Tai jis teigė žvalgybai praėjusią savaitę paskelbus, kad tokios įmonės ieško būdų dalyvauti IAE projektuose.

„Faktas, kad interesas dalyvauti didžiulio grafitinio reaktoriaus išmontavime yra milžiniškas, įskaitant ir kitoje pusėje. Natūralu, kad tas interesas materializuojasi per įvairius bandymus pateikti užsakymus, bet aš manau, kad šiandieninė sistema pakankamai gerai veikia ir mes turėsime galimybių užkardyti tokius bandymus“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė A. Zananavičius.

Energetikos viceministras pabrėžė, kad visi potencialūs strateginių projektų dalyviai yra tikrinami vyriausybinėje komisijoje, kuri vertina ir žvalgybinę informaciją. 

„Ten, be abejo, yra vertinama visa, įskaitant ir žvalgybinę, informacija, ar nėra nepageidaujamų ryšių tiek rangovų, tiek subrangovų gretose. Be abejo, jeigu tokie ryšiai yra nustatomi, toks sandoris pripažįstamas kaip neatitinkantis nacionalinio saugumo interesų ir įvykti negali“, – teigė A. Zananavičius.

IAE vadovas Linas Baužys nekomentavo, ar pastaruoju metu įmonė pastebi su „Rosatom“ susijusių įmonių bandymų dalyvauti jėgainės projektuose ir kiek aktyviai tai vyksta.  Anot jo, tokios įmonės eliminuojamos, jei vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija neleidžia sandorių. 

Be abejo, yra vertinama visa, įskaitant ir žvalgybinę, informacija, ar nėra nepageidaujamų ryšių tiek rangovų, tiek subrangovų gretose.

 

„Jeigu pastebimi tokie rangovai ar net subrangovai, vienaip ar kitaip susiję (su „Rosatom“ – BNS), per akcininkus, pavardes ar žmones, jie yra eliminuojami iš viešųjų pirkimų. (...) Jeigu tokie atvejai būna, mes tiesiog negalime sudaryti sutarčių ir tęsti bendradarbiavimo su rangovu“, – spaudos konferencijoje teigė L. Baužys.  

Praėjusią savaitę naujausia grėsmių nacionaliniam saugumui 2023 metais vertinimo ataskaita paskelbė, kad „Rosatom“ ir su ja susijusios įmonės siekia dalyvauti uždaromos IAE procesuose – ieško būdų dalyvauti pirmojo ir antrojo reaktorių ir kitų sistemų išmontavimo projektuose.

Žvalgybos duomenimis, „Rosatom“ įmonės supranta, kad joms bus neleista tiesiogiai dalyvauti projektuose dėl rizikų nacionalinio saugumo interesams, todėl siekia į juos įsilieti palaikant ryšius su Lietuvos įmonėmis, kurios anksčiau bendradarbiavo su „Rosatom“.

Pasak žvalgybos, ryšių su „Rosatom“ turinčios Lietuvos įmonės, norėdamos dalyvauti IAE projektuose, naudoja įvairias priemones, dažnai veikia neskaidriai ir bando nuslėpti kontaktus, suprasdamos, kad jie, tikėtina, bus įvertinti kaip rizikingi ar keliantys grėsmę.

Populiariausi veikimo būdai: naujo vardo sukūrimas – įkuriama arba įsigyjama nauja įmonė priedangai, bandymai projektuose įdarbinti specialistus su jais sudarant individualias sutartis – šie dažnai bando nuslėpti sąsajas su kompanija, kurios dalyvavimas projekte neatitiktų nacionalinio saugumo interesų.

Teigta, jog tokios Lietuvos įmonės nėra pajėgios pretenduoti į didelės apimties IAE projektų įgyvendinimą, veikdamos vienos, todėl ieško būdų bendradarbiauti su didžiosiomis branduolinės energetikos kompanijomis Vakarų šalyse.

Žvalgybos duomenimis, „Rosatom“ įmonės supranta, kad joms bus neleista tiesiogiai dalyvauti projektuose dėl rizikų nacionalinio saugumo interesams, todėl siekia į juos įsilieti palaikant ryšius su Lietuvos įmonėmis, kurios anksčiau bendradarbiavo su „Rosatom“.

„Matome, kad tai yra „Rosatom“ įmonės, stengiasi dalyvauti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo procesuose, įsitinklinti ten, gauti tam tikros informacijos ir bandyti įtakoti tam tikrus procesus. „Rosatom“ įvardiname kaip įmonę, kuri užima „Gazprom“ vietą ir tai valstybės įrankis, kuris yra pakankamai pavojingas ir galintis paveikti procesus mūsų valstybėje, dalyvaujant atominės elektrinės uždarymo procesuose“, – ataskaitos pristatyme teigė Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis.

