Ir šiais metais Klaipėdos rajono pirmokams – būtiniausių priemonių krepšelis

Rugsėjo 1-ąją Klaipėdos rajono pirmokai vėl pasitiks išskirtinai: vaikų lauks specialūs mokinio krepšeliai su būtiniausiomis kanceliarinėmis priemonėmis. Taip Klaipėdos rajono savivaldybė remia jaunas šeimas ir stengiasi sušvelninti finansinę naštą, suruošiant vaikus į mokyklą.

Krepšelius sudaro daugiau nei 20 skirtingų priemonių. Juose vaikai ras ergonomišką plunksnakotį su kapsulėmis, sąsiuvinių, flomasterių ir pieštukų, įvairaus dvipusio popieriaus ir kartono. Dailės pamokoms – piešimo sąsiuvinį, akvarelės, teptukų rinkinius, žirkles, drožtuką, trintuką, pieštukinių klijų, liniuotę, indelį teptukui plauti ir paletę dažams maišyti, guašo, plastikinį aplanką dokumentams. Visos priemonės bus sudėtos į sportinį krepšelį su savivaldybės logotipu, kurį bus galima naudoti sportinei aprangai, kitiems rūbams neštis.

„Puikiai suprantame, kad kiekviena rugsėjo pirmoji yra pilna ne tik įspūdžių, bet ir rūpesčių. Mūsų sprendimas pirmokus aprūpinti būtiniausiomis priemonėmis – tai ir noras palengvinti tėvams finansinę naštą bei šia dovana parodyti dėmesį pirmokėliams ir palinkėti jiems sėkmės naujame gyvenimo etape“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Pirmoko krepšelius mažieji moksleiviai, nepaisant tėvų pajamų, gaus antrus metus iš eilės. Iš viso įsigyta daugiau nei 600 rinkinių. Vieno vertė – beveik 40 eurų. Jį suformavo Švietimo ir sporto skyriaus specialistai.

Kad į mokyklas pirmokai keliautų saugiau, jie gaus ir po atšvaitą.

B. Markauskas. Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

B. Markauskas: valstybė mokytojų trūkumo nepastebi, o savivaldybėse jau nebėra kam mokyti vaikų

Apie artėjančią krizę – mokytojų trūkumą savivaldybėse – kalbame jau seniai. Kiekvieną vasarą mokyklos verčiasi per galvą, kad naujus mokslo metus pasitiktų su visais reikalingais mokytojais. Problema ta, kad mokytojų pradeda trūkti dėl labai paprasto dalyko – gyvenimo. Pedagogai sensta, išeina į pensiją, o jų pakeisti nebėra kam. O tai – jau visos valstybės problema.

Pavyzdžiui, Klaipėdos rajono savivaldybė yra viena sparčiausiai augančių šalyje. Kasmet čia gyventi pradeda apie 2–3 tūkstančius naujų žmonių. Dažniausiai tai jaunos šeimos, kurios turi vaikų, tad mes Klaipėdos rajone ne tik nekalbame apie mokyklų uždarymą, bet kaip tik statome naujas. Pernai duris atvėrė nauja pradinė mokykla, šiemet prasideda dar vienos – jau pagrindinės mokyklos – statybos.

Turime mokyklų, vaikų netrūksta, tačiau kas juos ugdys – jau kitas klausimas. Situacija iš tiesų sudėtinga, nes tik šešiose iš 19 rajono švietimo įstaigų mums netrūksta mokytojų. Likusiose mokyklose ir net darželiuose mums reikia įvairios specializacijos pedagogų, o ypač tiksliųjų mokslų. Ir tai nėra tik atokesnių mūsų rajono gyvenviečių mokyklų problema. Pavyzdžiui, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje trūksta matematikos, fizikos ir informatikos mokytojų, Priekulės I. Simonaitytės gimnazijoje reikalingi lietuvių kalbos ir chemijos pedagogai, kitose mokyklose – užsienio kalbų, geografijos, etikos ir kitų dalykų mokytojai.

Nesėdime vietoje, bandome visais būdais spręsti šias problemas. Kai kurių dalykų mokytojai dirba per kelias mokyklas, taip susikomplektuodami visą etatą. Darome viską, kas savivaldybės galioje, kad paskatintume pedagogus dirbti mūsų rajone. Iš savo biudžeto kompensuojame kelionės išlaidas – 13 ct už 1 km, jei pedagogas gyvena toliau nei 5 km nuo mokyklos. Pradedančiam dirbti jaunajam mokytojui skiriame 1 000 eurų persikėlimo ir įsikūrimo išlaidoms, o studentams, pasirinkusiems pedagogines studijas arba nusprendusiems persikvalifikuoti į pedagogiką, iš savivaldybės biudžeto gali būti skiriama ir 300 eurų stipendija 10 mėnesių per metus.

