Vienumoje dažnai prisimindavo pateptąją Bufeto altoriaus mergelę Bufetavą. Nors tą deivė ir skiesdavo konjaką, pati būdavo neatskiesta – tikras moters koncentratas iš didžiųjų raidžių visose įmanomose vietose. O dabar moterys, dūsaudavo Z. Z., praskiestos įstatymų žiniomis, visokiomis teisėmis, ambicijomis, lyderystėmis. Kur tas lipšnus moteriškumas? Vaikščiojančios moterų teisių brošiūros... Prieš bendraudamas turi pavartyti Baudžiamąjį kodeksą, kad ant posūkio neužneštų už raudonų (rožinių) linijų. O prieidamas prie tokios Brošiūros arčiau, turi užsidėti antrankius, nes jei duosi rankoms valią, tokį širšyną pažadinsi... Z. Z. nulindo dar giliau į rūsį.

Kaip žinoma iš TV trilerių, rūsiuose daug baisybių – visada gali rasti suplėšytų rūbų, įtartina spalva apsivėlusį peilį, vienišą batą, moliu aplipusį kastuvą, iškarpų su keistais tekstais, Stalino portretą, komunisto bilietą.

Z. Z. bufeto stalčiuose ieškojo paslaptingų ženklų ir simbolių. Ir jam pavyko. Tai buvo mergelės Bufetavos palikimas – šventasis raštas (tikėjimo meniu): degtinės „Stoličnaja“ butelis (3 rubliai), kvaso stiklinė (degtinei užsigerti) (3 kapeikos), pomidorų sulčių stiklinė (11 kapeikų}, cigarečių „Kosmos“ pakelis (70 kapeikų), „Žigulinis“ alus (30 kapeikų), kilogramas pieniškų dešrelių (2 rubliai), rauginti agurkai (prie dešrelių ir degtinės) (10 kapeikų už kilogramą), litras kefyro pagirioms (30 kapeikų).

Įkvėptas mergelės Bufetavos tikėjimo nuostatų Z. Z. išskleidė savo vėliavą ir drąsiai iškišo pro langą. Pažvelgė į Rytus. Gal virš Nemuno kitas aušta jau rytas? Nė velnio. Ir vėl gavo baudą.

„Šią situaciją tiek organizatoriai, tiek gerbėjai turėtų vertinti, kad ji nepasibaigtų be tam tikrų pasekmių. (...) Jei yra sprendimas neatšaukti, tai kažkaip reikia suvokti, kad reikia imtis priemonių kaip taisyt situaciją ir iš to išgauti daugiau žinios apie tai, kas vyksta Ukrainoje, apie karą“, – BNS antradienį teigė ministras.

Anot jo, išsitrinti įrašus iš socialinių tinklų ir „išlementi apie palaikymą Ukrainai yra maža atvykstant į Lietuvą“.

„Reiktų pasukt galvą ir pademonstruoti, suvokti, kokie laiškai yra iš pragaro, kokie poelgiai turi būti teisingi“, – kalbėjo S. Kairys.

Pasak ministro, atlikėja pasielgė naiviai ir su panašiomis situacijomis teks susidurti dar ne kartą.

S. Kairio teigimu, vis dėlto derėtų atskirti atlikėjus bei grupes, kryptingai palaikančius Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimą, karą, ir tokius atvejus, kaip šis, kai „žmogus visiškai atitrūkęs nuo konteksto“. Anot ministro, tokių asmenų yra daug.

„Mes su tokiom situacijom susidursim ir susidursim, jokios valstybės institucijos neturėtų užsiimti ir sekti kokios nors žvaigždės, tiesiai šviesiai sakant, nesąmonę, kurią padaro socialiniuose tinkluose iš naivumo, nesupratimo. Valstybinės institucijos nenaudos tam resursų ir tikrai neturi stebėti, analizuoti papildomai“, – sakė ministras.

Portalui TV3 situaciją bendrovės „Medusa Concert“ vadovas Remigijus Knabikas antradienį teigė, kad koncerto dėl atlikėjos poelgio atšaukti neketinama.

