„Atsijungimas nuo Rusijos išteklių, kurie naudojami greičiau kaip ginklas, o ne resursas, yra labai svarbus tikslas šiuo metu ir mes puikiai žinome, kad tai ne tik klimato ir gamtosaugos klausimas, bet ir nepriklausomybė bei mūsų ekonomikų apsauga“, – konferencijoje „Žaliųjų finansų strategijos įgyvendinimas Baltijos šalyse“ penktadienį Vilniuje sakė I. Šimonytė.

Vyriausybės vadovė Lietuvą rodo kaip pavyzdį, kad tai įmanoma tinkamai įvertinus situaciją ir pasiruošus.

„Kaip mes parodėme savo pavyzdžiu, norint atsijungti nuo Rusijos dujų, reikia būti tam pasiruošusiam, o pasiruošimas užima laiko. Tai reiškia ne tik infrastruktūros statymą ir investiciją, bet ir tinkamą situacijos vertinimą“, – sakė premjerė.

Skaičiuojama, kad per šį dešimtmetį Lietuvos perėjimui prie žaliosios ekonomikos reikės apie 14 mlrd. eurų, iš jų beveik 10 mlrd. eurų skirs valstybė, likusią dalį – privatus verslas.

„Viešųjų finansų tam nepakaks, reikia mobilizuoti privatų sektorių“, – tikino Lietuvos premjerė.

Kalbėdama apie Europos Sąjungos siekį 2050 metais tapti tapti klimatui neutralia ekonomika I. Šimonytė sakė, jog pasiekti šių tikslų gali trukdyti pandemijos pasekmės ir Rusijos karas prieš Ukrainą.

„Tvarkantis su šiais iššūkiais reikia vieningo požiūrio ir bandant vienu metu išspręsti visas šias problemas, aišku, yra labai sunku išlikti budriam, nepamiršti svarbių dalykų, nepasiduoti vilionėms ieškant paprastesnių sprendimų“, –  konferencijoje sakė I. Šimonytė.

„ES šiuo metu nėra vieningos pozicijos šiuo klausimu“, – laikraščiui sakė J. Borrellis. Tačiau, pasak jo, visos bloko šalys nori sumažinti savo priklausomybę nuo rusiškų energetikos išteklių, ir tai galiausiai bus įgyvendinta.

„Kada nors tai įvyks ir Rusija skaudžiai pajus, kad praranda naftos ir dujų verslo pajamas“, – pridūrė J. Borrellis.

Kremliui naftos eksportas yra pagrindinis užsienio valiutos šaltinis ir daugelis ES šalių reikalauja nutraukti atitinkamus atsiskaitymus, nes jais finansuojamas karas Ukrainoje. Kai kurios bloko šalys taip pat ragina skelbti Rusijai jau šeštą sankcijų paketą.

Rusija yra didžiausia Europos naftos tiekėja ir, Eurostato duomenimis, 2020 metais buvo atsakinga už kiek daugiau nei ketvirtadalį viso žemyno naftos importo.

„Esame tikri, kad, nepaisant destruktyvių veiksmų, kuriuos stebime iš Jungtinių Valstijų, kurie, žinoma, savo ruožtu vėlina „Nord Stream 2“ projekto įgyvendinimą, jis bus užbaigtas“, – sakė Aleksandras Novakas.

„Nord Stream 2“ yra komercinis projektas, kurį įgyvendina taip pat ir Europos kompanijos, suinteresuotos dujų tiekimu iš Rusijos, „Gazprom“ sukurtoje bendroje įmonėje, jau nutiesusioje beveik 95 proc. šio vamzdyno.

„Šiuo projektu suinteresuotos Europos šalys, Europos įmonės“, – pabrėžė Rusijos ministras.

„Šis projektas visiškai atitinka Europos teisės aktus. Tiesiog vyksta tokia JAV konkurencinė kova, siekiančių tiekti savo suskystintas gamtines dujas į Europą. Tai, iš esmės, yra su rinkos konkurencijos principais prasilenkiantys metodai“, – pridūrė S. Novakas.

„Nord Stream 2“ yra 10 mlrd. eurų vertės dujotiekis, skirtas padvigubinti Rusijos gamtinių dujų tiekimą į didžiausią Europos ekonomiką Vokietiją, kuri šį projektą remia.

Rusija gruodį Vokietijos, o šį mėnesį Danijos vandenyse savo laivais atnaujino dujotiekio tiesimą, kurį prieš metus rangovė iš Šveicarijos nutraukė dėl JAV sankcijų grėsmės.

