Viktoras Voroncovas gimė ir augo Kaliningrade, bet jau ilgus metus savo namais laiko ne Rusiją, o Lietuvą.

„Lietuva – mano namas“, – sakė verslininkas V. Voroncovas.

Vyras Vilniuje vadovauja pastolių įmonei, o prieš trejus metus tapo ir visateisiu Lietuvos gyventoju.  Įgijo Lietuvos pilietybę. Tiesa, – tik iš trečio karto.

„Dalia Grybauskaitė nesuteikė pilietybės, tai pagalvojau, gerai, galbūt aš palauksiu. Ateis kitas prezidentas ir suteiks“, – kalbėjo Viktoras.

Migracijos departamentas pastebi, kad vis daugiau Rusijos piliečių nori būti tokiais, kaip Viktoras. Susidomėjimas Lietuvos pilietybe pastaruoju metu smarkiai išaugo.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Praėjusiais metais dėl pilietybės suteikimo kreipėsi apie 500 Rusijos ir Baltarusijos piliečių. Rusų – daugiau kaip 400, o baltarusių – apie 100. O vien šiais metais per pirmąjį ketvirtį iš viso jau kreipėsi apie 300 asmenų“, – komentavo Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Dalia Grybauskaitė nesuteikė pilietybės, tai pagalvojau, gerai, galbūt aš palauksiu. Ateis kitas prezidentas ir suteiks.

 

Net ir vykstant karui, rusai ir baltarusiai, panašu, galės gauti Lietuvos pilietybę. Vakar Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nusprendė smarkiai negriežtinti pilietybės suteikimo tvarkos. Tą pasiūlė Laisvės partijos atstovai ir du konservatoriai – Vytautas Juozapaitis ir Dalia Asanavičiūtė.

„Tremtiniai, tremtinių vaikai ir vaikaičiai turi teisę atstatyti Lietuvos pilietybę arba ji  suteikiama natūralizacijos būdu, kaip numato Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 ir 19 straipsniai. T. y. – gyvenantys Lietuvoje tam tikrą laiko tarpą, turintys teisę gyventi Lietuvoje, išlaikę lietuvių kalbos, Lietuvos Konstitucijos pagrindų egzaminą ir turintys pajamų šaltinį“, – aiškino Seimo narė D. Asanavičiūtė. 

Po pataisų baltarusiams ribojimai dėl pilietybės apskritai panaikinti, o rusams, kurie atitiks išimtis, dar bus reikalinga papildoma Valstybės saugumo departamento patikra. Pilietybės klausimas tapo pleištu tarp koalicijos partnerių. Laurynas Kasčiūnas ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė siūlė pilietybės suteikimą apskritai stabdyti, kol vyksta karas. Toks siūlymas dalį labai papiktino.

„Lietuvos kilmės asmenys turi teisę grįžti į Lietuvą pagal Lietuvos Konstituciją. Tu negali apriboti metams jų teisės. Žmonės, kurie gyvena Lietuvoje 12–13 metų, prašo suteikti pilietybę pagal natūralizacijos tvarką. Čia irgi parašyta mūsų įstatymuose“, – piktinosi V. Voroncovas.

Tiek Migracijos departamentas, tiek L. Kasčiūnas sako, kad patikrinti asmenis bus labai sunku, o suteikus pilietybę, kelio atgal nebeliks.

„Vykstant karui, kai nebendraujama su agresorės valstybės įstaigomis, labai sudėtinga patikrinti informaciją, kurią teikia prašytojai“, – teigė E. Gudzinskaitė.  

Komitetas rado kompromisą ir dėl nekilnojamojo turto. Lietuvoje gyvenantiems rusams nebūtų draudžiama įsigyti butą ar namą. Jei Seimas priims naują tvarką dėl pilietybės, ji bus laikina – galiotų tik iki kitų metų gegužės. Dėl pilietybės suteikimo tvarkos Seimas turės apsispręsti kitą savaitę.

Viktoras Voroncovas gimė ir augo Kaliningrade, bet jau ilgus metus savo namais laiko ne Rusiją, o Lietuvą.

