Tyrė protrūkį Kaune

Neseniai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Kauno departamentas tyrė salmoneliozės protrūkį, kuris siejamas su maitinimo įstaiga, t. y. asmenys simptomus pajuto pavalgę toje pačioje įstaigoje. Per protrūkį nustatyti du atvejai. Organizuojamas tos įstaigos darbuotojų laboratorinis ištyrimas. Informacija perduota Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kuri turi ištirti ir nustatyti, ar buvo pažeisti maisto saugos reikalavimai.

Salmoneliozė – infekcinė liga, kurią sukelia Salmonella rūšies bakterijos. Pagrindinis salmonelių infekcijos šaltinis yra naminiai ir laukiniai gyvūnai ir paukščiai. Į aplinką šios bakterijos patenka su šių gyvūnų fekalijomis. Salmonelės gana atsparios aplinkos poveikiui – sausame ore, šaltyje ilgai išlieka gyvybingos, tačiau jautrios aukštos temperatūros poveikiui. Palankiausia temperatūra salmonelėms maiste daugintis yra nuo +20 °C iki +40 °C, tačiau 80 °C temperatūroje žūva per 10 minučių.

Liga pasireiškia tokiais simptomais kaip viduriavimas, karščiavimas, pilvo ir galvos skausmai, kurie dažniausiai pastebimi po 12–72 valandų nuo užsikrėtimo. Liga paprastai trunka 4–7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo, tačiau kartais bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują ir kitus organus – tokiu atveju negydant liga progresuoja.

Kaip užsikrečiama?

Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per gyvūninį maistą: paukštieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną. Nors bakterijų gali būti randamos žalioje mėsoje, paukštienoje, žaliuose kiaušiniuose, nepasterizuotame, nevirintame piene, tačiau, termiškai apdorojant šį maistą, salmonelės žūsta. Į žmogaus organizmą sukėlėjas patenka pro burną su užterštu maistu, tačiau taip pat gali patekti ir per nešvarias rankas.

Į žmogaus organizmą sukėlėjas patenka pro burną su užterštu maistu, tačiau taip pat gali patekti ir per nešvarias rankas.

Kad būtų išvengta salmoneliozės ir kitų per maistą plintančių ligų rizikos viešojo maitinimo įmonėse, vaikų kolektyvuose ir namuose, NVSC specialistai rekomenduoja maistą gaminantiems specialistams pasirenkant maistą, atsakingai vertinti galimo užteršimo riziką maiste. Gaminimo metu užtikrinti, kad ruošiant patiekalus būtų pasiekta technologiškai reikalinga temperatūra gaminio viduje. Labai svarbu paruoštus vartoti produktus tinkamai laikyti tik šaldytuve.

Svarbu užtikrinti, kad bus naudojami švarūs indai, įrankiai, ruošiant ir tiekiant maistą rankos turi būti švarios. Ypač svarbu gaminant išvengti kryžminio maisto užteršimo maisto tvarkymo vietoje: tomis pačiomis svarstyklėmis nesverti žaliavų ir pagamintų patiekalų; pakankamai plauti maisto tvarkymo inventorių ir indus; atskirti žalio gyvūninio maisto gamybos inventorių nuo kito virtuvės inventoriaus; pakankamai valyti ir dezinfekuoti aplinkos paviršius.

Švarių rankų svarba

Per neplautas rankas gali būti užteršiamas ir jau vartoti paruoštas maistas. Primename, kad rankas būtina nusiplauti prieš gaminant maistą ir kiekvieną kartą po žalio gyvūninio maisto apdorojimo, pasinaudojus tualetu, po sąlyčio su gyvūnų, ligonių išmatomis ir prieš valgį. Visų šių patarimų rekomenduojama laikytis ir ruošiant maistą namuose ir ugdymo įstaigose.

Ugdymo įstaigų darbuotojams patariama stebėti kolektyvą lankančių vaikų savijautą, užtikrinti, kad priimami į darželį vaikai neturėtų užkrečiamųjų ligų ar kitų ūmių sveikatos sutrikimų požymių (karščiavimo, dusulio, skausmo, viduriavimo, vėmimo, bėrimo ir kt.). Tėvams patariama į ugdymo įstaigą vaikus išleisti tik šiems visiškai pasveikus ir įsitikinus (medikui konstatavus), kad vaikas nebeužkrečiamas.