Tačiau iš esmės mes tvarkomės tik su pasekmėmis, siekiame pritraukti mokytojus, paskatinti jaunuolius rinktis šią specialybę. Tačiau problema tik augs, jei valstybė ir toliau atsainiai žiūrės į pedagogų trūkumą. Juk mokytojų trūksta masiškai ir tai ne tik mažesniųjų savivaldybių problema, su tuo susiduria ir didmiesčiai, ypač didžiulis trūkumas Vilniaus, Klaipėdos, Telšių apskrityse. Iš tiesų sėdime ant parako statinės. Jaunuoliai nebesirenka pedagogo profesijos. Prieš porą metų Vyriausybės strateginės analizės centras pateikė prognozes dėl pedagogų poreikio Lietuvoje − ir skaičiai, švelniai tariant, nedžiugina. Pavyzdžiui, jie nurodė, kad šiemet fizikos specialybę įgis tik 4, matematikos – 5, o gimtosios kalbos – vos 8 jaunuoliai! Tolimesnių metų statistika dar prastesnė 2024–2025 arba 2025–2026 metais šių specialybių nebaigs nė vienas studentas. 

Kitaip tariant, nebėra kuo pakeisti į pensiją išeinančių mokytojų. Jaunuoliai nebenori būti mokytojais. Nebenori, nes krūviai milžiniški, atlyginimai nedideli, o žadėta prestižinė profesija – tik tolimos ateities miražas. Artėjant Rugsėjo 1-ajai matome, kad mokytojų profsąjungos vėl pradeda kalbėti apie streikus dėl per mažų atlyginimų, o švietimo, mokslo ir sporto ministras sako, kad lėšų tam nėra. Manau, kad atlyginimas yra viena didžiausių priežasčių, kodėl niekas nebesirenka mokytojo profesijos ir, jei valstybės požiūris į tai nesikeis, ateis metas, kai nebebus kam ugdyti mūsų vaikų. Ir tas metas, kaip matome iš prognozių, ateis labai greitai. Tai jau ne ateities, o šiandienos problema. Populiaru garsiai kalbėti, kad švietimas yra prioritetas, tačiau tai parodyti darbais – keliamu atlyginimu – valstybei vis tik per sunku.

Bet panašu, kad valstybė apskritai čia didelės problemos nemato ir numeta ją tik ant savivaldybių pečių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atšauna, kad mokytojų pritraukimas yra mokyklų problema, o ministras, paklaustas, ką reikia daryti dėl mokytojų trūkumo, atkerta klausimu, ar iš tikrųjų jų trūksta? Taip, ministre, trūksta. Trūksta konkrečių specialybių mokytojų, kurių tiesiog nėra, nes jų nebeparuošia aukštosios mokyklos, ir jų dar labiau trūks bėgant metams, nes dabar dirbantys anksčiau ar vėliau išeis užtarnauto poilsio arba pasirinks kitą profesinį kelią dėl per mažo atlyginimo, didelio krūvio ir atsainaus valstybės požiūrio į pedagogo darbą. Dėl mokytojų konkuruoja ne tik kaimyninės savivaldybės, bet ir toje pačioje savivaldybėje esančios mokyklos. Tačiau kai pedagogų tiesiog nėra, tai nėra ir iš kur jų pritraukti.

Tad, jei ir toliau žingsniuosime tokia linkme, ateis laikas, kai diskutuosime ne apie tai, kodėl vaikai taip prastai išlaikė  matematikos egzaminą, bet kodėl niekas jo nebelaikys. O nelaikys, nes nebebus pedagogų, kurie mokytų vaikus. Nebepadės nei savivaldybių mokytojų pritraukimo programos, nei kompensacinės tvarkos, niekas nebeveiks, nes tiesiog nebus žmonių, turinčių ar norinčių įgyti šį išsilavinimą. Turime suprasti, kad tai nėra vienos profesijos atstovų problema, tai yra visos šalies problema – prastai išsilavinusi visuomenė, vaikai, neturintys galimybės studijuoti universitetuose, nes tiesiog nėra kam jų paruošti egzaminams, galų gale specialistų, darbo jėgos trūkumas. Tai lyg domino efektas, galintis turėti milžinišką įtaką visų mūsų ateičiai. Valstybė jau dabar vėluoja su kardinaliais sprendimais, kurie paskatintų jaunuolius rinktis pedagogo profesiją, bet jei ir toliau neigs šią problemą ir nepripažins jos mastų, ateis laikas, kai bus per vėlu kažką pakeisti.

Ukrainos vaikai Drevernoje. Klaipėdos rajono savivaldybės nuotr.

