Remiantis akcijos „Skaidrinam“ ir portalo 15min duomenimis, K. Vilkauskas lyderiauja tarp iš sandėlio imtų saldumynų – padovanodavo po vieną saldainių rinkinį per dieną.

„KK2“ komandos paklaustas, kaip per trejus metus išdovanojo gėrybių už beveik 20 tūkst., K. Vilkauskas sakė, kad tai – jo kraujyje.

„Žinote, aš trisdešimt metų dirbau Kalėdų Seneliu. Galbūt kažkiek to yra kraujyje. Kadangi aš tikrai žmogus – ne savanaudis. Na, galbūt šiek tiek persistengiau, bet manau, kad nepažeidžiau jokių taisyklių. Aišku, tą klausimą reikia bendrai Seimo nariams spręsti ir susitarti“, – sakė K. Vilkauskas.

K. Vilkauskas rinkėjams dovanojo kvepiančias žvakes, gintarines apyrankes, šilkines skareles ir net šokdynes.

„Šokdynės – prizas vaikų piešinių konkursui. Darėme jį Vasario 16-osios proga, aktyviai dalyvavo tiek Vievio krašto, tiek Trakų rajono žmonės. Šokdynės nukeliavo patiems mažiausiems“, – pasakojo K. Vilkauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot akcijos „Skaidrinam“ organizatorių, iš sandėlio K. Vilkauskas paėmė 31 kvepiančią žvakę ir keturiolika šilkinių skarelių.

„Žvakės buvo senjorams ir žmonėms, kurie dalyvavo bendruomeniniuose vakaruose, sakykim, tai tokia prieškalėdinė dovana. Šilkinės skarelės buvo jubiliejams. Yra senjorių, vidutinio amžiaus moterų, kurios labai džiaugiasi gavę šitą kuklią dovanėlę“, – sakė K. Vilkauskas.

„Kad tai skalbimo kapsulės, užrašyta ant pakuotės šono. Užrašą nėra lengva pastebėti ir nėra įspėjimo apie atsitiktinį nurijimą“, – rodė ir komentavo pakuotę Demokratinės pažangos partijos narys Hong Zi Chao.

Tarp į ligoninę patekusių asmenų buvo 80-metis vyras ir 86-erių moteris. Jie buvo išleisti namo, kai jiems išplovė skrandžius.

„Atplėšiau maišelį ir išgėriau. O, Dieve! Skonis baisus!“ – pasakojo ir juokėsi iš ligoninės išleista moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Iš viso išdalyta apie 0,5 mln. pakuočių, tad neaišku, kiek dar žmonių gali skalbiklį palaikyti saldainiais.

„Kitą kartą, kai ką nors siųsime rinkėjams, nedovanosime jiems skalbimo priemonių, sugalvosime ką nors kita. Taip pat informuosime rinkėjus, kad anksčiau išsiųstame pakete yra skalbimo priemonės“, – tikino kampanijos biuro vadovas Hung Jung Chang.

Šeštadienį vyksiančiuose Taivano prezidento rinkimuose piliečiai rinksis iš trijų kandidatų. Demokratijos pažangos partijos narys ir dabartinis prezidentės pavaduotojas tęstų iki šiol buvusią politiką. Du kiti kandidatai pasisako už glaudesnius ryšius su Kinija. Vienas iš jų rinkimus netgi pavadino pasirinkimu tarp karo ir taikos.

Pekinas laiko Taivaną savo teritorija ir pastaraisiais metais padidino karinį ir politinį spaudimą.

Vien Kiolno gatvėje saldainių parduotuvė ne viena, o šešios ir visai greta. Ir ne bankrutuoja, o klesti...

„Tai ieškojimas ko nors ypatingo, ko gal ne visos parduotuvės prekiauja. Užsuki į kitą pažiūrėti, ko ji turi ar neturi“, – aiškino moteris.

„Saldumynai – priklausomybė“, – teigė kita moteris.

„Šokoladas ir ledinukai. Tiesą sakant, mane vilioja viskas“, – sakė vyras.

Vokiečiai patys pripažįsta – tai saldi beprotybė, kurią kursto ne tik patys prekybininkai.

„Tai pamišimas! Žmonės gundomi net per socialinius tinklus“, – tvirtino moteris.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Saldainiai tampa net statuso simboliu.

„Anksčiau mokyklose ar namų kieme, vaikai keisdavosi popieriukais-fantais, o dabar klausinėja: „Ei, ar bandei tą ar aną saldainį?“ – kalbėjo pardavėjas Daniel Klein.