Labai svarbu, kad tiek maitinimo, tiek ugdymo įstaigose, tiek namuose žarnyno sutrikimų turintis asmuo negamintų maisto ir nedirbtų kitų darbų, susijusių su maistu. Pajutus pirmuosius ūmios žarnyno užkrečiamosios ligos simptomus, rekomenduojama nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Ji teigia informaciją apie patvirtintą diagnozę gavusi iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento Kelmės skyriaus.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, apie pirmuosius sunegalavusius darželio auklėtinius pranešta praėjusią savaitę, balandžio 2 dieną. Tuomet vaikams nustatyta pirminė diagnozė – nepatikslintos kilmės gastroenteritas, kolitas.

VMVT inspektoriai tą pačią dieną patikrino šio lopšelio-darželio maisto tvarkymo patalpas, vertino vaikų maitinimui skirto maisto saugą, kokybę, tinkamumo vartoti terminus, laikymo sąlygas, atsekamumą. Tikrinta, kaip vykdoma savikontrolės sistema, kaip užtikrinama patalpų ir personalo higiena, ar tinkamai naudojami biocidiniai produktai.

Pirminiais duomenimis, šiurkščių pažeidimų nenustatyta, tačiau konstatuota užsitęsusi problema – maisto ruošimo patalpose būtina nedelsiant atlikti remontą.

Anot VMVT pranešimo, ypač bloga langų būklė, jie pasidengę pelėsiu, būtina suremontuoti grindis, reikalingas gamybinio inventoriaus atnaujinimas.

Lopšelis-darželis „Ąžuoliukas“ uždarytas iki pirmadienio.

Gautas trijų vaikų laboratorijos tyrimo rezultatas ir patvirtinta salmoneliozė, pažymima ligoninės pranešime. Dar laukiama ir kitų vaikų tyrimų rezultatų.

Septyniolikai iš šių vaikų prireikė stacionaro ir jie paguldyti į Vaikų ligų skyrių. Septyni vaikai po stebėjimo Vaikų skubiosios pagalbos-priėmimo skyriuje buvo išleisti namo.

Vaikų skyriaus vedėjos pareigas laikinai einanti vaikų ligų gydytoja gastroenterologė Julija Aleksandrovičienė sakė, kad septynių vaikų būklė buvo sunki, tad jiems skirtas antibakterinis gydymas. Vaikai viduriavo, karščiavo, neteko skysčių, tad visiems teko gerti daugiau skysčių, buvo skiriamos lašinės infuzijos. Pirmadienį skyriuje dar buvo gydomi penki vaikai.

Pagarsėjusi bendrovė

Praėjusį penktadienį daugybė Kauno ikimokyklinio ugdymo įstaigų buvo įspėtos, kad prieš tris savaites bendrovės "Handelshus" pristatyta lenkiškos viščiukų broilerių filė yra atšaukiama iš rinkos.  "Handelshus" – tai buvusi skandalingai pagarsėjusi bendrovė "Pontem", kuri vasarį tiesiog pakeitė savo pavadinimą.

"Handelshus" nurodė, kad atšaukiama partija mėsos, kuri pirkta iš tuo pačiu adresu Vilniuje registruotos bendrovės "Lambda LT", o ši įsigijo jau iš gamintojo "Algas". Beje, vištienos, kad ir kaip keistai skambėtų, pagaminimo data – spalio 13 d., galiojimo terminas – net metai.

Kai darželiai patys organizuodavo mažos vertės viešuosius pirkimus, turėjo galimybę apsisaugoti nuo liūdnai pagarsėjusių nesąžiningų tiekėjų.

Lietuvos tėvų forumo duomenimis, ši vištiena pasiekė ir Kauno, ir Vilniaus vaikų lopšelius-darželius.

