Jis naujas pareigas pradėjo eiti pirmadienį, informavo Vyriausybė.

Pirmasis Vyriausybės kanclerio pavaduotojas bus atsakingas už tarptautinius, Europos Sąjungos ir strateginio planavimo klausimus.

Vyriausybės kanclerio pavaduotojo pareigas dar eina Alminas Mačiulis.

R. Kriščiūnas premjerės Ingridos Šimonytės patarėju užsienio politikos ir Europos Sąjungos klausimais tapo šių metų sausį. Anksčiau jis buvo Lietuvos ambasadorius JAV ir Meksikai.   

„Tai didelę diplomatinio darbo patirtį turintis valstybės tarnautojas“, – teigiama pranešime.

Karjerą R. Kriščiūnas pradėjo Užsienio reikalų ministerijoje, dirbo pirmuoju sekretoriumi ambasadoje JAV, vadovavo Finansų ministerijos Europos Sąjungos paramos departamentui, ėjo šios ministerijos sekretoriaus ir viceministro pareigas. R. Kriščiūnas taip pat yra dirbęs užsienio reikalų viceministru.

Nuo ketvirtadienio jis pradės eiti patarėjo užsienio politikos ir Europos Sąjungos klausimais pareigas, pranešė Vyriausybė.

„Tai didelę diplomatinio darbo patirtį turintis valstybės tarnautojas“, – teigiama pranešime.

R. Kriščiūnas yra dirbęs Užsienio reikalų ministerijoje, pirmuoju sekretoriumi ambasadoje JAV, vadovavo Finansų ministerijos Europos Sąjungos paramos departamentui, 2004–2009 metais buvo šios ministerijos sekretorius, 2009–2012 metais – viceministras.

2012–2015 metais jis buvo užsienio reikalų viceministras, po to iki praėjusių metų liepos buvo Lietuvos ambasadorius JAV.

Be R. Kriščiūno, premjerė I. Šimonytė turi 11 patarėjų.

Ambasadorius Rolandas Kriščiūnas pasveikino naujuosius čempionus - Vašingtono, Marylando ir Virdžinijos Centrinės žvalgybos atstovų komandos krepšininkus. Tai yra pirmas kartas šių varžybų istorijoje, kuomet turnyro nugalėtojais tampa amerikiečių krepšininkai. Jie finale nugalėjo Baltimorės “Lietuvių atletų klubą” 47:33. Trečiąją vietą užėmė pirmąsyk tokiose varžybose susibūrusi JAV lietuvių “Joniškio Žiemgala” ekipa, mažajame finale nugalėjusi JAV Gynybos departamento komandą 47:40.

Naudingiausiu turnyro žaidėju buvo išrinktas Jamaalas Thomasas iš JAV Centrinės žvalgybos bendruomenės komandos, rezultatyviausiu turnyro žaidėju pripažintas Benas Veikalas iš „Joniškio Žiemgalos“.

Krepšinio turnyras, kurį Lietuvos ambasada JAV organizuoja kartu su Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjunga, yra rengiamas nuo 2003 metų ir tapo gražia Lietuvos sportinės diplomatijos tradicija Amerikos sostinėje, pradėta tuometinio ambasadoriaus Vygaudo Ušacko ir Vašingtone tuomet rezidavusio ambasados darbuotojo Alvydo Jocio, perspektyviausia Lietuvos krepšininke šiuo metu tituluojamos Justės Jocytės tėvo.

Šių metų krepšinio varžybos skirtos Pasaulio lietuvių metams, transatlantinio bendradarbiavimo plėtrai ir Lietuvos žinomumo JAV didinimui. Šešioliktą kartą rengiamame Ambasadoriaus taurės turnyre dalyvavo net 16 komandų. Krepšinio aikštėje varžėsi JAV Kongreso patarėjų komanda, Valstybės departamento, Pentagono, Centrinės žvalgybos pareigūnų, Lietuvos, Vokietijos, Vengrijos ambasadų bei Jungtinė Estijos ir Latvijos diplomatų ekipos, o taip pat JAV lietuvių krepšininkai iš Vašingtono, Niujorko, Teksaso, Baltimorės, Floridos, Kolorado, Jutos, Kalifornijos ir Naujojo Džersio valstijų. Šiemet turnyre pirmą kartą rungtyniavo ir krepšinio komanda iš Lietuvos, Sostinės krepšinio mėgėjų lygos.

R. Kriščiūnas padėkojo Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos vadovybei, 15-ąjį kartą “Ambasadoriaus taurei” talkinančiam šios organizacijos pirmininkui Laurynui R. Misevičiui, NBA teisėjaujančiam lietuviui Gediminui Petraičiui, Lietuvos krepšinio federacijai, krepšininkui Jonui Valančiūnui, JAV lietuvių bendruomenei, Lietuvių fondui ir visiems savanoriams, prisidėjusiems prie turnyro organizavimo.

