„Lituanicos” skrydis per Atlantą - vienas drąsiausių ir labiausiai įkvepiančių epizodų Lietuvos istorijoje, apie kurį žino kiekvienas. Šis skrydis nutrynė ribą tarp svajonių ir realybės bei visam pasauliui įrodė, kad „neįmanoma” tiesiog neegzistuoja.

„... Jaunoji Lietuva! Tavo dvasios įkvėpti, mes stengiamės tą pasirinktą uždavinį įvykdyti. Mūsų pasirinkimas tegu sustiprina Tavo dvasią ir pasitikėjimą savo jėgomis ir gabumais. Bet jei Neptūnas ar galingas audrų Perkūnas ir mums bus rūstus - pastos mums kelią į Jaunąją Lietuvą ir pašauktų Lituanicą pas save,- tada Tu, Jaunoji Lietuva, turėsi iš naujo ryžtis, aukotis ir pasirengti naujam žygiui (...) ”, - taip savo testamente prieš lemtingąjį skrydį rašė S. Darius ir S. Girėnas Lietuvai. Ir po daugiau negu 85 metų Lietuva vis dar pelnytai didžiuojasi šiais dviem vizionieriais.

Didžiausią miuziklą Lietuvoje „Lituanica” pastatė tarptautinė menininkų, istorikų ir aviatorių komanda iš Lietuvos ir Lenkijos. Miuziklas atskleidžia ne tik dramatiškas „Lituanicos” skrydžio aplinkybes, bet ir atidžiau pažvelgia į Stepono Dariaus ir Stasio Girėno asmenybes.

Šioje istorijoje ne mažiau už istorinius faktus visada svarbi buvo jausminė, draminė žmonių likimų linija, kuri neabejotinai palies žiūrovų širdis. Todėl į ją nukreiptas didžiausias miuziklo kūrybinės trupės dėmesys. Aktorių meistriškumo, originalios muzikos ir jautraus libreto sintezė atskleidė net 25 istorijos dalyvių personažus, meilės vingius, patriotizmo svarbą tiek atskirų žmonių, tiek visos tautos gyvenime.

Beveik 50 aktorių bei šokėjų trupė scenoje vilkėjo 4-ojo dešimtmečio stiliaus drabužius, atkurtus siekiant išsaugoti istorinio laikotarpio dvasią. Istorijos autentiškumą miuziklo kūrėjams išsaugoti padėjo Lietuvos aviacijos muziejaus ekspertai, aviacijos entuziastai.

Šiame pastatyme skambėjo 30 originalių, specialiai miuziklui „Lituanica” sukurtų muzikos kūrinių, itin turtingų stilistine prasme: siekiant atkurti tarpukario Lietuvos, taip pat ir JAV dvasią, miuzikle skambėjo tautinės lietuviškos muzikos melodijos, 4-ojo dešimtmečio Kauną primenantys Danieliaus Dolskio estrados motyvai, taip pat amerikietiško lindyhopo bei svingo ritmai. Neapsieita ir be šiuolaikinės XXI a. muzikos fragmentų.

„Jaučiu milžinišką atsakomybę ne tik prieš kūrybinę trupę ir miuziklo žiūrovus, bet ir prieš visą Lietuvą. Dabartinių laikų istorijoje turime nedaug didvyrių. O Darius ir Girėnas buvo vieni iš tų žmonių, kurie tapo tautos dvasios simboliu. Darius, beje, svariai prisidėjo ir prie atkurtos Lietuvos valstybės vystymosi bei augimo. Šiandien mes visi žinome, kaip baigėsi Dariaus ir Girėno rizikingas sumanymas, bet retai pagalvojame, o kas gi juos skatino ir motyvavo? Būtent apie šias priežastis, apie meilę tėvynei, šeimai bei gyvenimui pasakoja miuziklas „Lituanica”“, - sako režisierius Mantas Verbiejus.

Lydėjo nelaimės

Klubo "Laisvas skrydis" prezidentas D.Liegus motorizuotu parasparniu "Lituanica" iš Pščelniko į Kauną planavo skristi dar liepos viduryje, minint legendinių lakūnų skrydžio sukaktį. Tuomet sutrukdė nepalankios oro sąlygos. Tinkama skrydžiui prognozė pasitaikė šį savaitgalį, todėl vilnietis D.Liegus ankstų penktadienio rytą su komanda patraukė Lenkijos link.

Labai džiugu, kad pagaliau atskridau, nes po visų trukdžių daug kartų galvojome, kad jau nebepavyks atskristi.

