Kaip skelbia Lietuvos kariuomenė, jis pakeitė nuo rugpjūčio kovinei grupei vadovavusį Andreasą Kirchnerį (Andresą Kirchnerį).

M. Krugeris pusmetį vadovaus iki 1,6 tūkst. sąjungininkų karių, kurie į Lietuvą atvyko su tankais „Leopard“, pėstininkų kovos mašinomis „CV90“ ir „Boxer“, savaeigėmis ratinėmis artilerijos sistemomis SPGH-M77 „Dana“.

Naują rotaciją sudaro kariai ir atstovai iš Belgijos, Čekijos, Islandijos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos ir Vokietijos. NATO priešakinėms pajėgoms Lietuvoje vadovauja ir didžiausią karių skaičių skiria Vokietija.

„NATO priešakinių pajėgų kovinė grupė per septynerius metus tapo visiškai integruota Lietuvos ginkluotojų pajėgų dalimi su labai aiškiu vaidmeniu mūsų šalies gynyboje. Batalionas yra apginkluotas visomis ginkluotės sistemomis, reikalingomis gynybinėms užduotims atlikti. Agresijos atveju sąjungininkų kariai gins Lietuvą kartu su mūsų kariais nuo pat pirmos minutės“, – pranešime cituojamas Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.

Pasak krašto apsaugos viceministro Žilvino Tomkaus, saugumo situacija regione negerėja, o NATO priešakinių pajėgų kovinės grupės nenutrūkstamas dislokavimas nuo 2017 metų svarbus kolektyvinei gynybai ir atgrasymui.

„Šiandieninė realybė yra tokia, kad saugumo situacija regione negerėja – Rusija tęsia agresyvų karą prieš Ukrainą, stiprina autoritarinę valdžią šalies viduje ir perveda savo ekonomiką į karo padėtį. Rusijos grėsmės akivaizdoje turime išlaikyti vienybę ir atkakliai dėti bendras pastangas“, – ministerijos pranešime teigia Ž. Tomkus.

Rotacijos Lietuvoje metu NATO priešakinės pajėgos dalyvauja kovinio rengimo pratybose ir mokymuose.

Tarptautinę kovinę grupę Lietuvoje sudaro trys kovinės kuopos su sunkiąja technika, žvalgybos kuopa, kovinės paramos vienetai bei valdymo elementas.

Kaip pranešė Lietuvos kariuomenė, penkioliktajai NATO kovinės grupės rotacijai vadovaus Vokietijos kariuomenės pulkininkas leitenantas Marekas Krugeris (Marekas Kriugeris), jis pakeis nuo rugpjūčio kovinei grupei vadovavusį Andreasą Kirchnerį (Andresą Kirchnerį).

Rukloje tarnaus iki 1,6 tūkst. sąjungininkų karių, jie į Lietuvą atvyko su tankais „Leopard“, pėstininkų kovos mašinomis „CV90“ ir „Boxer“ bei savaeigėmis ratinėmis artilerijos sistemomis SPGH-M77 „Dana“.

Daugiausiai karių kovinei grupei skiria jai vadovaujanti Vokietija, o savo karius naujai rotacijai taip pat skyrė Nyderlandai, Belgija, Norvegija, Čekija ir Liuksemburgas.

Renginyje dalyvavo šiuo metu Lietuvoje viešintis Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, rašytojo G. Kanovičiaus sūnus Sergėjus Kanovičius, Jonavos rajono savivaldybės atstovai, Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky, Čekijos ir Lietuvos delegacijos bei Lietuvoje tarnaujantys čekų kariai, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

„Lietuvos ir Čekijos santykiuose – dar viena jungtis: knyga, kurios leidybą parėmė Lietuvos ir Čekijos institucijos, – sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. – Džiaugiuosi, kad Rukla atvira bendruomenei, visuomenei ir tarptautiniams ryšiams.“

Renginyje Lietuvos ir NATO batalione Rukloje tarnaujantys Čekijos kariai perskaitė po trumpą romano ištrauką.