"Kyla labai daug klausimų ir nerimo dėl vaikų maitinimo kokybės ir saugumo", – "Kauno dienai" sakė Lietuvos tėvų forumo atstovas Audrius Murauskas ir pridūrė, kad apskritai situacija dėl vaikų maitinimo darželiuose keičiasi į blogąją pusę, o ugdymo įstaigų vadovams sukurtas toks psichologinis klimatas, kad šie nedrįsta reikšti priekaištų, grąžinti pastebėtus nekokybiškus maisto produktus. "Anksčiau tokia situacija buvo Vilniuje, o dabar – jau ir Kaune. "Tai, kas dabar vyksta, tai tiesiog padarinys savivaldybių organizuojamų centralizuotų maisto produktų viešųjų pirkimų. Kai darželiai patys organizuodavo mažos vertės viešuosius pirkimus, turėjo galimybę apsisaugoti nuo liūdnai pagarsėjusių nesąžiningų tiekėjų", – teigė A.Murauskas.

Audrius Murauskas

Dezinfekuoti ir utilizuoti

Kauno miesto savivaldybei pavaldūs 93 vaikų darželiai, o raštus dėl nesaugios višienos gavo 32 įstaigos.

"Mūsų žiniomis, minimą vištienos partiją savo iniciatyva atšaukė patys tiekėjai. UAB "Handelshus" atliko savikontrolės tyrimus, kurių metu vienas iš penkių mėginių parodė, kad produkcija yra nekokybiška. Nepatikima vištienos broilerių partija buvo pašalinta iš rinkos. Apie tai informuotos su tiekėjais sutartis turinčios miesto ugdymo įstaigos ir kitos atsakingos institucijos", – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Asta Keruckė.

"Kauno dienos" žiniomis, paaiškėjus apie nekokybišką vištieną, Kauno vaikų darželių darbuotojai buvo sukelti ant kojų.

"Tos įstaigos, kurios suvartojote produkciją, tai jau suvartojote, o kitos turite grąžinti tiekėjui ir visos be išimties turite dezinfekuoti virtuvę ir įrankius, pašluostes ir pan., sandėlininkė turi dezinfekuoti savo patalpas ir inventorių. Vengiant kryžminės taršos tikimybės – utilizuoti ir kitus produktus, kurie lietiesi su UAB "Handelshus" laiške minima produkcija", – imtis papildomų atsargumo priemonių raštu savo įstaigoms nurodė savivaldybės atstovai. Vadinasi, situacija ne tokia jau nekalta, kaip galbūt norima viešai pavaizduoti.

A.Keruckė "Kauno dienai" skaičiavo, kad maisto tiekimo sutartis su "Handelshus" turi 83 Kauno darželiai ir priešmokyklinio ugdymo įstaigos, tačiau vištiena iš minimos partijos pasiekė 32 įstaigas.

"Iš visos minėtos partijos į Kauno miesto švietimo įstaigų virtuves atkeliavo apie 285 kg vištienos. Minėta partija miesto darželius ir kitas įstaigas pasiekė spalio 27 d. Koks tiksliai kiekis galėjo būti panaudotas ruošiant maistą, kol kas tikslinama, tačiau nemaža dalis vištienos buvo sugrąžinta atgal tiekėjams", – sakė A.Keruckė.

Išsiaiškino, bet pavėluotai

Vištienos partijos nepatikimumą išsiaiškino patys tiekėjai, bet tik tada, kai nekokybiška vištiena jau senokai buvo išvežiota po įstaigas. Tik tuomet apie užkratą sužinojo ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).

Tarnybos turimais duomenimis, įmonė "Lambda LT", vykdydama savikontrolės procedūras, pati atrinko ir ištyrė iš gamintojo Lenkijoje įsigytos paukštienos produkcijos mėginius.

"Juos ištyrus buvo nustatyta, kad šios produkcijos partija užteršta Salmonella spp. bakterijomis. Apie tyrimų rezultatus įmonė nedelsiant, atsakymų iš laboratorijos gavimo dieną, informavo tiekėją UAB "Handelshus" ir VMVT. Buvo priimtas sprendimas atšaukti šią paukštienos partiją iš rinkos. Apie šį sprendimą buvo nedelsiant informuoti visi įmonės klientai, gavę šį produktą", – "Kauno dienai" teigė VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė Ema Kerekeš.