„Koks pagrindas atšaukti koncertą? Tik dėl to, nes ji susitiko su gerbėjais rusais? Aišku, tokie veiksmai tikrai ne laiku ir ne vietoje. Pas mus žmonės stipriai reaguoja, tačiau reikia suprasti, kad amerikiečiai yra atitrūkę, jie taip paprastai nesupranta, kokia yra mūsų situacija. LP neišreiškė jokio palaikymo Rusijai, tiesiog pasigavo ant emocijų su neva gražia istorija“, – portalui TV3 situaciją komentavo organizatorius, bendrovės  „Medusa Concert“ vadovas Remigijus Knabikas.

Atlikėja pirmadienį socialiniuose tinkluose pasirodė vilkėdama džemperį, ant kurio buvo matyti Rusijos spalvos, taip pat paviešintas atvirukas, kuriame jos gerbėja teigė laikiusi šią dovaną dar nuo 2020 metų, kuomet ją perduoti sutrukdė pandemija.

Anot R. Knabiko, vedama emocijų atlikėja apsirengė jai dovanotą bliuzoną ir leptelėjo, kaip myli visus gerbėjus ir yra jų pasiilgusi. Vadovo teigimu, tokia rusų gerbėjų dovana – gerai apgalvota provokacija.

„Vakare pamatėme jos žinutę, informavome atlikėjos vadybą ir paklausėme, kas čia vyksta. Jie viską greitai suprato, įrašą pašalino ir įdėjo kitą žinutę. Situacija paprasta – po koncerto įvyko susitikimas su klausytojais, kur gerbėjos rusės priėjo prie atlikėjos su gražia istorija, kaip pasiuvo jai bliuzoną, seniai norėjo padovanoti, tačiau dėl karantino negalėjo to padaryti“, – teigė R. Knabikas.

„Žalgirio“ arena pirmadienio vakarą skelbė besiaiškinanti situaciją su koncerto organizatoriais ir nurodė, kad informacijai pasitvirtinus, yra pasiruošusi atšaukti suplanuotą atlikėjos koncertą „Žalgirio“ arenoje.

Paklaustas apie galimą Rusijos sportininkų dalyvavimą Paryžiuje su neutraliu statusu, E. Macronas pridūrė: „Tikiuosi, kad tai yra olimpinio pasaulio sąžinės sprendimas. Ne priimančioji valstybė turi nuspręsti, ką turėtų daryti Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK).“

Sporto dienraščiui „L'Equipe“ jis teigė visiškai pasitikintis organizacijos prezidentu Thomu Bachu (Tomu Bachu).

Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Rusijos ir Baltarusijos sportininkams daugelyje sporto šakų buvo pritaikytos sankcijos.

Nepaisant tebesitęsiančio karo, TOK rekomenduoja leisti Rusijos ir Maskvos sąjungininkės Baltarusijos sportininkams varžytis tarptautinėse varžybose su neutraliu statusu.

Tačiau tie, kuriems leidžiama grįžti į pasaulinę sporto areną, turi atitikti tam tikras sąlygas. Be jau minėto ir kitų reikalavimų, jie turi įrodyti, kad aktyviai neremia karo Ukrainoje.

„Akivaizdu, kad Paryžiaus žaidynėse negali būti Rusijos vėliavos, manau, kad dėl to sutariama, – sakė E. Macronas interviu „L'Equipe“. – Rusijai kaip šaliai nėra vietos tuo metu, kai ji vykdo karo nusikaltimus, kai deportuoja vaikus.“

„Tikrasis klausimas, kurį turės išspręsti olimpinis pasaulis, – kokią vietą skirti šiems Rusijos sportininkams, kurie kartais ruošiasi visą gyvenimą ir taip pat gali tapti šio režimo aukomis“, – kalbėjo jis.

Tačiau Prancūzijos lyderis svarstė, kaip atskirti Rusijos sportininkus, kurie yra režimo rėmėjai, nuo tų, kurie yra aukos: „Tai yra tikrasis klausimas.“

Pasak jo, TOK turi priimti teisingą ir ukrainiečiams suprantamą sprendimą.