„Lietuva – mano namas“, – sakė verslininkas V. Voroncovas.

Vyras Vilniuje vadovauja pastolių įmonei, o prieš trejus metus tapo ir visateisiu Lietuvos gyventoju.  Įgijo Lietuvos pilietybę. Tiesa, – tik iš trečio karto.

„Dalia Grybauskaitė nesuteikė pilietybės, tai pagalvojau, gerai, galbūt aš palauksiu. Ateis kitas prezidentas ir suteiks“, – kalbėjo Viktoras.

Migracijos departamentas pastebi, kad vis daugiau Rusijos piliečių nori būti tokiais, kaip Viktoras. Susidomėjimas Lietuvos pilietybe pastaruoju metu smarkiai išaugo.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Praėjusiais metais dėl pilietybės suteikimo kreipėsi apie 500 Rusijos ir Baltarusijos piliečių. Rusų – daugiau kaip 400, o baltarusių – apie 100. O vien šiais metais per pirmąjį ketvirtį iš viso jau kreipėsi apie 300 asmenų“, – komentavo Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Net ir vykstant karui, rusai ir baltarusiai, panašu, galės gauti Lietuvos pilietybę. Vakar Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nusprendė smarkiai negriežtinti pilietybės suteikimo tvarkos. Tą pasiūlė Laisvės partijos atstovai ir du konservatoriai – Vytautas Juozapaitis ir Dalia Asanavičiūtė.

„Tremtiniai, tremtinių vaikai ir vaikaičiai turi teisę atstatyti Lietuvos pilietybę arba ji  suteikiama natūralizacijos būdu, kaip numato Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 18 ir 19 straipsniai. T. y. – gyvenantys Lietuvoje tam tikrą laiko tarpą, turintys teisę gyventi Lietuvoje, išlaikę lietuvių kalbos, Lietuvos Konstitucijos pagrindų egzaminą ir turintys pajamų šaltinį“, – aiškino Seimo narė D. Asanavičiūtė. 

Po pataisų baltarusiams ribojimai dėl pilietybės apskritai panaikinti, o rusams, kurie atitiks išimtis, dar bus reikalinga papildoma Valstybės saugumo departamento patikra. Pilietybės klausimas tapo pleištu tarp koalicijos partnerių. Laurynas Kasčiūnas ir vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė siūlė pilietybės suteikimą apskritai stabdyti, kol vyksta karas. Toks siūlymas dalį labai papiktino.

„Lietuvos kilmės asmenys turi teisę grįžti į Lietuvą pagal Lietuvos Konstituciją. Tu negali apriboti metams jų teisės. Žmonės, kurie gyvena Lietuvoje 12–13 metų, prašo suteikti pilietybę pagal natūralizacijos tvarką. Čia irgi parašyta mūsų įstatymuose“, – piktinosi V. Voroncovas.

Tiek Migracijos departamentas, tiek L. Kasčiūnas sako, kad patikrinti asmenis bus labai sunku, o suteikus pilietybę, kelio atgal nebeliks.

„Vykstant karui, kai nebendraujama su agresorės valstybės įstaigomis, labai sudėtinga patikrinti informaciją, kurią teikia prašytojai“, – teigė E. Gudzinskaitė.  

Komitetas rado kompromisą ir dėl nekilnojamojo turto. Lietuvoje gyvenantiems rusams nebūtų draudžiama įsigyti butą ar namą. Jei Seimas priims naują tvarką dėl pilietybės, ji bus laikina – galiotų tik iki kitų metų gegužės. Dėl pilietybės suteikimo tvarkos Seimas turės apsispręsti kitą savaitę.

Kaip BNS informavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis, nuo ribojimų pradžios į Lietuvą įleisti 199 tūkst. 255, iš šalies išvyko 196 tūkst. 536 rusai.

Pasak jo, 113 tūkst. 637 iš įleistų į šalį asmenų vyko tranzitu.

