Šalna, naktį iš pirmadienio į antradienį, kandžiojosi beveik visoje šalyje. Minusinė temperatūra užfiksuota tiek ore, tiek dirvos paviršiuje.

„Anksti ryte pastebėjome, kad visos pievos baltos, priminė žiemą. Nors iš vakaro jau matėsi, kad nėra debesų ir galėjome tikėtis, kad šalnos bus“, – teigė VU Šiaulių akademijos botanikos sodo direktorius Martynas Kazlauskas. 

Žemiausia oro temperatūra buvo išmatuota Šeduvoje, kur šalo iki kone trijų laipsnių šalčio, tad ir netoli Šeduvos esančių Šiaulių šalčiai neaplenkė. 

„Smarkiausios šalnos buvo būtent šiauriniuose rajonuose, o pietiniuose, pietvakariniuose rajonuose šalnų pasitaikė tik dirvos paviršiuje, ten buvo silpniausios šalnos“, – sakė sinoptikė Ineta Daunoravičiūtė. 

Šiaulių botanikos sode labiausiai nukentėjo magnolija, ankstyvieji rododendrai, tulpės ir narcizai. Šiemet sužydėti dar kartą jiems jau nepavyks.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Žymiai rimtesnius nuostolius mato ūkininkai. Šaltis pakenkė ne tik jų augalų išvaizdai, bet ir tolesniam augimui. Nenukentėjo tik pasėliai.  

„Anksti sukrovę pumpurus šilauogynai, serbentynai ar obelų sodai, gali patirti tam tikrų nuostolių, kadangi temperatūra buvo anomalinė šiam metų laikui“, – tikino jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos atstovas Paulius Astrauskas.  

Minusinės temperatūros praeitą naktį nefiksavo tik Nida, Ventė ir Lazdijai. O ūkininkai pastebi, kad būtent praeitą savaitę aplankę itin šilti orai apgavo augalus ir leido sužydėti anksčiau. Bet ūkininkas įsitikinęs, kad pastarųjų kelių naktų šalnos dar nėra nuosprendis visam derliui, mat augalai nėra tokie lepūs, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Šiokį tokį šaltį jie ištverti gali. 

„Jei dar po savaitės ar dviejų pasitaikytų didesnės šalnos ir užsitęstų ilgesnį laikotarpį, tai jos gali turėti įtakos, pavyzdžiui, žieminių rapsų pasėlių derlingumui“, – kalbėjo P. Astrauskas. 

Deja, būtent ilgesnius šalčius sinoptikai ir numato. 

„Paltų dar reikėtų nepadėti dėl to, kad ši savaitė bus vėsi ir dienomis temperatūra nelepins, saulės bus mažai, o ciklonai atneš kritulių“, – prognozėmis dalinosi sinoptikė. 

Botanikai sodininkams ir ūkininkams pataria neatiduoti likimui į rankas savo augalų ir jais pasirūpinti patiems. 

„Jeigu žmogus gali skirti laiko vakare apdengti augalus, tai tikrai rekomenduočiau, nes net ploniausi dangalai, pavyzdžiui, agro plėvelė, tikrai apsaugo“, – teigė M. Kazlauskas. 

Šalčiausia savaitės diena, sinoptikų manymu, bus šeštadienis. Tuomet kai kurie šalies rajonai sulauks netgi sniego, tad šilumos dar kantriai teks palaukti. 

Našlaitės lyg pajautusios ankstyvą pavasarį, nors ir šiltnamiuose, sužydėjo itin gausiai.

„Apie 200 tūkst. vazonėlių. Įvairiausių spalvų, veislių apie 50“, – pasakojo A. Žemaičio gėlininkystės ūkio vadovas Eimantas žemaitis.

Gėlininkai sako, kad pavasarį našlaitės pačios populiariausios,  o paslaptis ta, kad po niūrios žiemos nuo žiedų spalvotumo ima raibti akys.

„Augs tikrai iki vasaros. Netgi ilgiau. Bet jūs paskui jų nebenorėsit, nes bus kitų gėlių. Tiesiog vasaros pradžioj jos būna labai gražios, vėliau norisi kitų gėlių“, – sakė E. Žemaitis.

Norintiems pasisodinti našlaičių kieme patariama dar neskubėti. Nors našlaitės mėgsta šaltesnį orą ir puikiai jaučiasi, kai lauke būna vos penki laipsniai šilumos, o gal net ir nulis, tačiau šalnos gali nukąsti žiedus.