Naudingiausiam ir rezultatyviausiam turnyro žaidėjui įteikti Jono Valančiūno ir Lietuvos ambasados įsteigti prizai - NBA rungtyniaujančios „Memphis Grizzlies“ komandos marškinėliai su Jono Valančiūno parašu ir albumas „Neregėta Lietuva“ bei DVD „The Other Dream Team“.

Turnyro apdovanojimų ceremonijos metu R. Kriščiūnas Lietuvių namų Baltimorėje vadovui Ryčiui Grybauskui už aktyvią visuomeninę veiklą JAV Lietuvių Bendruomenės gretose ir už mūsų tautiečių diasporos skatinimą įsitraukti į sportinį ir kultūrinį gyvenimą įteikė Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus padėkos raštą.

Ambasadorius R. Kriščiūnas pasidžiaugė JAV Kongreso, Valstybės ir Gynybos departamentų atstovų dalyvavimu turnyre, pabrėžė gilias Lietuvos krepšinio tradicijas, kurios tiesiogiai sieja mūsų šalį su Jungtinėmis Valstijomis ir garsina mūsų šalies vardą.

„Visame pasaulyje gyvenantys lietuviai yra svarbi ir neatsiejama mūsų valstybės dalis, dėkojame Amerikos lietuviams už transatlantinio ryšio bei Lietuvos ir JAV santykių puoselėjimą ir svarų žodį, girdimą amerikiečių administracijos ir Kongreso narių“, - kalbėjo R. Kriščiūnas.

„Ambasadoriaus krepšinio taurės turnyras Vašingtone tęsia ir pristato lietuviško tapatumo dalimi tapusio krepšinio tradicijas bei stiprina strateginę partnerystę ir žmogiškuosius ryšius tarp Lietuvos ir JAV“, - pažymėjo Lietuvos ambasadorius.

Krepšininkus ir varžybų svečius taip pat pasveikino Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos centro valdybos pirmininkas bei Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos narys, Sporto komiteto vadovas Laurynas R. Misevičius, pasidžiaugęs kasmet didėjančiu komandų-dalyvių skaičiumi bei apdovanojęs šių metų turnyrui talkinusius savanorius atminimo dovanėlėmis.

Turnyrai rengiami bendradarbiaujant su Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos ir Lietuvos krepšinio federacija, prie turnyro organizavimo prisideda Užsienio reikalų ministerija, JAV Lietuvių bendruomenė, Lietuvių fondas bei daug metų šioms varžyboms paramą skirianti Amerikos lietuvių Lauros ir Vitalijaus Kaleinikovų įkurta TCE LLC logistikos bendrovė iš Čikagos.

„Prezidentas Dž. Bušas - vienas mylimiausių Amerikos prezidentų Lietuvoje. Jo vardas daugeliui lietuvių asocijuojasi su tvirta mūsų šalių draugyste ir Amerikos įsipareigojimu Lietuvos žmonių saugumui. Ne veltui ant Vilniaus rotušės sienos iškalti prezidentui lankantis Vilniuje ištarti žodžiai“, - sakė Lietuvos ambasadorius R. Kriščiūnas.

Minint 16 metų sukaktį nuo JAV prezidento apsilankymo Vilniuje, Vilniaus miesto Taryba praeitais metais nusprendė 43-iajam JAV prezidentui suteikti Vilniaus garbės piliečio vardą.

G. W. Bushas iki šiol yra vienintelis pareigas einantis JAV prezidentas, apsilankęs Lietuvoje, primena Užsienio reikalų ministerija. 2002 metais lapkričio 23 dieną tuometinis Amerikos prezidentas pasakė įsimintiną kalbą daugiatūkstantinei miniai, susirinkusiai prie Vilniaus rotušės. Jo ištarti žodžiai „Kiekvienas, pasirinkęs Lietuvą savo priešu, taps Jungtinių Amerikos Valstijų priešu“ iškalti ant rotušės sienos.

Valdant 43-iajam prezidentui, JAV nuosekliai rėmė NATO atvirų durų politiką narystės siekiančioms demokratinėms valstybėms.

Vilniaus miesto garbės piliečio vardas - aukščiausias miestiečių iniciatyva iškilioms asmenybėms suteikiamas įvertinimas. Garbės piliečiais gali tapti Lietuvos ir užsienio valstybių piliečiai.