Jei esate smaližius, daug saldžių nuotraukų galite pasidaryti – saldainių muziejuje. 30 skirtingų vietų galima įsiamžinti su pačiais skanumynais arba saldainių spalvų pasaulyje.

Šokoladas ir ledinukai. Tiesą sakant, mane vilioja viskas.

„Tokios vietos tinka viskam – ir vaikų gimtadieniams, ir senjorams. Vyksta net mergvakariai“, – teigė saldainių muziejaus atstovas Frank Karch.

Muziejus kasmet sulaukia 60 tūkstančių lankytojų.

O jei dar ne per saldu, siūloma atvykti į Gelzenkircheną, į saldainių butą, kurį galima ir išsinuomoti. Šeimininkė žada, sapnai čia bus tikrai saldūs.

„Tai ne tik atostogų apartamentai, vien čia atvykti – svajonės išsipildymas. Galima su geriausia drauge ar vaikais. Atsiveria durys ir nustembi“, – viliojo saldainių buto nuomotoja Angelina Manshon.

Nakvynė atsieis nuo 140 eurų, bet gali atvykti du suaugusieji ir pora vaikų.

O geriausia tai, kad užkandžiai įskaičiuoti. Tiesa, garantuotas ir apsilankymas pas dantistą.

„Kirmėlių incidentas“

„Rašau dėl kirmėlių saldainiuose incidento“, – į portalą kauno.diena.lt kiek anksčiau kreipėsi skaitytoja. Ji nurodė, kad spalio 20 d. pirko prekių Vilniaus „Norfoje“, esančioje Zujūnų g. 1.

„Vakare atsikandau saldainio „Raudonoji aguona“ ir saldainio kitoje pusėje pamačiau besirangančią šlykščią kirmėlę. Po tokio įvykio, vėmiau visą vakarą nuo šleikštulio, patyrus tokią bjaurastį. Pralupau ir kitus saldainius, radau ir daugiau kirmėlių, kituose ir voratinklių. Saldainiai „Pupa“, taip pat neaišku kokio senumo, nes visiškai išblukę“, – teigė moteris.

Pridūrė, kad šioje parduotuvėje jai tekę nusipirkti sugedusių pieno produktų, kad yra jautęsis „sugedusio maisto kvapas kai kuriuose skyriuose“.

Išimti iš prekybos

Prekybos tinklo „Norfa“ atstovas Darius Ryliškis portalui kauno.diena.lt komentuodamas skaitytojos teiginius atsiprašė.

„Nors prekės yra tikrinamos reguliariai ir, suprantama, laikomos lentynose nustatytomis sąlygomis, kartais tokių nemalonių dalykų pasitaiko. Šioje parduotuvėje atliekamas visų saldainių patikrinimas, o minimi saldainiai buvo išimti iš prekybos ir perduoti utilizuoti. Apie įvykį informuotas gamintojas AB „Vilniaus pergalė“, – nurodė D. Ryliškis.

Jo žiniomis, bendrovės administracija nurodė kitoms tinklo parduotuvėms atlikti analogiškus patikrinimus dėl šių saldainių. Priminė, kad pirkėjas įsigijęs netinkamą gaminį, gali kreiptis į parduotuvę, ir jam bus grąžinti pinigai.

„Įvykus incidentui parduotuvėje dėl konkrečios prekės, dažniausiai atliekamas tos rūšies maisto prekių patikrinimas ir kitose tinklo prekybos centruose. Paprastai, vienoje parduotuvėje nustatytų prekės trūkumų kituose prekybos taškuose neaptinkama. Dažniausiai tai būna konkrečios prekės atskiroje parduotuvėje problema, kuri nedelsiant yra sprendžiama“, – komentavo atstovas.

Tik estetinė problema

VMVT Viešųjų ryšių skyriaus atstovai portalui kauno.dienna.lt teigė, kad saldainiuose rasti kenkėjai, tikėtina, yra maistinių kandžių vikšrai. „Maistinės kandys nėra pavojingos, neišskiria kenksmingų medžiagų, vartotojui tai būtų estetinė maisto produkto problema“, – ramino atstovai.

Nurodė, kad maistinės kandys įsiveisia miltuose, dribsniuose ar sausuose pusryčiuose, riešutuose, šokolade, sausainiuose, džiovintuose vaisiuose, vaistažolėse ar net naminių gyvūnų sausame maiste.

