Jis abejoja, ar Lietuvai reikėtų vienašališkai priimti sprendimus, kur ir kaip Ukrainos atstatymui panaudoti čia įšaldytas lėšas.

„Sankcijos, kurių pagrindu turtas įšaldytas, yra tarptautinės ir europinės. Ir kitos (didesnės – BNS) sumos yra kitose Europos Sąjungos ir Vakarų šalyse, tai siekiant realaus efekto ir realios pagalbos Ukrainai, reiktų tikrai koordinuotų sprendimų –  ties kuo yra bandoma dirbti ir ties kuo dedamos pastangos“, – penktadienį LRT radijui sakė M. Liutvinskas.

„Asmeniškai atsargiai vertinčiau iniciatyvas daryti Lietuvai žingsnius vienai pačiai tiek dėl teisinių niuansų ir apribojimų, tiek ir dėl bendro Europos Sąjungos ir Vakarų solidarumo ir vieningumo įgyvendinant sankcijų politiką ir aspektus, kurie iš jos kyla, nes Rusijos karo prieš Ukrainą akivaizdoje vienybė yra mūsų stiprybė ir šitoje vietoje tą principą reiktų išlaikyti, net jeigu tai reiškia sunkesnę sprendimų paiešką“, – teigė viceministras.

Jo įsitikinimu, bendri sprendimai turi stipresnį poveikį ir didesnį efektą.

Pasak viceministro, naujaisiais Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vasario pabaigos duomenimis, dėl sankcijų Rusijai Lietuvoje yra įšaldyta kiek daugiau negu 30 mln. eurų lėšų, priklausančių juridiniams asmenis, kuriems pritaikytos sankcijos.  

„Ji, kaip nedidelei šaliai, nėra maža“, – teigė viceministras. 

BNS sausį rašė, kad Rusijos įmonių įšaldytų lėšų sąskaitose bendra suma buvo daugiau nei 42,97 mln. eurų ir 1,78 mln. JAV dolerių, o bendra įeinančių įšaldytų lėšų, kurių siuntėjams taikomos Europos Sąjungos sankcijos, suma yra 1,45 mln. eurų, 1,32 mln. JAV dolerių ir apie 215 tūkst. Rusijos rublių.

Baltarusijos įmonių ir asmens sąskaitose įšaldyta lėšų dar yra už bendrą 34,91 mln. eurų ir 7,68 mln. JAV dolerių sumą.

Anot jos, susitikime su Europos Sąjungos vadovais Lietuvos prezidentas kalbės apie būtinybę nepasiduoti sankcijų nuovargiui.

„Prezidentas kalbės, kad sankcijų politiką turime tęsti, kad nevalia pasiduoti sankcijų nuovargiui ir kad tikimės 11-ojo sankcijų paketo“, – Žinių radijui antradienį sakė A. Skaisgirytė.

Anot jos, Rusijos korporacijos „Rosatom“ vadovai turėtų būti sankcionuoti už sukeltą branduolinį pavojų Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje.

„Dar vis yra aukštų pareigūnų, kurie nėra sankcionuoti, tarp jų ir „Rosatom“ vadovai, kurie atsakingi už Zaporižios elektrinės situaciją ir visą tą potencialų branduolinį pavojų, kurį ši elektrinė patiria“, – kalbėjo A. Skaisgirytė.

EVT posėdis Briuselyje vyks kovo 23–24 dienomis.

Lietuvoje šiuo metu veikia 1328 įmonės, kurių 100 proc. akcininkai yra Rusijos arba Baltarusijos piliečiai bei įmonės: 658 įmones valdo Rusijos, o 670 – Baltarusijos kapitalas. Prieš metus jų buvo atitinkamai 1368 ir 1068.

„Okredo“ vadovė Gerda Jurkonienė sako, kad karas Ukrainoje smarkiai pakeitė verslo požiūrį į rytinių kaimynių, ypač Rusijos, kapitalo įmones – Lietuvos įmonės aktyviai ieško informacijos apie savo partnerius, tikrina jų verslo sąsajas su diktatorių valdomų šalių kapitalu.