„Dar yra šalnų, jos greit nušals. Žmonės jau nori pasipuošt, bet dar nelabai patartina. Jeigu būtų tikrai šilti orai, tada gerai. Balandį jau tikrai galima galvot apie sodinimą“, – kalbėjo gėlininkė Snieguolė Kairienė.

Nuo seno įprotis – našlaites sodinti kapuose, tačiau gėlininkai sako, kad vis dažniau jomis puošiami balkonai ar kiemų darželiai.

„Kapuose sodina, bet daug kas ir namų balkonuose pasikabina, Velykom pasipuošia“, – tęsė S. Kairienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Našlaitės, kaip ir kitos gėlės, šiemet brangesnės.

„Reikėjo ir daugiau šildyti, ir minimalus atlyginimas kilo. Ir šiaip viskas brango. Mažmeninė kaina – 70 centų, o didmeninė – apie 50“, – teigė E. Žemaitis.

Akį traukia ne tik našlaitės, tačiau ir į saulę besistiebiančios ryškios saulytės, įmantrių formų raktažolės, hiacintai ir kitos gėlės. Tačiau su šiomis gėlėmis dar irgi reikėtų palaukti.

„Sodinti galime tas, kurios nebijo didelių šalnų. Kovo mėnesį geriau palaukti ir sodinti balandžio pradžioje“, –  sakė E. Žemaitis.

Tačiau visai kitaip su žydinčiais krūmais. Kai kurie jau sulaukė pakankamai šilumos, kad galėtų būt sodinami ar persodinami, pavyzdžiui, rododendrai, magnolijos ir kiti.

„Rododendrai mėgsta rūgščią dirvą. Jeigu dabar sodintumėte į naujai ruošiamą vietą, tai reikėtų iškasti duobę, pripilt durpių ir tas durpes drėkinti kurį laiką. Savaitę ar dvi. Kad durpės prisigertų“, – patarė VDU botanikos sodo medelyno vyresnysis specialistas Saulius Galvanauskas.

Pavyzdžiui, persodinus visžalius rododendrus ir kitus visžalius augalus reikėtų pridengti nuo saulės. Botanikos sode nuo tiesioginių spindulių jie dengiami eglių šakomis.

Pasak specialistų, dabar ir visą balandį galima sodinti tuos augalus, kurie nepradėjo vegetuoti. Pavyzdžiui, lapuočius, augančius grunte, spygliuočius.

Anot jos, „naktį šaltukas žemės paviršių pakandžiojo daugelyje šalies rajonų“.

Žemiausia temperatūra dirvos paviršiuje (5 cm aukštyje) išmatuota Rytų Lietuvoje. Anykščiuose ji siekė 5,7 laipsnio žemiau nulio, Utenoje – 3,9 laipsnio žemiau nulio.

Neigiama temperatūra fiksuota ir ore – pusantro metro aukštyje. Varėnoje šalo iki -0,4 laipsnio, Utenoje ir Anykščiuose – iki -0,2, o Molėtuose – iki -0,1 laipsnio.

Anot meteorologų, iki naujo gegužės 28-osios šalčio rekordo pritrūko vos pusės laipsnio: 1987 metų gegužės 28 dieną Utenoje ir 2006 metais tą pačią dieną Varėnoje fiksuota neigiama 0,8 laipsnio temperatūra.

„Pažymėtina, kad šalnos gegužės pabaigoje (aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu) jau laikomos nebe pavojingu, o stichiniu meteorologiniu reiškiniu“, – rašoma Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos „Facebook“ paskyroje.

Pirmadienį protarpiais numatomi trumpi lietūs, naktį temperatūra svyruos tarp 4-8 laipsnių, dieną bus 8-10 laipsnių šilumos.

Antradienio naktį bus apie 0-2, pajūryje – apie 5 laipsnius šilumos. Dieną trumpai palis, bus 5-8 laipsniai šilumos.

Trečiadienio naktį beveik visur pašals iki 1-5 laipsnių šalčio, dieną temperatūra svyruos apie 4-6 laipsnius šilumos.

Ketvirtadienį kai kur rytiniuose rajonuose naktį tikėtina ir šlapdriba, temperatūra svyruos nuo 1 laipsnio šalčio iki 4 laipsnių šilumos, dieną šils nuo 5 iki 8, kai kur – iki 10 laipsnių.

Penktadienį, lapkričio 1-ąją, naktį temperatūra bus artima nuliui, dieną – 6-8 laipsniai šilumos. Gausesnio lietaus neprognozuojama.