Drevernoje vaikai iš Ukrainos minėjo savo šalies Nepriklausomybės dieną

Daugiau nei 40 mažųjų ukrainiečių, minėdami Ukrainos Nepriklausomybės dieną, savo šalies himną ketvirtadienį giedojo Klaipėdos rajone. Drevernoje vaikai, kurių didžioji dalis karo fronte neteko tėvų, stovyklauja ir stengiasi pasidžiaugti paskutinėmis vasaros akimirkomis. Čia juos pasveikino ir Klaipėdos rajono meras B. Markauskas.

Kaip pasakojo vienas iš stovyklos vadovų, vaikus atitrūkti nuo kasdienybės Lietuvoje pakvietė organizacija „Stiprūs kartu“. Pirmieji stovyklautojai septynias dienas praleido Kintuose, o antroji stovyklos pamaina atostogomis džiaugiasi jau Klaipėdos rajone.

Vaikai ne tik mokosi buriuoti, bet ir vyksta į ekskursijas, lanko įvairias edukacijas, tokias kaip gongų terapija.

„Skaudžių temų neliečiame. Dalis vaikų karo fronte neteko tėvų, tad norisi, kad čia jie atsipalaiduotų, pasidžiaugtų. Nors šiandien, kai sulaukė tiek dėmesio ir sveikinimų, ne vieno akyse žibėjo ašaros“, – sakė vadovas.

Klaipėdos rajono meras B. Markauskas papasakojo vaikams, kodėl šis kraštas vadinamas keturių vandenų kraštu.

„Tikiuosi, kad jūs čia laiką praleidote labai gerai, ir nepamirškit, kad mes jus visus mylim ir linkime viso ko geriausio“, – kalbėjo meras.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu, tai palengvintų verslo sąlygas, tačiau pabrėžia, kad Alkoholio kontrolės įstatymas nereglamentuoja, kaip skaičiuojamas 40 metrų atstumas, todėl būtinas aiškus ir nedviprasmiškas teisinis reguliavimas.

„Atsižvelgiant į tai, siūloma papildyti nuostata, kad atstumas nuo stacionariosios viešojo maitinimo vietos įrengtose aptarnavimo vietose (zonose) skaičiuojamas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“, – teigia ministerija.

Seimo narys taip pat siūlė, jog rugsėjo 1 dienai sutapus su laisvadieniu, alkoholio prekyba būtų draudžiama artimiausią darbo dieną.

Ministerija pažymi, kad rugsėjo 1 dienai sutampant su poilsio diena, neįmanoma visuotinai uždrausti prekybos alkoholiu, nes ugdymo įstaigos pirmąją mokslo metų dieną gali švęsti skirtingu metu.

Pataisas inicijavęs parlamentaras Andrius Bagdonas teigia, jog dabartinis reguliavimas sukelia nepatogumų kavinių ir restoranų lankytojams šiltuoju metų laikotarpiu, ypač kurortuose. Be to, kartais prekyba alkoholiu draudžiama ne mokslo metų pradžios šventės dieną, o kalendorinę rugsėjo 1 dieną.

Į šventę atvyko šimtai moksleivių, o jauniausius į pirmą klasę išlydėjo jų tėveliai.

Pirmokai tradiciškai paskambino varpeliu, kuris simbolizavo pirmosios pamokos pradžią.

Rugsėjo 1-oji prasidėjo nuo nedidelio mokyklų vėliavų parado – jomis nešini į aikštės centrą žengė Klaipėdos mokyklų atstovai.

Šiemet miesto mokyklose mokytis pradės daugiau pirmokų – net 1 949. Pernai jų buvo 1 791. Taip yra dėl to, kad pirmokėlių gretose – ir vaikai iš karo siaubiamos Ukrainos.

Bendrai į Klaipėdos mokyklas šiemet ateis 21 324 mokiniai.

Skambėjo sveikinimo kalbos. Vaikus sveikino ir miesto vadovas Vytautas Grubliauskas, kuris palinkėjo neprarasti tikėjimo ir optimizmo bei priminė, kad šie metai – ypatingi, kadangi miestas švenčia 770-ąjį savo gimtadienį.

"Linkiu jums visiems ištvermės ir kantrybės – nuo pirmoko iki abituriento. Galbūt kiekvienas pirmokas su lengvu, vaikišku pavydu žvelgia į abiturientą, o abiturientas, ko gero, galvoja, kaip gerai pirmokui, jam dar viskas gana nesunku, bet rugsėjis – visiems pradžia", – kalbėjo meras.

Jis taip pat sveikino atvykusius ir moksleiviais uostamiestyje tapusius ukrainiečius vaikus.

"Džiaugiuosi galėdamas pasveikinti beveik tūkstantį Ukrainos vaikų, kurie įsiliejo į mūsų gretas. Prašyčiau jūsų visų jiems draugiškumo, atlaidumo, nuoširdumo bendraujant. Jiems reikia mūsų visų palaikymo", – teigė V.Grubliauskas.