„Yra 23, kurie buvo neįleisti, bet kaip priežastį nurodė mobilizaciją, jie bėga nuo mobilizacijos (...) dar trys buvo, kurie nurodė politines pažiūras, tarp tų neįleistųjų. Visi kiti tie, kurie nepatenka į tas kategorijas labai greitai išfiltruojami ir be jokių konfliktų yra apgręžiami“, – nurodė VSAT atstovas.

Nuo rugsėjo 19 dienos į Baltijos valstybes ir Lenkiją įleidžiami tik Vyriausybės patvirtintus kriterijus atitinkantys asmenys: Rusijos diplomatai, disidentai, pervežimo bendrovių darbuotojai, ES piliečių šeimų nariai, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintys rusai.

Taip pat Rusijos piliečiai toliau gali per Lietuvą tranzitu traukiniais keliauti į Kaliningrado sritį ir iš jos.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, atsisakydami įleisti kriterijų neatitinkantį Rusijos pilietį į Lietuvos teritoriją, turi teisę panaikinti arba atšaukti jo vizą.

„Panaikintos iš viso 43 vizos Rusijos piliečiams, bet jų dauguma panaikintos ne kontrolės punktuose, o kitais pagrindais“, – kalbėjo VSAT atstovas.

Anot G. Mišučio, 29 kartus jos panaikintinos dėl to, kad išdavus darbo vizą, vizos gavėjas laiku neatvyko dirbti. Dar 14 vizų panaikino Migracijos departamentas.

VSAT teigimu, per minėtą laikotarpį 33 rusams, turintiems lietuvišku šaknų ir pradėjusiems procedūras dėl pilietybės susigrąžinimo, leista atvykti į Lietuvą.

Šis draudimas negaliotų tik laikinai gyventi Lietuvoje leidimą turintiems Rusijos piliečiams, kurie savo šalyje yra persekiojami nedemokratinio režimo ir negali grįžti į kilmės šalį.

Tokiai įstatymo normai Lietuvos parlamentarai pritarė antradienį svarstydami Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos Ukrainoje nustatymo įstatymo projektą.

Už projektą po svarstymo balsavo 113 Seimo narių, nė vienas nebuvo prieš, devyni susilaikė. Iki jo priėmimo liko vienas balsavimas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno iniciatyva siūloma įstatyme nustatyti, kad „sustabdoma Rusijos piliečių ir jų įsteigtų ar kontroliuojamų juridinių asmenų (...) teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos teritorijoje“.

Išimtį norima taikyti tik tiems rusams, kurie turi išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kai tam tarpininkavo Užsienio reikalų ministerija, nes tie žmonės savo šalyje yra persekiojami.

„Nuosekliai didėjantis agresiją vykdančios valstybės piliečių ar jų įsteigtų juridinių asmenų nekilnojamojo turto įsigijimas Lietuvoje nuosavybės teise ilgainiui gali kelti rizikas nacionalinio saugumo interesams“, – savo pataisą argumentavo L. Kasčiūnas.

Anot jo, siūloma pataisa leis sumažinti galimas rizikas.

Nuosekliai didėjantis agresiją vykdančios valstybės piliečių ar jų įsteigtų juridinių asmenų nekilnojamojo turto įsigijimas Lietuvoje nuosavybės teise ilgainiui gali kelti rizikas nacionalinio saugumo interesams.

Be to, pagal kitą pataisą ketinama viešai skelbti tas Lietuvos politikų valdomas ar su jais susijusias įmones, bendroves, kurios šiuo metu plėtoja ryšius su Rusija ir Baltarusija.

Seimas šiuo metu svarsto įstatymų pataisų paketą, didinantį atsakomybę už tarptautinių ir nacionalinių sankcijų pažeidimą, numatantį ribojamąsias priemones Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.

Siūloma priimti specialų naują Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektą. Į jį būtų perkelti ir visi šiuo metu nepaprastosios padėties nutarime įtvirtinti ribojimai.

Šiame įstatyme būtų įtvirtinta, kad stabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas. Nebūtų priimami ir prašymai dėl elektroninio rezidento statuso suteikimo.

