„Mūsų pareiga – išplėsti šias sankcijas“, – sakė prezidentas prieš Briuselio aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame ES lyderiai ketina patvirtinti bloko jau svarstomas griežtesnes sankcijas Iranui.

Vėlai šeštadienį ir sekmadienio naktį Iranas surengė precedento neturintį dronų ir raketų smūgį Izraeliui, bet žydų valstybė drauge su sąjungininkais numušė didžiąją dalį oro taikinių.

Tai buvo pirma tiesioginė Irano ataka Izraelio teritorijoje ir ja buvo keršijama už smūgį iraniečių ambasados Damaske konsuliniam skyriui, per kurį žuvo septyni Revoliucijos gvardijos nariai, įskaitant du užsienyje veikiančių Gvardijos pajėgų „al Quds“ generolus.

Antradienį ES užsienio reikalų ministrai susitarė, kad Bendrija sugriežtins sankcijas, kurias jau taiko Teheranui už tai, kad šis tiekia Maskvai dronus, naudojamus kare Ukrainoje.

Trečiadienį ES aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškimo projekte teigiama, kad vadovai yra pasirengę imtis tolesnių veiksmų prieš Iraną, visų pirma susijusių su dronais ir raketomis.

Pranešime tiek Izraelis, tiek Iranas raginami elgtis kuo santūriau ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie galėtų padidinti įtampą Artimųjų Rytų regione, kai Vakarai stengiasi užkirsti kelią platesnio masto konfliktui.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahus) nurodė, kad žydų valstybė nuspręs, kaip atsakyti į savaitgalio Irano išpuolį, tačiau pasaulio lyderiai ragina laikytis santūriai ir vengti tolesnio eskalavimo.

„Aptarėme situaciją Artimuosiuose Rytuose, pasmerkdami precedento neturintį Irano puolimą prieš Izraelį. Tolesnė eskalacija ir jos išplitimas turėtų katastrofiškų pasekmių ir Artimųjų Rytų regionui, ir nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai. Vis dėlto akivaizdu, kad Iranas, kaip ir Rusija, jaučiasi padrąsinti Vakarų neryžtingumo“, – pirmadienį po dvišalio susitikimo su Nyderlandų užsienio reikalų ministre Hanke Bruins Slot sakė G. Landsbergis.

„Privalome nedelsiant stiprinti sankcijas Iranui už jo regioninį destabilizuojantį elgesį ir paramą Rusijos agresijai prieš Ukrainą“, – ragino jis.

Kaip pranešta anksčiau, Lietuva pasmerkė savaitgalį vykusį Irano antpuolį prieš Izraelį. Teherano veiksmus smerkia daugelis Vakarų šalių, įskaitant Vokietiją, Jungtinę Karalystę, Prancūziją.

Iranas ne kartą grasino suduoti Izraeliui smūgį, keršydamas už kruviną balandžio 1-osios išpuolį prieš konsulatą Damaske.

Nyderlandų ministrė įsitikinusi, kad situacija Artimuosiuose Rytuose nenukreips tarptautinės bendruomenės dėmesio nuo Ukrainos

Pirmadienį vykusio dvišalio susitikimo metu politikai aptarė ir padėtį Ukrainoje, tolimesnes galimybes prisidėti prie paramos Kyjivui.

„Šiandien kalbėjome apie paramą Ukrainai, kovojančiai su Rusijos agresija. Taip pat – apie tai, kaip apsaugoti mūsų sąjungą nuo neišvengiamos grėsmės prie mūsų sienų“, – žurnalistams sakė H. Bruins Slot.

H. Bruins Slot ir G. Landsbergis. I. Gelūno / BNS nuotr.

„Didelį dėmesį susitikime skyrėme klausimui dėl karinės paramos Ukrainai. Ukraina patiria didžiulį spaudimą karo fronte, Rusijai su nauju atkaklumu naikinant Ukrainos kritinę infrastruktūrą. Ukrainoje ypatingai jaučiamas amunicijos bei oro gynybos sistemų trūkumas“, – tvirtino G. Landsbergis.

H. Bruins Slot yra įsitikinusi, kad nerimstanti situacija Artimuosiuose Rytuose neturėtų nukreipti tarptautinės bendruomenės dėmesio nuo to, kas vyksta Ukrainoje.