Pagal savivaldybės nurodytas datas aišku, kad nesaugi vištiena darželiuose galėjo būti naudojama dvi savaites.

Termiškai tinkamai apdorojant vištieną salmonėlės žūsta, tad labai svarbios tampa higienos sąlygos virtuvėse ir sugebėjimas išvengti kryžminės taršos, kai užkratas patenka ant rankų, ant produktų, kurių nereikia termiškai apdoroti.

"Siekdami išvengti rizikų gauti iš tiekėjų nekokybišką produkciją, visi Kauno lopšeliai-darželiai ir mokyklos laikosi maisto higienos taisyklių, rekomendacijų ir gerųjų praktikų. Įstaigų virtuvių patalpos suskirstytos į erdves, kuriose dirbama tik su tai zonai priskirtais maisto produktais. Paruošus maistą, darbo vieta išvaloma ir dezinfekuojama. Taip pat fiksuojama visų mėsos patiekalų vidaus temperatūra, kad jie būtų tinkamai apdoroti termiškai", – aiškino A.Keruckė.

Ar gali būti susiję?

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC), atliekančio užkrečiamųjų ligų atvejų ir jų protrūkių epidemiologinį ištyrimą, atvejų valdymą ir protrūkių likvidavimą, duomenimis, šių metų spalį Kaune registruoti šeši salmoneliozės atvejai. Trys – pavieniai ir trys atvejai iš protrūkio Kauno vaikų lopšelyje-darželyje "Kregždutė". Lapkritį iki šio pirmadienio salmoneliozės atvejų Kauno mieste nebuvo registruota.

"Kregždutės" protrūkio epidemiologinė diagnostika jau baigta, tačiau taip ir liko neaišku, kaip ir nuo ko užsikrėtė vaikai.

Kauno lopšelis-darželis "Kregždutė" yra sudaręs sutartį su "Handelshus" dėl maisto produktų tiekimo, tačiau, savivaldybės pateiktais duomenimis, minima nekokybiškos vištienos partija net nepasiekė šios ugdymo įstaigos. Be to, į darželius ši partija pristatyta vėliau, nei "Kregždutėje" kilo protrūkis.

Tačiau, tiriant šį židinį, VMVT nebuvo paėmusi darželyje maistui gaminti vištienos iš kitos partijos mėginių. "Nėra ką tirti, kai nėra likučių", – nuskambėjo atsakymas. Be to, salmoneliozė, kaip ir kitos ligos, turi inkubacinį laikotarpį, simptomai pasireiškia ne iš karto, tad ne iš karto ir liga nustatoma, ne iš karto pradedamas epidemiologinis tyrimas.

Kauno miesto savivaldybė neturi žinių, kad šiais metais kitose miesto ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose būtų nustatyta salmoneliozės protrūkių. NVSC su bendrove "Handelshus" siejamų protrūkio tyrimų nėra registravęs.

Nieko keisto. Tai yra tiesiog sėkmės dalykas.

Tiekėjai: sėkmės dalykas

Jeigu buvo vykdomi profilaktiniai mėsos užterštumo bakterijomis tyrimai, kodėl į rinką vištiena pakliuvo dar nesulaukus tyrimų rezultatų?

"Oi, jau ir jus pasiekė tie gandai", – sakė "Handelshus" atstovė Silva Petrikauskienė, kai pasakėme, kad skambiname dėl atšauktos vištienos. "Pasidarėme tyrimą, atsiiminėjame patys savo ruožtu... Nei čia kažkas įvyko… Nėra jokio skandalo. Patys pasidarėme tyrimus, ne dėl to, kad kažkas kažkur kažką pamatė", – nesureikšmino atstovė.

"Turime savo kokybės kontrolės skyrių, kuris kaip tik šiuo momentu yra plečiamas. Normali eiga. Gavome produkciją, buvo nuspręsta padaryti tyrimą. Pasidarėme ir išimame iš rinkos", – aiškino S.Petrikauskienė.

