Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, šiemet rusų kalbos egzaminą pasirinko 1992 kandidatai.

Jis susideda iš keturių dalių: klausymo, rašymo, skaitymo ir kalbėjimo. Kiekviena egzamino dalis lemia ketvirtadalį bendro įvertinimo.

Trečiadienį abiturientai atliks klausymo, rašymo ir skaitymo dalių užduotis. Kalbėjimo dalį jie jau laikė balandžio mėnesį.

Šiais metais rusų kaip užsienio kalbos egzaminas organizuojamas paskutinį kartą. Nuo kitų mokslo metų vyks tik rusų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros valstybinis brandos egzaminas.

Praėjusiais metais šį egzaminą išlaikė 99,8 proc. kandidatų.

Švietimo agentūros duomenimis, brandos egzaminus šiemet iš viso laiko 27,6 tūkst. bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleivių.

Kad gautų brandos atestatą, abiturientai turi išlaikyti du egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieno pasirinkto dalyko brandos egzaminą arba atlikti brandos darbą.

Iš viso kandidatai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip septynis brandos egzaminus.

Pagrindinės egzaminų sesijos rezultatus planuojama paskelbti iki liepos 12 dienos.

Užduotyje egzaminą laikę abiturientai turėjo parašyti laišką mokyklai Rusijoje, jame reikėjo pasiūlyti jai tapti projekto dalyve, išreikšti viltį, jog pavyks bendradarbiauti.

Socialiniuose tinkluose pasirodė kritikos žinučių, kad neva Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kviečia bendradarbiauti su Rusija. Buvo klausiama, ar egzaminų užduotys neturi būti adekvačios šalies ir tarptautiniam kontekstui?

„Siūlote abiturientui svarstyti apie bendrystę su oficialiai pripažintos teroristinės šalies mokyklomis? Juk šiandien yra tikslinga izoliuoti šalį agresorę visose srityse – ekonomikoje, politikoje, kultūroje, sporte ir taip, mokslo bei švietimo srityje. Ar ne? Sakote, kad abiturientas turi svarstyti, kaip jis bendradarbiaus su Rusijos mokyklomis, kurios perrašinėja Ukrainos (ir Lietuvos) istoriją, moko vaikus neapkęsti ukrainiečių, dėlioja iš mokinių fašistines Z raides, bauduoja mamas, kurios drįsta nuplėšti fašistinę simboliką ugdymo įstaigoje, ir sodina į kalėjimą mokytojas, kurios drįsta kelti klausimus...?“ – klausė viena mokytoja.

Siūlote abiturientui svarstyti apie bendrystę su oficialiai pripažintos teroristinės šalies mokyklomis?

Rusų kalbos egzaminą rinkosi ir dalis ukrainiečių abiturientų, siekiančių vidurinio išsilavinimo Lietuvoje, pabrėžiama NŠA pranešime.

„Apgailestaujame ir labai atsiprašome abiturientų ir visos švietimo bendruomenės dėl užduoties, kuri sukėlė kandidatams prieštaringas mintis, pasipiktinimą, privertė peržengti savo pilietinę nuostatą tam, kad atliktų užduotį. Ypač skaudu, kad šį egzaminą laikyti buvo pasirinkę ir mokiniai iš Ukrainos, tačiau tikiuosi, kad jie jaučia palaikymą iš bendramokslių, mokytojų ir žino, kad Lietuva remia jų gimtą šalį“, – pranešime cituojama NŠA direktorė Rūta Krasauskienė.

„Prie egzamino užduoties rengėjai ir ekspertai privalėjo grįžti“, – pranešime pabrėžė ji.

Rusų valstybinis brandos egzaminas susideda iš keturių dalių: klausymo, rašymo, skaitymo ir kalbėjimo, kurio atsiskaitymas vyko pavasarį. Visos šios dalys lemia po ketvirtadalį bendro įvertinimo.

Pirmadienį vykusį rusų kalbos valstybinį brandos egzaminą pasirinko laikyti 1963 kandidatai.

Lenkų kalbos egzaminą pasirinko laikyti panašus mokinių skaičius kaip ir praėjusiais metais – 751 (2021 metais – 741 abiturientas).

Panaši tendencija ir su gimtosios rusų kalbos egzaminu: šiemet jį rinkosi 378 kandidatai (2021 metais – 324 abiturientai).

Šiais metais neliko norinčiųjų laikyti gimtosios baltarusių kalbos egzaminą, jį pernai laikė penki abiturientai, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra.

Antradienį bus laikoma egzamino dalis raštu. Ją sudaro teksto suvokimo ir teksto kūrimo užduotys.

Abiturientai antradienį turės rašyti 250–400 žodžių rašinį arba teksto interpretaciją. Interpretacijai gali būti pateikti tekstai ir iš autorių ir kūrinių, neįtrauktų į programą. Jei mokiniai pasirinks rašyti samprotaujamojo pobūdžio tekstą, jiems bus pateiktos trys temos, jie turės remtis bent vienu skaitytu grožiniu kūriniu. Egzamino trukmė – keturios valandos.

Pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidėjo birželio 1 dieną ir truks iki birželio 23 dienos. Šios egzaminų sesijos rezultatai bus paskelbti iki liepos 12 dienos.