Jeigu neremsime Ukrainos, jeigu jie nelaimės karo – galiausiai mes prarasime viską.

„Esu įsitikinusi, kad ukrainiečių kovojamas mūšis prieš Rusiją yra svarbus Europos saugumui ir stabilumui“, – kalbėjo H. Bruins Slot.

„Jeigu neremsime Ukrainos, jeigu jie nelaimės karo – galiausiai mes prarasime viską“, – patikino ji, akcentuodama, jog Rusijai pasiekus pergalę Ukrainoje, V. Putinui to neužteks.

„Ukraina turi būti mūsų prioritetų viršuje“, – pabrėžė Nyderlandų užsienio reikalų ministrė.

Mano, kad ukrainiečiai pagrįstai kels klausimus dėl oro gynybos Izraelyje

Savo ruožtu G. Landsbergis pripažino, kad situacijai Artimuosiuose Rytuose dar labiau eskaluojant, kyla rizika, jog Vakarų dėmesys bus padalintas tarp Izraelio ir Ukrainos. Tačiau tai, pažymėjo jis, yra hipotetinė situacija.

Visgi, politikas atkreipė dėmesį į tai, jog Irano antpuolio metu Izraelio dangus buvo efektyviai apsaugotas ir Vakarų valstybių pagalba. Tokios paramos iš NATO šalių prašo ir Kyjivas. G. Landsbergio manymu, savaitgalio įvykiai gali pastiprinti Ukrainos argumentus dėl Vakarų pagalbos oro gynybos srityje.

„Vakarų pagalba užtikrintas oro saugumas ne NATO partnerei Izraeliui. Manau, kad ukrainiečiai gali kelti šį klausimą ir kels jį pagrįstai“, – svarstė G. Landsbergis.

„Manau, kad tai galėtų pastiprinti jų argumentaciją dėl papildomo oro gynybos poreikio“, – apibendrino jis.

ELTA primena, kad pirmadienį Lietuvoje lankosi Nyderlandų užsienio reikalų ministrė H. Bruins Slot. Politikė susitiko su šalies diplomatijos vadovu G. Landsbergiu, vėliau vyks į Ruklą, kur aplankys NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinėje grupėje tarnaujančius Nyderlandų karius.

„Mes pasiūlysime papildomus sankcinuojamųjų sąrašus, kurie galėtų būti pridėti (...) į sankcijų sąrašą“, – bendroje spaudos konferencijoje su Vokietijos kolege sakė ministras.

Pasak jo, naujas sankcijas svarstoma skelbti tiek dėl Teherano įsitraukimo į karą Ukrainoje, tiekiant Rusijai ginkluotę, tiek dėl žmogaus teisių pažeidimų pačiame Irane.

ES sankcijas Iranui paskelbė spalį, tąkart jos buvo nukreiptos į vadinamąją moralės policiją ir 11 šalies pareigūnų.

Pirmadienį Briuselyje vyks ES užsienio reikalų ministrų susitikimas.

„Esu sukrėstas, kad taikius protestus Irane rengiantys demonstrantai miršta“, – tviteryje parašė O. Scholzas.

„Smerkiame pernelyg didelį saugumo pajėgų smurtą ir palaikome Irano žmones, – pridūrė jis. – Mūsų ES sankcijos yra svarbios. Mes svarstome tolesnius žingsnius.“

Protestus, kurių epicentre atsiduria jaunos moterys ir moksleivės, išprovokavo Mahsos Amini mirtis praėjusį mėnesį, įvykusi po jos suėmimo už tariamą šiitiškoje respublikoje taikomo griežto moterų aprangos kodo pažeidimą.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) sekmadienį pareiškė, kad Berlynas ir ES svarsto, ar paskelbti Irano revoliucinę gvardiją „teroristine organizacija“.

Jos komentarai buvo paskelbti po to, kai protestuotojai Irane sekmadienį vėl susibūrė, nepaisydami Revoliucinės gvardijos įsakymo sustabdyti mitingus.

22 metų M. Amini mirė rugsėjo 16 dieną, praėjus trims dienoms po suėmimo.

Kurdų kilmės iranietės mirtis sukėlė neramumų bangą, o valstybės atsaką į „riaušes“ teisių gynėjų grupė „Amnesty International“ vadina „žiauriu susidorojimu“.

