Europos Sąjungos Bendrasis Teismas nurodė, kad įrodymų trūkumas pateisina jų išbraukimą iš asmenų, kuriems nuo 2022-ųjų vasario iki 2023-iųjų kovo buvo taikomos ribojamosios priemonės, sąrašo.

Praėjusių metų kovą ES paliko P. Aveną ir M. Fridmaną sąraše. Abu jie taip pat užginčijo šį sprendimą atskirose bylose, kurios dar nebaigtos nagrinėti.

M. Fridmanas yra „Alfa Group“ įkūrėjas ir laikomas vienu turtingiausių Rusijos magnatų. Grupei priklausančiam didžiausiam Rusijos nevalstybiniam bankui „Alfa Bank“ Briuselis 2022-ųjų kovą įvedė sankcijas, ir M. Fridmanas paliko valdybą, kad padėtų bankui jų išvengti.

P. Avenas vadovavo „Alfa Bank“ iki 2022-ųjų kovo, tačiau, kaip ir M. Fridmanas, iš valdybos pasitraukė po to, kai ES įvedė sankcijas.

Nuo to laiko, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo kariams įžengti į Ukrainą, Briuselis įvedė Rusijai keletą sankcijų paketų.

Šios priemonės buvo nukreiptos prieš energetikos sektorių, bankus, didžiausią pasaulyje deimantų kasybos bendrovę, įmones ir rinkas, o Rusijos pareigūnams, įskaitant V. Putiną, buvo įšaldytas turtas ir įvesti kelionių ribojimai.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas palankiai įvertino trečiadienio sprendimą.

„Žinoma, stambaus verslo atstovai turi galimybę užginčyti šiuos sprendimus dėl sankcijų [...] ir jie tai daro, – žurnalistams sakė D. Peskovas. – Bet kokiu atveju, mes visas šias sankcijas laikome neteisėtomis, nesąžiningomis ir destruktyviomis.“

Nei M. Fridmanas, nei P. Avenas karo viešai nėra kritikavę. Vietoj to jie paprašė žinomų prieš karą nusiteikusių rusų pasirašyti laišką, kuriame prašoma panaikinti ES sankcijas jų atžvilgiu.

Vasarį Rusijos kalėjime neaiškiomis aplinkybėmis mirusio rusų opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendražygis Leonidas Volkovas pasirašė tą laišką, bet vėliau sakė, kad dėl to gailisi.

L. Volkovas sakė, kad sprendimas išbraukti M. Fridmaną ir P. Aveną iš sąrašo yra labai blogas, nes jis parodė, kad magnatams sankcijos gali būti panaikintos viešai nekritikuojant V. Putino ar karo Ukrainoje.

Bet kokiu atveju, mes visas šias sankcijas laikome neteisėtomis, nesąžiningomis ir destruktyviomis.

„Tai, ką dabar padarė europiečiai, yra visiškai nelogiška“, – socialiniame tinkle „X“ rašė L. Volkovas.

„Fridmanas ir Avenas niekada viešai nepasakė nė žodžio prieš karą ir nesivėlė į konfliktą su Putinu. ES teismas tiesiog davė jiems tai, ko jie norėjo, ant sidabrinės lėkštutės. Už ką? Kokį signalą teismas siunčia Putinui, jo draugams ir Rusijos oligarchams?“ – klausė jis.

Rusijos ir Latvijos pilietybes turintis P. Avenas ir Rusijos bei Izraelio pasus turintis M. Fridmanas į ribojamųjų priemonių sąrašą buvo įtraukti po to, kai 2022-ųjų vasarį Maskvos pajėgos pradėjo invaziją į Ukrainą.

Jie apskundė sprendimą, o Bendrasis Teismas nurodė, kad jų įtraukimas nebuvo pagrįstas, nes nebuvo pakankamai įrodymų, kad jie teikė materialinę ar finansinę paramą sprendimų priėmėjams Rusijoje arba buvo susiję su karo veiksmais.

„Bendrasis Teismas mano, kad nė viena iš pradiniuose aktuose nurodytų priežasčių nėra pakankamai pagrįsta, todėl pono Aveno ir pono Fridmano įtraukimas į nagrinėjamus sąrašus buvo nepagrįstas“, – teigiama Liuksemburge įsikūrusio teismo pareiškime.