„Siekiant apsisaugoti nuo šių aruodinių kenkėjų būtina vykdyti jų prevenciją ir užtikrinti patalpų, kuriose ruošiamas bei laikomas maistas, švarą. Maistinių kandžių vystymuisi įtakos turi keletas faktorių – pirmiausia tai ir žaliavų ar sudedamųjų dalių (pvz., grūdų, riešutų) laikymo sąlygos. Į sandėlius kenkėjai gali patekti, jei sandėliavimo patalpos valomos ir dezinfekuojamos nepakankamai“, – teigė tarnybos darbuotojai.

Maisto gamybos ir prekybos įmonės, siekdamos užtikrinti savo produktų saugą ir kokybę, turi įgyvendinti griežtas kenkėjų kontrolės ir prevencijos priemones. Gamybos patalpose ir sandėliuose turi būti įrengta gera ventiliacija, užtikrinama švara, patalpos periodiškai valomos ir dezinfekuojamos, kenkėjų naikinimui įrengiamos gaudyklės, skraidantiems vabzdžiams – specialūs šviestuvai. Visos gamybos įmonės ir prekybos centrai turi sudaryti sutartis su specializuotomis kenkėjų kontrolės įmonėmis, kurios reguliariai atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ir deratizaciją.

Vėmiau visą vakarą nuo šleikštulio, patyrus tokią bjaurastį.

Parduotuvių planiniai patikrinimai atliekami vadovaujantis VMVT kasmet patvirtinamais planais, atsižvelgus į parduotuvei priskirtą rizikos grupę.

Taip pat yra atliekami neplaniniai patikrinimai gavus vartotojo pranešimą (skundą) ar kitą informaciją, apie galimai pažeidžiamus maisto tvarkymo reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus.

„Nurodyta parduotuvė yra priskirta mažos rizikos grupei (tikrinamo periodiškumas vieną kartą per trejus metus). Nuo 2022 m. iki 2023 spalio 20 d.  tikrinta keturis kartus pagal gautus vartotojų skundus, iš kurių trys skundai buvo pagrįsti“, – nurodė VMVT.

Pridūrė, kad vartotojai, įsigiję produktą, kuris, tikėtina, yra užterštas aruodiniais kenkėjais, visuomet gali jį grąžinti į prekybos vietą, iš kurios jis buvo įsigytas, pateikiant įsigijimo čekį, ir atgauti už jį sumokėtus pinigus.

Titano dioksidas

„Kas norėtų „kokybiškų saldumynų“ savo vaikams su vienu ES 2022 m. uždraustu priedu, kuris potencialiai yra genotoksiškas, ir kitu, dar neuždraustu, bet net ant etiketės išskirtu, kaip galinčiu neigiamai paveikti vaikų aktyvumą ir dėmesį?“ – feisbuke klausė Jarūnė.

Atžalai dovanų gavus spalvotų guminukų, ji pasmalsavo, iš ko pagaminti šie skanumynai.

„Jau net etiketėje parašyta, kad vienas iš dažiklių E129 (Alura raudonasis AC) gali neigiamai paveikti vaikų aktyvumą ir dėmesį. Pagal įvairius šaltinius šitas dažiklis yra laikomas pavojingu, yra histamino išlaisvintojas ir gali suintensyvinti astmos simptomus, kartu su benzoatais sukelia vaikų hiperaktyvumą. Kitas dažiklis E120 (kochinelas, karmino rūgštis, karminas), gaminamas iš trintų vabzdžių skeletų, gali sukelti alerginę reakciją ir vaikų hiperaktyvumą, todėl netinkamas vaikų mitybai. Dar vienas dažiklis E133 (briliantinis mėlynasis FCF) pagal įvairius šaltinius laikomas pavojingu, gali sukelti alerginių reakcijų“, – vardijo mama.

„Na ir vyšnaitė ant torto – dažiklis E171 (titano dioksidas). Jis jau nuo 2021 m. yra laikomas nesaugiu, o nuo 2022 02 visoje ES įsigaliojo draudimas maisto gamyboje naudoti titano dioksidą. Buvo duotas 6 mėnesių pereinamasis laikotarpis, per kurį verslas turėjo prisitaikyti ir pakoreguoti savo produktų gamybą, pašalindamas titano dioksidą iš maisto produktų sudėties. Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) mokslininkų vertinimu, suvartojus titano dioksido dalelių, galima genotoksiškumo rizika. Titano dioksido dalelių absorbcija yra maža, tačiau organizme jos gali kauptis. Maisto priedui E171 negalima nustatyti leistinos paros suvartojimo normos. Jis uždraustas ir gyvulių pašaruose“, – dėstė moteris.