Valstybės saugumo ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamentų ataskaitoje nurodoma, kad „Rosatom“ vykdo rusiškų branduolinių technologijų, taip pat technologinės įtakos sklaidą užsienio rinkose, iš šios veiklos gauna didžiąją dalį pajamų. Civilinė branduolinės energijos pramonė yra pagrindinė korporacijos veiklos sritis, tačiau „Rosatom“ tiesiogiai prisideda ir prie Rusijos karinės galios bei politinės įtakos stiprinimo.

„Koncernui „Gazprom“ praradus turėtą įtaką užsienyje, „Rosatom“ tampa svarbesniu Kremliaus režimo įrankiu“, – skelbia ataskaita.

Koncernui „Gazprom“ praradus turėtą įtaką užsienyje, „Rosatom“ tampa svarbesniu Kremliaus režimo įrankiu.

 

Anot jos, beveik visos Lietuvos įmonės, kurios anksčiau bendradarbiavo su „Rosatom“ įmonėmis ir jų atstovais, šių ryšių nenutraukė. Pagrindiniai motyvai – finansiniai interesai, galimybės gauti darbų „Rosatom“ projektuose ir siekis palaikyti asmeniniu lojalumu ir draugyste grįstą bendradarbiavimą.

Pasak žvalgybos, ryšių su „Rosatom“ turinčios Lietuvos įmonės, norėdamos dalyvauti IAE projektuose, naudoja įvairias priemones, dažnai veikia neskaidriai ir bando nuslėpti kontaktus, suprasdamos, kad jie, tikėtina, bus įvertinti kaip rizikingi ar keliantys grėsmę.

Populiariausi veikimo būdai: naujo vardo sukūrimas – įkuriama arba įsigyjama nauja įmonė priedangai, bandymai projektuose įdarbinti specialistus su jais sudarant individualias sutartis – šie dažnai bando nuslėpti sąsajas su kompanija, kurios dalyvavimas projekte neatitiktų nacionalinio saugumo interesų.

Teigiama, jog tokios Lietuvos įmonės nėra pajėgios pretenduoti į didelės apimties IAE projektų įgyvendinimą, veikdamos vienos, todėl ieško būdų bendradarbiauti su didžiosiomis branduolinės energetikos kompanijomis Vakarų šalyse.

„Tokios Lietuvos įmonės joms prisistato kaip patikimi vietiniai partneriai, galintys suteikti nepakeičiamas, finansiškai patrauklias paslaugas ir užtikrinti sklandų projektų įgyvendinimą“, – skelbia žvalgybos ataskaita.

Anot jos, ryšiai trečiosiose šalyse su „Rosatom“ nuslepiami.

„Kiek ten, sakykime, po ilgesnių diskusijų atsiras erdvės dėl kažko susitarti, tikiuosi, kad anksčiau ar vėliau atsiras, nes dabar jau tarsi ir kitų valstybių didžiųjų yra šiek tiek pasikeitusi (pozicija  – BNS) arba bent jau garsiai įvardijusi kaip neigiamą „Rosatomo“ atžvilgiu, bet kadangi yra kelios valstybės, kurios labai stipriai tą blokuoja, tai tuos blokavimus pralaužti Europos Sąjungoje būna kartais labai sudėtinga ir mes dėl „Rosatomo“ turbūt diskutuojam beveik metus laiko“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Anot jos, Lietuva yra pasiūliusi gerą sankcijų įvedimo Rusijos branduolinei korporacijai strategiją, kuri atskleistų reikšmingas aplinkybes prieštaraujančioms narėms. 

„Toliau reikia įtikinėti (...) ir mes esame pasiūlę pakankamai logišką strategiją, kaip būtų galima tas sankcijas įvedinėti palaipsniui, reiškia, pradedant nuo tam tikrų veiksmų, kad įvertintų tas aplinkybes, kurios kai kurioms valstybėms-narėms skauda“, – teigė I. Šimonytė.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis praėjusią savaitę sakė, kad Lietuva siūlo sankcijas „Rosatom“ išskaidyti į septynias atskiras dalis ir dėl kiekvienos iš jų spręsti atskirai.

Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ES jau paskelbė 10 sankcijų paketų Rusijai, įskaitant bankus, aukštus pareigūnus, įmones. Šiuo metu Bendrija tariasi dėl 11-to sankcijų paketo Kremliui, o Lietuva siekia, kad jame vienokiu ar kitokiu būdu atsidurtų „Rosatom“.