„Gazprom“ yra vienintelis faktinis šį projektą vystančios bendrovės „Nord Stream 2 AG“ akcininkas, o jo partnerės jame – Vokietijos „Wintershall“ bei „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“, Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų „Dutch Shell“ – yra finansavimo dalininkės bei būsimos naudos gavėjos.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) ketvirtadienį perspėjo Rusiją, kad Ankara turi alternatyvų projektui, pagal kurį Maskva turėtų pastatyti pirmąją šalyje atominę jėgainę, taip pat gali susirasti kitų gamtinių dujų tiekėjų, padidėjus įtampai dėl Rusijos vykdomos bombardavimo kampanijos Sirijoje.

Rusija stato pirmąją Turkijoje atominę jėgainę Akuju vietovėje Viduržemio jūros pakrantėje. Šis prieštaringai vertinamas 20 mlrd. JAV dolerių vertės projektas turėtų padidinti šalies energetinę nepriklausomybę.

Turkija taip pat yra viena svarbiausių rusiškų dujų importuotojų. Ankara bendradarbiauja su Maskva viename dideliame projekte, pagal kurį planuojama Juodosios jūros dugnu planuojama nutiesti naują dujotiekį.

Tačiau kalbėdamasis su turkų žurnalistais pakeliui į Japoniją R.T.Erdoganas perspėjo Maskvą, kad tokiam bendradarbiavimui kyla pavojus dėl Rusijos vykdomų bombardavimų Sirijoje ir Turkijos oro erdvės pažeidimų.

„Turkijos (draugystės) praradimas Rusijai atneštų reikšmingų nuostolių, – pažymėjo R.T.Erdoganas. – Kiti gali pastatyti Akuju jėgainę, jeigu to nepadarys rusai.“

„Rusija jau investavo 3 mlrd. dolerių į tą projektą. Tokiu atveju būtent Rusija turėtų veikti išmintingiau“, – pridūrė Turkijos lyderis.

Pasak jo, Turkija, kurioje mažai energetikos išteklių telkinių, gali netgi nuspręsti pasiieškoti kitų gamtinių dujų tiekėjų.

„Esame didžiausi Rusijos gamtinių dujų vartotojai. Jeigu bus būtina, Turkija gali pirkti gamtines dujas ir daugelio kitų įvairių vietų“, – pridūrė prezidentas.

„Esame nuliūdę, kad Rusija elgiasi taip, kad gali išprovokuoti (savo ekonominių interesų Turkijoje) praradimą“, – pabrėžė R.T.Erdoganas.

Kremlius nori palaikyti gerus santykius

Rusija nori išsaugoti gerus santykius su Turkija, ketvirtadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, Ankarai vis garsiau reiškiant pasipiktinimą dėl Maskvos karinės intervencijos Sirijoje.

„Dėl Rusijos veiksmų Sirijoje, tai šių veiksmų tikslas yra padėti išsaugoti Sirijos teritorinį ir politinį vientisumą, taip pat prisidedant prie stabilumo ir saugumo užtikrinimo regione, kuris, tiesą sakant, turi bendrą sieną su Turkijos Respublika“, – sakė D.Peskovas žurnalistams.

Jis pabrėžė, kad „šiuo atveju Rusija kaip tik prisideda prie to, kad prie Turkijos sienos būtų daugiau stabilumo ir daugiau saugumo“.

Rusija elektros energijos per pirmus septynis šių metų ketvirtį eksportavo 43 proc. daugiau nei pernai sausį-liepą - 10,9 mlrd. kilovatvalandžių (kWh), pranešė Federalinė muitinė.

Finansine išraiška eksportas padidėjo 12 proc. iki 449 mln. JAV dolerių.

Eksportas už NVS ribų išaugo 20 proc. iki 6,6 mlrd. kWh, į NVS - dukart iki 4,3 mlrd. kWh.

Visą Rusijos elektros eksportą ir importą valdo valstybės kontroliuojama "Inter RAO JES".

2014-aisiais Rusija elektros eksportą sumažino 20 proc. iki 14,7 mlrd. kWh.

Rusijos energetikos milžinės "Inter RAO" kontroliuojama didžiausia elektros tiekėja Lietuvoje "Inter RAO Lietuva" pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 8,64 mln. eurų neaudituoto konsoliduoto grynojo pelno - 45,3 proc. daugiau nei pernai sausio-birželio mėnesiais, kai grupės grynasis pelnas buvo 5,946 mln. eurų.

Grupės konsoliduotos pardavimo pajamos šiemet, palyginti su pirmuoju 2014-ųjų pusmečiu, sumenko 8,1 proc. iki 86,086 mln. eurų, nurodoma "Inter RAO Lietuvos" šešių mėnesių veiklos ataskaitoje.