Ji nurodė, kad ant guminukų etiketės nurodytas galiojimo laikas – 2025 m. vasario 28 d., ir klausė, kodėl tokie maisto produktai vaikams vis dar prekyboje? „Didžiausia komedija yra tai, kad ant guminukų pakuotės užklijuotas lipdukas TU VALGAI KOKYBIŠKUS SALDUMYNUS“, – rašė mama, ant „Majų“ produkcijos pastebėjusi tokį lipduką.

Staigmena: mama pasmalsavo etiketėje, kokių saldumynų dovanų gavo vaikas, ir buvo nemaloniai nustebinta gaminio sudėtyje pastebėjusi ES draudžiamą maisto priedą titano dioksidą E171. Jarūnės nuotr.

VMVT neturi informacijos

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), į kurią kreipėsi ir minėta moteris, nusiųsdama turimą informaciją, ir „Kauno dienos“ žurnalistai, teigė, kad „nėra nustačiusi ar gavusi informacijos apie tai, kad verslas nesilaikytų šio maisto priedo E171 draudimo sąlygų“.

Titano dioksidas, kaip baltos spalvos dažiklis, naudotas konditerijoje glajams, įdarams ir pan., saldumynuose, maisto papilduose tablečių pavidalu ir kituose maisto produktuose.

Dažniausiai maisto priedai padaro produktą priimtinesnį vartotojui – gražesnės spalvos, geresnės tekstūros ar skonio.

VMVT patvirtino, kad titano dioksidas vertinamas kaip nesaugus, nes „EFSA negalėjo atmesti susirūpinimo dėl titano dioksido nanodalelių genotoksiškumo, todėl, esant daug neaiškumų, padarė išvadą, kad titano dioksidas (E171), naudojamas kaip maisto priedas, nebegali būti laikomas saugiu“.

VMVT „Kauno dienai“ nurodė, kad „maisto priedo E171 draudimas įsigaliojo taikant pereinamuosius laikotarpius gamybai ir išpardavimui“. Ir pripažino, kad produktų su E171 vis dar teisėtai gali būti rinkoje.

„Atsižvelgiant į produktams suteikiamus galiojimo laikus, tikėtina, kad ilgesnio galiojimo produktų, teisėtai pagamintų iki 2022-08-07, yra / galėtų būti rinkoje. VMVT nuomone, maisto verslas, reaguodamas ir atsižvelgdamas į vartotojų jautrumą ir interesus, turėjo atsižvelgti į galiojančią Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) nuomonę dėl titano dioksido saugos ir siekti maksimaliai tenkinti vartotojų lūkesčius“, – teigė tarnybos atstovai.

Vienas kąsnis – nieko tokio?

Kaip VMVT vertina požiūrį, kad nuo nedidelio kiekio, nuo vieno kąsnio nieko neatsitiks? „Klaidinga vienareikšmiškai teigti, kad maisto priedai yra kenksminga medžiaga. Visi leidžiami maisto priedai (tam tikrame maiste, tam tikru kiekiu) yra saugūs ir juos saugu vartoti per maistą. Leistų maisto priedų naudojimo sąlygos maiste nuolat peržiūrimos. Pagal bendrą maisto priedų leidimo suteikimo procedūrą ir pervertinant yra įvertinama maisto priedo kilmė, jo gamybos būdas, poveikis (rizika) žmonių sveikatai (Europos maisto saugos tarnyba įvertina turimus naujausius toksikokinetikos, pusiau lėtinio toksiškumo, genotoksiškumo, lėtinio toksiškumo arba kancerogeniškumo; toksiškumo reprodukcijai ir vystymuisi duomenis) ir suvartojimo duomenys“, – teigė tarnybos atstovai.

Jie minėjo, kad tarp leidžiamų maisto priedų yra tokių, kurie vis dėlto turi neigiamą poveikį tam tikroms žmonių grupėms, ypač, kai tokio maisto, kuriame yra tų maisto priedų, yra vartojama per daug ar per dažnai.

Apie atitinkamų tokių kelių maisto priedų buvimą maiste vartotojai visada privalomai informuojami maisto produktų ženklinime, pvz.:

•oranžinis geltonasis (E110); chinolino geltonasis (E104); karmoisinas (E122); raudonasis dažiklis (Allura Red) (E129); tartrazinas (E102); raudonasis ponso dažiklis 4R (E124) – gali neigiamai paveikti vaikų aktyvumą ir dėmesį;

•aspartamas, aspartamo-acesulfamo druska (sadikliai) laikomi fenilalanino šaltiniu;

•polioliai (sorbitolis (E420), manitolis (E421), izomaltas (E953), maltitolis (E956), laktolis (E966), ksilitolis(E967), eritritolis (E968)) didesniu kaip 10 proc. kiekiu maiste – vartojant dideliais kiekiais gali sukelti viduriavimą;

•E 220–228 (sieros dioksidui – sulfitams) daugiau kaip 10 mg/kg maiste yra laikomi alergenais – nurodomi paryškintai.