Švietimo agentūros duomenimis, brandos egzaminus šiemet iš viso laiko 27 tūkst. 731 bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleivis.

Lietuvoje norintieji gauti brandos atestatą turi išlaikyti du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieno dalyko brandos egzaminą arba atlikti brandos darbą. Iš viso kandidatai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip septynis brandos egzaminus.

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, šį egzaminą pasirinko laikyti 1963 kandidatai.

Jį rinkosi ir dalis ukrainiečių abiturientų, siekiančių vidurinio išsilavinimo Lietuvoje.

Užsienio kalbos (rusų) valstybinis brandos egzaminas susideda iš keturių dalių: klausymo, rašymo, skaitymo (šias dalis abiturientai laikys pirmadienį) ir kalbėjimo, kurio atsiskaitymas vyko pavasarį. Visos šios dalys lemia po ketvirtadalį bendro įvertinimo.

Pagrindinė brandos egzaminų sesija prasidėjo birželio 1 dieną ir truks iki birželio 23 dienos. Šios egzaminų sesijos rezultatai bus paskelbti iki liepos 12 dienos.

Švietimo agentūros duomenimis, brandos egzaminus šiemet iš viso laiko 27 tūkst. 731 bendrojo ugdymo mokyklų ir profesinių mokyklų baigiamųjų klasių moksleivis.

Lietuvoje norintieji gauti brandos atestatą turi išlaikyti du brandos egzaminus: privalomą lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieno dalyko brandos egzaminą arba atlikti brandos darbą. Iš viso kandidatai gali rinktis ir laikyti ne daugiau kaip septynis brandos egzaminus.

Laikyti šį egzaminą užsiregistravo 1939 kandidatai, pranešė Nacionalinis egzaminų centras (NEC).

Kadangi numatomas itin karštas oras, NEC kreipėsi į egzaminų organizatorius ir vykdytojus pasirūpinti, kad patalpose būtų geriamojo vandens ir jis būtų prieinamas visiems egzamino dalyviams.

Užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) valstybinį brandos egzaminą sudaro keturios dalys. Už kiekvieną jo dalį – kalbėjimą, klausymą, skaitymą, rašymą – kandidatai gali surinkti po 25 proc. viso egzamino taškų.

Užsienio kalbos (rusų) valstybinio brandos egzamino išlaikymo riba – 16 proc. užduoties taškų.

Pagrindinė brandos egzaminų sesija vyks iki birželio 20 dienos.

Šiemet prašymus laikyti brandos egzaminus iš viso yra pateikę 30 tūkst. kandidatų.

Jau anksčiau šios užsienio kalbos egzaminą pasirinkę abiturientai laikė kalbėjimo dalį.

Laikyti rusų kalbos egzaminą yra užsiregistravę 1807 kandidatai, nurodo Nacionalinis egzaminų centras.

Iš viso laikyti brandos egzaminus šiemet užsiregistravo per 31,6 tūkst. kandidatų – beveik 1 tūkst. mažiau nei pernai.

Pagrindinė valstybinių brandos egzaminų sesija truks iki birželio 22 dienos. Pakartotinė brandos egzaminų sesija vyks birželio 25–liepos 9 dienomis.

Anot Nacionalinio egzaminų centro pranešimo, Lietuvos savivaldybių administracijų įsteigtuose centruose vyks egzamino klausymo, skaitymo ir rašymo dalys. Laikyti rusų kalbos egzaminą užsiregistravo 1827 kandidatai.

Pagal patvirtintą, programą užsienio kalbos valstybinį brandos egzaminą sudaro keturios dalys. Kalbėjimo dalis vyko anksčiau.

Pagrindinė brandos egzaminų sesija baigsis birželį. Pakartotinė brandos egzaminų sesija vyks birželio 22–liepos 7 dienomis.

Šiemet prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė 32 tūkst. 572 kandidatai. Tai 1138 kandidatais (arba 3,38 proc.) mažiau negu praėjusiaisiais metais.

Šeštadienį vyksta rusų kalbos valstybinis brandos egzaminas.

Jį laikyti pasirinko 2160 kandidatų, nurodo Nacionalinis egzaminų centras.

Brandos egzaminų pagrindinė sesija prasidėjo gegužės 2 dieną ir truks iki birželio 19 dienos, o birželio 22 – liepos 7 dienomis vyks pakartotinė sesija.

Populiariausi tarp abiturientų yra lietuvių kalbos ir literatūros bei anglų kalbos egzaminai. Dažnai taip pat pasirinkti matematikos ir istorijos egzaminai.

Šiemet prašymus laikyti brandos egzaminus iš viso pateikė 37 279 kandidatai (2014 metais – 38 562 kandidatai).

Norint gauti brandos atestatą reikia išlaikyti bent du brandos egzaminus: privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros bei dar vieną dalyko brandos egzaminą (išskyrus tuos atvejus, kai nuo pasirinkto brandos egzamino mokyklos vadovo įsakymu mokinys atleistas). Be valstybinio ar mokyklinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino, mokinys gali laikyti ne daugiau kaip šešių dalykų brandos egzaminus.