M. Fridmanas pavadino karą tragedija ir ragino nutraukti kraujo liejimą. Jis yra gyvenęs Jungtinėje Karalystėje, bet, kaip pranešama, prasidėjus Izraelio ir „Hamas“ kovoms grįžo į Maskvą.

Praėjusiais metais JAV Iždo departamentas įvedė finansines sankcijas keturiems „Alfa Group“ valdybos nariams rusams, įskaitant P. Aveną ir M. Fridmaną.

Bendrojo Teismo sprendimus galima apskųsti Europos Teisingumo Teismui.

Jachtoje – vertingi paveikslai

Šių metų gegužės viduryje Rusijos oligarchų jachtų ar jose esančio turto areštų tyla nutraukta Hamburge. Šis didžiausias Vokietijos uostamiestis yra ir ta vieta, kur buvo daugiausia areštuota Rusijos oligarchų jachtų. Tai suprantama, nes Hamburgas yra vienas iš didžiausių bent jau Europos prabangių jachtų statybos vietų.

Hamburge Vokietijos Federalinių tyrimų biuro pareigūnai gegužės 11 d. prabangioje jachtoje „Luna“ konfiskavo brangią meno kūrinių kolekciją. Vokietijos leidinio „Spiegel“ duomenimis, kuriuos patvirtino Vokietijos prokuratūra, paveikslų vertė siekia kelis milijonus eurų.

Galimai pažeistas Užsienio prekybos įstatymas, kuris numato, kad Vokietijoje, o greičiausiai ir kitose ES šalyse, apie laikomą didelės vertės prabangų turtą turi būti pranešta valdžios institucijoms.

Kaip teigiama „Spiegel“, jachta „Luna“ priklauso iš Azerbaidžano kilusiam verslininkui Farkhadui Achmedovui. 67 metų verslininkas siejamas su Kremliumi, bent jau palaiko su Rusijos prezidentūra gerus ryšius, jam taikomos ES numatytos sankcijos.

115 m ilgio prabangi jachta pastatyta Hamburgo laivų statykloje „Blohm+Voss“. Jos užsakovu buvo kitas žinomas Rusijos oligarchas Romanas Abramovičius, kuris vėliau jachtą pardavė F. Achmedovui.

Kol kas nėra duomenų, kad Vokietijos teisėsauga rengtųsi areštuoti pačią jachtą „Luna“. Galbūt jai yra pritaikytos kokios nors sankcijos neišplaukti iš Hamburgo?

Prabanga: Rusijos oligarchų jachtos buvo statomos uždaruose Hamburgo „Blohm+Voss“ dokuose. „Faz.net“ nuotr.

Startas turto areštui

Rusijos oligarchų jachtų ir jose esančio prabangaus turto areštai ES šalyse prasidėjo pernai vasarį, kovą, balandį ir tęsėsi beveik visus metus.

Aktyviausiai prabangios Rusijos oligarchų jachtos buvo sulaikomos Vokietijoje ir Italijoje.

Viena pirmųjų dar 2022 m. vasario pabaigoje Hamburge buvo areštuota Rusijos milijardieriaus Ališerio Usmanovo 156 m ilgio maždaug 600 mln. JAV dolerių vertės jachta „Dilbar“.

Maždaug tuo pat metu Italijos Ligūrijos regione buvo areštuota Rusijos energetikos, transporto ir statybų sektoriaus milijardieriaus 40 m ilgio jachta „Lena“. Kita tame regione areštuota 60 m ilgio jachta „Lady M“ priklausė vienam turtingiausių Rusijos verslininkų Aleksejui Mordašovui.

Didesnė dalis Rusijos oligarchų yra tik priedanga, jie laikomi kaip valdžioje esančių tikrųjų „šeimininkų“ turto saugotojai.

Prabangių jachtų „medžioklė“ įvairiuose senojo žemyno uostuose pernai buvo pradėta po to, kai Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen paskelbė apie oligarchų turto įšaldymą. Manyta, kad Rusijos oligarchai yra įtakingi ir jų žodis gali lemti, kad būtų nutraukta invazija į Ukrainą.

Tokios viltys neišsipildė, nes paaiškėjo, kad didesnė dalis Rusijos oligarchų yra tik priedanga, jie laikomi kaip valdžioje esančių tikrųjų „šeimininkų“ turto saugotojai. Tokiu, kaip skelbė opoziciniai Rusijos informacijos šaltiniai, pasirodė esantis ir bent kelių prabangių jachtų savininku pristatomas R. Abramovičius. Darytos prielaidos, kad jis buvęs tik tiesioginis paties Rusijos prezidento Vladimiro Putino prisigrobto turto saugotojas.