"Pabrėžiame, kad viso atšaukimo metu glaudžiai bendradarbiaujame su VMVT Vilniaus departamentu, kuris vykdo atšaukimo iš rinkos kontrolę. Pažymime, kad gaminant vištieną +82 °C temperatūroje Salmonella bakterija žūva, todėl pavojaus žmogaus sveikatai nekyla, jei vištiena gaminama laikantis maisto saugos reikalavimų. Šiuo metu įmonėje padidinta kontrolė visoms pirkimo procedūroms, ypač sugriežtinti reikalavimai tiekėjų atrankai", – tikino "Handelshus" kokybės užtikrinimo skyriaus vadovas Aivaras Terentjevas

Formaliai vištienos tyrimus atliko ne "Handelshus", o "Lambda LT". Jos direktorius Ignas Vilkelis "Kauno dienai" pasakojo, kad gamintojas buvo tyręs šią partiją dėl salmonelių ir atsakymai buvo neigiami – produkcija saugi. Tačiau, nusprendus ir patiems ištirti kelis mėginius, vienas jų buvo teigiamas. "Nieko keisto. Tai yra tiesiog sėkmės dalykas", – vertino vadovas ir patikslino, kad į Kauno darželius patekusi vištiena galėjo būti apskritai be jokio užkrato.

VMVT duomenimis, "Lambda LT", kaip maisto tvarkytoja, užregistruota pernai sausį. Pernai šiai įmonei du kartus nurodyta atšaukti iš rinkos šaldytos paukštienos partijas, nes jose buvo nustatyta mikrobinė tarša salmonelėmis. Šiemet priekaištų šiai bendrovei neturėta, bet ne jos partnerei.

"2020 m. dėl Lenkijos gamintojo ALGAS Sp.z.o.o. produkcijoje nustatytų salmonelių buvo uždrausta realizuoti dvi paukštienos partijas. Dalis šios nesaugios produkcijos buvo grąžinta gamintojui, kita dalis pašalinta iš rinkos ir sunaikinta", – apie gamintoją, kurio produkcija atšaukiama ir šį kartą, teigė VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė E.Kerekeš.

Nacionalinio visuomenės centro (NVSC) Kauno departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Kristina Rudžinskaitė "Kauno dieną" informavo, kad rugsėjį Kauno mieste nustatyti du salmoneliozės atvejai, spalį – jau penki.

Rugsėjį ši infekcinė liga nustatyta trejų ir penkerių metų mažiesiems kauniečiams, lankantiems skirtingus darželius. Spalį salmoneliozės diagnozė pasiekė tris mažamečius ir du pensinio amžiaus žmones. Du iš minėtų vaikų, kaip nurodė NVSC, lanko tą patį darželį ir tą pačią grupę.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba, kalbėdama apie protrūkį, pateikia šiek tiek kitokius susirgusiųjų skaičius. Tarnybos Kauno departamento patarėjas Petras Tarvydas "Kauno dienai" teigė, kad spalį buvo tirtas vienas pranešimas apie Kauno lopšelyje-darželyje "Kregždutė" įtariamą apsinuodijimo maistu protrūkį.

"Pagal iš tėvų gautą informaciją sunegalavo trys šį darželį lankę vaikai. NVSC vėliau patvirtino, kad visi trys ūmios žarnyno infekcijos atvejai šiame darželyje yra epidemiologiškai susiję, o vienam iš susirgusių vaikų nustatytas salmoneliozės sukėlėjas", – teigė P.Tarvydas.

Pagal iš tėvų gautą informaciją sunegalavo trys šį darželį lankę vaikai.

Tarnybos atstovai patikslino, kad maistu ir per aplinką plintančios infekcinės ligos protrūkiais vadinami atvejai, kai ta pačia liga suserga du ar daugiau asmenų ir  atvejai susiję su tuo pačiu infekcijos šaltiniu.

