Kaip Eltai sakė Lietuvos turizmo asociacijos (LTA) direktorė Milda Plepytė-Rainienė, Lietuvos turizmas vis dar jaučia dvejų pandemijos metų pasekmes ir šiemet, dar prieš karinius įvykius, buvo viliamasi sulaukti daugiau atvykstančiųjų, taip pat ir iš Rusijos, Baltarusijos bei Ukrainos. Prasidėjus invazijai, svečių iš šių valstybių nebesitikima.

„Sektorius yra visiškai neatsigavęs po pandemijos. Taip pat buvo skaičiuojama, kad sulauksime turistų ir iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos rinkų. Tačiau karinis konfliktas kelia prielaidas, jog turistų skaičiaus kritimas iš šių krypčių bus ženklus“, – teigė M. Plepytė-Rainienė.

Pasak jos, Rusijos rinkoje veikia gana daug lietuviškų turizmo įmonių, tačiau veikla šioje šalyje nebuvo itin intensyvi. Vis tik mažėjant atvykstančiųjų iš šių valstybių, LTA vadovės nuomone, šis sezonas bus „ypatingai sudėtingas“ atvykstamojo turizmo įmonėms, daugiausia dirbusioms būtent su šių šalių rinkomis.

„Kitoms įmonėms, kurios užsiima, pavyzdžiui, su Vokietija, Ispanija, Italija, situacija yra šiek tiek palankesnė“, – sakė M. Plepytė-Rainienė.

Nepaisant to, LTA direktorė vylėsi, kad šiemet daugiau svečių atvyks iš Vakarų valstybių, esą dar vienas smūgis turizmo verslui būtų nebepakeliamas.

„Norime tikėtis, kad srautai pradės atsigauti ir galėsime bent pradėti kalbėti apie tai, kad atvykstamojo turizmo sektorius pradeda atsigauti. Kitu atveju, vargu ar antrą krizę sektorius pakels (...) Bet iki atsigavimo ar prieškrizinio laikotarpio reikia nueiti labai ilgą kelią“, – sakė M. Plepytė-Rainienė.

Didžiųjų kurortų turizmo centrų vadovai: turistų iš rytų atvažiuodavo daug

Šių šalių turistų tikrai jau ir nebuvo pastaruosius dvejus metus. Kažkokio smūgio tikrai neprognozuojame.

Kaip Eltą informavo Lietuvos turizmo skatinimo agentūros laikinoji direktorė Olga Gončarova, rinkodara Baltarusijoje ir Rusijoje agentūros nevykdoma jau beveik 5 metus, o Ukrainoje atliktos tik pavienės skaitmeninės reklaminės kampanijos – iniciatyvų esą galėjo imtis nebent patys kelionių organizatoriai savarankiškai.

Taip pat šių šalių turistai nebuvo tarp svarbiausių Lietuvos atvykstamojo turizmo rinkų.

„Žvelgiant į keliautojų pasiskirstymą, pastaraisiais metais, pavyzdžiui, Baltarusijos ir Rusijos rinkos nebuvo net atvykstančių turistų TOP trejetuke. Todėl dėl susiklosčiusios dabartinės geopolitinės situacijos, tikėtina, kardinalių pokyčių nebus“, – aiškino O. Gončarova.

Pati „Keliauk Lietuvoje“, tikina agentūros vadovė, orientuosis į Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Izraelio, Lenkijos, taip pat Latvijos, Suomijos, Italijos, Ispanijos, Prancūzijos, Beniliukso, JAV rinkas.

Savo ruožtu Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro (TVIC) direktorius Rimantas Palionis pasakojo, kad Druskininkai kaip itin populiarus kurortas-gydykla plačiai garsėjo dar sovietmečiu – tuomet susiformavo ir Druskininkų, kaip vietos, kurioje galima kokybiškai praleisti atostogas, prekinis ženklas, išlikęs iki šiol.

„Tarybiniais laikais dominavo Sankt Peterburgas, Maskva, Kyjivas (turistai iš šių miestų – ELTA). Tai padarė tam tikrai žmonių kartai Druskininkus kaip prekinį ženklą. Mus žino Izraelis bei rusakalbiai vokiečiai, rusai, baltarusiai – regionas, kurį mes buvome „prisijaukinę“ tarybiniais metais“, – Eltai sakė R. Palionis.

Jo teigimu, pastaraisiais metais užsienio turistai pietiniame šalies kurorte sudarė apie 40 proc. visų poilsiautojų, daugiausia būtent rusai ir baltarusiai, taip pat – lenkai. Dar daug svečių Druskininkai sulaukia iš Latvijos, Izraelio, atvyksta nemažai rusakalbių vokiečių.

Kito Lietuvos kurorto, Palangos, turizmo informacijos centro (TIC) direktorė Rasa Kmitienė nurodė, jog iki pandemijos, 2019 metų skaičiavimais, Rusija ir Baltarusija buvo tarp penkių valstybių, kurių piliečiai kurortą lankydavo dažniausiai. Nuo to laiko, tiek dėl pandemijos, tiek dėl neatitinkančių vakcinacijos reikalavimų, jų beveik nėra, tad didelių nuostolių kurortas nepatirs.