"Inter RAO Lietuvos" pajamos iš įsigytos elektros energijos pardavimų pirmąjį šių metų pusmetį sumenko 8,9 proc. iki 83,069 mln. eurų, pagamintos elektros pardavimo pajamos išaugo 21 proc. iki 3,017 mln. eurų.

Bendrovės teigimu, pajamų sumažėjimą lėmė istoriškai žemos elektros energijos kainos "Nord Pool" prekybos sistemoje, taip pat mažesnis parduotos elektros kiekis Lietuvos ir Latvijos rinkose. Bendras "Inter RAO Lietuvos" parduotas elektros energijos kiekis šiemet padidėjo 3,9 proc. iki 2047 gigavatvalandžių (GWh) - tai lėmė išaugę pardavimai Estijos ir Lenkijos rinkose.

Grupė daugiausiai elektros energijos šiemet įsigijo iš Rusijos - 1383 GWh (10,6 proc. daugiau nei pirmąjį 2014-ųjų pusmetį), o pardavė Lietuvoje - 1579 GWh (3,8 proc. mažiau).

"Inter RAO Lietuvos" grupės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, amortizaciją ir nusidėvėjimą (EBITDA) šiemet, palyginti su 2014 metų sausiu-birželiu, padidėjo 34,3 proc. iki 11,692 mln. eurų, EBITDA marža sudarė 13,58 proc. (pirmąjį praėjusių metų pusmetį - 9,29 proc.).

Grupės ikimokestinis pelnas pirmąjį šių metų pusmetį siekė 10,042 mln. eurų ir buvo 44,7 proc. didesnis nei pernai sausį-birželį (5,946 mln. eurų).

Antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2014-ųjų laikotarpiu, "Inter RAO Lietuvos" grupės konsoliduotos pardavimo pajamos sumenko 20,4 proc. iki 37,277 mln. eurų, grynasis pelnas padidėjo 71,9 proc. iki 3,482 mln. eurų.

"Inter RAO Lietuva" įmonių grupę sudaro Estijos "Inter RAO Eesti", Latvijos "Inter RAO Latvia", Lenkijos "IRL Polska" ir Lietuvos "Vydmantai wind park". Grupė taip pat valdo 49,99 proc. nekilnojamojo turto įmonės "Alproka".

Pagrindinės grupės įmonės "Inter RAO Lietuvos" pardavimo pajamos pirmąjį šių metų pusmetį sumažėjo 9 proc. iki 71,645 mln. eurų, grynasis pelnas išaugo 36,3 proc. iki 7,132 mln. eurų.

Šių metų birželio pabaigoje "Inter RAO Lietuvos" grupėje dirbo 42, o pagrindinėje įmonėje - 26 darbuotojai (2014-ųjų birželio pabaigoje - atitinkamai 40 ir 25 darbuotojai).

Rusijos "Inter RAO" valdoma įmonė "RAO Nordic" valdo 51 proc., Lietuvos investicijų bendrovė "Scaent Baltic" - 29 proc. "Inter RAO Lietuvos" akcijų. Dar 20 proc. įmonės akcijų laisvai prekiaujama Varšuvos biržoje.

Rusijos naftos perdirbimo įmonės per keturis šių metų mėnesius gavo 91,615 mln. tonų žaliavos – 0,6 proc. daugiau nei pernai sausį-balandį, pranešė Rusijos energetikos ministerija, remdamasi išankstiniais duomenimis.

Tiekimas praėjusį mėnesį siekė 22,440 mln. tonų ir buvo 2,0 proc. didesnis nei pernai balandį.

Koncerno „Rosneft“ naftos perdirbimo įmonės Rusijoje šiemet sulaukė 25,254 mln. tonų (balandį – 6,095 mln.), „LUKoil“ – 13,019 mln. tonų (3,136 mln.), „Gazprom neft“ – 10,369 mln. mln. tonų (2,639 mln.), „Bašneft“ – 6,218 mln. tonų (1,505 mln.), „Surgutneftegaz“ – 6,400 mln. tonų (1,600 mln.) žaliavos.

Pernai Rusijos naftos perdirbimo pramonė perdirbo 294 mln. tonų žaliavos – 4,9 proc. daugiau nei užpernai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį pareiškė, kad jos šaliai ir visai Europai gali tekti peržiūrėti savo ilgalaikį bendradarbiavimą su Rusija energetikos srityje, jei įtampa dėl Ukrainos nesumažės.

Rusija tiekia Europos Sąjungai (ES) 30 proc. jai reikalingų gamtinių dujų, o maždaug pusė šio kiekio Bendriją pasiekia per Ukrainą - buvusią sovietinę Maskvos satelitę, kur prorusiški separatistai kaunasi su provakarietiškos vyriausybės pajėgomis.