„G. Kanovičiaus „Miestelio romansas“ netikėtai sujungė daugybę gijų: rašytojas – iš Jonavos, Jonava broliaujasi su Čekijos miestu Diečynu, Jonava – prie pat Ruklos, o Rukloje, NATO pajėgose, šiandien tarnauja čekų kariai. Knyga, pasauliui pasakojanti apie Holokausto sunaikintą Lietuvos dalį, šiandien primena ir kitus neatidėliotinus uždavinius: nepasiduoti prievartai, padėti atremti agresiją ir visada stovėti humanistinių, demokratinių vertybių pusėje“, – renginyje teigė ambasadorius Laimonas Talat-Kelpša.

Nuo 2018 metų Čekijos kariai nuolatos rotuojasi į Lietuvoje dislokuotą NATO priešakinių pajėgų batalioną.

G. Kanovičius 2014-aisiais pelnė nacionalinę kultūros ir meno premiją, tai pačiais metais Lietuvos rašytojų sąjungos premija apdovanotas jo romanas „Miestelio romansas“. Jame autorius pasakoja apie savo – Lietuvos žydo – vaikystę prieškario Jonavoje.

Baigus versti romaną, čekų kalba pirmoji spausdinta kopija leidykloje Čekijoje pasirodė spalio pabaigoje.

G. Kanovičius gimė 1929 metų birželio 18-ą dieną, tradicinėje Lietuvos žydų šeimoje Jonavoje. Kartu su tėvais jis pabėgo iš karo apimtos Lietuvos, gyveno Kazachstane ir prie Uralo. 1945 metais šeima grįžo į Vilnių. 1953 metais G. Kanovičius baigė slavistikos studijas Vilniaus valstybiniame universitete.

Pirmoji rašytojo poezijos knyga buvo išleista 1948 metais. G. Kanovičius yra parašęs daugiau negu dešimt romanų.

Šių pastatų projektavimo darbai pradėti tęsiant bendrų Lietuvos ir Vokietijos naujos ilgalaikės infrastruktūros plėtros projektų vystymą Rukloje.

„Aukštutinės Neries terasos“ projektu bus sukurta karinė infrastruktūra, skirta pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Artilerijos ir Logistikos batalionams bei NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei.

„Šiuo metu Lietuvoje vykdome esminį karinės infrastruktūros vystymą. Mūsų tikslas – sukurti visavertę infrastruktūrą, skirtą sąjungininkų pajėgoms ir Lietuvos kariams. Tai Lietuvos – kaip priimančiosios šalies įsipareigojimo dalis. Be to, infrastruktūros plėtra neatsiejama nuo Lietuvos kariuomenės kovinės galios didėjimo, efektyvesnio šalies saugumo užtikrinimo“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Įgyvendinus šį projektą, čia planuojama priimti 3 tūkst. karių – tūkstantį brigados „Geležinis Vilkas“ Artilerijos ir Logistikos bataliono karių ir 2 tūkst. NATO sąjungininkų karių. Šioje vietoje taip pat bus sportui, mokymams ir treniruotėms skirtos erdvės, medicinos punktas, valgykla, laisvalaikio ir dvasinio ugdymo erdves.

Projektavimo darbus atliks Turkijos įmonė „Denzay“. Jie kainuos apie 6 mln. eurų. Išlaidas Lietuva perpus dalinsis su Vokietija. Statybos darbus planuojama atlikti 2025–2027 metais, šiems darbams planuojama apie 300 mln. eurų. Projektas vykdomas per NATO paramos ir pirkimų agentūrą NSPA.

Ruklos gyventojai sako, kad yra pripratę, kad gatvėse pilna sunkiosios karių technikos, kuri nemažai padūmija. Bet gyventojai sunerimo, kai ryte buvo sunku ką nors pamatyti pro dūmus.

„Buvo pilna dūmų. Galvojau, kad kokia šiukšlių dėžė dega. Vėliau pradėjo sproginėti langai“, – kalbėjo vyras.

Užsidegė kareivinių pastatas, liepsna veržėsi pro langus.