Atsiranda jachtų gynėjų

Per vienus metus ir daugiau nei du mėnesius nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios įvairiuose Europos uostuose buvo areštuotos kelios dešimtys Rusijos oligarchų jachtų.

Beveik nebuvo atvejų, kad areštuotos jachtos būtų parduotos, o už jas gauti pinigai kaip kompensacija už Rusijos padarytus nuostolius perduoti Ukrainai.

Nemaža dalis prabangias jachtas areštavusių institucijų susidūrė su problema, kaip laikyti ir saugoti areštuotas jachtas, kad jos kaip turtas nebūtų sugadintos.

Atsirado ir tokių atvejų, kai Europos šalių gyventojai ėmėsi „ginti“ Rusijos oligarchus, kurių jachtos buvo areštuotos.

Nuskambėjo istorija, kai Ispanijoje buvo areštuoti laivavedžiai rusas ir britas, kurie bandė padėti išvengti sankcijų Rusijos oligarchui Viktorui Veselbergui dėl jo 90 mln. vertės jachtos „Tango“ arešto.

Šie jūrininkai bandė pristatyti laivą „Tango“ kaip savo nuosavybę ir taip apgauti valdžią, kad prabangi jachta neva priklausanti jiems. Jūrininkai buvo apkaltinti sąmokslu apgauti valdžios institucijas, pinigų plovimu, Tarptautinio ekonominių galių įstatymo pažeidimu.

Europos Sąjungos lyderiai derinti šį klausimą paliko ambasadoriams ir Europos Komisijai (EK).

Po EVT posėdžio Lietuvos prezidentas žurnalistams sakė atkreipęs kolegų dėmesį, kad šie pasiūlymai nėra priimtini, kad „tai yra iš esmės sankcijų sušvelninimas dengiantis gana gražiais humanitariniais klausimais, tai yra maisto saugumo ir maisto trūkumo klausimais“.

„Mūsų įsitikinimu ir mūsų nuogąstavimu, tai gali reikšti, kad pasinaudodami šiomis išlygomis rusų oligarchai galės tvarkytis savo reikaliukus ir tokių būdu finansuoti tolesnį Kremliaus karą, kadangi tai yra artimi Kremliui oligarchai“, – teigė G. Nausėda.

„Atsirado kelios valstybės, kurios išreiškė solidarumą ir nuogąstavimus, Baltijos valstybės, Lenkija. Sutarėme, kad mūsų ambasadoriai dirbs šiuo klausimu ir kad šiuo klausimu didesnio vaidmens imsis Europos Komisija“, – sakė jis.

Lietuvos vadovas tvirtino, kad palankiai įvertintas buvo jo siūlymas prailgti sankcijų galiojimo ir peržiūros laikotarpį nuo šešių iki dvylikos mėnesių.

Anot jo, sprendimas dėl to galėjo būti priimtas, jeigu dvi šalys nebūtų tam pasipriešinusios.

„Galiausiai sutarėme, kad pasibaigus šešiems mėnesiams šių sankcijų galiojimui grįšime prie šito klausimo, per tą laiką įvertinsime, ar nėra kokių nors juridinių niuansų, ir labai tikėtina, kad šis Lietuvos pasiūlymas bus įgyvendintas šiek tiek vėliau“, – teigė G. Nausėda.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis anksčiau pranešė, kad Lietuva ir Lenkija užblokavo naujų sankcijų Rusijai priėmimą dėl Vakarų šalių pasiūlytų išimčių grūdų ir trąšų eksportui. Pasak jo, pasiūlytos išimtys gali tapti landa apeiti sankcijas.

„Financial Times“ pranešė, kad išimtis sankcijoms pasiūlė Vokietija, Prancūzija ir Nyderlandai, iniciatyvai paramą pareiškė ir dalis kitų Vakarų Europos valstybių.

Dokumente teigiama, kad kroviniai Europos uostuose šiuo metu sulaikomi ilgiau nei būtina, nes bendrovės nerimauja dėl dalyvavimo sandoriuose su Rusijos įmonėmis, kurios priklauso sankcionuotiems asmenims, ir taip sutrinka trąšų bei maisto tiekimo grandinės.

