-
Draugų susitikimas vos nevirto tragedija: prakalbo degusio Kalniečių gatvės buto gyventojas 3
Lapkričio 7 d. toks likimas galėjo ištikti dar du vyrus. 23 val. Kaune, Kalniečių gatvėje esančiame bendrabutyje, gyventojai, užsukę į bendrą virtuvę ketvirtajame aukšte, pajuto iš vieno buto sklindančius dūmus. Vienas jų, atidaręs buto duris, nors per dūmus nieko neįžiūrėjo, nesutriko ir sugebėjo išgelbėti ten miegojusius vyrus – vieną išvedė, o kitą, prisikvėpavusį dūmų, ištempė į koridorių. Kambaryje degė sofa ir patalynė.
Atvykę ugniagesiai gelbėtojai gaisrą greitai užgesino. Į lauką buvo išnešta smilkstanti sofa. Greitosios pagalbos medikai abu nelaimėlius dėl galimo apsinuodijimo dūmais išvežė į ligoninę.
Gaisro metu ugniagesiai iš bendrabučio 4 ir 5 aukštų evakavo apie 30 žmonių. Dūmų detektoriaus bute nebuvo.
Pasak Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyresniosios specialistės Skirmantės Grigaitienės, apsilankiusios gaisro vietoje, tragiška nelaimė šiame bute neįvyko vos per plauką: „Laimė, kad tuo metu dar nemiegojo kaimynai ir pastebėjo dūmus. Kaip ligoninėje pasakojo aplankytas buto gyventojas, grįžęs iš poliklinikos namo, bendroje virtuvėje jis sutiko savo buvusį kaimyną, kuris pasiprašė į svečius. Abu vyrai vaišinosi, šventė susitikimą, rūkė, o vėliau, matyt, užsnūdo, nes nukentėjusysis nebeprisiminė, kas buvo po to. Kaimynų teigimu, šiuo metu žmogus sunkiai vaikšto, tad rūkydavo namuose.“
Nors S. Grigaitienė priešgaisrinės priežiūros srityje dirba tik metus, sako, jog jau ne pirmas gaisras, kai tokiomis aplinkybėmis nukenčia ar žūsta žmonės.
Laimė, kad tuo metu dar nemiegojo kaimynai ir pastebėjo dūmus.
„Gyventojams labai trūksta atsakomybės ir sąmoningumo, nes jie dažniausiai įsitikinę, jog pas juos gaisras nekils. Prisižiūrėjau visokių vaizdų ir būstų, net sunku įsivaizduoti, kaip žmonės gali taip gyventi. Matėm ir paliktų vienišų, turinčių negalią asmenų, kurių namuose net elektros nėra, benamį, gyvenantį daugiabučio laiptinėje, ir sukėlusį ten gaisrą. O kai gyvena vieniši žmonės, kurių psichika nestabili ir kuriais ne visada gali pasirūpinti globėjai, ten nelaimė labai greita“, – teigė pareigūnė.
S. Grigaitienės teigimu, priešgaisrinės priežiūros pareigūnai neturi nei galimybių, nei teisių patikrinti visų gyventojų namus: „Patenkame tik ten, kur mus įsileidžia. Kai kur įrengiame ir dūmų detektorius, bet pasirūpinti saugumu ir suvokti, kad jie būtini ir juos įsigyti privaloma, turėtų patys žmonės.“
-
Įpročiai – galinga jėga: kaip juos išsiugdyti ir pakeisti 1
Daugelis mūsų vos grįžę namo tarsi automatiškai nusiplauna rankas. Arba važiuodami pažįstamu maršrutu nesuka sau galvos dėl veiksmų, kuriuos reikia atlikti. Tačiau yra ir kita medalio pusė – įpročių, ypač virtusių priklausomybe, atsisakyti arba juos keisti nėra taip paprasta.
2006 metais Duke universitete atliktas tyrimas parodė, jog daugiau kaip 40 proc. mūsų kasdienių veiksmų yra nulemti ne mūsų sąmoningų sprendimų, o automatinių reakcijų, t. y., įpročių. 2016 m. publikuotas to paties universiteto tyrimas įrodė, kad išugdytas ar atsisakytas įprotis fiziškai pakeičia ir smegenis.
Deja, daugelis nėra įgudę juos formuoti arba neturi tam pakankamai valios. Todėl didžioji dalis Naujųjų metų pažadų sau, pavyzdžiui, numesti svorio, mesti rūkyti, sveikai maitintis, sportuoti ir pan., net nepradedami įgyvendinti arba būna greitai užmirštami.
Vidinė motyvacija – pati svarbiausia pokyčio dalis.
Kaip užprogramuoti smegenis
Klaipėdos miesto Visuomenės sveikatos biuro priklausomybių konsultantė Loreta Mangarovienė pasakoja, kad dažniausiai žmogaus norą keisti žalingus įpročius lemia suvokimas, kad jie vargina ir darosi nebevaldomi. Taip pat – dėl žalingų įpročių kylančios sveikatos problemos, finansiniai nuostoliai. Siekiant atsisakyti ar pakeisti žalingą įprotį, anot jos, svarbiausia įsisąmoninti, kad įprotis yra žalingas ir norėti jo atsisakyti. Sunkiausia išsivaduoti, kai įprotis virsta priklausomybe. „Vidinė motyvacija – pati svarbiausia pokyčio dalis“, – konstatavo pašnekovė.