Osle įsikūrusi Irano žmogaus teisių organizacija penktadienį pranešė, kad nuo protestų pradžios žuvo mažiausiai 160 mitinguotojų, tarp jų daugiau nei dvi dešimtys vaikų.

„Visų pirma, tai stipri politinė žinutė Iranui ir kitiems galimiems Rusijos agresijos Ukrainoje palaikytojams: tiems, kurie galbūt manė, jog ES ir kiti sąjungininkai nereaguos į jų ginklų tiekimą Rusijai“, – BBC televizijai ketvirtadienį sakė ministras.

Europos Sąjunga trečiadienį susitarė dėl sankcijų trims asmenims ir vienam subjektui, atsakingiems už iranietiškų dronų, kurie naudojami kare Ukrainoje, tiekimą Rusijai. Sankcijos įsigaliojo ketvirtadienį.

Pasak G. Landsbergio, reikia pasiekti, kad Iranas negalėtų gaminti ir siųsti Rusijai dronų.

Visų pirma, tai stipri politinė žinutė Iranui ir kitiems galimiems Rusijos agresijos Ukrainoje palaikytojams: tiems, kurie galbūt manė, jog ES ir kiti sąjungininkai nereaguos į jų ginklų tiekimą Rusijai.

„Mes jau žengėme vieną žingsnį, tačiau dar turime užtikrinti, kad Iranas nedalyvautų šiame kare“, – kalbėjo Lietuvos diplomatijos vadovas.

Jo teigimu, Rusija „desperatiškai ieško sąjungininkų“, o tai įrodo anksčiau skelbta žinia, jog Maskva bendradarbiavo su Šiaurės Korėja siekdama gauti raketų ir amunicijos.

„Akivaizdu, kad Iranas yra vienas iš paskutinių draugų, kuriuos Rusija turi savo pusėje. Tačiau mums vis dar reikia pasirūpinti, kad ši draugystė nesitęstų“, – sakė ministras.

G. Landsbergis priminė, kad Vakarų šalys įvedė sankcijas ir Baltarusijai, remiančiai Rusiją kare.

„Tokios pačios taisyklės turėtų būti taikomos visiems. Kiekvienai šaliai, kiekvienam režimui, kuris nori remti Rusijos karo veiksmus – ar tai būtų Iranas, ar Šiaurės Korėja“, – teigė jis.

Rusija atakas bepiločiais orlaiviais Ukrainoje suintensyvino pastarąjį mėnesį.

Iranas iki šiol neigia perduodantis Maskvai dronus „Shahed“.

Baudžiamosios priemonės, kuras ES ambasadoriai aptarė dar prieš užsienio reikalų ministrų susitikimą, bus pritaikytos 11 Irano pareigūnų ir keturiems subjektams. Jiems bus taikomi ES vizų draudimai ir turto įšaldymas.

Į sąrašą, paskelbtą oficialiajame bloko leidinyje, taip pat įtrauktos su Revoliucinės gvardijos korpusu susijusios sukarintos pajėgos „Basij“, vadinamoji „moralės policija“, jos ir Irano teisėsaugos pajėgų keliuose regionuose vadovai.

Tarp tų, kuriems bus taikomos sankcijos, yra ir „vadinamoji moralės policija – žodis, kuris tikrai netinka, kai matai ten daromus nusikaltimus“, teigė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok).

ES sunerimo dėl negailestingų Irano režimo veiksmų tramdant mitingus, kuriuos išprovokavo 22-ejų kurdės M. Amini mirtis rugsėjo 16-ąją, praėjus trims dienoms po to, kai ją Teherane suėmė moralės policija už tai, kad ji, kaip įtariama, pažeidė griežtą šiitiškos respublikos moterų aprangos kodą.

Nuo to laiko demonstracijos peraugo į didelius gatvių protestus, nukreiptus į patį režimą. Dalyvaujantieji reikalauja atsisakyti mulos vadovavimu paremtos šalies valdymo formos.

Sąrašas buvo sudarytas prieš naujausią dramatišką įvykių posūkį Irane: gyvybių pareikalavusį gaisrą Teherano liūdnai pagarsėjusiame Evino kalėjime, kuriame režimas laiko šalies politinius kalinius, taip pat dvigubą pilietybę turinčius asmenis bei užsienio piliečius.

