kad nuėjęs į tokį klubą gali ir uždusti – konkurencija ten didžiulė, o norint tobulėti reikia turėti trenerio pasitikėjimą, daug žaidimo minučių. Galbūt tai lengviau gauti Kaune. Kartais geriau rinktis ne kažkiek didesnę šios dienos sutartį, o kur kas didesnes ateities perspektyvas.

– Vienas didžiausių "Žalgirio" aruodų, iš kurio galite pasiimti krepšininkų pagrindinei ekipai – jaunimo komanda ir skolinti žaidėjai. Bene ryškiausiai praėjusį sezoną spindėjo Klaipėdos "Neptūnui" atstovavęs puolėjas Gytis Masiulis, išrinktas geriausiu jaunuoju LKL sezono krepšininku, bei vidurio puolėjas Martinas Gebenas, tapęs didele jėga po Utenos "Juventus" ekipos krepšiu. Kokios šių jaunuolių perspektyvos?

– Paskolintų žaidėjų darbas šį sezoną mus tikrai džiugino, bet yra ir daugiau pavardžių pačiame "Žalgiryje". Kol kas nenorime pernelyg kažko girti, kad vaikinai neatsipalaiduotų, išlaikytų didžiulę motyvaciją. Aišku, kad jie visi rimtai pretenduos į pirmąją komandą.

– Kaip vertinate dublerių komandos, patekusios ir į Eurolygos jaunių finalo etapą, ir į NKL atkrintamąsias varžybas, bet neiškovojusios medalių, sezoną?

– Jaunimo darbą atspindi ne tiek varžybų rezultatai, kiek talentų ugdymas. Kita vertus, dublerių rezultatus teko kažkiek aukoti dėl pagrindinę komandą užgriuvusių traumų. Jaunimo lyderiai buvo reikalingi vyrų ekipai. Tiek vaikinų, tiek trenerio Manto Šerniaus darbas mus tenkina, tad, jei neįvyks didelių netikėtumų, treneris tęs darbą  toliau.

– Žalgiriečiai jau išsiskirstė atostogų ir mėgaujasi dalykais, kurių negalėjo sau leisti sezono metu. Ar klubo sporto direktorius per vasarą taip pat galės prisiminti savo laisvalaikio pomėgius, kuriems neužtekdavo laiko?

– Kol kas darbo turiu užtektinai. Liepos mėnesį bus pora laisvesnių savaičių, tad su šeima atsipūsime sodyboje arba Lietuvos paplūdimiuose. Kažkur toliau važiuoti sudėtinga, nes turime mažą vaiką, todėl ši vasara bus skirta darbui ir tėvystės rūpesčiams.

Laimingas tėtis socialiniame tinkle „Instagram“ pasidalijo jaukia šeimos nuotrauka. „Negalėčiau būti laimingesnis“, – trečiadienį rašė vyras.

Iškart po nuotrauka gerbėjai pažėrė komplimentų ir sveikinimų.  „Robke, gali didžiuotis tokia šeimyna“, – rašė Gabrielius. „Žinant, kaip nelengva užauginti tokį pulką, jūs fantastiški tėvai, pavyzdys visiems! Sėkmės ir būkit sveiki“, – linkėjo internautė Ilma. Daugelis gerbėjų žavėjosi gražia šeima bei linkėjo sveikatos ir laimės.

Buvęs krepšininkas atskleidė ir naujagimės vardą. 

Visa šeima vieningai nusprendė, kad jauniausiai šeimos narei geriausiai tinka lietuviškas Smiltės vardas, praneša delfi.lt.

Žinoma pora dar augina dukrą Gretą, sūnus Simą ir Domą. Jauniausias sūnus gimė 2016 metų gegužę. Pora susituokė 2005 metų birželį.

„Instagram“ nuotr.