„Turiu pagirti Lietuvos įmones, nes nemaža jų dalis pertvarkė savo vidinius rizikų vertinimo procesus, įtraukė privalomą partnerių patikrą dėl galimų verslo sąsajų su rusišku ar baltarusišku kapitalu ir sėkmingai išvengė reputacinių rizikų“, – pranešime sakė G. Jurkonienė.

Rusijos kapitalo įmonėse per metus darbuotojų sumažėjo du kartus iki 558, jiems mokamas vidutinis 1444 eurų darbo užmokestis, tuo metu baltarusiško kapitalo įmonėse darbuotojų padaugėjo 10 proc. iki 1399, jų atlygis siekia 1497 eurus.

540 rusiško ir baltarusiško kapitalo įmonių yra įdarbinę bent vieną darbuotoją, 32 įmonėse dirba daugiau nei 10 darbuotojų, o didžiausioje – Baltarusijos kapitalo bendrovėje – dirba 129 žmonės.

Dalis anksčiau veikusių Rusijos ir Baltarusijos kapitalo įmonių buvo išregistruotos ar likviduotos, tačiau yra ir tokių, kurios dalį akcijų perleido kitiems asmenims ar įmonėms, todėl duomenys apie jų kapitalo kilmę viešai tapo nebeprieinami. Tokių įmonių, galimai paslėpusių pagrindinę kapitalo kilmę, nuo 2022 metų vidurio yra apie 50.

„Situacija, kuomet įmonių kapitalo kilmės nėra galimybių sužinoti, nėra nauja. Duomenys apie įmonių akcininkus, kai jų yra daugiau negu vienas, saugomi po devyniais užraktais, tad pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus verslas neturi galimybių tinkamai įvertinti kylančių rizikų“, – sakė G. Jurkonienė.

443 rusiško ir baltarusiško kapitalo įmonės veikia prekybos bei remonto srityse, 164 teikia transporto ir sandėliavimo paslaugas, 135 užsiima profesine, moksline, technine veikla. 

Nuo sankcijų nukentėjusio Irano karinės oro pajėgos turi senstelėjusią orlaivių flotilę ir sunkiai apsirūpina atsarginėmis dalimis, kad galėtų išlaikyti savo karo lėktuvus ore.

Pareiškime Jungtinėms Tautoms Teheranas teigė, kad po 1980–1988 metų Irano ir Irako karo pradėjo kreiptis į „šalis dėl naikintuvų pirkimo“, kad papildytų savo flotilę.

„Rusija paskelbė esanti pasirengusi juos parduoti“ po to, kai 2020 metų spalį baigė galioti apribojimai Iranui įsigyti įprastinės ginkluotės pagal 2231-ąją JT rezoliuciją 2231, sakoma pareiškime, kurį vėlai penktadienį perdavė oficialioji naujienų agentūra IRNA.

„Naikintuvai „Suchoj 35“ Iranui buvo techniškai priimtini“, – priduriama jame.

Praėjusiais metais Teheranas užmezgė tvirtus ryšius su Maskva įvairiuose sektoriuose, įskaitant karinį.

Naikintuvai „Suchoj 35“ Iranui buvo techniškai priimtini.

Kyjivas yra apkaltinęs Teheraną, kad šis tiekia Maskvai dronus „kamikadzes“ „Shahed-136“, naudojamus atakoms prieš civilius taikinius nuo praėjusių metų vasario mėnesio, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, tačiau Islamo respublika šį kaltinimą neigia.

Jungtinės Valstijos yra išreiškusios susirūpinimą dėl stiprėjančio Irano ir Rusijos karinio bendradarbiavimo, o Pentagono atstovas spaudai Johnas Kirby (Džonas Kerbis) gruodžio mėnesį perspėjo, kad yra tikėtina, jog Rusija gali parduoti Iranui savo naikintuvus.

J. Kirby tvirtino, kad Irano pilotai, kaip pranešama, Rusijoje mokėsi pilotuoti „Suchoj“ karo lėktuvus ir kad Teheranas gali juos gauti per ateinančius metus, o tai „gerokai sustiprintų Irano karines oro pajėgas, palyginti su jo regiono kaimynėmis“.