Feisbuke trečiadienio vakarą paskelbtame ambasadoriaus laiške rašoma, kad sovietams okupavus Lietuvą „šimtai tūkstančių mūsų piliečių buvo nužudyti, ištremti, kankinti, prievartauti, atskirti nuo savo šeimų“.

„Sprendimas rodyti ir reklamuoti simbolius, susijusius su masinėmis nekaltų žmonių žudynėmis, negali ir neturėtų būti vertinamas kaip įprastas verslo sprendimas. Tokių simbolių reklama rezonuoja su dideliu skausmu daugelį šimtmečių“, – laiške teigia ambasadorius.

„Nemanau, kad "Walmart" vadovybė sąmoningai nusprendė įžeisti milijonus nekaltų aukų ir jų palikuonių arba atsistoti į atsakingųjų už nusikaltimus prieš žmoniją pusę. Tačiau šiuo atveju marškinėliai ir kiti produktai su masinių žudynių simboliais turėtų būti nedelsiant atšaukti (iš prekybos – BNS)“, – rašoma jame.

Lietuva Sovietų Sąjungos buvo okupuota 1940–1941 metais ir 1944–1990 metais.

„Nėra, mano vertinimu, labiau strateginio ryšio negu tarp Europos ir JAV“, – interviu BNS sakė R. Kriščiūnas.

Anot jo, Lietuvos verslininkai neturėtų laukti laisvosios prekybos sutarties ir jau dabar gali ieškoti naujų galimybių eksportuoti į JAV, nes potencialas išlieka didelis. Diplomato teigimu, Lietuvos verslui vartais į JAV galėtų tapti Pensilvanija.

Vis dėlto ambasadorius nėra tikras, ar artimiausiu metu į Lietuvą atplauks naujų JAV suskystintų gamtinių dujų (SGD) krovinių, nes dujų prekybą reguliuoja rinka.

R. Kriščiūnas BNS teigė, jog Vašingtone sveikinamas Lietuvos sprendimas kitąmet pasiekti NATO rodiklį ir gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

– JAV prezidentu tapus Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), laisvos prekybos susitarimas su Europos Sąjunga (ES) buvo įšaldytas. Ar artimiausiu metu eksportuotojai gali tikėtis derybų atnaujinimo?

– Kol kas galiu pasakyti, kad vyksta nedaug, nes iš esmės visa prekybos politika Amerikoje yra susikoncentravusi į vieną regioną, tas yra visiškai suprantama. Buvo daug kritikos išsakyta per prezidento rinkimų kampaniją dėl NAFTA susitarimo (Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties – BNS). Visos pastangos – 95 proc. – yra susikoncentravusios dėl NAFTA derybų. Buvo ambicingų planų pabaigti derybas iki šių metų pabaigos, bet dabar aišku, kad to nebus. Akivaizdu, kad tai persikels į kitus metus, bet neaišku, kaip giliai.

Savotiškai visa kita prekybos politika yra tapusi įkaitais NAFTA susitarimo, nes tai yra prioritetas numeris vienas. Kol dėl jos nebus susitarta, tikėtis, kad kažkas pajudės JAV ir ES derybose, yra nerealu. Todėl visi europiečiai laukia, bandydami išnaudoti tą laiką teigiamai.

Žiūrime, kaip vyksta derybos dėl NAFTA susitarimo ir pagal tai bandome spręsti, ko tikėtis iš amerikiečių, kai ateis mūsų eilė. Iki šiol nėra aišku, kokio ambicingumo susitarimo su ES galėtų norėti JAV. Iš savo pusės tu žinai ambicijas, nes jau dėl jų derėjaisi, bet kai nežinai naujos administracijos ambicijų lygio, tai labai sunku netgi pradėti derybas. Manau, kai pasibaigus deryboms dėl NAFTA susitarimo, bus prieita prie susitarimo su ES. Pirmas darbas, kuris lauks abiejų šalių, tai ambicijų lygio nusistatymas.

– Ką dabar Lietuvos eksportuotojai galėtų daryti, kad padidintų produkcijos paklausą JAV, nelaukiant laisvosios prekybos sutarties?

– Mes matome, kad tie produktai, kurie buvo dėl dolerio kurso išstumti iš JAV rinkos, grįžta. Aišku, gal buvo ir kitokia situacija, nes nebuvo Rusijos embargo, nes žemės ūkio produktų rinka mums buvo labai svarbi. Mes matome, kad sūriai sugrįžo į Ameriką.

Kompanijos laikosi skirtingų strategijų. Vienos bando parduoti galutinį produktą. Etninėse parduotuvėse gali rasti net varškės sūrelių, nors atrodo, kad turi šaldyti ir logistikos grandinė sudėtingesnė, bet net tai atkeliauja. Yra valstijų, kur nemažuose tinkluose galima rasti „Džiugo“ sūrį. Kitos kompanijos bando eiti į picerijas, tiekdamos sūrio žaliavą.