G. Landsbergio teigimu, iš pradžių išimtys siūlytos taikyti pusantro tūkstančio Rusijos privačių asmenų ir įmonių, tačiau vėliau sąrašas sutrumpintas.

G. Nausėda nepaneigė, bet ir nepatvirtino, kad tarp šių asmenų minimas ir Rusijos oligarchas Andrejus Melničenka. Dėl sąsajų su juo sankcijų pavasarį sulaukė Kėdainių fosforo trąšų gamybos bendrovė „Lifosa“.

„Jeigu mes tas pavardes žinome, turime padaryti viską, kad jie nebūtų tos istorijos laimėtojai“, – teigė prezidentas.

Prezidento aplinkos "kišenės"

Vos ne kiekviename Vokietijos uoste buvo ir yra nedideli, bet uždari dokai ar laivų statyklos, kur būdavo statomi ypač prabangūs laivai pagal individualius užsakymus. Dauguma Vokietijos privačių laivų statyklų užsakovų buvo turtuoliai iš Rusijos. Daugeliu atveju netgi tose statyklose dirbantys žmonės nežinodavo, kam statomas vienas ar kitas privatus ir prabangus laivas.

Dažnai pastatytais laivais girdavosi tik vadinamosios Maskvos kremliaus valdytojų "kišenės". Kaip dabar aiškėja, aukščiausi Rusijos valdžios asmenys prisigrobtus pinigus laikydavo pas patikimus statytinius, leisdavo jiems iš tų pinigų "sukti verslą", už gautą dalį kurti tarsi lyg ir savo kieto verslininko įvaizdį, taip pridengiant tikrojo savininko, Rusijos valdininko, pinigus.

Joms buvo leista dalį pelnų investuoti būtent į jachtas, nes Vakarų pasaulyje, kur jūrai ir geram laivui skiriamas ypatingas dėmesys, turėjo būti kuriamas įspūdis apie neva Rusijos verslo klestėjimą.

Aiškėja, kad aukščiausioje Rusijos valdžioje pagal geriausius banditų kasos laikymo pavyzdžius buvo sukurta "kišenių" sistema. Garsios Rusijos verslo oligarchų pavardės buvo ne kas kita, kaip Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo aplinkos asmenų "kišenės".

Joms buvo leista dalį pelnų investuoti būtent į jachtas, nes Vakarų pasaulyje, kur jūrai ir geram laivui skiriamas ypatingas dėmesys, turėjo būti kuriamas įspūdis apie neva Rusijos verslo klestėjimą. Karas Ukrainoje parodė, kad Rusiją iš esmės valdo tik "Sankt Peterburgo banditai", kurie jiems palankius verslininkus paverčia "kišenėmis". Nepalankių tiesiog neliko, nes vienus pasodino, kitus numarino arba jie patys iššoko iš daugiabučių balkonų.

Dizainas: prabangus baseinas V.Putino laivu laikomoje jachtoje "Graceful". "Nautica.news" nuotr.

Prabanga, gėrimai, gydytojai

Rusijos oligarchų, o tiksliau "kišenių", užsakymu prabangias jachtas daugiausia statė Brėmeno "Lurssen" laivų statykla, taip pat statykla Hamburge.

Šiuo metu žinomi ir yra areštuoti mažiausiai šeši prabangūs laivai, statyti Brėmene. Jie areštuoti todėl, kad priklauso rusams, kuriems taikomos sankcijos. Tarp jų yra Ališeriui Usmanovui priskiriama jachta "Dilbar", dvi ("Scheherazade" ir "Crescent") V.Putino draugo ir "Rosneft" vadovo Igorio Sečino jachtos, dar dvi ("Amadea" ir "Ice") priskiriamos Suleimanui Kerimovui.

Paprastai būdavo statomi iki 150 m ilgio laivai. Laivas turėdavo 1–2 sraigtasparnių nusileidimo aikšteles, kai kuriais atvejais povandeninius garažus. Toks noras suprantamas, nes į laivą ar iš jo žmonės turėdavo atvykti ar išvykti niekieno nepastebėti.

Aiškėja, kad jachtose privalėdavo būti įrengti vyno ir kitų gėrimų rūsiai, prabangūs baseinai, pirtys.

Kai kuriuose laivuose privalėjo būti ir intensyvios terapijos centrai su privačiais gydytojais. Gali būti, kad ne tik garsūs oligarchai, bet ir V.Putinas ir jo aplinkos žmonės jachtose slapta "atgaudavo jėgas".