Susirinkusiuosius palaimino klebonas Rolandas Karpavičius, o po jo maldos Klaipėdos švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė paskelbė 2022–2023-iųjų mokslo metų pradžią.

"Klaipėda – vienas seniausių miestų valstybėje, bet jis ne senas, jis jaunatviškas, nes jame mokosi per 21 tūkst. moksleivių, o ikimokyklinio ugdymo įstaigas lanko daugiau kaip 10 tūkst. mažylių", – sakė L.Prižgintienė.

Pasirodymus ir dainas šventės proga dovanojo violončelių duetas "Voiceless", Karalienės Luizės jaunimo centro šokių ansambliai bei žinomi atlikėjai – Jeronimas Milius ir Rokas Spalinskas.

Po sveikinimų centrine miesto gatve pajudėjo moksleivių automobilių kolona, juos lydėjo senovinių automobilių asociacijos "Seni kibirai" atstovai.

Ji yra viena iš maždaug septynių tūkstančių ukrainiečių vaikų ir paauglių, pradedančių mokslo metus Lietuvoje.

„Rugsėjo 1-ąją atmosfera tiek Vilniaus, tiek Kyjivo mokyklose labai panaši, tik pas mus visi prie širdies pridėję ranką giedodavome himną, čia to iškilmingumo buvo mažiau“, – BNS sakė ankstyvą pavasarį į Lietuvą atvykusi mergina.

Ji pasirinko mokytis Lietuvių namuose – mokykloje, skirtoje lietuviškai nemokantiems vaikams, atvykusiems iš užsienio.

Bagdana drauge su kitais ketvirtadienį klausė šventinio koncerto, iškilmingų kalbų, apžiūrėjo mokyklą, susipažino su mokytoja, sužinojo pamokų tvarkaraštį.

Kyjive likusios jos draugės Mokslo ir žinių šventę praleido namuose.

„Ten Rugsėjo 1-oji vyko nuotoliniu būdu, visi prisijungė į bendrą susitikimą, nors dalis mokyklų dirba ir surengė gyvas šventes“, – BNS pasakojo mergina.

„Greičiausiai pirmus porą mėnesių mokslai vyks mišriu būdu, o paskui turbūt išvis pereis prie nuotolinių pamokų, nes daug vaikų vienoje vietoje nėra saugu“, – svarstė ukrainietė.

Turi lietuviškų šaknų

Ji pati iš pradžių Vilniuje lankys vadinamąją išlyginamąją klasę, tai yra daugiausia mokysis lietuvių kalbos.

„Kadangi turiu lietuviškų šaknų, noriu išmokti lietuvių kalbą. Man to reikia, artimiausiu metu į Ukrainą negrįšime, nes to neleidžia situacija. Reikia kažkaip gyventi toliau, kurti savo ateitį, mokytis. Jeigu gausiu europietišką išsilavinimą, turėsiu daugiau galimybių“, – teigė B. Arseniuk.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Lietuvoje gyvena merginos močiutė. Pavasarį ji truputį lankė Lazdynų mokyklą, o nuo rugsėjo nutarė persikelti į Lietuvių namus, kad gerai išmoktų lietuviškai.

Merginos teigimu, Lietuvoje mokytojai šiek tiek „minkštesni“ nei Ukrainoje, o mokslai trunka 12 metų, todėl programa dėstoma lėčiau, ją lengviau įsiminti ir suprasti.

Reikia kažkaip gyventi toliau, kurti savo ateitį, mokytis. Jeigu gausiu europietišką išsilavinimą, turėsiu daugiau galimybių.

„Ukrainoje būna toks dėstymo tempas, kad mokaisi, mokaisi, mokaisi ir nieko neįmanoma prisiminti, ko mokė“, – teigė ji.

Nepaisant to, kad kažkiek supranta lietuviškai, pasak B. Arseniuk, Lietuvoje jai sunkiausia – bendrauti su žmonėmis.

„Daug ką suprantu, bet nemoku pasakyti“, – tvirtino ji.

Nori namo

Nepaisant to, kad Lietuvoje ukrainietei patinka, ji labai nori grįžti namo.

„Planavome, kad porai metų liksime, tačiau labai noriu grįžti. Viskas lyg ir gerai, patinka, kaip čia gyvename, bet noriu namo, nes labai negerai išvykome“, – sakė B. Arseniuk.

Merginos teigimu, daiktus ji buvo priversta susikrauti per 40 minučių.

Iš pradžių ji nuvyko slėptis pas gimines, gyvenančius netoli Kyjivo.

„Bet ten netoliese buvo karinis dalinys, todėl neatrodė saugu. Buvo nuolatiniai pavojaus signalai, skraidė lėktuvai, nuo kurių triukšmo vis krūpčiojome, naktimis išjungdavo elektrą“, – pasakojo mergina.

Netrukus ji su giminaičiais pasuko į Lietuvą.