– Kokių orų galima tikėtis artimiausiu metu ir kitą savaitę?

– Penktadienį ryte debesys ims slinkti į centrinius rajonus. Gaila, bet rugsėjo pirmoji bus apniukusi. Aukštaitijoje lietaus bus mažiau nei Žemaitijoje. Lietinga bus ir sekmadienio naktis, palis daugelyje rajonų. Vietomis lietus bus gausesnis, bet lis daugelyje rajonų. Temperatūra prie jūros bus 16–18 laipsnių šilumos, kitose Lietuvos dalyse – apie 20 laipsnių šilumos.

Pirmadienio naktį šiauriniuose rajonuose bus giedriau, 8–9 laipsniai šilumos. Vėjas iš šiaurės ir šiaurės rytų. Dieną bus tik 14–19 laipsnių šilumos. Deja, lietaus nestokosime.

Antradienį ir trečiadienį vyraus pietinis ciklonas. Jis gana vandeningas, debesų ribos bus gana griežtos. Pietiniai rajonai gali būti skalbiami, o vakariniai ir šiauriniai lietaus gali ir nematyti. Taigi antradienis ir trečiadienis gali būti labai sudėtingas pietų Lietuvoje.

– Žvelgiant istoriškai, kokia būdavo rugsėjo pirmoji?

– 2015 m. rugsėjo pirmoji buvo rekordiškai šilta, Druskininkuose – net 35 laipsniai šilumos. Tai ir absoliutus rugsėjo maksimumas. Karšta buvo ir 1992 m. rugsėjo pirmąją. Tačiau būta ir šaltų dienų, su šalnomis paryčiais – 2007, 2008 m. Yra buvę, kad rugsėjo pirmosios naktis buvo šalta, bet po savaitės vėl pakilo iki 31 laipsnio karščio.

– Kada sulauksime šalnų?

– Kaip sakiau, kitą savaitę antradienis ir trečiadienis bus lietingi, o nuo trečiadienio svečiuosis anticiklonas iš šiaurės. Pateksime į šaltąją jo pusę. Kitos savaitės antrojoje pusėje ir savaitgalį nebus neigiamos temperatūros, bet dirvos paviršius, žolytė jau pasidengs šalna.

– Apibendrinus, kokia ši vasara?

– Visi sako, kad nelabai kokia. Tačiau iš tiesų, birželio temperatūra buvo normali, kritulių kiekis taip pat. Liepa buvo tikrai vandeninga, vietomis kritulių iškrito daugiau nei trijų mėnesių norma. Tai įspūdingi skaičiai. Liepos temperatūra 1–2 laipsniai žemesnė nei įprasta.

Rugpjūčio dar neapibendrinome, turime suskaičiuoti. Panašu, kad du rugpjūčio dešimtadieniai buvo šiltesni nei norma. Lietaus nestokojome, krituliai pasiskirstę skirtingai, buvo ir audrų, ir liūčių. Panašu, kad rugpjūčio temperatūra turėtų būti didesnė už normą, kritulių kiekis taip pat didesnis. Apibendrinus vasarą, galima pasakyti, kad ji truputį vėsesnė, bet gerokai drėgnesnė.

VU Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjo prof. dr. Arūno Bukančio teigimu, žvelgiant į meteoroliginių stebėjimų istoriją, pavasaris su sniegu labai retas, bet pasitaikantis reiškinys, o šalnų yra buvę net vasaros viduryje. Jis ir gamtininkas Laimutis Budrys laidoje kalbėjo apie neįprastus gamtos reiškinius.

A. Bukantis sako, kad pavasarių su šalnomis ir netgi sniegu yra buvęs ne vienas, tad ir šis neįprastas gegužės mėnuo nėra išskirtinis. Peržvelgdamas 200 metų meteoroliginių stebėjimų istoriją, A. Bukantis teigia, kad sniegas yra kritęs netgi birželio mėnesį.

„Ne vieną naktį išsilaikiusios stiprios šalnos yra įprastas reiškinys. Kol kas jos užfiksuotos dar tik antrajame dešimtadienyje, o būna, kad baigiasi ir gegužės 25 ar 27 dieną. Ne kartą yra buvę, kai šalnų žmonės sulaukė birželio pradžioje. 2016 metais, berods birželio 10 dieną, dirvos paviršiuje turėjome iki -3 laipsnių šalną. Sniegas gegužės mėnesį taip pat nėra kažkuo ypatingas, žinoma, retas reiškinys. Sniego atvejų gegužę yra buvę 1927 ir 1952 metais. Snigę taip pat yra ir birželio mėnesį 1928 metais. 1891 metais yra buvę tokių atvejų, žinoma, tai reta anomalija, tačiau kol kas nieko išskirtinio nėra užfiksuota“, – sako A. Bukantis.