Taip pat šių valstybių piliečiams nebebūtų suteikiami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje.

Išimtis būtų taikoma, kai dėl vizų išdavimo tarpininkautų Lietuvos URM arba jeigu asmenys jau turi leidimą gyventi Lietuvoje ar kitoje ES šalyje.

Projekte numatyta, kad į Lietuvą per ES išorės sieną atvykstantiems rusams būtų taikoma individuali patikra vertinant jų keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Ši patikra nebūtų taikoma diplomatams, disidentams, pervežimo bendrovių darbuotojams, ES piliečių šeimų nariams, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintiems rusams.

Numatyta, kad šis įstatymas galiotų metus – iki 2024 metų balandžio 14 dienos.

Taip pat siūloma Baudžiamajame ir Administracinių nusižengimų kodeksuose numatyti atsakomybę ir už minėtų ribojamųjų priemonių pažeidimus.

Tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimo projekte siūloma numatyti konkrečias baudas už įvestų sankcijų nesilaikymą.

Bauda įmonėms turėtų būti ne mažesnė nei 10 tūkst. eurų ir galėtų siekti 50–100 proc. prekių vertės. Bendrovei per metus pakartotinai pažeidus sankcijas, o prekių vertei viršijus 100 tūkst. eurų, siūloma skirti iki 5 proc. metinių pajamų baudą, bet ne mažesnę nei prekių vertė ir ne mažesnę kaip 20 tūkst. eurų.

Jei sankcijų pažeidimo dalykas nėra prekės, paslaugos arba lėšos, siūloma skirti 20–50 tūkst. eurų baudą. Prekės taip pat galėtų būti konfiskuotos.

Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas už tarptautinių sankcijų pažeidimus numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų, arba baudą nuo 200 iki 6 tūkst. eurų.

Šis klausimas atsidūrė dėmesio centre po to, kai Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) paskelbė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl karo nusikaltimų, susijusių su ukrainiečių vaikų grobimu.

Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia pirmadienį spaudos konferencijoje sakė, kad Rusija planavo surengti Tarybos posėdį gerokai anksčiau nei penktadienį apie orderį paskelbė TBT. Balandžio mėnesį Rusija rotacijos tvarka pirmininkaus Tarybai.

TBT nurodė, kad prašo suimti V. Putiną, nes „įtariama, kad Rusijos prezidentas yra atsakingas už karo nusikaltimą, neteisėtą gyventojų (vaikų) deportaciją ir neteisėtą gyventojų (vaikų) perkėlimą iš okupuotų Ukrainos teritorijų į Rusijos Federacijos teritoriją“.

Ukraina palankiai įvertino paskelbtus orderius V. Putinui ir Rusijos prezidento kanceliarijos vaiko teisių įgaliotinei Marijai Lvovai-Belovai, kaip pirmą žingsnį siekiant, kad Rusija atsakytų už nusikaltimus, įvykdytus po 2022 metų vasario 24-osios invazijos. Rusija, kurios nėra tarp 123 TBT šalių narių, šį žingsnį pavadino teisiškai „niekiniu“.

Ketvirtadienį JT Tyrimo komisijos dėl Ukrainos paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, jog esama įrodymų, kad šimtai ukrainiečių vaikų buvo neteisėtai perkelti į Rusiją.

Komisija teigė, kad tiek tėvai, tiek vaikai susiduria su daugybe kliūčių bendravimui, o didžiausia našta tenka vaikams, nes maži vaikai greičiausiai negali užmegzti jokių ryšių. Komisija padarė išvadą, kad priverstinė deportacija „pažeidžia tarptautinę humanitarinę teisę ir prilygsta karo nusikaltimui“.

Ukrainos vyriausybė tvirtina, kad nuo karo pradžios į Rusiją buvo išvežtas 16 221 vaikas.

Naujienų svetainė „Courthouse News Service“ citavo TBT prokuroro Karimo Khano (Karimo Chano) žodžius, pirmadienį pasakytus Rusijai Londone įvykusioje daugiau kaip 30 šalių teisingumo ministrų konferencijoje. „Grąžinkite vaikus, repatrijuokite vaikus“, – sakė jis.