Šiuo metu Iranas turi daugiausia rusiškų MiG ir „Suchoj“ naikintuvų, kurie pagaminti dar sovietmečiu, taip pat keletą Kinijos lėktuvų, įskaitant F-7.

Irano flotilei taip pat priklauso keletas amerikietiškų naikintuvų F-4 ir F-5, pagamintų dar prieš 1979 metų Islamo revoliuciją.

JAV vėl pradėjo taikyti sankcijas Iranui 2019 metais, praėjus metams po vienašališko pasitraukimo iš Irano branduolinio susitarimo, kurį įvykdė tuometinis prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas).

2015 metų susitarimu, oficialiai vadinamu Bendruoju visapusišku veiksmų planu (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA), Iranas buvo atleistas nuo tarptautinių sankcijų mainais į įtartinos branduolinės programos apribojimus.

Remiantis naujausiais vyriausybės duomenimis, 2021 metais importo vertė siekė beveik 250 mln. Kanados dolerių (170 mln. eurų).

Apie draudimą pranešta po to, kai praėjusį mėnesį Jungtinės Valstijos paskelbė 200 proc. tarifą Rusijos importuojamam aliuminiui, ir po to, kai Europos Sąjunga jau praėjusiais metais užblokavo Rusijos plieno produktus.

„Kanada ir mūsų partneriai jau pritaikė sankcijas Rusijos centriniam bankui ir pritaikė Rusijos naftos ir dujų kainų „lubas, – pareiškime teigė ministro pirmininko pavaduotoja Chrystia Freeland (Kristija Friland). – O dabar, koordinuodami veiksmus, kurių šiandien ėmėsi Jungtinės Valstijos, užtikriname, kad [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas negalėtų sumokėti už savo karą parduodamas aliuminį ir plieną Kanadoje.“

Draudimas taikomas rusiškam neapdorotam aliuminiui, aliuminio lakštams ir gataviems produktams, įskaitant iš aliuminio pagamintus konteinerius ir kitus namų apyvokos daiktus.

Taip pat draudžiami visi pirminiai Rusijos plieno gaminiai, įskaitant geležį ir nelegiruotąjį plieną, pusgaminius ir gatavus gaminius, tokius kaip vamzdžiai ir vamzdeliai.

Didžiąją dalį Kanados plieno importo sudaro importas iš Jungtinių Valstijų – beveik 45 proc. JAV plieno eksporto –, o į kaimyninę šalį gabenama beveik 90 proc. Kanadoje pagaminamo aliuminio.

V. Orbanas atvirai kritikuoja Europos poziciją dėl karo Ukrainoje, kaltindamas ją paskelbus „netiesioginį karą“ su Rusija.

E. Macronas susitiks su V. Orbanu pirmadienį prieš kovo 23–24 dienomis vyksiantį EVT susitikimą, taip pat aptars energetikos klausimus ir paramą Europos gynybos pramonei, sakoma pareiškime.

Europos Sąjungos narė Vengrija yra labai priklausoma nuo importuojamų rusiškų degalų. V. Orbanas pažadėjo palaikyti ryšius su Rusija ir atsisakė tiekti ginklus Ukrainai.

Jis taip pat kritikavo Vakarų sankcijas Rusijai, nors Vengrija šiuo klausimu galiausiai balsavo kartu su ES partnerėmis.

Budapeštas taip pat yra įsitraukęs į ilgalaikį ginčą su ES dėl Briuseliui susirūpinimą keliančio korupcijos Vengrijoje.

Gruodžio mėnesį Briuselis įšaldė milijardų eurų vertės lėšas, kol Budapeštas vykdys antikorupcines reformas.

„Lietuvos geopolitinė padėtis verčia ieškoti papildomų priemonių Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams apsaugoti. Papildomai prie ES įvestų sankcijų reikalingos nacionaliniu būdu nustatytos ribojamosios priemonės, nukreiptos į priešiškų valstybių režimus“, – penktadienį sakė Jovita Neliupšienė, pateikdama Seimui Užsienio reikalų ministerijos (URM) rengtą įstatymų pataisų paketą dėl atsakomybės už sankcijų pažeidimus sugriežtinimą.