A. Bukantis ramina, kad liepos mėnesį sniego neturėtume sulaukti, tačiau ne taip seniai šį mėnesį yra buvę šalnų.

„1992 metais liepos 4, 5, 6 dienomis temperatūra buvo nukritusi labai žemai ir buvo užfiksuotos šalnos. O rugpjūčio pabaigoje jos ir vėl prasideda. Birželio mėnuo taip pat yra tipiškas šalnų mėnuo.  Liepos mėnesio šalnos yra retas reiškinys, pasitaikantis kartą per  70–80 metų“, – teigia A. Bukantis.

Žurnalistė R. Miliūtė sako, kad dėl pasaulinio atšilimo skeptiškai nusiteikę žmonės dabar turbūt klausia: „Tai kur gi tas atšilimas, kai šitaip šalta?“

A. Bukantis atsako, kad atšilimo tendencijos apskaičiuojamos imant vidurkį iš metinės temperatūros rodiklių per kelis dešimtmečius. Šie rodikliai byloja, kad pasaulinė temperatūra nuo XIX a. pabaigos pakilo 1 laipsniu, o vidutinėse platumose – 1,5 laipsnio. Arktyje ir kai kuriuose Sibiro rajonuose – netgi 2 ir 3 laipsnius. Specialisto teigimu, atšilimas – visų klimato kaitos procesų pradžia.

„Atšilus poliarinėms sritims, keičiasi atmosferos ir vandenyno cirkuliacija, prasideda, galima sakyti, anomalūs procesai, kai iš pietų labai toli į šiaurę veržiasi oro masės, tada fiksuojamos kaitros. Arba, atvirkščiai, šaltos oro masės veržiasi iki pat subtropikų, netgi iki Ispanijos, Izraelio ar Vietnamo, todėl tuose kraštuose prisninga. Anomalūs klimato reiškiniai, galima sakyti, yra atšilimo pasekmė. Dėl to permainingi būna ir žiemos sezonai: staiga sausio ar vasario mėnesį dingsta sniegas, prisninga gegužę. Tai yra padariniai, susiję su atšilimu“, – teigia A. Bukantis.

Laidos dalyvių klausta, kaip toks neįprastas pavasaris atsilieps gyvūnams, paukščiams? Juk išties nekasdienis reiškinys prisnigtame lizde matyti gandrą. Gamtininkas L. Budrys teigia, kad mūsų gyvoji gamta yra prisitaikiusi prie tokių svyravimų ir jai tai –  lyg mums rytais grūdintis po šaltu vandeniu.

„Ne tik gandras lizde yra su sniegu, įprastai, jeigu tokiu metu žmonės būna miške, tai atkreipia dėmesį, kad, Saulei tekant ir leidžiantis, galima išgirsti puikiausią paukščių garsų simfoniją. Tačiau paskutinėmis dienomis, jeigu kas ėjo į mišką palydėti arba pasitikti Saulės, tai šių garsų negirdėjo. Noriu nuraminti, tai nėra katastrofa, o natūralus reiškinys, o mūsų gyvoji gamta yra prisitaikiusi prie tokių svyravimų, jai tai – lyg mums rytais būtų grūdinimasis po šaltu vandeniu“, – kalba L. Budrys.

Gamtininko pasakojimu, dėl šaltų orų paukščių perėjimo sezonas šiek tiek nusikelia. Jei temperatūra būtų aukštesnė, tai dauguma žvirblinių paukščių jau būtų susisukę lizdus ir pradėję perėti.

A. Bukančio teigimu, pagrindiniai pasaulio klimato tyrimų centrai skaičiuoja, kaip klimatas keisis per artimiausius 2 ar 3 dešimtmečius ir koks jis bus iki XXI amžiaus pabaigos. Atšilimas, kuris pasireiškė jau XX amžiuje, tęsis ir, manoma, kad jis nelėtės. Prognozuojama, kad iki amžiaus pabaigos globalioji temperatūra pakils dar 2 ar 3 laipsniais. Specialistas teigia, kad tai yra optimistinis scenarijus, pesimistiniu atveju klimato pasikeitimai būtų dar didesni.