Yra valstijų, kur nemažuose tinkluose galima rasti „Džiugo“ sūrį. Kitos kompanijos bando eiti į picerijas, tiekdamos sūrio žaliavą.

Amerika yra tapusi tam tikra pagalve, užsidarius Rusijos rinkai. 2015 metų rudenį esame gavę mėsos produkcijos eksportui reikalingus sertifikatus. Kompanijos yra atlikusios bandomąsias siuntas ir žinau, kad didina kiekius. Manau, čia matysime didesnį proveržį ateityje.

Šiai dienai eksportuojame apie 1 mlrd. eurų per metus, bet tai tikrai ne riba, nes Amerika yra didžiulė šalis. Manau, kad nepriklausomai, ar yra prekybos susitarimas, kuris turėtų sumažinti dar galbūt tarifus ir palengvinti procedūras, mes turime didelį augimo potencialą. Prekybos sutarties nebuvimas neturėtų atbaidyti verslų ieškoti čia (galimybių - BNS). Turime biotechnologijas ir informacines technologijas. Mano manymu, mes tikrai neišnaudojame dar viso potencialo. Nereikia laukti prekybos sutarties, kuri galėtų tapti papildomu impulsu, padedančiu Lietuvos eksportui į Ameriką, bet mes turime įvairių nišų ir be sutarties.

Mano didžiulis noras yra Pensilvaniją padaryti kaip strateginę valstiją, kuri galėtų tapti mūsų vartais, nes ji nėra toli, mes ją geriau pažįstame, yra gerai nusiteikusi administracija ir jiems įdomu. Jie būtų linkę tapti tuo tiltu Lietuvos verslui į Ameriką.

– Pastaruoju metu per Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą buvo importuoti keli JAV dujų kroviniai. Ar manote, kad dujų importas iš JAV plėsis?

– Mes Lietuvoje esame pasirinkę strategiją – pirkti rinkoje. Ne turėti ilgalaikius kontraktus, kaip turėjome karčią patirtį su viena nelabai draugiška įmone. „Statoil“ sutartis yra tam tikras saugiklis.

Šiuo atveju rinkos sąlygos diktuos. Labai sunku pasakyti, pavyzdžiui, ar mes galėsime matyti daugiau amerikietiškų dujų, jeigu jos bus konkurencingos ir tuo metu, kada mums jų reikės, kaina bus patraukli, tai tikrai taip. Jeigu ne, tai visada logiška pirkti pigiau. Šiuo atveju labai sunku pasakyti, ar matysime daugiau krovinių. Tie kroviniai, kurie atkeliavo, parodė, kad tai yra įmanoma. Rinkos logika diktuoja galimybes pirkti iš Amerikos. Jeigu vieną kartą apsimokėjo pirkti, tai gali kartotis ir ateityje.

– Ar sprendimas importuoti dujas iš JAV buvo politinis Lietuvos žingsnis?

– Žmonės dažnai galvoja, kad politika bandai kažką dirbtinai padaryti. Tokios politikos tikrai nebuvo. Mes neprivalėjome iš nieko pirkti, bet tiesiog apsimokėjo pirkti. Negali nuneigti, kad tame krovinyje yra daug simbolinės reikšmės. Jis parodo, kad tai įmanoma, o tai siunčia stiprų signalą visai rinkai, kad mes galime atsivežti dujų iš JAV.

Užtat Estija dėka 2 proc., kuriuos turi ne vienerius metus, yra minima kaip žvaigždė. Suskystintose gamtinėse dujose mes esame minimi kaip pavyzdys.

Kas siunčia signalą, jeigu kažkas ribotų mūsų prieigas prie rinkos, tai galėtume tikėtis dujų iš JAV. Aš manau, kad tai pademonstravo, jog esame daug saugesni negu buvome. Labai svarbu jausti tą užtikrintumą.

– Kitąmet Lietuvos gynybos biudžetas turėtų siekti šiek tiek daugiau nei 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip ši žinia sutinkama JAV?

– Noriu aiškiai pasakyti, kad 2 proc. yra ypatingos svarbos skaičius, nes mes esame tai žadėję jau kurį laiką. Mes dėliojame planus, kaip mes jį pasieksime ir visi dabar mato, kad tai ranka pasiekiama. Būtų didžiulis apmaudas, jeigu mums tai nepavyktų. Nematau tam jokių prielaidų. To iš mūsų laukia JAV, nes tai statoma kaip pavyzdys kitiems.