Nebūtinai pigesnis

Pasidomėjome, kaip VMVT vertina maisto produktų pasiūlą, jų sudėtį dabartinėje rinkoje ir kaip vertina maisto priedų gausą maiste.

Tarnybos atstovai teigė, kad maistas gali būti gaminamas nenaudojant maisto priedų ir tokių maisto produktų vartotojas gali rasti pagal apie maistą pateiktą informaciją (ženklinimą).

Maisto priedai negali maskuoti prastesnės kokybės žaliavos ar maisto, higienos laikymosi trūkumų.

„Vartotojui, atsižvelgus į jo paties poreikius, yra suteikta galimybė prieš įsigyjant maistą pirmiausia susipažinti su jo sudėtimi ir kita svarbia informacija (pvz., vartojimu, laikymo sąlygomis ir pan.). Maisto priedų nebus ar bus mažiau neperdirbtuose maisto produktuose, išskirtinės kokybės produktuose, pvz., ekologiškuose produktuose“, – komentavo tarnybos atstovai.

Jie akcentavo, kad maisto priedų naudojimas ar nenaudojimas maiste nesusijęs ir negali būti siejamas su prastesnės kokybės ar pigesniu maistu.

„Maisto priedas, kurį svarstoma leisti ar jau yra leidžiamas, visada turi turėti pranašumų ir naudos ne tik gaminamam produktui, bet ir vartotojui, pvz., maisto priedai padeda išlaikyti maisto produkto maistingąsias savybes; padeda išlaikyti maisto produkto kokybę ar stabilumą arba pagerinti juslines savybes (su sąlyga, kad nebus nuslėptas tikrasis maistas (ar jo savybės), nes tai klaidintų vartotoją) ir pan. Maisto priedai negali maskuoti prastesnės kokybės žaliavos ar maisto, higienos laikymosi trūkumų“, – nurodoma atsakyme.

Atsarga: dietologė J. Parnarauskienė perspėjo, kad, jei produktas pagamintas ne ES, jo sudėtyje gali būti titano dioksido. J. Parnarauskienės asmeninio archyvo nuotr.

Dietologė: maisto priedai iškreipia skonio jutiklių veiklą

Santaros klinikų gydytoja dietologė Justė Parnarauskienė „Kauno dienai“ papildė, kad titano dioksidas naudojamas kaip maisto dažiklis (E171) ir, kaip ir visų maisto dažiklių, jo technologinė funkcija yra padaryti maistą vizualiai patrauklesnį, suteikti spalvą maistui, kuris kitu atveju būtų bespalvis, arba atkurti pirminę maisto išvaizdą.

Dietologės turimais duomenimis, pagrindinės maisto produktų grupės, kur naudojamas titano dioksidas – saldainiai, kavos balintojai, pieno produktai, kepinių dekoracijos ir baltieji padažai, perdirbti riešutai. VMVT sąraše – ir sriubos, sultiniai, įvairios sumuštinių užtepėlės.

„Nors titano dioksido absorbuojami tik nedideli kiekiai žarnyne, tačiau jis kaupiasi audiniuose. Todėl jo poveikis priklauso nuo gaunamo kiekio ir vartojimo laiko. Nuo 2022 m. šis maisto priedas Europos Komisijos yra uždraustas naudoti maisto produktuose. Amerikos maisto ir vaistų agentūra neuždraudusi šio maisto priedo, taip pat jo (kaip ir kitų maisto priedų) žymėjimas ten pagamintų produktų etiketėse nebūtinas. Jei produktas yra pagamintas ne ES, jo sudėtyje gali būti šio maisto priedo“, – perspėjo J. Parnarauskienė.

Maisto priedai – tai medžiagos, specialiai dedamos į maisto produktus tam tikroms technologinėms funkcijoms atlikti, pavyzdžiui, dažyti, pasaldinti arba padėti ilgiau išsaugoti maisto produktus.

Kai kurie maisto priedai, kaip druska ar cukrus, yra natūralūs (nors taip pat turi savo E kodą) ir įprastai vartojami gaminant ar konservuojant maistą. Tačiau daugelis maisto priedų yra dirbtiniai – cheminės medžiagos, kurių nenaudojame namuose, o naudoja tik gamintojai.