„Kai aš atvažiavau, liepsna buvo didelė. Sutelkėme dideles pajėgas. Buvo neaišku, ar yra patalpose likusių žmonių“, – teigė Jonavos priešgaisrinės tarnybos viršininkas Saulius Kuliešius.

Patys kariai ir pradėjo gesinti liepsnas.

„Šiandien ryte, apie dešimtą valandą, Ruklos kareivinių pastatas užsidegė. Kariai pastebėjo dūmus, ėmėsi gaisro gesinimo. Iš patalpų pasišalino visi asmenys“, – sakė kariuomenės atstovas Jurgis Norvaiša.

Buvo pilna dūmų. Galvojau, kad kokia šiukšlių dėžė dega. Vėliau pradėjo sproginėti langai.

Nors gaisras prasidėjo antrame aukšte, liepsnos kilo iki pat stogo.

„Kai liepsna verčiasi per langą, nieko gero nežada. Bet greitai susitvarkėme, dalyvavo trys autocisternos ir vienas keltuvas“, – sakė S. Kuliešius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Ugniagesiams teko iškelti vieną karį pro langą.

„Vienas kariškis buvo išgelbėtas keltuvu. Džiugu, kad nėra nukentėjusių asmenų. Pakankamai greitai užgesinome gaisrą“, – teigė S. Kuliešius.

Vis dėlto penki kariai buvo apžiūrėti medikų. Jie buvo apsinuodiję dūmais.

„Penki kariai perduoti medikų apžiūrai dėl galimo apsinuodijimo dūmais“, – sakė J. Norvaiša.

Gaisras kilo sandėliavimo patalpose. Dalis patalpų sulieta vandeniu. Nuostoliai tikslinami.

„Tame aukšte yra dalis gyvenamųjų patalpų, dalis buities patalpų“, – teigė J. Norvaiša.

Greta karių gyvenantys žmonės sako žinantys, kodėl šiuo metu kareivinės turėjo būti apytuštės.

„Kareivinės buvo tuščios, dauguma išvažiavę į pratybas. Matomai, paliko neatsakingą žmogų prižiūrėti“, – kalbėjo gyventojas.

Gaisro priežastis dar nenustatyta.

Už kelių šimtų metrų nuo gaisro vietos Rukloje įsikūrusios ir Vokietijos vadovaujamos NATO pajėgos. Seniai ne paslaptis, kad lietuviams ir sąjungininkams vietos nebeužtenka. Laukiama, kol bus baigtos kareivinių statybos.

Kaip portalą kauno.diena.lt informavo Lietuvos kariuomenės atstovai, gaisras kilo rugsėjo 7 d. apie 10 val. viename iš Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono kareivinių pastato aukštų.

„Dūmus sandėliavimo paskirties patalpoje pastebėję budintys kariai pradėjo gesinti gaisrą, kareivinių pastatą paliko visi tuo metu tiesiogiai incidento valdyme nedalyvaujantys asmenys“, – teigiama portalui atsiųstame komentare.

Dėl įvykio iškviesti ugniagesiai, kurių pastangomis gaisras lokalizuotas ir užgesintas.

Anot kariuomenės atstovų, medikų apžiūrai perduoti penki kariai, incidento metu galimai apsinuodiję dūmais.

Gaisro metu apdegė buities reikmenų sandėliavimo patalpa, taip pat dalis patalpų sulieta vandeniu.

Kaip portalą kauno.diena.lt informavo Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovai, degė sandėliukas, o nuo jo gaisras persimetė į koridorių. Pastatas mūrinis su mansarda, 3 aukštų, perdanga gelžbetoninė, stogas dengtas skarda.

Apdegė antrame aukšte esančio sandėliuko lubos, sienos, grindys, termiškai paveiktas langas, sudegė jame buvę daiktai, koridoriaus patalpa apdegusi, termiškai paveiktas langas.

Prieš atvykstant ugniagesiams, 20 kariškių iš degusio pastato evakavosi patys.

Tikslūs nuostoliai vertinami, gaisro priežastys tiriamos.