A.Merkel pabrėžė, jog šiuo metu esama abipusio intereso, kad partnerystė energetikos srityje tarp naftos ir dujų tiekėjos Rusijos ir Europos Sąjungos bei Vokietijos nenutrūktų.

„Abi pusės suinteresuotos bendradarbiauti“, - sakė kanclerė Berlyne per bendrą spaudos konferenciją su Suomijos vyriausybės vadovu Alexander'u Stubbu (Aleksandru Stubu).

„Beveik visos Europos šalys yra susijusios su Rusija dėl energijos išteklių... Vokietijos priklausomybė nuo rusiškų dujų siekia 38 proc., kitose šalyse ji sudaro 100 proc.“, - pabrėžė A.Merkel.

Vis dėlto pridūrė A.Merkel, „mes, žinoma, turime galvoti apie tai, ką mums gali tekti keisti vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu, įskaitant energetikos politiką, jei toliau bus pažeidinėjami pamatiniai principai“.

Kalbėdama apie diplomatines pastangas išspręsti Ukrainos krizę, A.Merkel sakė, kad Vokietija „dabar padarys viską, kas įmanoma, kad paliaubas pakeistų priimtina situacija Ukrainoje“.

„Tačiau tai dar nėra garantuota“, - pridūrė ji.

„Dėl šios priežasties šiuo metu nėra galimybių atšaukti esamas sankcijas. Vis dar reikia toliau tęsti spaudimą per pagrįstą politinį procesą“, - sakė A.Merkel.

Rusija šią žiemą nenutrauks dujų tiekimo Europos šalims, kurios vykdo reversinį jų tiekimą Ukrainą, pareiškė Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas interviu austrų laikraščiui.

„Tai atmesta“, - sakė jis laikraščiui „Die Presse“, atsakydamas į klausimą, ar Maskva apribos dujų tiekimą, kad užkirstų kelią jas reeksportuoti į Ukrainą, kuri nuo birželio vidurio negauna dujų iš Rusijos, neišsprendus ginčo dėl apmokėjimo už jas.

Ketvirtadienį paskelbtame interviu A.Novakas taip pat sakė, jog prognozuoja, kad iki metų galo naftos kaina nusistovės ties maždaug 100 JAV dolerių už barelį.

Ministras pridūrė, jog „tai ne tragedija“, kad dabar naftos kaina už barelį nesiekia 100 dolerių, ir sakė nematantis priežasčių jai nukristi žemiau 90 dolerių ribos.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) antradienį paskelbė, kad Vašingtonas, prisijungdamas prie Europos Sąjungos, įveda naujas sankcijas Rusijai, kurios bus nukreiptos prieš šios šalies energetikos sektorių, ginklų pramonę ir finansų institucijas.

Platesnės ekonominės priemonės pakenks Maskvos galimybėmis užsitikrinti finansavimą doleriais Rusijos bankams. Tai iki šiol smarkiausias smūgis Rusijos ekonomikai nuo tada, kai ji įsitraukė į konfliktą Ukrainoje.

„Pagrindinės sankcijos, apie kurias skelbiame šiandien, toliau didins spaudimą Rusijai, įskaitant artimą (prezidento) aplinką ir kompanijas, remiančias neteisėtą Rusijos veiklą Ukrainoje“, - sakė B.Obama.

Prezidentas paneigė, kad Vakarai buvo įtraukti į naują Šaltąjį karą su buvusia sovietinių laikų priešininke, tačiau įspėjo, kad Jungtinės Valstijos ir Europa netenka kantrybės dėl Vladimiro Putino vyriausybės.

„Šiandien, remdamosi priemonėmis, apie kurias mes paskelbėme prieš dvi savaites, Jungtinės Valstijos įveda naujas sankcijas svarbiausiuose Rusijos ekonomikos sektoriuose - energetikos, ginklų ir finansų“, - sakė B.Obama.

„Blokuojame specifinių prekių ir technologijų eksportą į Rusijos energetikos sektorių“, - nurodė jis.

„Išplečiame mūsų sankcijas ir taikysime jas didesniam skaičiui Rusijos bankų ir gynybos kompanijų. Oficialiai sustabdome ekonominės plėtros projektų Rusijoje kreditavimą ir finansavimą“, - sakė B.Obama.

Kiek anksčiau antradienį JAV iždo departamentas nurodė, kad sankcijos įvedamos trims finansų institucijoms - Rusijos vyriausybės kontroliuojamam VTB bankui, jo antrinei įmonei Maskvos bankui bei Rusijos žemės ūkio bankui.