„Dažniausiai maisto priedai padaro produktą priimtinesnį vartotojui – gražesnės spalvos, geresnės tekstūros ar skonio; todėl žmonės dažniau juos ir renkasi, taip iškreipdami savo skonio jutiklių veiklą ir skonio suvokimą. Paskui sunku vėl priprasti prie natūralaus maisto skonio, kuris dažniausiai ne toks ryškus. Be to, apdorotus maisto priedais produktus galima greičiau nei natūralius paruošti ir valgyti. Tai pasidarė labai svarbu šiuo metu, kai daugelis neskiria laiko maisto kultūrai – produktų rinkimuisi, patiekalų gaminimui ir valgymui“, – teigė dietologė.

Kuo mažiau maisto priedų, ypač skonio ir kvapo stipriklių, dažiklių, turi produktas, tuo yra geriau.

Įmonė: klaida ant lipduko

„Kauno dienai“ su bendrove „Majai“ susisiekti nepavyko, bet bendrovės gamybos vadovė Lina Valienė su LRT.lt pasidalijo bendrovės atlikto vidinio patikrinimo rezultatais.

Jo metu, kaip teigė atstovė, nustatyta, kad guminukuose minimo priedo nėra – guminukų, gaunamų iš gamintojo, sudėtyje nenurodytas draudžiamas priedas. Jis ant lietuviškos etiketės, aiškino L. Valienė, atsidūrė dėl žmogiškojo faktoriaus padarytos techninės klaidos.

„Iki 2022 m. vasario 7 d. Europos Komisijos patvirtintas reglamentas leido naudoti E171 priedą. Visi gaminiai iš bendrovės „Majai“ į rinką patenka tik gavus atsakingų valstybės institucijų leidimus, nes atitinka ES dėl maisto produktų nustatytus reglamentus“, – LRT.lt redakcijai atsiųstame komentare nurodė L. Valienė.

Peržiūrėjus „Maximai“ tiekiamą produkciją, anot jos, buvo pastebėti lipdukai su klaidingomis sudėtimis šių pozicijų guminukuose: vaisių skonio juostelės indelyje „Majai“ 150 g; guminukų juostelės „Majai“ (įvairių sk.) 140 g; guminukų įvairiaspalvės uogytės 200 g.

L. Valienė priminė kad ilgesnio galiojimo produktai, turintys E171, dar gali būti rinkoje, jeigu buvo pagaminti iki 2022 m. rugpjūčio 7 d.

Minėta mama įmonės komentarą apie etiketėse "įsivėlusią klaidą" ir teiginius, kad priedo E171 guminukuose nėra, vertina skeptiškai: „Nustatyti, ar šiuo atveju minima įmonė nesilaiko reikalavimų, reikalingas patikrinimas, tačiau, kaip suprantu iš mano pačios gauto VMVT atsakymo, niekas tokio patikrinimo nesiruošia daryti. Mūsų guminukai jau šiukšlinėje, jų niekam nerekomenduočiau valgyti ne tik dėl šio priedo, bet ir dėl kitų, tačiau aišku kiekvienas renkasi pagal save. Sveikų pasirinkimų visiems!“

Kaip pranešė Šiaulių apskrities policija, ketvirtadienį, po 13 val. Šiauliuose, Tilžės gatvėje, autobusų stoties siuntų skyriuje rasta iš Vilniaus autobusų stoties siuntinių skyriaus atgabenta siunta su penkiais kaukolės formos saldainiais.

Įtariama, kad saldainių sudėtyje yra narkotinių medžiagų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.

Kanadoje įsikūrusi saldumynų kompanija „Candy Funhouse“ ieško vyriausiojo saldumynų ragautojo ir yra pasiruošusi mokėti 78 tūkst. Amerikos dolerių per metus.

Ši pozicija reikalauja išragauti 3 500 skirtingų saldumynų kiekvieną mėnesį, o įsidarbinti gali net ir mažametis.

„Twitter“ ekrano nuotr.

Kaip rašoma kompanijos pranešime, tėvai į šią poziciją gali aplikuoti savo vaiko vardu.

Kanadoje įsikūrusi įmonė siūlo nuotolinį darbą, tačiau gyvenantys Toronte ar Naujajame Džersyje turi galimybę dirbti įmonės biure.

Belgijos kompetentingos institucijos informuoja apie besitęsiantį tyrimą dėl tarpvalstybinio per maistą plintančios infekcijos protrūkio, siejamo su šokolado gaminiais, pagamintais vienoje „Ferrero“ gamyklų Belgijoje. Tyrimas vis dar tebevyksta, atsekamumo duomenys atnaujinami ir apie tyrimo rezultatus nuolat keičiamasi informacija su kitų šalių suinteresuotomis institucijomis.