„Kai matome šias siaubingas gaisro kalėjime nuotraukas, kai matome, kad taikūs žmonės – moterys, vyrai, o vis dažniau ir jaunuoliai bei moksleiviai – ir toliau žiauriai mušami, mes negalime ir neužmerksime akių“, – komentavo A. Baerbock.

„Jei šis smurtas tęsis, režimo laukia dar daugiau pasekmių“, – pridūrė ji.

ES pareiškime teigiama, kad „moralės policija“ bei jos Teherano padalinio ir nacionaliniai vadai yra atsakingi už M. Amini mirtį.

„Remiantis patikimais pranešimais ir liudijimais, po sulaikymo ji buvo žiauriai sumušta ir su ja buvo netinkamai elgiamasi, dėl to mergina buvo paguldyta į ligoninę ir mirė 2022 metų rugsėjo 16 dieną“, – tvirtinama jame.

Komunikacijų ministrui Eisai Zarepourui (Isai Zarepurui) įvestos sankcijos už interneto atjungimą Irane – šalyje įsiplieskus protestams – siekiant riboti gyventojų prieigą prie informacijos ir nuomonės laisvę.

„Basij“ pajėgos buvo įtrauktos į sąrašą dėl „ypač žiauraus“ susidorojimo su mitinguotojais, „pražudžiusio daugybę žmonių“. Jos yra „tiesiogiai atsakingos už rimtus žmogaus teisių pažeidimus Irane“, sakoma ES pareiškime.

Kyjivas prašo daugiau sankcijų

Iranas taip pat figūravo ministrų diskusijose dėl Rusijos karo Ukrainoje.

Kyjivas ir vis daugiau karo analitikų teigia, kad Iranas tiekia Rusijai dronus Ukrainos taikiniams atakuoti, tačiau Teheranas tai neigia.

ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) sakė, kad blokas sieks gauti „konkrečių įrodymų“ apie Irano dronų naudojimą Ukrainoje.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmitrijus Kuleba pirmadienį paragino ES įvesti sankcijas Teheranui. Į kolegas jis kreipėsi vaizdo įrašu iš bunkerio, praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Kyjivą atakavo dronai-kamikadzės, pražudę mažiausiai tris žmones.

Socialiniame tinkle „Twitter“ jis pranešė „paprašęs didesnių oro gynybos pajėgumų ir amunicijos tiekimo (bei) paragino ES įvesti sankcijas Iranui už tai, kad aprūpina Maskvą dronais“, turėdamas omenyje iranietiškus dronus, kuriuos Rusija naudojo per atakas Ukrainoje.

Iranas pirmadienį pažadėjo „nedelsiant“ atsakyti rengiančiai sankcijas ES.

Šalis „nedelsiant priims sprendimą ir imsis veiksmų pagal (ES valstybių narių) sprendimus ir veiksmus“, sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Nasseras Kanani (Naseras Kananis).

„Jei jie inicijuoja naujas sankcijas, tokie veiksmai neabejotinai yra nekonstruktyvūs ir neracionalūs“, – teigė jis.

Režimas „neveikia“

Švedijos užsienio reikalų ministrė Ann Linde (An Lindė) teigė, kad sankcijos taikomos „tiems, kurie atsakingi už taikių demonstracijų malšinimą ir, ne ką mažiau svarbu, kelių moterų nužudymą“.

„Tai bus sankcijos saugumo policijai, politiniams pareigūnams ir tiems, kurie vadovavo smurtui“, – sakė ji ir pavadino šį žingsnį „svarbiu ir sveikintinu sprendimu“.

Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas (Žanas Aselbornas) skeptiškai vertino galimybę, kad ES sankcijos „pakenks“ Iranui, tačiau teigė: „Šis režimas gal ir veikė pastaruosius 40 metų, tačiau dabar jis neveikia. Todėl Europos Sąjunga turi žengti šį pirmąjį žingsnį dabar.“

Savo sankcijas Iranui dėl vykdomų teisių pažeidimų jau paskelbė Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė ir Kanada.

Teheranas atsakė kaltinimais JAV kurstant prieš režimą nukreiptus protestus.

Pirmadienį Liuksemburge posėdžiavę ministrai taip pat pabrėžė būtinybę atgaivinti ant plauko pakibusį branduolinį susitarimą su Teheranu.