Buvo nuolatiniai pavojaus signalai, skraidė lėktuvai, nuo kurių triukšmo vis krūpčiojome, naktimis išjungdavo elektrą.

„Mes važiavome su giminėmis, buvau vyriausias vaikas, jaudinausi dėl mažesniųjų, stengiausi neparodyti savo emocijų, kad bijojau, kad jaudinuosi. Stengiausi raminti ir suaugusiuosius“, – kelionę B. Arseniuk prisimena iki šiol.

Dėl karo – rekordinis skaičius mokinių

Lietuvių namų direktorius Gintautas Rudzinskas BNS sakė, kad šiemet mokykla priėmė rekordinį naujokų skaičių – 99. Didžioji dalis jų – vaikai iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos.

Anot direktoriaus, moksleivių srautas iš šių valstybių auga dėl karo.

„Atsirado nauja kategorija – pabėgėliai iš Rusijos, kurie turi pabėgėlio statusą ir planuoja pasilikti Lietuvoje, dėl to leidžia pas mus vaikus“, – teigė direktorius.

Pasak jo, šie moksleiviai kitokie nei atvykstantieji iš Europos valstybių.

„Pas mus pirmieji vaikai iš Ukrainos atvažiavo 2014 metais (po Krymo aneksijos – BNS). Jie atvažiuoja traumuoti, jiems reikia daugiau dėmesio, didesnės pagalbos per adaptacijos laikotarpį. Turime ir psichologą, ir logopedą, ir socialinį pedagogą, turime pagalbos komandą. Bendrabutyje auklėtojai dirba įvairiu paros metu. Yra atidirbta sistema“, – pasakojo G. Rudzinskas.

Jo teigimu, Lietuvių namams šiemet pavesta teikti konsultacijas, rengti seminarus kolegoms iš kitų mokyklų ir dalytis patirtimi, kaip dirbti su lietuviškai nemokančiais vaikais.

7 tūkst. ukrainiečių

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės teigimu, Lietuvos mokyklas šiais mokslo metais turėtų pradėti lankyti apie 7 tūkst. nuo karo pabėgusių vaikų. Tikslus skaičius paaiškės rugsėjo viduryje.

Lietuvių namuose ji dėkojo mokytojams už jų pagalbą šiems vaikams.

„Jie sugebėjo priimti ukrainiečių vaikus į savo mokyklas kaip į savo namus“, – sakė ministrė.

Anot jos, šiemetinė Rugsėjo 1-oji ypatinga ir tuo, kad mokyklose nebeliks jungtinių klasių.

„Turbūt vienas svarbesnių pokyčių yra, kad mes mokslo metus pradedame be jungtinių klasių ir be labai mažų klasių. Turbūt tai pokytis, kuris buvo vis planuojamas, bet neįvyko vis kelis dešimtmečius“, – BNS sakė J. Šiugždinienė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, naujus mokslo metus ketvirtadienį pradėjo apie 460 tūkst. mokinių ir studentų, apie 40 tūkst. mokytojų ir dėstytojų.

Mokyklų duris pirmą kartą pravėrė apie 30 tūkst. pirmokų, universitetų ir kolegijų – 97 tūkst. studentų.

Tam žadama pasitelkti šimtus savanorių ir patyrusių bei jaunųjų policijos rėmėjų. Pirmąkart su policija kartu patruliuos ir Raudonojo kryžiaus atstovai – jie bus pasitelkti šešiolikoje šalies miestų ir padės užtikrinti prevencinę ir šviečiamąją veiklą.

Pareigūnai ketina tikrinti, ar vairuotojai turi teisę vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemonę, segi saugos diržus.

Policija kreips dėmesį į tai, kaip nepilnamečiai, vairuojantys dviračius, elektrinius paspirtukus, mopedus, laikosi kelių eismo taisyklių reikalavimų, ar dėvi šalmus.

Bus tikrinamas ir mokyklinių mokyklinių, maršrutinių autobusų ir kitų transporto priemonių, vežančių vaikus į mokyklas ir iš jų, vairuotojų blaivumas, bus stebima, ar vairuotojai, vaikus lydintys pilnamečiai asmenys užtikrina saugų vaikų įlipimą ir išlipimą, laikosi nustatyto keleivių skaičiaus, saugos diržų naudojimo.

Kelių policijos duomenimis, šių metų sausį–liepą šalies keliuose įvyko daugiau nei 1,6 tūkst. eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, maždaug penktadalyje eismo įvykių nukentėjo nepilnamečiai.

Lietuvos mokyklose nuo rugsėjo mokysis apie 20 tūkst. vaikų, pabėgusių iš karo niokojamos Ukrainos.

Ugdymo įstaigose apsilankę šalies vadovai ragino lietuvius mokinius pasirūpinti naujais bendramoksliais.