Anot jos, efektyvus sankcijų įgyvendinimas yra ne mažiau svarbus nei ribojamosios priemonės.

„Šiuo metu nustatytos atsakomybės nepakanka atgrasyti nuo sankcijų pažeidinėjimo, todėl būtina sugriežtinti poveikio priemones, kurios būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios“, – tvirtino viceministrė.

„Be aiškesnių ir plačių sankcijų režimo elgesio nepakeisime“, – pabrėžė ji.

Vyriausybė prašo skubos tvarka priimti Tarptautinių sankcijų įstatymo, Baudžiamojo ir Administracinių nusižengimų kodeksų pataisas bei naują Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektą.

Penktadienį joms pritarta, už balsavus 91 Seimo nariui, prieš buvus vienam ir šešiems susilaikius.

Pagal siūlymą, šiuo metu nepaprastosios padėties nutarime įtvirtintus ribojimus norima perkelti į atskirą įstatymą.

Juo būtų įtvirtinta, kad stabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas. Nebūtų priimami ir prašymai dėl elektroninio rezidento statuso suteikimo.

Taip pat šių valstybių piliečiams nebebūtų suteikiami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje.

Išimtis būtų taikoma, kai dėl vizų išdavimo tarpininkautų Lietuvos URM arba jeigu asmenys jau turi leidimą gyventi Lietuvoje ar kitoje ES šalyje.

Projekte numatyta, kad į Lietuvą per ES išorės sieną atvykstantiems rusams būtų taikoma individuali patikra vertinant jų keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Ši patikra nebūtų taikoma diplomatams, disidentams, pervežimo bendrovių darbuotojams, ES piliečių šeimų nariams, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintiems rusams.

Numatyta, kad šis įstatymas galiotų metus – iki 2024 metų balandžio 14 dienos.

Taip pat siūloma Baudžiamajame ir Administracinių nusižengimų kodeksuose numatyti atsakomybę ir už minėtų ribojamųjų priemonių pažeidimus.

Tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimo projekte siūloma numatyti konkrečias baudas už įvestų sankcijų nesilaikymą.

Bauda įmonėms turėtų būti ne mažesnė nei 10 tūkst. eurų ir galėtų siekti 50–100 proc. prekių vertės. Bendrovei per metus pakartotinai pažeidus sankcijas, o prekių vertei viršijus 100 tūkst. eurų, siūloma skirti iki 5 proc. metinių pajamų baudą, bet ne mažesnę nei prekių vertė ir ne mažesnę kaip 20 tūkst. eurų.

Jei sankcijų pažeidimo dalykas nėra prekės, paslaugos arba lėšos, siūloma skirti 20–50 tūkst. eurų baudą. Prekės taip pat galėtų būti konfiskuotos.

Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas už tarptautinių sankcijų pažeidimus numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų, arba baudą nuo 200 iki 6 tūkst. eurų.

Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ su partneriais anksčiau paskelbė, kad tiek vilkikais, tiek traukiniais per Lietuvą gabenamas karbamidas, kurio gamintojui „Grodno Azot“ taikomos ES sankcijos, tačiau trąšoms jos netaikomos, o sankcijų apėjimo schemoje dalyvauja kitos Baltarusijos bei Lietuvos įmonės. 

Klaipėdos prokuratūra ir muitinė sausį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimos karbamido trąšų kontrabandos. Teigiama, kad ji sustabdyta, tačiau bandymų vežti įvairias kitas sankcionuojamas prekes per Lietuvą dar esama.

„Lietuvos geopolitinė padėtis verčia ieškoti papildomų priemonių Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams apsaugoti. Papildomai prie ES įvestų sankcijų reikalingos nacionaliniu būdu nustatytos ribojamosios priemonės, nukreiptos į priešiškų valstybių režimus“, – penktadienį sakė Jovita Neliupšienė, pateikdama Seimui Užsienio reikalų ministerijos (URM) rengtą įstatymų pataisų paketą dėl atsakomybės už sankcijų pažeidimus sugriežtinimą.

Anot jos, efektyvus sankcijų įgyvendinimas yra ne mažiau svarbus nei ribojamosios priemonės.