Pranešama, kad žinoma konditerijos gamintoja „Ferrero“, bendradarbiaudama su Belgijos kompetentingomis institucijomis, sustabdė Arlono mieste esančios gamyklos veiklą dėl galimų sąsajų su salmoneliozės atvejais keliose Europos šalyse. Imdamasi atsargumo priemonių įmonė paskelbė apie savanorišką visų šiame Belgijos fabrike pagamintų maisto produktų atšaukimą. Šis atšaukimas atliekamas prevenciniais tikslais.

VMVT nuotr.

Pagal Lietuvos tiekėjo, platinančio „Ferrero“ produkciją mūsų šalyje, VMVT pateiktą informaciją, į Lietuvos rinką galėjo pateikti kai kurie produktai, kurie buvo pagaminti Belgijos gamykloje Arlono mieste. Įtartinų, galimai nesaugių partijų numeriai skelbiami ne tik tiekėjams ar pardavėjams, bet ir vartotojams.

Maisto tvarkymo subjektai, prekiaujantys nurodytais produktais, turi juos išimti iš rinkos, grąžinti tiekėjui ir nevykdyti jų išpardavimo, taikant nuolaidą. Taip pat vartotojai turi būti informuoti apie galimybę grąžinti jau nusipirktą produktą.

Vartotojams, įsigijusiems minėtus produktus, rekomenduojama jų nevalgyti. Įsigytus produktus galima grąžinti į prekybos vietas, kuriose juos pirko. EAN kodą galima rasti ant pakuotės. Jį sudaro skaičiai esantys po vertikaliais kodo brūkšniais.

Nustebino pirkinys

„Kauno dienos“ skaitytojas atkreipė dėmesį, kad nepilnamečiai laisvai gali ragauti alkoholio, pirkdami jį kaip saldainius. Tokiai prekei, nors sudėtyje ir turinčiai alkoholio, netaikomi apribojimai dėl amžiaus. Pasak skaitytojo, saldainiuose yra pakankamas kiekis alkoholio, galintis paveikti vaikus.

„Kažkas iš valdžios buvo pasakę, kad reikia padaryti laisviau prieinamus narkotikus. Tai čia pirmas etapas, kai vaikai laisvai gali nusipirkti saldainių su alkoholiu, kuriame yra degtinės ar likerio. Tai kas bus po to? Saldainiai su kanapėmis? Įdomiausia tai, kad tokiems saldainiams nėra nei amžiaus, nei laiko ribojimų, tad gali kad ir keturių metų vaikas nusipirkti ir vartoti, kad galvelė apsisuktų. Be to, saldainiai – net ne alkoholio skyriuje, o tose lentynose, kur ir mažiausiems laisvai prieinami“, – stebėjosi kaunietis Vaidotas.

Įdomiausia tai, kad tokiems saldainiams nėra nei amžiaus, nei laiko ribojimų, tad gali kad ir keturių metų vaikas nusipirkti ir vartoti, kad galvelė apsisuktų.

Jis  į saldainius su alkoholiu dėmesį atkreipė, kai jo sūnėnas parsinešė kelias tokias dėžutes iš parduotuvės. Tada Vaidotas pats nusprendė patikrinti, ar tikrai tokia prekė laisvai parduodama. Ir įsitikino, kad prekybos vietose visi pardavėjai traktavo juos kaip įprastus saldainius, o ne vaikams draudžiamą prekę.

„Septynerių metų vaikas už saldainius sumokėjo savitarnos kasoje, niekas jo nieko neprašė. Kitam prekybos tinkle aš  pasikviečiau parduotuvės vadovą, jis taip pat sako, kad čia juk tik saldainiai ir jokių draudimų nėra. Mano supratimu, alkoholis yra alkoholis, nesvarbu, ar jis parduodamas buteliuose, ar saldainiuose – visiems tokiems gaminiams turėtų būti taikomas amžiaus cenzas“, – įsitikinęs „Kauno dienos“ skaitytojas.

Neriboja: saldainių su alkoholiu gali nusipirkti ir nepilnamečiai. „Kauno dienos“ skaitytojo nuotr.

Turėtų būti nepasiekiama

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) atstovai dienraščiui pripažino, kad saldainiai su alkoholiu nepatenka į Alkoholio kontrolės įstatymo reglamentavimo sritį, todėl jiems netaikomi įstatyme numatyti reikalavimai. Vis dėlto departamentas pritartų, kad tokia prekė vaikams būtų nepasiekiama.