„Anksčiau esame pateikę „Rosatom“ kaip įmonę, bet nesusilaukėme palaikymo dėl kelių valstybių labai principingo veto. Dabar esame detalizavę savo pasiūlymą, kitaip tariant – išskaidę pasiūlymą į, berods, septynias dalis“, – žurnalistams antradienį Seime sakė G. Landsbergis.

Pasak jo, pasiūlymas dėl sankcijų Rusijos branduolinei korporacijai „Rosatom“ sukonstruotas „svogūno principu“.

„Galima atsilupti ir palikti tiek tų sankcijų, kiek pavyksta sutarti. Idealu būtų sutarti dėl visų septynių priemonių, kurias galėtume sankcionuoti: valdybos nariai, nauji kontraktai (...), – vardino Lietuvos diplomatijos vadovas. – Bet nesutarus dėl vieno, jį galima nulupti ir likti prie kažkokio mažesnio, kompromisinio varianto.“

Ministro teigimu, net ir vienos ribojamosios priemonės priėmimas būtų „žingsnis į priekį“.

„Atsitraukti neketiname, ieškome, telkiame kompromisą“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ES jau paskelbė 10 sankcijų paketų Rusijai, įskaitant bankus, aukštus pareigūnus, įmones.

Šiuo metu Bendrija tariasi dėl 11 sankcijų paketo Kremliui, o Lietuva siekia, kad jame vienokiu ar kitokiu būdu atsidurtų „Rosatom“.

„Esame derybų dėl tarpvyriausybinio susitarimo etape. Kai jis bus baigtas, tada pradėsime statyti. Tikiuosi, kad statybos bus pradėtos iki šių metų pabaigos“, – „Belta“ cituoja „Rosatom“ atstovybės Baltarusijoje vadovą Stanislavą Levickį.

Pasak jo, vienas tokio reaktoriaus Baltarusijoje tikslų būtų bandyti naujas branduolinio kuro rinkles Astravo atominei elektrinei.

S. Levickis neatmetė galimybės, kad tokiam projektui įgyvendinti Jungtinio energetikos ir branduolinių tyrimų instituto „Sosny“ pagrindu gali būti įsteigta bendra įmonė.

„Nors technologiškai sudėtingesnį, bet mažiau kapitalinių darbų ir investicijų reikalaujantį bandymų reaktorių realu pastatyti per 2-3 metus“, – pažymėjo S. Levickis.

Anksčiau šią savaitę „Rosatom“ pranešė gavęs Baltarusijos „Gosatomnadzor“ leidimą pradėti Astravo AE antrojo reaktoriaus laipsnišką galios didinimą iki 40 proc. projektinės.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka prieš mėnesį nurodė, kad Astravo AE antrasis energijos blokas į šalies energetikos tinklą turi būti įjungtas balandį, o jo pramoninis naudojimas pradėtas spalio mėnesį.

Pirmasis reaktorius buvo baigtas statyti 2020 metų rugpjūtį, jo pramoninis naudojimas pradėtas užpernai birželį.

Jėgainės, kuri turės du po beveik 1,2 gigavato galios rusiško VVER projekto reaktorius, viena didžiausių  kritikių Lietuva ir tarptautiniai ekspertai teigia, kad statyba vyko šiurkščiai pažeidžiant technologinius ir aplinkosaugos standartus.

Anot jos, susitikime su Europos Sąjungos vadovais Lietuvos prezidentas kalbės apie būtinybę nepasiduoti sankcijų nuovargiui.

„Prezidentas kalbės, kad sankcijų politiką turime tęsti, kad nevalia pasiduoti sankcijų nuovargiui ir kad tikimės 11-ojo sankcijų paketo“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.

Anot jos, Rusijos korporacijos „Rosatom“ vadovai turėtų būti sankcionuoti už sukeltą branduolinį pavojų Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje.

„Dar vis yra aukštų pareigūnų, kurie nėra sankcionuoti, tarp jų ir „Rosatom“ vadovai, kurie atsakingi už Zaporižios elektrinės situaciją ir visą tą potencialų branduolinį pavojų, kurį ši elektrinė patiria“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.

EVT posėdis Briuselyje vyks kovo 23–24 dienomis.

„Galiojantys ES šalių kontraktai netrukdo sankcionuoti "Rosatom" – tereikia politinės valios tai padaryti. Taikymasis į atskirus „Rosatom“ sluoksnius „svogūno principu" leistų atsižvelgti į ES šalių turimus kontraktus su „Rosatom", užtikrinti branduolinę saugą, bet tuo pačiu netrukdytų Rusijos atominės energetikos milžinės sankcionavimui“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime cituojamas G. Landsbergis.