„Šių šalių turistų tikrai jau ir nebuvo pastaruosius dvejus metus. Kažkokio smūgio tikrai neprognozuojame“, – Eltai sakė R. Kmitienė.

Jos teigimu, kurortas šį sezoną orientuosis į automobiliais atvykstančius turistus iš šalių, kur toks keliavimo būdas populiarus, pavyzdžiui, Nyderlandų, Vokietijos, Čekijos. Rusijos ar Baltarusijos keliautojai kurortui nebuvo prioritetas net ir prieš karą, nors konkretūs kelionių pasiūlymai buvo kuriami, sako Palangos TIC vadovė.

„Palangos žinomumas Rusijoje ir Baltarusijoje yra, tiesiog reikia turėti konkrečius pasiūlymus. Tie pasiūlymai jau buvo pradėti kurti, bet dabar jie padėti į antraplanį reikalą ir bent šiemet turbūt tikrai nebus naudojami“, – sakė R. Kmitienė.

Savo ruožtu R. Palionis, lygindamas vietinius ir užsienio turistus, pastebėjo, kad iš turizmo besiverčiančiam miestui užsienio turistai kur kas vertingesni nei vietiniai. Jis vardijo, kad lietuviai Druskininkuose vidutiniškai praleidžia 2–2,5 nakties, dažniausiai sanatorijų pacientai ir savaitgaliams atvykę miestiečiai.

Kita vertus, užsienio turistai, mieste praleidžia kur kas daugiau laiko – klientai iš Izraelio nakvoja ir iki kelių mėnesių, o rusai ir baltarusiai Druskininkuose praleidžia daugiau nei savaitę, pavyzdžius pateikia pašnekovas.

„Pagal nakvynes užsieniečiai „perlipa“ per 50 proc. Dėl to tų šalių turistai yra labai svarbūs mūsų kurortui“, – sako Druskininkų TVIC direktorius.

„Su tais rytais gero nebus ir ilgam. Bet sakyti, kad tai buvo blogas turistas, negalima – jis buvo geras“, – apibendrino R. Palionis.

Atsigavimą slopins turistų nerimas dėl Lietuvos saugumo

Kad potencialūs Lietuvos svečiai šį turizmo sezoną į Lietuvą neatvyks nuogąstaudami dėl savo saugumo, pastebėjo tiek M. Plepytė-Rainienė, tiek R. Kmitienė.

„Yra keliama prielaida, esame jau girdėję iš Vokietijos turistų, kad pas mus yra neramu, turime neramių kaimynų, neaišku, kaip yra su saugumu ir pan. (...) Saugumo klausimas yra pirmasis, kuris keliamas“, – sakė LTA prezidentė.

„Šiemet labai laukiame su baime, jauduliuku, kaip priims užsienio turistai Baltijos šalis, ne tik Lietuvą, Palangą, kaip saugias šalis. Saugios šalies statusą turbūt esame praradę, (...) o turistas, kuris planuoja atostogas, pirmiausia norėtų jaustis saugiai“, – jai antrino Palangos TVIC vadovė.

Yra keliama prielaida, esame jau girdėję iš Vokietijos turistų, kad pas mus yra neramu, turime neramių kaimynų, neaišku, kaip yra su saugumu ir pan.

Pasak M. Plepytės-Rainienės, užtikrinti, kad šiemet į Lietuvą atvyktų daugiau svečių iš užsienio, įtikinti juos, kad Lietuvoje yra saugu, yra „kertinis“ šio sezono uždavinys. Dėl to itin svarbiu tikslu turizmo sektoriaus atstovė vadina tikslingą komunikaciją, kad Lietuvoje saugu ir čia atvykti galima.

„Visų pirma kiekvienas iš mūsų turi tapti turizmo ambasadoriumi ir visais įmanomais kanalais (...) kviesti atvykti į Lietuvą ir deklaruoti, jog Lietuva yra saugi kryptis ir keliauti tikrai galima“, – sako ji.

Apie ateinantį turizmo sezoną kalbėjęs R. Palionis prognozavo, kad jis miestui bus sudėtingas – sunkumų kils ieškant turistų iš Vakarų šalių, o „stumdytis“ su kitomis savivaldybėmis teks ir dėl vietinių turistų srautų.

„Prognozuojant šiuos metus – taip, labai blogai, ypač žiūrint į tą turistą iš rytų, kad jis daug nakvodavo, daugiau sau leisdavo pinigų palikti, – taip. Bet mes prie to pripratę, nebus to šoko kaip 2020 metais“, – teigė jis.

„Tie tikrieji kapitalistai (skandinavai, britai ir kt.) truputį kitaip žiūri į sanatorinį, kurortinį gydymą. Kur mūsų stiprybė, kur brangų dalyką – sveikatą parduoti galim. O jie į kurortus žiūri labiau kaip į poilsio vietą. Čia reikės įdirbio“, – teigė Druskininkų TVIC vadovas.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 metais Lietuvoje priimta 44,6 tūkst. Ukrainos turistų, 35,4 tūkst. baltarusių ir 12,7 tūkst. rusų. 2020 m. jų srautai atitinkamai siekė 59,3, 42,4 ir 40 tūkst.