Visa tai vyksta blėstant viltims atkurti 2015 metų Irano branduolinį susitarimą, kuris pakibo ant plauko, kai tuometinis prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) 2018 metais iš jo išvedė JAV.

Pastaruosius pusantrų metų ES kol kas nesėkmingai koordinavo pastangas, kad Vašingtonas ir Teheranas vėl pradėtų visapusiškai laikytis susitarimo, kuriuo siekiama apriboti Irano branduolinę programą.

„Būtų prasminga... susitarti su Iranu, tačiau pastaraisiais mėnesiais ir metais yra tik viena šalis, kuri blokuoja ir stabdo derybas, ir tai yra pats Iranas“, – sakė Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra (Vopkė Hukstra).

Anot jų, kitą pirmadienį sankcijas patvirtins bloko užsienio reikalų ministrai.

Kiek anksčiau trečiadienį Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pareiškė, jog „atėjo laikas paskelbti sankcijas atsakingiesiems už represijas prieš moteris“ Irane.

„Ir toliau svarstysime visas turimas galimybes, įskaitant ribojamąsias priemones, kuriomis galėtume atsakyti į Mahsos Amini nužudymą ir į tai, kaip Irano saugumo pajėgos reaguoja į demonstracijas“, – pareiškė jis Europos Parlamentui.

J. Borrellis pridūrė, kad kalbėdamas apie „ribojamąsias priemones“ jis turi omenyje sankcijas.

ES diplomatijos vadovas pasmerkė Irano režimo represijas prieš protestuotojus, kurias pavadino „neproporcingomis“ ir „nepateisinamomis“, ir priminė, kad dėl tokių veiksmų buvo „prarasta dešimtys gyvybių“.

Jis taip pat pareiškė užuojautą dėl M. Amini mirties. Ši 22 metų mergina atsidūrė ligoninėje su mirtinais sužalojimais po to, kai buvo suimta liūdnai pagarsėjusios Irano moralės policijos.

„Norėčiau išreikšti mūsų susižavėjimą visame Irane vykstančiomis daugiausia moterų, bet taip pat ir vyrų demonstracijomis, kuriose protestuojama prieš jos [M. Amini] nužudymą ir prieš jų patirtas represijas“, – pareiškė J. Borrellis.

„Matėme, kaip pasipiktinimo ir pasibaisėjimo banga Irane virto nacionaliniu protestu“, kurio dalyviai reikalauja „pagarbos, teisingumo ir lygybės – nieko daugiau“, pažymėjo jis.

ES diplomatijos vadovas pridūrė, jog nėra nė vieno požymio, kad dėl M. Amini mirties būtų atliekamas „patikimas tyrimas“, o režimas, kuris šalyje blokuoja internetą ir socialinius tinklus bei programėles, neprisiima jokios atsakomybės.

Ultrakonservatyvių pažiūrų dvasininkas E. Raisi galutinai perėmė šalies vairą iš nuosaikiosios stovyklos veikėjo Hassano Rouhani (Hasano Rouhanio), kurio svarbiausias pasiekimas per dvi kadencijas buvo 2015 metais sudarytas šešių galingųjų valstybių susitarimas su Teheranu dėl šiitiškos respublikos branduolinės programos.

Šiuo metu Iraną yra apėmusi gili ekonominė ir socialinė krizė, iš dalies nulemta ankstesnio JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) 2018-aisiais priimto sprendimo vienašališkai išvesti Vašingtoną iš branduolinio susitarimo ir atnaujinti griežtas sankcijas Teheranui.

„Sankcijos Irano tautai turi būti atšauktos. Palaikysime bet kokius diplomatinius planus, leisiančius realizuoti šį tikslą“, – sakė E. Raisi per parlamente surengtą prisaikdinimo ceremoniją, transliuotą valstybinės televizijos.

Tačiau „spaudimo ir sankcijų politika neprivers Irano tautos atsitraukti nuo savo teisėtų teisių“, pabrėžė naujasis lyderis ir pakartojo Teherano oficialią poziciją, kad šalis siekia plėtoti tik taikias branduolines technologijas.

Buvęs teismų sistemos vadovas ketverių metų kadenciją oficialiai pradėjo antradienį, kai buvo inauguruotas aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei (Ali Chamenėjaus).