Užtat Estija dėka 2 proc., kuriuos turi ne vienerius metus, yra minima kaip žvaigždė. Suskystintose gamtinėse dujose mes esame minimi kaip pavyzdys. Jeigu kalbama apie tai, kaip šalis rūpinasi energetiniu saugumu, Lietuva minima kaip pavyzdys.

Amerikai tai bus ypatingai svarbu, žiūrint į kitų metų NATO viršūnių susitikimą. Norėtųsi, kad Lietuva į tą susitikimą ateitų su 2 proc. ir tikiu, kad ji tą padarys. Tai psichologiškai labai svarbu.

– Bet 2 proc. nėra riba?

– Ne, tai nėra riba. Tai yra absoliutus minimumas. Neturime save statyti į padėtį, jog esame klientai saugume. Mes turime būti aktyvūs tarptautinės bendruomenės nariai, dalyvaudami užsienio operacijose. Mes turime demonstruoti, kad mūsų gynyba mums rūpi ne mažiau negu mūsų partneriams. Kaip partneriams gali rūpėti mūsų gynyba labiau negu mums patiems? Jeigu neskiri 2 proc., o sakai, kad man yra grėsmė ir ateikite manęs ginti, tai to niekas nesupranta.

2 proc. mes esame užsibrėžę pasiekti ir pasieksime. Tikrai esame aktyvūs padėdami ir siųsdami savo karius į Malį, Afganistaną ar Iraką, nors suprantu – tai gali būti politiškai jautru. Darome pagal išgales. Manau, kad esame teisingame kelyje ir tai pastebima.

– Žvelgiant į paskutinį Lietuvos kariuomenės šarvuotų visureigių pirkimą iš JAV ar augant šalies gynybos biudžetui, JAV gamintojai netaps pagrindiniais įvairios įrangos tiekėjais Lietuvoje?

– Sunku pasakyti. Amerika bus visada mums kandidatas tiekti kažkokią įrangą. Ši šalis labai pažengusi karinėje pramonėje. Nieko nuostabaus, kad mes čia galime rasti ką nusipirkti. Manau, kad tas pirkimas yra stiprus simboliškai ir siunčia signalą kitoms JAV įmonės, kad Lietuva didina finansavimą gynybai ir Lietuva dairosi Amerikoje. Kiekvienas toks kontraktas yra pastebimas karo pramonės.

– Ko galime iš JAV artimiausiu metu tikėtis sankcijų Rusijai atžvilgiu?

– Aš galiu pasakyti, kad Amerika kaip buvo pavyzdys, tokiu ir išlieka. Kai ji priima sankcijas ir mato, kad šalis kita ieško, kaip išvengti jų ir randa kartais kūrybingus būdus apeiti, tai ji yra viena iš tų, kuri stiprina sankcijas – užkamšo spragas. Aš manau, kad Amerika tokia liks. Aišku, ji nori turėti ir tam tikro lankstumo. Sankcijų tikslas – keisti sankcionuojamos šalies elgesį. Jeigu ta šalis žino, kad sankcijos, nepriklausomai nuo jos elgesio, niekur nedings ar stiprės, tai ta šalis nėra skatinama elgtis kitaip.

Yra tam tikras lankstumas. Mes matome sankcijų įstatymo išaiškinimuose. Ten palikta daug neapibrėžtumo – specialiai. Turi jausti grėsmę, jeigu esi kompanija, darai verslą su sankcionuojama šalimi, tai turi jausti riziką, kad tave gali nubausti ir gali tau tekti rinktis tarp verslo Amerikoje ir verslo toje sankcionuojamoje šalyje.

Iš kitos pusės, sukurdamas tą neaiškumą, palaikai norą, jog šalis darytų teigiamus žingsnius: įsileistų stebėtojus per visą Rytų Ukrainos teritoriją, prie Rusijos sienos, o ne tik kontaktiniuose taškuose, Minsko susitarimai būtų įgyvendinami. Jeigu matai realius žingsnius, kad jie įgyvendinami, tai galbūt gali skatinti tokį elgesį, jeigu matai, kad ne, tai gali eiti griežtėjimo puse. Niekada nemanau, kad bus sudeginti tiltai. Visada bus noras pasižiūrėti, ar galima kažką keisti. Ar judės į vieną, ar į kitą pusę, tai priklausys, ar Minsko susitarimas įgyvendinamas.

– Vasarą sugriežtintos JAV sankcijos Rusijai trumpam buvo sukėlusios pasipiktinimą tarp kai kurių ES lyderių, o laisvosios prekybos sutartis nejuda iš vietos, ar jūsų nuomone, nesilpnėja ryšys tarp Jungtinių Valstijų ir Europos Sąjungos?