Prieš pandemiją rodikliai buvo gerokai aukštesni, tiesa, 2019 m. duomenimis, Lietuvoje daugiausia apgyvendinta Rusijos piliečių (190 tūkst.). Baltarusių atvyko 179 tūkst., o ukrainiečių – 135 tūkst.

Per metus taip pat sumažėjo bendra šių šalių dalis Lietuvos turizmo rinkoje – jei 2020 m. 27,7 proc. visų turistų Lietuvoje buvo rusai, baltarusiai ar ukrainiečiai, 2021 m. jie sudarė tik 18,4 proc. visų šalį aplankiusių užsieniečių.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2021 metais Lietuvoje priimta 44,6 tūkst. Ukrainos turistų, 35,4 tūkst. baltarusių ir 12,7 tūkst. rusų. 2020 m. jų srautai atitinkamai siekė 59,3, 42,4 ir 40 tūkst.

Prieš pandemiją rodikliai buvo gerokai aukštesni, tiesa, 2019 m. duomenimis, Lietuvoje daugiausia apgyvendinta Rusijos piliečių (190 tūkst.). Baltarusių atvyko 179 tūkst., o ukrainiečių – 135 tūkst.

Per metus taip pat sumažėjo bendra šių šalių dalis Lietuvos turizmo rinkoje – jei 2020 m. 27,7 proc. visų turistų Lietuvoje buvo rusai, baltarusiai ar ukrainiečiai, 2021 m. jie sudarė tik 18,4 proc. visų šalį aplankiusių užsieniečių.

„Rusija visuomet būdavo ir nežinomasis, ir kiekvieno JAV prezidento galimybė perkrauti santykius. Tačiau šį kartą nežinomasis yra ir  šioje barikadų pusėje. Donaldas Trumpas ir jo politika, elgesys, nenuspėjamumas kampanijos metu ir po jos, jo komandos struktūra kelia nerimo, kad šį kartą galbūt susitarimas įmanomas. Tad šiuo atveju labai svarbu, kiek Kongresas ir kiti svertai bus pajėgūs daryti įtaką užsienio politikai“, – teigia V. Keršanskas.

Įmanomas, bet trumpalaikis susitarimas

Kaip pažymi laidos dalyviai, JAV politikos veikėjas ir politikos teoretikas Henry Kissingeris ne kartą yra suvaidinęs svarbų vaidmenį JAV politikoje, jo mintys gali būti įtakingos ir D. Trumpui tapus prezidentu.

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas pastebi, kad H. Kissingeris sakė, kad veiksmingiausias būdas spręsti Ukrainos konfliktą būtų susitarti dėl jos, nes Ukraina yra tarp Rusijos ir Europos, tad nepavyks jos ištraukti į Europą.

„Šis žmogus jau prieš dvejus metus siūlė nebijoti kalbėti apie tai, kad Ukraina turi būti federacinė, o iš principo tai reiškia pripažinti Rusijos interesų sferą toje valstybėje. Šį matymą mums reikia pasiimti į šiandieną ir turbūt matyti ir dėlioti, ką jis galėtų pasiūlyti.

Dar vienas labai svarbus dalykas – jo 1969 m. Nixono doktrina. JAV tada buvo įklimpusi į Vietnamo karą, reikėjo perkrovimo ir santykiams su Sovietų Sąjunga, atsirado santykių atlydys. H. Kissingeris suformulavo doktriną, kurioje buvo nubrėžtos tokios gairės: įsipareigojimus NATO sąjungininkams išlaikome, garantuojame jiems ir branduolinį „stogą“, bet visi kiti mūsų partneriai pirmiausia patys turi ginti savo valstybingumą“, – primena L. Kasčiūnas.

Pašnekovas sako bijantis, kad ši logika galėtų imti veikti šiandieną ir tos šalys, kurios yra Amerikos partnerės, kaip Ukraina ar Gruzija, gali būti remiamos diplomatiškai, kažkiek politiškai ar ekonomiškai, bet joms nebus garantuojamas saugumas. Pasak L. Kasčiūno, tai leidžia manyti, kad tai galėtų reikšti tam tikrą įtakų sferų persidalijimą tarp didžiųjų veikėjų.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas Laurynas Jonavičius sako, kad, kalbant apie įtakos sferų pasidalijimą, nieko nėra neįmanomo.

„Tai yra idėjos, kurios sklando ore, o kaip jos bus įgyvendintos praktiškai, kol kas sunku pasakyti. Bijoti galima, kad Ukraina, visa erdvė tarp Rusijos ir ES, liks pilkąja zona. L. Kasčiūnas sako, kad ji bus atiduota Rusijos įtakos sferai, ir tam tikra prasme jis yra teisus. Taigi, jei mes to bijome, tuomet – taip, yra ko bijoti, antra vertus, patys ukrainiečiai nepripažins savo priklausomybės Rusijai“, – kalba L. Jonavičius.

Tiesa, pažymi L. Kasčiūnas, nors susitarimo tikimybė yra išaugusi, ne mažiau tikėtina, kad susitarimas galėtų būti labai laikinas.

„Supratę, kad reikalą turi su režimu, kuris, tarkime, bendradarbiavimą kovoje su terorizmu bando išnaudoti geopolitinių sferų persidalijimo tikslais, amerikiečiai atsitraukia. Taip gali būti ir šį kartą.