"Teisės aktai numato, kad pagal kompetenciją protrūkių tyrimus koordinuoja ir vykdo asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų specialistai, pagal kompetenciją dalyvaujant kitoms institucijoms", – komentavo P.Tarvydas

VMVT Kauno departamento specialistai, gavę informacijos apie įtariamą protrūkį, spalio 7 d. "Kregždutėje" atliko neplaninį maisto tvarkymo skyriaus patikrinimą.

"Tikrinimo metu maisto tvarkymo skyriuje grubių teisės aktų pažeidimų nenustatyta. Tikrinimo metu atrinkti mėginiai nuo paviršių, darbuotojų aprangos ir rankų, kiaušinių, naudotų 2020 m. rugsėjo 29–spalio 1 d. gaminant patiekalus, bei geriamojo vandens iš virtuvės čiaupo mėginiai mikrobiologiniams tyrimams. Mėginius ištyrus Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje, nei aplinkos, darbuotojų ar maisto produktų mėginiuose salmonelių neaptikta, geriamasis vanduo atitiko Lietuvos higienos normos reikalavimus", – teigė inspektorius.

Šios VMVT Kauno departamento atlikto patikrinimo ir laboratorinių mėginių tyrimų išvados pateiktos NVSC Kauno departamentui. "Kol kas informacijos apie galutines tyrimo išvadas VMVT nėra gavusi", – sakė P.Tarvydas.

Darželio vadovė Genovaitė Gradauskienė "Kauno dienai" taip pat teigė dar neturinti tyrimo išvadų. Pasitikslinome, ar salmonelioze sirgę vaikai jau pasveikę.

"Dėl salmoneliozės pirmiausia neturime išvadų. Tyrimas yra tęsiamas. Be to, aš turiu nedarbingumo pažymėjimą. Kada tyrimas bus pabaigtas, tada galėsime kažką ir atsakyti", – komentavo darželio atstovė, kurią suradome paskambinę darželio vietiniu telefonu.

Vaikams viskas gerai? "Turiu pasiklausti viršininkų pirmiausia dėl to pokalbio. Kada tyrimas bus užbaigtas, tada pasikalbėsime", – sakė direktorė.

„VMVT atsiprašo už įvykusią techninę klaidą skelbiant informaciją, kadangi atlikus tyrimą nustatyta, kad minėta partija mechaniškai atskirtos paukštienos į rinką nepateko, vežėjo buvo nukreipta terminiam perdirbimui ir nesaugi produkcija vartotojų nepasiekė“, – Eltai sakė J. Savickaitė.

VMVT vėliau išplatino pranešimą, kad „Pranešimų apie nesaugius maisto, su maistu besiliečiančius produktus ir pašarus suvestinės 2020 m. vasario 13 d. pranešime dėl šaldytoje vištienoje iš Lenkijos nustatytų patogeninių mikroorganizmų įsivėlė techninė klaida. Atlikus tyrimą nustatyta, kad minėtas produktas į rinką nepateko ir vartotojų nepasiekė, jis buvo nukreiptas terminiam perdirbimui“.

Iš sveikatos priežiūros įstaigų buvo gauta informacija apie du susietus ūmios žarnyno infekcijos atvejus, įtariant salmoneliozę. Atliekant židinio epidemiologinę diagnostiką išsiaiškinta, kad susirgusių asmenų yra ir daugiau, tačiau jie medicinos pagalbos nesikreipė.

Vertinant epidemiologinę situaciją, galima įtarti, kad tarpusavyje epidemiologiškai susijusių susirgimų atsiradimą ir išplitimą galėjo lemti vienoje iš Kauno kavinių, vakarienės metu, valgytas maistas.

NVSC Kauno departamento specialistai židinio epidemiologinę diagnostiką atlieka kartu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno departamento specialistais.

Tarnybos užklausėme, kurios kavinės veikla tiriama, kiek iš viso yra sunegalavusiųjų ir kokia jų būklė, ar kavinės veikla buvo, tebėra sustabdyta. 