„Tai yra subalansavimas, jį turėsime atlikti“, – sakė E. Macronas.

Kad laivas įplaukia į uostą, dispečerinei privalu pranešti iš anksto, o laivai tikrinami net kelis kartus.

„Jeigu kažkokiame dokumente bus įrašyta Rusijos vėliava, tai iš karto dispečerinės koordinatoriui laivo pavadinimas atsiranda pažymėtas raudonai. Dar turime kitą sistemą, kuri elektroniniu būdu dar kartą patikrina laivą“, – sakė uosto vadovas Algis Latakas.

Nuo pernai vasario 24-osios į uostą įplaukti draudžiama Rusijos laivams. Taip pat ir tiems, kurie, Rusijai pradėjus karą prieš Ukrainą, pakeitė vėliavą arba šalies registraciją. Tokie laivai nesiveržia metus, bet po metų uostininkų budrumą išbandė žemvežė su Belizo vėliava. Iki sankcijų šis laivas plaukiojo su Rusijos vėliava, bet jam nebuvo leista įplaukti į Klaipėdą. Tačiau laivo įgula buvo atkakli – mėginimą pakartojo po dviejų savaičių. O antrą kartą neįleisti, laimę išbandė trečią kartą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Artėjo mėnesio pabaiga – vasario 28 d. ir į uosto direkciją, kapitono tarnybą buvo kreiptasi ne tik įprasta tvarka per elektronines užsakymų sistemas. Savininkas kreipėsi dar ir raštu, kad būtų įleistas šis laivas „Bystraya“ mažam remontui ir aptarnavimui“, – komentavo A. Latakas. 

Laivo savininkai latviai vėl gavo atsakymą, kad įleisti nebus. Tuomet laivas inkarą išmetė netoli Liepojos uosto, bet nenurimo. Kovo pradžioje į Klaipėdos uostą kreipėsi ketvirtą kartą. Šįkart prašė išimčių dėl ekstremalios situacijos – audros jūroje. Nors buvo nukreiptas į artimiausią uostą, laivas vis tiek pasirodė prie Klaipėdos.

Negaliu atsakyti, kodėl jie taip veržėsi patekti į Klaipėdą. Čia mes galime visko prisigalvoti.

 

„Jau prasidėjo galinga audra, jie vėl kreipėsi, kad yra didelėje bėdoje, siaučia audra ir jūs privalote pagal tam tikras sąlygas mus priimti į uostą. Mes matėme, kaip viskas vyksta. Laivas tikrai neturėjo palikti Liepojos. Labai veržėsi ir kažkodėl norėjo patekti būtent į Klaipėdą“, – teigė A. Latakas.

Šį kartą operacijoje dalyvavo net kariškiai.

„Buvo išsiaiškinta, kad jis turi 16 tonų degalų, kad tas laivas dar septynias dienas gali plaukioti. Įvertinus, sakykime, visas tas Europos Sąjungos direktyvas, nebuvo pagrindo jo priimti į uostą ir šiam laivui buvo atsakyta“, – toliau situaciją aiškino Klaipėdos uosto vadovas.

Tada laivas pasuko link Kaliningrado. Jame švartuojasi iki šiol.

„Bystraya“ mūsų nenustebino, jis patenka į sankcionuojamųjų sąrašą, net nebuvo įmanoma suklysti“, – sakė dispečeris Tadas Maniušis.

Bet kodėl keturis kartus tas pats sankcionuotas laivas bandė įplaukti, uostininkai nesupranta.

„Negaliu atsakyti, kodėl jie taip veržėsi patekti į Klaipėdą. Čia mes galime visko prisigalvoti“, – konstatavo A. Latakas.

Klaipėdos uostą pernai iki karo Ukrainoje aplankė 27-eri Rusijos lavai. O nuo karo pradžios – buvo tik du. Vienas buvo likęs remontui, bet po jo išplaukė. Kitas – išregistruotas iš laivų registro ir virto metalo laužu.