Prezidentas Gitanas Nausėda mokinius sveikino Vilniaus Balsių progimnazijoje, kur ukrainiečiai taip pat pravėrė mokyklos duris.

„Aš labai tikiuosi, kad jūs padėsite visiems šalia savęs esantiems jaustis gerai, jaustis tvirtai, jaustis it vienoje didelėje šeimoje“, – sakė šalies vadovas.

„Sakysite, kalba kartais trukdo? Na, yra ir anglų kalba, o jeigu anglų kalba nepadeda, yra dar bent man žinomos dvi universalios kalbos (...) – sportas ir muzika“, – pridūrė jis.

Premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad globalus technologinis šuolis ne tik lengvina gyvenimą ir atveria naujas galimybes, bet iš dalies leidžia vykti sukrečiantiems dalykams prie Lietuvos sienų.

„Tuomet yra labai sudėtinga ir labai svarbu gerai pagalvoti, gerai apmąstyti, ką iš tikrųjų mes turime padaryti, ką iš tikrųjų mes turime perduoti savo vaikams, kad tie dalykai negalėtų pasikartoti ateityje“, – teigė ministrė pirmininkė.

„Neabejoju, kad šitos mokyklos kolektyvas tikrai žino, ką sakyti, ir ką daryti tokiais atvejais todėl, kad jūsų mokykla sugeba įtraukti visus ir kiekvieną, nepriklausomai nuo to, iš kokios yra jos ar jo galios, nepriklausomai nuo to, iš kokios aplinkos atėjo konkretus vaikas. Galbūt jis čia atsirado dėl to, kad kažkieno diktatoriškos užmačios sugriovė buvusį jo gyvenimą“, – pridūrė ji, lankydamasi Vilniaus Gerosios vilties progimnazijoje.

Naujų mokslo metų dienos proga edukologė Austėja Landsbergienė vidurdienį kviečia į Boriso Nemcovo skverą Vilniuje prie Rusijos ambasados pareikšti palaikymą Ukrainos švietimo bendruomenei, „kuri šią Mokslo ir žinių dieną yra priversta slėptis rūsiuose ar taikstytis su okupantų savivale užimtose teritorijose esančiose švietimo įstaigose“.

Protestas Kaune

Šiemet be tradicinių Rugsėjo 1-osios iškilmių Kaune vyks piketas dėl per mažo darbo užmokesčio dėstytojams.

Protesto akciją rengia Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS).

Taip, anot profsąjungos, siekiama ginti „teisėtą interesą gauti adekvatų ekonominei situacijai darbo užmokestį“.

Aukštųjų mokyklų atstovai reikalauja, kad kitąmet darbo užmokestis būtų didinimas ne 10 proc., kaip numatyta ikikrizinėje Vyriausybės programoje bei partijų susitarime, o 30 procentų.

„Nenorėdami gadinti šventės studentams, mieste pasklidusiems mokinukams ir trukdyti iškilmių, pasirinkome nuosaikią informuojančiąją trumpo piketo formą. Į akciją, planuojama, susirinks po kelis aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų atstovus“, – teigė LAMPSS pirmininkas Sigitas Vaitkevičius.

Nenorėdami gadinti šventės studentams, mieste pasklidusiems mokinukams ir trukdyti iškilmių, pasirinkome nuosaikią informuojančiąją trumpo piketo formą.

Vilniaus universiteto (VU) darbuotojai, studentai ir alumnai mokslo metus pradės tradicinėmis eitynėmis sostinėje nuo Seimo iki VU, „Vilnius Tech“ organizuoja kūrėjų festivalį, Šiauliuose, Talkšos ežero pakrantėje prie „Geležinės lapės“, pirmą kartą vyks vaikų ir jaunimo festivalis „Vėl kartu“.

Laisvė nuo COVID-19 ribojimų

Po poros metų suvaržymų mokslo metai prasidėjo įprastai – be specifinių COVID-19 ligos plitimo ribojimų.

Lieka galioti tik reikalavimai dėl patalpų valymo ir vėdinimo, teigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai.

„Sveikinu pradedant naujus mokslo metus. Ypač tuos, kuriems šie metai pirmi mokykloje: pirmokus, pirmakursius, naujus mokytojus ir dėstytojus, iš Ukrainos atvykusius mokinius“, – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

„Tegu pirmieji žingsniai, susitikimai, patirtys būna kuo šiltesni, naujoje bendruomenėje pasijustumėte lyg jūsų laukiančiuose namuose“, – sveikinime teigė ji.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, naujus mokslo metus ketvirtadienį pradėjo apie 460 tūkst. mokinių ir studentų, apie 40 tūkst. mokytojų ir dėstytojų.

Mokyklų duris pirmą kartą pravėrė apie 30 tūkst. pirmokų, universitetų ir kolegijų – 97 tūkst. studentų. 