Prabanga: jachtų užutėkis Italijoje, kur pirmame plane Ališeriui Usmanovui priskiriama jachta "Dilbar". J. Baresifo nuotr.

V.Putinui priskiriami laivai

Jachtų ir kito Rusijos oligarchų turto paieškomis rūpinasi ne tik Vokietijos policija, Europolas ar JAV federalinė policija, bet ir Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, netgi Suomijos tyrimo tarnybos.

Dažnai surasti prabangių jachtų savininkus yra ypač sunku. Jos būna nupirktos ofšorinių kompanijų vardu. Daug gijų susietų su kitų šalių holdingais. Priedangą vykdė ir kokių nors aukštų pareigūnų apsaugos asmenų giminės ar draugai.

Rastų ir areštuotų prabangių jachtų tyrėjai aiškinasi, kas ir kada vieną ar kitą laivą užsakė Vokietijos laivų statykloje, kokie asmenys lankėsi, kai ji buvo statoma, perduota savininkui.

Tarp jachtų ieškoma ir tų, kurios tiesiogiai gali priklausyti pačiam V.Putinui. Įtarta, kad tarp tokių laivų gali būti jau minėta "Scheherazade". Iškelta prielaida, kad šis 500 mln. JAV dolerių kainavęs prabangus laivas statytas dėl V.Putino draugės Alinos Kabajevos.

Manoma, kad su V.Putinu tiesiogiai susijusi ir  Hamburge statyta 82 m ilgio jachta "Graceful". Oficialiai ši jachta laikoma didžiausios Rusijos laivybos kompanijos "Sovcomflot" turtu. Ja ne karta naudojosi Rusijos prezidentas V.Putinas. Joje jis netgi buvo priėmęs Baltarusijos prezidentu save vadinantį Aliaksandrą Lukašenką  su sūnumi.

Apie tai tviteryje rašė vienas įtakingiausių tiriamųjų žurnalistų Christo Grozevas.

Pasak jo, V. Putinas spalį nori pradėti naują karo etapą.

„Jis sako, kad Rusijos Federacijos nesėkmės Ukrainoje yra dėl korupcijos ir kariuomenės nekompetencijos. Kiekvienai valstybinei korporacijai ir oligarchui įsakyta sukurti savo privačią karinę įmonę, kad spalio mėnesį būtų galima pradėti naują etapą“, – rašė Ch. Grozevas.

Ilgame pranešime, paskelbtame per socialinius tinklus, A. Navalnas rašo, kad Vakarų šalių sankcijos, skelbiamos JAV, Europos Sąjungos ir arba Jungtinės Karalystės iniciatyva, iki šiol buvo nukreiptos tik prieš 46 iš 200 turtingiausių Rusijos žmonių, įtrauktų į  žurnalo „Forbes“ sąrašą.

„Man tai neatrodo panašu į visuotinį karą prieš Putino oligarchus“, – pažymėjo A. Navalnas.

Pasak jo, Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris į ES sankcijų sąrašą vis dar nėra įtrauktas.

A. Navalnas pridūrė, kad buvęs „Chelsea“ futbolo klubo savininkas Romanas Abramovičius taip pat iki šiol išvengė JAV sankcijų, nors jo įmonės „tiekia metalą Rusijos gynybos ministerijai“.

„Negalime tikėtis Putino elito skilimo karo klausimu, jeigu, nepaisant daugelio kalbų, nenaudosime prieš juos lazdos ir leisime pasilikti visus meduolius“, – aiškino opozicionierius.

Negalime tikėtis Putino elito skilimo karo klausimu, jeigu, nepaisant daugelio kalbų, nenaudosime prieš juos lazdos ir leisime pasilikti visus meduolius.

„Raginu visus ES, JK, JAV ir Kanados rinkėjus ir įstatymų leidėjus spausti vykdomąją valdžią ir priversti ją liautis užsiiminėti demagogija bei skubiai įvesti didžiules asmenines sankcijas Putino vagims“, – rašo A. Navalnas.

Jis taip pat ragino Europos Sąjungą, Jungtines Valstijas ir Jungtinę Karalystę 20-iai metų uždrausti atvykti į jų teritoriją asmenims, palaikantiems Rusijos karinį puolimą Ukrainoje.

A. Navalnas atlieka devynerių metų laisvės atėmimo bausmę vienoje pataisos kolonijoje netoli Rusijos Vladimiro miesto. Jis buvo nuteistas byloje dėl lėšų grobstymų, kuri, anot A. Navalno ir jo sąjungininkų, yra politiškai motyvuota.