Esminis įpročio formavimo, žalingo įpročio atsisakymo arba keitimo elementas yra kartojimas. Elgesio psichologai ir gyvenimo treneriai skaičiuoja, kad teigiamam įpročiui suformuoti užtenka maždaug poros mėnesių. Tiesiog reikia nuoseklaus ir reguliaraus darbo. Būtent dėl šios priežasties daugelis asmeniniam naudojimui skirtų sporto programėlių siunčia vartotojams priminimus ir siūlo susidaryti reguliaraus sportavimo planus. Išsiugdžius įprotį noras sportuoti kils savaime.
Pakeisti įprotį – sunkiau nei suformuoti
Kita vertus, visiškai atsisakyti jau įsitvirtinusio įpročio gali būti sunkiau nei suformuoti rutiną. Tačiau įpročio formavimo kelyje iki šiol patirtą žalą galėtų sumažinti perėjimas prie mažiau kenksmingų priemonių. Pavyzdžiui, nusprendus atsisakyti kavos, pradėti dieną su mažiau kofeino turinčia juodąja arbata iš pradžių gali atrodyti sudėtinga. Tačiau ilgainiui organizmas šį pokytį gali priimti kaip normą. Panaši situacija ir su vienu iš dažnesnių pažadų sau: „mesiu rūkyti“.
Klaipėdos miesto Visuomenės sveikatos biuro psichologė Dovilė Budrienė priduria, kad žmogus gali keisti tik tai, ką savyje atpažįsta ir priima. „Jei įsisąmoniname, kas su mumis vyksta, koks būtent poreikis patenkinamas per tam tikrą žalingą įprotį, tada kur kas lengviau ieškoti alternatyvų, kaip kitaip galima šį poreikį atliepti“, – aiškino specialistė.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje rūko apie 35 proc. gyventojų. 70 proc. rūkančiųjų nori mesti. Tačiau tik maždaug 3–5 proc. pavyksta be pagalbos ir ilgam laikui atsisakyti cigaretės.
Psichologė sutinka, kad siekiant atsisakyti žalingo įpročio yra didelė tikimybė prie jo grįžti. Pavyzdžiui, kalbant apie vieną dažniausių žalingų įpročių – rūkymą – skaičiai yra negailestingi. Skaičiuojama, kad Lietuvoje rūko apie 35 proc. gyventojų. 70 proc. rūkančiųjų nori mesti. Tačiau tik maždaug 3–5 proc. pavyksta be pagalbos ir ilgam laikui atsisakyti cigaretės. Apie 50 proc. rūkančiųjų atsisakyti šio žalingo įpročio bando kasmet.
Negebėjimas greitai ir lengvai atsikratyti žalingo įpročio neretai verčia kelti klausimą: kaip galima bent kažkiek sumažinti organizmui daromą žalą? Paprasčiau tariant, jei gausiai saldintus gėrimus galima pakeisti mažiau kenkiančiais organizmui, ar galima rasti mažiau kenksmingų alternatyvų ir cigaretei?
Žvilgsnis į mažiau žalingas alternatyvas
Kalbant apie vieną labiausiai paplitusių žalingų įpročių – rūkymą, moksliniai tyrimai rodo, kad didžiausią grėsmę susirgti lėtinėmis ligomis lemia ne nikotinas. Nors nikotinas sukelia priklausomybę, nei Pasaulio sveikatos organizacija, nei Lietuvos institucijos nikotino neįtraukia į kancerogenų sąrašą.
Ekspertų teigimu, didžiausią žalą rūkoriaus organizmui daro dervos ir daugiau nei 70 kancerogeniškai veikiančių medžiagų, kurios susidaro tabakui degant itin aukštoje temperatūroje, ir į žmogaus kvėpavimo takus patenka vos įkvėpus cigarečių dūmų. Todėl atsisakius įprastinių cigarečių ir pakeitus jas nedegiais gaminiais, manoma, būtų galima eliminuoti sveikatai žalingiausią dalyką – degimo metu susidariusius chemikalus.
Panašiu principu galima žengti žingsnius ir kitose srityse. Pavyzdžiui, traškučius ir saldainius pakeisti vaisiais ir riešutais. Angliavandenialiai, prie kurių priskiriamas ir cukrus, organizmui yra reikalingi kaip energijos šaltinis. Tačiau būtent ši jų forma – perdirbtas cukrus – nėra pati naudingiausia. Kur kas geriau organizmui vaisiai, kuriuose gausu skaidulų ir fruktozės (natūrali cukrus forma). Savo ruožtu, vakarinį pasėdėjimą prie televizoriaus ar kompiuterio galima pakeisti pasivaikščiojimu – judėjimas skatina kraujotaką ir padeda lengviau užmigti.