Mieli mokiniai, tėvai ir mokytojai,

prasideda Rugsėjo 1-oji, žyminti naujų mokslo metų pradžią. Metų, kurie bus pilni iššūkių, naujų patirčių ir žinių gausos. Pirmą kartą mokyklų slenksčius peržengs šimtai pirmokų, kuriems reikės pagalbos ir padrąsinimo, pradedant 12-os metų kelionę.

Kasmet į mūsų rajono mokyklas susirenka tūkstančiai mokinių, jie yra mus pakeisianti karta. Karta, į kurią sudedame visas viltis ir svajones. Ir tik Jūsų visų dėka šie vaikai turi geriausius pavyzdžius pasiekti sėkmei.

Visiems norėčiau palinkėti puikių mokslo metų. Vaikams – kuo daugiau smalsumo, tėvams – stipraus palaikymo, o mokytojams – nuostabių mokinių, kurie juos prisimins ir po daugybės metų.

Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas

Idėja gimė iš praktinių priežasčių

Idėja mokslo metus pradėti nuo paramos akcijos kilo Klaipėdos licėjaus geografijos mokytojai Aistei Andriulei. Pasak pedagogės, akcijos pradinė idėja gimė galvojant ne tik apie emocinius, bet ir praktinius dalykus.

„Mokytojai kasmet rugsėjo 1-ąją gauna glėbius gėlių, kurios džiugina, tačiau gyvuoja itin trumpą laiką. Be to, šiandien gėlės žiedas jau kainuoja ne vieną ir ne du eurus. Galvojau, kaip mano mokiniai ir jų tėveliai šiemet galėtų prasmingiau panaudoti gėlėms skirtus finansus. Džiugu, kad pasidalinus šia mintimi su licėjaus vadovybe idėja išsiplėtė ir tapo ne tik kelių klasių, bet ir visos mokyklos iniciatyva“, – sako pedagogė.

Aukoti bus galima šventinę dieną

Kaip teigia akcijos organizatoriai, aukos „Maisto bankui“ rugsėjo 1-ąją dieną bus renkamos dviejose Klaipėdos licėjaus mokyklose, kurios įsikūrusios Kretingos g. 44 ir Mokyklos g. 3.

„Mokslo metų pradžios dieną šalia licėjaus ugdymo įstaigų stovės „Maisto banko“ transportas, šalia kurio dirbs organizacijos savanoriai. Būtent ten ir bus galima palikti atneštus maisto produktus“, – sako pilietiškumo iniciatyvos sumanytojai.

Pasak Klaipėdos licėjaus atstovų, norintiems prisidėti prie akcijos, geriausia „Maisto bankui“ aukoti ilgo galiojimo maisto gaminius ar produktus: „Užpilamos ilgo galiojimo košės ir sriubos, įvairūs mėsos ar daržovių konservai, ilgo galiojimo pienas – tai yra labiausiai šiuo metu reikalinga parama“.

Visa šventės metu surinkta parama, akcijos organizatorių teigimu, bus skirta padėti jautriausių socialinių grupių Lietuvos gyventojams.

Nauji mokslo metai – pilietiškumo metai

„Šiuos mokslo metus skelbiame pilietiškumo metais, tad ši paramos akcija yra labai simbolinė įžanga į visų metų temą. Juk pilietiškumas būtent ir moko palaikyti savo ir kitų šalių piliečius sunkiu momentu. Moko dalintis ir rūpintis kitais, nesiekiant sau asmeninės naudos. Tad labai džiugu, kad pilietiškumo metus pradėsime labai aiškia ir prasminga gerumo pamoka“, – teigia  Klaipėdos licėjaus direktorė dr. Regina Kontautienė.

Rugsėjo 1-osios akcija „Iškeisk gėlės žiedą į pagalbą skurstantiems“ nėra vienintelė džiugi naujiena, kuria Klaipėdos licėjaus bendruomenė pradeda naujus mokslo metus. Antrus metus su tarptautinės mokyklos statusu startuojanti ugdymo įstaiga šiemet gali pasidžiaugti rekordiniu abiturientų skaičiumi.

Kasmet vykstančioje tradicinėje Klaipėdos švietimo įstaigų vadovų konferencijoje "Naujus mokslo metus pasitinkant" pirmadienį buvo aptarti būsimi iššūkiai, kurių, pasak Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, šiemet numatomas ne vienas.

"Iššūkių yra nemažai. Dėl ukrainiečių moksleivių, kurių tėvai pasirinko mokslą mūsų mokymo įstaigose, klausimas apie integracijos dalykus, klasių komplektus, panašius kitus klausimus. Kitas dalykas – artėjantis rudens ir žiemos sezonas. Vertinant visas išorines ir geopolitines aplinkybes, jis žada būti gana sudėtingas, ypač kalbant apie energetinių išteklių taupymą. Kreipiausi į vadovus, kad kiekvienas savo įstaigoje ieškotų galimų taupymo resursų visose grandyse, kur tai yra įmanoma, tais sprendimais nedarant įtakos mokymosi procesui", – teigė meras.