Kalinamas opozicionierius kartas nuo karto perduoda žinutes savo advokatams.

46 metų A. Navalnas pagarsėjo kaip su korupcija kovojantis tinklaraštininkas. Iki jį įkalinant A. Navalnas mobilizuodavo didelius protestus prieš vyriausybę visoje Rusijoje.

2020 metais jis vos liko gyvas, kai buvo apnuodytas kovine nervus paralyžiuojančia medžiaga. Dėl šios atakos jis kaltino Rusijos tarnybas, bet Kremlius neigė esantis kaip nors su tuo susijęs.

Jis buvo suimtas praeitais metais, kai grįžo į tėvynę po gydymosi Vokietijoje. Šį žingsnį plačiai pasmerkė tarptautinė bendrija.

A. Navalno kovos su korupcija organizacija parengė sąrašą, į kurį įtraukta daugiau kaip 6 000 pareigūnų, kaltinamų remiant Rusijos karą kaimyninėje Ukrainoje.

Europos Komisija sureagavo į reikalavimą Kremliaus kritikui A. Navalnui pareikalavus griežtesnių sankcijų rusų oligarchams, Europos Komisijos atstovė trečiadienį pabrėžė, kad šeši ES paskelbti sankcijų paketai yra didžiausi per visą Bendrijos gyvavimą. Į sankcijų sąrašą jau įtraukta daugiau kaip 1 200 asmenų, sakė atstovė, paprašyta pakomentuoti A. Navalno raginimą.

„Mūsų žinia yra aiški: tie, kas sudarė sąlygas invazijai į Ukrainą, moka kainą už savo veiksmus“, - kalbėjo atstovė. Klausimas, ar į ES sankcijų sąrašą įtraukti daugiau asmenų, esą ES šalių rate diskutuojamas ne viešai, o konfidencialiai.

Vasario 27 d. Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen paskelbė, kad ES oro erdvė uždaroma privatiems Rusijos oligarchų lėktuvams. Bet, leidinio žiniomis, rusų turtuoliai vis dar skraido virš Europos. Nuo sankcijų įvedimo dienos užfiksuota apie 30 tokių skrydžių.

Pasak Europos Komisijos atstovų, taikyti sankcijas už Rusijos ribų įregistruotiems ir ne Rusijos kompanijoms priklausantiems orlaiviams kartais būna sunku dėl nuosavybės struktūrų neskaidrumo. Fiktyvios ir lengvatinio apmokestinimo bendrovės padeda rusų oligarchams apeiti draudimus ir nuslėpti tikruosius jų savininkus.

Pavyzdžiui, jau vasario 28 d. iš Miuncheno oro uosto išskrido laineris „Airbus“, priklausantis su Vladimiru Putinu susijusiam oligarchui Ališerui Usmanovui. Dar vienas jo orlaivis tą pačią dieną išskrido iš Florencijos.

Lėktuvas „Bombardier T7-7AA“ formaliai priklauso kompanijai iš Šveicarijos, bet, žiniasklaidos duomenimis, iš tikrųjų jis yra Rusijos verslininko Alberto Avdoliano nuosavybė. Kovo 2 d. jam pavyko išskristi iš Bazelio (Šveicarija) į Nur Sultaną (Kazachstanas).

Dar vienas privatus lėktuvas, įregistruotas Liuksemburge, o iš tikrųjų – Rusijos oligarcho Viktoro Vekselbergo nuosavybė, balandį taip pat išskrido iš Bazelio į Nur Sultaną.

Vyriausybei ir žvalgybos tarnyboms adresuotame rašte, kurio kopiją gavo 15min, prašoma daugiau įgaliojimų laikinajam administratoriui ir išreiškiama nuomonė, kad „Lifosos“ veikla iki šiol smarkiai integruota į Rusijos oligarchų valdomos „EuroChem“ grupės veiklą.

Antradienį išsiųstame laiške administratoriaus „Finance guru“ įgaliotas asmuo Egidijus Kaselis rašo, kad Rusijos oligarchas Andrejus Melničenka, po to, kai jam buvo pritaikytos tarptautinės sankcijos, perleido teises į fondą, valdantį „EuroChem“ grupę, savo žmonai Aleksandrai. Tačiau praėjusį penktadienį Europos Sąjunga (ES) įvedė sankcijas ir jai, todėl „Lifosą“ kontroliuoja sankcionuoti asmenys.