Pasak URM pranešimo, G. Landsbergis pasisakydamas argumentavo, kad išimčių politika galiojančios sankcijoms yra ydinga.

„Jei prisidengiant maisto saugumu, būtų padaryta išimtis Baltarusijos trąšų bendrovei, kurios pajamos buvo didžiausias Lukašenkos režimo finansavimo šaltinis – būtų iš esmės panaikintos sankcijos, įvestos už politines represijas, politinių kalinių ir žmogaus teisių gynėjų kankinimą Baltarusijos kalėjimuose, ir visa tai – Baltarusijos karinės paramos Rusijai kontekste“, – sakė ministras. 

Pasak pranešimo, ES užsienio reikalų ministrai aptarė Rusijos atsakomybės už nusikalstamus veiksmus prieš Ukrainą klausimą, būtinybę stiprinti Rusijai taikomų sankcijų įgyvendinimo efektyvumą ir užkirsti kelią jų apėjimui, taip pat poreikį tęsti spaudimą sankcijomis Rusijai ir teikti skubią karinę paramą Ukrainai. 

„Tarptautinio baudžiamojo teismo arešto orderis Putinui – tik proceso pradžia, užtikrinant Rusijos politikų atsakomybę už agresijos bei kitus nusikaltimus. Sekantis žingsnis, kurį turėtų žengti tarptautinė bendruomenė – JT Generalinė asamblėjos sprendimas dėl Tarptautinio specialiojo tribunolo steigimo. Putinas turėtų būti teisiamas ne tik už Ukrainos vaikų grobimą, bet ir už agresijos nusikaltimą," – pažymėjo G. Landsbergis.

Bendroje ES užsienio reikalų ir gynybos ministrų sesijoje buvo sutarta, kad per vienerius metus ES įsipareigoja perduoti Ukrainai vieną milijoną artilerijos amunicijos vienetų. 

„Šis susitarimas siunčia galingą signalą Europos gynybos pramonei didinti gamybos apimtis“, – sakė užsienio reikalų ministras.

ES užsienio reikalų ministrai taip pat aptarė Juodosios jūros grūdų iniciatyvos pratęsimą, būtinybę ieškoti tvarių Ukrainos grūdų išgabenimo sprendimų ir bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis dėl Rusijos agresijos globalių pasekmių klausimus.

Trumpai aptarta ir situacija Irane, vidaus represijos bei ES piliečių ėmimo įkaitais politika, Irano karinė parama Rusijai ir tolesnės atsako priemonės.

Ministrai aptarė bendradarbiavimo su Tunisu perspektyvas, migracijos srautų iššūkius ir galimą pagalbą šiai šaliai.

Jis taip pat sako kartais matantis partnerių siekį ne įvesti naujus suvaržymus, o išsiderėti išimčių.

„Tai dar vienas nedidelis ir užtrukęs žingsnis, bet vis tiek tinkama linkme. Lietuvos diplomatai daug prisidėjo ruošiant konkrečius sankcijų pasiūlymus ir įrodymų paketus“, – BNS perduotame komentare sakė G. Landsbergis.

„Vis tik tenka apgailestauti, kad šiame etape nepavyko sankcionuoti „Rosatom“, o mūsų partneriai neretai derasi ne kaip papildyti ir įvesti naujas sankcijas, bet kaip išsiderėti išimčių ar pereinamųjų laikotarpių“, – tvirtino Lietuvos diplomatijos vadovas.

Mūsų partneriai neretai derasi ne kaip papildyti ir įvesti naujas sankcijas, bet kaip išsiderėti išimčių ar pereinamųjų laikotarpių.

Europos Sąjunga šeštadienį patvirtino naujas sankcijas dėl Rusijos karo Ukrainoje, kurios nukreiptos prieš 121 fizinį ir juridinį asmenį, įskaitant dronų gamintojus Irane, taip pat apima dvejopos paskirties prekes, kurių prekybą ES pareigūnai vertina daugiau kaip 11 mlrd. eurų, jų tranzitą per Rusiją į trečiąsias šalis.

Sankcijos turėtų paveikti dar 96 rusų kompanijas ir valstybines agentūras, įskaitant dar tris rusų bankus,

Jos apims ir Kremliaus kontroliuojamų žiniasklaidos grupių RT ir „Sputnik“ padalinių arabų kalba transliavimo licencijas.

Užsienio reikalų ministerija anksčiau šeštadienį pranešė, kad derantis dėl dešimtojo sankcijų paketo atsižvelgta ir į dalį Lietuvos siūlymų.