Pusę metų planuota kelionė truko dvi dienas, ore D.Liegus išbuvo 10 val. 50 min. Nors skrydis truko trumpiau, nei buvo tikėtasi, tačiau nebuvo itin sėkmingas. Anot D.Liegaus, buvo sunkių pakilimų, pusiaukelėje sugedo parasparnio variklis, o likus 13 km iki Aleksoto aerodromo baigėsi degalai ir dar užklupo audra.

"Labai džiugu, kad pagaliau atskridau, nes po visų trukdžių daug kartų galvojome, kad jau nebepavyks atskristi. Pusę metų planuota, dvi dienas kankintasi ir pagaliau atskridau. Aišku, kad tai labai didelė laimė", – emocijų neslėpė pilotas.

Įveikė vienas

Ekstremalų skrydį galima buvo gyvai sekti internetu: stebėti oreivio buvimo vietą, aukštį, judėjimo greitį ir kryptį. Anot D.Liegaus, skrydį stebinčių gerbėjų emocijos virė jo asmeninėje paskyroje socialiniame tinkle "Facebook". Aleksoto aerodrome sekmadienį nusileidžiančio vyro laukė dvi dienas ramybės neradusi žmona.

"Žinojo, kad tokių planų pakeisti negali, tai turėjo susitaikyti ir išgyventi", – šypsojosi D.Liegus, tiek ruošdamasis kelionei, tiek paties skrydžio metu pats ne kartą svarstęs, ar tikrai pavyks įveikti užsibrėžtą tikslą. Pasak jo, pirmosios abejonės apniko po piloto, kuris šį atstumą įveikti planavo kartu su juo, žūties. Kolega žuvo Baltijos jūroje sausio mėnesį parasparniu iš Vilniaus išskridęs į Nidą.

"Buvo daug dvejonių, juolab kad jis turėjo didesnės patirties ir visą įrangą, o aš – faktiškai nieko. Turėjau pats savo jėgomis viską nuo nulio susirinkti, pasiruošti, nežinojau, kaip viskas bus", – pasak vyro, visai atsitiktinai prieš pat kelionę jis iš kito piloto pasiskolino atsarginį variklį. Jei nebūtų jo pasiėmęs, iki Kauno niekaip nebūtų nuskridęs.

Planuose – tik varžybos

Idėja užbaigti legendinį S.Dariaus ir S.Girėno skrydį D.Liegui kilo praėjusių metų lapkritį: "Kadangi žiemą skraidoma mažai, pradėjau galvoti, ką nuveikus kitais metais. Kadangi minėjome ir Lietuvos tūkstantmetį, ir 85-ąsias skrydžio per Atlantą metines, norėjau kažkaip tai atšvęsti. Pasižiūrėjau, kad atstumas teoriškai įveikiamas, pradėjau galvoti, kaip galima būtų tai  padaryti."

D.Liegaus įveiktas maršrutas – pirmasis toks Lietuvoje. Anot jo, pilotai Lietuvoje motorizuotais parasparniais yra apskridę Lietuvą, tačiau jų įveikti atstumai daugiau nei 300 km nesiekdavo. Vis dėlto po tokio sunkaus išbandymo vyras bent jau metams naujų planų nekurs.

"Reikia apsiraminti, bet jau šįmet tokių skrydžių nebus. Aišku, dalyvausiu varžybose, bet čia jau įprasti dalykai", – sakė D.Liegus.

Apie tai buvo kalbama penktadienį Raudondvaryje įvykusiame Kauno rajono vietos veiklos grupės ir Vakarių Pamario vaivadijos vietos veiklos grupės „Lider Pojezierza“ atstovų susitikime.

Lietuvių didvyrių žūties vieta Pščelniko miške, šalia Myslibužo miesto, yra vienas labiausiai turistų lankomų objektų regione. Čia kiekvieną vasarą vyksta lakūnų pagerbimo ceremonija, yra pastatytas namelis, kuriame lietuviai gali pernakvoti, miesto gimnazija pavadinta S. Dariaus ir S. Girėno vardu.

Lenkai informavo, kad, artėjant 85-osioms lakūnų žūties metinėms, bus atnaujintas lakūnų memorialas, naujomis spalvomis nušvis ir gimnazija.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas dėkojo Myslibužo ir visos Vakarų Pamario vaivadijos vadovams už nuoširdų ilgametį rūpinimąsi lietuvių lakūnų žūties vieta. “Jūsų dėmesys nepaprastai sušildo lietuvių ir lenkų santykius ir parodo, kaip iš tiesų turėtų bendrauti kaimynai”, - pabrėžė meras.