Negalvokime, kad jie ims ir susitars, o jei ir susitars, susitarimas po kelių mėnesių gali žlugti, kaip ir daugybė kitų susitarimų“, – svarsto L. Kasčiūnas.

Vežėjai pabrėžia, kad nereikia tikėti, jog transporto sektorius laikosi gerai, nes apyvarta auga. Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" prezidentas Erlandas Mikėnas tikina, kad šie metai buvo nenuobodūs: visus metus sektorius jautė stiprų spaudimą tiek iš Rytų šalių, tiek iš Vakarų.

"Kitos šalys nori išstumti Lietuvos vežėjus iš savo rinkų, todėl priima protekcionistinius įstatymus, kitus teisės aktus, kurie akivaizdžiai naudingi tik juos įsivedusioms šalims", - pasakoja E.Mikėnas.

Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) pirmadienį Vyriausybei įteikė 67 pasiūlymų, kaip pagerinti Lietuvos ekonomiką, rinkinį. Jame, be kita ko, teigiama, kad Lietuvos rinkai trūksta įvairių aukštos kvalifikacijos specialistų: įvairių statybininkų - suvirintojų, betonuotojų, tinkuotojų, ekskavatorininkų, elektrikų, siuvėjų ir kitų.

Ūkio ministras Evaldas Gustas teigė, jog specialistų imigraciją į Lietuvą palengvins Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos.

„Vidaus reikalų ministerijoje buvo pateiktas visas sąrašas priemonių, kaip būtų galima pagerinti trečiųjų šalių specialistų atvykimą į Lietuvą. Šitų diskusijų ir derybų rezultatas - Vyriausybėje jau yra pritarta Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisoms, kurios jau eina į Seimą“, - po bendro LPK ir Vyriausybės posėdžio žurnalistams kalbėjo E.Gustas.

Jo teigimu, tikimasi, kad įstatymo pataisos bus priimtos dar Seimo pavasario sesijoje.

LPK prezidentas Robertas Dargis kalbėjo, kad artėjantys Seimo rinkimai šių siūlymų įgyvendinimui didelės įtakos neturės, nes jie yra ilgalaikio pobūdžio.

„Dalis iš jų sprendžiasi, dalis iš jų nesisprendžia. Mes kalbame apie ilgalaikes problemas valstybe ir jų sprendimus. Tai yra švietimas, demografija, renovacija, kultūra. Pramonininkai skaidriai ir viešai teikia savo siūlymus ir spaudžia, kad jie būtų priimti“, - žurnalistams teigė R.Dargis.

Vyriausybė praėjusią savaitę pateikė Seimui pataisas, kurios leistų greičiau leidimus laikinai gyventi Lietuvoje gauti vadinamųjų startuolių kūrėjams, aukštos kvalifikacijos darbuotojams. Parengtomis įstatymo pataisomis siūloma nustatyti naują leidimo gyventi išdavimo pagrindą - leisti laikinai gyventi startuolių kūrėjams ir jų šeimų nariams, leidimus jiems išduoti greičiau. Gavusieji tokius leidimus privalėtų įsteigti įmonę bei pradėti veiklą, o to nepadarius, leidimas būtų panaikintas.

Siūloma pavesti Vyriausybei tvirtinti profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija ir kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą. Tokių profesijų užsieniečiams leidimai laikinai gyventi (mėlynosios kortelės) irgi būtų išduodami greičiau: per 1 mėnesį arba skubos tvarka per 15 dienų. Šiuo metu šis terminas yra 1-4 mėnesiai.

Taip pat siūloma, kad mėlynąsias korteles galėtų gauti mažiau uždirbantys užsieniečiai - dabar reikalaujama, kad darbdavys įsipareigotų aukštą profesinę kvalifikaciją turinčiams užsieniečiui mokėti 2 mėnesinio darbo užmokesčio dydžių darbo užmokestį, siūloma jį pamažinti iki 1,5 (maždaug nuo 1470 iki 1102 eurų).

Vyriausybė patvirtinusi pataisas pabrėžė, kad „imigracijos procedūrų palengvinimo tikslas nėra skatinti darbdavių įsivežti pigesnės darbo jėgos ir prastinti vietos darbuotojų sąlygas bei užmokestį“.

Per pastaruosius kelerius metus į Lietuvą išsiplėtė arba persikėlė bent 10 žaidimų studijų iš Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos - maždaug kas šešta šalyje veikianti žaidimų įmonė yra iš gretimų Rytų valstybių, rašo "Verslo žinios".

Bendrovės "Tag of Joy" vykdomasis direktorius ir Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos vadovas Šarūnas Ledas tikisi, kad "ateis rimtas dalyvis ir į priekį pastums vietos rinką".

Žaidimų studijos "Charlie Oscar" įkūrėjas Sergejus Klimovas ragina daugiau dėmesio skirti mažiesiems rinkos dalyviams, o paskui juos ateis ir didelių kompanijų. Jis čia įžvelgia ir problemą. Pašnekovo teigimu, kompanija, kuri ketina sukurti 300 darbo vietų, pasirūpinama kaip aukštos klasės viešbutyje, bet mažos įmonės turi ilgai kovoti su biurokratija. Anot S.Klimovo, reikėtų bent 100 studijų ir dar maždaug 3 metų aktyvios plėtros, kad didieji pamatytų Lietuvoje galimybes ne tik paslaugų centrams, bet ir svarbiausiai savo veiklos daliai - kūrybai.