Naujienų agentūros AFP žurnalistas užfiksavo, kad akmuo, ant kurio pritvirtinta bronzinė „Undinėlė“ – danų rašytojo Hanso Christiano Anderseno (Hanso Kristiano Anderseno) 1837 metais parašytos pasakos veikėja – buvo išpaišytas Rusijos vėliavos spalvomis.

Kopenhagos policija AFP teigė, kad ryte buvo įvykio vietoje ir užfiksavo „vandalizmo atvejį“.

Dėl šio atvejo, kuriuo tikriausiai siekta parodyti paramą Rusijai, prieš metus užpuolusiai savo kaimynę Ukrainą, policija pradėjo tyrimą.

175 kilogramus sveriančią skulptūrą „Undinėlė“ sukūrė skulptorius Edvardas Eriksenas.

Per daugybę metų ši skulptūra ne kartą nukentėjo nuo vandalų. 1964 ir 1998 metais buvo pavogta jos galva, o 1984 metais skulptūrai buvo nupjauta ranka.

Dažnai šie vandalizmo aktai būna susiję su kokia nors politine žinute. 2020-ųjų sausį kažkas ant „Undinėlės“ akmens paliko užrašą „Laisvė Honkongui“.

1998-aisiais vandalai dar kartą nupjovė „Undinėlės“ galvą, o 2003-aisiais statula buvo susprogdinta.

Ji ne kartą buvo apipaišyta, o vėliausią tokį kartą – 2020 metais – ant skulptūros atsirado paslaptingas užrašas „rasistinė žuvis“.

„Mano šeima išgyveno karo siaubą ir norime tik taikos“, – pareiškime sakė Srdjanas Djokovičius (Srdjanas Džokovičius).

„Aš neturėjau jokio tikslo sukelti tokių antraščių pasirodymo ar kelti sumaištį“, – pridūrė jis.

Pareiškime teigiama, kad 35-erių buvusi pirmoji pasaulio raketė serbas N. Djokovičius, kuris Melburne vykstančio turnyro pusfinalyje susitiks su amerikiečiu Tommy Paulu (Tomiu Polu), nekomentuos šio ginčo.

„Esu čia tik tam, kad palaikyčiau savo sūnų“, – sakė S. Djokovičius po to, kai trečiadienį buvo nufilmuotas pozuojantis su vyru, laikančiu Rusijos vėliavą su ant jos esančiu šios šalies prezidento Vladimiro Putino veidu.

„Buvau lauke su Novako gerbėjais, kaip darau po visų sūnaus rungtynių, kad pasidžiaugčiau jo pergalėmis ir nusifotografuočiau su jais, – teigė teniso žvaigždės tėvas. – Neketinau į tai įsitraukti.“

„Taigi nei sūnui, nei kitam žaidėjui netrukdysiu šio vakaro pusfinalio rungtynėse, nusprendžiau jas stebėti iš namų“, – pridūrė jis.

Ukrainos ambasadorius Australijoje prieš tai paragino teniso pareigūnus uždrausti N. Djokovičiaus tėvui stebėti šį pusfinalį.

„Iš jo turėtų būti atimta akreditacija“, – naujienų agentūrai AFP sakė Vasylis Mirošnyčenka.

Jis taip pat paragino N. Djokovičių asmeniškai atsiprašyti ir paaiškinti savo poziciją dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Jis turėtų atsiprašyti už tai, kas įvyko, ir pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą“, – reikalavo V. Mirošnyčenka.

Prie minėto vaizdo įrašo buvo parašyta: „Novako Djokovičiaus tėvas daro drąsų politinį pareiškimą.“

Viskas prasidėjo nuo to, kai vandalizmo aktą pastebėję gyventojai pradėjo siųsti nuotraukas D. Sinkuvienei.

„Per „Messenger“ žmonės pradėjo siųsti nuotraukas, pranešimus, kažkas atsitiko. Pamatėme, kad daugelyje vietų išpieštos Rusijos vėliavos, angliškai prirašinėta. Tunelių praėjimuose, visur. Išgyvenome šoką, skambinome 112 ir Grigiškių seniūnijai“, – dalijosi D. Sinkuvienė.