„Vasario 20 d. Kauno VMVT departamentas gavo pranešimą apie įtariamą apsinuodijimo maistu protrūkį, galėjusį kilti dėl viešojo maitinimo įmonės veiklos. Nedelsiant, tą pačią dieną, įmonėje atliktas patikrinimas, atrinkti maisto produktų, žaliavų ir aplinkos plovinių mėginiai. Kol vyksta tyrimas įmonės veikla laikinai sustabdyta, įmonės patalpose nurodyta atlikti valymą ir dezinfekciją, o darbuotojams – pasitikrinti sveikatą. Tyrimas tęsiamas, laukiama laboratorinių mėginių tyrimų rezultatų. Plačiau pakomentuoti visus jūsų klausimus, įskaitant ir apie susirgusius asmenis, gali šiuos duomenis surinkę NVSC specialistai, vykdantys epidemiologinį tyrimą“, – tiek informacijos kol kas tegalėjo pateikti tarnyba.

Salmoneliozė – infekcinė liga, kurią sukelia Salmonella rūšies bakterijos. Pagrindinis salmonelių infekcijos šaltinis yra naminiai bei laukiniai gyvūnai ir paukščiai. Salmonelės į aplinką patenka su šių gyvūnų fekalijomis.

Salmonelės pakankamai atsparios išdžiūvimui, šalčiui, tačiau jautrios aukštos temperatūros poveikiui. Palankiausia temperatūra salmonelėms maiste daugintis yra nuo +20 iki +40 laipsnių, tačiau 80 °C temperatūroje žūva per 10 min.

Ligos simptomai: viduriavimas, karščiavimas, pilvo ir galvos skausmai, kurie dažniausiai pastebimi po 12–72 valandų nuo užsikrėtimo. Liga paprastai trunka 4–7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo, tačiau kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus ir tokiu atveju negydant liga progresuoja.

Kaip užsikrečiama?

Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per gyvūninį maistą: paukštieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną. Nors bakterijos gali būti randamos žalioje mėsoje, paukštienoje, žaliuose kiaušiniuose, nepasterizuotame, nevirintame piene, tačiau, termiškai apdorojant šį maistą, salmonelės žūsta. Į sveiko žmogaus organizmą sukėlėjas patenka per burną su maistu, tačiau taip pat gali patekti ir per nešvarias rankas.

Dažniausi veiksniai, lemiantys užteršto patogeniniais mikroorganizmais maisto tiekimą vartotojui ir sukeliantys žarnyno infekcijų protrūkius:

* Nepakankamas maisto apdorojimas šiluma ir jo kontrolė.

* Maisto produktų laikymo temperatūrinių režimų pažeidimai.

* Neužtikrinamas maisto produktų atsekamumas.

* Panaudoti užteršti komponentai maiste, kurie termiškai neapdorojami.

* Kryžminis maisto užteršimas maisto tvarkymo vietoje, nesilaikant higienos reikalavimų:

- tomis pačiomis svarstyklėmis sveriamos žaliavos ir pagaminti patiekalai;

- nepakankamas maisto tvarkymo inventoriaus ir indų plovimas.

* nepakankamas aplinkos paviršių valymas ir dezinfekcija.

* Maistas paruoštas iš anksto ir netinkamai laikomas.

* Prasti maistą tvarkančių asmenų higienos įgūdžiai.

Gamintojų tiekiama produkcija turėtų būti saugi ir, tik sustiprinus įdiegtas savikontrolės sistemas maisto tvarkymo įmonėse, galima būtų gamybos technologinio proceso metu išvengti gaminių kryžminės taršos bei antrinio užteršimo bei darbuotojams tinkamai laikantis asmens higienos.

Liga pasireiškia pilvo ir galvos skausmais, karščiavimu, pykinimu ir viduriavimu, gali sukelti sunkią dehidrataciją.

Vartotojams, įsigijusiems minėtos partijos šaldytos vištienos filė ir išsaugojusiems jų likučių (pvz., užšaldžius), VMVT rekomenduoja jų nevartoti.

Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, vartotojai turi teisę grąžinti nesaugų produktą ir atgauti už jį sumokėtus pinigus. Nesaugų produktą galima grąžinti į prekybos vietą, iš kurios jis įsigytas, pateikiant įsigijimo čekį.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nuotr.