Laikinasis administratorius taip pat rašo, kad administratoriui nebuvo perduota nė viena įmonės valdymo organo kompetencija ar funkcijos, be to, įmonės vadovybė ne kartą išreiškė poziciją, kad jai jokios tarptautinės sankcijos netaikomos ir jiems nesuprantamos, taigi, įmonės veikla apskritai neturėtų būti ribojama.

Ką ir iš ko pirkti arba ką bei kam parduoti įmonės vadovui iki šiol vienvaldiškai nurodo A. Melničenkos atstovai, valdantys „EuroChem“ grupės įmones.

Rašte taip pat tvirtinama, kad laikinajam administratoriui nepateikiami duomenys apie „Lifosos“ klientų galutinius naudos gavėjus. Tarkime, pirmi didelės apimties derinimui pateikti produkcijos pardavimo sandoriai siūlomi sudaryti su ofšorinių subjektų arba su Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos režimu viešai siejamų asmenų valdomomis įmonėmis.

„Jie (įmonės darbuotojai –  red. past.) žodžiu paaiškino, jog ką ir iš ko pirkti arba ką bei kam parduoti įmonės vadovui iki šiol vienvaldiškai nurodo A. Melničenkos atstovai, valdantys „EuroChem“ grupės įmones, taigi, šių klausimų įmonės vadovas pats iš esmės nesprendžia“, – nurodoma dokumente.

Rašte E. Kaselis prašo skubos tvarka įvertinti šeštojo sankcijų paketo taikymą Aleksandrai Melničenko ir laikinai sustabdyti įmonės vadovo, valdybos ir akcininkų susirinkimo įgaliojimus, o laikinojo administratoriaus įgaliojimus išplėsti, numatant teisę pačiam priimti sprendimus.

Finansų ministerija 15min teigė kol kas negalinti pasakyti, ar atsižvelgs į „Lifosos“ laikinojo administratoriaus prašymą.

Prieš penkerius metus pagaminta 106 metrų ilgio jachta „Amadea“, kurią Jungtinės Valstijos sieja su Rusijos oligarchu ir politiku Suleimanu Kerimovu, buvo areštuota Vašingtono prašymu praėjusį mėnesį, kai įplaukė į Fidžio uostą, nes S. Kerimovui taikomos JAV sankcijos.

Oficialios jachtos „Amadea“ savininkės bendrovės „Millemarin Investment“ atstovai paneigė, kad 300 mln. JAV dolerių (280 mln. eurų) vertinama jachta priklauso S. Kerimovui. Jie tikino, kad pagal Fidžio įstatymus, pagal kuriuos buvo sulaikytas laivas, Jungtinės Valstijos negali jo areštuoti.

Bendrovės advokatas Fidžyje Feizelis Haniffas (Feizelis Hanifas) nurodė, jog Aukštojo Teismo teisėjas, iš pradžių davęs leidimą areštuoti šią jachtą, buvo „pakerėtas“ sulaukęs prašymo iš Vašingtono.

Apeliacinio Teismo rašytiniame sprendime sakoma, kad teismas atmetė bendrovės „Millemarin Investments“ apeliaciją ir jo sprendimas įsigalios po septynių dienų.

F.  Haniffas žurnalistams sakė, kad ketina kreiptis į Fidžio Aukščiausiąjį Teismą. Jis taip pat sakė prašysiantis uždrausti JAV agentams išplukdyti jachtą „Amadea“ iš Fidžio, kol teisme bus nagrinėjama jo apeliacija.

Prieš FTB agentams perimant „Amadea“ po jos atvykimo į  Lautokos uostą balandį F. Haniffas jau buvo pateikęs apeliacinius skundus, teigdamas, kad tikrasis laivo savininkas yra Eduardas Chudainatovas, turtingas rusas, kuriam sankcijos netaikomos.

Jungtinės Valstijos dar 2018 metais įvedė sankcijų S. Kerimovui dėl įtariamo pinigų plovimo. Vėliau baudžiamųjų priemonių jam paskelbė dar kelios šalys, įskaitant Europos Sąjungą, kuri ėmėsi veiksmų prieš rusų oligarchus po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.

Viešai skelbiamoje jachtos arešto orderio kopijoje, skyriuje, kur nurodytos įvairios priežastys, suteikiančios pagrindo manyti, kad S. Kerimovas yra tikrasis jachtos savininkas, tekstas iš dalies užjuodintas.