Rusijos atstovas V. Nebenzia vaikų klausimą pavadino „visiškai išpūstu“. Pasak jo, Maskva Saugumo Tarybos posėdyje, kuris vyks maždaug balandžio 6 dieną, nori paaiškinti, jog vaikai buvo išvežti į Rusiją „tik todėl, kad norėjome apsaugoti juos nuo pavojaus, kurį gali sukelti kariniai veiksmai“.

V. Nebenzios buvo paklausta, ar Rusija planuoja grąžinti vaikus. „Žinoma, kai sąlygos bus saugios. Kodėl gi ne?“ – atsakė Rusijos pasiuntinys.

„Lietuvos geopolitinė padėtis verčia ieškoti papildomų priemonių Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams apsaugoti. Papildomai prie ES įvestų sankcijų reikalingos nacionaliniu būdu nustatytos ribojamosios priemonės, nukreiptos į priešiškų valstybių režimus“, – penktadienį sakė Jovita Neliupšienė, pateikdama Seimui Užsienio reikalų ministerijos (URM) rengtą įstatymų pataisų paketą dėl atsakomybės už sankcijų pažeidimus sugriežtinimą.

Anot jos, efektyvus sankcijų įgyvendinimas yra ne mažiau svarbus nei ribojamosios priemonės.

„Šiuo metu nustatytos atsakomybės nepakanka atgrasyti nuo sankcijų pažeidinėjimo, todėl būtina sugriežtinti poveikio priemones, kurios būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios“, – tvirtino viceministrė.

„Be aiškesnių ir plačių sankcijų režimo elgesio nepakeisime“, – pabrėžė ji.

Vyriausybė prašo skubos tvarka priimti Tarptautinių sankcijų įstatymo, Baudžiamojo ir Administracinių nusižengimų kodeksų pataisas bei naują Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektą.

Penktadienį joms pritarta, už balsavus 91 Seimo nariui, prieš buvus vienam ir šešiems susilaikius.

Lietuvos geopolitinė padėtis verčia ieškoti papildomų priemonių Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams apsaugoti.

Pagal siūlymą, šiuo metu nepaprastosios padėties nutarime įtvirtintus ribojimus norima perkelti į atskirą įstatymą.

Juo būtų įtvirtinta, kad stabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas. Nebūtų priimami ir prašymai dėl elektroninio rezidento statuso suteikimo.

Taip pat šių valstybių piliečiams nebebūtų suteikiami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje.

Išimtis būtų taikoma, kai dėl vizų išdavimo tarpininkautų Lietuvos URM arba jeigu asmenys jau turi leidimą gyventi Lietuvoje ar kitoje ES šalyje.

Projekte numatyta, kad į Lietuvą per ES išorės sieną atvykstantiems rusams būtų taikoma individuali patikra vertinant jų keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Ši patikra nebūtų taikoma diplomatams, disidentams, pervežimo bendrovių darbuotojams, ES piliečių šeimų nariams, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintiems rusams.

Numatyta, kad šis įstatymas galiotų metus – iki 2024 metų balandžio 14 dienos.

Taip pat siūloma Baudžiamajame ir Administracinių nusižengimų kodeksuose numatyti atsakomybę ir už minėtų ribojamųjų priemonių pažeidimus.

Tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimo projekte siūloma numatyti konkrečias baudas už įvestų sankcijų nesilaikymą.

Bauda įmonėms turėtų būti ne mažesnė nei 10 tūkst. eurų ir galėtų siekti 50–100 proc. prekių vertės. Bendrovei per metus pakartotinai pažeidus sankcijas, o prekių vertei viršijus 100 tūkst. eurų, siūloma skirti iki 5 proc. metinių pajamų baudą, bet ne mažesnę nei prekių vertė ir ne mažesnę kaip 20 tūkst. eurų.