Dėl būsimos ukrainiečių mokyklos steigimo uostamiestyje jau sklando įvairios kalbos, kai kurios – nuteikiančios negatyviai. Mero nuomone, tai daroma specialiai.

Vytautas Grubliauskas: moksleivių tėvų pasirinkimas, kur mokytis, yra šventas ir nekvestionuotinas dalykas. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Noriu paneigti dirbtinai kuriamą naratyvą, kad rusakalbių mokyklų bendruomenės stabdo procesus, nenori paleisti vaikų iš savo mokyklų. Galiu paliudyti, kad tai – tikrai netiesa", – sakė V.Grubliauskas.

Antradienį į Klaipėdą atvyks Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, kuri veikiausiai suteiks daugiau informacijos apie būsimą mokyklą, kad išsklaidytų kylančius neaiškumus.

"Dar kartą visiems priminsiu tai, ką visi puikiai žino, – moksleivių tėvų pasirinkimas, kur mokytis, yra šventas ir nekvestionuotinas dalykas. Čia negali būti veiksmų ar užmačių kažkur kažką pristabdyti. Kategoriškai ne. Kiek girdėjau mokyklų vadovų poziciją, juos netgi žeidžia tokie įtarimai. Steigiamai mokyklai linkėčiau kiek įmanoma daugiau viešumo ir skaidrumo, kad liktų kuo mažiau vietos interpretacijoms", – palinkėjo meras.

Rugsėjis – nauja pradžia

„Šiemet Mokslo ir žinių dieną bei akademinių metų pradžią minime Lietuvos universiteto šimtmečio dvasioje. Dažnai pabrėžiu, kad Lietuvos universiteto idėjos gyvavimui svarbiausia bendrystės, darnios strategijos ir vieningo veikimo idėja, kuri padeda pasiekti tikslą net sunkiausiomis aplinkybėmis. Vienybė šiais ir pastaraisiais metais įgijo ypač didelę reikšmę. Pasaulio įvykiai – išmėginimas ir akademinei bendruomenei, kurį, tikiu, įveiksime kartu, kliaudamiesi mokslo žinių, teisingumo bei žmoniškumo galia“ – teigia KTU rektorius prof. Eugenijus Valatka.

Pasak VDU rektoriaus prof. Juozo Augučio, nors praėjusieji mokslo metai buvo pažymėti iššūkiais tiek akademinei bendruomenei, tiek valstybei, rugsėjis atneša viltį, nes tai – visada naujas etapas: „Metus ir tai, ką per juos planuojame nuveikti, pradedame skaičiuoti ir įgyvendinti ne nuo kalendorinių metų pradžios, o būtent nuo Rugsėjo 1-osios. Viliuosi, kad į juos žengiame su optimizmu, nauja energija ir dar tvirtesnėmis vertybėmis.“

LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis džiaugiasi prie akademinės bendruomenės prisijungus pirmakursiams ir linki jiems kurti, atrasti bei tobulėti, nes priešakyje – gražiausias gyvenimo laikotarpis. „Rugsėjį pasitinkame susikaupę, su viltimi ir džiugesiu. Atvėrus duris į pasirinktą profesiją laukia iššūkių ir galimybių kupini studijų metai. Studijuoti nebus lengva, tačiau tikiu, kad pasirinkote svajonių studijas ir visus sunkumus įveiksite“, – tikina LSMU rektorius.

Koncertuos Jessica Shy

2022–2023 akademinių mokslo metų pradžia bus paminėta 12 val. šv. Mišiomis Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje. Po jų, 14 val., nuo Nepriklausomybės aikštės Laisvės alėja pajudės vieninga KTU, LSMU ir VDU bendruomenės eisena. Trumpam sustoję ką tik rekonstruotame Studentų skvere, kur 14.20 val. įvyks jo atidarymas, eisenos dalyviai rinksis Vienybės aikštėje. Čia įrengtoje scenoje 14.30 val. prasidės oficialus Rugsėjo 1-osios šventės paminėjimas, kurį lydės nemokamas atlikėjos Jessica Shy koncertas.

Po koncerto miestiečiai kviečiami į vakarinę renginio dalį. Nuo 19 val. Studentų skvere gros didžėjai, o 20 val. Vienybės aikštės scenoje pasirodys atlikėjas OG Version. Nuo 21 val. iki vidurnakčio Studentų skverą ir Vienybės aikštę nušvies muzikos ir šviesų šou.

1922 metais įkurtas Lietuvos universitetas davė pagrindą šiuolaikinėms aukštosioms mokykloms – Vytauto Didžiojo, Kauno technologijos ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetams, o 2022-ieji Seimo paskelbti Lietuvos universitetų metais.