Orderyje sakoma, kad teisė į jachtos nuosavybę bendrovei „Millemarin Investment“ perduota 2021 metų rugpjūtį.

Tačiau Apeliaciniam Teismui pateiktuose dokumentuose E. Chudainatovas nurodytas kaip Kaimanų salose registruotos jachtos „Amadea“, kurią valdo Kaimanuose įsikūrusi bendrovė „Millemarin Investments“, savininkas.

Buvęs Rusijos valstybės kontroliuojamos įmonės „Rosneft“ vadovas E. Chudainatovas taip pat yra siejamas su 700 mln. JAV dolerių (654 mln. eurų) vertinama superjachta „Scheherazade“. Ji taip pat sulaikyta Italijoje, kol nustatinėjamas jos savininkas.

Ministerija ketvirtadienį informavo, kad pasiūlymai apims sprendimus, kaip tobulinti nacionalinį tarptautinių sankcijų reguliavimą, numatant aiškias procedūras, griežtą proceso teisėtumo kontrolę, subjektų teisių ir laisvių užtikrinimą ir teisminį sprendimą dėl galimo konfiskavimo.

Ši užduotis darbo grupei pavesta po pasitarimo su teisės ekspertais ir už sankcijų įgyvendinimą atsakingų institucijų atstovais. Pasitarime ketvirtadienį dalyvavo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), Generalinės prokuratūros, Valstybinės mokesčių inspekcijos, ES antikorupcinės iniciatyvos, Teisės instituto ir Teisingumo ministerijos atstovai.

Ministerija pabrėžia, kad nuo šių metų balandžio 19-osios pradėjus taikyti naujos redakcijos Tarptautinių sankcijų įstatymą, įšaldyto turto vis daugėja, tačiau nėra suformuotos praktikos, ką su tuo turtu daryti toliau.

Ukraina tarptautiniu lygmeniu kelia klausimą dėl sankcionuoto turto nacionalizavimo ir perdavimo Ukrainai, nes baudžiamasis procesas neduoda norimo rezultato. VRM akcentuoja, kad sprendimų ieško ne tik Lietuva, bet Lenkija ir kitos ES šalys, Jungtinė Karalystė ir JAV.

Taip, tai būtų precedento neturintys teisiniai sprendimai, tačiau turime reikalą su nusikaltimais žmogiškumui, o bausmė veiksminga tik tada, kai yra adekvati daromiems nusikaltimams.

FNTT duomenimis, dėl Lietuvoje taikomų Europos Sąjungos (ES) finansinių sankcijų, susijusių su Rusija ir Baltarusija, vien įšaldytų piniginių lėšų suma siekia 61,5 mln. eurų. Daugėja ir įšaldomo sankcionuotų asmenų nekilnojamojo turto.

Kaip teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Lietuvai Rusijos veiksmus pripažinus „genocidu, o Rusiją – teroristine valstybe“, vien įšaldyti milijardinio oligarchų turto neužtenka ir būtina siekti, jog jis būtų panaudotas agresoriaus padarytai žalai atlyginti.

„Taip, tai būtų precedento neturintys teisiniai sprendimai, tačiau turime reikalą su nusikaltimais žmogiškumui, o bausmė veiksminga tik tada, kai yra adekvati daromiems nusikaltimams. Reikia greitų sprendimų, nes, sankcijoms nustojus galioti, įšaldyti pinigai ir turtas gali grįžti į karo bendrininkų ir nusikalstamo režimo rankas“, – sakė A. Bilotaitė.

Dabartinis teisinis tarptautinių sankcijų dėl turto reglamentavimas numato tik laikino pobūdžio administracines priemones, apsiribojančias lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymu, teigiama pranešime. Tai nedaro sankcionuojamiems asmenims pakankamo poveikio ir nesudaro galimybių kompensuoti agresoriaus padarytos žalos.

FNTT siūlo tobulinti esamą teisinį reguliavimą, t. y. parengti atskirą asmenų, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos, turto konfiskavimo įstatymą, kurio nuostatos galėtų atsispindėti ir europiniame reglamentavime.

ES lygmeniu yra sudaryta speciali „Užšaldyti ir paimti“ darbo grupė (angl. „Freeze and Seize“ Task Force“), kurioje ieškoma bendrų sprendimų.