Nors naujus ribojimus tikėtasi patvirtinti per Rusijos Ukrainoje pradėto karo metines penktadienį, derybos įstrigo dėl Lenkijos prieštaravimų, o šalies premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moravveckis) tvirtino, kad sankcijos „per švelnios ir per silpnos“.

Jis pirmadienį Briuselyje dalyvauja Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje, kur su kolegomis aptars dešimtąjį Bendrijos sankcijų Rusijai paketą ir amunicijos tiekimą Ukrainai.

ES svarsto galimybę Rusijai ir kai kurioms trečiosioms šalims, tiekiančioms Maskvai prekes, Kremliaus naudojamas savo kariams Ukrainoje remti, įvesti naują sankcijų paketą.

„Vertinu tai kaip gerą žingsnį į priekį, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Landsbergis. – Vienintelis dalykas, kuris kelia mums susirūpinimą, yra nuolat siūlomos išimtys iš sankcijų paketų, kuriuos mes dedame ant salo. Tad esame už sankcijas, tačiau ne už išimtis“.

Vertinu tai kaip gerą žingsnį į priekį.

Kalbėdamas apie tai, kokias dar sankcijas matytų, Lietuvos diplomatijos vadovas minėjo „Rosatom“.

„Turėtume pradėti diskusiją apie „Rosatom“ įtraukimą į sankcijas – tai gerokai vėluoja“, – teigė jis.

Pasak G. Landsbergio, kai kurioms šalims nerimaujant, kad sankcionavus šią bendrovę nukentėtų jų turimi kontraktai, tai būtų galima spręsti panašiomis išimtimis kaip su nafta.

Artėjant karo Ukrainoje metinėms, ministras pabrėžė, jog Europoje privalo būti ne pergalės ir taikos stovyklos, bet viena – taikos po pergalės stovykla, o tam reikia ilgalaikių įsipareigojimų dėl paramos Ukrainai ir tolesnio ginklų siuntimo.

Jis taip pat pabrėžė, jog derybos negalimos su „tais, kurie yra laukiami karo tribunole, kurį rengiamasi sukurti dėl siaubingų karo nusikaltimų“.

Komentuodamas Estijos pasiūlymą ES bendrai pirkti amuniciją, skirtą paremti Ukrainai, G. Landsbergis teigė jį palaikantis, ir vadino panašius įsipareigojimus svarbiais siekiant šios šalies pergalės prieš Rusiją.

Užsienio reikalų ministrų tarybos paraštėse G. Landsbergis taip pat susitiks su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.

Susitikimo metu rengiamasi aptarti pasiruošimą NATO viršūnių susitikimui, aptarti planuojamą darbotvarkę ir Lietuvos poziciją dėl Ukrainos bei stipresnės šalies gynybos, Švedijos ir Suomijos narystės perspektyvas.

„ES priimtos sankcijos veikia, tačiau yra dar daug įmonių ir sektorių, kuriais galime ir turime papildyti sankcijų sąrašus. „Rosatom“ – viena iš jų. Tačiau svarbiausia aiškiai įsivardinti, kad visi siekiame Ukrainos pergalės – ir visi siekiame Rusijos pralaimėjimo“, – ES ministrų susitikime sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Užsienio reikalų taryboje ES ministrai patvirtino naują Europos taikos priemonės paketą, iš kurio bus skirta karinė pagalba Ukrainai. Ministrai taip pat pritarė naujam sankcijų Iranui paketui, kuriame įrašytos 37 naujos Irano režimo bendrininkų pavardės, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Reaguojant į situaciją Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje, Užsienio reikalų taryba pritarė ES civilinės misijos Armėnijoje steigimui, kuria siekiama sumažinti įtampą pasienyje.

„Šios dienos Užsienio reikalų taryba yra žingsnis svarbių sprendimų link ir susitikimo dinamika rodo, kad nepaisant nuomonių įvairovės prie ES stalo visi esame vieningi,“ – apie susitikimą sakė G. Landsbergis.

Diplomatams svarstant tolimesnes sankcijas bei dešimtąjį jų paketą Rusijai G. Landsbergis sako, kad Lietuva siekia suvienodinti sankcijas Baltarusijai ir Rusijai. Jo teigimu, toks suvienodinimas „uždarytų kelius per Baltarusiją prekėms pasiekti Rusiją“.

Iki šiol ES sankcijų ribojimai numatyti asmenims, kai kurioms įmonėms, bankams, kanalams, technologijoms  ir kitiems objektams. Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios priimti devyni sankcijų paketai.