Ketvirtadienį E. Raisi buvo prisaikdintas parlamente ir ateinančios savaitės pradžioje turėtų pateikti įstatymų leidėjams savo kabineto narių sąrašą, pranešė valstybinė televizija.

Nuo balandžio iki birželio Vienoje buvo surengti šeši derybų ratai tarp Irano ir galingųjų šalių, siekiant atgaivinti branduolinį susitarimą. Vėliausios derybos baigėsi birželio 20-ąją, bet tolesnių diskusijų data iki šiol nepaskirta.

Liepos viduryje H. Rouhani išreiškė viltį, kad jo įpėdinis sugebės susitarti, kad JAV sankcijos būtų atšauktos ir kad branduolinės derybos būtų tęsiamos.

E. Raisi taip pat pabrėžė, kad jo administracijos vienas iš pagrindinių užsienio politikos uždavinių bus pastangos pagerinti santykius su regiono šalimis.

„Tiesiu draugystės ir brolybės ranką visoms regiono šalims, ypač kaimynėms“, – kalbėjo jis.

Naujasis prezidentas atkreipė dėmesį, kad Irano regioniniai „pajėgumai palaiko taiką ir saugumą šalyse“ ir kad jie būtų naudojami tik „prieš valstybių engėjų keliamas grėsmes“.

E. Raisi anksčiau kalbėjo, kad „nėra kliūčių“ atkurti santykius su JAV sąjungininke Saudo Arabija, šiitiškos respublikos varžove Vidurio Rytuose.

Teheranas ir Rijadas nuo balandžio vedė intensyvias derybas Bagdade, siekdami pagerinti tarpusavio ryšius.

Abiejų regioninių galybių ryšiai buvo nutraukti 2016 metais, kai iraniečiai protestuotojai užpuolė Saudo Arabijos diplomatines atstovybes, karalystei įvykdžius egzekuciją vienam pagarbą pelniusiam šiitų dvasininkui.

E. Macronas užsipuolė JAV prezidento Donado Trumpo „maksimalaus spaudimo“ politiką ir sakė, jog ja nepavyko pažaboti Teherano kišimosi regione ar užtikrinti, kad šiitiška respublika neįsigytų branduolinių ginklų.

„Mes neisime į kompromisą dėl mechanizmo, kurio Jungtinės Valstijos, pasitraukusios iš susitarimo, pačios negali aktyvinti“, – JT Generalinės Asamblėjos 75-ajai sesijai sakė E. Macronas.

„Tai pakirstų Saugumo Tarybos vienybę ir jos sprendimų principingumą, keltų tolesnio įtampos didinimo regione riziką“, – perspėjo jis.

D. Trumpo administracija sako sugrąžinanti praktiškai visas JT sankcijas Iranui, kurios buvo panaikintos pagal daugiašalį susitarimą su Teheranu dėl jo branduolinės programos, sudarytą prezidento pareigas einant D. Trumpo pirmtakui Barackui Obamai. D. Trumpas 2018 metais iš šio susitarimo pasitraukė.

Vašingtonas sako galintis sugrąžinti sankcijas, nes vis dar „dalyvauja“ susitarime. Europa tokią poziciją vadina teisiškai nepagrįsta.

D. Trumpas tvirtino, jog vienas sutarties trūkumų yra tas, kad joje nekalbama apie Irano balistinių raketų programą ir kišimąsi kitose Artimųjų Rytų šalyse.

Iš dalies sutikdamas su Vašingtonu E. Macronas sakė, kad dėl Irano branduolinės programos reikia papildomų mechanizmų ir „galimybių iki galo įgyvendinti“ 2015 metų susitarimą.

Tai užtikrintų „mūsų atsaką į Irano balistinę veiklą ir, taip pat, jo [vykdomą] destabilizavimą regione“.

E. Macronas tvirtino, kad Prancūzija drauge su sąjungininkėmis Europoje Didžiąja Britanija ir Vokietija laikysis savo reikalavimo dėl susitarimo su Iranu „visiško įgyvendinimo“.

Jis pridūrė, kad jos nesutiks su „Irano daromais pažeidimais“.

Reaguodamas į JAV pasitraukimą iš sutarties Teheranas ėmėsi žingsnių intensyvinti savo branduolinę veiklą.