Pasaulis nusirito į „naują šaltąjį karą“, šeštadienį pareiškė Rusijos premjeras, kuris kalbėjo tokiu metu, kai Maskva per susitikimą pasaulinio saugumo klausimais yra kritikuojama dėl taikymosi į nuosaikius sukilėlius Sirijoje.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) Miuncheno saugumo konferencijoje pareiškė, kad „lig šiol didžioji dauguma Rusijos atakų (Sirijoje) buvo nutaikyta prieš teisėtas opozicijos grupes“.

„Norėdama laikytis šio susitarimo, mūsų nuomone, Rusija turėtų keisti savo taikinių parinkimo taktiką“, – sakė jis, turėdamas omenyje penktadienį pasiektą tarptautinį susitarimą, pagal kurį 17 šalių sieks „karo veiksmų“ Sirijoje „nutraukimo“ per savaitę.

J.Kerry pabrėžė, kad dabar atėjo „esminis momentas“ penkerių metų kare, nusinešusiame daugiau kaip 250 tūkst. gyvybių. „Dėl pastarosiomis dienomis ir savaitėmis padarytų sprendimų per kelis mėnesius gali būti užbaigtas karas Sirijoje – priešingu atveju ateityje gali prireikti labai sunkių sprendimų“, – sakė J.Kerry.

Jis kalbėjo netrukus po to, kai Rusijos ministro pirmininkas Dmitrijus Medvedevas prabilo apie „naują šaltąjį karą“ tarp Rytų ir Vakarų.

„Išlieka nedraugiška ir uždara, mūsų vertinimu, politinė NATO linija Rusijos atžvilgiu, – sakė Rusijos premjeras Miuncheno saugumo konferencijoje. – Galima pasakyti ir griežčiau: mes nusiritome į naujo šaltojo karo laikus“.

„Vos ne kasdien mus skelbia baisiausia grėsme ir apskritai NATO (organizacijai), ir atskirai Europai, taip pat ir Amerikai bei kitoms šalims“, – sakė D.Medvedevas.

Jo užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atsikirto į J.Kerry komentarus ir sakė, kad naujasis susitarimas dėl Sirijos negali būti sutelktas vien į Rusijos vaidmenį.

„Faktas, kad diskusijos dėl paliaubų pradeda krypti ta linkme, kad būtų suteiktas prioritetas Rusijos oro pajėgų veiksmų sustabdymui, man kelia labai rimtų abejonių ir suteikia priežasčių liūdnoms mintims, kaip epopėja su Miuncheno paliaubų dokumentais“, – sakė S.Lavrovas.

„TAI – JŪSŲ AGRESIJA“

Tuo tarpu Rytų Europos lyderių grupė pridėjo savų kaltinimų Rusijos agresija.

„Kiekvieną mielą dieną Rusijos kariai, Rusijos ginklai, Rusijos amunicija skverbiasi į mano šalį“, – sakė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.

Kreipdamasis į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kuris Miucheno susitikime nedalyvavo, jis sakė: „Pone Putinai, Ukrainoje vyksta ne pilietinis karas, o jūsų agresija. Kryme vyksta ne pilietinis karas – tai jūsų kariai okupavo mano šalį.“

J.Kerry pabrėžė, kad sankcijos Rusijai liks galioti, kol ji įgyvendins visus Ukrainos taikos susitarimo, pernai pasiekto Baltarusijos sostinėje Minske, aspektus.

„Rusija turi paprastą pasirinkimą: visiškai įgyvendinkit Minsko (susitarimą) arba toliau susidurkite su ekonomiškai žalingomis sankcijomis“, – sakė jis.

Emocingai kalbėjęs P.Porošenka taip pat perspėjo, kad „prorusiškos partijos“ pakerta Europą iš vidaus su alternatyviu vertybių rinkiniu.

„Izoliacionizmas, netolerancija, nepagarba žmogaus teisėms, religiniai fanatikai, homofobija – ši alternatyvi Europa turi lyderį. Jo vardas yra ponas Putinas“, – sakė P.Porošenka.

D.Medvedevas, priešingai, anksčiau kritikavo NATO ir Europos Sąjungos įtakos ekspansiją toli į sovietų valdytą Rytų Europą, kurią Rusija laiko savo įtakos sfera.

„Europos politikai manė, kad vadinamosios draugų juostos Europos šone, ES pakraštyje, sukūrimas galėtų būti saugumo garantija, o koks yra rezultatas? Ne draugų juosta, o atskirties juosta“, – sakė jis.

Tačiau jis pridūrė ir pozityvesnę gaidą: „Mūsų pozicijos skiriasi, bet jos nesiskiria tiek, kiek prieš 40 metų, kai Europoje stovėjo siena.“

„PRIEVARTA IR BAUGINIMAS“

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas taip pat kreipėsi į forumą ir žadėjo derinti griežtą poziciją Rusijos atžvilgiu su didesniu dialogu.