– Aš manyčiau, kad ne. Kai buvo sankcijos svarstomos, taip daug europiečių, neslėpsiu, atvirai įtikinėjo Kongresą, kad neskriaustų Europos kompanijų. Sankcijų priėmime Kongresas į tai įsiklausydavo palikdamas tam tikrą neaiškumą atskirose srityse. Tai, kad būtų nesiklausoma europiečių, to negali pasakyti. Suprantama Amerikoje, kad mūsų galia yra vienybėje, todėl nemanyčiau, kad amerikiečiai darytų kažką, kas supriešintų Europą. Ypač mūsų Rytų kaimyno klausimu. Iranas gali būti šiek tiek kitaip, nes yra principinių nuostatų. (...) Europiečiai labai remia tą susitarimą ir nenorėtų, kad Amerika iš jo išeitų, bet vis tiek ieškoma balanso.

Kad atitols, aš nemanyčiau. Nėra, mano vertinimu, labiau strateginio ryšio negu tarp Europos ir JAV.

– Ačiū už pokalbį.

Tai jis pareiškė penktadienį Vašingtone vykusioje Demokratijų bendrijos valdančiosios tarybos, ministrų ir diplomatų konferencijoje.

„Ambasadorius pažymėjo, jog dar yra nemažai šalių nesilaikančių  savo tarptautinių įsipareigojimų, skleidžiančių  dezinformaciją, vykdančių agresiją kitų šalių atžvilgiu. (...) Be to, pabrėžė ambasadorius, Rusijos statoma atominė elektrinė Lietuvos kaimynystėje esančioje Baltarusijoje ir „Nord Stream 2“ dujotiekio projektas - tai politiniai įrankiai, skirti įbauginti Europos šalis“, - teigiama Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Demokratijų bendrija buvo įkurta 2000 metais Varšuvoje įvykusios ministrų konferencijos metu. Tai tarpvyriausybinė demokratiją remiančių  ir jos principų besilaikančių valstybių organizacija, kurios tikslas – stiprinti ir platinti demokratines normas ir vertybes.

Lietuvos teigimu, Baltarusija stato branduolinę jėgainę pažeisdama Espo ir Orhuso konvencijų nuostatas. Be to, Baltarusija nepateikė jokių tyrimais pagrįstų paaiškinimų, kodėl AE statyti pasirinkta Astravo aikštelė, esanti tik už 50 kilometrų nuo Vilniaus, neatlikta jokio vertinimo apie avarijos atveju galimą radiologinį poveikį tarpvalstybiniams vandenims, Lietuvos gyventojams ir aplinkai.

65 proc. Lietuvos gyventojų mano, jog Astravo AE kelia grėsmę šalies saugumui, parodė naujienų agentūros BNS užsakymu atlikta visuomenės apklausa.

Beveik 10 mlrd. eurų vertės „Nord Stream 2“ projektą Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ kartu su Vakarų Europos energetikos milžinėmis tikisi pradėti įgyvendinti 2018-ųjų balandį. Jam labai priešinasi Danija, kurios Vyriausybė pasiūlė keisti šalies įstatymus, kad būtų sudarytos galimybės blokuoti projektą.

Projektui prieštarauja Lietuva ir kitos valstybės. Lenkijos premjerė Beata Szydlo (Beata Šydlo) anksčiau teigė, kad „Nord Stream 2“ Europai nereikalingas, jis gali ją suskaldyti. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat teigia, kad projektas gali suskaldyti Europą, nes yra ne komercinis, o geopolitinis, juo siekiama pakenkti Ukrainai. Tokios nuomonės laikosi ir Estija su Latvija.

„Matome poreikį padidinti naujienų padengimą ir pagerinti signalo kokybę RFE/FL klausytojams Rusijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Turime siekti didinti transliavimo galią ir išplėsti (radijo) programą iki 24 valandų (per parą)“, - antradienį per klausymus Senate teigė diplomatas.

Šiuo metu šis radijas yra transliuojamas dešimt valandų per parą rusų ir baltarusių kalbomis. Į Rusiją, Baltarusiją, Ukrainą ir Moldovą jis retransliuojamas iš Viešintose esančio siųstuvo. Centrinė radijo būstinė yra Vašingtone, tačiau jo veikla sutelkta radijo transliacijų centre Čekijos sostinėje Prahoje.

Rusija yra itin aktyvi informacinėje erdvėje, ji naudoja prorusišką žiniasklaidą, propagandą, dezinformaciją, netikras naujienas, trolius ir nutekinimus tam, kad sujauktų viešąją nuomonę ir darytų įtaką sprendimų priėmimui.