Jei sankcijų pažeidimo dalykas nėra prekės, paslaugos arba lėšos, siūloma skirti 20–50 tūkst. eurų baudą. Prekės taip pat galėtų būti konfiskuotos.

Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas už tarptautinių sankcijų pažeidimus numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų, arba baudą nuo 200 iki 6 tūkst. eurų.

Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ su partneriais anksčiau paskelbė, kad tiek vilkikais, tiek traukiniais per Lietuvą gabenamas karbamidas, kurio gamintojui „Grodno Azot“ taikomos ES sankcijos, tačiau trąšoms jos netaikomos, o sankcijų apėjimo schemoje dalyvauja kitos Baltarusijos bei Lietuvos įmonės. 

Klaipėdos prokuratūra ir muitinė sausį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimos karbamido trąšų kontrabandos. Teigiama, kad ji sustabdyta, tačiau bandymų vežti įvairias kitas sankcionuojamas prekes per Lietuvą dar esama.

„Šie debilai, turėdami veikiantį tualetą, išdaužė grindyse skylę ir prišiko. Vanduo net veikė, o jie vis tiek išdaužė skylę“, – piktinosi vietos gyventojas.

Rusų kariai su vogtais unitazais ant tankų stebino dar 2008-aisiais Sakartvele. Oficiali pačios Rusijos statistika skelbia, kad tualeto neturi mažiausiai kas penktas rusas. Ukrainiečiai pasakoja, kaip okupantai, pirmą kartą pamatę tualetą namie, jį išsinešė.

„Vogė unitazus, klausė, kam jie skirti. Kai pasakėme, kad čia nuleidžiamas tualetas, žiūrėjo išpūstomis akimis. Jie gamtinius reikalus atliko į unitazą įstatę dubenį“, – pasakojo vietos gyventojai.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ir tualetą turintiems rusams gali būti sudėtinga jį atsinaujinti. Europos Sąjunga (ES) svarsto naują, dešimtąjį, sankcijų paketą. Leidinys „The EU Observer“ skelbia susipažinęs su sąrašu naujų prekių, kurias siūloma drausti parduoti Rusijai. Sąrašas – didžiulis, 146 puslapių. Tarp jų – unitazai, bidė, pisuarai, visos sudedamosios tualeto dalys. Siūloma drausti rusams parduoti ir biotualetus su cheminiais skysčiais.

„Ko gero, visu šalies mastu tai nebūtų kritinis dalykas, nes tai nedažnai keičiama prekė. O tie, kurie neturi šios prekės, jam tai metų metais gali būti neaktualu“, – komentavo sankcijų poveikį dėl unitazų ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorius Tadas Šarapovas.  

Ko gero, visu šalies mastu tai nebūtų kritinis dalykas, nes tai nedažnai keičiama prekė. O tie, kurie neturi šios prekės, jam tai metų metais gali būti neaktualu.

Lietuvos politikai ir diplomatai svarstomų naujų sankcijų nekomentuoja. Esą dar deramasi. Anot „The EU Observer“, siūloma drausti Rusijai parduoti LED šviestuvus, vakarietiškas padangas, net rašiklius. Taip pat ir prekes, kurios gali būti panaudotos karo pramonėje. Tai – lazeriai, optika, kameros. Norima uždrausti prekybą, kurios vertė 11 milijardų eurų per metus. Iki šiol ES pabrėždavo, kad sankcijos režimui, bet – ne eiliniams rusams. Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda prieš savaitę sakė, kad Vakarai turėtų paskubėti.

„Mes matome, kad kartais pasitaiko kontraversijų ar diskusijų apie tai, koks mūsų sankcijų poveikis“, – sakė G. Nausėda.

Anot ekonomistų, poveikį sunku išmatuoti, nes pačių rusų statistika nepatikima. Tačiau yra požymių, kad sankcijos kerta ten, kur rusams labiausiai skauda. Rusai stabdo dalį naftos gręžinių. Tai jau – ilgalaikė žala.

„Paleisti iš naujo gręžinį – tai reikalauja labai daug investicijų ir laiko“, – teigė T. Šarapovas.