Teigiama, esą seniau rusų bendruomenė nekeldavo jokių problemų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Rusų bendruomenė nebuvo labai aktyvi, labiau gegužės 9 d. pasireikšdavo prie kareivių kapų. Esame išsigandę, nustebę ir nuliūdę“, – emocijas liejo D. Sinkuvienė.

Įtariama, kad vandalizmo akto vykdytojas nusprendė tyčia paišyti tose vietose, kur pravažiuoja daug mašinų, buriuojasi žmonės.

„Aiškiai matosi važiuojant keliu Vilnius-Kaunas. Tikriausiai jau pusę Lietuvos bus matę“, – apgailestavo pašnekovė.

Kodėl būtent Grigiškės?

Kyla klausimas, kodėl tokiam išpuoliui pasirinktos būtent Grigiškės.

„Greičiausiai, kad paprovokuotų. Tikriausiai bando sukiršinti“, – spėliojo D. Sinkuvienė.

Mes tikrai mylim visus lietuvius, lenkus, rusus, totorius, baltarusius.

Daugiausiai emocijų sukėlė vandalų pasirinktos vietos.

„Šokiravo, kad pasirinkta automagistralė. Ten, kai būdavo renginiai, iškeldavom Lietuvos vėliavą“, – sakė D. Sinkuvienė.

„Mes tikrai mylim visus lietuvius, lenkus, rusus, totorius, baltarusius. Visi jie gyvena Grigiškėse ir tikrai neleisim mūsų kiršinti“, – užtikrino D. Sinkuvienė.

Labai svarbu pabrėžti vienybę, nes feisbuke jau pastebėta įvairių kivirčų dėl vandalizmo akto.

„Mūsų feisbuko grupėje jau pradėjo kapotis, žmonės nepatenkinti vieni kitais“, – komentavo D. Sinkuvienė.

Situacijos nepalengvino ir tai, kad Grigiškėse gyvena nemažai pabėgėlių iš Ukrainos. Jiems tai patogus rajonas dėl lingvistinių priežasčių.

„Mūsų bendruomenė globoja daugybę ukrainiečių. Jie pasirinko Grigiškes, kad būtų lengviau susikalbėti, pas mus daug kas kalba rusų kalba. Jiems lengviau gyventi čia. Apie 300 šeimų iš Ukrainos gyvena ir dabar išsigando“, – sakė D. Sinkuvienė.

Spėliojama, galbūt šį aktą atliko kažkas iš vietinių. Juk žinota, kur tiksliai piešti, kur renkasi žmonės,  keliamos vėliavos per šventes.

G. Skaraitienės/BNS nuotr.

Policijai situacija žinoma

„Policininkai reagavo labai greitai. Pareigūnai atvažiavo iš pačio ryto, apžiūrėjo tas vietas, patikrino. Vėliava gali kabėti, viskas gerai, bet pažeista viešoji tvarka. Dabar dvi institucijos turės uždažyti tas vėliavas: Lietuvos automobilių kelių direkcija ir Vilniaus miesto savivaldybė. Turi paskaičiuoti padarytą žalą ir perduoti duomenis į policiją“, – pasakojo D. Sinkuvienė.

Ženklai išpaišyti specialiais dažais, kurių paprastais būdais nuvalyti neišeina.

„Turėsime laukti, kol viskas bus sutvarkyta“, – nusivylė D. Sinkuvienė.

Bendruomenėje šiuo metu vyrauja niūrios nuotaikos.

„Mes neturime jokių atsakymų, vien tik klaustukai. Galbūt, kai viskas aprims, kažkas pasipasakos. Dabar absoliuti tyla“, – teigė D. Sinkuvienė.

Tokie dalykai gali kartotis, tad bendruomenė svarsto galimybę bendradarbiauti su policija, kad būtų galima užkirsti tam kelią.  