„Reikia platesnės diskusijos tarp skirtingų sričių specialistų šiais klausimais. Departamento nuomone, tokių saldainių vaikiškų prekių lentynose neturi būti. Mokslininkų teigimu, problema, su kuria susiduria vaikai, yra cukraus ir riebalų vartojimas. Yra pavienių tyrimų, kad gausus cukraus ir riebalų vartojimas susijęs su alkoholio vartojimu paauglystėje. Tokia rizika galimai egzistuoja, tačiau departamentas neturi duomenų, kad ši problema yra didelė“, – dienraščiui teigė NTAKD Viešųjų ryšių atstovė Renata Butkevič.

Ministerijos pozicija

„Pagal esamą teisinį reglamentavimą saldainiai, kurių sudėtyje yra etilo alkoholio, yra priskiriami maisto produktams. Jų pardavimui ir ženklinimui galioja maisto produktams taikomi reikalavimai. Pagal ministerijos turimą informaciją, saldainių su alkoholiu vartojimo tarp vaikų ir poveikio jų elgsenai, alkoholio vartojimo įpročio išsivystymui ar sveikatai tyrimų Lietuvoje ar užsienyje neatlikta. Pagal Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus pateiktą informaciją, atvejų, kad į juos kreiptasi, kai vaikai buvo apsinuodiję (ar bent įtariama, kad būtų apsinuodiję) etilo alkoholio turinčiais saldainiais, nebuvo“, – „Kauno dienai“ teigė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai.

Nėra logikos, kai draudžiama kažkas, kas panašu į alkoholį, bet vaikams nedraudžiamos tos prekės, kurių sudėtyje realiai yra alkoholio.

Pasak jų, įprastai alkoholio koncentracija saldainiuose yra per maža, įprastinis tokių saldainių suvartojamas kiekis taip pat yra per mažas, kad būtų galima konstatuoti alkoholio poveikį vaikų organizmui.

„Tokia praktika, kai etilo alkoholio turinčių saldainių prekybai būtų taikomas specialus valstybinis reglamentavimas, SAM žiniomis, jokiose užsienio šalyse netaikoma. Ministerijos duomenimis, teisės aktų projektų, kuriais būtų siekiama uždrausti saldainių su alkoholiu pardavimą ar jį riboti, nesvarstoma. Minėtai situacijai spręsti turėtų būti pasitelkiamas vaikų ir tėvų švietimas bei sąmoningumo ugdymas, formuojant tinkamą ir atsargų vaiko požiūrį ir kritinį mąstymą dėl parduotuvėje parduodamų produktų“, – teigė ministerijos atstovai.

Vaikiško šampano neliko

Vis dėlto kai kurie tėvai kelia klausimą, kodėl reikėjo atsisakyti vaikiško šampano, kuriame alkoholio net nėra, bet niekas nekreipia dėmesio į saldainius, kurių sudėtyje būtent ir yra alkoholio.

„Vaikišką šampaną uždraudė dėl to, kad esą panašus butelis į tikro šampano. Nors ten eilinis burbulinadas. Tačiau saldainiai, turintys savyje alkoholio, nesukelia valdininkų reakcijos ir tokia prekė toliau laisvai prieinama. O juk per tokius saldainius labai lengva pratinti mažamečius prie alkoholio skonio, per juos parodoma, kad čia nieko tokio, galima valgyti, ragauti ir nieko nebus. Vėliau vaikai norės paragauti ir to paties likerio ar romo, su kuriuo pagaminti saldainiai. Nėra logikos, kai draudžiama kažkas, kas panašu į alkoholį, bet vaikams nedraudžiamos tos prekės, kurių sudėtyje realiai yra alkoholio“, – piktinosi vienas tėvas.

„Kauno diena“ primena, kad draudimas prekiauti vadinamuoju vaikišku šampanu įsigaliojo 2019 m. rudenį. Draudimo iniciatoriai tuomet aiškino, kad alkoholinius gėrimus imituojantys produktai ugdo nepilnamečių įproti vartoti alkoholį.

„Manau, kad nereikia vaikams nuo pirmų gyvenimo metų švenčių susieti to su gėrimu“, – priimant įstatymą 2019 m. vasarą BNS kalbėjo sveikatos apsaugos ministras „valstiečių“ atstovas Aurelijus Veryga.

Šis sprendimas tuomet sukėlė daug diskusijų, kritikai teigė, kad pirmiausia reikia pradėti nuo švietimo, o ne draudimų. Vis dėlto tuomet Seimo narių balsų pakako priimti tokiam sprendimui ir jau keleri metai parduotuvių lentynose tokio gėrimo Lietuvoje nebegalima rasti.