„Matome labiau kategorišką Rusiją – Rusiją, kuri destabilizuoja Europos saugumo tvarką, – sakė jis. – NATO nesiekia konfrontacijos; mes nenorime naujo šaltojo karo. Tuo pačiu metu mūsų atsakas turi būti tvirtas.“

NATO „imasi didžiausio mūsų kolektyvinės gynybos sustiprinimo per dešimtmečius, kad pasiųstų stiprų signalą ir atgrasytų bet kokią agresiją ar bauginimą“, sakė J.Stoltenbergas ir pridūrė: „Ne kad kariautų karą, o kad užkirstų kelią karui“.

Anksčiau šią savaitę J.Stoltenbergas paskelbė, kad buvo patvirtinti planai dėl didesnio NATO dalyvavimo Rytų Europoje. Tai, pasak šaltinių, apimtų 3–6 tūkst. karių, rotacine tvarka dislokuojamų visame regione.

S.Lavrovas atsikirsdamas kritikavo „rusofobijos madą kai kuriose sostinėse“ ir „NATO bei ES nesugebėjimą visiškai bendradarbiauti su Rusija“.

„Kas kartą mums suklydus, „Russia Today“ ir „Sputnik“ iš to išpūs muilo burbulą, nes jie nori pasakyti, kad Vakarai nėra geresni už Rytus. Tad geriausias būdas gintis nuo putinizmo – jo apraiškų ieškoti savo visuomenėse ir stengtis jas pašalinti“, – interviu „Pasaulio panoramai“ tvirtina „The Economist“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas.

Pasak britų žurnalisto, tos valstybės, kurios turi daugiausiai vidinių problemų, yra labiausiai neatsparios hibridiniam karui, kuris atkeliauja iš Rytų.

„Pasaulio panoramai“ E. Lucasas taip pat sakė, kad Baltijos šalys turėtų prisijungti prie NORDEFCO, Šiaurės gynybos bendradarbiavimo, kuris dabar vienija tik Skandinavijos šalis. „Gal tai būtų netgi vertingiau nei NATO“, – mano „The Economist“ apžvalgininkas.

- Savo paskaitoje, kai Jums buvo suteiktas Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaro vardas, sakėte, kad Europa turi moralinį pranašumą prieš V. Putino Rusiją? Ką turite omenyje?

- Europoje turime tokias vertybes, kaip padorumas, legalumas, teisingumas, gerumas, tolerancija, ir tai yra priešinga tam, kaip veikia V. Putinas. Jo veiksmai grįsti baime, melu ir fanatizmu. Jo valstybė – tai grobuonis, kuris yra piliečio ir visuomenės priešas. Tai labai aiškiai rodo visuomenės apklausos Rusijoje, žmonės netiki, kad valstybė juos galėtų apginti kasdieniame gyvenime.

Ten stulbinamas korupcijos ir privataus verslo nusavinimo lygis. Žmonės įkalinami visiškai neteisėtai, tereikia prisiminti Sergejaus Magnickio – kalėjime mirusio teisininko – atvejį. Europoje tai būtų neįsivaizduojama. Tad labai svarbu suprasti, kad tai – ne ginčas tarp iš esmės panašių sistemų, turinčių pagrįstus argumentus. Tai – kova tarp gėrio ir blogio.

- Bet ar manote, kad Europa išlaiko šį moralinį pranašumą, kai matome, kokia skirtinga netgi tos pačios Rytų Europos reakcija į Rusijos agresiją?

- Tikrai nemanau, kad mes idealūs. Rusija gali pasinaudoti visomis mūsų silpnybėmis. Kas kartą mums suklydus, „Russia Today“ ir „Sputnik“ iš to išpūs muilo burbulą, nes jie nori pasakyti, kad Vakarai nėra geresni už Rytus. Tad geriausias būdas gintis nuo putinizmo – jo apraiškų ieškoti savo visuomenėse ir stengtis jas pašalinti. Reikia išsivalyti ir prižiūrėti savo namus. Vienoms šalims tai sekasi geriau nei kitoms, ir tos valstybės, kurios turi daugiausiai vidinių problemų, yra labiausiai neatsparios šiam hibridiniam karui, kuris atkeliauja iš Rytų.

- Geopolitiškai Baltijos šalys yra gana arti Rusijos, tad jos atrodo labiau pažeidžiamos. Tačiau Jūs sakote, kad tam tikra prasme jos yra pranašesnės už kitas Rytų Europos šalis.

- Puikiai suvokiate tikrąją situaciją. Visada buvau labai dėkingas lietuviams, latviams ir estams už šios pasaulio dalies geopolitikos pamokas. Nuo pat 10-ojo dešimtmečio pradžios žinojote, kad Rusijoje nieko gero nesiklosto, nes KGB nebuvo išrauta su šaknimis, komunizmo nusikaltimų niekas neanalizavo, rusiškas imperializmas ir noras valdyti šalia jos esančias šalis niekur nedingo. Tai buvo didžiulės problemos, kurios anksčiau ar vėliau būtų atvedusios į saugumo krizę, dabar ją ir turime.

Jūsų privalumas yra tas, kad tą situaciją suprantate. Deja, Europoje yra šalių, kurios to nesuvokia, – Bulgarija, Slovėnija, Kroatija, Austrija, tam tikru lygiu Slovakija. Tos šalys tampa labai pažeidžiamos Rusijos spaudimo, o jūsų imunitetas veikia geriau.