Kaip pranešė Policijos departamentas, ketvirtadienį, apie 11.25 val., generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalione rastas apsinuodijęs 22 metų karys.

Jis buvo pristatytas į Kauno ligoninę ir, suteikus medicinos pagalbą, grąžintas į batalioną.

Įvykį tiria Lietuvos kariuomenės Karo policija.

„Didelį dėmesį skiriame naujai įsigyjamos ginkluotės ir karinės technikos priežiūros ir laikymo infrastruktūros vystymui, todėl labai džiaugiamės, kad pėstininkų kovos mašinoms „Vilkas“ skirtų dirbtuvių statybos darbai baigti laiku ir bus galima užtikrinti kokybišką šios pažangios technikos eksploatavimą“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Praėjusių metų pavasarį pasirašytą dirbtuvių projektavimo ir rangos darbų sutartį, kurios vertė apie 12 mln. eurų, įgyvendino įmonė „Jungtiniai projektai“.

Vadinamosiose didžiosiose remonto dirbtuvėse suprojektuotos ir įrengtos vietos, skirtos šarvuotosios ratinės ir vikšrinės technikos, taip pat sunkvežimių ir lengvųjų visureigių prevencinei techninei priežiūrai ir remontui atlikti.

Dirbtuvės pritaikytos dirbti beveik šimtui specialistų – čia darbus organizuos ir juos atliks tiek kariai, tiek civiliai techninės priežiūros ir remonto specialistai.

Šiuo metu Rukloje jau baigti ar toliau vystomi ir kiti svarbūs karinės infrastruktūros projektai: pernai buvo pastatytos mažosios PKM remonto dirbtuvės, o šiais metais be didžiųjų PKM dirbtuvių taip pat planuojama užbaigti plovyklą, simuliacinių sistemų pastatą.

Kaip nurodo KAM, karinė infrastruktūra Lietuvoje vystoma atsižvelgiant į tris pagrindinius kriterijus: priimančiosios šalies paramai keliamus reikalavimus, tinkamų treniravimosi, apgyvendinimo ir tarnybos sąlygų kariams užtikrinimą ir tinkamų kariuomenės įsigyjamos technikos bei ginkluotės aptarnavimo ir laikymo bei amunicijos saugojimo sąlygų sukūrimą.

Apie 10 proc. viso šalies gynybos biudžeto yra investuojama į Lietuvos kariuomenės infrastruktūros vystymą.

Kaip pranešė policija, nusikaltimas įvykdytas šeštadienio vakarą, apie 21 val.

Trys vyrai nenustatytu aštriu daiktu sužalojo 59 metų vyrą ir pagrobė pinigus.

Nukentėjusysis, suteikus medicinos pagalbą, gydomas ambulatoriškai.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl plėšimo.

Visų prisiekiančių karių vardu skaityti priesaikos tekstą ir pagerbti dalinio kovinę vėliavą suteikta jaunesniajam eiliniui Einorui Žiogui. Jis nuo pat pirmųjų tarnybos dienos pasižymėjo kaip iniciatyvus, draugiškas, atsakingai savo pareigas vykdantis karys.

Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko vadas sveikindamas karius sakė: „Sveikinu karius, jų artimuosius, tėvelius! Linkiu negailėti jėgų tampant narsiu bei profesionaliu kariu, kuris gins Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę!”

Pirmąsias vienuolika savaičių kariai dalyvauja baziniame kario kurse. Jo metu lanko teorines paskaitas, mokosi rikiuotės ir karinio statuto, karinės taktikos, inžinerijos, topografijos, ryšių ir medicinos, susipažįsta su ginklais ir ryšio priemonėmis.

Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke baigę 11 savaičių bazinį kario kursą tolimesnę savo tarnybą vykdys Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione.

Pagrindinė Mokomojo pulko užduotis – vykdyti bazinį kario kursą, kurio tikslas – parengti Lietuvos kariuomenei karius, gebančius atlikti individualias užduotis taikos ir kovinių veiksmų metu, ugdyti karių savybes ir vertybes, suteikti teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, būtinų ginklu ginant valstybę.