Rusai toliau gamina savo automobilius „Lada“, bet jau be oro pagalvių bei kitų saugumo sistemų. Ant suremontuotų ir naujai į Ukrainą siunčiamų rusų tankų nebematyti naktinio matymo prietaisų, kurie kare turi milžinišką reikšmę. Didžiausias sankcijų efektas rusų karo pramonei ir ekonomikai žadamas ateityje, bet fronte Ukrainoje Rusijai gali sukelti bėdų dabar.

„Sankcijos, ko gero, turėtų būti derinamos kartu su parama Ukrainai, nes parama turi greitesnį efektą“, – išsakė savo nuomonę T. Šarapovas.

Lietuva siūlo sankcijas rusų branduolinės energetikos kompanijai „Rosatom“.

„Įtraukti deimantus, likusius Rusijos bankus“, – sakė G. Nausėda.

Tai, kad dar ne visi Rusijos bankai atjungti nuo SWIFT sistemos, ekonomistas aiškina tuo, kad galbūt dar ne visos Vakarų šalys pasirengusios visiškai nutraukti ryšius su Rusija.

„Jeigu atjungtų visą Rusijos bankų sistemą, tai kaina, kurią sumokėtų ES, yra, ko gero, per didelė“, – komentavo ekonomistas T. Šarapovas.

Anot ekonomisto, kuo daugiau laiko rusai turės prisitaikyti, tuo geriau ir prisitaikys.

Taigi Kremliaus vadas vėl pamatė "grėsmių" savo šaliai ir sakė, kad Rusija vėl ir vėl turi duoti atkirtį "kolektyvinių Vakarų agresijai". "Ir vėl ruošiasi kariauti su Rusija Ukrainos žemėje Hitlerio pasekėjų rankomis, "banderovcų" rankomis. Mes savo tankų prie jų sienų nesiunčiame, bet turime, kuo atsakyti, ir viskas nesibaigs šarvuotosios technikos panaudojimu. Visi turi tai suprasti", – normalų pasaulį vis bejėgiškai baugino V. Putinas.

Na ir ką reiškia dar vienas propagandinis triukas, dar vienas pakalbėjimas didžiosios šalies auditorijai?

Aišku, kad toks triukas nepaveiks pasaulio žmonių, nes jau seniai visi suprato, kas yra šiandien Kremliaus propaguojamas fašizmas, ir visi šiandien suvokia, kokios jo šaknys.

Po Antrojo pasaulinio karo Kremliaus veikėjai patys pasiskelbė, kad Sovietų Sąjungos ir Rusijos liaudis yra Hitlerio nacizmo auka, taip gudriai tarsi leisdami visiems pamiršti, kad būtent Molotovo–Ribbentropo paktas leido vokiečių naciams nuniokoti Vakarų Europą, Balkanus, dalį Skandinavijos ir Lenkiją, pražudant milijonus žmonių, ypač Europos žydus, kurių, beje, taip nemėgo ir Stalinas. Po karo tas paktas buvo pamirštas. Kaip pamiršta, kad tą pačią Lenkiją 1939 metais užpuolė ne tik Vokietija, bet ir Sovietų Sąjunga, kurios represinė žinyba NKVD, Lavrentijui Berijai pasiūlius, Katynės kaime, Kalinino ir Charkovo kalėjimuose nužudė 21 857 lenkus.

Bet lazda, kaip paaiškėjo, turi du galus, tad vokiečių naciai užpuolė ir savo buvusius sąjungininkus sovietus. Dabar gi, interneto amžiuje, visi puikiai žino, kad būtent Rusija užpuolė Ukrainą, kad vėl dešimtimis tūkstančių žudomi žmonės, ir už tai nėra ir negali būti jokio pateisinimo ar atleidimo. Tačiau apsimetus, kad viskas yra ne taip, piliečiams pasakojama apie baisiuosius "Leopardus" su kryžiais. Na, gal ne visi Rusijos žmonės yra tapę nieko nebesuvokiančiais zombiais ir mankurtais ir suvokia, kas čia realiai vyksta.