- Kodėl jos tokios neatsparios? Ar Vengrija, Slovakija, Čekija pamiršo 1956-uosius ir 1968-uosius? Ar praėjo per daug laiko?

- Manau, kad egzistuoja tam tikra vidinė politinė trauma. Daugelis žmonių jaučiasi kalti, kad kolaboravo po 1968-ųjų. Disidentinis judėjimas buvusioje Čekoslovakijoje nebuvo labai didelis ir neturėjo gilių šaknų, nors ir buvo žymus Vakaruose. Tad jo šlovinimas nelabai patinka tai kolaborantų daliai. Taip yra buvusioje Čekoslovakijoje. Rusiški pinigai taip pat labai veiksmingi perkant nuomonę.

Vengrijoje yra kiek kitaip – ten egzistuoja nusivylimas Vakarais, manoma, kad Vakarai nesupranta Vengrijos ir nuolat ją kritikuoja. Tačiau nors Viktoro Orbano žingsnis V. Putino link ir kiek oportunistiškas, kelia nerimo tai, kad V. Orbano elgesys primena V. Putino.

O buvusioje Jugoslavijoje nėra jokios istorinės atminties, kad Rusija būtų buvusi problema. Tai nebuvo Varšuvos pakto dalis, jie nebuvo okupuoti, tad jie nesupranta, ko žmonės taip išsigandę. Bulgariją Rusija išvadavo nuo turkų, tačiau milžiniška korupcija ir organizuotas nusikalstamumas Bulgarijoje nustūmė nepriklausomus ir provakarietiškus balsus į paraštes.

- Įprastą karą žmonės gali lengvai atpažinti, dabar gal jau ir informacinį, propagandą. Kokie hibridinio karo elementai atpažįstami sunkiau?

- Rusija puola visais frontais. Pavyzdžiui, internetinių naujienų portalų komentaruose, kur skleidžiama žinia, kad Lietuva – viena didelė nesėkmė, Vakarai neateis į pagalbą. Šitaip bandoma demoralizuoti viešąją nuomonę. Juodi pinigai politikoje sukuria įvaizdį, kad politikus, partijas, žiniasklaidą galima nupirkti, tad žmonės nustoja pasitikėti politine sistema.

Nesėkmės teisinėje sistemoje sukuria įspūdį, kad nusikaltėliai vaikšto laisvi ir nenubausti, o visuomenė nusiteikusi prieš neturtingą ir sąžiningą, bet palaiko turtingą sukčių, tai irgi padeda Rusijai. Įtartinos nevyriausybinės organizacijos, keistos, neaišku kieno palaikomos organizacijos. Rusija ieškos bet kokios silpnybės visuomenėje ir pasinaudos ja, jei tik galės.

Ji tai daro instinktyviai ir automatiškai, tačiau kartu viskas ir koordinuojama. Tad vadinu tai jungtine grėsme, kai puolimas vyksta visais frontais. Mums reikia bendro, vieningo pasipriešinimo.

- Tačiau štai Švedijos parlamento pirmininkas pabrėžia, kad Švedija jau šimtus metų nematė karo, kai jo klausiama, ar Baltijos šalys galėtų kliautis Švedijos pagalba NATO, jei būtų užpultos. Manote, kad, pavyzdžiui, Švedijos visa tai neliečia?

- Pasakysiu nemalonią žinią švedams, tačiau regione jie eksportuoja nestabilumą būdami taip užtikrinti, kad pasaulio problemos jų neliečia, kai kalbama apie kariuomenę. Tai klaidinga. Rusai labai domisi Švedija, ypač jiems įdomi Gotlando sala, turinti didžiulę strateginę svarbą Baltijos jūroje.

Švedai elgiasi neatsakingai, neskirdami pakankamai pinigų gynybai, kad galėtų, pavyzdžiui, bent jau savaitgalį palaikyti pakėlę į orą savo aviaciją. Manau, kad švedai po truputį bunda, nesu tikras, ar galima tikėtis, kad jie netrukus prisijungtų prie NATO, nors nuomonės ten ir kinta.

Tačiau manau, kad NORDEFCO, Šiaurės gynybos bendradarbiavimas, kuris dabar vienija tik Skandinavijos šalis, siūlo puikią platformą regioninei gynybai. Ten turėtų prisijungti ir Baltijos šalys, ir gal tai būtų netgi vertingiau nei NATO, nes tai jungtų labai panašias grėsmes jaučiančias ir panašiai reaguoti turinčias valstybes. Ir toks bendras Šiaurės gynybos planavimas būtų labai veiksminga rusų atgrasymo priemonė.

- Ar manote, kad vis dar yra vertybių ir principų, už kuriuos europiečiai būtų pasirengę mirti?

- Kaskart, kai ugniagesys puola į liepsnojantį pastatą, jis rizikuoja mirtimi už Vakarų sistemą, taip pat ir policininkai, gaudantys nusikaltėlius, ar kariai, siunčiami į misijas Afganistane ar dabar vėl Irake.