Pasak ambasadoriaus, sustiprinti Laisvosios Europos radijo / Laisvės radijo signalą reikia, kad jis pasiektų platesnes teritorijas šalyse, kurių visuomenės yra labiau pažeidžiamos nuo rusiškos propagandos, o tam reikalingas galingesnis siųstuvas.

„Taip pat labai svarbu, kad žmones pasiektų kokybiškas garsas“, - sakė R.Kriščiūnas.

Jis dalyvavo JAV Senato Asignavimų komiteto Valstybės departamento, užsienio operacijų ir su tuo susijusių programų pakomitečio posėdyje.

„Rusija yra itin aktyvi informacinėje erdvėje, ji naudoja prorusišką žiniasklaidą, propagandą, dezinformaciją, netikras naujienas, trolius ir nutekinimus tam, kad sujauktų viešąją nuomonę ir darytų įtaką sprendimų priėmimui“, - pakomitečio nariams teigė ambasadorius.

„Rusijos tarptautiniai žiniasklaidos kanalai platina jos poziciją ir dezinformaciją jautriais klausimais, kaip migracija, terorizmas, etniniai santykiai, NATO karių Vidurio ir Rytų Europoje dislokavimas“, - pridūrė jis.

JAV karių dislokavimas

R.Kriščiūnas amerikiečių politikams pasakojo, kad Rusija didina karinius pajėgumus prie Lietuvos sienų, šalia jų reguliariai vyksta puolamojo pobūdžio pratybos, o Karaliaučiaus sritis yra labiausiai militarizuota zona visoje Europoje.

Vidurio ir Rytų Europos šalys dėl savo saugumo ypač susirūpino Rusijai 2014 metais aneksavus Krymą ir pradėjus remti separatistus Ukrainos rytuose.

Reaguodami į tai, amerikiečiai atsiuntė į Lenkiją brigadą karių ir ėmėsi vadovauti NATO batalionui šioje šalyje. Panašūs batalionai dislokuojami ir kitose Baltijos šalyse, tik jiems vadovauja kitos valstybės.

Lietuvos ambasadorius teigė, kad geriausiai Rusijos atgrasymą užtikrintų nuolatinis JAV ir kitų NATO šalių karių buvimas Baltijos šalyse. Šiuo metu Aljansas pajėgas į Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją siunčia rotaciniu pagrindu.

„Mes manome, kad geriausias atgrasymas ir vienintelis kelias užtikrinti regioninį stabilumą būtų nuolatinis JAV ir NATO karių dislokavimas Baltijos šalyse“, - sakė R.Kriščiūnas.

Ambasadorius R.Kriščiūnas taip pat sakė, kad Lietuva yra pasirengusi dirbti su amerikiečiais kuriant regioninę Baltijos šalių oro gynybos sistemą. Pasak jo, Vilnius siekia, kad Lietuvoje būtų nuolatos dislokuota amerikiečių karinė technika.

Kartu diplomatas pabrėžė, kad Lietuva 2018 metais ketina kiek viršyti 2 proc. bendrojo vidaus produkto, skiriamo krašto apsaugai, ribą ir ketina toliau didinti gynybos finansavimą.

Istorija apie išprievartautų mergaitę

Atskiro JAV senatorių dėmesio sulaukė ir melagingas pranešimas apie neva Lietuvoje dislokuotų Vokietijos karių Rukloje išprievartautą globos namų auklėtinę. Apie išpuolį Lietuvos ambasadoriaus klausinėjo Asignavimų komiteto Valstybės departamento, užsienio operacijų ir su tuo susijusių programų pakomitečio pirmininkas respublikonų senatorius Lindsey Grahamas (Lindsis Grejemas).

Vasario 14-osios vakarą į Seimo pirmininko elektroninio pašto dėžutę atėjo savanore prisistačiusios realybėje neegzistuojančios Dainos Adamkutės laiškas. Jame teigiama, kad neblaivūs Vokietijos kariai apsupo ir išprievartavo Rukloje gyvenančią mergaitę.

Pašto dėžutės adresas netrukus buvo panaikintas.

„Tai buvo visiška nesąmonė, tai buvo išgalvota naujiena“, - senatoriams sakė ambasadorius.

Paklaustas, ar tokį išpuolį organizavo Rusija, jis atsakė: „Taip, mes tai įtariame“.

„Visada sunku atsekti, kur yra tokių dalykų ištakos, bet taip, mes tai įtariame“, - pridūrė diplomatas.

Lietuvos teisėsauga kol kas apsiriboja teiginiu, kad laiškas išsiųstas ne iš Europos Sąjungos šalies.

Pakomitečio posėdyje taip pat dalyvavo Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Gruzijos ambasadoriai ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas.