„S. Darius ir S. Girėnas yra patriotizmo šaltinis ne tik jums, lietuviams, bet ir mums, lenkams. Jie vis dar skrenda!“, – kalbėjo Vakarų Pamario vaivadijos vicemaršalka Jaroslawas Rzepa.

S. Darius ir S. Girėnas yra patriotizmo šaltinis ne tik jums, lietuviams, bet ir mums, lenkams. Jie vis dar skrenda.

„Jie skrenda“ – taip vadinasi ir bendras projektas, kurio partneriais tapo Lenkijos VVG „Lider Pojezierza“, Kauno rajono ir Garliavos miesto VVG.

Lenkijos atstovai pristatė savo viziją, kaip, jų nuomone, turėtų atrodyti S. Dariaus ir S. Girėno žūties vieta. Miško laukymėje numatyta pastatyti keletą tvirtų medinių pavėsinių, teritorijoje turėtų atsirasti ir daugiau medžio darbų, turizmo infrastruktūros. Šiam tikslui bus surengtas bendras tautodailininkų pleneras.

Analogiškas pleneras įvyks ir Kauno rajone. Jame sukurti darbai papuoš Netonių kaime esančią Sklandytojų kalvą.

Kauno rajono VVG pirmininkė Kristina Švedaitė-Damašė sakė, kad projekte labiausiai akcentuojami patriotiniai ir pilietiniai tikslai, todėl bus kuriamas filmas, surengta jaunimo stovykla, vyks jaunųjų aviatorių varžybos, susitikimai su moksleiviais, kiti edukaciniai renginiai.

Ant Sklandytojų kalvos bus įrengta speciali lentelė, kuri įgalins nuotoliniu būdu stebėti Pščelnike vyksiančius renginius, šventes, susipažinti su kita medžiaga apie S. Dariaus ir S. Girėno žygdarbį.

Ši vieta yra tampriai susijusi su Lietuvos oreivystės istorija. Vienas Lietuvos sklandymo sporto veteranų Juozapas Romas Liekis pasakojo, kad tarpukario laikais sklandytojai išnaudodavo stačius Nemuno šlaitus ties Netoniais ir šalia Kulautuvos, Virbaliūnuose, stūksantį Tamaros kalną.

Antrojo pasaulinio karo metais Kulautuvoje ir Netoniuose buvo sklandoma sklandytuvais „Varna“ ir „Šarka“.  Nuo 1952 m. pakaunėje prasidėjo Lietuvos sklandymo renesansas. Didelį postūmį jam davė Jono Balčiūno veikla, ypač jo sukurtas sklandytuvų išvilkimo agregatas.

Lietuvos sklandytojai, tarp jų ir J. Liekis, yra pasiekę įspūdingų rezultatų Sovietų sąjungos ir tarptautinėse varžybose. Nepriklausomybės laikais Netonių kalną pamėgo parasparnininkai.

A.Orlova įsitikinusi, kad ant Netonių kalno pastatyti „Lietuvos sakalai“ puikiai derėtų su kraštovaizdžiu – jie būtų matomi dideliu spinduliu, nes abiejuose Nemuno krantuose driekiasi neseniai nutiesti dviračių takai. Skulptūra būtų atsigręžusi į pietvakarius – ten, iš kur turėjo atskristi legendiniai lakūnai.

„Manau, kad tai būtų graži dovana ne tik visiems oreiviams, bet ir artėjančiam Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečiui“, - kalbėjo A. Orlova.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas dėkojo A. Orlovai už gražią pilietinę iniciatyvą. „Simboliška, bet netrukus, sausio mėnesį, į Australijoje vyksiantį pasaulio sklandymo čempionatą išvyks Lietuvos komanda, kurioje yra ir mūsų kraštietis, Zapyškio apylinkėse užaugęs Linas Miežlaiškis“, - sakė meras.

Netonių kalno teritoriją patikėjimo teise valdo Kauno technologijos universitetas, todėl šios vietos sutvarkymo darbus pirmiausia reikės suderinti su universiteto vadovybe.

Skulptorė N. Luščinaitė-Krinickienė (1905-1998) buvo Kajetono Sklėriaus ir Juozo Zikaro mokinė. Jos kūryboje, pasak menotyrininkų, romantiškumas persipynęs su secesijai būdingais stiliaus bruožais.  Skulptūros pasižymi išskirtiniu gracingumu ir nepriekaištinga anatomine išraiška.