Tad galbūt mes kartais per kritiški Vakarų moraliniam tvirtumui, gal viskas ne taip blogai. Rusiją turime matyti kaip grėsmę, kiekvienas atskiras žmogus, kurioje Vakarų šalyje jis bebūtų, turi suprasti, kad laisvės ir įstatymo valdžios negaus už dyką.

Čekija palaikytų NATO pajėgų stiprinimą bloko šalyse Rytų Europoje, ketvirtadienį pareiškė premjeras Bohuslavas Sobotka.

„Jeigu Lenkija arba Baltijos šalys to norėtų, tuomet mes palaikytume tokią iniciatyvą“, – B.Sobotka sakė naujienų portalui www.idnes.cz.

„Po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos suprantame NATO šalių, tiesiogiai besiribojančių su Rusija arba turinčių rusų mažumą savo teritorijoje, susirūpinimą“, – pridūrė jis.

NATO svarsto galimybę sustiprinti savo dalyvavimą naujose Aljanso narėse Vidurio ir Rytų Europoje, atsakant į Rusijos vaidmenį Ukrainos konflikte. Ateinančią savaitę Velse vyks Aljanso viršūnių susitikimas, kuriame bus aptartas bloko atsakas į tą krizę.

Lietuvai įteisinus ritualinį skerdimą, mėsininkams galėtų atsiverti Saudo Arabijos, Jungtiniai Arabų Emyratų, Omano, galbūt Irano rinkos, Šiaurės Afrikos arabiški kraštai - Alžyras, Marokas, taip pat kai kurios kitos musulmoniškos šalys iš Nepriklausomų valstybių sąjungos (NVS), "Verslo žinioms" prognozuoja Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius.

Kad mūsų produkcija pajudėtų į JAV ar Kiniją, pasak E.Mackevičiaus, būtina išspręsti tam tikrus "administracinius reikalus":"Dažniausiai eksporto klausimai nepajuda tol, kol ten nenuvyksta aukšti pareigūnai. Kalbant apie Kiniją, taip pat laukiame, kol bus priimtas politinis sprendimas".

Buvęs "Verslios Lietuvos" atstovas Jungtiniuose Arabų Emyratuose Giedrius Steponkus, kuris konsultuoja verslininkus, siekiančius įsitvirtinti Persijos įlankos šalyse, teigiamai vertina lietuvių gręžimąsi į arabų pasaulį:"Persijos įlankos šalys yra svarbiausia 5 valandų skrydžio atstumu rinka, kuri ir reeksportui yra labai svarbi".

Per dvidešimt metų žurnalistinio darbo praktiką teko sutikti šimtus įvairiausio likimo žmonių, parengti tūkstančius reportažų ir parašyti daugybę straipsnių.

Ir tik vienintelį kartą iš kitakalbio pašnekovo lūpų nuskambėjo padėka Lietuvai. Tai nustebino, – vis dėlto yra tų, kurie jaučia dėkingumą ir pagarbą vietai, kurioje jie įsikūrė, neniekina šios valstybės, yra lojalūs piliečiai, pasistengę išmokti vietos žmonių kalbą, perpratę papročius ir gerbiantys nauja tėvyne tapusią šalį.

Reta savybė. Ypač šiandien, kai šalies kaimynės imperinis smegenų plovimo mechanizmas įsisuko ir čia.
Nereikia nė klausti, kam naudinga kelti čia gyvenančių svetimtaučių paniką ir naujas niekuo nepagrįstas baimes.

Liūdna, kai banalus buitinis nesusipratimas parduotuvėje ar poliklinikos registratūroje, kur jauna darbuotoja tiesiog nemokanti rusiškai, paprašiusi kalbėti valstybine kalba, sulaukė įniršio ir kaltinimų pasauliniu sąmokslu: "Jūs – fašistai, nacionalistai!"

Tiek tereikia, ir abipusės neapykantos lavina rieda žemyn beprotiška jėga, ir jokie ilgametės draugiškos kaimynystės bei tarpusavio supratimo argumentai nebegalioja.

Laikinojoje sostinėje, lietuvybės lopšyje, situacija šiuo atveju kitokia nei Klaipėdoje, kuri nuo pat įsikūrimo garsėjo diasporomis, gebančiomis susitarti tarpusavyje.

Labai gaila, bet šiandien kai kurie pasiduoda propagandinei isterijai, sklindančiai iš Rytų. Apmaudu ir skaudu dėl nepagrįsto pykčio, kad kažkas kažko neapkenčia, nes šie nemoka lietuviškai. Tai yra netiesa. Todėl kaip vilties spindulys suskamba žodžiai: "Aš laiminga, kad esu čia, esu dėkinga Lietuvai. Tegul žmonės neverkia dėl nepriteklių. Kas nori – dirba ir čia gerai gyvena, pati tai išgyvenau".

Tai – citata iš interviu su garbaus amžiaus Maja Raudiene. Ši žydų tautybės moteris, kilusi iš Ukrainos, Lietuvoje apsigyveno prieš 56 metus. Majos vaikystę pragaru pavertė naciai.

Kol baigėsi karas, ši dramatiško likimo moteris slėptuvėse badmiriaudama praleido dvejus metus ir aštuonis mėnesius. Ji žino taikos ir saugaus gyvenimo vertę. Ir – reta šiais laikais – gerbia vietą, kurioje gyvena.