„Jei žmonių skaičius didės labai sparčiai ir naudosime iškastinį kurą, temperatūra gali pakilti ir 3 ar 4 laipsnius. Tai reiškia kardinalius pokyčius visose ekosistemose, gamtinėse zonose. Galima tikėtis labai spartaus rūšių nykimo, didelių ekonominių nuostolių, ypatingai, subtropikų regionuose, kur trūksta drėgmės. Lietuvoje, prognozuojama, kad iki XXI amžiaus vidurio žiemos temperatūra pakils dar mažiausiai 2 ar 3 laipsnius, tai reiškia, kad priartėsime prie nulinės temperatūros. Tačiau nereikia galvoti, kad visada laikysis nulinė temperatūra, ji gali susidėti iš šalčio ir šilumos bangų. Pastarųjų, ypač vasarą, turėsime dažniau ir dar stipresnių“, – kalba A. Bukantis.

Plačiau – vaizdo įraše.

Kaip LRT radijui sakė sinoptikė Edita Gečaitė, šeštadienį lietaus nenumatoma, bus debesuota su pragiedruliais. Pūs nestiprus šiaurės rytų vėjas. Įdienojus temperatūra – 14–18 laipsnių.

Sekmadienį pokyčių bus mažai. Naktį temperatūra kris iki 3–8 laipsnių, Kuršių nerijoje – iki 10–12 laipsnių šilumos. Vietomis dirvos paviršiuje numatomos šalnos – iki 0–3 laipsnių šalčio.

„Dieną bus ir debesų, ir pragiedrulių, tačiau nelis. Termometrai rodys 13–18 laipsnių. Šilčiausia bus šalies pietvakariuose“, – prognozuoja E. Gečaitė.    

Tiek antradienio rytą, tiek visą likusią savaitę dėl naktį spaudžiančio nedidelio šaltuko daug kur susidarys plikledis. Taip LRT RADIJUI sako sinoptikė Natalija Nikolajenko. Ketvirtadienį į Lietuvą gali atkeliauti ir daugiau kritulių.

Anot sinoptikės, naktis iš pirmadienio į antradienį buvo debesuota, daug kur palijo, o vietomis, daugiausia Vakarų Lietuvoje, pasnigo. Kai kur buvo šlapdriba. Beveik visur, N. Nikolajenko teigimu, temperatūra išliko silpnai teigiama ir tik kai kur šiauriniuose rajonuose nukrito truputį žemiau nulio, todėl ten susidarė plikledis.

„Antradienį orus lems iš pietvakarių artėjantis anticiklonas, slėgis kils. Pirmoje dienos pusėje vietomis dar galimi nedideli krituliai, daugiausia trumpai pasnigs. Ryte vietomis išliks plikledis, pūs vidutinio stiprumo šiaurės, šiaurės vakarų vėjas. Įdienojus temperatūra pakils iki 0–4 laipsnių šilumos“, – tvirtina sinoptikė.

Pasak jos, trečiadienį per šalį praslinks anticiklonas, keliaujantis į rytus, debesys sklaidysis, kritulių nenumatoma. Naktį beveik visur temperatūra nukris žemiau nulio – iki 3–8 laipsnių šalčio.

„Vietomis, didesnė tikimybė Rytų Lietuvoje, temperatūra gali nukristi net iki 9–11 laipsnių šalčio. Vėl susidarys plikledis, kai kur galimas rūkas. Dieną pasirodys saulė ir temperatūra kils. Vidurdienį bus 0–3 laipsniai šilumos“, – sako N. Nikolajenko.

Jos teigimu, ketvirtadienį prie Lietuvos artės nedidelis vakarų ciklonas. Naktį kai kur truputį pasnigs, numatomas nedidelis– 1–7 laipsnių – šaltukas, todėl daug kur vėl susidarys plikledis.

„Dieną, artėjant ciklonui, sniegas ir šlapdriba, kai kur pereinantys į lietų, prognozuojami jau daugelyje rajonų. Vietomis, didesnė tikimybė Pietų Lietuvoje, susidarys lijundra. Temperatūra svyruos nuo dviejų laipsnių šilumos iki dviejų laipsnių šalčio“, – tvirtina sinoptikė.

Savaitgalį ir savaitės pradžioje žiema atleis savo gniaužtus, bet antroje savaitės pusėje į Lietuvą vėl sugrįš žiemiški šalčiai, o kai kur ir papustys. Taip LRT RADIJUI sako sinoptikas Vytautas Sakalauskas.