Senato pakomitečio klausymų tikslas yra ruošiantis 2018 metų JAV biudžeto svarstymams įvertinti Rusijos keliamas grėsmes ir suvokti lėšų, reikalingų joms atremti, poreikį Amerikoje ir Europoje.

Diplomatas dalyvaus Senato Asignavimų komiteto Valstybės departamento, užsienio operacijų ir su tuo susijusių programų pakomitečio posėdyje, BNS informavo Užsienio reikalų ministerija (URM).

Pakomitečio pirmininko senatoriaus Lindsey Grahamo (Lindsio Grejemo) kvietimu posėdyje taip pat dalyvaus Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Gruzijos ambasadoriai ir Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas.

„Lietuvos ambasadorius R.Kriščiūnas pasidalins vertinimais apie Rusijos keliamas grėsmes, papasakos apie žingsnius, kurių Lietuva imasi siekdama sumažinti šias grėsmes“, – teigia URM.

Anot jos, šių Senato pakomitečio klausymų tikslas yra ruošiantis 2018 metų JAV biudžeto svarstymams įvertinti Rusijos keliamas grėsmes ir suvokti lėšų, reikalingų joms atremti, poreikį Amerikoje ir Europoje.

Reaguodama į Rusijos 2014 metais įvykdytą Krymo aneksiją ir paramą separatistams Ukrainos rytuose, JAV į Baltijos šalis oro policijos misijai sustiprinti atsiuntė papildomų naikintuvų, taip pat Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje dislokavo po kuopą karių.

Šiemet Lenkijoje Jungtinės Valstijos dislokavo karių brigadą ir ėmė vadovauti šioje šalyje formuojamam NATO batalionui.

Kai kurie Europos pareigūnai nerimauja, kad naujasis prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) gali sumažinti JAV įsipareigojimus Europos gynybai.

„D.Trumpas yra kiek mažiau nuspėjamas nei Hillary Clinton, bet vėlgi bendrai paėmus aš manau, kad nereikėtų čia mums skambinti kažkokiais pavojaus ar panikos varpais, kad čia dabar viskas virs visiška sumaištimi“, - BNS telefonu iš Vašingtono trečiadienio rytą sakė ambasadorius.

„Draugų mes visada turėjome ir turime abiejose stovyklose, ir demokratų, ir respublikonų, ir nenuostabu būtų, kad tie respublikonai gali ateityje atsidurti prezidento administracijoje, jeigu bus išrinktas D.Trumpas“, - pridūrė jis.

Diplomatas teigė neabejojantis, kad Lietuva ir toliau bus Jungtinių Valstijų partnerė, nepriklausomai nuo išrinkto prezidento: „Mūsų partnerystė matuojama ne vieną dešimtį metų“.

R.Kriščiūnas sakė, kad kai kuriuos kandidatų pasisakymus saugumo tema prieš rinkimus galima „nurašyti rinkimų kampanijai“, ypač turint omenyje, kad abiejų kandidatų rėmėjai aktyviai remia ir NATO.

D.Trumpas yra kiek mažiau nuspėjamas nei H.Clinton, bet vėlgi bendrai paėmus aš manau, kad nereikėtų čia mums skambinti kažkokiais pavojaus ar panikos varpais.

„Kandidato kalba nebūtinai virs prezidento darbais. Rinkimų kampanijos metu žiniasklaida buvo linkusi pasigauti pranešimus, kurie paskui, kelių mėnesių bėgyje, švelnėjo“, - teigė diplomatas.

Lietuvai taip pat svarbus bendradarbiavimas su Amerika prekybos srityje, tvirtino ambasadorius.

D.Trumpas kol kas pirmauja JAV prezidento rinkimuose, surinkęs 244 rinkikus iš reikalingų laimėti 270, rodo pirminiais rezultatais ir apklausomis po balsavimo grindžiamos prognozės. Jo varžovė demokratų kandidatė H.Clinton kol kas laimėjo 209 rinkikų balsus.

Įtampa Rusijos grėsmę jaučiančiose Baltijos šalyse buvo matoma bemaž visos JAV prezidento rinkimų kampanijos metu, ją pakurstant D.Trumpo pasisakymams, kuriais jis ragino pertvarkyti NATO ir sumažinti Amerikai tenkančią įsipareigojimų pasaulio saugumui dalį.

Daugiausia kritikos tarp šių pasisakymų iššaukė paprastai kietos pozicijos dėl Maskvos politikos besilaikančių respublikonų kandidato mintis, jog sprendimą, ar ginti Baltijos šalis nuo Rusijos agresijos, jis priimtų tik įvertinęs, ar jos vykdo savo įsipareigojimus.