„Šiuo metu nustatytos atsakomybės nepakanka atgrasyti nuo sankcijų pažeidinėjimo, todėl būtina sugriežtinti poveikio priemones, kurios būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios“, – tvirtino viceministrė.

„Be aiškesnių ir plačių sankcijų režimo elgesio nepakeisime“, – pabrėžė ji.

Vyriausybė prašo skubos tvarka priimti Tarptautinių sankcijų įstatymo, Baudžiamojo ir Administracinių nusižengimų kodeksų pataisas bei naują Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektą.

Penktadienį joms pritarta, už balsavus 91 Seimo nariui, prieš buvus vienam ir šešiems susilaikius.

Lietuvos geopolitinė padėtis verčia ieškoti papildomų priemonių Lietuvos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams apsaugoti.

Pagal siūlymą, šiuo metu nepaprastosios padėties nutarime įtvirtintus ribojimus norima perkelti į atskirą įstatymą.

Juo būtų įtvirtinta, kad stabdomas Rusijos ir Baltarusijos piliečių prašymų išduoti vizas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas. Nebūtų priimami ir prašymai dėl elektroninio rezidento statuso suteikimo.

Taip pat šių valstybių piliečiams nebebūtų suteikiami leidimai laikinai gyventi Lietuvoje.

Išimtis būtų taikoma, kai dėl vizų išdavimo tarpininkautų Lietuvos URM arba jeigu asmenys jau turi leidimą gyventi Lietuvoje ar kitoje ES šalyje.

Projekte numatyta, kad į Lietuvą per ES išorės sieną atvykstantiems rusams būtų taikoma individuali patikra vertinant jų keliamą grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, viešajai tvarkai, viešajai politikai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams.

Ši patikra nebūtų taikoma diplomatams, disidentams, pervežimo bendrovių darbuotojams, ES piliečių šeimų nariams, taip pat Šengeno zonos valstybių leidimus gyventi ar ilgalaikes nacionalines vizas turintiems rusams.

Numatyta, kad šis įstatymas galiotų metus – iki 2024 metų balandžio 14 dienos.

Taip pat siūloma Baudžiamajame ir Administracinių nusižengimų kodeksuose numatyti atsakomybę ir už minėtų ribojamųjų priemonių pažeidimus.

Tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimo projekte siūloma numatyti konkrečias baudas už įvestų sankcijų nesilaikymą.

Bauda įmonėms turėtų būti ne mažesnė nei 10 tūkst. eurų ir galėtų siekti 50–100 proc. prekių vertės. Bendrovei per metus pakartotinai pažeidus sankcijas, o prekių vertei viršijus 100 tūkst. eurų, siūloma skirti iki 5 proc. metinių pajamų baudą, bet ne mažesnę nei prekių vertė ir ne mažesnę kaip 20 tūkst. eurų.

Jei sankcijų pažeidimo dalykas nėra prekės, paslaugos arba lėšos, siūloma skirti 20–50 tūkst. eurų baudą. Prekės taip pat galėtų būti konfiskuotos.

Šiuo metu Baudžiamasis kodeksas už tarptautinių sankcijų pažeidimus numato baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų, arba baudą nuo 200 iki 6 tūkst. eurų.

Tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ su partneriais anksčiau paskelbė, kad tiek vilkikais, tiek traukiniais per Lietuvą gabenamas karbamidas, kurio gamintojui „Grodno Azot“ taikomos ES sankcijos, tačiau trąšoms jos netaikomos, o sankcijų apėjimo schemoje dalyvauja kitos Baltarusijos bei Lietuvos įmonės. 

Klaipėdos prokuratūra ir muitinė sausį pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimos karbamido trąšų kontrabandos. Teigiama, kad ji sustabdyta, tačiau bandymų vežti įvairias kitas sankcionuojamas prekes per Lietuvą dar esama.

Bendrojo Teismo pareiškime sakoma, kad net jei J. Prigožinas yra atsakingas už neteisėtus veiksmus Ukrainoje, įrodymų prieš jo motiną, pateiktų tuo metu, kai buvo paskelbtos sankcijos, nepakanka.