Sinoptiko teigimu, sekmadienį atsikvėpsime nuo žvarbaus šalčio. „Žiema truputį atleis savo gniaužtus, tad atsikvėpsime nuo žvarbaus šalčio – daug kur liks tik 1–5 laipsniai šalčio. Šiauriniame šalies pakraštyje dar laikysis apie 6 laipsnius šalčio, o pietiniame, tiksliau apie Druskininkus, Alytų, temperatūra priartės prie nulio“, – komentuoja V. Sakalauskas.

Jo tvirtinimu, sekmadienį žymesnis sniegas nepasirodys, nebent nukris viena ar kita snaigė. Sinoptikas perspėja, kad, nepaisant geresnio oro, vis dar reikėtų pasisaugoti kai kur išlikusio ledo. Be to, iki sekmadienio vakaro įsismagins rytų ir pietryčių vėjas – pakils iki 6–11 m/s.

„Kitos savaitės pradžioje šalčio gniaužtai sugrįš, bet dar ne pirmadienį. Naktį iš sekmadienio į pirmadienį temperatūra pažemės iki 4–9, Utenos apskrityje ir iki 10–12 laipsnių šalčio, o prie jūros išliks vos 1–3 laipsniai šalčio. Dieną šaltis sušvelnės iki   1–5 laipsnių šalčio, o pietų, vakarų vietovėse galima tikėtis ir nulio“, – teigia V. Sakalauskas.

Nemaloniausia naujiena ta, kad sulauksime nemažai sniego. „Kadangi pūs vidutinio stiprumo vėjas, kai kur ir papustys. Daug kur pasnigs ir antradienį, tačiau temperatūra dar nelabai skubės žemėti. Savaitės viduryje ir ypač antroje jos pusėje į Lietuvą vėl sugrįš tikras žiemiškas, gana žvarbus šaltis, panašus į tą, kuris lankėsi prieš kelias dienas“, – sako sinoptikas.

Artimiausiomis dienomis orai pajūryje dar labiau subjurs. Uostamiestyje žadama šlapdriba, kai kuriose vietose tikėtinos ir šalnos, todėl ant tiltų ir viadukų gali susidaryti plikledis. Artėjančios savaitės antroje pusėje pastebimai sustiprės vėjas.

Lapkričiui keliaujant pabaigos link, į uostamiestį atkeliauja vis niūresni orai. Šį savaitgalį ir artėjančią savaitę meteorologai žada lietų, šlapdribą, stiprėjantį vėją bei šalnas.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Jūrinių prognozių skyriaus vedėjo Liongino Pakščio teigimu, šį savaitgalį bus debesuota su pragiedruliais, rytoj galimi nedideli krituliai – šlapdriba, lietus.

Savaitgalį pūs 4–9 m/s šiaurės rytų, rytų vėjas.

Šiandien termometrai rodys 4–6 laipsnius šilumos, o rytoj gyvsidabrio stulpelis kils tik iki 2–4 laipsnių aukščiau nulio žymos.

Pašnekovo teigimu, naktį į sekmadienį oro temperatūra svyruos apie nulį, o kai kuriose vietose gali atšalti iki 2 laipsnių žemiau nulio.

"Bus slidu. Vietomis susidarys plikledis, ypač – ant tiltų ir viadukų", – teigė L.Pakštys.

Artėjančią savaitę bus debesuota, kartkartėmis žadami krituliai – į lietų besikeičianti šlapdriba.

Pirmadienį pūs 4–9 m/s rytų vėjas. Antradienį jo kryptis pasikeis į pietų, pietryčių. Tada vėjo greitis pasieks 7–12 m/s.

Trečiadienį ir ketvirtadienį pietų, pietvakarių vėjas įsibėgės iki 13–18 m/s. Penktadienį vakarų vėjo greitis turėtų siekti apie 20 m/s.

Pirmoje savaitės pusėje dienomis termometrai rodys 3–5 laipsnius šilumos, naktimis gyvsidabrio stulpeliai sukiosis apie nulį, o vietomis galima iki 3 laipsnių šalna.

Antroje savaitės pusėje, pasisukus vėjui iš vakarų, dienomis oro temperatūra kils iki 5–7 laipsnių aukščiau nulio, o naktimis šils iki 3–5 laipsnių.

"Artinasi žiema. Juks jau paskutinis rudens mėnuo", – besiartinančius atšiaurius orus apibendrino L.Pakštys.