Vėliava pastebėta sekmadienio rytą, apie 9.49 val., Savanorių prospekte, pranešė Policijos departamentas.

Surinkta medžiaga pagal Baudžiamojo kodekso 170 straipsnį, numatantį atsakomybę už nesantaikos kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę.

AFP aplankė Sjeverodonecką ir jo miestą dvynį Lysyčanską per šią savaitę Rusijos armijos suorganizuotą kelionę žurnalistams. Armijos sunkvežimiai su raide „Z“ – Ukrainoje kariaujančių Rusijos pajėgų simboliu, – važinėja po Sjeverodonecką, Maskvos užimtą birželio pabaigoje po kelias savaites trukusių kruvinų mūšių.

Sjeverodoneckas išvagotas karo randų: apanglėję daugiabučiai su žiojinčiomis skylėmis, krūvos griuvėsių, ant kurių vaikšto rusų kareiviai. Gatvės beveik tuščios. Nepabėgę gyventojai gyvena be elektros, stokodami maisto. Viename rajone prie stovinčio tanko kareiviai dalija geriamąjį vandenį.

Sjeverodonecko ir Lysyčansko užėmimas leido Maskvai paskelbti, kad ji visiškai kontroliuoja rytinę Luhansko sritį. Dabar siekiama užimti visą kaimyninę Donecko sritį.

Vasario 24 d. pradėdamas puolimą Ukrainoje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad siekia „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ šalį. Ukrainos ir Vakarų teigimu, iš tikrųjų Kremlius siekia įgyvendinti imperialistines ambicijas ir atkurti savo dominavimą žemėse, kurias kažkada kontroliavo Maskva.

Kaip kitaip suprasti iš balkono Kaune demonstruojamą Rusijos vėliavą?

„5 kolona nesislapsto, Taikos pr. prie stotelės „Baranausko g.“, – komentavo pamatytą vaizdą Taikos pr. vienas skaitytojų, redakcijai atsiuntęs nuotrauką. „Štai mūsų „provincija“. Gėda“, – apmaudo neslėpė kitas kaunietis.

Vėliavos demonstravimą esamomis aplinkybėmis galima vertinti ir kaip provokaciją. Kauno policijos turimais duomenimis, pareigūnai dėl šio atvejo sulaukė trijų pranešimų – gegužės 21-23 d.

„Iš pradžių policijos pareigūnams nepavyko susisiekti su buto savininku, kuris, anot kaimynų, buvo išvykęs į užsienį. Šiandien policijos pareigūnams pavyko susisiekti su buto savininku, kuris nukabino vėliavą“, – komentavo policijos atstovė.

Ji patikslino, kad mūsų šalyje neleidžiamas nacistinių, komunistinių simbolių, totalitarinių ar autoritarinių režimų simbolių platinimas ar demonstravimas. Šiuo atveju, minėtos užsienio šalies vėliava į šį sąrašą nepapuola.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

Šiemet Lietuvoje uždrausta viešai demonstruoti Georgijaus juostą ir kitus Rusijos karo prieš Ukrainą simbolius. Konkrečiai nurodoma, kad tokiu simboliu „visais atvejais laikoma dvispalvė (juodos ir oranžinės spalvų) Georgijaus (Šv. Jurgio) juosta“. Draudimas apima ir šiuo metu Rusijos kare su Ukraina naudojamus simbolius – raides „Z“, „V“ ir kt.

Štai mūsų „provincija“. Gėda.

Dar 2008 m. Lietuvoje uždrausti simboliai, kurie „demonstruoja nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavą ar herbą arba vėliavą, ženklą ar uniformą, kurių sudedamoji dalis yra nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliava ar herbas, atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų arba SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdus, nacistinių ar komunistinių organizacijų simbolius ar uniformas arba nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR vėliavos ar herbo, nacistinės svastikos, nacistinio SS ženklo, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklo, sovietinės raudonos penkiakampės žvaigždės ženklo pagrindu sudarytas vėliavas ar ženklus, atlieka nacistinės Vokietijos, SSRS ar Lietuvos SSR himną.“